Klaida 404. Toks puslapis neegzistuoja

Nauja prof. M. Jurkyno ir doc. I. Unikaitės-Jakuntavičienės mokslo studija „Politinės partijos Lietuvoje: rinkimai, lyderiai ir finansavimas“

Džiaugiamės, galėdami pranešti, jog jau galima susipažinti su Politikos mokslų ir diplomatijos fakuleto Politologijos katedros vedėjo prof. Mindaugo Jurkyno ir doc. dr. Ingridos Unikaitės-Jakuntavičienės nauja mokslo knyga „Politinės partijos Lietuvoje: rinkimai, lyderiai ir finansavimas“ (VDU, 2024)

Ši mokslo studija aptaria du su politinių partijų veikla susijusius aspektus – Lietuvos politinių partijų lyderių atrankos procesą ir svarbiausius jį įtakojančius veiksnius bei Lietuvos politinių partijų finansavimo modelius, jų kaitą ir svarbą politinėms partijoms. Tyrimą sudaro kelios dalys. Pirma, aptariama rinkimų sistema ir detalūs 2004-2020 m. Seimo rinkimų rezultatai, kurie padeda įžvelgti makro-tendencijas rinkėjų tarpe bei nustatyti svarbias politines partijas ir partinę sistemą Lietuvoje. Vėliau pristatomi teoriniai partijų lyderių atrankos ir partijų finansavimo modeliai bei sistemos. Jais remiantis, išanalizuojami pasirinkti dviejų Lietuvos politinių partijų atvejai ir politinių partijų finansavimo kaita, pateikiamos įžvalgos apie galimas jos pasekmes politinių partijų konkurencijai ir organizacijai. Knyga skiriama politikos mokslų studentams, akademinei bendruomenei, besidominčiai Lietuvos politinėmis partijomis, lyderyste ir politiniu finansavimu bei politikams.

Daugiau

Kvietimas teikti paraiškas 28-ajai metinei Vidurio Europos politikos mokslų asociacijos (CEPSA) konferencijai, vyksiančiai Vytauto Didžiojo universitete

Džiaugiamės galėdami pakviesti Jus teikti pranešimų sesijų ir pranešimų paraiškas 28-ajai metinei Vidurio Europos politikos mokslų asociacijos (CEPSA) konferencijai, kuri vyks Vytauto Didžiojo universitete, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete Kaune (Lietuva) 2024 m. spalio 3-4 d. Šių metų konferencijos tema – „Dvidešimt narystės ES metų: išmoktos pamokos, iššūkiai ir galimybės“, skirta aštuonių Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybių (kartu su Kipru ir Malta) įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m., galutinai užbaigusio po Antrojo pasaulinio karo įvykusį Europos padalijimą, 20-osioms metinėms paminėti.

Konferencijos tikslas – suburti politikos mokslų tyrėjus diskusijoms, svarstymams ir analizėms apie pagrindinius pastarųjų dviejų dešimtmečių Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalių, kurios yra Europos Sąjungos narės, pasiekimus, išmoktas pamokas, iššūkius ir ateities galimybes. Konferencijos diskusijų grupėse bus pristatomi teoriniai ir empiriniai pranešimai, įskaitant lyginamuosius ar atskirų šalių tyrimus, visi susiję su bendra tema, skirta narystės ES dvidešimtmečiui. Kviečiame skaityti pranešimus įvairių sričių ir teorinių bei metodologinių požiūrių atstovus.

Pranešimų paraiškose turėtų būti nurodyta:

– Autoriaus vardas, pavardė, institucinė priklausomybė ir el. pašto adresas.
– Siūlomo pranešimo pavadinimas ir jo temos santrauka (apie 250 žodžių + iki 5 raktinių žodžių).
– Siūloma pranešimų sesija, kurioje būtų galima pristatyti pranešimą (jei žinoma).

Pranešimų sesijų paraiškose turėtų būti nurodyta:
– Siūlomo sesijos pirmininko vardas, pavardė, institucinė priklausomybė ir el. pašto adresas.
– Siūlomas pranešimų sesijos pavadinimas ir jos temos santrauka (apie 250 žodžių + iki 5 raktažodžių).
– preliminarus galimų sesijos pranešėjų sąrašas, nurodant jų vardus, pavardes, institucinę priklausomybę ir el. pašto adresus.

Paraiškas elektroniniu paštu cepsa2024@vdu.lt galima teikti iki 2024 m. gegužės 15 d.

Visą kvietimo informaciją galima rasti paspaudus šią nuorodą.

