Dėstytojas iš Lenkijos skaitys viešas paskaitas
Balandžio 19-21 d. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete viešės Vroclavo universiteto dėstytojas dr. Przemysław Žukiewicz, kuris skaitys dvi viešas paskaitas apie Vakarų Balkanų šalių politiką bei politinę lyderystę Rytų Europoje.
| Laikas | Vieta | Paskaita |
|---|---|---|
| Balandžio 19 d., 11:15 val. | Gedimino g. 44 – 301 | „The Western Balkans at the Beginning of the 21st Century: Challanges and Opportunities” |
| Balandžio 21 d., 16:15 val. | K. Donelaičio g. 52 – 614 | „Presidential Leadership in the East Central European Countries – a Comparative Analysis” |
Paskaitos vyks anglų kalba.
Universitete pradės veikti unikali studijų sistema
Vytauto Didžiojo universitete įkurta ir rudenį pradės veikti „Academia Cum Laude“, pasiūlysianti studentams unikalią individualių studijų sistemą, kuri suteiks galimybes studijuojantiems rinktis dalykus artes liberales (lot. laisvieji menai) principu ir visų studijų metu dirbti su pasirinktu savo srities profesionalu, aukščiausio tarptautinio lygio mokslininku, tyrėju ar pripažintu menininku. Šios Lietuvoje precedento neturinčios studijos sieks suderinti Harvardo ir Kembridžo studijų modelius bei leis studentams patiems pasirinkti, kaip studijuoti – plečiant ar gilinant savo žinias.
Diplomas Cum Laude (lot. – su pagyrimu) teikiamas daugelyje pasaulio universitetų studentams, kurie baigė studijas ypač aukštais balais. Būtent tokiems motyvuotiems studentams, visuomet siekiantiems žinoti daugiau, ir bus skirtos naujosios studijos, o jų dėstytojai (tutoriai/kuratoriai) bus geriausi universiteto mokslininkai ir pripažinti menininkai – didžiausi autoritetai ir savo srities ekspertai ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Akademijoje studento ir dėstytojo bendradarbiavimas bus paremtas tutoryste. Artes liberales studijos visuomet buvo grįstos liberalia mokymosi atmosfera, čia negali būti jokios hierarchijos. Tokią VDU tradiciją ir bus siekiama išlaikyti akademijoje.
„Studentas savo srities profesionalo bus kuruojamas visų studijų metu – tutorius jam bus ne tik dėstytojas, bet ir mokslinės veiklos vedlys, pagalbininkas, kuris konsultuos studentą akademiniais klausimais, vadovaus jo moksliniams tyrimams, projektams, dalinsis sukaupta patirtimi ir padės jam siekti savo tikslų“, – tutoriaus vaidmenį patikslino VDU rektorius prof. Juozas Augutis.
Mokslinis potencialas yra didžiausia Universiteto stiprybė, kuri 2015 m. MOSTA tarptautiniame vertinime gavo aukščiausius balus Lietuvoje. Be to, VDU yra ir pagal dėstytojų tarptautiškumą Baltijos šalyse pirmaujantis universitetas: vien 2015-aisiais jame dėstė beveik 200 užsienio dėstytojų.
„Academia Cum Laude“ pasiūlys studijas, kurios sujungia dviejų geriausių pasaulio universitetų, britiškojo Kembridžo ir amerikietiškojo Harvardo, studijų modelius. Tai reiškia, kad studentas galės rinktis gilinti žinias konkrečioje studijų programoje, specializaciją pasirenkant vėliau, arba laisvųjų menų sistemą atitinkančias, platų dalykų spektrą apimančias studijas. Stodamas neretai studentas dar nėra galutinai apsisprendęs dėl savo specialybės, todėl studijuojantiems pagal individualią studijų sistemą bus suteikiama galimybė specializaciją rinktis vėlesniuose kursuose ar netgi ją keisti radikaliai.
Pavyzdžiui, filosofiją ir politinę kritiką studijuojantis studentas, norėdamas gilinti savo žinias šioje srityje, galės pasirinkti papildomų, šiai sričiai aktualių dalykų – graikų ar vokiečių kalbą, logiką, kiną ar medijas. Iš kitos pusės, norėdamas plėsti savo žinių spektrą, studentas galės rinktis su pagrindine studijų programa nesusijusius dalykus – išbandyti įvairių sričių derinius, išmokti mąstyti tarpdalykiškai.
