VDU lankysis knygų dizaineris ir leidėjas Tom Mrazauskas
VDU lankysis knygų dizaineris ir leidėjas Tom Mrazauskas, Brave Books prekės ženklo įkūrėjas. Tom Mrazauskas skaitys viešas paskaitas, kuriose pasidalins savo kūrybine ir leidybine patirtimi. Paskaitos skirtos viešosios komunikacijos ir kūrybinių industrijų studentams, tačiau atviros visiems, kurie domisi leidybos vadybiniais ir dizaino kūrybiniais sprendimais.
Tomas Mrazauskas (g. 1980) – Berlyne gyvenantis ir kuriantis knygų dizaineris bei Brave Books prekės ženklo įkūrėjas, pelnęs ne vieną tarptautinį įvertinimą ir apdovanojimą, pvz. Paris Photo/Aperture Foundation PhotoBook of the Year Award 2014, Best German Book Design 2014, Best Book Design from all over the World, Leipzig, 2015. Daugiau informacijos apie leidėją ir dizainerį rasite http://mrazauskas.de
Paskaitų tvarkaraštis:
| Spalio 27 d. 13:15-14:45 | Gedimino g. 44-203 | Nuo ko prasideda leidyba? |
| Spalio 28 d. 11:15-12:45 | Gedimino g. 44-303 | Kaip išlikti kūrybingu? |
„Diplomatai atvirai“ – ambasadorius Ričardas Degutis
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas (PMDF) kartu su Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija kviečia visus į pirmą 2016 m. paskaitų ciklo „Diplomatai atvirai“ renginį.
Spalio 27 d., ketvirtadienį, 15 val. VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) „Diplomatai atvirai“ renginyje lankysis Ričardas Degutis, nesenai Lietuvos ambasadoriaus Latvijos respublikoje kadenciją baigęs diplomatas. Diskusijos tema – „Apie metus tarnyboje: pokalbis be užrašų“, pokalbį moderuoja PMDF dekanas Šarūnas Liekis.
Su Užsienio reikalų ministerija Ričardas Degutis yra susijęs nuo 1991 m., iki paskyrimo į ambasadoriaus Rygoje pareigas buvo Lietuvos ambasados Maskvoje pirmasis sekretorius (1992-1996), Lietuvos ambasados Londone ministru patarėju politikos klausimais (1998-2002). 2005–2008 m. R. Degutis ėjo nepaprastojo ir įgalioto ambasadoriaus Gruzijoje pareigas, o 2009-2011 m. Lietuvos generalinio konsulo Sankt Peterburge pareigas. VDU Mažojoje salė su ambasadoriumi susitiks ir apie diplomatinio darbo iššūkius bei užkulisius kalbės PMDF dekanas Šarūnas Liekis.
Diskusijos apie savivaldą ir gyventojų dalyvavimą
2015 m. kovo mėnesį pirmą kartą tiesiogiai rinkome merus. Prieš kelias dienas balsavome renkant naująjį 2016 m. Seimą. Ar galime įvertinti tam tikrus savivaldos ir mero valdymo pokyčius? Ar naujasis Seimas imsis reikalingų savivaldos reformų, įgalinančių didesnį vietos bendruomenių ir gyventojų įtraukimas į vietos politinius sprendimus? Kokia Lietuvos gyventojų nuomonė apie savivaldos tikslus, galimybę įsilieti į vietos problemų sprendimą, kaip vertinamas mero vaidmuo ir funkcijos?
Spalio 20 d., ketvirtadienį, 15-17 val., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Mokslo ir studijų centre (Putvinskio g. 23, 310 auditorija) vyks diskusija – seminaras „Kokio mero reikia gyventojams? Savivalda ir gyventojų dalyvavimas“, kuris skirtas akademinei bendruomenei bei praktikams, dirbantiems savivaldos srityje. Seminare dalyvauja ir VDU partneris – Kauno bendruomenių centrų asociacija, kuriai atstovaus prof. Ramūnas Navickas.
Seminare bus pristatomi Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai. Apklausa buvo siekiama ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į besikeičiančias mero funkcijas bei lyderystės pozicijas, taip pat įvertinti vietos valdymo reformų poveikį vietos gyventojų dalyvavimui savivaldoje.
