Netikėta Kolumbijos referendumo baigtis
Dr. Gintarė Žukaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė
Sekmadienį Kolumbijoje vyko referendumas, kuriame buvo kviečiama pritarti Kolumbijos vyriausybės ir sukilėlių grupuotės Kolumbijos revoliucinių ginkluotojų pajėgų (FARC) taikos susitarimams, pasirašytiems praėjusią savaitę. Nors visos apklausos rodė, kad susitarimams bus pritarta didele balsų persvara, tačiau referendumo rezultatai nustebino visus. Taikos susitarimai buvo atmesti – 50,2% balsavusių nepritarė taikos susitarimams. Jeigu susitarimams būtų buvę pritarta, tai būtų padėję tašką ilgiausiame Vakarų pusrutulyje trunkančiame konflikte ir panaikinę paskutines Šaltojo karo laikų pasekmes regione.
Priežastys, nulėmusios referendumo baigtį
Toli ieškoti priežasčių, kodėl referendume nepavyko sulaukti palaikymo, nereikia. Pirmiausia taip nutiko todėl, kad taikos susitarimuose buvo įtvirtintas sukilėlių nebaudžiamumas. Numatyta, kad jeigu sukilėliai prisipažins padarę nusikaltimus, jie nebus baudžiami kalėjimo bausmėmis, netgi ir tie, kurie bus pripažinti kaltais už žmogžudystes bei pagrobimus. Tai papiktino visuomenę, kurioje praktiškai kiekviena šeima vienaip ar kitaip nukentėjo nuo 52 metus trukusio konflikto, kuris nusinešė 220 000 gyvybių bei priverstinai perkėlė beveik 7 milijonus žmonių.
Antroji priežastis, kodėl referendume buvo pralaimėta – Kolumbijos prezidento Juan Manuel Santos nepopuliarumas. Jo vykdomą politiką palaiko vos 20% gyventojų. O jis buvo pagrindinis taikos proceso iniciatorius. Balsavusieji referendume išreiškė ne tik savo nuomonę dėl taikos susitarimų, bet iš principo įvertino Juan Manuel Santos vykdomą politiką.
Taip pat prie referendumo nesėkmės prisidėjo tai, kad referendume dalyvavo vos 38% rinkimų teisę turinčių gyventojų. Kai kuriems gyventojams dalyvauti referendume sutrukdė uraganas, siautėjęs Kolumbijos pakrantėse. Kiti yra nusivylę valstybės vykdoma politika apskritai. Aktyvumas rinkimuose Kolumbijoje nuolat mažėja. Pastaruosiuose prezidento ir parlamento rinkimuose jis buvo tik šiek tiek didesnis nei 40%.
Referendumui buvo rengtasi atsakingai
Rezultatai stebina dar ir todėl, kad referendumui buvo rengtasi pakankamai atsakingai. Tiek FARC sukilėliai, tiek vyriausybė bei tarptautinė bendruomenė stengėsi atkreipti visuomenės dėmesį į susitarimų naudą visai valstybei.
FARC sukilėliai praėjusią savaitę atsiprašė už savo padarytus nusikaltimus ir viešai prisiėmė atsakomybę. Taip pat prieš pat referendumą paskelbė, kad sieks kompensuoti valstybei padarytus nuostolius, t.y. atiduos visas sukauptas lėšas. Įvairiais vertinimais tai galėtų būti daugiau nei 10 milijardų JAV dolerių.
Vyriausybė savo ruožtu taip pat ėmėsi įvairių taktikų, siekiant atkreipti dėmesį į susitarimų naudą. Rugsėjo pabaigoje, pasirašant taikos susitarimus tarp FARC ir vyriausybės, buvo imtasi įvairių viešųjų ryšių triukų. Susitarimai buvo pasirašyti tušinuku, padarytu iš perdirbtų kulkų, visi dalyvaujantys pasirašyme vilkėjo baltai, taip simbolizuojant taiką, fone skambėjo Liudviko van Bethoveno „Odė džiaugsmui“. Prezidentas taip pat nuolat pabrėžė šių susitarimų istorinę svarbą.
Už taikos susitarimus agitavo ir JAV Valstybės sekretorius John Kerry, Jungtinių tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moon. Jie dalyvavo ir taikos susitarimų pasirašyme. Lotynų Amerikos valstybių prezidentai taip pat išreiškė savo palaikymą – Kubos prezidentas Raul Castro, Venesuelos vadovas Nicolas Maduro, Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto ir kiti.
Referendumo priešininkai
Pagrindinis referendumo priešininkas vadovavęs kampanijai „Ne“ yra buvęs Kolumbijos prezidentas Alvaro Uribe, kuris savo kadencijos metu aktyviai karinėmis priemonėmis, remiant JAV, kovojo su sukilėliais. Jo kadencijos metu sukilėlių skaičius sumažėjo daugiau nei per pusę – nuo 20 000 iki 8 000.
