A. Krupavičius: politikos mokslai yra kūrybinė profesija
Savo patirtimi apie Politikos mokslų bakalauro studijas VDU dalinosi Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Algis Krupavičius.
Šiuo metu labai akcentuojami tikslieji bei technologiniai mokslai, o ir jaunąją kartą dažnai vilioja mintis, jog baigęs inžineriją ar tiksliuosius mokslus greitai įsitvirtinsi darbo rinkoje. Kodėl, jūsų nuomone, politikos mokslų studijos vis dar aktualios ir vertos dėmesio?
Universitetuose studijos būna dviejų rūšių. Yra studijos, kurios moko profesijos arba amato (tokias studijų kryptis reprezentuoja inžinieriniai, technologiniai bei kai kurie gamtos mokslai), bei kita grupė, kurios metu siekiama įgyti bendrą ir platų išsilavinimą, gebėjimus bei kompetencijas, kurias būtų galima plačiai pritaikyti (tai yra socialiniai bei humanitariniai mokslai). Politikos mokslai būtent priklauso antrajai grupei – t.y. studijų grupei, kurios metu siekiama išsilavinimo. Vytauto Didžiojo Universitete sakoma, jog išsilavinimas yra „360 laipsnių“ – visapusiškas ir visa apimantis. Neatsitiktinai VDU yra liberaliųjų menų universitetas ir pirmuosiuose kursuose yra daug laisvės rinktis įvairias disciplinas iš įvairių sričių, ir kurios būtent padeda suformuoti bendrąsias kompetencijas. Politikos mokslams, be abejo, reikalingi oratorystės pagrindai, tekstų kūrybos įgūdžiai, analizės bei tyrimų pagrindai. Šie įgūdžiai atsiranda būtent studijuojant bendrąsias disciplinas. Politikos mokslai yra geras pagrindas studijuoti įvairių socialinių mokslų magistrantūrose ir gilinti savo žinias. Ši studijų sritis duoda daug žinių apie visuomenę, jos valdymą, suvokimą apie skirtingų visuomenių santykius šiuolaikiniame pasaulyje. Jei kalbėtume apie Lietuvą, pasakyčiau, jog visuomenei trūksta išmanymo kaip veikia pati visuomenė, valdžia, politinė sistema ir kaip tvarkomi viešieji reikalai. Dėl to politikos mokslai yra ypatingai svarbūs. Dar vienas aspektas, kurį verta paminėti kalbant apie šiuolaikinę visuomenę yra tai, jog darbo rinka artimojoje ateityje dramatiškai keisis ir jau šiandien rinkoje yra daug vietos kūrybinių profesijų žmonėms – daug daugiau, nei bet kada yra buvę. Siauros specializacijos ekspertų rinkoje reikia mažiau, o jei jų prireikia, jie dirba tam tikrose srityse. Pavyzdžiui, programuotojai. O labiausia reikia žmonių, kurie, būtent, yra kūrybiški, sugeba kritiškai mąstyti, dirbti komandoje, generuoti naujas idėjas. Politikos mokslai yra viena tų sričių, kurios šiuos gebėjimus padeda formuoti.
Dažnai politikos mokslai yra kritikuojami, nes neva šios srities absolventai nekuria realaus, apčiuopiamo produkto, o žinios yra per daug teorinės. Ką manote apie tokią kritiką? Kuo visuomenei svarbūs ir vertingi politologijos specialistai?
Na, visų pirma tokia kritika nėra pagrįsta svariais argumentais. Antra, patys praktikai sako, jog nieko nėra geriau už gerą teoriją. Jei kalbėtume paprastai, teorija yra daugelio skirtingų praktikų apibendrinimas. Galime turėti vieną praktinę patirtį ir ją išmokti, sužinoti taisykles ir būdus, kaip ji veikia, tačiau žinosime tik tą vieną atvejį. Teorija paprastai pateikia žinias apie daugybę praktikų tam tikroje srityje ir kaip tik turėtų padėti suprasti, kas vyksta realybėje. Taigi argumentas, jog žinios yra per daug teorinės yra nelabai vykęs. Taip pat ir teorija nelygu teorijai. Pavyzdžiui, mes turime bendras teorijas paaiškinti kaip veikia partinė sistema arba kuo paremti tarptautiniai santykiai tarp valstybių. Tokios teorijos yra išties labai bendros. Tačiau turime ir mezo- ir mikroteorijų, kurios labai puikiai paaiškina tam tikrus reiškinius. Pavyzdžiui, mažumos vyriausybė. Mes žinome, jog, pagal teoriją, mažumos vyriausybė paprastai trumpalaikė. Žinoma, galimos išimtys, tačiau ir išimtys yra pagrįstos tam tikromis taisyklėmis, pavyzdžiui mažumos vyriausybė gali būti ilgalaikė, kuomet opozicija būna susiskaldžiusi. Taigi, šios teorijos mums leidžia prognozuoti įvykius ateityje. Tačiau ir socialiniai, ir politikos mokslai paprastai gali prognozuoti įvykius santykinai trumpoje laiko distancijoje. T.y. galime prognozuoti, kas laimės rinkimus šalyje, kaip gali atrodyti vyriausybės sudėtis arba koks turi būti tolimesnis sprendimas. Tačiau ilgalaikio pobūdžio reiškinių, pavyzdžiui, revoliucijų, socialinės kaitos arba net krizės socialiniai mokslai negali prognozuoti. Pirmiausia turbūt dėl duomenų trūkumo, nes šiuolaikinis mokslas viską bando pagrįsti įrodymais ir duomenimis. Ateityje turėtume turėti daugiau instrumentų, kurių pagalba galėsime geriau paaiškinti vykstančius reiškinius ir jų priežastis. Taip pat galbūt galėsime prognozuoti ne vien trumpalaikius reiškinius, bet ir vidutinio nuotolio reiškinius. Politikos mokslų absolventai lengvai randa darbus įvairiose srityse, pradedant valdymo institucijomis, baigiant viešaisiais ryšiais.
