Viešųjų erdvių kongresas – apie ateities miestus
Rugsėjo 29 – spalio 1 dienomis Kaune ir Vilniuje vyks tarptautinis Viešųjų erdvių kongresas. Tarp kongreso renginių: viešoji diskusija apie šių dienų muziejus Lietuvoje ir pasaulyje, tarpdalykinė mokslinė konferencija ir seminaras miestų erdvių kūrėjams bei tyrėjams.
Renginiuose dalyvaus pasaulyje pripažinti teoretikai bei praktikai iš JAV ir Europos, taip pat regiono miestų bendruomenės bei Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos universitetų studentai ir miestų tyrėjai. Kongresas organizuojamas dalyvaujant Masačusetso technologijos instituto (MIT) Meno, kultūros ir technologijų programai.
Viešųjų erdvių kongresas išaugo iš Vilniuje veikusios „Pro-testo laboratorijos“ ir judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ veiklos, įkvėptos bendro siekio išsaugoti Lietuvos miestų kultūros erdves, dalyvauti kultūros politikos formavime. Kongresas organizuojamas praėjus 50 metų nuo kino teatro „Lietuva“ atidarymo ir daugiau nei dešimtmečiui nuo jo uždarymo. Pasak jo iniciatorių, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų, MIT Meno, kultūros ir technologijų programos direktoriaus Gedimino Urbono ir Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto tyrėjos Nomedos Urbonienės, dabar tinkamas metas pasidalinti viešų erdvių politikos ir ją sąlygojančių technologijų tyrimais. Siekdami suprasti regiono miestų kompleksiškumą Nomeda ir Gediminas kviečia palyginti vietos ir geriausias tarptautines praktikas, kad būtų aiškiau suvokti pagrindai, kuriais galėtų remtis ateities miestų kūrėjai: „Tiriame vietinių viešųjų erdvių išsaugojimo ir kūrimo praktikas, technologijas, estetiką, lyginame juos su geriausiomis veiklomis visame pasaulyje ir tikime, kad regiono miestų gyventojai norės ne tik išgirsti kritiškas diskusijas apie jų veiksmingumą, tačiau ir jose dalyvauti“. Kongreso organizatorius ir dalyvius diskutuoti įkvėps kongrese pristatomi alternatyvūs požiūriai į miestų plėtrą, dalyvaujamojo dizaino metodų bei naujų komunikacinių demokratijos technologijų pavyzdžiai.
Vienos iš renginio organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tarptautinių ryšių prorektorės prof. Inetos Dabašinskienės, teigimu, tokios universitetų organizuojamos diskusijos tarp tyrėjų, sprendimų priėmėjų ir vietos gyventojų bendruomenių kuria pokyčius ir kelia gyvenimo kokybę. „Šiuo metu pati svarbiausia ir neatidėliotina tokios diskusijos tema yra miestų viešųjų erdvių gyvenimas. Pradėkime šią diskusiją tiek valstybės, tiek kiekvienos gyvenamojo namo bendrijos lygiu“, – kviečia profesorė.
Prof. Ineta Dabašinskienė
Kongresą atidarys rugsėjo 29 d. Kaune, Žalgirio arenos amfiteatro salėje vyksianti diskusija apie šiuolaikinius mokslo muziejus „Muziejaus vaidmuo įtinklintoje visuomenėje“. Diskusijoje dalyvaus mokslininkai, viešojo sektoriaus atstovai, užsienio svečiai, numatomo Mokslo muziejaus iniciatoriai bei Kauno miesto gyventojai. Šiuolaikinio muziejaus reikšmė planų statyti Nacionalinį mokslo muziejų Nemuno saloje kontekste yra aktuali tema. Diskusiją pranešimu „Tirpstančios institucijos“ pradės 2016 metų Oslo Architektūros trienalės vadovaujančioji kuratorė, architektė Marina Otero Verzier (Nyderlandai).
