Registracija į studijas
Primename, kad visi nuolatinių studijų studentai turi užsiregistruoti VDU studentų savitarnos portale https://studentas.vdu.lt/ (meniu reikia spustelti nuorodą „Registracija į studijas” (GRESIS)). Jeigu nepatvirtinsite savo registracijos per dvi savaites nuo semestro paradžios, bus stabdomas stipendijos mokėjimas tiems, kurie ją gauna, o nepatvirtinusieji per mėnesį, bus braukiami iš studentų sąrašų.
Taip pat būtinai atidžiai pasitikrinkite užsiregistruotus dalykus šiam rudens semestrui! Pasitikrinkite, ar savitarnoje matote visus reikiamus dalykus (ar visi norimi dalykai užregistruoti ir ar nėra tokių, kurių nelankote). Neužsiregistravę reikiamą dalyką, nebūsite priimami į koliokviumus ar kitus atsiskaitymus. O nelankant užsiregistruoto dalyko, gausite akademinę skolą. Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad Moodle nuotolinė studijų aplinka ir studentas.vdu.lt registracija nėra tas pats. Visus reikiamus dalykus turite matyti studentų savitarnoje studentas.vdu.lt.
Jeigu kiltų klausimų, prašome kreiptis į dekanatą.
Svarbi informacija apie akademinių mokslų metų pradžią
Artėjant naujiesiems mokslo metams, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenė sveikina studentus ir primena svarbią informaciją dėl akademinių paskaitų pradžios.
Antro, trečio ir ketvirto kurso bakalauro studijų studentams specialybinių (C grupės) dalykų paskaitos prasidės rugpjūčio 29 d. Bendrauniversitetinių dalykų paskaitos prasidės nuo rugsėjo 2 d.
Visiems magistrantams ir vientisųjų teisės studijų 3–5 kurso studentams paskaitos prasidės rugpjūčio 29 d.
Tiek sugrįžtančius po vasaros atostogų, tiek pradedančius studijas studentus kviečiame prisijungti prie tradicinių informacinių ir pramoginių „Įvadas į studijas VDU“ renginių.
Universiteto bendruomenei – įspūdinga įvadinė savaitė
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) „Įvadas į studijas VDU 2016“ metu, rugpjūčio 25 – rugsėjo 1-ąją dienomis bendruomenei pasiūlys įvairius renginius, skirtus įvadinei savaitei: pradedant susitikimais su įdomiomis asmenybėmis, pažintimis su universiteto klubais, sporto ir sveikatinimo renginiais ir baigiant filmų peržiūromis bei tradicinėmis mokslo metų pradžios iškilmėmis. Šiemet pirmą kartą įvadinės savaitės renginiai bus skirti ne tik kauniečiams, bet ir įstojusiems Vilniuje, kur VDU taip pat siūlo galimybę studijuoti.
Pirmoji diena, rugpjūčio 25-oji, bus skirta susipažinimui. Universitete vyks susitikimai su fakultetų bendruomene – katedrų vedėjais, dėstytojais, atstovais, kurie pristatys universitetą, fakultetą, studijų programą, papasakos apie įvadinę savaitę ir ką reikia padaryti jos metu. Vėliau vyks susitikimai su mentoriais, „Fotomedžioklė“, atvirą paskaitą surengs VDU docentas J. D. Miningeris. Kavinėje „Vero Cafe@VDU“ bus surengtas VDU Studentų atstovybės vakaras. Dienos pabaigai – VDU susipažinimo vakarėlis Kaune.
Antroji įvadinės savaitės diena – rugpjūčio 26-oji, Kalbų ir žinių diena. Tą dieną universitete vyks testai stojantiesiems – diagnostinis anglų kalbos testas jo nelaikiusiems bei kompiuterinio raštingumo testas, vėliau – Užsienio kalbų mugė, pristatysianti VDU Užsienio kalbų institute siūlomas kalbų studijas, bei Bibliotekos pristatymas. 16 val. universitete viešą paskaitą surengs ypatingas svečias. Panašią programą – susitikimus, testus, teambuilding renginius – VDU pasiūlys ir Vilniuje.
Savaitės renginiai bus pratęsti rugpjūčio 29-ąją – Galimybių dieną. Studentai galės sužinoti apie studijas, bendrabučius, stipendijas, susidaryti savo tvarkaraštį, dalyvauti VDU klubų, kolektyvų ir organizacijų mugėje bei VDU Karjeros centro, VDU Verslo praktikų centro ir VDU Medijų laboratorijos kūrybinėse dirbtuvėse. Dieną užbaigs VDU „Academia Cum Laude“ paskaita su prof. Leonidu Donskiu (anglų k.). Įstojusius į studijas Vilniuje nuo šios dienos kviečiame atvykti į renginius Kaune.
Rugpjūčio 30-oji bus skirta Sveikatingumui ir pasiūlys itin smagią programą – VDU sporto centro pristatymą, flashmob‘ą su VDU šokėjų grupe (palaikymo komanda), badmintono, krepšinio užsiėmimus, pikniką, orientacines varžybas, nemokamas ekskursijas, filmo „Lošėjas“ peržiūrą. Visa tai vyks VDU Kauno botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6). Pasirūpink patogia ir sportui tinkama apranga bei avalyne, pledu, sumuštiniais, gera nuotaika, o visa kita rasi atvykęs į VDU Kauno botanikos sodą. Įėjimas į botanikos sodą nemokamas pasakius kodą – „Vytauto Didžiojo universitetas“.