Konferencijos organizacinis komitetas:
Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė, komiteto pirmininkė, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Miro Haček, Liublianos universiteto (Slovėnija) CEPSA pirmininkas
Petr Just, CEPSA generalinis sekretorius, Prahos metropolijos universitetas (Čekijos Respublika)
Sima Rakutienė, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Aistė Žemaitytė, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Rimgailė Kasparaitė, VVytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Robertas Eismontas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva

Įteiktos JAV Garbės konsulo V. Čekanausko stipendijos PMDF studentams

2024 m kovo mėn. 7 d VDU Valdo Adamkaus bibliotekoje vyko J. Skiriaus knygos „Garbės generalinis konsulas Vytautas Čekanauskas. Atstovavimas Lietuvai JAV Vakarų pakrantėje“ pristatymas universiteto bendruomenei.
Susitikimo metu dalyvavo knygos autorius, prof. Juozas Skirius, diplomatijos istorijos tyrinėtoja Asta Petraitytė Briedienė. Diskusiją moderavo V. Adamkaus bibliotekos vadovas Arūnas Antanaitis. Diskusijos metu atsiminimais apie V. Čekanauską dalinosi į Lietuvą atvykusios jo dukros Daiva Čekanauskas Navarette, Rita Čekanauskas Žukas ir Vida Čekanauskas Bruožis. Pristyta knyga suteikia galimybę iš arčiau pažvelgti garbės konsulo vykdytus darbus bei susidaryti platesnį vaizdą apie Lietuvos diplomatinės tarnybos ir Užsienio reikalų ministerijos veiklą. Garbės konsulo dukterys knygas dovanojo Vytauto Didžiojo Universiteto bibliotekai bei bendruomenei.
Vytauto Čekanausko dukros yra aktyvios lietuviškos bendruomenės veikėjos, kurios įsteigė Lietuvos Respublikos Garbės generalinio konsulo Vytauto Čekanausko atminimui įamžinti skirtą stipendiją. Susitikimo metu V. Čekanausko stipendijos valdytojos įteikė net 3 stipendijas VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto studentams. 2024 metų V. Čekanausko stipendijos laureatais tapo Politikos mokslų bakalauro studentas Robertas Žalnierukynas, Valstybės institucijų administravimo programos magistrantas Mantas Bublys ir Šiuolaikinės Europos politikos magistrantas Ovidijus Dambrauskas.
Kaip pabrėžia renginio organizatorė, PMDF prodekanė Aistė Žemaitytė, šiltas ir ilgalaikis bendradarbiavimas su konsulo palikuonėmis išpildo gražų Vytauto Čekanausko darbų tęstinumą – remti jaunus talentingus žmones, kurie aktyviai prisideda prie Lietuvos vystymosi ir puoselėja patriotizmą bei skatina jaunąją kartą siekti aukštų tikslų. Stipendijos įteikiamos jauniems talentams, kurie pasižymi ne tik aukštais akademiniais pasiekimais, bet ir plačiomis socialinėmis bei pilietinėmis veiklomis.
Iškilmingo renginio metu Rektorius prof. Juozas Augutis Daivai Čekanauskas Navarrette, kuri perėmė Garbės konsulės pareigas, įteikė VDU 100-mečio medalį, kaip padėką už gražų bendradarbiavimą ir paramą universiteto studentams. Ritai Čekanauskas Žukas ir Vidai Čekanauskas Bruožis įteiktos padėkos Rektoriaus ir viso universiteto bendruomenės vardu.

Studentams – registracija dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2024“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai kviečiami dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2024“, skirtoje VDU atkūrimo sukakčiai ir artes liberales koncepcijai.

„Šiais metais, kai atkurtasis VDU žengia į savo 35-ąjį gimtadienį, konferenciją skiriame su VDU atkūrimu į Lietuvos aukštąjį mokslą įsiliejusiam artes liberales studijų modeliui ir kviečiame studentus diskutuoti – kaip VDU artes liberales modelis per individualizuotus ir tarpdisciplininius studijų pasirinkimus išlaisvina studentų kūrybiškumą ir inovatyvumą, įgalina jų lyderystę ir verslumą, ugdo empatiją, atsakomybę bei tarpkultūrinę savivoką, suteikia jiems kompetencijas mąstyti plačiau ir padeda idėjos užuomazgą užauginti iki siekiamo rezultato“, – sako VDU komunikacijos prorektorė docentė dr. Vilma Bijeikienė.

Konferencija vyks 2024 m. gegužės 3 d., penktadienį, VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).

Skaityti pranešimus, pristatyti kūrybą ir/arba moderuoti konferencijos sekcijas kviečiami visų studijų krypčių ir pakopų studentai. Pranešimus/pasirodymus galima rengti individualiai arba su grupe studentų.

