G. Česnakas dalyvavo energetikos konferencijoje Europos Parlamente
Politikos mokslu ir diplomatijos fakulteto prodekanas dr. Giedrius Česnakas vasario 16 d. dalyvavo Europos Parlamente rengtoje konferencijoje ”The Russian Presence in the European Energy Market“, kurios metu analitikai iš Vengrijos pristatė atliktą tyrimą apie Rusijos energetikos kompanijų investicijas Europos Sąjungos valstybėse narėse, Rusijos energetikos kompanijų poveikį valstybėms narėms ir visai Europos Sąjungai. Konferencijos metu buvo išskirtos kelios Rusijos energetikos kompanijų investicijų į Europos energetikos sektorių problemos. Rusijos svarba energetikos sektoriuje riboja politinių sprendimų spektrą jos atžvilgiu ir didina Europos pažeidumą. Rusija veikia iškastinio kuro sektoriuose, bet ne atsinaujinančios energetikos, todėl tai nemažina klimato kaitos ir nesutampa su ES energetikos politikos tikslais ilgame laikotarpyje. Dr. Giedrius Česnakas pabrėžė ES ir valstybių narių bendradarbiavimo svarbą užtikrinant energetinį saugumą prieinamumo, patikimumo, įperkamumo ir tvarumo srityse.
Konferencijoje dalyvavo Europos Parlamento nariai, tyrimų centro „Policy Solutions“ ekspertai, Vengrijos tarptautinių santykių instituto atstovai, Europos vadovų Tarybos Pirmininko Donaldo Tusko kabineto patarėjai, Europos Komisijos Energetikos politikos direktorato atstovai.
Su konferencijos pranešimais galite susipažinti čia. Konferencijos organizatoriai: Žaliųjų / Europos laisvojo aljanso frakcija, Europos Parlamento nario Bronio Ropės biuras
R. Sakadolskiui ir M. Drungai – apdovanojimai
Va
sario 25 d. VDU Viešosios komunikacijos lektorius, amžinatilsį Romas Sakadolskis, ir katedros docentas Mykolas Jurgis Drunga išrinkti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatais.
JAV ir Lietuvos žurnalistas, VDU lektorius R. Sakadolskis, dėl kurio netekties šiandien liūdi ir universiteto bendruomenė, medaliu įvertintas už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą.
Viešosios komunikacijos katedros docentui, filosofui, žurnalistui ir Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojui Mykolui Jurgiui Drungai apdovanojimas skirtas už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes.
Gedime dėl Romo Sakadolskio netekties
Ketvirtadienį 
mirė Viešosios komunikacijos katedros lektorius, garsus JAV ir Lietuvos žurnalistas Romas Sakadolskis. Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė liūdi dėl nuolat mylimiausiu išrinkto dėstytojo, garbingo ir atsidavusio profesionalo netekties.
R. Sakadolskis gimė 1947 m. Vokietijoje, 1974 metais baigė Merilendo universitetą (JAV). Nuo 1973-ųjų jis buvo radijo kompanijos „Amerikos balsas“ lietuvių redakcijos Vašingtone bendradarbis, vėliau dirbo Vidurio Vakarų biuro Čikagoje reporteriu, vedė lietuviškas laidas. 1994-aisiais tapo „Amerikos balso“ žurnalistu. Atvykęs į Lietuvą, R. Sakadolskis dėstė Žurnalistikos institute. Nuo 2014 metų jis dirbo VDU Viešosios komunikacijos katedros lektoriumi.
„Tai buvo nuostabus žmogus su savo kūrybine potencija, įgyta žurnalistine patirtimi tuo metu visai kitoje pasaulio pusėje. Reikėjo įkalbinti jį iš žurnalisto praktiko tapti teoretiku tam, kad tos žinios pasiektų mūsų studentus“, – iškilų kolegą prisiminė VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė Audronė Nugaraitė.