Pagrindiniai šios stovyklos argumentai, kodėl susitarimai turėjo būti atmesti, buvo tai, kad negalima žmonių, kaltų dėl nusikaltimų žmogiškumui, nebausti ir dar leisti jiems laisvai dalyvauti politiniame gyvenime. Susitarimuose buvo numatyta, kad 10 vietų parlamente yra numatoma buvusiems FARC kovotojams. Taikos susitarimų priešininkai reikalauja, kad sukilėliams būtų draudžiama užimti bet kokius renkamus postus ir kad jie būtų baudžiami kalėjimo bausmėmis.
Kas laukia toliau?
Prognozuoti tolimesnius įvykius Kolumbijoje yra ganėtinai sunku. Niekas nesitikėjo tokios referendumo baigties, todėl atsarginio plano kaip ir nėra. Kolumbijoje vyrauja netikrumo būsena.
Gera žinia yra ta, kad tiek Kolumbijos vyriausybė, tiek FARC vis dar kalba apie taikos susitarimus ir paliaubų, kurios buvo pasirašytos rugpjūčio pabaigoje, laikymąsi.
Blogoji žinia yra ta, kad Kolumbijos vyriausybė dabar patiria didelį spaudimą į atnaujintus taikos susitarimus įtraukti FARC narių baudžiamumą už jų padarytus nusikaltimus. Kai tuo tarpu esminė FARC derybinė pozicija ir buvo šiuo klausimu, t.y. visiems pasidavusiems savo noru netaikyti kalėjimo bausmių. Dėl šios priežasties taikos procesas, kuris truko nuo 2012 m., gali atsidurti visiškoje aklavietėje.
Šiuo metu Kolumbijos vyriausybės derybininkai bei FARC lyderiai vyksta į susitikimą Kuboje, kurioje diskutuos, kuriuo keliu toliau pasukti. Juan Manuel Santos ir toliau tvirtina, kad bet kokiomis priemonėmis sieks taikos susitarimų ir kad tai bus jo pagrindinis prioritetas iki kadencijos pabaigos. FARC lyderiai taip pat laikosi tokios pačios pozicijos. Tik dabar kyla vis daugiau pagrįstų dvejonių, ar jiems pavyks rasti konsensusą. Panašu, kad šis taikos procesas, nuėjęs toliausiai, lyginant su ankstesniais, irgi gali būti pasmerktas žlugti.
VDU atidarys daugiafunkcinį mokslo ir studijų centrą
Spalio 6 dieną 10 val. Kaune, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) iškilmingai atidarys naują daugiafunkcinį mokslo ir studijų centrą (V. Putvinskio g. 23). Modernus, architektės Gražinos Janulytės-Bernotienės architektūrinis kūrinys pastatytas istorinėje Kauno Naujamiesčio dalyje. Pastatas išsiskirs žaliąja koncepcija – bus apželdintas stogas ir fasadai, taip harmoningai integruojant pastatą į gretimų statinių ir žalių erdvių kompleksą.
Daugiafunkcinio mokslo ir studijų centre, kuriame įsikurs VDU Humanitarinių bei Politikos ir diplomatijos mokslų fakultetai, Inovatyvių studijų institutas, studentus ir dėstytojus pasitiks modernus dizainas, išskiriantis šviesa ir erdvės pojūčiu.
Centrinė pastato šerdis – biblioteka, kurios erdvė skirta studentų savarankiškam darbui, individualiam ir grupiniam mokymuisi, kūrybinei veiklai, poilsiui ir savišvietai. Pastate yra dvi Didžiosios amfiteatrinės salės (po 160 ir 180 vietų), modernios auditorijos (viena iš jų „Intermedix“) ir darbo vietos, poilsiui ir bendravimui skirti kambariai. Vestibiuliai ir holai pritaikyti taip, kad juose galėtų būti demonstuojamos parodos, o nuo terasų būtų galima grožėtis atsiveriančia Kauno panorama.
Atidarant daugiafunkcinį mokslo ir studijų centrą, jame, atidarymo dieną, nuo 11 val. vyks aukščiausio lygio mokslo ir inovacijų forumas „SOCIAL CODE“, kuriame susiburs verslo, verslo ir viešosios politikos sprendimų priėmėjai, mokslininkai bei tyrėjai, kurie diskutuos apie inovacijų padėtį Baltijos šalyse ir Europoje.
4T strategija
Daugiafunkcinis mokslo ir studijų centras pastatytas įgyvendinant projektą Pasaulio Lietuvių universiteto idėjos realizavimas Vytauto Didžiojo universitete, dalyvaujant aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkoje, modernizuojant infrastruktūrą, sukuriant mokymosi aplinkas, kurios didina studijų efektyvumą, gerintų studijų kokybę, užtikrina aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo ir jų sėkmingą integraciją į įvairius ekonominės ir visuomeninės veiklos sektorius, skatina ir sudaro modernias sąlygas mokymuisi visą gyvenimą įvairioms visuomenės grupėms.