Antrąją dieną kongresas persikels į Nacionalinę dailės galeriją Vilniuje. Čia vyksiančioje konferencijoje „Krizių industrijos, nepaklusnumo estetika“ pranešimus skaitys ir savo veiklą pristatys tarptautiniu mastu pripažinti mokslininkai: miesto sociologė Kolumbijos universiteto profesorė Saskia Sassen (JAV), Hobart ir William Smith koledžų politikos mokslų profesorė Jodi Dean (JAV), MIT Medijų laboratorijos Pilietinės žiniasklaidos centro mokslo darbuotojas Sasha Costanza-Chock (JAV), Šefyldo universiteto profesorė Doina Petrescu (JK) bei Lietuvos mokslininkai: Vytauto Didžiojo universiteto docentė Rasa Baločkaitė ir profesorius Gintautas Mažeikis, menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), profesorius Andrius Bielskis (Mykolo Romerio universitetas) ir kiti. Pagrindinė tarptautinės mokslinės konferencijos tema – technologijų ir hibridinės kultūros infrastruktūrų reikšmė bendruomenių ir viešųjų erdvių kūrimui. Konferencijos dalyviai pristatys tarptautines urbanistines, menines ir pilietines praktikas, sėkmingai sujungiančias naujas demokratinio dalyvavimo technologijas, alternatyvų ateities miestų dizainą ir bendruomenių mobilizavimo metodus. Pranešėjai taip pat pasakos apie konkrečius bendruomeninės koprodukcijos projektus. Vienas iš praktikų, pristatysiančių savo veiklą, yra jau daugiau nei 20 metų Hiustono mieste vystomo gyvenamųjų namų kvartalo „Project Row Houses” kūrėjas, JAV Nacionalinės kultūros tarybos narys, Hiustono universiteto profesorius Rick Lowe (JAV).
Nomeda ir Gediminas Urbonai
Paskutinė kongreso diena skirta tarpdalykiniam seminarui. Jame dalyvauti kviečiami miestų tyrėjai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, menininkai ir visi miestų vystymusi Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse besidomintys aktyvistai. Savo veiklą, viešųjų erdvių perkūrimo atvejus seminaro metu pristatys Rytų Pabaltijo regiono miestų rajonų bendruomenės ir miesto tyrėjai. Apie šiuos atvejus diskutuos: M.Otero Verzier, R.Lowe, J.Dean, S.Costanza-Chock, I. Jurkonytė, E. Carroll, G. ir N. Urbonai. Seminaro dalyviai dalinsis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis apie visuomenės dalyvavimą kultūros politikos formavime, naujomis idėjomis apie technologijų ir estetikos vaidmenį kuriant pilietinę erdvę. Norinčius dalyvauti seminare kviečiame registruotis kongreso internetiniamepuslapyje (www.co-ops.lt).
Kongresą organizuoja tarpdisciplininio meno programa „Jutempus“, Vytauto Didžiojo universitetas ir tyrimų platforma „Balticada“ dalyvaujant MIT Meno, kultūros ir technologijų programai (JAV).
Kongreso rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos mokslo taryba ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje.
Informacinis partneris – 15min.lt.
Partneriai: Nacionalinė dailės galerija, Valstybės pažinimo centras, Doxa.lt, Architektūros fondas, „Lux Express“.
Koncepcija: Nomeda Urbonienė (Norvegijos mokslų ir technologijos universitetas, Norvegija), Gediminas Urbonas (MIT Meno, kultūros ir technologijų programa, Kembridžas, JAV).
Redakcinė kolegija: Ann Lok Lui (Čikagos instituto Meno mokykla, JAV), Jonathan Crisman (Kalifornijos universitetas, JAV).
Daugiau informacijos: info@co-ops.lt , www.co-ops.lt,http://www.facebook.com/industriesofcrisis, www.tw.com/co_ops.
Registracija į studijas
Primename, kad visi nuolatinių studijų studentai turi užsiregistruoti VDU studentų savitarnos portale https://studentas.vdu.lt/ (meniu reikia spustelti nuorodą „Registracija į studijas” (GRESIS)). Jeigu nepatvirtinsite savo registracijos per dvi savaites nuo semestro paradžios, bus stabdomas stipendijos mokėjimas tiems, kurie ją gauna, o nepatvirtinusieji per mėnesį, bus braukiami iš studentų sąrašų.