Amžinatilsį Romui Sakadolskiui šilčiausių žodžių negailėjo ir filosofas, VDU profesorius Leonidas Donskis. „Netekome patrioto, didelio lietuvio, labai laisvo ir labai laisvei, demokratijai atsidavusio visuomenininko, vieno iškiliausių per visą Lietuvos istoriją žurnalisto“, – sakė profesorius.
Romas Sakadolskis šiandien taip pat tapo ir 2016 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatu. Lektoriui apdovanojimas skirtas už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą.
Filosofijos mokslas keičiasi – vien mąstyti nepakanka
„Filosofai m
ąsto, o gilaus, analitinio mąstymo ir konstruktyvios kritikos kaip niekad trūksta šiandieninėje visuomenėje“, – teigia VDU filosofas prof. dr. Gintautas Mažeikis. Pasak jo, filosofija ir socialinė kritika ir yra tai, be ko viešas komunikacinis protas, svarstymų demokratija, laisva ir atvira visuomenė yra negalimi. G. Mažeikis tikina, kad vietoje to, kad filosofija narciziškai žavėtųsi savo istorija ir teiginiais, savo būtimi dramblio kaulo bokšte, savo nepriekaištingais stiklo karoliukų žaidimais, ji atsisuka į socialinių konfliktų, politinių manipuliacijų, žmonių veidų ir jų kūrybinio veržlumo lauką.
„I ir II pasauliniai karai, didžiosios Aušvico ir Gulago tragedijos, masiniai informaciniai karai, žmogaus susvetimėjimas ir tragiškos revoliucijos tapo pasaulio įvykiais, kurie suteikė filosofijai ir kritinei teorijai naują pavidalą bei atsakomybę. Po šių baisių tragedijų ir iššūkių, po komunizmo žlugimo, filosofija, kaip ir poezija, nebėra tokia pati, ji dar įdomesnė ir aktualesnė“, – įsitikinęs naujos VDU studijų programos „Filosofija ir politinė kritika“ vadovas G. Mažeikis.
Šiuolaikinės filosofijos temų spektras – be galo didelis
VDU filosofijos draugijos „AGORA“ pirmininkas Adas Diržys pasakoja, kad filosofija – tiršta sritis ir, kalbant apie specialybes ir išsilavinimą, pasirinkimų yra labai daug. Filosofijos magistrantūros studijų pirmakursis įsitikinęs, kad tai ganėtinai individualistinė sritis, todėl žmonės, pasirenkantys savo mėgstamas disciplinas filosofijoje, sukuria dar daugybę papildomų problemų, iškelia papildomų klausimų. Tad aiškiai nusakyti, kokia yra šiuolaikinė filosofija, yra ganėtinai keblu. A. Diržio teigimu, šiuolaikinėje filosofijoje galioja tam tikra takoskyra tarp analitinės ir kontinentinės filosofijos.
„Analitinė kryptis orientuojasi į smulkių pasakojimų nagrinėjimą, į bandymą tapti „dešiniąja ranka“ mokslo filosofijai, tyrinėjimams ir skatinti tam tikras ten vykstančias fragmentacijas, kartu apsistodama ties vienu metafiziniu modeliu, atsisakant kitų dimensijų šioje vietoje. O kontinentinė kryptis labiau kūrybiška, meniška, kuri vis dar turi viltį kalbėti ne aiškiais žodžiais, bet bandyti sukurti kažką panašaus, kas visą laiką vykdavo filosofijos arenoje, tai yra – kurti didžiąsias filosofines sistemas“, – teigia VDU studentas ir pripažįsta, kad visgi ta riba šiais laikais dar jaučiasi, bet kartu yra dažnai susiliejanti, po truputį nykstanti.