Įgyvendindamas šį projektą VDU kuria naują strategiją ir plėtros koncepciją, kuri aprėpia tokias kryptis kaip tautinio tapatumo, tarptautinės ir tarpdisciplininės dimensijų stiprinimas, aktyvesnis mokymosi visą gyvenimą paslaugų teikimas, studijų, mokslo ir verslo glaudesnis jungimas, tinklų su įvairiomis socialiniais dalininkais Lietuvoje ir užsienyje formavimas ir tolesnis plėtojimas. Nauja VDU plėtros trajektorija įvardinama „4T strategija― (Tapatumas, Tarptautiškumas, Tarpdiscipliniškumas, Tinklai).
Visos šios kryptys sudaro vieningą sąlyginai vadinamą Pasaulio lietuvių universiteto koncepciją, kurią plėtoja VDU. Pasaulio Lietuvių universiteto kūrimas reiškia esmines kokybines pertvarkas viso studijų proceso, visų studijų programų įsisavinant ir patirtinio, ir nuotolinio mokymo galimybes, ir kritinio plataus universiteto ugdymo aktualizavimą Lietuvos emigrantams ir užsienio lietuvių tinklui, tarptautinio bendradarbiavimo platus užtikrinimas dėstant visas specialybes.
Projektas grindžiamas tinklinės Lietuvos idėja, kuri tampa akstinu vienyti, pritraukti Lietuvos piliečius ne tik pačioje šalyje, bet ir užsienyje, siekiant ugdyti jaunąją Lietuvos kartą bei sutelkti kol kas menkai įvertintą/išnaudotą Lietuvos mokslinį bei intelektualinį potencialą užsienyje.
Lietuvių emigrantų pasaulinis tinklas ne tik stiprėja ir plečiasi bet ir diktuoja veiklos sąlygas visai valstybei, taip pat aukštajam mokslui. Naujojoje strategijoje VDU planuoja keisti orientaciją skiriant daugiau dėmesio visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, aprėpiantį tinklinę arba Pasaulio Lietuvą. Pasaulio Lietuvių universiteto koncepcijos kūrimas ir įgyvendinimas nemenkina tradicinio universiteto siekiamybių, tuo pačiu reiškia esmines kokybines pertvarkas viso studijų proceso, visų studijų programų įsisavinant ir patirtinio, ir nuotolinio mokymo galimybes, ir kritinio plataus universiteto ugdymo aktualizavimą Lietuvos emigrantams ir užsienio lietuvių tinklui. Instrumentu kuriant patrauklias sąlygas ne tik emigrantų grąžinimui, bet ir emigrantų tamprioms, su Lietuva integruotoms veikloms gali tapti Universiteto, vykdančios aukštos kokybės studijas, užsiimančio aktyvia tinklaveika, vystančio bendradarbiavimą su verslu, valdžios ir savivaldos, nevyriausybinėmis organizacijomis.
VDU klubas – JT asociacijų pasaulinės federacijos narys
Siekiant didinti studentų domėjimąsi ir dalyvavimą politiniame gyvenime, puoselėti toleranciją ir žmogaus teises bei analizuoti globalias problemas, prieš keletą metų Vytauto Didžiojo universitete įkurtas Jungtinių Tautų studentų klubas (JTSK), kuris vėliau tapo Jungtinių Tautų Lietuvos jaunimo asociacija (angl. Lithuanian United Nations Youth Association, LUNYA). Šią vasarą asociacija pripažinta oficialia Jungtinių Tautų asociacijų pasaulinės federacijos (WFUNA) nare ir buvo pakviesta vykdyti bendrus projektus su Niujorko Kolumbijos universitetu Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
LUNYA vadovė, amerikietė, VDU studentė Olivia Wells dalijasi savo studijų Lietuvoje ir Europoje įspūdžiais bei aptaria asociacijos projektus.
Kodėl nusprendėte studijuoti VDU?
Bakalauro studijas pradėjau Pietų Kalifornijos universitete Los Andžele (JAV), kur pagrindinė mano studijų kryptis buvo Klasika, o gretutinė – Artimųjų Rytų studijos. Klasikos programos dėka išvykau į Atėnus, Graikiją, kur praleidau metus studijuodama. Tiek Graikija, tiek Europa mane labai sužavėjo, todėl nutariau ir toliau mokytis Senajame žemyne. Gyvendama Graikijoje buvau nusprendusi sutelkti savo dėmesį kitur – į tarptautinius santykius ir žmogaus teises. Supratau, jog studijuodama Europoje šioje srityje įgyčiau daugiau žinių nei Amerikoje, nes būtent čia yra priimami vieni svarbiausių tarptautinę politiką lemiančių sprendimų. Be to, net ir su stipendijomis, studijos JAV yra itin brangios, todėl darėsi vis sunkiau išlaikomos. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (PMDF) vykdoma Tarptautinės politikos ir vystymo studijų bakalauro anglų kalba labai sudomino mane, todėl pasirinkau studijas čia. Taip pat pamaniau, jog būtų unikalu studijuoti tarptautinius ryšius tokioje pasaulio dalyje, apie kurią žinojau labai mažai – Jungtinėse Valstijose apie Rytų Europą moko nedaug (išskyrus kaip apie vientisą bloką, turintį istorinius ryšius su Rusija).