„Į universitetą įstoja daug gabių, motyvuotų studentų, pagal stojimo balus esame antri Kaune po Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. VDU tikslas – pasiūlyti tokią sistemą, kuri bus tikra meistriškumo mokykla siekiantiems dar daugiau žinių ir išminties“, – teigė VDU rektorius. Pasak prof. J. Augučio, baigęs individualių studijų programą, absolventas gautų ir reguliarųjį diplomą ir Academia Cum Laude priedėlį prie diplomo.
„Academia Cum Laude“, kurią sudarys ne tik fakultetų atrinkti aukščiausio lygio dėstytojai, bet ir konkursą laimėję studentai, veiks kaip universitetas universitete – sukurs sąlygas studentams, padedant tutoriui (kuratoriui), susidaryti individualių studijų planą iš visų universitete esančių dalykų. Pradėti studijuoti pagal šią sistemą studentai galės nuo 2 iki 6 studijų semestro. Akademijoje studentai mokysis gretutinių studijų pagrindu, lygiagrečiai su pagrindine studijų programa. Tutorių jie galės rinktis iš visų universiteto fakultetų – nebūtinai iš to, kuriame studijuojama pagrindinė studijų programa.
Istorinis B. Obamos vizitas Kuboje
Kovo 20-22 d. JAV prezidentas B. Obama vieši Kuboje. Vizito metu numatytas susitikimas su Kubos prezidentu Raul Castro, kurio metu bus aptariamos tolimesnės bendradarbiavimo perspektyvos, žmogaus teisių padėtis Kuboje, taip pat įvyks susitikimas ir su opozicijos atstovais.
Tai istorinis vizitas – JAV prezidentas Kuboje vieši pirmą kartą per 88 metus. Taip JAV demonstruoja, kad atsisako vykdytos izoliacinės politikos, t.y. Šaltojo karo palikimo, ir siekia normalizuoti santykius su šia Karibų jūros valstybe.
Lotynų Amerika – JAV protektoratas
Nuo pat XIX-ojo a. JAV Lotynų Ameriką laikė savo įtakos sfera. 1823 m. buvo paskelbta Monro doktrina, kuri įtvirtino, kad JAV siekia saugoti ir globoti Lotynų Amerikos valstybes ir neleidžia kitoms šalims kištis į šių valstybių vidaus ar užsienio politiką. Tai yra esminis dokumentas, kuris nubrėžė JAV politikos gaires šio regiono atžvilgiu.
Toks politikos kursas buvo tęsiamas visą XIX ir XX a. JAV oficialiai skelbė, kad Lotynų Amerika yra jos „galinis kiemas“ ir ji jame siekia išvengti chaoso, todėl visomis priemonėmis – įskaitant ir karines intervencijas – nori užtikrinti stabilumą.
JAV nevengė kištis į Lotynų Amerikos valstybių politiką, prisidengdama kovos su komunizmu, kovos su narkotikais ar terorizmu pretekstais, organizavo karines intervencijas į regiono valstybes, siekė ekonominio ir politinio dominavimo.
Kodėl dabar?
Situacija pradėjo keistis XXI-ajame a. Daugelyje Lotynų Amerikos valstybių prasidėjo „Rožinis potvynis“, kurio metu į valdžią atėjo kairiosios pakraipos partijos. Jos pradėjo vykdyti ne tik valstybių vidaus politikos pokyčius, bet ir pasisakyti prieš JAV dominavimą regione. Prasidėjo intensyvesnis valstybių tarpusavio bendradarbiavimas politinėje ir ekonominėje sferoje.
Pavyzdžiui, Kuba ir Venesuela įsteigė organizaciją, Amerikos žmonių Bolivaro aljansą (ALBA), prie kurio vėliau prisijungė Bolivija, Ekvadoras, Nikaragva ir keletas mažesnių Lotynų Amerikos valstybių. Organizacijos tikslas – skatinti šių valstybių ekonominę, socialinę, politinę integraciją bei atsverti JAV įtaką regione.
JAV įtaka regione mažėja ne tik dėl Lotynų Amerikos valstybių intensyvesnio tarpusavio bendradarbiavimo, bet ir dėl augančios Rusijos įtakos. Pavyzdžiui, 2014 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo atvykęs į Kubą. Vizito metu buvo nutarta glaudinti šių šalių tarpusavio santykius. Rusija netgi dovanojo 90% Kubos skolos, kuri sudarė 35 milijardus dolerių.