VDU studijos, paremtos artes liberales (liet. laisvųjų menų) mokymosi sistema, kuomet studentas pats, savarankiškai susidaro savo studijų tvarkarašti. Rugpjūčio 31 d., Registracijos dieną, vyks nuolatinių bakalauro studijų pirmakursių registraciją į studijų dalykus,. Po atsakingos dienos, planuojant savo akademinius metus, vakare lauks paskaitų ciklo „Aš, alus ir dėstytojas“ atidarymas kartu su universiteto rektoriumi prof. Juozu Augučiu. Laisvo turinio paskaitų ciklas vyksta visus metus. Tikras VDU studentas turi bent kartą dalyvauti ir pažinti dėstytojus (šį kartą – Universiteto rektorių) kitokioje aplinkoje.
Tradicinę įvadinę savaitę užbaigs Mokslo metų pradžios šventė: Šv. Mišios, šventiniai susitikimai fakultetuose, bendra nuotrauka prie Vytauto Didžiojo paminklo, eisena, VDU pirmakursių priesaika, rektoriaus sveikinimas ir, žinoma, didelis šventinis VDU Rugsėjo 1-osios tortas.
Daugiau informacijos „Įvado į studijas VDU 2016“ internetinėje svetainėje ir įvadinės savaitės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Įvadinės savaitės tiksli programa Kaune
VDU vykdys pirmąją Diplomatijos studijų programą šalyje
Nuo šio rudens Vytauto Didžiojo Universitete (VDU) Vilniuje (Lietuvos edukologijos universiteto patalpose) pradedama vykdyti nauja „Diplomatijos“ magistrantūros studijų programa. Tai bus pirmoji programa Lietuvoje, skirta specializuotoms diplomatijos studijoms. Kitaip nei iki šiol Lietuvos universitetų siūlomose Tarptautinių santykių programose, čia dėmesys bus kreipiamas ne tik į bendras pasaulio politikos problemas ir jas aiškinančias teorijas, bet bus mokoma ir praktinių diplomato darbui reikalingų įgudžių, tokių kaip retorika, politikos analizė ir raportavimas, protokolas ar derybų menas.
Programa atspindi augantį jaunų profesionalų poreikį
„Jaučiame tokios programos poreikį. Įvairiuose pokalbiuose, taip pat ir Užsienio reikalų minsterijoje, esame aptarę problemą, kad Lietuvoje nėra diplomatinės akademijos. Mūsų diplomatai yra iš labai skirtingų institucijų, su skirtingais diplomais, akademinėmis patirtimis ir žiniomis. Apskritai reikalinga Lietuvos diplomatų apmokymo koncepcija ir mokslinė bazė, gebanti patenkinti tiek Lietuvos diplomatinės tarnybos poreikius, tiek platesnius mūsų šalies atstovavimo pasaulyje uždavinius“ teigia VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis. „Džiaugiamės, kad Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasitiki VDU ir laiko univeristetą svarbiu Ministerijos socialiniu partneriu“.
Nors per pastaruosius 25 nepriklausomybės metus Lietuva užsiaugino gabių diplomatų, jiems šios profesijos daugiausiai teko mokytis iš praktikos. Kitaip nei kitose regiono valstybėse (Estijoje, Lenkijoje), mūsų šalyje iki šiol nesukurta nacionalinė diplomatų rengimo tradicija. Taip pat 2014 metais vyriausybiniu lygiu susirūpinta, jog kandidatai iš Lietuvos – vieni silpniausiai pasirodančių ir tarptautiniuose, ypatingai Europos Sąjungos, konkursuose. Tai dar kartą patvirtina VDU siūlomos „Diplomatijos“ programos poreikį: rengti jaunus profesionalus, ne tik išmanančius plačią tarptautinės politikos, ekonomikos ir saugumo tematiką, bet turinčius ir tarptautinio lygmens viešosios administracijos poreikius atitinkančių retorinių, informacijos valdymo, analitinių įgūdžių.
Programa turės tarptautinius partnerius
Vytauto Didžiojo universitetas vienintelis Lietuvoje priklauso Tarptautiniam diplomatų ugdymo forumui (International Forum on Diplomatic Training (IFDT)), kuris jungia daugelį pasaulio diplomatinių akademijų, tokių kaip Fletcher School of Diplomacy, Prancūzijos Viešojo administravimo mokyklą (ENA), Didžiosios Britanijos Foreign and Commonwealth Office Diplomatijos akademiją ir kitas.
VDU „Diplomatijos“ magistrantūros programa parengta atsižvelgiant į geriausius pasaulio diplomatinėse mokyklose dėstomų programų pavyzdžius. Prestižinės Vienos Diplomatinės Akademijos direktorius, ambasadorius Hans Winkler dalyvaus studijų programos komiteto veikloje. Ateityje bus pasirašomos sutartys su kitomis Europos ir pasaulio mokyklomis ir universitetais, kurių dėstytojai bus kviečiami dėstyti Lietuvoje.
Diplomatas – ne tik valstybės administracijoje pritaikoma profesija
Šiuolaikiniai diplomatinių praktikų tyrinėtojai diplomatiją apibrėžia ne tik kaip tarptautinę profesinę bendruomenę, tiesiogiai valdančią globalios politikos procesus, bet ir kaip fundamentalią socialinę praktiką, kurios esmę sudaro gebėjimas tarpininkauti, komunikuoti, atstovauti, greitai ir efektyviai įsisavinant reprezentuojamos organizacijos interesus, gerai orientuotis ir valdyti konfliktines situacijas.