Prieš čia atvykstant, ką žinojote apie Lietuvą ir VDU?
Prieš atvykdama į Lietuvą, apie šią šalį ir universitetą nežinojau beveik nieko. Per paskutinius septynerius metus, gyvenau ir studijavau daugybėje skirtingų šalių. Prisitaikau prie naujų aplinkų, todėl nesijaudinau dėl atvykimo į Lietuvą. Galiausiai, Lietuva ir VDU pranoko mano lūkesčius.
Ką manote apie VDU studijų kokybę, bendruomenę ir kt.?
VDU mane tikrai nustebino. Atvykus iš tokios didelės aukštosios mokyklos, kaip Pietų Kalifornijos universitetas, malonu būti mažesnėje aplinkoje, kurioje studentai gali užmegzti prasmingus ryšius su dėstytojais ir administracija. Bet kokia vieta, kur gyveni ar mokaisi, suteikia tau tiek, kiek pats iš jos pasiimi. Taigi, jei esi aktyvus studentas ir tikrai pasistengi gauti maksimumą iš savo universiteto, VDU yra puiki aukštoji mokykla, nes profesoriai ir darbuotojai yra neabejotinai pasirengę padėti tau įgyvendinti savo projektus. Universiteto administracija – labai atvira bendram darbui su studentais. Be to, Kaunas darosi vis labiau ir labiau tarptautiškas, todėl daugėja galimybių organizuoti tarptautinius renginius su kitais universitetais ir studentais iš viso pasaulio. Mano Tarptautinės politikos ir vystymo studijų programa VDU PMDF yra labai nauja ir turi didelį potencialą, čia jau dėsto išties puikūs profesoriai.
Kaip nusprendėte įkurti Jungtinių Tautų Lietuvos jaunimo? Ar tai Jūsų projektas?
Tiesą sakant, LUNYA išsivystė iš Jungtinių Tautų studentų klubo (angl. United Nations Students Club, UNSC) – organizacijos, kurios veikloje pradėjau dalyvauti netrukus po jos įkūrimo. Kai prisijungiau prie klubo, jame buvo daug vidinių problemų ir nesutarimų narių gretose, todėl jis deramai nefunkcionavo kaip studentų organizacija. Kai po keleto mėnesių mane balsavimu išrinko naująja prezidente, klubą pertvarkėme ir pradėjome aktyviai ieškoti naujų narių ir rengti projektus. LUNYA išsivystė iš UNSC po to, kai tapome sėkminga studentų organizacija (ir viena iš aktyviausių universitete). VDU pastebėjo mūsų entuziazmą ir aprėptį, todėl nusprendė dirbti kartu su mumis ir padėti klubui žengti dar vieną žingsnį pirmyn – taip prasidėjo mūsų bendradarbiavimas su Jungtinėmis Tautomis ir transformacija į dabartinę asociaciją.
Kaip manote, kodėl ši VDU organizacija yra tokia svarbi Lietuvai? O kuo LUNYA svarbi Europai?
Pasitelkdami LUNYA, tikimės Lietuvą įtvirtinti jaunimo organizuojamų Europos Sąjungos (ES) masto renginių žemėlapyje. Lietuvoje nėra daug jaunimo organizacijų, kurios inicijuoja ar dalyvauja didelio masto ES renginiuose. Tikimės užpildyti šią spragą organizuodami ir remdami ES masto renginius (tokius kaip tarptautinės Jungtinių Tautų simuliacijos „Model UN“, jaunimo forumai ir įvairūs kiti simpoziumai), kurie vyktų Lietuvoje, bei siųsdami Lietuvoje studijuojančius studentus (tiek iš užsienio, tiek lietuvius) atstovauti Lietuvai renginiuose visoje Europoje.
Ar LUNYA yra oficiali Jungtinių Tautų asociacijų pasaulinės federacijos (WFUNA) narė?
Taip. Nuo 2016 m. liepos LUNYA yra oficiali WFUNA narė, atstovaujanti Jungtinių Tautų Lietuvos asociacijos jaunimo padaliniui. Jungtinėse Tautose turėjau susitikimą su WFUNA jaunimo programos darbuotoju, kurio metu baigėme derinti sutartį ir aptarėme būsimus projektus. Mūsų WFUNA tinklalapio puslapyje galima sužinoti apie mūsų dabartinius ir būsimus projektus – vienas iš jų yra kasmetinės Baltijos šalių Jungtinių Tautų simuliacijos („Baltic Model UN“) organizavimas, kurį tikimės įgyvendinti 2017-ųjų pavasarį.