Taip pat bus pristatyti ir pirminiai dvidešimt penkiose Europos šalyse atlikto merų tyrimo „Politiniai lyderiai Europos miestuose“ rezultatai. Tyrime buvo keliami tokie klausimai, kaip veikia galios pasiskirstymo mechanizmas tarp mero, tarybos ir administracijos direktoriaus, kokie merų politinės karjeros aspektai, kaip merai suvokia savo vaidmenį vietos bendruomenėje, kokios jų sąsajos su vietos verslu, piliečių organizacijomis, kitomis asociacijomis, kokios vyrauja nuostatos dėl savivaldybių modernizavimo, viešųjų paslaugų teikimo, vietos ekonominės plėtros, kaip vertinami santykiai su centrine valdžia, savo partijos lyderiais.
Renginys organizuojamas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą Mokslininkų grupių projektas Nr.MIP-031/2015 „Lietuvos merai: politinės lyderystės dėmenys vietos savivaldoje“.
Adorno apšvietos dialektika ir dodekafoninė muzika
Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus tęsia naują susitikimų ir diskusijų ciklą „Tęsiniai, Pokalbiai apie poeziją ir politiką“. Jų metu kalbama apie kultūros ir politinės minties santykį, poezijos, literatūros, meninio, muzikinio ir humanitarinio išsilavinimo reikšmę lyderystei, kultūros reikšmę politikai ir valstybės valdymui. Pirmajame susitikime savo įžvalgomis dalijosi maestro prof. Giedrius Kuprevičius.
Antrasis „Tęsiniai, Pokalbių apie poeziją ir politiką“ susitikimas vyks spalio 20 d., ketvirtadienį, 16 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje, Pasaulio lietuvių bendruomenės menėje (S. Daukanto g. 25), kurio metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, filosofas Gintautas Mažeikis ir VDU Muzikos akademijos kviestinis dėstytojas, pianistas Rimantas Vingras diskutuos apie Teodoro Adorno apšvietos dialektiką ir dodekafoninę muziką.
„Matuokis profesiją“ – sėkmingam karjeros planavimui
Žiniasklaidoje mirga antraštės apie „paklausias“ ir „nepaklausias“ specialybes, profesijų įvairovę ir rinkos poreikius. Vyresnių klasių moksleiviams vis pateikiami patarimai, kokią studijų kryptį, profesinę sritį rinktis bei kuo būti ateityje. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) siūlo nepasikliauti tik teta ar internetine paieška ir lapkričio 18 dieną iš arčiau susipažinti su aukštuoju mokslu renginyje „Matuokis profesiją“. Renginys skirtas visos Lietuvos 10-12 klasių moksleiviams.
Jo metu VDU absolventai dalinsis gerąja patirtimi ir įvadinės paskaitos metu pristatys, kodėl būtina atsakingai ir apgalvotai rinktis specialybę bei kokią reikšmę asmenybės formavimuisi turi aukštasis mokslas. Dažnai renkantis specialybę laviruojama tarp svajonių ir rinkos „tendencijų“. Įvadinėje paskaitoje bus užduodami įvairūs, su asmeninėmis savybėmis ir karjeros planavimu susiję, klausimai, kurie padės moksleiviams įsivertinti svajones ir gebėjimus bei apsvarstyti tinkamiausias specialybes.
„Matuokis profesiją“ metu savo karjeros pasiekimais ir puikiais sėkmės istorijų pavyzdžiai dalinsis VDU absolventai, žiniasklaidos, rinkodaros specialistai, projektų vadovai ir kiti savo sričių profesionalai. Viešų paskaitų metu puikiai žinomų organizacijų atstovai pristatys ne tik darbo subtilybes, bet ir tai, kaip to pasiekė: kokius lemtingus sprendimus priėmė, kokias klaidas darė, kokius žmones sutiko ir į kokį gyvenimišką-profesinį nuotykį leidosi.
„Matuokis profesiją“ – tai jau tradicija tapusi unikali galimybė kiekvienam susipažinti su profesionalia karjera įvairiose srityse. Renginio metu moksleiviai turės galimybę laisvai diskutuoti su universiteto atstovais, absolventais ir sužinoti atsakymus į visus, su studijomis VDU susijusius, klausimus. Šiuo renginiu stengiamasi atsižvelgti į jaunų žmonių troškimus, kadangi kiekvienam moksleiviui susitikimai su dominančios srities specialistu padeda renkantis kelią ir suvokiant, kokį darbą teks dirbti ateityje.
