Filmo peržiūra ir diskusija su Robertu van Vorenu
Lapkričio 18 d., penktadienį, 11.15 val. Gedimino 44-303 Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) profesorius, sovietologas Robertas van Vorenas kviečia į dokumentinio filmo „Mano nacistinė praeitis“ (angl. „My Nazi Past“) peržiūrą bei diskusiją.
Dokumentiniame filme Philippe Sands, gerai žinomas britų tarptautinės teisės profesorius, bando susigrąžinti savo šeimos istoriją prasidėjusią mažame miestelyje netoli Lvovo Ukrainoje. Dauguma jo artimųjų žuvo per Antrąjį pasaulinį karą. Rengdamas knygą, autorius susitinka su Hans Frank ir Otto von Waechter – dviejų nacių vadų sūnumis, kurių tėvai buvo atsakingi už milijonų žydų nužudymą.
Filmas vaizduoja tarpusavio ryšius ir išgyvenimus tarp trijų vyrų, kuomet jie lanko istorinės reikšmės Holokausto vietas: Philippe Sands, holokaustą išgyvenusios šeimos palikuonio, Hans Frank, pripažįstantis savo tėvo nusikaltimus ir Otto von Waechter – neigiantčio ir negalinčio sutikti su tėvo įvykdyta nusikalstama veika.
Kino juostoje gvildenami sudėtingi klausimai: ką reiškia būti nacistinės Vokietijos vado sūnumi, kaip pakelti beveik nepakeliamą naštą ant savo pečių? Kita vertus, kaip susitaikyti su tragiška praeitimi, kai beveik visi šeimos artimieji žuvo Holokausto metu? Skaudūs praeities prisiminimai tarsi ilgas šešėlis slegia tokio žmogaus kasdienybę.
Filmas yra labai jautrus ir geras pavyzdys to, kaip asmeninis pasakojimas padeda geriau suprasti istoriją, žmogaus vaidmenį joje. Pagaliau, tai unikalus žodinės istorijos, kaip tyrimo prieigos, pavyzdys.
Dokumentinį filmą pristatytas VDU profesorius, sovietologas Robertas van Vorenas, sovietinių ir post-sovietinių studijų centro vadovas, skaitantis žodinės istorijos paskaitas Kaune, taip pat Tbilisyje ir Kijeve.
Kodėl Energetikos ministerija privalo dirbti toliau?
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto jaunesnysis mokslo darbuotojas bei Energetinio saugumo tyrimų centro bendradarbis Justinas Juozaitis
Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis R. Karbauskis kartu su socialdemokratų vadovu A. Butkevičiumi sieks panaikinti Energetikos ministeriją, o jos funkcijas perleisti Ūkio ir Susisiekimo ministerijoms. Būsimi valdančiosios koalicijos partneriai mano, kad ministerijos steigimą lėmė Visagino atominės elektrinės projektas, todėl jo atšaukimas atitinkamai turėtų lemti ir ministerijos uždarymą. Jie taip pat teigia, kad esminiai ministerijos tikslai jau yra įgyvendinti, todėl atskiros ministerijos energetikai nebereikia. Tokie argumentai ne tik nepateisina ministerijos išformavimo būtinybės, bet ir nublanksta prieš priežastis ją išsaugoti.
Argumentai ministerijai uždaryti – nepagrįsti
Energetikos ministerijos steigimas 2009 m. nebuvo grindžiamas vien tik Visagino atominės elektrinės projektu, todėl jo atsisakymas neturėtų lemti ministerijos išformavimo. Konservatoriai, tuo metu aktyviai skatinę ministerijos steigimą, pirmiausiai siekė grąžinti energetikos sektorių atgal į valstybės rankas ir paspartinti įvairių strateginių projektų įgyvendinimą. Apart Visagino atominės elektrinės taip pat buvo planuota statyti ir suskystintų gamtinių dujų terminalą, elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, apjungti Lietuvos ir Lenkijos dujų tiekimo sistemas ir sinchronizuoti Baltijos valstybių elektros energijos sistemas su kontinentinės Europos tinklais. Daug dėmesio skirta Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir, laikui bėgant, Astravo atominės elektrinės saugumui.