Registracija vyksta iki kovo 22 dRegistracijos forma.

Pranešimų temos turi atliepti šias konferencijos potemes:

  • Universitetas kaip kūrybos ir meno erdvė
  • Laisvės galimybės ir ribos
  • Kūrybiškumas ir technologijos
  • Inovatyvūs verslo ir socialinių iššūkių sprendimai
  • Žmogus, bendruomenė ir visuomenė pokyčių kontekste
  • Gamta mokslininko rankose
  • Kalbų, kultūrų įvairovė ir humanistinės vertybės
  • Darnus vystymasis švietime
  • Sportas ir sveikatingumas
  • Politikos kontekstai ir medijų erdvė

„Laisvė kurti 2024“ raktiniai žodžiai, padėsiantys susiorientuoti konferencijos temoje: liberalieji menai, tarpdiscipliniškumas, kūrybiškumas, darnus vystymasis, inovacijos, daugiakalbystė, dirbtinis intelektas.

Pranešimų trukmė ir formatai:

  • Pranešimas žodžiu (iki 15 min.)
  • Stendinis pranešimas
  • Meninės kūrybos pristatymas (pasirodymas su prisistatymu, iki 15 min. trukmės, arba darbų paroda)

Pristatymo kalbos: lietuvių, anglų ir kitos universitete dėstomos kalbos.

Registracijos formoje būtina pateikti pateikti pranešimo santrauką (nuo 200 iki 250 žodžių) lietuvių arba anglų kalba.

Reikalavimai santraukai:

Pranešimo santraukoje turi būti nurodoma:

  • Pranešimo mokslinė (praktinė) problema
  • Pranešimo tikslas
  • Pranešimo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai
  • Pagrindiniai tyrimo rezultatai (pranešimo įžvalgos)
  • Raktiniai žodžiai (3-5 žodžiai)
  • Literatūra (tik moksliniams pranešimams)

Atrinktų pranešimų autoriai informuojami iki balandžio 10 d. Konferencijos programa skelbiama iki balandžio 22 d.

Pranešimus vertins konferencijos mokslinis komitetas.

Konferencijos mokslinio komiteto nariai:

  • Rūta Mažeikienė (pirmininkė)
  • Aistė Žemaitytė
  • Baltramiejus Jakštys
  • Giedrė Baltrušaitytė
  • Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė
  • Inga Adamonytė
  • Jurgita Macijauskaitė-Bonda
  • Rita Novikaitė
  • Sigita Urbonienė
  • Vykintas Baublys
  • Viktorija Starkauskienė
  • Neringa Palionienė
  • Aušra Lisinskienė

Akimirkos iš konferencijos „Laisvė kurti 2022“

Akimirkos iš konferencijos „Laisvė kurti 2023“

Prof. Sauliui Pivorui paskirta Lietuvos mokslų akademijos vardinė premija

Lietuvos mokslų akademija (LMA), siekdama įvertinti Lietuvoje vykdomų skirtingų mokslo sričių mokslinių tyrimų laimėjimus ir skatinti mokslininkų kūrybinį aktyvumą, periodiškai organizuoja vardinių premijų konkursus už vertingiausius mokslo pasiekimus. LMA yra įsteigusi 19 vardinių premijų, kurios skiriamos kas ketverius metus. LMA prezidiumas, remdamasis LMA vardinių premijų konkursų rezultatais, konkursams pateiktų darbų vertinimo komisijų siūlymais ir LMA mokslų skyrių teikimu, nutarė skirti Simono Daukanto (istorija) premiją Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto, Viešojo administravimo katedros prof.  dr. Sauliui Pivorui už monografiją „Virtus Lituana. Politinė mintis Simono Daukanto istoriografijoje“.

Mokslo monografija yra naujas „Lietuvos Herodoto“ veikalų perskaitymas ir interpretavimas, skirtas politinėms Simono Daukanto idėjoms. Monografijoje atskirai ir sistemingai nagrinėjamas Simono Daukanto politinis mąstymas, atkuriant antikinės ir modernios politinės minties recepciją Simono Daukanto istoriografijoje. Darbe pirmąkart daukantianos tyrimų kontekste atskleidžiamas ir detaliai argumentuojamas antikinės politinės minties poveikio mastas S. Daukanto Lietuvos istorijos veikaluose. Darbe remiamasi kontekstualistine idėjų istorijos prieiga, pasitelkus naujausius politinių idėjų (pirmiausia respublikonizmo ir prigimtinės teisės teorijos) raidos Europoje tyrimus analizuojamos S. Daukanto idėjos europinės politinės minties kontekste. Monografijoje aptartas lietuvių nacionalinės istoriografijos lietuvių kalba pradininko požiūris į veiklaus individo ir tvarios, savarankiškai besivaldančios politinės bendruomenės, tarpusavio priklausomybę, respublikoniškos laisvės ir veiklumo/verslumo svarbą istorijoje. Parodoma, kad ne mažiau nei etninė tautos samprata Daukantui buvo svarbi ir pilietinės/politinės tautos samprata. Išryškinamas klasikinių kardinalių dorybių („virtus“) samprata bei prigimtinės teisės teorija paremtas Lietuvos istorijos aiškinimas, bendro gėrio ir teisingumo principais grįstos politikos ir viešojo valdymo vizijos S. Daukanto veikaluose.