Auditorijose vietos yra ribotos, todėl dalyviai raginami užsiregistruoti kuo anksčiauinternetu.
Mokyklos, norinčios atvykti su moksleivių grupėmis, jas turėtų užregistruoti telefonu: +370 37 323 206 ir el. paštu.
Informacija apie „Matuokis profesiją“ renginio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Renginio data ir laikas: lapkričio 18 d., 10-14 val.
Renginio vieta: VDU daugiafunkcinis mokslo ir studijų centras (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).
Renginio „Matuokis profesiją“ tęsinys numatomas atvirų durų dienoje „Moksleivių diena VDU“ sausio mėnesį.
Daugiau informacijos:
Kokios švietimo politikos reikia Lietuvai?
Spalio 18 d., antradienį, 14 val., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23-103) vyks rinkiminė politinė diskusija apie Lietuvos ateitį.
Diskusijoje dalyvaus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Rinkimų štabo vadovas Ramūnas Karbauskis ir Kauno regiono rinkimų štabo vadovas doc. dr. Mindaugas Puidokas.
Renginio metu bus aptarti aktualūs švietimo politikos ir rinkimų klausimai. Pirmoje dalyje LVŽS atstovai pristatys savo pozicijas, o antroje dalyje politikai atsakys į bendruomenei aktualius klausimus.
Organizatoriai kviečia visus VDU ir Kauno akademinės bendruomenės narius aktyviai dalyvauti.
Kitomis dienomis numatoma surengti diskusijas su kitų Lietuvos politinių partijų atstovais. Platesnė informacija bus skelbiama netrukus.
Seimo rinkimai: partijos, rinkėjai ir prognozės
Lietuvos Respublikos (LR) Seimo rinkimų naktį, spalio 9-ąją, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas (PMDF) ir Akademinis politologų klubas (APK), minėdami demokratijos šventę – rinkimus, organizavo politikų, studentų ir politologų diskusijas apie rinkimų eigą, politines kampanijas ir rinkimų rezultatus.
„Politinių kampanijų aktyvumas prieš Seimo rinkimus išaugo tik paskutinėmis agitacijai skirto laiko savaitėmis, o partijų deklaruojamos programos ženkliai neišsiskyrė, iki rinkiminiu laikotarpiu mažėjo ne tik pasitikėjimas konkrečiomis partijomis, bet ir bendrai vykdoma valstybės politika.“, – teigia VDU PMDF prodekanė, politologė doc. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.
Partijų problemos
Universitete vykusioje diskusijoje, kurią vedė VDU politologas dr. Giedrius Česnakas, dalyvavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai Mindaugas Puidokas (Aleksoto-Vilijampolės apygarda) ir Aurelijus Veryga (Panemunės apygarda), Darbo partijos (DP) kandidatas, Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas (Dainavos rinkimų apygarda) ir trys Kauno miesto Kalniečių vienmandatės apygardos atstovai: Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatė, Kauno miesto Tarybos narė Orinta Leiputė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas, buvęs Kauno meras ir dabartinės miesto Tarybos narys Andrius Kupčinskas bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) narys, Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys.
Rinkimų naktį partijų atstovai neslėpė vidinių problemų. Socialdemokratė Orinta Leiputė kaip pagrindinį trūkumą įvardijo, jog partijai trūksta jaunų atstovų. Anot politikės, tiek ji, tiek kolegos yra santūresnio būdo, trūksta viešosios nuomonės dalyvavimo ir formavimo viešojoje erdvėje ir atviros komunikacijos su visuomene. Simonas Kairys rinkiminės kampanijos sunkumus siejo ne tik su buvusio partijos lyderio Eligijaus Masiulio skandalu, bet ir su jaunų, besiformuojančių liberalų saugumo, partijos pasitikėjimo iššūkiais. „Reikia pripažinti, kad kandidatuoti be dabartinio partijos lyderio Remigijaus Šimašiaus taip pat buvo didžiulė problema, reikėjo ne tik tvarkytis su politinio sąžiningumo klausimais, bet ir nuspręsti, kaip būti labiau bendruomeniškiems bei orientuotis ne tik į asmenybių politiką“, – teigė S. Kairys.