Regione auga ir Kinijos įtaka. Kinija ypač aktyvina santykius su Kuba – ji yra antra pagal apimtis prekybos partnerė (pirmoji yra Venesuela). Intensyvėja Kinijos santykiai ir su kitomis regiono valstybėmis.
Taigi JAV, norėdama susigrąžinti savo pozicijas regione, pradeda nuo Kubos. Suprasta, kad daugiau nei 50 metų taikytas embargas neveikia, kad jis tik skatina Kubą ieškoti alternatyvų ir nukreipia tokių valstybių kaip Venesuela, Rusija ar Kinija link.
Taip pat reikia neatmesti ir B. Obama politinių interesų. Iki jo kadencijos pabaigos liko nepilni metai, todėl jis nori imtis intensyvesnės politikos ir palikti ryškų pėdsaką šių valstybių santykių sureguliavime.
Pokyčiai Kuboje
JAV ir Kubos santykių atnaujinimui įtakos turėjo ir pokyčiai Kuboje. Nors Kuba vis dar deklaruoja, kad laikosi komunistinių principų ir lieka ištikima 1959 m. revoliucijos idealams, tačiau čia taip pat vyksta pokyčiai.
2011 m. pradėta įgyvendinti Naujoji Kubos ekonomika. Valstybė atsisakė tokių profesijų kaip taksi vairuotojai, statybininkai, mažų parduotuvių, restoranų, kavinių savininkai ir pan., kontrolės. Kita vertus, esminiai sektoriai vis dar priklauso valstybei – švietimas, sveikatos apsauga. Šios paslaugos visiems gyventojams teikiamos nemokamai.
Pamažu atsiveriama ir užsienio investuotojams, nors kiekviena investicija yra svarstoma atskirai ir jai gali būti pritarta arba ne.
Taip pat po truputį gerinama žmogaus teisių padėtis Kuboje. Atsakant į JAV reikalavimus, 2015 m. pradžioje buvo paleisti 53 politiniai kaliniai. Kita vertus, žmogaus teisių situacija vis dar išlieka labai sunki. Kas mėnesį yra sulaikoma apie 1000 režimui oponuojančių aktyvistų. Taip pat Kuboje visiškai nėra užtikrinta žodžio laisvė. Remiantis Žiniasklaidos laisvės indeksu (angl. Press Freedom Index) Kuba yra 169 iš 180 valstybių.
Žmogaus teisių situacija turėtų tapti vienu iš esminių klausimų, kuriuos susitikime svarstys B. Obama ir R. Castro. Dėl tokios žmogaus teisių padėties Kuboje, šis B. Obama vizitas respublikonų partijos atstovų yra dažnai kritikuojamas ir yra įvardijamas kaip JAV pralaimėjimas.
Kita vertus, izoliacistinė politika nedavė pageidaujamų rezultatų, todėl galbūt jau būtų laikas atsisakyti Šaltojo karo politikos liekanų ir ieškoti naujų būdų, kaip užtikrinti Kubos politikos pokyčius.
Kas jau padaryta?
Kubos ir JAV santykiai pradėjo normalizuotis 2014 m. pabaigoje, kai JAV B. Obama paskelbė, kad sieks artimesnio valstybių bendradarbiavimo. Tokios pozicijos pastaruosius metus buvo nuosekliai laikomasi.
Kuba buvo išbraukta iš terorizmą remiančių valstybių sąrašų, 2015 m. buvo atnaujinti tiesioginiai telefoniniai pokalbiai tarp valstybių, atidarytos valstybių ambasados Havanoje ir Vašingtone. Praeitą savaitę paskelbta apie tiesioginių skrydžių tarp šių valstybių atnaujinimą. Tikėtina, kad skydžiai prasidės nuo šių metų pabaigos, buvo paskelbta ir apie pašto paslaugų atnaujinimą, panaikinti kai kurie finansiniai apribojimai.
Kita vertus, dar yra per anksti kalbėti apie JAV embargo Kubai panaikinimą. Tam prieštarauja respublikonų kontroliuojamas Kongresas.