Geriausiai įvertinti PMDF dėstytojai 2023 – 2024 m. m. rudens semestre

Kviečiame susipažinti su geriausiai įvertintais dėstytojais 2023 – 2024 m. m. rudens semestre vykdytoje studentų apklausoje apie dėstymo ir studijavimo kokybę.

Geriausiai įvertintais dėstytojais Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete 2023 – 2024  m. m. rudens semestre įvardinti:

  • Aistė Lazauskienė
  • Andžej Pukšto
  • Antanas Venckus
  • Egdūnas Račius
  • Emilija Pundziūtė-Gallois
  • Ilona Tamutienė
  • Kastytis Antanaitis
  • Remigijus Civinskas
  • Sima Rakutienė

Geriausiai įvertinti dėstytojai įvardinti atsižvelgiant į šiuos kriterijus:

  • Studijų dalykuose bendras dėstymo įverčio vidurkis – 9 ir daugiau;
  • Studentų aktyvumas apklausoje – 30 % ir daugiau, kai atsakė 10 asmenų ir daugiau; arba 25 % ir daugiau, kai studentų skaičius studijų dalyke 100 ir daugiau.

Džiaugiamės ir didžuojamės!

Atidaroma paroda „Lietuvos kelias į Europos Sąjungą: istorinis apsisprendimas“

2024 m. minime Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-metį. Daugiau kaip prieš 20 metų Lietuvos gyventojai referendume vieningai nusprendė tapti Europos Sąjungos dalimi ir tolesnį valstybės vystymąsi grįsti bendromis ES vertybėmis. Už Lietuvos narystę Europos Sąjungoje tada pasisakė net 91,07 proc. balsavusiųjų.

Minint Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-metį, vasario 22  d. 16:00 val. Vytauto Didžiojo universitete (K. Donelaičio g. 52, II aukšto foje) atidaroma paroda „Lietuvos kelias į Europos Sąjungą: istorinis apsisprendimas“.

Parodos atidarymo metu sveikinimo žodžius tars Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega ir Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, prof. Juozas Augutis.

Renginio moderatorė Dovilė Filmanavičiūtė kalbins ilgametį Kauno „Žalgirio“ trenerį ir buvusį žaidėją Gintarą Krapiką.

Parodoje – istorinės nuotraukos, primenančios, kaip atrodė Lietuvos kelias į Europos Sąjungą nuo Nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. iki pat referendumo 2003 m., ir originalūs plakatai, kvietę dalyvauti referendume ir palaikyti Lietuvos narystę Europos Sąjungoje.

Parodoje eksponuojamų nuotraukų autoriai: Džoja Gunda Barysaitė, Ramūnas Danisevičius, Vytautas Daraškevičius, Vladimiras Gulevičius, Romualdas Jurgaitis, Juozas Kazlauskas, Paulius Lileikis, Petras Malūkas, Andrius Petrulevičius, Zita Stankevičienė, Jonas Staselis.

Parodos lankymas – nemokamas.

Norinčius dalyvauti parodos atidaryme kviečiame registruotis čia. Vietų skaičius ribotas.

Parodą parengė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos centriniu valstybės archyvu ir kitomis valstybės institucijomis.

Parodos partneriai: EUROPE DIRECT Kaunas ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas.

Prof. Sauliaus Pivoro monografijos pristatymas Vilniaus knygų mugėje

Vasario 22–25 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyks didžiausia knygų mugė Baltijos šalyse – jau 24-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė, kurios diskusijose ir knygų pristatymuose dalyvaus ir VDU bendruomenės nariai, akademikai, profesoriai. Šių metų mugės tema siekiama priminti, kad įmanoma svajoti ir kurti kitokią realybę – „Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu“.

Mugės metu kviečiame ir į VDU suorganizuotus kultūrinius renginius, Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ 3 salės Vytauto Didžiojo universiteto stende Nr. 3.57 supažindinsime su knygų naujienomis, kurių čia pat galėsite įsigyti.

Fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis kartu su profesoriumi Mindaugu Jurkynu ir Sandra Grigaravičiūte kviečia į  PMDF Viešojo administravimo katedros vedėjo prof. Sauliaus Pivoro monografijos „Lietuva Švedijos Baltijos politikoje 1917–1991 m. nuo pripažinimo iki jo atnaujinimo“ aptarimą.

VDU išleistoje knygoje Lietuva pristatoma neįprastu kampu – iš švediškosios perspektyvos, remiantis švediškais šaltiniais. Lietuvos santykiai su Švedija per visą XX a. klostėsi labai vingiuotai, dažnai ne tik dėl abiejų šalių norų, siekių bei aplinkybių. Mažai kas žino, kokie motyvai skatino Švediją paremti Lietuvą Vilniaus ir Klaipėdos bylose, kokią įtaką Švedija turėjo Lietuvos ir Lenkijos santykiams 4 dešimtmetyje, kokio požiūrio Švedija laikėsi į sovietinę okupaciją 1940 m. ir į išsivadavimą iš sovietinės valstybės 1990–1991 metais. Knygoje parodomi ne tik Švedijos siekiai palaikyti Baltijos valstybes, bet ir baimės bei abejonės, svyravimai tarp palankumo ir atsiribojimo Lietuvos atžvilgiu. Atskleidžiamas Lietuvos, kaip vidaus bei tarptautinėje politikoje tarpukario laikotarpiu labiausiai pažeidžiamos iš Baltijos šalių, švediškas įvaizdis, Švedijos paramos Vilniaus ir Klaipėdos bylose motyvai, praktiškai iki šiol nežinoma Švedijos įtaka Lietuvos ir Lenkijos santykiams, neišnaudotos Švedijos tarpininkavimo galimybės juos normalizuoti 4 dešimtmetyje. Pirmą kartą skaitytojai galės prisiliesti prie gausios, iki šiol mokslinėje literatūroje nenaudotos Švedijos archyvų medžiagos.

Monografijos „Lietuva Švedijos Baltijos politikoje 1917–1991 m. Nuo pripažinimo iki jo atnaujinimo“ aptarimas vyks vasario 23 d. (penktadienį) 14 val. „Litexpo“ Grožinės ir specializuotos literatūros 5 salės Rašytojų kampe.

PMDF baigiamųjų darbų gynimų kalendorius

Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete vykdomų studijų programų studentų baigiamųjų darbų gynimai 2023 – 2024 m. m.

Bakalauro studijų  programa – Tarptautinės politikos ir vystymo studijos (Putvinskio g. 23 – 312), 2024 01 11

Eil. Nr. Viešo gynimo laikas/ Time of Defence Studento vardas, pavardė/ Student‘s Name, Surname Baigiamojo darbo tema/ Final Topic Vadovas/ Supervisor Recenzentas/ Reviewer
 

1

 

9.35- 9.50

 

Ramuckytė Austėja

The Role of NGOs in Solving Refugee Situations: The Case of the Red Cross in Lithuania

NVO vaidmuo sprendžiant pabėgėlių situacijas: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atvejis

 

A. Venckus

 

R. van Voren

Magistro studijų programa – Šiuolaikinė Europos politika  (V. Putvinskio g. 23 – 312), 2024 01 11

Komisijos sudėtis (Committee): doc. dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė (pirmininkė), dr. Mindaugas Norkevičius, doc. dr. Andžej Pukšto, dr. Antanas Venckus
 

 

 

2

 

9.50 – 10.10

 

Čurovas Eitautas

 Europos Sąjungos ir Rusijos užsienio politikos kaita 2019-2023 m.

The Change of Foreign Policy of European Union and Russia during 2019-2023

 

 M. Norkevičius

 

 A.     Pukšto

 

 

 

3

 

10.10 – 10.30

 

Benosenko Klaudija

Politikų vizualinio reprezentavimo svarba visuomenės nuomonės formavimui: Emmanuel Macron ir Ursula von der Leyen atvejų analizė

The Importance of the Visual Representation of Politicians in Shaping Public Opinion: A Case Study of Emmanuel Macron and Ursula von der Leyen

 I. Unikaitė-Jakuntavičienė  L. Kontrimas

 

 
4
 

10.30-10.50

 

 

Bridžius Andrius

Europos žaliasis kursas Prancūzijoje 2019-2023 m.: problemos, plėtra ir perspektyvos

European Green Deal in France in 2019-2023: Problems, Development, and Prospects

 

 

M. Norkevičius

 

 

S. Rakutienė

 

 

5

 

10.50-11.10

 

 

Cuzanauskas Audrius

Moderni vergystė Lietuvoje: darbo jėgos iš Ukrainos atvejis Lietuvoje

Modern Slavery in Lithuania: The Case of Ukrainian Drivers

 