2015 metais Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai prarado lojalių rinkėjų balsus tokiuose miestuose kaip Kaunas, Panevėžys. Diskusijos metu Andrius Kupčinskas tai bendrai įvardijo partijos pasitikėjimo regionuose stoka. „Tai viena didžiausių dabartinių konservatorių problemų, į kurią buvo orientuotasi ir šios politinės kampanijos metu“, – pasakojo A. Kupčinskas. VDU politologų teigimu, konservatorių politika ir komunikacija yra orientuota į „vilnietišką“, miestietišką gyvenimo būdą ir mažai suvokia paprastas rajono gyventojo problemas.
Anot Seimo vicepirmininko Vydo Gedvilo, Darbo partijos atstovams atidūrus valdžioje stinga net asmeninių politinės lyderystės savybių, politinės kultūros tiek priimant įstatymus, tiek sprendžiant su jais susijusias problemas, todėl ne teisinio nepasitikėjimo iššūkiai nulemia partijos populiarumą, o būtent dabartinių Seime ir Vyriausybėje esančių politikų prastas įvaizdis. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Mindaugas Puidokas ir Aurelijus Veryga didelių vidinių partijos problemų neįžvelgia, pasak jų, anaiptol – viduje jaučiamas susitelkimas, tik politinės kampanijos metu buvo sunku konkuruoti su didžiosiomis, ilgametę patirtį turinčiomis partijomis, siekiant tikslingai rinkėjams perduoti politines ir pilietines idėjas bei baimė nepritraukti miesto gyventojų, dėl sąjungos pavadinimo, „valstiečių“ konotacijos.
„Visos šios atskirų politikų išvardintos problemos tiek partijos viduje, tiek bendraujant su rinkėjais, trukdė suformuoti aiškias politines kryptis, o dėl šios priežasties sunku buvo iš anksto numatyti tikslius rezultatus, nes buvo daug neapsisprendusių rinkimo teisę turinčių piliečių“, – aiškina VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojas Giedrius Janauskas.
Rinkėjų elgsena ir socialinė politika Lietuvoje
Lietuva vis dar yra ta valstybė, kurioje oro faktorius yra įtraukiamas į diskusijas, kuomet kalbama apie rinkėjų aktyvumą. Visgi, nepaisant oro sąlygų, šių metų rinkėjų aktyvumas buvo 4,8 proc. didesnis nei 2012 metais, kuomet Seimo rinkimuose dalyvavo 44,62 proc. piliečių. Šiemet šis skaičius išaugo iki 49,90 proc. „Buvo galima iš anksto numatyti tokį rezultatą ir tai, kad aktyvumas ženkliai neperžengs 50 proc. – Lietuvoje rinkėjų elgsena gana pastovi, todėl 40-50 proc. yra pakankamai adekvatus rodiklis, įvertinant, jog didelė dalis balsavimo teisę turinčių šalies piliečių gyvena svetur“, – rinkėjų aktyvumą aptaria VDU PMDF prodekanė doc. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.
Naujienų portalo „DELFI“ užsakymu rugsėjį atliktos „Spinter tyrimų“ rinkėjų apklausos duomenimis, pasirodžius visiems reitingams lyderystės pozicijos buvo prognozuojamos LSDP, antroje vietoje – TS-LKD, tretieji – LVŽS, o net 20-22 proc. rinkėjų nebuvo apsisprendę. Po pirmojo rinkimų turo pagrindines pirmas tris pozicijas išlaiko šios trys partijos, tik keitėsi „žaliųjų“ ir socialdemokratų pozicijos. „Šie rinkimai parodė seniai politinėje visuomenėje žinomą tiesą, kad konservatorių rinkėjai yra aktyvesni nei socialdemokratų. Remiantis tomis pačiomis išankstinėms apklausomis 71 proc. TS-LKD elektorato nurodė, jog dalyvaus rinkimuose, o štai LSDP tik apie 51 proc. rinkėjų žadėjo atiduoti savo balsą už šią partiją“, – didžiausių šalies partijų rinkėjų aktyvumą aptaria VDU socialinės politikos docentė Jūratė Imbrasaitė. Specialistės teigimu, remtis reitingais yra gana pavojinga, nes šalyje trūksta socialinės politikos specialistų, kurie tinkamai parengtų apklausas, o ir respondentų atsakymas neužtikrina, kad pilietis tikrai atvyks į rinkimus.
