Prof. dr. Gintautas Mažeikis apie filosofijos ir socialinės kritikos aktualumą

news-2362628199-1447683262_200x150_38e0fd2a4dae295e2b34b617d66ba681Universitete vyks VDU Socialinės ir politinės teorijos katedros profesoriaus dr. Gintauto Mažeikio paskaita „Kodėl šiandien filosofija ir socialinė kritika yra aktuali visuomenei?“.

Manipuliuojančios žmonių protais metaforos ir populiarūs vaizdai kviečia filosofiją bei socialinę ir politinę kritiką vykdyti savo misiją. Jau Platonas pastebėjo, kad poetų kuriami palyginimai atveria ir dieviškas aukštumas, ir beprotybės dugną, todėl turi būti filosofų aiškinami ir bendram reikalui taikomi. Tačiau šiandien, kai pasaulis vėl ir vėl grimzta į karo siautulį, į instrumentinį žmogaus gyvybės naudojimą, kai aistros ir metaforos iškreipia mąstymą, kai baisiosios žmonijos patirtys vėl primena save, filosofija yra pakviesta ne įtikinėti, o pateikti visuomenės proto kritiką. Dar daugiau, jos misija yra pateikti kritikos kritiką, t. y. atskleisti teorijas, kurios galėtų apklausti ir argumentuoti dabartinius viešuosius svarstymus, vienas kito neigimus, kaltinimus ir demaskavimus.

Filosofija ir socialinė kritika arba Kritinė teorija ir yra tai, be ko viešas komunikacinis protas, svarstomoji demokratija, laisva ir atvira visuomenė yra negalimi. Vietoje to, kad filosofija narciziškai žavėtųsi savo istorija ir teiginiais, savo dramblio kaulo bokštais, savo nepriekaištingais stiklo karoliukų žaidimais, ji atsisuka į socialinių konfliktų, politinių manipuliacijų, žmonių veidų ir jų kūrybinio veržlumo lauką. I ir II pasauliniai karai, didžiosios Aušvico ir Gulago tragedijos, masiniai informaciniai karai, žmogaus susvetimėjimas ir tragiškos revoliucijos tapo pasaulio įvykiais, kurie suteikė filosofijai ir kritinei teorijai naują pavidalą ir atsakomybę. Po šių baisių tragedijų ir iššūkių, po komunizmo žlugimo, filosofija, kaip ir poezija, nebėra tokia pat.