„Mūsų modernioje ar postmodernioje visuomenėje ganėtinai sunku taip akivaizdžiai ieškoti tam tikrų tapatybių ir bandyti save identifikuoti pagal konkrečią specialybę. Šiais laikais randasi labai daug tarpdisciplininių dalykų, kurie vargiai yra siejami su konkrečiais dalykais. Arba kaip tik, viskas fragmentuojasi taip, kad galima atrasti aiškesnes savo tapatybes. Bet išsilavinimas pats tampa daugiau individualistine sąvoka, kurią žmogus, visų pirma, turėtų pats sau apsibrėžti ir pasirinkti, o ne palikti, kad tai galėtų reglamentuoti kažkas iš išorės“, – samprotauja A. Diržys.
Filosofija – kaip galimybė
VDU filosofės dėstytojos dr. Jurgos Jonutytės teigimu, jei dėl ko nors verta eiti į universitetą mokytis, tobulėti – tai pirmiausia todėl, kad tai suteikia galimybę kurį laiką išvengti kliento–paslaugų tiekėjo vaidmenų.
„Norėtųsi tikėti, kad universitete daugiau mokomasi dvasinių abejojimo, ieškojimo, atmetimo ir, galiausiai, pasikeitimo judesių. Būtent – mokomasi gyvenimo klausiant, o ne teigiant. Tai, greičiausiai, ir yra šių dienų universiteto „socialinė misija“, – įsitikinusi filosofė. Jos manymu, universitetas turėtų būti alternatyvos erdvė, kurioje kultivuojamas pasipriešinimas komfortui ir pertekliui – vieta, kurioje yra mokomasi atsisakyti, neprisirišti, keistis ir mąstyti. Filosofijos moksluose tai ypač pasireiškia.
„Filosofija „mankština“ protą, ir po tokių intelektualių treniruočių atsiveria naujos galimybės ir išryškėja horizontai kur tas žinias geriausiai „įdarbinti“, nes dažnai pasikeičia ne tik nusistatymai, bet ir vertybės“, – pasakoja J. Jonutytė.
Filosofei pritaria ir Adas Diržys, kuris tikina, kad dažniausiai pastebimos tendencijos, kai iš filosofijos yra pasukama į kultūros, politikos sritis, kuriose puikiausiai pritaikomos filosofijos žinios. „Dažnai politikoje kyla klausimų, kurie reikalauja tam tikros diskusijos ir dažnos politinės problemos tampa daugiaprasmėmis, kur tikrai negali atrasti vienos konkrečios pozicijos, tada filosofija, kuri stengiasi naudoti tam tikrus loginius metodus, leidžia prieiti prie bendresnės pozicijos, rasti visiems kompromisą ar loginį sprendimą, o ne veikti tik ambicijų lygmenyje“, – pavyzdį pateikia jaunasis filosofas.
G. Mažeikis papildo, kad manipuliuojančios žmonių protais metaforos ir populiarūs vaizdai kviečia filosofiją bei socialinę ir politinę kritiką vykdyti ir platesnę savo misiją. „Jau Platonas pastebėjo, kad poetų kuriami palyginimai atveria ir dieviškas aukštumas, ir beprotybės dugną, todėl turi būti filosofų aiškinami ir bendram reikalui taikomi.
Tačiau šiandien, kai pasaulis vėl ir vėl grimzta į karo siautulį, į instrumentinį žmogaus gyvybės naudojimą, kai aistros ir metaforos iškreipia mąstymą, kai baisiosios žmonijos patirtys vėl primena save, filosofija yra pakviesta ne įtikinėti, o pateikti visuomenės proto kritiką. Dar daugiau, jos misija yra pateikti kritikos kritiką, t. y. atskleisti teorijas, kurios galėtų apklausti ir argumentuoti dabartinius viešuosius svarstymus, vienas kito neigimus, kaltinimus ir demaskavimus“, – apie filosofijos ir kritikos iššūkius kalba profesorius.
Kuo būti?
