Diplomų teikimo šventės akimirkos
Birželio 22 d., VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyko Vytauto Didžiojo universiteto diplomų įteikimo šventė.
Renginio metu diplomai buvo teikiami PMDF Diplomatijos, Diplomatijos ir tarptautinių santykių, Valstybės institucijų administravimo, Socialinės politinės kritikos, Šiuolaikinės Europos politikos, Ateities medijų ir žurnalistikos bei Integruotos komunikacijos magistro programų absolventams. Diplomai taip pat įteikti Politikos mokslų, Tarptautinės politikos ir vystymo studijų, Pasaulio politikos ir komunikacijos, Viešojo administravimo ir Viešosios komunikacijos bakalauro programų absolventams.
Nuotraukos J. Petronio
Penktoji nacionalinio saugumo ir gynybos politikos metinė konferencija
2019 m. gruodžio 13 d. Vilniuje įvyko Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos organizuota penktoji nacionalinio saugumo ir gynybos politikos metinė konferencija: „Lietuvos gynyba po 2014 metų: ar jau pasiektas kokybinis lūžis? Diskusija vyko Lietuvai aktualiais gynybos politikos klausimais, apžvelgiant ir įvertinant per penkerių metų laikotarpį po Krymo aneksijos ir Rusijos invazijos į Ukrainą Lietuvos saugumo ir gynybos srityje įvykusius pokyčius ir pasiekimus, aptariant šiandieninius gynybos politikos iššūkius ir ateities darbotvarkę. Įžanginį pranešimą skaitė Krašto apsaugos ministerijos ministras J. E. Raomundas Karoblis. Konferencijoje pasisakė Europos Parlamento nariai Juozas Olekas ir Rasa Juknevičienė, Lietuvos Respublikos Seimo narės Aušrinė Armonaitė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Jonas Jarutis bei ekspertai Vilniaus universiteto docentas Deividas Šlekys bei Vilniaus politikos analizės instituto ekspertė Dr. Viktorija Rusinaitė.
Konferenciją moderavo VDU PMDF profesoriai Mindaugas Jurkynas ir Algis Krupavičius.
7-oji nacionalinė mokslinė konferencija „Viešosios politikos ir paslaugų vertinimas“
Viešosios politikos ir viešųjų paslaugų vertinimas Lietuvoje tampa vis sudėtingesnis ir kompleksiškesnis. Dažnai vertinimas, liečiantis svarbiausias viešojo valdymo sritis ar aktualiausias municipalines paslaugas, yra daugiasluoksnis, politiškai angažuotas ir kontraversiškas. Tai lemia didelis, skirtingus interesus atstovaujančių, veikėjų skaičiaus įsitraukimas į viešosios politikos formavimą ar svarbiausius savivaldos sprendimus. Politikos veikėjai dažnai abejoja nusistovėjusiomis vertinimo teorinėmis prieigomis, modeliais ar pačiais vertintojais. Norima skaidrių, veiksmingų, pagrįstais įrodymais vertinimų, tačiau jaučiamas bendras spaudimas įvertinti viešųjų politikų ar municipalinių sprendimų poveikius naudojant tik vieną, išskirtinai reikšmingą, kaštų – naudos analizės metodą. Dėl to neretai nukenčia ir nepelno sektoriai, kurie teikia socialines paslaugas pažeidžiamiausioms socialinėms grupėms.
Nors įrodymais ir praktika pagrįsti sprendimai valstybėje ar savivaldoje yra savaime vertingi, tačiau kyla abejonių kaip sutvarkyti, filtruoti, rūšiuoti įrodymų šaltinius. Medijos ir kartais politikai reaguodami į sprendimus greitai pateikia informaciją ir tikisi atsakymų, o taip susidaro galimybė, kad viešosios politikos paklius į „automatinių“ reakcijų spąstus. Jos dažnai yra neobjektyvios, nekokybiškos ir manipuliatyvios. Tuo pat metu, akademikai, praktikai ir kiti vertintojai yra pasiruošę atlikti vertinimus, tačiau ne visuomet savalaikiai ir tinkamai gali sureaguoti į politikos formuotojų poreikius.
Konferencijos sumanymas ir pagrindinė tema
VDU Viešojo administravimo katedros dėstytojai prof. dr. Ilona Tamutienė ir doc. dr. Remigijus Civinskas prieš septynis metus iniciavo studentų mokslinę konferenciją viešųjų paslaugų tematika.