“Šiame dinamiškame globalizacijos amžiuje diplomatija jau seniai peržengė tradicinių apibrėžimų ribas. Šiandieninė diplomatija maksimaliai mobili, efektyviai reaguojanti į netikėtus ir įvairius iššūkius. Neužmiršdami tradicinių diplomatinės tarnybos tikslų – atstovauti ir ginti savo šalies, piliečių interesus, diplomatai vis dažniau turi orientuotis ne į kabinetinius susitikimus, protokolus ir deklaracijų derinimus, o į nuolatinį lankstumą, inovatyvumą, gebėjimą kuo greičiau atsidurti reikiamoje vietoje, tarp reikiamų žmonių, reikiamu metu. XXI amžiaus diplomatai – mokantys lengvai bendrauti ir komunikuoti, išmanantys naujausias technologijas, žinantys netradicines užsienio kalbas,“ teigia ambasadorius Darius Degutis. Jo nuomone, „Diplomatijos magistro programa – puikus ir ilgai lauktas sprendimas“.
Programos teikiamos, į šiuolaikines aktualijas orientuotos žinios bus pritaikomos ne tik diplomatinėje, valstybės tarnyboje, dirbant tarptautinėse organizacijose, bet studentams bus naudingos ir privačiame sektoriuje, kur vis labiau reikalingi visapusiški, lyderio ir mediatoriaus savybių turintys darbuotojai.
Dėstys profesionalai
Rengiant programą buvo siekiama suburti profesionalią dėstytojų komandą. Paskaitas ir seminarus kviečiami vesti ne tik VDU profesoriai, tarptautinių santykių, teisės ir ekonomikos specialistai, tokie kaip prof. Mindaugas Jurkynas, prof. Egdūnas Račius, prof. Leonidas Donskis, bet ir ilgametės praktikos turintys diplomatai, komunikacijos, derybų, politikos analizės specialistai: ambasadorius Darius Degutis, Rytis Zemkauskas, dr. Nortautas Statkus ir kiti.
Programa vykdoma anglų kalba, o tai atveria galimybes kviesti studentus ir dėstytojus iš užsienio ir taip praturtinti programą skirtingomis akademinėmis tradicijomis ir patirtimis.
Studentė – apie studijas ir praktiką užsienyje
Regionistikos katedroje vykdoma bakalauro studijų programa Tarptautinės politikos ir vystymo studijos išleis pirmąją absolventų laidą.
Ši tarpdisciplininė ir tarptautinė programa yra vykdoma anglų kalba. Šiuo metu programoje tarptautinę ir multikultūrinę aplinką formuoja daugiau kaip 60 nuolatinių užsienio studentų iš JAV, Venesuelos, Turkijos, Maroko, Gruzijos, Ukrainos, Nigerijos, Azerbaidžano, Italijos, Vokietijos bei kitų šalių, taip pat auditorijas kiekvieną semestrą papildo Erasmus mainų studentai iš įvairių Europos ir Azijos šalių.
Tarptautinės politikos ir vystymo studijų suteiktų galimybių pavyzdžiais ir įgyta patirtimi dalinasi pirmosios būsimos absolventų laidos atstovė Roberta Sadauskaite.
Pasirinkote studijuoti Lietuvoje, tačiau studijos yra dėstomos anglų kalba? Ar esate patenkinta savo pasirinkimu?
Tarptautinės politikos ir vystymo bakalauro studijos VDU PMDF man suteikė ne tik reikalingų įgūdžių būsimai profesijai, bet ir daug saviraiškos galimybių universitete bei tarptautinės patirties. Studijos anglų kalba, kuri šiuo metu yra tapusi pasauline lingua franca suteikia pranašumą darbo rinkoje.
Ar studijos kartu su užsienio studentais sukuria didesnę pridėtinę vertę ir kitokią mokymosi aplinką?
Didesnė pridėtinė vertė ir kitokia mokymosi aplinka pasijaučia kuomet lietuviai ir užsienio studentai įsijungia į bendrą diskusiją tiek universitete, tiek ir už jo ribų. Tai ne tik leidžia praplėsti savo pasaulėžiūrą ir kultūrinį pažinimą, bet kartu suteikia žinių, kurių nerasi jokiuose moksliniuose straipsniuose. Studijuoti kartu su užsienio studentais yra puiki patirtis, padedanti ugdyti toleranciją kitoms kultūroms.
Be anglų kalbos, kuria yra vykdomos VDU Tarptautinės politikos ir vystymostudijos, jūs dar studijavote vieną iš pasirinktų regiono kalbų (arabų, rusų, prancūzų arba turkų). Kokią kalbą pasirinkote? Kaip manote, ar papildomas kalbų mokėjimas atveria geresnes galimybes darbo rinkoje?
Visada domėjausi post-sovietinėmis valstybėmis, todėl pasirinkau studijuoti rusų kalbą. Mano nuomone, tai yra didelis pranašumas darbo rinkoje, ypač norintiems tapti tarptautinių santykių ar vystymo specialistais. Kalbų mokėjimas ne tik praplečia komunikacijos galimybes, bet yra neatsiejama kultūrinio pažinimo dalis, kuri yra svarbi kiekvienam, dirbančiam vystymo ar tarptautinių santykių srityje.
Antraisiais studijų metais laimėjote konkursą pagal dvišalių mainų programą ir išvykote studijuoti į Gruzijos Tbilisio universitetą? Kodėl nusprendėte vykti būtent į Gruziją? Kuo buvo skirtinga studijų patirtis šioje šalyje?