Pasak VDU politologų ir socialinės politikos atstovų, visuomet vyrauja „laimėtojo sindromas“, kuris pasirodant vis naujiems reitingams, gali nulemti neapsisprendusio rinkėjo nuomonę rinktis vieną iš reitingų lyderių ar sąraše vis labiau kylančių partijų, sąjungų, judėjimų.
Vertinant rinkėjų koreliaciją, net 80 proc. Lietuvos rinkėjų naudojasi internetu. VDU PMDF prodekanės Ingridos Unikaitės-Jakuntavičienės nuomone, jaunų rinkėjų aktyvumui šiemet nemažą įtaką turėjo ir socialinės medijos, žiniasklaida, įvairūs agitaciniai filmukai, kuomet viešoje erdvėje puikiai žinomos asmenybės skatino nelikti abejingais ir atiduoti savo balsą. „Politinėse kampanijose ir politinėje kultūroje šiuose rinkimuose labiausiai išsiskyrė asmenybės, viešosios nuomonės formuotojai, kurie atstovavo tam tikroms partijoms ar tiesiog pilietinei teisei ir pareigai balsuoti“, – pasakoja politologė.
Kiekvienais metais žiniasklaidoje pasirodantys Lietuvos valdžios pasitikėjimo rodikliai atspindi visuomenės nepasitenkinimą šalies politika. Pasak I. Unikaitės-Jakuntavičienės, tai lemia ne tik iki galo nesusiformuojanti politinė kultūra, įvairūs skandalai, korupcijos problemos, bet ir didžiajai visuomenės daliai nejaučiamas gyvenimo kokybės gerėjimas. „Lietuva išsiskiria aukščiausia socialine nelygybe Europos Sąjungoje, remiantis „Gini“ rodikliu, o žmonės, kurie daug dirba ir vis tiek skursta, nėra nusiteikę solidarizuotis su visa visuomene, prarandamas ne tik pasitikėjimas valdžia, bet ir išryškėja optimizmo ateitimi stygius, todėl tai nulemia ir ne itin aktyvų rinkėjų dalyvavimą valdžioje“, – socialinės politikos dalyvavimą šalies valdyme aiškina VDU docentė Jūratė Imbrasaitė.
Rinkimų rezultatai ir prognozės
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo daugiau balsų nei buvo numatyta geriausiomis optimistinėmis prognozėmis. Tai galima aiškinti ne tik dalies liberalų rinkėjų perėmimu, bet ir tuo, kad didelė dalis Darbo partijos ir Tvarkos ir teisingumo buvusio elektorato parėmė šią jėgą. Darbo partija, likusi be pagrindinių savo lyderių, kurie anksčiau buvo labiausiai asocijuojami šia politine ideologija, vegetuoja ir po truputį traukiasi iš politinio lauko, o, tradiciškai Lietuvoje kiekvienuose rinkimuose yra palaikomos naujos arba sustiprėjusios politinės jėgos, kurios patraukia daug neapsisprendusių ar esamai partijai ne itin lojalių rinkėjų dalį“, – teigia VDU politologas dr. Giedrius Česnakas.
VDU politologė I. Unikaitė-Jakuntavičienė Darbo partijos pralaimėjimą ir nepatekimą į Seimą aiškina ir pačių rinkėju nepasitikėjimu. „Ši partija be visų teisinių skandalų turi daug problemų, viena jų – jau buvęs partijos lyderis, kuris ne tik kad nekėlė savo kandidatūros šiuose rinkimuose, todėl partijai buvo gana sunku save pozicionuoti be lyderio, bet tuo pačiu metu ir kritiškai vertinamas dėl ilgametės politinės jėgos, Tvarkos ir teisingumo, palikimo“, – vidines Darbo partijos problemas vardija VDU docentė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos laimėjimas daugiamandatėse vienu mandatu daugiau nei konservatoriai pirmame etape (spalio 10 d. duomenimis) dar neužtikrina šios partijos pergalės po antrojo turo. „Persvara minimali, todėl konservatoriai turi šansą aplenkti valstiečius ir Gabrielius Landsbergis galimai taps vyriausybės formuotoju, LR ministru pirmininku, o tai, niekam nėra paslaptis, palaiko ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri prieš rinkimus atvirai išreiškė palaikymą konservatorių partijai, jų pokyčiams“, – galimą konservatorių pergalę po antro LR Seimo rinkimų turo įvardija dr. G. Česnakas. Politologo teigimu, labai tikėtina, jog valdančiąją daugumą sudarys konservatoriai, „valstiečiai“ ir liberalai.