Kai buvote Lietuvoje ir dalyvavote įvairiuose debatuose bei konferencijose, kokias problemas pastebėjote kaip reikšmingas Lietuvos jaunimui?
Lietuvos jaunimas paprastai labiausiai susirūpinęs politiniais klausimais, susijusiais su Rusija, Rytų Europa, regiono saugumu ir t. t. Turint omenyje Lietuvos geopolitinę istoriją, nerimavimai dėl įvairių saugumo klausimų yra suprantami. Nors LUNYA suorganizavo keletą renginių, skyrusių dėmesį šiems klausimams (ir organizuos ir toliau), tikime, kad svarbu kalbėti ir apie kitas aktualias problemas Europoje bei pasaulyje bei supažindinti Lietuvos studentus su skirtingomis kultūromis, taip skatinant toleranciją. Visgi dauguma mūsų renginiuose dalyvaujančių studentų yra užsieniečiai, atvykę studijuoti į Lietuvą. Vietiniai studentai atrodo ne taip norintys leisti laiką renginiuose po paskaitų, nebent jei už dalyvavimą jie gautų įvertinimą paskaitose. Šiuo metu intensyviai ieškome idėjų, kaip paskatinti daugiau lietuvių jaunimo dalyvauti mūsų projektuose.
Ar galėtumėte plačiau papasakoti apie būsimą LUNYA ir Niujorko Kolumbijos universiteto bendrą veiklą? Kaip šiame projekte galėtų dalyvauti VDU akademinė bendruomenė?
Europos tyrimų tarybos (angl. Council for European Studies, CES) redaktorė ir programų direktorė Katrine Øgaard Jensen neseniai susisiekė su manimi, norėdama aptarti bendradarbiavimą su LUNYA. CES yra svarbiausia tarptautinė Europos tyrimams skirta organizacija, dirbanti bendrai su Kolumbijos universitetu. Katrina buvo girdėjusi apie mano ir asociacijos darbus, tad paklausė, ar mus domintų bendradarbiavimas su CES naujame jų vykdomame projekte. CES planuoja paskelbti tinklaraštį ir nori, kad LUNYA ir VDU būtų pagrindiniai jo autoriai. Tai puikus būdas VDU studentams ir dėstytojams skelbti savo darbus per puikiai žinomą ir teigiamai vertinamą organizaciją, kaip CES. Dar neaptarėme konkrečių bendradarbiavimo veiklų, tačiau esame labai sujaudinti būsimų galimybių darbui drauge su CES.
Jūsų nuomone, kaip VDU galėtų prisidėti prie globalaus švietimo ir darnios plėtros?
VDU indėlis – tęsiant veiklą su studentų organizacijomis, organizuojant renginius, kurie skatina sąmoningumą globalaus švietimo ir darnios plėtros klausimais. Universitetas jau daug dirba su moksleiviais, organizuoja tokius renginius, kurie, mano nuomone, yra pagrindinis veiksnys kuriant tolerancijos ir supratimo kultūrą Lietuvos jaunimo gretose. Norėčiau, kad ateityje VDU užtektų išteklių išsiųsti savo studentus į dar daugiau tarptautinių renginių, susijusių su globaliu švietimu, darnia plėtra ir žmogaus teisėmis. Universiteto studentų dalyvavimas tokiuose renginiuose suteikia dvigubą naudą: pirma, studentai įgyja nepaprastai svarbias žinias, kurias jie tuomet sugrįžę gali perduoti savo bendramoksliams, o antra – studentai gali veikti kaip ambasadoriai, kurie užsienyje skleistų žinią apie Lietuvą ir VDU.
O kokie Jūsų ateities planai? Ar ketinate sugrįžti į Lietuvą? Ar toliau dirbsite su LUNYA projektais ir veiklomis?
Ir toliau dirbsiu su LUNYA projektais iki šių akademinių metų pabaigos, kai pavasarį baigsiu savo studijas, o tuomet turbūt ir toliau dalyvausiu organizacijos veikloje nuotoliniu būdu. Šiuo metu glaudžiai dirbu su Lietuvos korespondentais Jungtinėse Tautose, plečiant ir remiantis LUNYA ankstesniais darbais, ir tikiuosi, jog atėjus laikui man palikti organizaciją, būsime pakankamai gerai įsitvirtinę, kad naujajam prezidentui būtų lengva ją perimti.
O dėl mano ateities planų – šį pavasarį, rašydama savo bakalauro baigiamąjį darbą, dirbsiu JAV ambasadoje Atėnuose Graikijoje ir pabėgėlių/imigrantų nevyriausybinėje organizacijoje „Praksis“. Tikiuosi, kad po to dirbsiu kaip „Fulbright“ mokslininkė (2017-2018 akademiniais metais), o dar vėliau Europoje sieksiu magistro laipsnio. Nors ir tikėtina, kad jo nesieksiu Lietuvoje, noriu išlaikyti ryšius su šia šalimi.