 

G. Žukaitė-Zelenkienė

 

 

A. Rimaitė

 

 

 

6

 

 

11.10-11.30

 

  

Daraškaitė Liucija

 

 

Politinių kandidatų požiūrio ir socialinės aplinkos vertinimo reikšmė moterų kandidačių politiniam dalyvavimui Lietuvoje

The Significance of the Assessment of Political Candidates’ Attitudes and Social Environment for the Political Participation of Female Candidates in Lithuania

 

M. Jurkynas

 

 

I. Unikaitė-Jakuntavičienė

 

 

7

 

11.30-11.50

 

 

Stonkus Jokūbas

NATO Viršūnių susitikimas Vilniuje: NATO transformacija ir tikslai

NATO Summit in Vilnius: NATO Transformation and Goals

 

 

M. Norkevičius

 

 

A. Venckus

 

 

 

8

 

 

11.50-12.10

 

  

Želvienė Gabrielė

Kibernetinio saugumo iššūkiai ir grėsmės Lietuvos Nacionalinio saugumo strategijoje

Cyber Security Challenges and Threats in Lithuania’s National Security Strategy

 

 

M. Norkevičius

 

 

V. Žiūraitė

 

Magistro programa Ateities medijos ir žurnalistika (V.Putvinskio g. 23- 313), 2024 01 11

Komisijos sudėtis (Committee): doc. dr. Ignas Kalpokas (pirmininkas), lekt. Dmytro Iarovy, prof. dr. Auksė Balčytienė,  prof. dr. Hannu Nieminen, Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė, LRT.lt portalo sveikatos aktualijų žurnalistė.
  Student‘s Surname Name Supervisor Title Rewiever
9.25-9.30 Įžanginis komisijos žodis
1.

9.30-9.55

Ambrazaitytė Karolina Prof. dr. Kristina Juraitė Lyčių nelygybės diskursas automobilių sporto medijose: Formulės lenktynių atvejis

Gender Inequality Discourse in Motorsports Media: The Case of Formula Racing

 

Prof. dr. Artūras Tereškinas

2.

9.55-10.20

Bakevičiūtė Kamilė Doc. dr. Ignas Kalpokas Politinių įvykių įrėminimas LRT ir DELFI Lietuvos naujienų portaluose: NATO viršūnių susitikimo Vilniuje atvejis

The Framing of Political Events in LRT and DELFI Lithuanian News Portals: The Case of the NATO Summit in Vilnius

 

Lekt. Dmytro Iarovy

3.

10.20-10.45

Bulotaitė Ugnė Doc. Jaq Greenspon Psichinių sutrikimų vaizdavimo britiškuose ir amerikietiškuose komedijos serialuose analizė

 

The Analysis of Mental Health Representation in British and American Comedy Shows

 

 

Doc. dr. Inesa Bunevičienė

4.

10.45-11.10

Cherepakhin Roman Prof. dr. Kristina Juraitė Atsakingas dirbtinio intelekto integravimas į ateities žurnalistikos kraštovaizdį

Responsible Integration of AI in the Future Landscape of Journalism

 

Doc. dr. Ignas Kalpokas

5.

11.10-11.35

Gudzinskaitė Deimantė Prof. dr. Artūras Tereškinas Vyriškumo krizė per pastaruosius kelerius metus išleistuose lietuviškuose muzikiniuose klipuose ir jų tekstuose

The Masculinity Crisis in  Lithuanian Music Videos and their Lyrics Released during Last Few Years

Doc. Jaq Greenspon
6.

11.35-12.00

Khalil Hassan Ahmed Shalaby Mohamed Prof. dr. Kristina Juraitė,

Doc. dr. R. Plungė

Internetinis pasakojimas: kultūros kūrimas ir turinio kūrimas naujosios žiniasklaidos ekologijoje

 

Online Storytelling: Culture Production & Content Creation In The New Media Ecology

 

 

Doc. dr. Ignas Kalpokas

7.

12.00-12.25

Oksymets Viktoriia Doc. dr. Ignas Kalpokas Dirbtinio intelekto poveikis žurnalistikos praktikoms ir turinio kūrimui

 

The Impact of Artificial Intelligence on Journalism Practices and Content Creation

 

Prof. dr. Hannu Nieminen

PERTRAUKA/ BREAK
8.

13.30-13.55

Stankevičiūtė Inga Prof. dr. Kristina Juraitė Vietos žiniasklaidos politinė poliarizacija: Kauno miesto savivaldybės atvejis

 

Political Polarization of Local News Media: The Case of Kaunas City Municipality

 

 

Prof. dr. Auksė Balčytienė

9.