Klausimas, į kurį taip paprastai filosofai negali atsakyti, nes galimybių yra daugiau nei žmogus geba aprėpti. VDU filosofijos draugijos „AGORA“ pirmininkas A. Diržys sako, kad, jei pažiūrėtume į filosofijos studijų aprašymą, filosofai yra mokomi loginio mąstymo, dedukcijos, spręsti tam tikras interpretacines problemas. Bet, pasak studento, daugiausia, ką galima įgyti iš filosofijos – platesnį suvokimą ir naują požiūrį į tuos pačius dalykus. Be to, išmokus mąstyti „filosofiškai“, to jau taip lengvai neatsisakysi. „Kai pradedi užsiiminėti filosofija, tai tampa tam tikra liga, nuo kurios negali pabėgti ir gydytis gali tik ja pačia”, – patirtimi dalinasi vaikinas.
A. Diržys pamena ne taip seniai prabėgusius abitūros laikus, kai labai dažnai jauną žmogų kankina nežinia ir abejonės ką veikti toliau. „Filosofija šioje vietoje leidžia užpildyti šią spragą, nes filosofija nėra tikslingai orientuotą į vieną konkrečią sritį, kaip kiti dalykai. Filosofija stengiasi apimti daugelį sričių ir tai, galbūt, padeda tam pačiam žmogui pasirinkti panašaus profilio studijas, kurios leistų jam kartu susikurti tam tikrą bazę, dėl ko būtų lengviau apsispręsti dėl magistro studijų konkretesnėje studijų kryptyje arba „išsigryninti“, kokioje srityje norima dirbti“, – tikina magistrantas.
G. Mažeikis, atsakydamas į klausimą „kuo būti?“, pabrėžia filosofinį būties klausimą. „Kalbame ne apie pasirinkimą ką veikti, o apie savo esmę, būties būdą. Šiuolaikinė filosofija iš žmonių tarpusavio santykių, iš mokslo ir meno, kildina mums svarbiausius būties būdus. Jie susieti su idealais ir vertybėmis, kūrybiniu ir kritiniu mąstymu, refleksija ir naujais sprendimais. O vėliau jau galima pasirinkti kaip ir ką veikti, kad šios vertybės ir idealai, šie mūsų puoselėjami žmonių tarpusavio santykiai ar mūsų kūrybiniai siekiniai būtų geriausiai įgyvendinti. Filosofija užaugina dvasios sparnus, o kur ir kaip skristi jau kviečia mus supantis ir nuolatos kintantis pasaulis.“, – samprotauja filosofas.
Jo teigimu, šiandienės kultūros, socialinės, politikos, ekonominės, technologinės sferos nuolatos keičiasi, subyra ir vėl susirenka į naujas arabeskas, ir nei vienas verslininkas ar įstaiga negali tiksliai prognozuoti, kokių konkrečių praktinių gebėjimų ir specializacijų reikės artimiausioje ateityje. O filosofija, jos skatinamas kritinis, analitinis ir kūrybinis mąstymas atveria savęs ir visuomenės keitimo galimybes. „Geram vadovui ar veiklų lyderiui ne tiek reikšmingas yra administravimo suvokimas ar aklas entuziazmas, o gebėjimas mąstyti vertybes, idealus, būties būdus ir jų kaitą, žmonių santykius su nuolatos mirgančiu ir kupinu įtampų pasauliu“, – konstatuoja VDU programos „Filosofija ir politinė kritika“ vadovas G. Mažeikis.
Susitikimai su PMDF dėstytojais Vilniaus knygų mugėje
Va
sario 25-28 dienomis vyks 17-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė, kurioje savo knygas pristatys, bei diskusijose dalyvaus VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojai.
Leonidas Donskis pristatys net dvi knygas – kartu su Tomu Venclovu išleistą knygą „Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje: Rytų Europos nuojautos ir pranašystės“ bei „Didžioji Europa“. Diskusijose dalyvaus autoriai, L. Jablonskienė, prof. dr. E. Aleksandravičius.
Taip pat mugėje su savo išleista knyga „Musulmonai ir jų islamai“ supažindis prof. dr. Egdūnas Račius. Diskusijoje taip pat dalyvaus I. Vaišvilaitė, G. Miškinienė, A. Pažėra.
