Tarpdisciplininė konferencija „William Shakespeare: Past, Present and Future“
201
6 m. balandžio 8-9 dienomis VDU surengs tarptautinę tarpdisciplininę konferenciją anglų kalba „William Shakespeare: Past, Present and Future“ („Viljamas Šekspyras: praeitis, dabartis ir ateitis“).
2016-aisiais bus minimos 400-osios Viljamo Šekspyro mirties metinės (1564-1616). Atsižvelgiant į tai, VDU Humanitarinių mokslų ir Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetai kviečia akademikus ir profesionalus pristatyti pranešimus apie vieną dažniausiai cituojamų anglų rašytojų.
V. Šekspyras yra tarp dažniausiai cituojamų tikrai ne be priežasties: jo pjesės ir sonetai yra ne tik kertinė literatūros, kino ir teatro studijų dalis – dabar rašytojo darbus analizuoja įvairiausių sričių mokslininkai, šiuolaikiniame akademiniame pasaulyje sukuriantys bendrumus ir sąsajas tarp skirtingų disciplinų, atverdami kelią šiuolaikinio mokslo tarpdiscipliniškumui. Tad nieko keisto, kad V. Šekspyro pjesės yra interpretuojamos iš įvairių požiūrio kampų, pradedant nuo „Karaliaus Lyro“ kaip Edipo komplekso atvaizdavimo iki „Venecijos pirklio“ kaip teisinės pjesės.
Kadangi konferencija yra tarpdisciplininė, organizatoriai laukia įvairių sričių mokslininkų, tarp jų – literatūros, kalbotyros, kultūros, istorijos, politikos, teisės, filosofijos, sociologijos, psichologijos, pažintinių (kongnityvinių) mokslų ir t. t.
Siūlomos temos
- V. Šekspyras mene / V. Šekspyras ir menas
- V. Šekspyras kultūrose / pasaulyje
- V. Šekspyro adaptacijos, pritaikymai, vertimai ir transformacijos
- Vieta V. Šekspyro kūryboje
- V. Šekspyras kine ir teatre
- V. Šekspyras ir politika
- V. Šekspyras ir teisė
- Tarptekstinės sąsajos su V. Šekspyru
- Kasdienis V. Šekspyras
- V. Šekspyras ir istorija
- Europa V. Šekspyro laikais
- V. Šekspyras skaitmeniniame amžiuje
- V. Šekspyras ir karas
- V. Šekspyras ir atmintis
- V. Šekspyras ir psichoterapija
Konferencijos kalba – anglų (V. Šekspyro gimtoji kalba).
Pristatymų trukmė: 20 minučių.
Konferencijos mokestis: 50 eurų (doktorantams – 30 eurų).
Užpildytą paraišką (vardas, pavardė, atstovaujama institucija, kontaktai, pranešimo pavadinimas ir 1500 ženklų santrauka) dalyviai turėtų siųsti Emiliui Kasparui (VDU Anglų filologijos katedra) el. paštu afk@hmf.vdu.lt ir/arba emiliskasparas@yahoo.com iki 2016 m. sausio 15 d.
Išsiuntusieji paraiškas apie priėmimą bus informuoti iki 2016 m. sausio 31 d.
Tarptautinė konferencija „Europos Energetinė sąjunga: kodėl mums jos reikia ir kaip ją padaryti veiksmingą?“
Sausio 27 – 28 dienomis Vytauto Didžiojo universitete, Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28), rinksis energetikos specialistai iš Lietuvos, Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų, taip pat ir Lietuvos Respublikos Užsienio ir Energetikos ministerijų atstovai į tarptautinę konferenciją „Europos Energetinė sąjunga: kodėl mums jos reikia ir kaip ją padaryti veiksmingą?“.
Konferencijoje bus diskutuojama apie kuriamą ES Energetinę sąjungą, jos teikiamas unikalias galimybes integruoti Europos Sąjungos valstybes į vieningą energetikos rinką. Bus siekiama identifikuoti iššūkius kylančius efektyviam Energetinės sąjungos funkcionavimui. Analitikai svarstys, kokių žingsnių ES Energetinė sąjunga turėtų imtis užtikrinant patikimą kuro ir energijos tiekimą. Galiausiai, bus aptariamos šiandieninės pasaulinės energetikos rinkos tendencijos, ekonominiai, technologiniai, aplinkosauginiai procesai.