Mano noras studijuoti Tbilisio valstybiniame universitete buvo paremtas noru iš arčiau susipažinti su dar tik besikuriančia ir demokratijos link einančia post-sovietine valstybe. Taip pat buvo labai įdomu iš arti susipažinti su dviejų separatistinių regioninių konfliktų draskoma valstybe bei jos kultūra. Studijų patirtis Gruzijoje buvo unikali ne vien tik dėl patirties mokytis su pirmo kurso magistrantais, bet ir dėl to, jog paskaitas dėstė praktikai bei žymūs politikai. Studijuojant Gruzijoje teko garbė susipažinti su Europos Sąjungos (ES) stebėjimo misijos Gruzijoje veikla ir kartu su darbuotojais apsilankyti Pietų Osetijos pasienyje bei pabūti perkeltų asmenų stovykloje, įsikūrusioje šalia Tbilisio ir kurioje buvo suteikta galimybė išgirsti nuo vidinių konfliktų nukentėjusių žmonių istorijas.
Vėliau, laimėjusi Erasmus mainų konkursą pasirinkote vieno semestro studijas Glasgow Universitete, Jungtinėje Karalystėje. Būtent Jungtinės Karalystės universitetai laikomi vieni geriausių pasaulyje ir vis daugiau lietuvių renkasi studijas šioje šalyje. Ar galėtumėte išskirti, kokius didžiausius skirtumus pastebėjote studijų procese Škotijoje lyginant su studijomis Lietuvoje?
Škotijoje universiteto miestelyje yra 12 aukštų biblioteka, kuri dirba nuo 7 valandos ryto iki 2 valandos nakties. Mokymosi procesas vyksta 15 studentų grupėse, sėdint ratu ir taip sukuriant patogią, jaukią aplinką. Paskaitos organizuojamos, kaip seminarai, kurių metu dėstytojai skatina studentus aktyviai įsijungti į diskusijas bei debatus. Glazgo universitete didelė reikšmė skiriama individualiam savarankiškam mokymuisi, taip skatinant studentų analinį, kritinį mąstymą. Žinoma, įspūdį paliko ir tai, jog universiteto miestelyje galima puikiai praleisti laisvalaikį ir bent trumpam atsipūsti nuo mokslų.
Jūs esate viena iš gabiausių programos studentų ir neabejotinai puikus pavyzdys, kaip galima sėkmingai išnaudoti visas suteikiamas galimybes. Paskutiniaisiais metais jums taip pat pavyko laimėti Erasmus+ praktikos konkursą? Kokią instituciją pasirinkote praktikai atlikti?
Visada svajojau išbandyti save diplomatinio darbuotojo pareigose, todėl sudalyvavau Erasmus+ praktikos mainų konkurse, kuris suteikė galimybę atlikti savo privalomą kvalifikacinę praktiką Lietuvos Respublikos (LR) ambasados Italijos Respublikoje konsuliniame skyriuje. Tai man leido iš arti susipažinti su ambasados kasdienybe bei prisidėti prie konsulinių problemų sprendimo.
Ar studijos VDU suteikė pakankamai žinių ir kompetencijų praktinėms užduotims LR ambasadoje Romoje atlikti?
Tarptautinės ir diplomatinės teisės išmanymas buvo tikrai labai naudingas atliekant kasdienines pareigas. Be abejo, kritinis mąstymas, darbas komandoje, kruopštumas, atsakingumas yra būtinos kompetencijos, dirbant tokį darbą, kurias būtent ir įgijau studijų metu.
Kokie yra jūsų ateities planai?
Šiuo metu planuoju atlikti dviejų mėnesių Erasmus+ absolventų praktiką „International Alliance of Women“ organizacijoje, taip pat jau gavau kvietimą studijuoti magistro studijas Romos Sapienzos universitete.
Priėmimas į magistrantūros studijas
Nuo birželio 1 dienos skelbiamas priėmimas į magistrantūros studijų programas Vytauto Didžiojo universitete. 2016 metais priėmimas Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete skelbiamas į šias programas:
- Diplomatija ir tarptautiniai santykiai (anglų k.)
- Diplomatija (anglų k., Vilniuje)
- Rytų Azijos regiono studijos (anglų k.)
- Socialinė ir politinė kritika (lietuvių k. arba anglų k.)
- Šiuolaikinė Europos politika (lietuvių k.)
- Valstybės institucijų administravimas (lietuvių k.)
- Integruota komunikacija (lietuvių k.)
- Žurnalistika ir medijų industrijos (lietuvių k.)
Prašymų pateikimas ir priėmimo eiga
Prašymų dalyvauti priėmime į magistrantūros studijas registracija vyksta internetu. Stojantieji gali nurodyti iki 4 pageidavimų, juos išdėstant prioriteto tvarka.
Prašymus galima teikti iki birželio 27 d. 21 val. VDU absolventai turi pateikti tik registracijos mokesčio kvito kopiją (šiais nurodytais rekvizitais), asmens tapatybės dokumentą, jei keitėsi asmens duomenys, bei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus. Kitų aukštųjų mokyklų absolventai turi pateikti išsilavinimo dokumentų, asmens dokumento, registracijos mokesčio kvito ir kitų dokumentų kopijas.
Birželio 29 – 30 dienomis vyks stojančiųjų motyvacijos vertinimas, stojant į studijų programas, kurių priėmimo sąlygose numatytas motyvacijos vertinimas. Stojantieji privalo dalyvauti motyvacijos vertinime nurodytu laiku. Jei stojantieji dėl objektyvių priežasčių motyvacijos vertinime negali dalyvauti, turi iš anksto apie tai pranešti studijų programą vykdančiam fakultetui ir susiderinti dėl motyvacijos pokalbio vertinimo galimybių vaizdo konferencijos būdu.
Birželio 27 – 29 dienomis vyks diagnostinis anglų kalbos testas tiems, kurie yra baigę kitas aukštąsias mokyklas ir jei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytas būtinas akademinės anglų kalbos kalbos lygis ir stojantysis nepatiekė anglų kalbos liudijančio dokumento. Pildydami prašymą stojantieji turi pažymėti dieną ir laiką, kuriuo metu pageidauja atlikti diagnostinį anglų kalbos testą.