Diskutuos apie kultūrinę diplomatiją
Spalio 10 d. 15 val. VDU Mažojoje salėje vyks dr. Giedrės Pranaitytės monografijos „Cultural Diplomacy of France and the United States and its Practical Conduct in Lithuania”, kuri buvo išleista 2016 m., laimėjus Lietuvos Mokslo Tarybos konkursą, pristatymas. Renginyje daugiausiai dėmesio bus skiriama Prancūzijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kultūrinės diplomatijos raidai bei ateities perspektyvoms.
Renginyje dalyvaus ir savo įžvalgomis dalinsis Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojai – prof. Regina Jasiulevičienė, prof. Kristina Juraitė, prof. Gintautas Mažeikis, dr. Andrius Švarplys ir dokt. Danguolė Bardauskaitė.
Prancūziškasis kultūrinės diplomatijos modelis įdomus dėl savo lankstumo ir tradicinio patrauklumo visame pasaulyje. Pozityvūs rezultatai, demonstruojami Prancūzijos kultūros diplomatų ir specializuotų institucijų, veikiančių šioje srityje, neretai gali kelti nuostabą, nes kasdieninė jų veikla tvarkoma itin reikliai, pasitelkiant specialius vyriausybinius mechanizmus, garsėjančius biurokratizuotu valdymu ir griežta finansų kontrole. Vis dėlto, prancūzų diplomatams ne visada pasiseka įgyti dar daugiau įtakos pasaulyje dėl gana didelio atsargumo ir nesugebėjimo veikti pakankamai greitai. Turint tai omenyje, bus siekiama aptarti, kaip kinta ir transformuojasi prancūzų požiūris į kultūrinę diplomatiją bei jos vykdymą tarptautinėje arenoje.
Amerikietiškasis kultūrinės diplomatijos modelis tradiciškai skiriasi nuo prancūziškojo dėl liberalesnio organizavimo stiliaus ir geresnio pasirengimo remtis privačiomis iniciatyvomis bei naudoti nevyriausybinius finansų išteklius, kad atsirastų galimybė parodyti geriausius amerikiečių kultūros pavyzdžius tarptautiniu lygiu. Tyrinėjant Jungtinių Amerikos Valstijų kultūrinės diplomatijos modelį svarbu įžvelgti kokiais būdais ekonominiai ir politiniai sunkumai, kuriuos JAV prezidento Barack’o Obamos administracija patyrė šalies viduje, paveikė valstybės galios svyravimus. Daug dėmesio pasaulyje sulaukė buvusios JAV valstybės sekretorės Hillary R. Clinton suformuotas požiūris į kultūrinę diplomatiją. Renginyje bus siekiama aptarti bei atskleisti, kaip JAV santykiai su kitomis valstybėmis kinta dėl praktinio naujai apibrėžtų JAV kultūrinės diplomatijos principų taikymo.
VDU ir Lietuvą sujaudino prof. Leonido Donskio netektis
Visą Lietuvą ir universiteto bendruomenę sujaudino didelė netektis: liūdime netekę gerbiamo ir mylimo kolegos, bičiulio ir profesoriaus Leonido Donskio, vieno labiausiai gerbiamų Lietuvos mąstytojų. Profesorius buvo filosofas, politikos teoretikas ir komentatorius, idėjų istorikas, socialinis analitikas ir rašytojas, žmogaus teisių ir pilietinių laisvių gynėjas. Universitete jis dirbo Politologijos katedroje, vadovavo „VDU Academia Cum Laude“.
Profesorius Leonidas Donskis vykdė aktyvią, įvairialypę akademinę ir visuomeninę veiklą, buvo įsitraukęs į svarbiausius Lietuvos bei Europos visuomenės ir kultūros procesus, rengė knygas aktualiomis nūdienos temomis. Filosofas dirbo JAV, D. Britanijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Italijos universitetuose ir tyrimų centruose, buvo Bradfordo (D. Britanija) ir Valahijos (Rumunija) universitetų garbės daktaras. L. Donskis yra daugiau nei 40 knygų ir daugiau nei 500 straipsnių Lietuvos bei užsienio plačiajai ir akademinei spaudai autorius. Jo lietuvių ir anglų kalbomis parašyti darbai išversti į portugalų, danų, estų, ispanų, italų, korėjiečių, lenkų, portugalų, rumunų, rusų, suomių, švedų, turkų, ukrainiečių, vengrų ir vokiečių kalbas.