Žvelgiant į pirminius Energetikos ministerijos tikslus ir dabartinę padėtį negalima teigti, kad ministerija jau įgyvendino jai iškeltus uždavinius. Tiksliau būtų sakyti, kad ji yra pusiaukelėje: Lietuvoje jau veikia suskystintų gamtinių dujų terminalas ir tarpvalstybinės elektros jungtys, tačiau Lietuvą ir Lenkiją jungsiantis dujotiekis „GIPL“ dar net nepradėtas statyti, o Baltijos valstybių elektros energijos sistemų sinchronizacija, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir Astravo atominės elektrinės statybos yra ilgalaikiai procesai, reikalaujantys sutelktų institucinių pajėgumų, atstovavimo aukščiausiu politiniu lygmeniu ir nuoseklaus tarptautinio bendradarbiavimo.
LVŽS ir LSDP lyderių argumentacija primena dūmų uždangą, slepiančią tikruosius politinių partijų motyvus, bet ne racionalius argumentus, pagrindžiančius Energetikos ministerijos panaikinimo reikalingumą. Dabartinis ministras energetikai R. Masiulis mano, kad ministerija turėtų dirbti toliau, nes jos uždarymas komplikuotų Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą, tačiau priežasčių ministerijai išsaugoti esama ir daugiau.
Kam naikinti tai, kas veikia geriau?
Energetikos ministerijos funkcionavimą gali pateisinti jos veiklos rezultatai ir jų palyginimas su Ūkio ministerijos įgyvendintais darbais, kada energetika buvo jos žinioje. Septynerius metus veikiant energetikos ministerijai buvo įrengtas SGD terminalas ir 9-asis Lietuvos elektrinės blokas, nutiestos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, pastatytas dujotiekis tarp Klaipėdos ir Jurbarko, padidinti dujotiekio Klaipėda – Kuršėnai pajėgumai, modernizuoti elektros ir šilumos tiekimo tinklai, vystyta atsinaujinanti energetika ir liberalizuotos gamtinių dujų bei elektros energijos rinkos. Įgyvendinti infrastruktūros projektai ir rinkos reformos sukūrė prielaidas žaliavų ir energijos kainų mažėjimui ir sustiprino šalies energetinį saugumą. Europos Komisijos nuomone, Lietuva tapo geruoju pavyzdžiu valstybėms, siekiančioms ambicingų energetikos reformų.
Ūkio ministerijos pasiekimai – gerokai kuklesni. 1997 – 2008 metų sandūroje pastatytas Būtingės naftos terminalas, prie kurio ilgą laiką buvo dirbama dar gyvuojant senajai Energetikos ministerijai (iki 1997 m.), ir bendromis Baltijos valstybių pastangomis nutiestas elektros kabelis tarp Suomijos ir Estijos. Akivaizdu, kad Lietuvos energetikos sektoriaus valdymas specializuotoje ministerijoje yra rezultatyvesnis, nei platesniu veiklos pobūdžiu pasižyminčioje Ūkio ministerijoje.
Pirminės reakcijos į siūlymą uždaryti Energetikos ministeriją – ganėtinai švelnios. Suprask, raginimas naikinti ministeriją nėra reikšmingas pats savaime, svarbu, kad jos funkcijas kažkas perimtų, pavyzdžiui, Ūkio ministerijos departamentas energetikai. Tačiau, kaip rodo praktika, svarbu ir tai, kaip energetikos sektoriaus valdymas yra organizuojamas. Kodėl reiktų grįžti prie prastesnio energetikos valdymo modelio.
Neigiamas poveikis Lietuvos nacionaliniam saugumui
Net ir po Rusijos karinės intervencijos Ukrainoje energetika išlieka vienu iš svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo iššūkių. Tą rodo paskutinis atstovaujamų politinių partijų susitarimas dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos, tai pabrėžia Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitos, Seimo rezoliucija dėl Astravo ir kiti dokumentai. Tokį požiūrį palaiko tiek šalies Prezidentė D. Grybauskaitė, tiek Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.