Visą informaciją apie 2016 m. priėmimą į nuolatinės formos magistrantūros studijas rasite čia.
Kodėl verta studijuoti politikos mokslus?
Politikos mokslų programa yra viena seniausių programų Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete. Ji dėstoma jau daugiau nei 15 metų. Savo mintimis apie šios programos privalumus dalijasi programos vadovė dr. Gerda Jakštaitė.
Ar galėtumėte plačiau papasakoti apie šią programą, kuo ji siskiriasi nuo kitų?
Politikos mokslų studijų programų Lietuvoje nėra daug – Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politikos mokslų programa yra klasikinė tokio tipo programa, sukonstruota, remiantis užsienio universitetų pavyzdžiu ir itin gerai įvertinta tarptautinių ekspertų. Iš kitų programų ji išsiskiria tuo, jog apjungia visas pagrindines žinių bei įgūdžių grupes, kurias turi turėti geras politikos mokslų specialistas – programoje studentams dėstomi dalykai apie vidaus ir užsienio politiką, tyrimo metodus, viešųjų ryšių, politinės filosofijos, psichologijos ypatumus, didelis dėmesys skiriamas įvairiems pasaulio regionams.
Politika tikrai gali ir, kaip pastebėjo vienas iš buvusių Lietuvos užsienio reikalų ministrų, turi būti profesija. Mūsų siūloma programa parengia tikrai gerus politikos mokslų specialistus, turinčius platų akiratį ir kritinį mąstymą. Politikos mokslų programa neorientuoja studento į siaurą specifinę sritį, priešingai – suteikia klasikinių politinių žinių bagažą, todėl absolventams lengviau prisitaikyti darbo rinkoje. Programa turėtų būti itin patraukli žmonėms, besidomintiems tarptautiniais santykiais ir užsienio politika – studentai gali rinktis klausyti dalykus apie JAV, Lotynų Amerikos, Rusijos, Baltijos šalių užsienio politiką, tarptautinį saugumą, geopolitiką.
Kam skiriamas didžiausias dėmesys? Kokie dalykai akcentuojami?
Politikos mokslų programa yra subalansuota taip, jog studentai gautų visavertį žinių ir įgūdžių bagažą – pirmaisiais studijų metais studentai klauso įvadinių dalykų apie politikos mokslus, Lietuvos politinę sistemą, tarptautinius santykius, ES, viešuosius ryšius. Vėliau gilina žinias ir greta privalomų dalykų savo nuožiūra gali rinktis jiems patinkančius dalykus iš įvairių sričių, pavyzdžiui, migracijos, rinkiminių kampanijų, diplomatijos, įvairių šalių užsienio politikos ir kt.
Verta paminėti, jog šioje programoje taikomi įvairūs studijų metodai – studentai ne tik diskutuoja, dirba su literatūra, bet ir dalyvauja simuliaciniuose žaidimuose (pavyzdžiui, „žaidžia“ derybas, posėdžius), debatuose, mokosi rašyti įvairaus žanro tekstus.
Kokie dėstytojai skaito paskaitas?
Politikos mokslų programoje dirbančių dėstytojų kolektyvas gana jaunas, bet veržlus ir labai profesionalus. Turime tarptautinių santykių, saugumo, Europos Sąjungos, JAV, Rusijos, politinių institucijų, politinių partijų, rinkiminių kampanijų, žmogaus teisių specialistų. Mūsų dėstytojai nuolat tobulinasi, dalyvauja stažuotėse, skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, vyksta dėstyti į užsienio universitetus.
Beje, nemažai Politikos mokslų dalykų buvo parengti remiantis gerąja užsienio universitetų patirtimi – mūsų dėstytojai stažavosi užsienio universitetuose ir gautą patirtį pritaikė programos dalykams atnaujinti (pavyzdžiui, Tarptautinių santykių pagrindams; Lyginamosios politikos įvadui). Dalykas „JAV vidaus ir užsienio politika“ buvo atnaujintas po laimėtos stažuotės JAV – JAV Valstybės departamentas organizavo specialius kursus mokslininkams dalykams apie JAV rengti.
Ar yra numatyta studentų praktika studijų laikotarpiu?
Šioje studijų programoje teorinė informacija yra derinama su praktiniais įgūdžiais, todėl itin didelis dėmesys skiriamas studentų praktikai. Politikos mokslų programos studentai studijų metu atlieka 2 praktikas: pažintinę praktiką tyrimo centruose, politinėse partijose, nevyriausybinėse organizacijose ir kvalifikacinę praktiką valstybės institucijose (pavyzdžiui, ministerijose, tarp jų – ir Užsienio reikalų ministerijoje, ambasadose), savivaldybėse.
Ar yra sudaromos galimybės išvykti pusmečiui ar metams pastudijuoti užsienyje?
Programos studentai turi dideles galimybes vykti studijuoti užsienio universitetuose: per Erasmus programą arba dvišalių mainų programą. Programos studentai gali vykti studijuoti į Italijos, Čekijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Belgijos, Turkijos ir kitus universitetus. Mūsų tarptautinių partnerių sąrašas išties ilgas – studentų galimybės šioje srityje didelės.
Šiuo metu daugiausiai studentų renkasi Jungtinės Karalystės, Italijos, Danijos, Prancūzijos universitetus pusmečio ar metų studijoms.
Kokiose srityse gali dirbti šios studijų programos absolventai?
Programos absolventai gali dirbti įvairiose valstybės institucijose (Seime, ministerijose, ES institucijose), savivaldybėse, nevyriausybinėse organizacijose, privačiame sektoriuje. Ne vienas mūsų programos absolventas dirba LR užsienio reikalų ministerijoje, LR Krašto apsaugos ministerijoje, įvairiose savivaldybėse, ES institucijose.