Visuomenei L. Donskis buvo žinomas kaip LTV kultūros ir politikos pokalbių laidos „Be pykčio“ autorius ir vedėjas bei kaip žmogaus teisių, pilietinių laisvių rėmėjas. Už tolerancijos visuomenėje sklaidą ir lygių galimybių propagavimą 2004-aisiais Europos Komisija jam skyrė Įvairovės ambasadoriaus Lietuvoje apdovanojimą. Be L. Donskio eseistikos ir publicistikos būtų sunku nusakyti pastarojo dešimtmečio Lietuvos visuomenės ir kultūros būklės refleksiją.
Pastaraisiais metais savo darbuose prof. Leonidas Donskis nuodugniai nagrinėjo Rytų Europos politinių idėjų istoriją, politiką ir literatūrą, kultūros ir literatūros filosofiją, prisidėjo prie Lietuvos ir pasaulio politinės ir filosofinės minties puoselėjimo. Tarp reikšmingiausių jo paskutinių knygų – „Didžioji Europa: Esė apie Europos sielą“, „Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje: Rytų Europos nuojautos ir pranašystės“ (su Tomu Venclova), „Užmaršties amžiaus siužetai“, „Mažoji Europa: esteto žemėlapis“, „Liquid Evil: Living with TINA“, „Moral Blindness: the Loss of Sensitivity in Liquid Modernity“ (su Zygmuntu Baumanu).
Už nuolatinį darbą Lietuvos kultūros ir meno baruose, už refleksiją skiriant straipsnius, esė ir knygas aktualiomis temomis ir drauge už Lietuvos vardo garsinimą savo darbais užsienyje bei kitus nuopelnus, Leonidas Donskis buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, Nyderlandų Karalystės Oraniečių-Nasau Ordino Komandoro Kryžiumi. 2013 metais M. K. Čiurlionio fondas ir Suomijos Respublikos ambasada Vilniuje jam suteikė Šviesuolio titulą ir apdovanojimą už draugystės tarp Lietuvos ir Suomijos stiprinimą. Kaune atidarius Suomijos garbės konsulatą, prof. Leonidas Donskis tapo jo garbės konsulu.
2009–2014 m. Leonidas Donskis buvo Lietuvos atstovas Europos Parlamente ir dirbo Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ frakcijoje ALDE. Jis buvo ne tik šios trečios pagal dydį Europos Parlamento politinės grupės koordinatorius žmogaus teisių klausimais, bet ir parengė vieną svarbiausių Europos Parlamento dokumentų žmogaus teisių srityje – metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties pasaulyje.
Konferencijoje diskutuos viešojo sektoriaus klausimais
Kviečiame į ketvirtąją kasmetinę tarpdisciplininę studentų, dėstytojų ir praktikų „Viešojo sektoriaus strateginis valdymas ir veiklos vertinimas” konferenciją, skirtą pasidalinti tyrimais, praktine patirtimi, susijusia su viešojo sektoriaus organizacijų procesais, pokyčiais ir vertinimu. Konferencija vyks VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) lapkričio 24 dieną 13-17 val.
Lietuvos universitetų viešosios politikos ir administravimo dėstytojus ir studentus, viešųjų institucijų praktikus kviečiame teikti pranešimų tezes pagal tokias preliminarias temas:
- Viešojo sektoriaus paslaugų strateginis valdymas
- Viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymas
- Viešųjų paslaugų veiksmingumo vertinimas
- Prieinamumo prie socialinių paslaugų vertinimas
- Kita (siūlyti)
Pranešimų temų ir jų santraukų laukiame iki 2016 m. lapkričio 7 d.
Reikalavimai:
- iki 250 žodžių, kurie apimtų pranešimo pavadinimą, pagrindinę pranešimo idėją ir argumentus, 3–5 raktinius žodžius;
- formatas.doc arba .docx.
- Papildomai nurodyti pranešėjo/ų pavardę/es, vardą/us, pareigas, instituciją, kontaktinę informaciją (el. pašto adresą);
- pageidaujamą pranešimo formą (žodinis pranešimas / stendinis pranešimas. Pirmuoju atveju nurodyti temą, kuriai skirtas pranešimas).
- Prašome atsiųsti ir dėl informacijos kreiptis šiuo el. paštu: konferencija2016vdu@gmail.com
- Pranešimų trukmė neturėtų viršyti 15 min.
VDU lankysis R. Reagano kalbų rašytojas Clark S. Judge
Rugsėjo 20 d., antradienį, 10.30 val., VDU didžiosios salės fojė (S. Daukanto g. 28) viešą paskaitą „Medijų transformacijos: kaip keitėsi politinė komunikacija“ („Political Communication: Pre-Digital Media Era and Now“) surengs publicistas, JAV Prezidento Ronaldo Reagano ir kitų aukščiausio rango JAV pareigūnų kalbų rašytojas Clark S. Judge. Renginyje amerikietis pasidalins savo sukaupta ilgamete patirtimi politinėje komunikacijoje.