Kodėl pasirinkta ši tema? Pirmiausiai ji atliepė mokslininkų akademinio susidomėjimo sritis. Kita vertus, viešųjų paslaugų teikimo tematika yra universali teorinių prieigų aspektu bei dėkinga empiriniams tyrinėjimams. Be to, ji yra itin aktuali Lietuvoje. Viešųjų paslaugų tyrimo problematika įgalino įtraukti ir NVO, savivaldybių, ministerijų atstovus bei tapo pagrindu diskusijoms, žinių apsikeitimui tarp praktikų ir mokslininkų. Galiausiai ši tema yra įdomi ir studentams. Nemažas skaičius jų konferencijoje paskelbė savo pirmuosius tyrimų rezultatus. Konferencijos sumanymą nulėmė ne tik pragmatiniai motyvai. Išties problematika susijusi su viešųjų paslaugų teikimu yra itin aktuali Lietuvoje.
2019 m. lapkričio mėn. 26 d. vyko 7-oji kasmetinė nacionalinė mokslinė konferencija „Viešosios politikos ir paslaugų vertinimas“
Foto: Jonas Petronis
Apskrito stalo diskusija – konferencija ES politikos perspektyvai ir aktualijoms aptarti
Lapkričio 29 d. vyko apskrito stalo diskusija – konferencija Europos Sąjungos politikos perspektyvai ir aktualijoms aptarti. Ar Europai pavyks atsinaujinti? Europos Sąjunga po Europos Parlamento rinkimų ir naujo Komisijos kabineto suformavimo: naujoji perspektyva ir Lietuvos interesų atstovavimas
Diskusijos tikslas – aptarti Europos Sąjungos politikos perspektyvą naujai išrinkto Europos Parlamento ir suformuoto Europos Komisijos kabineto kontekste, didžiausią dėmesį teikiant Lietuvos interesų atstovavimui. Ar Europai pavyks atsinaujinti?
Europos Parlamentas savo veikloje turi vadovautis ir siekti bendrų europinių interesų. Taigi iškyla klausimas kiek yra svarbus nacionalinis prioritetas Europos Parlamento nario veikloje? Ar dažnai iškyla kolizija tarp skirtingų interesų derinimo (europinių, nacionalinių, partinių/ideologinių)?
Kokie yra svarbiausi Lietuvos interesai artimiausiu laikotarpiu ir kaip juos efektyviai ginti, pasiekti? Kaip juos artikuliuoja ir įgyvendina Lietuvą atstovaujantys europarlamentarai Europos Parlamente? Ar įmanoma ir kaip siekti Lietuvos interesų įgyvendinimo per šią instituciją, kaip vyksta koalicijų formavimas, siekiant labai konkrečių tikslų?
Šiuo renginiu taip pat siekiama įtraukti skirtingas visuomenės grupes – studentus, moksleivius ir senjorus, ir kitus suinteresuotus piliečius, kviečiant juos bendrai diskusijai su Lietuvą atstovaujančiais Europos Parlamento nariais.
Diskusijoje dalyvavo: Europos Parlamento nariai – Petras Auštrevičius ir prof. Liudas Mažylis; VDU PMDF docentė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė, Trečiojo amžiaus universitetas (senjorų atstovė Aldona Talutienė), Kauno Maironio universitetinės gimnazijos mokiniai (jaunimo atstovas mokinys Tomas Mikalauskas )
Diskusiją moderavo – VDU PMDF docentė Sima Rakutienė
Diskusija organizuojama bendradarbiaujant su VDU socialiniais partneriais, Kauno mokyklomis, Trečiojo amžiaus universitetu, jungiančiu senjorų organizacijas.
Diskusija organizuojama įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Lietuvos piliečių ir interesų atstovavimas Europos Parlamente“ (Nr. S-LIP-19-65), kuris vykdomas 2019 – 2021 metais.
Foto: Jonas Petronis
PMDF absolventų susitikimas
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos (PMDF) fakultetas tęsdamas gražią kasmetinę tradiciją 2019 lapkričio 8 d. pakvietė fakulteto absolventus apsilankyti savo alma mater.
Šįkart PMDF susitikimo metu buvo organizuojamas intelektualus komandinis žaidimas „Politika, universitetas ir kahoot“. Tai buvo puiki galimybė išbandyti save protų mūšyje, praleisti nepakartojamą laiką dėstytojų, kolegų, studentų ir fakulteto absolventų kompanijoje bei pasikrauti didelę dozę gerų emocijų.
Buvo smagu atnaujinti senas bei atrasti naujas pažintis, pasivaišinti ir linksmai praleisti laiką savo Alma Mater. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas dėkoja absolventams, kurie rado laiko ir atvyko į pasimatymą universitete.