Studentus dažnai vilioja individualios veiklos ar verslo atidarymo galimybės po studijų, tačiau dažniausias kelias politikos mokslų absolventams – viešasis sektorius, valstybės tarnyba. Kuo ši studijų programa gali patraukti studentus, kurie sieja savo ateitį su privačiu sektoriumi?
Vieną pavyzdį jau minėjau, tai yra viešoji komunikacija, viešieji ryšiai. Lietuvoje šios sritys pirmiausia veikia privataus kapitalo įmonėse. Politologai neretai pasuka į žiniasklaidą, internetiniuose portaluose taip pat yra buvę politikos mokslų studentų. Šios srities studentai yra išties paklausūs ir lengvai randa darbo vietas. Politikos mokslų studentai taip pat turi žinių apie valdymą, o valdymas bei strateginiai įgūdžiai privačioms organizacijoms yra labai svarbūs. Taigi politikos mokslų absolventai gali užimti įvairaus lygio vadybines pozicijas, tam nebūtinai reikia studijuoti vadybą. Taip pat politikos mokslų absolventai turi turėti neblogus analitinius gebėjimus, gebėjimą tirti ir analizuoti, taigi šie absolventai būna paklausūs organizacijose, kurios turi tyrimų padalinius. Be abejo, dalis šių padalinių būna ir privačiose organizacijose. Tiesa, apie studentų įsidarbinimą detalių duomenų Lietuvoje neturime, tačiau galiu pateikti pavyzdžių tarp savo absolventų, kurių nemažai yra ir Lietuvos Respublikos Seime ar Užsienio Reikalų Ministerijoje, vyriausybės kanceliarijoje, savivaldybėse, Europos Parlamento Atstovybėje ir Europos Parlamento narių padėjėjais. Sąrašas išties būtų ilgas, o kadangi politikos mokslai yra labiau kūrybinė profesija, galimybės sėkmingai karjerai yra labai plačios.
Ne paslaptis, jog daug studentų susigundo gretutinių studijų galimybėmis. Kokios gretutinių studijų kryptys praturtintų politikos mokslų studentą ir suteiktų jam pranašumą?
Turbūt akcentuočiau dvi sritis. Kadangi politikos mokslai yra susiję su visuomene, individu ir lyderyste, labai rekomenduočiau psichologijos studijas, kurios tikrai praturtintų studentą daugeliu aspektų. Antroji sritis, kuri turi didelę svarbą šiuolaikinėje visuomenėje yra viešosios komunikacijos studijos. Tačiau į šalį nevertėtų nustumti ir tokių sričių kaip istorija, kadangi vienas iš didžiausių trūkumų politikos mokslų studentams būna tai, jog socialinius ir politinius reiškinius studijuojame čia ir dabar, taigi kartais trūksta retrospektyvos ir žvilgsnio atgal. Taigi manau, jog istorijos studijos tikrai praturtina politologų žinias. Dar viena sritis – ekonomika. Ekonomika yra viena iš tampriausiai su politika susijusių sričių. Ekonomikos, verslo, finansų išmanymas sukurtų pridėtinę vertę politikos mokslų absolventams. Vėlgi, tas sąrašas gali būti įvairus ir labai priklauso nuo pačio studento. Net nekalbu apie užsienio kalbų studijas, kurių bent kelias privalo žinoti politikos mokslų absolventas. Universitetas kaip tik sudaro daug galimybių rinktis užsienio kalbas iš daugiau nei 30-ies, taigi jei studentas šalia specialybės pasirinktų dar ir kokią nors egzotišką kalbą, toks pasirinkimas taip pat būtų sveikintinas. Norėčiau pabrėžti, jog gretutines studijas rinktis apskritai yra verta, kad ir kokia tai būtų sritis. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje šiuo metu net madinga šalia politikos mokslų studijuoti kokios nors šalies kultūrą.