Remiantis paskutine rinkėjų apklausa, kurią naujienų portalo „DELFI“ užsakymu rugsėjį atliko „Spinter tyrimai“, LR Liberalų sąjūdis turėjo surinkti apie 5 proc. ir vos peržengti patekimo į Seimą ribą. Po pirmojo turo liberalai ne tik peržengė minimalią ribą, bet ir pasiekė geriausą kada turėtą rezultatą Seimo rinkimuose. „Abejonės, ar liberalai pateks į Seimą, ir galutiniai rezultatai rodo, kad Lietuvoje susiformavo liberalias vertybes palaikančių rinkėjų grupė. Nepriklausomai nuo to, kokias problemas turėtų partija, liberalios idėjos laimi“, – liberalų netikėtą sėkmę aptaria G. Česnakas. Siekiant išlaikyti partijos populiarumą, anot politologo, svarbu ne tik prisitraukti žinomas asmenybes, kaip visuomenėje gerai vertinamus sportininkus, bet ir pozicionuoti jau esamų partijos narių stiprias asmenines savybes.
Vienas didžiausių Seimo rinkimų pralaimėjimas – Lietuvos socialdemokratų partijai, kuri surinko tik 14 proc. rinkėjų balsų. „Keista ir neįtikėtina, jog partijos vadovas Algirdas Butkevičius nepripažįsta ir net neįžvelgia jokių asmeninių lyderystės problemų, kurios turi tiesioginę įtaką partijos vertinimui visuomenėje, o viešojoje erdvėje teigia, jog socialdemokratų populiarumo mažėjimą lemia destruktyvūs išorės vertinimai ir primesti skandalai“, – A. Buškevičiaus elgesį aptaria G. Česnakas. Pasak politologo, pagrindinė išeitis socialdemokratams – keisti partijos lyderį, rinktis jaunesnius politikus, kurie visuomenėje atstovautų kairiosioms idėjoms.
Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija) pirmame ture daugiamandatėje surinko 6,08 proc. ir nepatenka į Seimą, nesurinkusi 7 proc. ribos, reikalingos šiai naujai koalicijai. VDU politikos mokslų docentės Ingridos Unikaitės-Jakuntavičienės teigimu, šio naujo politinio darinio reitingai iki rinkimų buvo panašūs, kaip 2012 metais į įstatymų leidybą kelią prasiskynusios partijos „Drąsos kelias“, todėl buvo tikėtina, jog žinomi veidai pritrauks tam tikrą visuomenės institucijomis, partijomis ir teisėsauga nusivylusį elektoratą bei pateks į Seimą. „Visgi, naujai antikorupcinei koalicijai nepavyko konsoliduoti savo tikslinio rinkėjo ir spėjama, kad dauguma galiausiai nusprendė rinktis kitą nepartinius kandidatus vienijančią, itin sustiprėjusią politinę sąjungą – „valstiečius“, – balsų pasiskirstymą aiškina VDU politologas dr. Giedrius Česnakas.
VDU politologų teigimu, jei konservatoriai, „valstiečiai“ ir liberalai sudarytų „didžiąją“ koaliciją, jie galėtų pakankamai efektyviai veikti įstatymų leidyboje, o formuojant vyriausybę itin svarbus vykdomųjų ir galios struktūrų bei asmeninių kompetencijų racionalus įvertinimas. Dabartinės prognozės – vyriausybės vadovu tampa Gabrielius Landsbergis, Seimo pirmininku – Saulius Skvernelis, o vicepirmininkų ir viceministrų pozicijos dar kol kas nėra lengvai numanomos. „Jei susidarys ši koalicija, konservatoriai galimai sieks užsienio reikalų, švietimo, finansų ministrų, „valstiečiai“ – aplinkosaugos, energetikos, ūkio, o liberalai – susisiekimo, kultūros postų“, – būsimos vyriausybės pasiskirstymą pagal partijas apžvelgia VDU politologas dr. Giedrius Česnakas.