Profesorius iš Suomijos skaitys viešas paskaitas
Balandžio 27-28 d. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete lankysis profesorius Alpo Rusi iš Suomijos, kuris skaitys tris viešas paskaitas apie geopolitiką, sprendimų priėmimą bei Europos Sąjungą.
Prof. Alpo Rusi yra pripažintas tarptautinių santykių bei Suomijos istorijos ekspertas. 2000-2003 m. jis dėstė Laplandijos ir Hamburgo universitetuose. A. Rusi taip pat turi ilgamečio darbo patirtį Suomijos užsienio reikalų ministerijoje. Jis buvo Suomijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos, 2009-2014 m. – Suomijos ambasadorius Šveicarijoje, Lichtenšteine ir prie Šventojo sosto.
2016 m. kovo mėn. jam buvo suteiktas VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto vizituojančio profesoriaus statusas.
Artimiausios profesoriaus paskaitos
| Laikas | Vieta | Paskaita |
|---|---|---|
| Balandžio 27 d. 16.15 val. |
K. Donelaičio g. 52–614 | „Geopolitics – back to the future“ |
| Balandžio 28 d. 11.15 val. |
Gedimino g. 44-301 | „The decision making during the dangerous times – an analysis about the historical thinking of Henry Kissinger“ |
| Balandžio 28 d. 14.15 val. |
Gedimino g. 44-301 | „The European Union – from present sclerosis to a more influential player in the security policy“ |
Paskaitos bus skaitomos anglų kalba.
VDU svečiuosis Vytenis Povilas Andriukaitis
Kovo 18 dieną, penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete lankysis Vytenis Povilas Andriukaitis, Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą. Viešnagės metu politikas susitiks su rektoriumi ir dalyvaus atviroje diskusijoje su akademine bendruomene.
Eurokomisarą lydės kabineto narė Inga Preikšienė, patarėja komunikacijai Vilija Sysaitė ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovė Natalija Kazlauskienė.
Vizitą universitete Vytenis Andriukaitis pradės susitikimu su rektoriumi, kuris svečiui pristatys VDU ir jo vykdomas veiklas.
Po susitikimo, 12 valandą, politikas dalyvaus atviroje diskusijoje su akademine bendruomene „Lietuva Europos Sąjungoje: kaip nebūti tik paramos gavėju?“. Diskusiją, kuri vyks S. ir S. Lozoraičių muziejuje (K. Donelaičio g. 58), ves VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. Algis Krupavičius. Renginyje dalyvauti kviečiami visi norintys.
Apsilankymo pabaigoje, V. Andriukaitis prisijungs prie dalykinių pietų su VDU vadovybe, kurių metu numatoma diskutuoti apie Europos Komisijos ir tyrimų galimybes, aukštąjį mokslą Lietuvoje ir kitas temas.
Vytenis Povilas Andriukaitis yra gydytojas, istorikas, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras, Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą.
Aktyviai dalyvavo antisovietinėje veikloje, prisidėjo prie Sąjūdžio veiklos Atgimimo metais. Ilgus metus dirbo chirurgu, 1992-2004 m. Seimo narys.
Už savo veiklą yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu ir kitais apdovanojimais. 2005 m. jam suteiktas Lietuvos Respublikos nusipelniusio sveikatos apsaugos darbuotojo vardas.
Fakulteto dėstytojams – bendruomenės apdovanojimai
Kovo 10d. VDU Didžiojoje salėje vyko kasmetinis dėstytojų apdovanojimų ir talentų vakaras – „V2“. Renginyje buvo paskelbta net 12 nominacijų, kurių laimėtojus rinko studentai. Tarp nugalėtojų ir Fakulteto dėstytojai – Jaq Greenspon ir Mindaugas Norkevičius – bei Akademinis politologų klubas.
J. Greenspon jau ketvirtą kartą pavyko laimėti geriausio užsieniečio dėstytojo titulą.
M. Norkevičius buvo apdovanotas net dvejose kategorijose – „Metų dėstytojo“ ir „Metų paskaitos“ už Rizikos komunikacijos paskaitą.
„Metų organizacija“ šiemet tapo Akademinis politologų klubas.
Daugiau renginio nuotraukų galite rasti Facebook paskyroje.