Be šių pristatymų, įvairiose diskusijose kalbės ir kiti fakulteto dėstytojai – prof. dr. G. Mažeikis, doc. dr. T. Kavaliauskas, prof. dr. K. Juraitė, lekt. R. Zemkauskas ir kt.
Daugiau informacijos apie renginius: www.vilniausknygumuge.lt/repository/2016/bendra%20pagal%20laikus.pdf
Viešėjo delegacija iš Pardubicės universiteto
Vasario 17-18 dienomis Vytauto Didžiojo universitete viešėjo Pardubicės universiteto (Čekija) delegacija. Universitete lankėsi Pardubicės universiteto Plėtros prorektorius prof. Petr Vorel, Menų ir filosofijos fakulteto profesorius Karel Rydl ir Istorijos mokslų instituto profesorė Milena Lenderová.
Vizito metu svečiai susitiko su universiteto rektoriumi, Socialinių mokslų, Ekonomikos ir vadybos, Humanitarinių mokslų ir Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetų dekanais, prodekanais, aptarė bendradarbiavimo galimybes ir pasirašė susitarimo memorandumą. Viešnagės pabaigoje Pardubicės universiteto atstovai VDU studentams pristatė mainų galimybes.
Dr. Roberto Pogorelio vieša paskaita „Europos Parlamento vaidmuo: nuo atstovavimo iki politikos formavimo“
Kovo mėn. 1 d.
13:15 val. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-303) vyks Europos Parlamento Informacijos biuro Lietuvoje ryšių su žiniasklaida specialisto, politikos mokslų daktaro Roberto Pogorelio vieša paskaita „Europos Parlamento vaidmuo: nuo atstovavimo iki politikos formavimo“.
Paskaitos metu bus pristatomas Europos Parlamentas, priimamų sprendimų sklaida, institucijos veikla ir funkcijos. Bus aptariamos vykdomos politikos sritys ir pateikiami vertinimai, susiję su Lietuva.
ES šalyse atlikta „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad 52 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi gerai informuoti apie Europos Parlamentą – tai didžiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje (ES vidurkis – vos 30 proc.). Tyrime pabrėžiama pozicija, kad reikėtų stiprinti Europos Parlamento vaidmenį. Anot renginio organizatoriaus Mindaugo Norkevičiaus, renginiu siekiama paskatinti domėjimąsi ES institucijomis, Lietuvos pozicijų išreiškimu europiniame lygmenyje, stažuočių atlikimo galimybėmis ES struktūrose.
Vieša paskaita vyks lietuvių kalba.
Daugiau informacijos teikia renginio organizatorius dokt. Mindaugas Norkevičius (el. paštas m.norkevicius@pmdf.vdu.lt).
Prof. R. Frosto paskaitoje apie Lietuvos ir Lenkijos sąjungos sėkmę ir nesėkmę
K
ovo 4 d. 13:30 val. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-202, Kaunas) vyks istoriko, Aberdyno universiteto (Škotija) profesoriaus Roberto Frosto vieša paskaita „Lietuvos ir Lenkijos sąjunga: sėkmė ar nesėkmė?“. Paskaitos metu bus pristatomi aktualiausi istoriniai klausimai susiję su Lietuvos ir Lenkijos sąjunga. Prof. R. Frostas studijavo Krokuvos Jogailaičių ir Londono universitetuose, jo mokslinių interesų sritys apima Lenkijos istoriją, taip pat karų, valstybių ir visuomenių simbiozę Baltijos šalyse 1558-1721.
Viešą paskaitą organizuoja Lenkijos institutas Vilniuje, Britų Taryba Lietuvoje.
Vieša paskaita vyks anglų kalba.
Daugiau informacijos teikia dokt. Mindaugas Norkevičius (el. paštas – m.norkevicius@pmdf.vdu.lt).