13.55-14.20

Šitkauskaitė Gertrūda Doc. dr. Ignas Kalpokas Šauliškumo sampratos kaita Lietuvos šaulių sąjungos žurnale „Trimitas“ 1990-2023 m.

 

The Change in the Concept of Riflemenship in the Lithuanian Riflemen‘s Union Magazine „Trimitas“ 1990-2023

 

 

Prof. dr. Hannu Nieminen

10.

14.20-14.45

Tamura Hirotaka Prof. dr. Hannu Nieminen Kultūrinių vertybių įtaka netikrų naujienų reguliavimo metodams

 

The Influence of Cultural Values on the Regulatory Approach to Fake News

 

Lekt. Dmytro Iarovy

11.

14.45-15.10

Tumosa Remigijus Prof. dr. Hannu Nieminen Filtrų burbulai ir atspindžių kambariai ir jų vaidmuo Z kartos pasitikėjime naujienomis Lietuvos kontekste

 

Filter Bubbles and  Echo Chambers and Their Role in Generation Z Trust in News within Lithuania

 

 

Prof. dr. Kristina Juraitė

12.

15.10-15.35

Turčinavičiūtė Aistė Prof. dr. Auksė Balčytienė Reakcija į manipuliacijas JAV rinkimuose: „deepfake“ karas tarp Rono DeSantiso ir Donaldo Trumpo

 

Reactions to Manipulations in the U.S. Elections: Deepfake War between Ron DeSantis and Donald Trump

 

 

Doc. dr. Ignas Kalpokas

13.

15.35-16.00

Vaičiukinaitė Liutaura Prof. dr. Natalija Mažeikienė Kaip atrodo rytojus: Lietuvos naujienų platformų pranešimų apie ateitį analizė

 

Imagining Tomorrow: An Analysis of Lithuanian News Platform’s Coverage of the Futures

 

Prof. dr. Auksė Balčytienė

14.

16.00-16.25

Žvirblis Laimonas Prof. dr. Auksė Balčytienė Visuomeninis transliuotojas skaitmeninės transformacijos procese: LRT medijų grupės profesionalų įžvalgos

 

Public Service Broadcaster in the Process of Digital Transformation: The Insights from LRT Media Group Professionals

 

 

Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė

BAIGIAMŲJŲ DARBŲ GYNIMO KOMISIJOS POSĖDIS/ COMMITTEE MEETING

REZULTATŲ PASKELBIMAS / RESULTS

Magistro programa Integruota komunikacija (V. Putvinskio g. 23-311), 2024 01 11

Komisijos sudėtis: prof. dr. Audronė Nugaraitė(pirmininkė), prof. dr. Lauras Bielinis, doc. Rimvydas Valatka, lekt. Marius Gurskas, doc. dr. Nina Klebanskaja, BMI Executive Institute, Akademinės tarybos narė.
Nr. Studento pavardė, vardas Darbo vadovas Tema Recenzentas
9.25-9.30 Įžanginis komisijos žodis
1.

9.30-9.55

Bačkytė Neda Lekt. Lina Auškalnienė Istorijų pasakojimo taikymas įmonių socialinės atsakomybės komunikacijoje

Application of Storytelling in Corporate Social Responsibility Communication

 

Doc. dr. Nina Klebanskaja

2.

9.55-10.20

Blauzdytė Kamilė Dr. Aušra Rimaitė Vizualinė komunikacija socialinėse medijose ir autorinių teisių pažeidimai: Lietuvos autorių patirčių analizė

Visual Communication on Social Media and Copyright Infringement: An Analysis of Lithuanian Authors’ Experiences

 

Doc. dr. Jūratė Imbrasaitė

3.

10.20-10.45

Budvytytė Rūta Doc. dr. Ignas Kalpokas Lietuvos jaunimo patirtys ir sąmoningumas susiduriant su informaciniais filtrų burbulais socialinėje medijoje

Lithuanian Youth’s Experiences and Awareness of Information Filter Bubbles in Social Media

 

Doc. dr. Inesa Bunevičienė

4.

10.45-11.10

Budzeikaitė Ieva Doc. dr. Ignas Kalpokas Karinės rizikos komunikacija socialiniuose tinkluose: krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrų atvejų turinio analizė

Military Risk Communication in Social Media: Case Study of Lithuanian Ministers of National Defence and Foreign Affairs

 

Lekt. Marius Gurskas

5.

11.10-11.35

Buivydaitė Agnė Prof. dr. Audronė Nugaraitė Volodymyro Zelenskio komunikacijos analizė: Ukrainos 2022-2023m. įvykiai

An Analysis of Volodymyr Zelensky‘s Communication: Ukraine 2022-2023 Events

 

Doc. Rimvydas Valatka

6.