Taip pat būtinai atidžiai pasitikrinkite užsiregistruotus dalykus šiam rudens semestrui! Pasitikrinkite, ar savitarnoje matote visus reikiamus dalykus (ar visi norimi dalykai užregistruoti ir ar nėra tokių, kurių nelankote). Neužsiregistravę reikiamą dalyką, nebūsite priimami į koliokviumus ar kitus atsiskaitymus. O nelankant užsiregistruoto dalyko, gausite akademinę skolą. Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad Moodle nuotolinė studijų aplinka ir studentas.vdu.lt registracija nėra tas pats. Visus reikiamus dalykus turite matyti studentų savitarnoje studentas.vdu.lt.
Jeigu kiltų klausimų, prašome kreiptis į dekanatą.
Viešoje paskaitoje apie marketingo teikiamas galimybes
Spalio 5 d., trečiadienį, 14:30 S. Daukanto g. 28-402 viešą paskaitą skaitys Jurgita Milaknytė-Ragelė, UAB „Daisena“ marketingo vadovė. Paskaitos metu studentai bus supažindinti su marketingo planavimo procesu įmonėje, įvaizdžio komunikacijos galimybėmis bei kasdieniais iššūkiais, su kuriais susiduria marketingo vadovai ir darbuotojai.
Jurgita Milaknytė – Ragelė – jau 6 metus dirba UAB „Daisena” marketingo vadove ir su savo komanda prisideda prie AROMA GOLD, SCHOGETTEN, LOFBERGS, MYNTHON, LOYD, BIC, BOSO ir kitų prekės ženklų vystymo Lietuvos, Latvijos, Moldavijos, Kaliningrado rinkose. J. Milaknytė – Ragelė reklamos vadove pradėjo dirbti dar būdama antro kurso studentė ir per 15 metų save išbandė mažmeninės prekybos ir paslaugų marketingo srityse.
UAB „Daisena“ įvertinimų sąraše net keturi produktai yra užėmę TOP 3 pozicijas NIELSEN tyrimų bendrovės „Sėkmingiausi metų produktai pristatyti rinkai“ rinkimuose „Neparuoštų vartoti gėrimų” (kavos, arbatos, kakavos) kategorijoje. Šie rinkimai – svarus efektyvaus marketingo skyriaus darbo įrodymas, nes renkant nugalėtojus vertinami ne tik marketingo veiksmai, bet ir produkto pardavimai Lietuvos rinkoje.
VDU absolventas parveža aukso ir sidabro medalius
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistro absolventas Mindaugas Bilius šių metų vasaros Rio de Žaneiro parolimpiadoje disko metimo rungtyje tapo vicečempionu, Lietuvai iškovodamas sidabro medalį. Lengvaatletis diską numetė 53,50 metro ir pasiekė asmeninį rekordą.
Tačiau M. Bilius (34 m.) neapsiribojo tik vienu medaliu – jis dalyvavo vyrų rutulio stūmimo (F37) finale ir laimėjo aukso medalį. 5 bandymas Mindaugui Biliui buvo sėkmingiausias – rutulį nustūmė 16,80 metro ir pasiekė naują Europos rekordą.
VDU absolventas Mindaugas Bilius – parolimpietis, aktyviai garsinantis neįgaliųjų sportą visame pasaulyje. Tarp jo pasiekimų – sidabro medalis Pasaulio neįgaliųjų sporto čempionate Prancūzijoje bei 6 vieta rutulio stūmimo ir disko metimo rungtyse Londono parolimpinėse žaidynėse. Veiklusis sportininkas užsiima ir papildomais darbais – bendradarbiauja su Sporto departamentu ir Neįgaliųjų sporto federacija.
Kolumbijos pilietinis konfliktas – ar tai jau pabaiga?
Dr. Gintarė Žukaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė
Kolumbija ruošiasi spalio 2 d. referendumui, kuriame bus sprendžiama valstybės ateitis – daugiau nei pusę amžiaus besitęsiančio konflikto pabaiga. Tikimasi, kad šis referendumas pabaigs ilgiausiai Vakarų pusrutulyje trunkantį pilietinį konfliktą ir atvers naują puslapį Kolumbijos istorijoje.