Lietuvos nacionalinio saugumo problematikos persipynimas su energetika reikalauja stiprios institucijos, kurios atsakomybės ribos nėra blaškomos tarp skirtingų, nedaug ką bendro turinčių pavedimų. Tam reikalinga vyriausybinio lygmens institucija, kurios veikla yra išimtinai sutelkta ties energetikos sektoriaus valdymu. Energetikos ministerija šiuos lūkesčius pateisina, tačiau jos funkcijas perdavus Ūkio ministerijai būtų suformuotas itin keistas institucinis darinys.
Reformuota Ūkio ministerija tuo pačiu metu būtų pavesta rūpintis Lietuvos verslo aplinka ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymu. Skatinti inovacijas ir kuruoti šalies elektros sistemos sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais. Plėtoti turizmą ir tarpvalstybines gamtinių dujų jungtis. Didinti eksportą ir Astravo atominės elektrinės saugumą. Nesunku numatyti, kad toks energetikos sektoriaus valdymo modelis ne tik susilpnintų Lietuvos pajėgumus reaguoti į nacionalinio saugumo iššūkius, bet ir apsunkintų tradicinių Ūkio ministerijos funkcijų vykdymą, neleistų ministrui įsigilinti į visų jo kuruojamų sričių problematiką.
Strateginių projektų užbaigimas
Galiausiai, energetikos ministerijos nereiktų išformuoti vien dėl to, kad trys svarbūs strateginiai projektai, kuriems būtinas pastovus atstovavimas aukščiausiu politiniu lygmeniu ir nesiblaškymas tarp daugelio tarpusavyje nesusijusių pavedimų, nėra baigti. Vis dar reikia uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, sinchronizuoti elektros energijos sistemą su kontinentinės Europos tinklais ir integruoti Lietuvos ir Lenkijos gamtinių dujų sistemas. Kita vertus, reikia pastoviai reaguoti į branduolinės energetikos plėtrą šalies kaimynystėje ir rūpintis jos saugumu. Siekiant šių tikslų reikia stiprinti, o ne skaidyti institucinius pajėgumus, užtikrinti, kad susisitelkęs, o ne tarp pavedimų blaškomas ministras atstovautų Lietuvos interesus.
Tad yra trys svarios priežastys, pateisinančios tolesnį Energetikos ministerijos darbą, tačiau ar esama rimtų argumentų, pagrindžiančių jos uždarymo būtinybę?
Paskaitų ciklas „Diplomatai atvirai”
Lapkričio 10 d. 15:00 Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas kartu su Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija kviečia į antrą 2016 m. paskaitų ciklo „Diplomatai atvirai” renginį, kuriame svečiuosis Eitvydas Bajarūnas, šią vasarą baigęs Lietuvos ambasadoriaus Švedijos karalystėje kadenciją (2011-2016). Paskaitos tema –”Hibridinės grėsmės: ar esame pasiruošę naujos kartos iššūkiams?”
Su Užsienio reikalų ministerija Eitvydas Bajarūnas yra susijęs nuo 1994 m., iki paskyrimo į ambasadoriaus Švedijoje pareigas buvo Lietuvos misijos prie NATO patarėju bei 2005-2008 m. ėjo Lietuvos generalinio konsulo Sankt Peterburge pareigas. Eitvydas Bajarūnas taip pat dirbo įvairiuose URM skyriuose – buvo Daugiašalių santykių skyriaus vedėju (1994–1995), vadovavo Užsienio politikos planavimo skyriui (1999-200) bei Pirmajam dvišalių santykių departamentui (2002-2003), 2009-2011 m. ėjo Politikos direktoriaus pareigas.
VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) su ambasadoriumi susitiks ir apie diplomatinio darbo iššūkius bei dabarties aktualijas kalbėsis PMDF profesorius Mindaugas Jurkynas.
Jungtinės Karalystės ambasadorės paskaita apie geopolitiką
2016 m. lapkričio 8 d. 15 val. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-302) lankysis Jos Ekselencija Jungtinės Karalystės Ambasadorė Lietuvoje p. Claire Lawrence, kuri skaitys paskaitą „Geopolitika Europoje – Jungtinė Karalystė, Europos Sąjunga ir kaimynystė po britų referendumo“ (‘Geopolitics in Europe – the UK, the EU and the neighbourhood after the British referendum’).