Baigiamajame projekto renginyje prisimins Č. Sugiharą
Vasario 11 d., ketvirtadienį, 13 val., VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks nacionalinio edukacinio projekto „Kas buvo Čijunė Sugihara?“ baigiamasis renginys, kuriame bus pagerbtas Japonijos diplomato Č. Sugiharos, išgelbėjusio tūkstančius žydų, atminimas ir visuomenei bus pristatytos įdomiausios Lietuvos mokyklose įgyvendinto projekto veiklos.
2015-aisiais sukako 75 metai nuo įvykio, kai 1940 m. vasarą Japonijos konsulas Čijunė Sugihara Lietuvoje išdavinėjo tranzitines vizas žmonėms, daugiausia žydų pabėgėliams iš Lenkijos, bandžiusiems išsigelbėti nuo prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo Europoje.
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas 2015 m. rugsėjo mėnesį inicijavo edukacinį projektą „Kas buvo Čijunė Sugihara?“ mokykloms, kuriose veikia Tolerancijos ugdymo centrai ir kurių bendruomenėse daugiau dėmesio skiriama istorinę atmintį puoselėjantiems projektams.
Iš įvairių Lietuvos vietų dalyvauti edukaciniame nacionaliniame projekte buvo pakviesti 12 Tolerancijos ugdymo centrų, skatinant pasidomėti Čijunės Sugiharos asmenybe, jo gyvenimu bei moralinėmis nuostatomis. Nacionalinis projektas buvo įgyvendintas 2015 m. rugsėjo – 2016 m. sausio mėnesiais.
Baigiamajame projekto renginyje bus prisimintas Japonijos diplomatas Čijunė Sugihara, pagerbtas jo atminimas ir visuomenei pristatytos įdomiausios veiklos įgyvendintos projekto metu Lietuvos mokyklose.
Renginyje dalyvaus Č. Sugiharos sūnus Nobuki Sugihara, Č. Sugiharos giminaičiai, atvyksiantys specialiai į šį renginį iš užsienio valstybių. Renginyje svečiuosis Japonijos, Izraelio, Lenkijos ambasadų atstovai, Kauno, Panevėžio žydų bendruomenių nariai. Į baigiamąjį projekto renginį pakviesti Kauno valdžios atstovai, garbūs svečiai iš Lietuvos Respublikos seimo, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų ministerijų ir kitų valstybinių institucijų.
Renginį organizuoja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Renginio partneriai: VDU, Japonijos ambasada Lietuvoje, Sugiharos namai – muziejus.
Europos ir JAV ekspertai svarstė Europos Energetinės Sąjungos ateitį
Sausi
o 27-28 d. VDU vyko tarptautinė konferencija „Europos Energetinė Sąjunga: kodėl mums jos reikia ir kaip ją padaryti veiksmingą?“. Konferenciją buvo surengta Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto iniciatyva, bendradarbiaujant su Konrado Adenauerio Fondu, LR Užsienio reikalų ministerija ir LR Energetikos ministerija.
Konferencijos tikslas buvo aptarti Europos Energetinės Sąjungos galimybes sėkmingai veikti, galimus šio formato veikimo trikdžius, siekiant Europos valstybių vienybės energetikos sektoriuje. Buvo aptarta energetinių salų integracija, pabrėžiant Baltijos valstybių sėkmingą veiklą prisijungiant prie kontinentinės Europos ir Skandinavijos valstybių energetikos infrastruktūros. Taip pat buvo įvertinti procesai globalioje energetikos rinkoje ir jų poveikis ES valstybių narių energetiniam saugumui.
Konferenciją atidarė LR Užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis, Universiteto rektorius Prof. Juozas Augutis, Konrado Adenauerio fondo vadovė Baltijos šalyse ir Skandinavijoje Elisabeth Bauer. Plenarinį pranešimą skaitė LR Energetikos ministras Rokas Masiulis. Konferencijoje dalyvavo ekspertai iš JAV, Junginės Karalystės, Švedijos, Čekijos, Lenkijos, Ukrainos, VDU Energetinio saugumo tyrimų centro tyrėjai, ministerijų atstovai.