Rinkimų naktį universitete virs karštos diskusijos
Spalio 9-osios naktį, 21.00–1.00 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas) Akademinis politologų klubas kviečia pasitikti naująjį LR Seimą renginyje „Rinkimų naktis universitete“.
Įmetus biuletenį į balsadėžę rinkimai nesibaigia. Kas vyko iki spalio 9 d. ir kas vyks toliau? Į šiuos klausimus užsidarius balsadėžėms atsakys politologai Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė, Giedrius Česnakas ir Liudas Mažylis. Jie aptars partijų rinkimines programas, jose ieškos populistinių lozungų ir utopiškai nekvepiančių pažadų, bandys nuspėti rinkimų rezultatus ir Lietuvos ateitį po jų. Politologams replikuos ir savo patirtimis dalinsis kandidatai Kauno vienmandatėse apygardose.
Renginio metu bus paliestas ir žiniasklaidos klausimas. Politinių aktualijų žurnalistai aptars kandidatų rinkimines kampanijas, jų intensyvumą, atskleis žiniasklaidos santykių su politikais priešrinkiminiame laikotarpyje paslapčių.
Jaq Greenspon į Lietuvą pažvelgs amerikiečio akimis. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) į Lietuvą atvykęs lektorius palygins rinkimų vyksmą Lietuvoje ir Amerikoje, neleis pamiršti ir JAV prezidento rikimų užkulisių.
Dar prieš rinkimus piliečius skatinusi „X” rinkimų biuletenyje nedėti bet kur iniciatyva „Žinau, ką renku“ apžvelgs Kauno rinkimų apygardose vykusius kandidatų į Seimą debatus, Kauno visuomenės politinį aktyvumą ir rinkimų kultūrą.
Vėsų rudens vakarą sušalti neleis karšta kava, užkandžiai ir dar karštesnės diskusijos.
Daugiau informacijos renginio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Laisvė ir humanizmas politikoje
Spalio 5 d. 16 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25) vyks diskusija „Laisvė ir humanizmas politikoje. V. Havelo idėjų reikšmė Lietuvoje ir Europoje“. Renginys skirtas Čekijos prezidento Vaclavo Havelo atminimui.
Diskusijoje dalyvauja Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Bohumil Maźanek, VDU istorikai: prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius ir Kastytis Antanaitis bei publicistas Donatas Puslys. Diskusiją moderuoja VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentas Andžej Pukšto.
2016-aisiais metais dramaturgas, poetas, filosofas ir Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas būtų minėjęs 80-ties metų jubiliejų. Tačiau kelti V. Havelo idėjas ir prisiminti jo politinę veiklą svarbu ne tik dėl gražios sukakties.
Žvelgiant į šiandieninę Vakarų liberaliųjų demokratijų ir Lietuvos politinę kultūrą, kyla klausimas, ar vis dar prisimenamos tos politinės vertybės ir praktikos, kurios XX a. antroje pusėje vedė Europą į laisvę, taiką ir klestėjimą? Ar pagarba žmogui, įsiklausymas, laisvė ir moralė neliko pašonėje greta vis labiau įsigalinčios profesionalų techninės politikos? Ar filosofija, istorija, literatūra ir meno formos tebėra svarbios greta plintančios politinės vadybos? Galiausiai, kur mus gali nuvesti politiniai lyderiai, kurie pamiršta vertybes ir idėjas, vedusias Europą į laisvę ir vienybę? Pati nūdiena verčia mus kelti šiuos klausimus, prisiminti V. Havelą ir kitus politikus, kuriems vadovavimas valstybei ir lyderystės visada buvo greta didžiųjų idealų, laisvės ir pagarbos žmogui.
Šie ir panašūs probleminiai klausimai bus svarstomi susitikime spalio 5 d. Renginį organizuoja Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus ir Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje.
Renginio metu bus prisimintas ir V. Havelo apsilankymas Kaune, kur Čekijos Prezidentas, vienas Prahos pavasario dalyvių, pagerbė Romo Kalantos atminimą. V. Havelas buvo pirmasis oficialus valstybės vadovas, viešnagės Lietuvoje metu aplankęs R. Kalantos memorialą. Susitikime aptarsime Prahos pavasario ir 1972 metų įvykių Kaune sąlyčius, kuriuos savo apsilankymu 1996 m. Lietuvoje pabrėžė V. Havelas.