Ko palinkėtumėte būsimiems studentams, kurie planuoja pasirinkti politikos mokslų studijas?
John Kennedy yra pasakęs “The problems of the world cannot possibly be solved by skeptics or cynics whose horizons are limited by the obvious realities. We need men who can dream of things that never were and ask „why not?” Tad būsimiems studentams palinkėčiau būti smalsiems atkakliems idealistams: domėtis visais aplink vykstančiais procesais, ryžtingai siekti savo tikslų bei tikėti, jog jie gali pakeisti pasaulį. Nes kas gi kitas tai padarys?
Interviu ėmė Politikos mokslų programos ketvirto kurso studentas Evaldas Kovalenkovas.
Universitete pradės veikti unikali studijų sistema
Vytauto Didžiojo universitete įkurta ir rudenį pradės veikti „Academia Cum Laude“, pasiūlysianti studentams unikalią individualių studijų sistemą, kuri suteiks galimybes studijuojantiems rinktis dalykus artes liberales (lot. laisvieji menai) principu ir visų studijų metu dirbti su pasirinktu savo srities profesionalu, aukščiausio tarptautinio lygio mokslininku, tyrėju ar pripažintu menininku. Šios Lietuvoje precedento neturinčios studijos sieks suderinti Harvardo ir Kembridžo studijų modelius bei leis studentams patiems pasirinkti, kaip studijuoti – plečiant ar gilinant savo žinias.
Diplomas Cum Laude (lot. – su pagyrimu) teikiamas daugelyje pasaulio universitetų studentams, kurie baigė studijas ypač aukštais balais. Būtent tokiems motyvuotiems studentams, visuomet siekiantiems žinoti daugiau, ir bus skirtos naujosios studijos, o jų dėstytojai (tutoriai/kuratoriai) bus geriausi universiteto mokslininkai ir pripažinti menininkai – didžiausi autoritetai ir savo srities ekspertai ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Akademijoje studento ir dėstytojo bendradarbiavimas bus paremtas tutoryste. Artes liberales studijos visuomet buvo grįstos liberalia mokymosi atmosfera, čia negali būti jokios hierarchijos. Tokią VDU tradiciją ir bus siekiama išlaikyti akademijoje.
„Studentas savo srities profesionalo bus kuruojamas visų studijų metu – tutorius jam bus ne tik dėstytojas, bet ir mokslinės veiklos vedlys, pagalbininkas, kuris konsultuos studentą akademiniais klausimais, vadovaus jo moksliniams tyrimams, projektams, dalinsis sukaupta patirtimi ir padės jam siekti savo tikslų“, – tutoriaus vaidmenį patikslino VDU rektorius prof. Juozas Augutis.
Mokslinis potencialas yra didžiausia Universiteto stiprybė, kuri 2015 m. MOSTA tarptautiniame vertinime gavo aukščiausius balus Lietuvoje. Be to, VDU yra ir pagal dėstytojų tarptautiškumą Baltijos šalyse pirmaujantis universitetas: vien 2015-aisiais jame dėstė beveik 200 užsienio dėstytojų.
„Academia Cum Laude“ pasiūlys studijas, kurios sujungia dviejų geriausių pasaulio universitetų, britiškojo Kembridžo ir amerikietiškojo Harvardo, studijų modelius. Tai reiškia, kad studentas galės rinktis gilinti žinias konkrečioje studijų programoje, specializaciją pasirenkant vėliau, arba laisvųjų menų sistemą atitinkančias, platų dalykų spektrą apimančias studijas. Stodamas neretai studentas dar nėra galutinai apsisprendęs dėl savo specialybės, todėl studijuojantiems pagal individualią studijų sistemą bus suteikiama galimybė specializaciją rinktis vėlesniuose kursuose ar netgi ją keisti radikaliai.
Pavyzdžiui, filosofiją ir politinę kritiką studijuojantis studentas, norėdamas gilinti savo žinias šioje srityje, galės pasirinkti papildomų, šiai sričiai aktualių dalykų – graikų ar vokiečių kalbą, logiką, kiną ar medijas. Iš kitos pusės, norėdamas plėsti savo žinių spektrą, studentas galės rinktis su pagrindine studijų programa nesusijusius dalykus – išbandyti įvairių sričių derinius, išmokti mąstyti tarpdalykiškai.
„Į universitetą įstoja daug gabių, motyvuotų studentų, pagal stojimo balus esame antri Kaune po Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. VDU tikslas – pasiūlyti tokią sistemą, kuri bus tikra meistriškumo mokykla siekiantiems dar daugiau žinių ir išminties“, – teigė VDU rektorius. Pasak prof. J. Augučio, baigęs individualių studijų programą, absolventas gautų ir reguliarųjį diplomą ir Academia Cum Laude priedėlį prie diplomo.
„Academia Cum Laude“, kurią sudarys ne tik fakultetų atrinkti aukščiausio lygio dėstytojai, bet ir konkursą laimėję studentai, veiks kaip universitetas universitete – sukurs sąlygas studentams, padedant tutoriui (kuratoriui), susidaryti individualių studijų planą iš visų universitete esančių dalykų. Pradėti studijuoti pagal šią sistemą studentai galės nuo 2 iki 6 studijų semestro. Akademijoje studentai mokysis gretutinių studijų pagrindu, lygiagrečiai su pagrindine studijų programa. Tutorių jie galės rinktis iš visų universiteto fakultetų – nebūtinai iš to, kuriame studijuojama pagrindinė studijų programa.