Numatoma, kad konferenciją atidarys Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis, Konrado Adenauerio fondo vadovė Baltijos šalyse ir Skandinavijoje Elisabeth Bauer. Numatoma, kad plenarinį pranešimą skaitys Lietuvos Respublikos Energetikos ministras Rokas Masiulis.
Konferenciją organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas, Konrado Adenauerio fondas, drauge su Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.
Konferencija vyks anglų kalba.
Konferencijos pradžia sausio 27 d. nuo 14 val.
Registracijos pradžia nuo 13 val. 30 min.
Kvietimas dalyvauti konferencijoje „Šiuolaikiniai politiniai procesai: iššūkiai ir galimybės“
Kviečiame teikti pranešimų santraukas kasmetinei konferencijai „Šiuolaikiniai politiniai procesai: iššūkiai ir galimybės“, kuri įvyks 2016 m. gegužės 5 d. Vytauto Didžiojo universitete.
Ši Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto inicijuojama kasmetinė nacionalinė mokslinė konferencija yra skirta įvertinti politinius procesus pasaulyje ir į juos pažvelgti jaunųjų mokslininkų akimis.
Numatomos konferencijos sekcijos:
- Lietuva globalioje erdvėje: vidaus ir užsienio politika
- Saugumo procesai
- Regionų studijos
- Kviečiame siūlyti ir kitas tematikas
Pranešimų santraukas kviečiame teikti el. paštu g.zukaite@mt.vdu.lt iki 2016 m. balandžio 4 d. Pranešimo santraukos apimtis apie 500 žodžių. Geriausi pranešimai bus išspausdinti periodiniame tarptautinėse duomenų bazėse referuojame žurnale „Politikos mokslų almanachas“.
Konferencijos organizacinis komitetas:
- Dr. Gintarė Žukaitė
- Dr. Gerda Jakštaitė
- Dr. Giedrius Česnakas
- Dokt. Justinas Juozaitis
- Dokt. Brigita Kupstaitytė
Kontaktinis asmuo: dr. Gintarė Žukaitė (el. paštas: g.zukaite@mt.vdu.lt, tel. nr. 861864105)
PMDF vykdo geriausias politikos mokslų krypties magistrantūros studijas
Antrą kartą žurnalo „Reitingai“ (2015 gruodžio 8 d.) pristatytuose universitetų reitinguose buvo atskirai vertinta 70 universitetų bakalauro studijų krypčių ir 70 universitetų magistrantūros studijų krypčių. Tarp vertintų 36-ių magistrantūros krypčių, Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 4-ose kryptyse: sociologija, politikos mokslai, teologija ir religijos studijos, rinkodara.
Žurnalo „Reitingai” atliktas universitetų programų vertinimas rodo, kad Fakultetas vykdo geriausias politikos mokslų krypties magistrantūros studijas. Visa tai yra sutelkto dėstytojų ir administracijos darbo nuopelnas.
Plačiau apie reitingus portale delfi.lt.
Dr. G. Žukaitė: į ateities perspektyvas orientuota studijų programa
Vytauto Didžiojo universitete sėkmingai startavusi nauja bakalauro programa – „Pasaulio politika ir ekonomika“, kuri suteikia dvigubą specializaciją – politikos mokslų ir ekonomikos bakalauro laipsnį, šiuolaikinio globalaus pasaulio kontekste tampa vis aktualesnė. Augantis valstybių bendradarbiavimas globaliuose ar regioniniuose formatuose, paremtas politikos ir ekonomikos santykiu, skatina tokio pobūdžio specialistų poreikį Lietuvoje. Savo mintimis apie naujos „Pasaulio politikos ir ekonomikos“ programos perspektyvas ir aktualumą sutiko pasidalinti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė, šios programos studijų komiteto vadovė dr. Gintarė Žukaitė.
Globaliu mastu vykstantys politiniai ir ekonominiai procesai skatina tokio pobūdžio studijas. Ar šią programą baigę studentai bus supažindinti su įvairiais globalaus pasaulio kontekstais?
