PMDF tyrėjų mokslinis projektas COVID19 sukeltos krizės valdymo ištyrimui
COVID-19 epidemija tapo iššūkiu sveikatos apsaugos bei kitoms viešojo valdymo paslaugų sistemoms. Vyriausybės bei regioninės ir vietos valdžios, reaguodamos į sparčią pandemijos plėtrą, suformavo krizės valdymo politikas.
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros docentas dr. Remigijus Civinskas, Politologijos katedros lektorius dr. Gintaras Šumskas kartu su profesoriumi dr. Jaroslav Dvorak vykdė aktualų mokslinį projektą „Viešojo valdymo sprendimai ir jų tobulinimas COVID-19 sukeltai krizei įveikti Lietuvos savivaldybėse: sprendimo priemonės ir paslaugų teikimas”, kurio tikslas yra ištirti COVID-19 sukeltos krizės valdymo politikų įgyvendinimo veiksmingumą Lietuvoje bei nustatyti geriausius operacinio lygio ir strateginius sprendimus.
Projekto tyrimo pagrindą sudaro artimosios biurokratijos teorija, kuria remiantis galima išanalizuoti atsako į COVID-19 politikų veiksmingumą paslaugų lygiu. Teorija įgalina kompleksiškai ir visapusiškai nagrinėti artimųjų tarnautojų (turinčių plačią diskreciją) santykius ir sąveikas su klientais. Teoriniai konceptai ir prielaidos yra tinkami nagrinėti artimųjų tarnautojų veikimą krizių metu priimamuosiuose (paslaugos, kurios yra teikiamos vadinamosiose priešakinėse linijose. Čia dirbantiems artimiesiems tarnautojams tenka išskirtinai dideli darbo krūviai, trūksta išteklių ir yra nemažai netikrumo). Šios teorijos panaudojimas gali geriausiai atskleisti nagrinėjamą reiškinį – atsako į COVID-19 sukeltos krizės politikų įgyvendinimą teikiant žmonėms paslaugas.
Empiriniam projekto tyrimui buvo pasirinktas COVID-19 sukeltos krizės valdymo politikų įgyvendinimas asmens sveikatos ir sveikatos paslaugų srityje, analizuojant ir savivaldybių politinių-administracinių institucijų įsitraukimą.
Tyrimas buvo atliekamas penkiose savivaldybėse. Pasirinktos didžiausią gyventojų skaičių turinčios Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės ir rajonų su didesniu nei vidutiniu COVID-19 sergamumu (Marijampolės ir Ukmergės) savivaldybės (2020 m. balandžio–gegužės mėnesiais).
COVID-19 sukeltos krizės valdyme tarnautojų įveikas lėmė apsunkintos darbo sąlygos išteklių ir laiko trūkumai, padidėjęs darbo krūvis, paslaugų teikimo ribojimai įgyvendinamos ir jų naujos formos. Tiesa, jis ne vienodai ir ne vienu metu veikė medikus ir socialinių paslaugų teikėjus dirbančius priešakinėse linijose. Sunkiausiose sąlygose teko dirbti atskiroms artimųjų tarnautojų grupėms susidūrus su COVID-19 protrūkio židiniais, dėl ligos ar kitų priežasčių sumažėjus darbuotojų skaičiui (stacionariose gydymo ir socialinės globos įstaigose arba teikiant paslaugas namuose) bei kai kuriems specialistams perėjus į nekontaktines paslaugų teikimo formas. Darbas su klientais buvo sudėtingomis sąlygomis, kai krūviai padidėjo daliai tarnautojų atnaujinus paslaugų teikimą po karantino. Tarnautojų darbą I-ojo karantino metu apsunkino ir nuolat besikeičianti COVID-19 sukeltos krizės valdymo politika.
COVID-19 sukeltos krizės poveikiai artimųjų tarnautojų elgsenoms
Atlikus tyrimą mokslininkai teikia šias rekomendacijas:
Turėtų būti geresnė komunikacija (informavimas, konsultavimas) tarp krizės valdymo centrų ir savivaldybių. Reikėtų įvertinti krizės pamokas ir parengti savivaldybių informavimo – konsultavimo planą. Aiškiau teisės aktuose ir priimant sprendimus (strateginius, operacinius) apibrėžti savivaldybių atsakomybes. Nenumatyti jų perteklinės kontrolės. Skiriant atsakomybes naudotis konsultavimusi, savivaldybių įtraukimu atsižvelgiant į didelį savivaldybių nepasitikėjimą centro valdžiomis, legalistinę tradiciją ir kitus nepalankius kultūrinius veiksnius. Stiprinti koordinavimo mechanizmus. Tyrimas atskleidė, kad paslaugų teikėjai susiduria su kompleksinėmis problemomis nuo karantino pereinant į sušvelnintą režimą. Rekomenduojama atlikti išsamesnį poreikių vertinimą ir numatyti „pokarantininį paslaugų atkūrimo mechanizmą“, kuris galėtų apimti kelias svarbias priemones: psichologines konsultacijas viešojo sektoriaus darbuotojams, gebėjimų valdant lūkesčius ir klientų emocijas stiprinimą, rekomendacijas įstaigoms dėl lankstumo organizuojant paslaugų teikimą. rekomenduojama įstaigų vadovams (atlikus valdymo procesų tyrimus, veiklos vertinimą) koreguoti personalo, atlygio politikas, keisti procesų organizavimą bei nusistovėjusias organizacijų kultūras.
Lietuvos mokslo tarybos finansuojamas trumpalaikių mokslinių tyrimų projektas Nr. S-COV-20-16 „Viešojo valdymo sprendimai ir jų tobulinimas COVID-19 sukeltai krizei įveikti Lietuvos savivaldybėse: sprendimo priemonės ir paslaugų teikimas” nuo 2020-06-15 iki 2020-12-31.
Projekto išvados-rekomendacijos valstybės institucijoms
Projekto išvados-rekomendacijos Savivaldybių bei ministerijų kontroliuojamų įstaigų vadovams
Projekto išvados-rekomendacijos Savivaldybių ekstrem. komisijų nariams