11.35-12.00

Dačinskaitė Evelina Dr. Aušra Rimaitė Politikių įvaizdžio konstravimas socialiniame tinkle „Facebook“ analizė: Ingridos Šimonytės, Vilijos Blinkevičiūtės atvejis

 

Analysis of the Construction of the Imane of Politicians on the Social Network „Facebook“: The Case of Ingrida Šimonytė, Vilija Blinkevičiūtė

 

 

Prof. dr. Lauras Bielinis

7.

12.00-12.25

Drąsutis Mindaugas Prof. dr. Audronė Nugaraitė Politinių komitetų vadovų komunikacijos analizė: Kauno (V. Matijošaičio), Šiaulių (A. Visocko), Panevėžio (R. M. Račkausko) savivaldybių merų atvejai

Analysis of Communication of Political Committees Leaders: Cases of Mayors of Kaunas (V. Matijošaitis), Šiauliai (A. Visockas) and Panevėžys (R. M. Račkauskas) Municipalities

 

 

Prof. dr. Lauras Bielinis

PERTRAUKA
8.

13.30-13.55

Druktenis Armandas Prof. dr. Kristina Juraitė Socialinių tinklų naudojimo rizikos ir jų valdymo būdai

Risk Management in Using Social Networks

Dr. Aušra Rimaitė
9.

13.55-14.20

Makarauskaitė                      Vaiva Doc. dr. Ignas Kalpokas Pokalbių robotų naudojimas komunikacijoje: vartotojų patirtys ir elgesio analizė

The Use of Chatbots in Communication: User Experiences and Behavior Analysis

 

Doc. dr. Nina Klebanskaja

10.

14.20-14.45

Naidzinavičiūtė Gabrielė Lekt. Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė Skaitmeninio raštingumo ir skaitmeninės gerovės sąsajų analizė

An Analysis of Linkage Between Digital Literacy and Digital Well-Being

Prof. dr. Audronė Nugaraitė
11.

14.45-15.10

Strautininkaitė Ieva Lekt. Lina Auškalnienė Sporto organizacijų komunikacija ir vartotojų kuriamas turinys socialinėse medijose: krepšinio klubų ,,Žalgiris“ ir ,,Wolves“ analizė

Sports Organizations Communication  and User-Generated Content on Social Media: An Analysis of Basketball Clubs „Žalgiris“ and „Wolves“

 

Doc. Rimvydas Valatka

12.

15.10-15.35

Šoliūnė Otilija Dr. Aušra Rimaitė Sąmokslo teorijų diskurso analizė socialinėse medijose: „Facebook“ atvejis „COVID vakcinų mirtys“ 2023 m.

Discourse Analysis of Conspiracy Theories in Social Media: The Case of Facebook Group „COVID-19 Vaccine Deaths“ 2023

Prof. dr. Audronė Nugaraitė
  Viešoji komunikacija  
13.

15.35-15.50

Kemeklytė Goda Lekt. Donata Bocullo Socialinių medijų poveikis vaikų kognityviniam ir emociniam vystymuisi: švietimo specialistų, psichologų ir tėvų įžvalgos

The Impact of Social Media on Children’s Cognitive and Emotional Development: Insights from Educational Specialists, Psychologists and Parents

 

Lekt. Lina Auškalnienė

KOMISIJOS POSĖDIS/ REZULTATŲ PASKELBIMAS

Absolventų diena fakultete

2023 lapkričio 10 d. Vytauto Didžiojo universitete vyko jau tradicija tapusi Absolventų diena. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas šių metų absolventų susitikimą organizavo „Komunikacija x 25G“ tema.

Fakulteto susitikimo pranešėjais tapo patys absolventai: Asta Ivanauskienė (Lietuvos Nacionalinis muziejus), Mantas Banys (Nacionalinis transplantacijos biuras), Linas Migonis (Fabula), Jonas Petronis (VDU), Kristina Karlonė (LRT), Marius Gurskas (Vyriausybės kanceliarija).

Alumnų susitikimas-diskusija buvo skirta VDU Viešosios komunikacijos katedros 25-mečiui. Absolventai mielai dalinosi studijų patirtimis, ryškiausiais prisiminimais, svarbiausiomis pamokomis, įgytomis patirtimis. Diskutavome apie šiuolaikinių technologijų iššūkius, komunikacijos svarbą besikeičiančiame pasaulyje ir universiteto vaidmenį ateities visuomenėje.

Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto renginyje susitiko ne tik buvę studentai, bet ir anksčiau dirbę kolegos.