Konfliktas pareikalavęs gausybės aukų
Kolumbijos vyriausybės ir Kolumbijos revoliucinių ginkluotojų pajėgų (FARC) taikos susitarimai nėra pirmieji susitarimai pasiekti tarp vyriausybės ir karinių grupuočių. Anksčiau jau baigtos derybos su M-19, Quintin Lame ginkluotu judėjimu bei Liaudies išsilaisvinimo armija (EPL), tačiau sutartis su FARC yra ypač svarbi. Tai yra įtakingiausia, ilgiausiai veikianti, didžiausia bei daugiausiai žalos padariusi Kolumbijos grupuotė. Remiantis įvairiais vertinimais, laikoma, kad per daugiau nei 50 metų trunkantį konfliktą, žuvo apie 220 000 žmonių, dar 27 000 buvo pagrobti, beveik 7 milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo gyvenamas teritorijas. Tai ilgą laiką buvo didžiausias valstybės viduje perkeltų žmonių skaičius. Tik pastaraisiais metais pagal šį rodiklį Kolumbiją pradeda lenkti Sirija.
FARC susikūrė 1964 m., kaip atsakas į didėjančią socialinę nelygybę, skurdą, nedarbą, augančią JAV įtaką regione. Ji taip pat buvo įkvėpta Kubos revoliucijos sėkmės ir, žinoma, marksizmo idėjų, kurios tuo laikotarpiu plito visame Lotynų Amerikos regione. FARC pasisako už lygybę, žemės reformą, anti-imperializmą. Grupuotė savo veiklą finansuoja šį įvairių šaltinių – turto prievartavimo, pagrobimų, reikalaujant išpirkų. Jie kontroliuoja apie 70 proc. kokos, iš kurios gaminamas kokainas, laukų. Įvairiais vertinimais FARC metinis biudžetas siekia apie 500 milijonų JAV dolerių.
Skaičiuojama, kad šiuo metu grupuotę sudaro apie 7000 kovotojų. Dėl aktyvios 2002-2010 m. Alvaro Uribe vyriausybės ir kariuomenės kovos su sukilėliais, kuri ypač buvo remiama JAV, šis skaičius yra sumažėjęs, lyginant su praėjusiu dešimtmečiu, kai grupuotės veikloje dalyvavo virš 20 000 kovotojų.
Taikos derybos
Taikos procesą tarp FARC ir vyriausybės buvo mėginta pradėti ne kartą. 1982-1986 jį iniciavo tuometinis prezidentas Belisario Betancur, 1999-2002 m. – Andres Pastrana, tačiau visi bandymai baigėsi nesėkme ir atnaujintais dar didesnio masto kariniais veiksmais.
Tačiau šiandien panašu, kad galime kalbėti apie įvykusį lūžį. Derybų procesas, kuris prasidėjo 2012 m. Kuboje, jau duoda vaisių. 2016 m. birželio 23 d. buvo pasirašyta paliaubų sutartis tarp vyriausybės ir FARC bei nutraukti abiejų pusių ginkluoti veiksmai. Paliaubų pasirašyme dalyvavo FARC lyderis Timochenko, Kolumbijos prezidentas Juan Manuel Santos, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moon, Kubos, Čilės, Venesuelos, Meksikos ir kitų Lotynų Amerikos valstybių prezidentai, Europos Sąjungos ir JAV atstovai. Tai buvo istorinis momentas, kuris sudarė sąlygas rugpjūčio 24 d. pasiekti taikos susitarimus, kurie oficialiai bus pasirašyti rugsėjo 26 d.
Buvo sutarta, kad FARC visiškai demilitarizuojasi, pasitraukia iš savo užimtų teritorijų bei sunaikina kokos laukus, atsisako narkotikų prekybos, iš kurios finansavo savo veiklą. Tie, kurie prisipažįsta nusikaltę, bus atleisti nuo kalėjimo bausmės. Ji bus pakeista viešaisiais darbais. Savo ruožtu vyriausybė įsipareigoja spręsti ekonomines ir socialines Kolumbijos problemas, įgyvendinti žemės reformą. Taip pat buvo sutarta, kad buvę FARC nariai galės dalyvauti valstybės politiniame gyvenime. Jiems bus leidžiama suformuoti savo politinę partiją ir dalyvauti rinkimuose.