Foto: Jonas Petronis
V. Čmilytės Nielsen vieša paskaita
2019 lapkričio 5d, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete vieša paskaitą „Ar liberali demokratija patiria krizę?“ skaitė Viktorija Čmilytė Nielsen.
Viktorija Čmilytė-Nielsen, LR Seimo narė, opozicijos lyderė parlamente ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkė.
Foto: Jonas Petronis
Nicholas Kralev vieša paskaita „The Changing Media Landscape in a Post-Truth World“
Spalio 23 d., VDU mokslo ir studijų centre viešą paskaitą apie dezinformaciją skaitė JAV rašytojas, verslininkas, tarptautinės diplomatijos specialistas Nicholas Kralev. Svečias universitete viešėjo JAV ambasados Lietuvoje kvietimu.
N. Kralev paskaitos tema – „The Changing Media Landscape in a Post-Truth World“ („Besikeičianti žiniasklaidos erdvė posttiesos pasaulyje“). Posttiesa vadinamas reiškinys, kai išnyksta objektyvūs standartai, kas turėtų būti laikoma tiesa, ir atsiranda atotrūkiai tarp faktų, žinių, nuomonių, įsitikinimų ir tiesos. Šis žodis itin išpopuliarėjo 2016 metais artėjant JAV Prezidento rinkimams.
Foto: Indrė Baltakytė
Kinijos Liaudies Respublikos ambasados Lietuvoje patarėjo paskaita
2019 m. rugsėjo 24 d., VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete viešą paskaitą skaitė Kinijos Liaudies Respublikos patarėjas ekonomikos ir komercijos klausimams p. Chen Lin.
Paskaitos tema – „Innovation, Entrepreneurship and Sino-Lithuanian Cooperation“.
Foto: Indrė Baltakytė
Fakulteto absolventų diplomų teikimo šventė!
2019 06 21 VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete vyko diplomų teikimo šventė. Susirinkusius studentus, svečius, draugus ir artimuosius sveikino Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė Aistė Žemaitytė, Ukrainos Respublikos Lietuvos Respublikoje trečiasis sekretorius Dmytro Serov, fakulteto socialinis partneris, Adomo Mickevičiaus palikuonis Roman Gorecki-Mickiewicz, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Tarybos pirmininkė profesorė Kristina Juraitė, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesoriai Liudas Mažylis ir Ilona Tamutienė, PMDF Politologijos katedros vedėjas Andžej Pukšto, Regionistikos katedros vedėja Sima Rakutienė.DiD
Diplomų teikimo šventės metu PMDF Viešosios komunikacijos katedros profesorė Kristina Juraitė įteikė Lietuvių Fondo Z. Rekašiaus vardinę stipendiją Rasitai Kunikauskaitei.
Foto: Linas Krisiukėnas
Paminėtas Rytų partnerystės dešimtmetis
Gegužės 6 – 7 d. Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedra, bendradarbiaudama su Lenkijos institutu Vilniuje ir Švedijos ambasada, surengė Kaune ir Vilniuje du seminarus, kurių tema – „Rytų Partnerystė: 10 metų nuo Prahos viršūnių susitikimo“.
Šiais renginiais buvo aptarta ir įvertinta Europos Sąjungos politinė iniciatyva, nukreipta į bendradarbiavimą su šešiomis posovietinėmis valstybėmis: Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina. Nors Rytų partnerystės programa buvo inicijuota tik Lenkijos ir Švedijos, bet prie jos sėkmingo vystymosi prisidėjo daug Europos Sąjungos šalių, o Lietuva yra šiuo metu tarp aktyviausių veikėjų.
Apie tai kalbėta gegužės 6 d. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete vykusioje diskusijoje, kurioje šalia VDU dėstytojų dalyvavo užsienio ekspertai – Lenkijos tarptautinių reikalų instituto Rytų Europos skyriaus vadovas Daniel Szelągowski ir Yurii Vdovenko, analitinio centro „Ukrainian Prism“ Kijeve direktoriaus pavaduotojas.
Gegužės 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiame renginyje diskutuota platesniame rate: prie ekspertų rato prisijungė trijų, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos užsienio reikalų ministerijų atstovai – Simonas Šatūnas, Małgorzata Łatkiewicz – Pawlak ir Anna Westerholm. Europos Komisijos aktualius darbus pristatė šios institucijos atstovas – dr. Ramūnas Janušauskas iš Tarptautinio bendradarbiavimo ir vystymosi generalinio direktorato.
Ekspertai įvertino ne tik Rytų partnerystės pasiekimus, bet ir trūkumus, nurodė, kaip galima būtų juos šalinti.