Havelo asmenybę su Kaunu jungia ir kita simbolinė sąsaja. Iškilaus humanisto atminimo renginys neatsitiktinai vyksta būtent V. Adamkaus bibliotekoje. Neseniai užsimezgęs dviejų įstaigų – Prahoje esančios V. Havelo bibliotekos ir Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus –bendradarbiavimas kultūriškai ir idėjiškai artina Čekiją ir Lietuvą. Abi prezidentinės bibliotekos ne tik atveria savųjų prezidentų archyvus, bet taip pat puoselėja liberaliąsias demokratines vertybes, laisvę ir pagarbą žmogui.
Daugiau informacijos renginio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Kongrese – Baltarusijos tyrinėtojai iš viso pasaulio
Spalio 7-9 d. į Kauną atvyks apie 500 mokslininkų iš daugiau nei 20-ties pasaulio šalių – JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Armėnijos, Ukrainos, Lenkijos, Rusijos, Moldavijos ir t.t. aptarti Baltarusijos ir Rytų Europos tyrimų rezultatus.
Kongrese analizuojamos ne tik Baltarusijai, bet ir visam regionui aktualios tarptautinių santykių, informacinio saugumo problemos Vidurio Europoje, taip pat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos klausimai.
Kongreso atidarymas ir plenarinis posėdis vyks spalio 7 d., 10 val., viešbutyje „Park Inn“, konferencijų salėje (K. Donelaičio g. 27, Kaunas). Plenarinio posėdžio metu savo įžvalgomis apie Rytų Europos sampratą šiuolaikinės Rusijos strategijoje dalinsis humanitarinių mokslų profesorius Andžej Novak.
VI-asis tarptautinis Baltarusijos tyrinėtojų kongresas – vienas didžiausių akademinių ir ekspertinių renginių, kurį tradiciškai organizuoja politinių tyrimų institutas „Politinė sfera“. Kongreso darbas vyks Vytauto Didžiojo universiteto erdvėse. Platus problemų spektras ekonomikos, politikos, tarptautinių santykių, istorijos, lingvistikos, kultūros srityse bus nagrinėjamas tris dienas.
Kongreso metu taip pat bus įteiktas apdovanojimas už geriausią mokslinę publikaciją 2011-2015 m. trijose srityse – istorijos, socialiniuose-politiniuose ir humanitariniuose moksluose. Pretendentų sąrašas jau paskelbtas.
„Politinės sferos“ direktorius Andrej Kazakevič pabrėžė, kad šiemet ypatingas dėmesys bus sutelktas į regiono saugumo problemas. Tai susiję su aktualiais procesais posovietinėje erdvėje – įvykiais Ukrainoje, įtampa tarp Rusijos ir Vakarų. Šiais klausimais bus diskutuojama keliuose moksliniuose teminiuose blokuose. Taip pat bus diskutuojama posovietinės (dez)integracijos, informacinės politikos Baltarusijoje ir regione temomis.
Ypač pasiteisino jau tradicine tapusios atskiros sekcijos, skirtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai, darbas. Joje susirinks daug istorikų, kurie, kaip visada, pasižymės produktyviomis ir akademiškomis diskusijomis. Taip pat dirbs sekcijos, skirtos ekonomikos plėtrai, Naujųjų ir Naujausiųjų laikų istorijai, literatūrai, kultūrai, kalbai ir religijai.
Kongrese numatoma sulaukti humanitarinių ir socialinių-politinių sričių mokslininkų iš įvairių valstybių, kurie sukurs platformą efektyviam tarptautiniam bendradarbiavimui ir diskusijoms.
2010 metais Lietuvos ir Baltarusijos visuomenininkai įsteigė Tarptautinį Baltarusijos tyrinėtojų kongresą. Tai vienas reprezentatyviausių mokslinių ir ekspertinių renginių, kuriame dalyvauja visi pagrindiniai analitiniai centrai, dirbantys politinėje, visuomeninėje ir kultūrinėje srityse. Kongresas – puiki galimybė plėtoti naujų tyrimų ir visuomeninių projektų idėjas, keistis nuomonėmis ir įžvalgomis, užmegzti ryšius su mokslininkais ir ekspertais iš Baltarusijos ir kitų valstybių.
Būtina išankstinė registracija.
Detali Tarptautinio Baltarusijos tyrinėtojų kongreso programa.
Kontaktinis asmuo