Filosofijos mokslas keičiasi – vien mąstyti nepakanka
„Filosofai m
ąsto, o gilaus, analitinio mąstymo ir konstruktyvios kritikos kaip niekad trūksta šiandieninėje visuomenėje“, – teigia VDU filosofas prof. dr. Gintautas Mažeikis. Pasak jo, filosofija ir socialinė kritika ir yra tai, be ko viešas komunikacinis protas, svarstymų demokratija, laisva ir atvira visuomenė yra negalimi. G. Mažeikis tikina, kad vietoje to, kad filosofija narciziškai žavėtųsi savo istorija ir teiginiais, savo būtimi dramblio kaulo bokšte, savo nepriekaištingais stiklo karoliukų žaidimais, ji atsisuka į socialinių konfliktų, politinių manipuliacijų, žmonių veidų ir jų kūrybinio veržlumo lauką.
„I ir II pasauliniai karai, didžiosios Aušvico ir Gulago tragedijos, masiniai informaciniai karai, žmogaus susvetimėjimas ir tragiškos revoliucijos tapo pasaulio įvykiais, kurie suteikė filosofijai ir kritinei teorijai naują pavidalą bei atsakomybę. Po šių baisių tragedijų ir iššūkių, po komunizmo žlugimo, filosofija, kaip ir poezija, nebėra tokia pati, ji dar įdomesnė ir aktualesnė“, – įsitikinęs naujos VDU studijų programos „Filosofija ir politinė kritika“ vadovas G. Mažeikis.
Šiuolaikinės filosofijos temų spektras – be galo didelis
VDU filosofijos draugijos „AGORA“ pirmininkas Adas Diržys pasakoja, kad filosofija – tiršta sritis ir, kalbant apie specialybes ir išsilavinimą, pasirinkimų yra labai daug. Filosofijos magistrantūros studijų pirmakursis įsitikinęs, kad tai ganėtinai individualistinė sritis, todėl žmonės, pasirenkantys savo mėgstamas disciplinas filosofijoje, sukuria dar daugybę papildomų problemų, iškelia papildomų klausimų. Tad aiškiai nusakyti, kokia yra šiuolaikinė filosofija, yra ganėtinai keblu. A. Diržio teigimu, šiuolaikinėje filosofijoje galioja tam tikra takoskyra tarp analitinės ir kontinentinės filosofijos.
„Analitinė kryptis orientuojasi į smulkių pasakojimų nagrinėjimą, į bandymą tapti „dešiniąja ranka“ mokslo filosofijai, tyrinėjimams ir skatinti tam tikras ten vykstančias fragmentacijas, kartu apsistodama ties vienu metafiziniu modeliu, atsisakant kitų dimensijų šioje vietoje. O kontinentinė kryptis labiau kūrybiška, meniška, kuri vis dar turi viltį kalbėti ne aiškiais žodžiais, bet bandyti sukurti kažką panašaus, kas visą laiką vykdavo filosofijos arenoje, tai yra – kurti didžiąsias filosofines sistemas“, – teigia VDU studentas ir pripažįsta, kad visgi ta riba šiais laikais dar jaučiasi, bet kartu yra dažnai susiliejanti, po truputį nykstanti.
„Mūsų modernioje ar postmodernioje visuomenėje ganėtinai sunku taip akivaizdžiai ieškoti tam tikrų tapatybių ir bandyti save identifikuoti pagal konkrečią specialybę. Šiais laikais randasi labai daug tarpdisciplininių dalykų, kurie vargiai yra siejami su konkrečiais dalykais. Arba kaip tik, viskas fragmentuojasi taip, kad galima atrasti aiškesnes savo tapatybes. Bet išsilavinimas pats tampa daugiau individualistine sąvoka, kurią žmogus, visų pirma, turėtų pats sau apsibrėžti ir pasirinkti, o ne palikti, kad tai galėtų reglamentuoti kažkas iš išorės“, – samprotauja A. Diržys.
Filosofija – kaip galimybė
VDU filosofės dėstytojos dr. Jurgos Jonutytės teigimu, jei dėl ko nors verta eiti į universitetą mokytis, tobulėti – tai pirmiausia todėl, kad tai suteikia galimybę kurį laiką išvengti kliento–paslaugų tiekėjo vaidmenų.
„Norėtųsi tikėti, kad universitete daugiau mokomasi dvasinių abejojimo, ieškojimo, atmetimo ir, galiausiai, pasikeitimo judesių. Būtent – mokomasi gyvenimo klausiant, o ne teigiant. Tai, greičiausiai, ir yra šių dienų universiteto „socialinė misija“, – įsitikinusi filosofė. Jos manymu, universitetas turėtų būti alternatyvos erdvė, kurioje kultivuojamas pasipriešinimas komfortui ir pertekliui – vieta, kurioje yra mokomasi atsisakyti, neprisirišti, keistis ir mąstyti. Filosofijos moksluose tai ypač pasireiškia.
„Filosofija „mankština“ protą, ir po tokių intelektualių treniruočių atsiveria naujos galimybės ir išryškėja horizontai kur tas žinias geriausiai „įdarbinti“, nes dažnai pasikeičia ne tik nusistatymai, bet ir vertybės“, – pasakoja J. Jonutytė.
Filosofei pritaria ir Adas Diržys, kuris tikina, kad dažniausiai pastebimos tendencijos, kai iš filosofijos yra pasukama į kultūros, politikos sritis, kuriose puikiausiai pritaikomos filosofijos žinios. „Dažnai politikoje kyla klausimų, kurie reikalauja tam tikros diskusijos ir dažnos politinės problemos tampa daugiaprasmėmis, kur tikrai negali atrasti vienos konkrečios pozicijos, tada filosofija, kuri stengiasi naudoti tam tikrus loginius metodus, leidžia prieiti prie bendresnės pozicijos, rasti visiems kompromisą ar loginį sprendimą, o ne veikti tik ambicijų lygmenyje“, – pavyzdį pateikia jaunasis filosofas.