Baltųjų rūmų rašytojų grupės įkūrėjas ir vykdantysis direktorius Clark S. Judge savo paskaitoje kalbės apie šiandieninius komunikacinius iššūkius ir kaip jie keitėsi per pastaruosius dešimtmečius, prieš ir po skaitmeninės revoliucijos.
Svečias iš JAV, baigęs verslo administravimo magistrantūrą Harvardo universitete, dar 1988-aisiais dirbo tuometinio JAV Prezidento Ronaldo Reagano ir viceprezidento George‘o Busho kalbų rašytoju ir padėjėju, taip pat prisidėjo ir prie Baltųjų rūmų komunikacinės strategijos 1988 m. prezidento rinkimų metu.
Vadovaudamas Baltųjų rūmų rašytojų grupei, C. S. Judge konsultavo galingiausias pasaulio korporacijas, padėdamas joms įveikti strateginius ir komunikacinius iššūkius JAV ir kitose šalyse. Politiniams klientams jis yra parengęs daugybę nacionalinėse JAV televizijose transliuotų kalbų, daugiausia prezidento rinkimų kampanijoms. Amerikietis taip pat teikė komunikacines konsultacijas JAV Aukščiausiajame teisme nagrinėjamų bylų klausimais.
Clark S. Judge taip pat yra žurnalistas, publicistas (angl. opinion journalist), parengęs tekstų „The Wall Street Journal“, „Financial Times“, „NYTimes.com“, „Policy Review“ ir kitose publikacijose apie JAV politiką, tarptautinę finansų krizę, sveikatos reformą JAV, dabartinę JAV ir globalios ekonomikos padėtį, pasaulinį saugumą. Jį nuolat kalbina ir didžiausios JAV bei pasaulio televizijos, tarp jų – CBS, ABC, NBC, „Fox News“, CNN, „Bloomberg“, BBC ir kitos.
Renginys bus vieša „VDU Academia Cum Laude“ paskaita.
Erasmus+ konkursas 2016/2017 m. m. pavasario semestrui
Nori įgyti tarptautinės studijų patirties, patobulinti užsienio kalbų žinias, tapti tarptautinės bendruomenės nariu bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ambasadoriumi? Dalyvauk Erasmus+ studijų konkurse, pildyk el. atrankos anketą iki 2016 m. rugsėjo 25 d.
Atrankoje gali dalyvauti visi VDU nuolatinių bei ištęstinių studijų studentai, išskyrus pirmo kurso bakalauro studentus. Aktyviai dalyvauti konkurse kviečiami studentai su specialiaisiais poreikiais, kurie turi galimybę gauti papildomą finansavimą.
Atrankos rezultatai bus skelbiami VDU interneto svetainėje, Tarptautinių ryšių tarnybos skelbimų lentoje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas bus informuotas el. paštu rugsėjo 30 d.
Daugiau informacijos apie Erasmus+ studijas, partnerines užsienio aukštojo mokslo institucijas, atrankos kriterijus, stipendijų dydžius galite rasti čia. Taip pat informacijos apie mainus bus galima sužinoti Erasmus+informaciniame susitikime ir individualių konsultacijų su fakultetų Tarptautinių programų koordinatoriais metu.
ERASMUS+ PROGRAMOS KOORDINATORIAI VDU TARPTAUTINIŲ RYŠIŲ TARNYBOJE:
P. Auštrevičius apie Europos ateitį
Rugsėjo 22 d., ketvirtadienį, 15:15 VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) viešą paskaitą „Europos kryžkelės ir kelio žemėlapio paieškos“ skaitys Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.
P. Auštrevičius 2014 m. išrinktas į Europos Parlamentą. Priklauso Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijai. Užsienio reikalų komiteto (ES asociacijos sutarties su Moldova pranešėjas) ir Žmogaus teisių pakomitečio narys (ALDE frakcijos koordinatorius), Delegacijos ryšiams su Afganistanu pirmininkas.
Įteikta Vytauto Čekanausko vardo stipendija
Pasaulio politikos ir ekonomikos bakalauro studijų programos antro kurso studentui Vyliui Juozui Vrubliauskui už gerus mokymosi rezultatus bei aktyvią veiklą buvo įteikta vardinė Vytauto Čekanausko stipendija. Stipendiją įteikė V. Čekanausko dukra Daiva Čekanauskas Navarrette bei brolis Algirdas Sprindžiūnas. Stipendija skiriama už mokslą mokantiems, tačiau gerai besimokantiems studentams.
Vytautas Čekanauskas 32 metus buvo LR garbės konsulas Los Andžele. Už nuopelnus vystant gerus santykius tarp JAV ir Lietuvos bei nuopelnus Lietuvos valstybei jis buvo apdovanotas Lietuvos išeivijos kariniu medaliu ir Žvaigždės ordinu, o 1999 m. – ir Gedimino ordinu. Po jo mirties 2009 m. garbės konsulo pareigas perėmė jo dukra Daiva Čekanauskas Navarrette.