Tai buvo ilgas ir sudėtingas procesas, ne kartą atsidūręs aklavietėje. Tačiau abiejų pusių pastangomis, intensyviai remiant tarptautinei bendruomenei, ypač Venesuelai, Bolivijai, Kubai, JAV, Norvegijai, susitarimai buvo pasiekti.
Taikos sutartis vertinama nevienareikšmiškai
Tačiau kad būtų pasiekta galutinė taika, taikos susitarimai turi būti patvirtinti referendumu. Jiems turi pritarti bent 13 proc. visų rinkimų teisę turinčių piliečių ir daugiau nei pusė ateisiančių balsuoti. Kol kas rezultatus prognozuoti yra gana sudėtinga. Visuomenė pasidalino į dvi apylyges stovyklas.
Vieni šią taikos sutartį sveikina kaip didžiulę pergalę ir esminį žingsnį, norint užtikrinti stabilumą Kolumbijoje. Jie pritaria, kad FARC kovotojai būtų nebaudžiami ir sutinka teisingumą paaukoti vardan saugumo. Jų teigimu, svarbiausia yra pabaigti konfliktą, užmiršti praeitį ir orientuotis į geresnę ateitį.
Kita visuomenės dalis, kuriai atstovauja ir buvęs Kolumbijos prezidentas Alvaro Uribe, kritikuoja susitarimus. Jie reikalauja, kad kovotojai, nusikaltę žmogiškumui, būtų nubausti ir negalėtų būti renkami į jokius politinius postus. Ši visuomenės dalis agituoja referendume balsuoti prieš.
Aišku tik viena, kad jeigu sutarimams nebus pritarta, ketverius metus trunkantis taikos procesas atsidurs labai sudėtingoje situacijoje ir taikos Kolumbijoje gali tekti laukti dar ne vienerius metus.
Kas laukia toliau?
Net jeigu referendume taikos sutarčiai bus pritarta, dar nereškia, kad saugumas ir stabilumas įsitvirtins Kolumbijoje. Pirmiausia FARC kovotojai baiminasi, kad jų formuojama politinė jėga bus persekiojama sukarintų grupuočių ir su jais bus susidorota panašiai kaip ir su 1985 m. iš sukilėlių grupuočių suformuota Patriotine sąjunga (UP), kurios daugiau nei 500 narių buvo nužudyti. Vyriausybė įsipareigojo demobilizuotiems FARC nariams užtikrinti saugumą. Bet kokiomis priemonėmis tai bus padaryta lieka neaišku.
Dar viena kliūtis sutarčiai įgyvendinti ta, kad jai pritaria ir nevisi FARC kovotojai. Dalis kovotojų teigia, kad toliau tęs kovą su vyriausybe, nes pasirašyta taikos sutartis neišspręs tų problemų, dėl kurių FARC susiformavo, t.y. socialinės nelygybės. Kovotojų, ketinančių tęsti kovą, dalis nėra didelė, tačiau nepaisant to, bent kurį laiką įtampą valstybėje jie gali kelti.
Valstybėje taip pat vis dar aktyviai veikia keletas mažesnių grupuočių, tokių kaip kairiosios pakraipos Nacionalinė išsilaisvinimo armija (ELN), susikūrusi 1964 m., bei dešiniosios pakraipos Kolumbijos jungtinė savisaugos grupuotė (AUC), kuri kovoja su kairiųjų pakraipų grupuotėmis.
Taigi apie šviesesnį rytojų Kolumbijoje kalbėti dar ankstoka. Net ir referendumu pritarus taikos sutarčiai, lieka daugybė problemų, kurias reikės išspręsti. Nepaisant to Kolumbijos prezidentas Juan Manuel Santos, kurio reitingai yra žemiausi per visą prezidentavimo laikotarpį, jau pradeda svajoti apie Nobelio taikos premiją.