G. Mažeikis papildo, kad manipuliuojančios žmonių protais metaforos ir populiarūs vaizdai kviečia filosofiją bei socialinę ir politinę kritiką vykdyti ir platesnę savo misiją. „Jau Platonas pastebėjo, kad poetų kuriami palyginimai atveria ir dieviškas aukštumas, ir beprotybės dugną, todėl turi būti filosofų aiškinami ir bendram reikalui taikomi.
Tačiau šiandien, kai pasaulis vėl ir vėl grimzta į karo siautulį, į instrumentinį žmogaus gyvybės naudojimą, kai aistros ir metaforos iškreipia mąstymą, kai baisiosios žmonijos patirtys vėl primena save, filosofija yra pakviesta ne įtikinėti, o pateikti visuomenės proto kritiką. Dar daugiau, jos misija yra pateikti kritikos kritiką, t. y. atskleisti teorijas, kurios galėtų apklausti ir argumentuoti dabartinius viešuosius svarstymus, vienas kito neigimus, kaltinimus ir demaskavimus“, – apie filosofijos ir kritikos iššūkius kalba profesorius.
Kuo būti?
Klausimas, į kurį taip paprastai filosofai negali atsakyti, nes galimybių yra daugiau nei žmogus geba aprėpti. VDU filosofijos draugijos „AGORA“ pirmininkas A. Diržys sako, kad, jei pažiūrėtume į filosofijos studijų aprašymą, filosofai yra mokomi loginio mąstymo, dedukcijos, spręsti tam tikras interpretacines problemas. Bet, pasak studento, daugiausia, ką galima įgyti iš filosofijos – platesnį suvokimą ir naują požiūrį į tuos pačius dalykus. Be to, išmokus mąstyti „filosofiškai“, to jau taip lengvai neatsisakysi. „Kai pradedi užsiiminėti filosofija, tai tampa tam tikra liga, nuo kurios negali pabėgti ir gydytis gali tik ja pačia”, – patirtimi dalinasi vaikinas.
A. Diržys pamena ne taip seniai prabėgusius abitūros laikus, kai labai dažnai jauną žmogų kankina nežinia ir abejonės ką veikti toliau. „Filosofija šioje vietoje leidžia užpildyti šią spragą, nes filosofija nėra tikslingai orientuotą į vieną konkrečią sritį, kaip kiti dalykai. Filosofija stengiasi apimti daugelį sričių ir tai, galbūt, padeda tam pačiam žmogui pasirinkti panašaus profilio studijas, kurios leistų jam kartu susikurti tam tikrą bazę, dėl ko būtų lengviau apsispręsti dėl magistro studijų konkretesnėje studijų kryptyje arba „išsigryninti“, kokioje srityje norima dirbti“, – tikina magistrantas.
G. Mažeikis, atsakydamas į klausimą „kuo būti?“, pabrėžia filosofinį būties klausimą. „Kalbame ne apie pasirinkimą ką veikti, o apie savo esmę, būties būdą. Šiuolaikinė filosofija iš žmonių tarpusavio santykių, iš mokslo ir meno, kildina mums svarbiausius būties būdus. Jie susieti su idealais ir vertybėmis, kūrybiniu ir kritiniu mąstymu, refleksija ir naujais sprendimais. O vėliau jau galima pasirinkti kaip ir ką veikti, kad šios vertybės ir idealai, šie mūsų puoselėjami žmonių tarpusavio santykiai ar mūsų kūrybiniai siekiniai būtų geriausiai įgyvendinti. Filosofija užaugina dvasios sparnus, o kur ir kaip skristi jau kviečia mus supantis ir nuolatos kintantis pasaulis.“, – samprotauja filosofas.
Jo teigimu, šiandienės kultūros, socialinės, politikos, ekonominės, technologinės sferos nuolatos keičiasi, subyra ir vėl susirenka į naujas arabeskas, ir nei vienas verslininkas ar įstaiga negali tiksliai prognozuoti, kokių konkrečių praktinių gebėjimų ir specializacijų reikės artimiausioje ateityje. O filosofija, jos skatinamas kritinis, analitinis ir kūrybinis mąstymas atveria savęs ir visuomenės keitimo galimybes. „Geram vadovui ar veiklų lyderiui ne tiek reikšmingas yra administravimo suvokimas ar aklas entuziazmas, o gebėjimas mąstyti vertybes, idealus, būties būdus ir jų kaitą, žmonių santykius su nuolatos mirgančiu ir kupinu įtampų pasauliu“, – konstatuoja VDU programos „Filosofija ir politinė kritika“ vadovas G. Mažeikis.
PMDF vykdo geriausias politikos mokslų krypties magistrantūros studijas
Antrą kartą žurnalo „Reitingai“ (2015 gruodžio 8 d.) pristatytuose universitetų reitinguose buvo atskirai vertinta 70 universitetų bakalauro studijų krypčių ir 70 universitetų magistrantūros studijų krypčių. Tarp vertintų 36-ių magistrantūros krypčių, Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 4-ose kryptyse: sociologija, politikos mokslai, teologija ir religijos studijos, rinkodara.
Žurnalo „Reitingai” atliktas universitetų programų vertinimas rodo, kad Fakultetas vykdo geriausias politikos mokslų krypties magistrantūros studijas. Visa tai yra sutelkto dėstytojų ir administracijos darbo nuopelnas.
Plačiau apie reitingus portale delfi.lt.