Jos Ekselencija Jungtinės Karalystės Ambasadorė Lietuvoje p. Claire Lawrence 2000 m. Kembridžo universitete (Cambridge University) baigė istorijos studijas ir pradėjo dirbti Užsienio ir Britų Sandraugos reikalų ministerijoje. 2000-2001 m. ten dirbo Europos Sąjungos direktorato atsakingąja pareigūne, 2001-2002 m. – Afganistano Krizės padalinio darbuotoja. 2002-2003 m. studijavo kinų kalbą. 2003-2006 m. ėjo politikos ir ekonomikos reikalų konsulės pareigas Guangzhou mieste, Kinijoje. 2006-2008 m. dirbo vyresniąja vadovybės pareigūne Freetown mieste, Siera Leonėje. 2008-2011 m. dirbo Jungtinės Karalystės nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje, Briuselyje, pirmąją sekretore. 2011-2015 m. Užsienio ir Britų Sandraugos reikalų ministerijoje ėjo direktoriaus pavaduotojos Vakarų Balkanams pareigas. Nuo 2015 m. birželio mėn. yra Jungtinės Karalystės Ambasadorė Lietuvoje.
Seminarai mokytojams
Lapkričio 18 dieną Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) organizuoja seminarus mokytojams, mokyklų ir gimnazijų darbuotojams bei vadovams. Profesinio tobulėjimo mokymų metu mokyklų atstovai galės pagilinti bei praplėsti žinias pagal savo mokomą dalyką ar pasirinkti bendrojo ugdymo seminarą.
Keturių akademinių valandų trukmės užsiėmimuose VDU dėstytojai dalinsis savo žiniomis, patirtimi bei kvies mokytojus diskutuoti apie tam tikros mokslo srities aspektus, lyderystės svarbą ar tarpusavio santykius darbe. Šie seminarai – tai puiki galimybė pabendrauti, pasidalinti mintimis bei užmegzti ryšius su kolegomis bei savo srities profesionalais. Seminarų metu įgytos žinios, užmegzti ryšiai pravers tiek profesinėje, tiek ir asmeninėje veikloje.
VDU dėstytojai specialiai mokyklų atstovams parengė net 15 užsiėmimų, iš kurių kiekvienas galės atrasti sau aktualų ir tinkamą. Registruojantis rekomenduojama rinktis savo srities arba bendrojo ugdymo seminarą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad visų sričių seminarai vyks vienu metu ir skirtinguose VDU fakultetuose ir erdvėse, todėl pasirinkti galima tik vieną.
Kiekvienam dalyviui bus išduodami pažymėjimai.
Daugiau informacijos čia.
Studentės įspūdžiai iš stažuotės Europos Parlamente
Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Šiuolaikinės Europos politikos studijų programos magistrantė Akvilė Andrulytė neseniai atliko trijų mėnesių trukmės stažuotę Europos Parlamente. Laimėjusi konkursą, studentė buvo pakviesta stažuotis į Liuksemburge įsikūrusį Europos Parlamento Vertimų direktorato lietuvių kalbos skyrių. Jai buvo skiriama Europos Parlamento stipendija.
„Besibaigiant mokslo metams, pradėjau domėtis studentų praktikos galimybėmis. Dėmesį patraukė Europos Sąjungos institucijų siūlomos stažuotės, kurios yra labai gerai finansuojamos ir suteikia galimybę rinktis iš įvarių profesinių sričių – finansų, teisės, informacinių technologijų, vertimo. Nutariau išbandyti sėkmę Europos Parlamento vertėjų stažuotės konkurse. Kadangi turiu lietuvių filologijos ir ispanų kalbos bakalauro laipsnį, nusprendžiau, jog šio tipo stažuotė geriausiai atitinka mano išsilavinimą, gebėjimus ir profesinius reikalavimus. Žinojau, kad konkursas tikrai didelis, tad kai sulaukiau Parlamento pakvietimo, buvau maloniai nustebinta“ – teigia A. Andrulytė
Studentės teigimu, ši stažuotė gerokai pranoko visus lūkesčius. Ji ne tik leido patobulinti vertimo įgūdžius, bet ir atvėrė galimybę išsamiau pažinti Europos Parlamento darbo specifiką.