Nyderlandų ambasadorius – apie ES iššūkius ir galimybes
2016 m. balandžio 12 d., antradienį, 11:15 val. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-203) ES Taryboje pirmininkaujančios Nyderlandų Karalystės Lietuvos Respublikoje ambasadorius J. E. Gijsbert Hendrik Christiaan (Bert) van der Lingen skaitys paskaitą apie ES iššūkius ir galimybes.
Ambasadorius dirba Lietuvoje nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. Prieš tai jis buvo Nyderlandų Karalystės diplomatinės misijos vadovo pavaduotoju Sofijoje, Dubline bei Budapešte ir vadovavo šalies užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos ir Vakarų Europos departamentams. J. E. van der Lingen studijavo Rytų Europos regioną Utrecho universitete.
Paskaita vyks anglų kalba. Renginį organizuoja Viešojo administravimo katedra.
Doc. dr. T. Kavaliausko romane – apie kunigų seminariją
Kovo 31 d., ketvirtadienį, 17 val., Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Muzikos salėje (V. Putvinskio g. 55) vyks VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docento dr. Tomo Kavaliausko romano „Du šimtai brolių, altoriaus laukiančių“ pristatymas.
Renginyje dalyvaus knygos autorius doc. dr. Tomas Kavaliauskas, rašytojas Donaldas Kajokas, filosofas, VDU profesorius Gintautas Mažeikis ir kunigas Skaidrius Kandratavičius.
Romanas „Du šimtai brolių, altoriaus laukiančių“ – tai atvirai parašyta knyga apie klierikų ir jų mokytojų pasaulį, kuris, atitvertas kunigų seminarijos sienomis, iki šiol lieka pasauliečiams menkai pažįstamas, suprantamas, todėl visada paslaptingas.
Doc. dr. Tomas Kavaliauskas – rašytojas, filosofas, VDU dėstytojas. Nuo 2000 m. jo kūryba publikuojama „Kultūros baruose“, „Nemune“, „Literatūroje ir mene“, „Metuose“. Autorius yra išleidęs eseistikos rinkinį „Verslas, krikščionybė ir vartotojiška visuomenė“. Prestižinės JAV ir D. Britanijos leidyklos publikavo akademines doc. dr. T. Kavaliausko knygas anglų kalba „Transformations in Central Europe between 1989 and 2012“ („Lexington Books“) ir „The Individual in Business Ethics: an American Cultural Perspective“ („Palgrave Macmillan“).
Europa ant slenksčio: pabėgėlių krizės sprendimas
Kovo 15 d., antradienį, 18 val., VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks diskusija anglų kalba „Europe on the Brink: Addressing the Refugee Crisis“ („Europa ant slenksčio: pabėgėlių krizės sprendimas“), kurią organizuoja VDU Jungtinių Tautų studentų klubas ir Kauno tarptautinė medicinos studentų atstovybė.
Diskusijoje bus aptariama Europos Sąjungos (ES) kaip tarptautinės, antnacionalinės organizacijos ateitis bei pabėgėlių, paliekančių karo alinamas valstybes, likimas.
Pabėgėlių, atvykstančių į Europą, skaičius kasdien auga, o tai kelia įtampą tarp ES valstybių narių, tuo tarpu sprendimai dėl integracijos politikos susiduria priešpriešoje su sprendimais dėl pabėgėlių grąžinimo.
Prieš diskusiją bus pristatyti šešiose valstybėse atlikti nedideli tyrimai, kurie yra glaudžiai susiję su pabėgėlių krize. Tyrimuose nagrinėjamos prieglobsčio politikos, į valstybes atvykstančių pabėgėlių skaičiai, vietos gyventojų požiūriai į pabėgėlius bei smurto prieš atvykstančiuosius atvejai.
Diskusijoje taip pat bus kalbama apie tai, kaip pabėgėlių krizė sukelia sunkumų arba verčia keisti politines sienas (Šengenas) ir kaip imigracija sudaro problemų Europos visuomenės viduje (kultūrų sandūros, smurto protrūkiai, kraštutinių dešiniųjų judėjimų augimas ir t. t.). Taip pat bus tiriama, kaip žiniasklaida perteikia krizę ir kaip tai sukuria tam tikrą pabėgėlių įvaizdį.
Renginyje bus diskutuojama apie Graikiją, Vokietiją, Vengriją, Turkiją, Jungtinę Karalystę ir Lietuvą.
Diskusija vyks anglų kalba.