E. Račiaus ir Š. Lieko vieša paskaita
Kviečiame į prof. Š. Liekio ir prof. E. Račiaus viešą paskaitą „Kodėl mums nesiseka susipažinti su kitomis Lietuvos kultūromis?”, kuri vyks rugsėjo 14 d.15 val. Gedimino g. 44 – 202. Paskaitos metu bus pristatoma ir nauja prof. E. Račiaus knyga ‘Musulmonai ir jų islamai’.
Konferencija „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika“
Rugsėjo 15-16 dienomis Vytauto Didžiojo Universitetas kartu su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje bei Lenkijos Institutu Vilniuje organizuoja konferenciją „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika“, skirtą Lenkijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 25-mečiui.
Konferenciją pradės Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Jarosław Czubiński, o inauguracinę paskaitą skaitys buvęs Lenkijos Respublikos užsienio reikalų viceministras, buvęs Europos Parlamento narys dr. Paweł Kowal. Konferencijos metu bus pristatyti mokslinių tyrimų rezultatai apie Lenkijos ir Lietuvos santykių dinamiką istorijos, filologijos, politologijos, ekonomikos, sociologijos ir kitų socialinių bei humanitarinių mokslų srityse.
Rugsėjo 15 d., 16:00 val., Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas) vyks diskusija remiantis Sławomiro Cenckiewicziaus ir Adamo Chmieleckio knyga „Prezydent Lech Kaczyński 2005–2010“. Pagrindinė pristatymo, kuriame dalyvaus publikacijos autorius ir kviestiniai svečiai iš Lenkijos ir Lietuvos, tema Lenkijos ir Lietuvos užsienio politika Lecho Kaczyńskio ir Valdo Adamkaus kadencijos laikotarpiu, ypač jų aktyvių veiksmų Rytų Europoje kontekste.
Knygos pristatyme ir diskusijoje dalyvaus habil. dr. Sławomir Cenckiewicz, dr. Paweł Kowal, Seimo vicepirmininkas Jaroslav Narkevič, ambasadorius dr. Žygimantas Pavilionis bei VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas dr. Šarūnas Liekis. Sveikinimo žodį tars Lenkijos Respublikos ambasadorius Jarosław Czubiński ir VDU profesorius dr. Egidijus Aleksandravičius.
Rugsėjo 16 d., 12:00 val. vyks diskusija „Lenkija ir Lietuva praėjus 25 metams nuo diplomatinių santykių atnaujinimo – kur esame ir kur einame? Kaip galime prisidėti prie Europos stabilumo ir gerovės?“ (S. Daukanto g. 28, VDU mažoji salė), kurios metu pasisakys Lenkijos Respublikos Užsienio Reikalų Ministro Politinio Kabineto Direktorius Jan Parys, Lietuvos Respublikos URM politikos direktorius Rolandas Kačinskas, taip pat ambasadorius Vygaudas Ušackas, dr. Giedrius Česnakas, Lenkijos tarptautinių santykių instituto atstovas dr. Marcin Terlikowski bei VDU Politinių mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas dr. Šarūnas Liekis. Diskusiją moderuos dr. Andžej Pukšto.
Konferencija vyks anglų kalba. Visą renginių sąrašą žiūrėti konferencijos programoje.
Įvyko projekto dalyvių iš 8 valstybių susitikimas
2016 m. rugpjūčio 31 – rugsėjo 3 d. Vytauto Didžiojo universiteto atstovybėje Vilniuje įvyko Jean Monnet tinklo projekto „Crisis, conflict and critical diplomacy: EU perceptions in Ukraine and Israel/Palestine(c3EU)” vyresniųjų partnerių susitikimas bei tyrimo seminaras, skirtas medijų ir politinių elitų nuomonių analizei.
Šis projektas yra vykdomas 2015-2018 m. Projekte dalyvauja mokslininkai iš Christ Church Universiteto ir Nacionalinio Europos Tyrimų Centro (Naujoji Zelandija), Technische Universitat Darmstat (Vokietija), Leuven’o Katalikiškojo universiteto (Belgija), Londono Royal Holloway universiteto (Didžioji Britanija), Ben Guriono universiteto (Izraelis) bei partneriai iš Ukrainos: Nacionalinis Karazino universitetas Charkove, Nacionalinis Strateginių Tyrimų Institutas.