„Prieš išvykdama nusiteikiau, kad darbas gali būti labai nuobodus ir monotoniškas – nuolatinis sėdėjimas biure ir sudėtingų Parlamento dokumentų vertimas neskamba itin patraukliai. Tačiau galiu patikinti, kad stažuotė buvo kur kas įdomesnė nei tikėjausi. Stažuotojams rengiamų mokymų metu išmokome naudotis vertimo programomis ir terminologijos bazėmis, kurios išties palengvino vertimo procesą. Be to, įvairių dokumentų vertimas – puiki proga giliau pažinti Europos Sąjungos politiką ir Europos Parlamento veiklos sritis. Mano verstų dokumentų spektras buvo labai platus – protokolai, rezoliucijos, peticijos, darbo dokumentai, apimantys įvairiausias Europos Sąjungos politikos sritis, tokias kaip energetika, lyčių lygybė, žuvininkystė ir t.t. Kai kurie tekstai buvo tikrai rimtas iššūkis ir kartais tekdavo gerokai pasukti galvą beieškant lietuviško atitikmens angliškam ar ispaniškam žodžiui. Vertimas neabejotinai yra daug kantrybės reikalaujantis, bet įkvėpiantis darbas. Būti vertėju Europos Sąjungoje – tai būti tiltu tarp visų jos tautų. Beveik kiekvienas ES parengtas dokumentas privalo būti išverstas į visas oficialias ES kalbas. Smagu žinoti, jog esi to milžiniško daugiakalbystės mechanizmo sraigtelis“ – įspūdžiais dalijosi studentė.
Nors narplioti sudėtingus tekstus stažuotojams tenka nuo ryto iki vakaro, vertėjo stažuotė neapsiriboja vien monotonišku sėdėjimu biure. Neišdildomus įspūdžius studentei paliko Parlamento mokymų skyriaus organizuojamos pažintinės kelionės į Europos Sąjungos institucijas. „Misijos į Briuselį ir Starbūrą – neabejotinai įsimintiniausia stažuotės dalis. Niekuomet nebūčiau pagalvojusi, kad kada nors turėsiu galimybę pažinti Europos Sąjungą iš taip arti. Briuselyje teko dalyvauti Užsienio reikalų komiteto posėdyje, Strasbūre stebėjome Parlamento plenarinę sesiją. Taip pat lankėmės Žmogaus Teisių Teisme ir Europos Taryboje, bendravome su šių institucijų darbuotojais, kurie dalijosi patirtimi su mumis.“
Ar sudėtinga tapti Europos Parlamento stažuotoju? Akvilė pripažįsta, kad konkursas nemažas – į vertėjų stažuotes iš kelių tūkstančių kandidatų per metus pakviečiami tik apie 5 procentai. Tačiau bandyti tikrai verta. Tereikia pateikti paraišką, kurios formą galima rasti Europos Parlamento tinklalapyje. Jei kandidatūra patvirtinama pirminės atrankos metu, tuomet prašoma paštu atsiųsti kai kurių dokumentų kopijas.
Daugiau informacijos apie Europos Parlamento siūlomas stažuotes ir priėmimo sąlygas rasite čia.
Skelbiamas Lozoraičių stipendijos konkursas
Stasio Lozoraičio fondas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedra jau šeštą kartą skelbia konkursą stipendijai, kuri skirta atlikti praktiką Lietuvos Respublikos ambasadoje Italijos Respublikoje, Romoje, laimėti.
Šia iniciatyva fondas siekia įamžinti Lozoraičių šeimos nuopelnus, steigiant diplomatijos studijas VDU ir prisidėti prie jaunų specialistų ugdymo. Konkurse gali dalyvauti Diplomatijos ir tarptautinių santykių programos 1 ir 2 kurso magistrantai. Italų kalbos mokėjimas – būtų privalumas.
Praktika atliekama nuo 2017 m. sausio 9 d. iki vasario 9 d.