Susitikimo metu buvo pristatyti žiniasklaidos analizės rezultatai. Taip pat pasirengta elitų nuomonės apklausai bei imtasi įgyvendinti trečiąją projekto dalį, tyrinėjančią jaunimo nuomonę. VDU PMDF dekanas prof. Šarūnas Liekis yra šio projekto vyresnysis partneris.
Profesorius iš Krokuvos apie JAV užsienio politiką
Rugsėjo 13-14 d. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete lankysis prof. Łukasz Wordliczek, kuris skaitys dvi paskaitas: „Introduction to the US Foreign Policy: Constitution as an invitation to struggle between the President and Congress” (rugsėjo 13 d., 16.15 val., Donelaičio 52 – 422) ir „Do the people matter? Public opinion and lobbying in US foreign policy” (rugsėjo 14 d., 11.15 val., Mažojoje salėje, Daukanto 28).
Prof. Łukasz Wordliczek dirba Jogailaičių universiteto Amerikos studijų ir lenkų išeivijos tyrimų institute. Jo moksliniai interesai koncentruojasi ties Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio politikos klausimais. Profesorius išleido dvi monografijas – „Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento įgaliojimų užsienio politikoje kaita” (2003) ir „Užsienio politikos krypčių tąsa/keitimas: Jungtinių Amerikos Valstijų atvejis pasibaigus Antrajam pasauliniam karui” (2013). Jis yra dar penkių knygų, skirtų JAV tarptautiniam aktyvumui ir JAV politinei sistemai, bendraautorius. Be to, eina mokslinio žurnalo “Ad Americam: Journal of American Studies” atsakingo sekretoriaus pareigas.
2016 m. Konstitucijos egzaminas
Rugsėjo 27 d., antradienį, 12 val. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai ir darbuotojai kviečiami dalyvauti Konstitucijos egzamine savo aukštojoje mokykloje bei pasitikrinti savo Konstitucijos žinias.
Konstitucijos egzaminas Vytauto Didžiojo universitete vyks Teisės fakultete (Jonavos g.66), 109 – 110 auditorijoje. Egzamino trukmė – 45 min. Skirtingos egzamino užduotys bus parengtos šioms tikslinėms grupėms: teisinį išsilavinimą turintiems ir jo siekiantiems piliečiams bei piliečiams, neturintiems ir nesiekiantiems teisinio išsilavinimo.
I etapas
- Rugsėjo 27 d. Jame galės dalyvauti visi piliečiai. Numatoma egzamino pradžia – 12 val. I etapo metu dalyviai atsakinės į 30 uždarų klausimų.
- Norintieji laikyti egzaminą savivaldybėse iki rugsėjo 22 d. kviečiami registruotis portale http://www.delfi.lt/konstitucijos-egzaminas/, tačiau egzaminą laikyti aukštosiose mokyklose leidžiama ir iš anksto neužsiregistravusiems asmenims.
- Piliečiai ir teisinį išsilavinimą turintys ar teisę studijuojantys asmenys egzaminą taip pat galės laikyti internetu portale www.delfi.lt. Internetu laikyti egzaminą galima bus rugsėjo 27 d. nuo 12 val. iki 13 val. Laikantieji internetu dalyvaus tik I egzamino etape.
II etapas
- Spalio 13 d. Skirtas geriausiai I etape pasirodžiusiems piliečiams.
- Į II etapą patekę egzamino dalyviai apie laikymo vietą ir laiką bus informuoti individualiai.
Konstitucijos egzamino laimėtojai bus pasveikinti 2016 m. spalio 26 d. per iškilmingą ceremoniją Prezidentūroje.
Daugiau informacijos teikia:
- Neringa Plionienė
- Tel.: 8-37-327992
- el.p.: neringa.palioniene@vdu.lt
- www.konstitucijosegzaminas.lt