CV ir motyvacinį laišką kviečiame siųsti iki lapkričio 4 d. el. paštu pk@pmdf.vdu.lt. Dėl detalesnės informacijos kreiptis į Politologijos katedros vedėją Andžej Pukšto (andzej.puksto@vdu.lt)
Vizituojančio profesoriaus viešos paskaitos
Lapkričio 21-23 d. viešas paskaitas skaitys VDU vizituojantis profesorius Alpo Rusi.
Prof. Alpo Rusi yra pripažintas tarptautinių santykių bei Suomijos istorijos ekspertas. 2000-2003 m. jis dėstė Laplandijos ir Hamburgo universitetuose. A. Rusi taip pat turi ilgamečio darbo patirtį Suomijos užsienio reikalų ministerijoje. Jis buvo Suomijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos, 2009-2014 m. – Suomijos ambasadorius Šveicarijoje, Lichtenšteine ir prie Šventojo sosto.
2016 m. kovo mėn. jam buvo suteiktas VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto vizituojančio profesoriaus statusas.
| Data | Vieta | Paskaitos tema |
| Lapkričio 21 d. 13:15 | V. Putvinskio g. 23-103 | The Kosovo Peace Process 1999-Can we learn something |
| Lapkričio 22 d. 13:15 | V. Putvinskio g. 23-311 | Diplomacy in Globalization from the UN perspective |
| Lapkričio 23 d. 15:00 | Gedimino g. 44-302 | Baltic Security after the US elections |
Galimybė atlikti praktiką Ženevoje
Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė Ženevoje kviečia Lietuvos arba užsienio aukštųjų mokyklų studentus ir absolventus (Lietuvos Respublikos piliečius), pasižyminčius gerais darbo organizavimo įgūdžiais, analitiniu mąstymu, iniciatyvumu, mokančius anglų kalbą, atlikti praktiką atstovybėje nuo 2017 m. vasario mėn. Prancūzų k. mokėjimas būtų privalumas.
Studentai ir stažuotojai turės galimybę praktikos metu pagilinti bendrąsias žinias apie Jungtinių Tautų institucijas ir kitas tarptautines organizacijas, jų veiklą ir funkcijas; surinkti papildomos informacijos rašomiems bakalauro ar magistro darbams; įgyti praktinių žinių ir įgūdžių, kurių reikia darbui Lietuvos Respublikos diplomatinėje ir valstybės tarnyboje. Studentui arba stažuotojui pavedamos labai įvairios funkcijos: dalyvavimas (stebėtojo teisėmis) darbo grupių posėdžiuose, konferencijose, seminaruose, pagalba aukšto lygio vizitų metu, atmintinių rašymas, administracinė – techninė pagalba atstovybės darbuotojams.
Jei susidomėjote galimybe atlikti praktiką, prašome atsiųsti savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką el. p. rimante.daunyte@urm.lt iki š. m. lapkričio 20 d. Bendrai informacijai gauti, skambinkite tel: + 41 22 748 2484.
VDU – artėjančių JAV prezidento rinkimų paskaita
Spalio 26 dieną, trečiadienį, nuo 13 val. 30 min. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) (K. Donelaičio g. 52, 422 aud.) Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Ambasados Lietuvoje (angl. US Embassy Vilnius) Viešųjų ryšių skyriaus vadovės pavaduotoja p. Althea Cawley Murphree skaitys paskaitą apie artėjančius JAV Prezidento rinkimus (angl. US Presidential Election 2016).
Po paskaitos viešnia bendraus su VDU studentais ir svečiais. Paskaita ir diskusija skirta visai VDU akademinei bendruomenei.
Artėja JAV prezidento rinkimai – vienas svarbiausių metų politinių įvykių pasaulyje. Jie vyks 2016 m. lapkričio 8 d.
Rinkimuose po vieną kandidatą iškelė dvi didžiausios JAV politinės partijos – demokratai ir respublikonai. Demokratų kandidatė – Hillary Rodham Clinton – teisininkė, 67-toji JAV valstybės sekretorė, pirmoji JAV dama nuo 1993 iki 2001 metų. Respublikonų – Donald John Trump – verslininkas, investuotojas, televizijos laidų vedėjas, knygų autorius, politikas. Kompanijų „The Trump Organization“ ir „Trump Entertainment Resorts“ įkūrėjas ir prezidentas.