Ši programa skirta analizuoti įvairius politinius ir ekonominius procesus visame pasaulyje. Studentai studijų metu studijuoja tokius dalykus kaip globali politika, tarptautiniai santykiai, tarptautinė politinė ekonomija, tarptautiniai ekonominiai santykiai ir pan. Visų šių dalykų turinyje aptariami šiuolaikiniame pasaulyje vykstantys procesai, tokie kaip globalizacija, migracija, terorizmas, darnus vystymasis, klimato kaita, humanitarinės krizės, pasaulinės finansinės ir ekonominės krizės, žmogaus teisių problematika. Studijų metu studentai išmoksta analizuoti ir vertinti šiuos procesus, identifikuoti pagrindines pasaulyje vyraujančias tendencijas, prognozuoti galimus ekonominius ir politinius pasaulio vystymosi scenarijus.
Studijos leis studentams analizuoti politinius ir ekonominius procesus globaliu mastu, nesikoncentruojant ties konkrečiu regionu ar valstybe. Jūsų nuomone, kodėl tai yra svarbu siekiant ruošti tokios srities būsimus specialistus?
Šiuolaikinis pasaulis yra globalus pasaulis, todėl šios programos tikslas nėra įsigilinti tik į vieno konkretaus regiono specifiką, programoje siekiama analizuoti visame pasaulyje vyraujančias tendencijas ir procesus.
Studentai studijų metu susipažįsta su įvairių regionų problematika. Yra dėstomi tokie kursai, kaip Įvadas į Azijos studijas, Įvadas į Lotynų Amerikos studijas, JAV vidaus ir užsienio politika, Rusijos vidaus ir užsienio politika, Europos Sąjungos politika ir kt.
Baigę šios programos studijas, absolventai gaus dvigubą – politikos mokslų ir ekonomikos bakalauro diplomą. Ar ši tarpdiscipliniškumą skatinanti koncepcija turėtų atkreipti būsimų studentų dėmesį, ypač žvelgiant į ateities darbo rinkos perspektyvas?
Šių studijų stiprybė yra ta, kad studentai gauna plačias ekonominių bei politinių procesų žinias, gebėjimą analitiškai vertinti pasaulyje vyraujančias tendencijas. Tai suteikia studentams platesnes įsidarbinimo galimybes. Baigę tokias studijas studentai gali įsidarbinti diplomatinėje tarnyboje, įvairiose tarptautinėse organizacijose, nevyriausybinėse organizacijose, tarptautinėse įmonėse ir korporacijose.
Ši bakalauro studijų programa yra dėstoma anglų kalba, ar ji pritraukė studentų iš užsienio?
Nors priėmimas į šios programos studijas pirmą kartą pradėtas vykdyti tik 2015 m., tačiau iš karto susilaukė studentų iš užsienio dėmesio. Programoje studijuoja studentai iš Gruzijos, Afganistano ir Vokietijos. Tikimasi, kad užsienio studentų skaičius nuolat augs.
Neseniai apgynėte politikos mokslų srities daktaro laipsnį, pagrindinė idėja disertacijoje paremta žmogaus teisių sritimi sparčiai besivystančiame Lotynų Amerikos regione. Kas Jus paskatino tokią ganėtinai tolimo Lietuvai regiono srities analizę?
Gyvename globalizacijos amžiuje, todėl net ir tolimiausiuose pasaulio regionuose vykstantys procesai tampa aktualūs. Svarbu suvokti ne tik Europoje ar Azijoje vykstančius procesus, bet reikia pradėti plėsti ir kitų regionų studijas ir skatinti tarpusavio ekonominį ir politinį bendradarbiavimą.
Lotynų Amerikos regiono valstybės yra vienos iš greičiausiai besivystančiųjų, kurių auga ne tik ekonominė, bet ir politinė svarba. Europos Sąjunga šiuo metu ypač aktyviai skatina plėsti Europos ir Lotynų Amerikos valstybių ekonominį ir politinį bendradarbiavimą. Taip pat Lietuvoje šia tematika yra atlikta labai mažai tyrimų, todėl labai įdomu būti viena pirmųjų besigilinančiųjų į novatorišką temą ir tokį tolimą mums regioną.
Prof. Tomui Venclovai ir LDK institutui – premija
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas ir rašytojas, poetas, VDU garbės daktaras Tomas Venclova tapo Jurgio Giedraičio (Nagroda „Rzeczpypospolitej“ im. Jerzego Giedroycia) kasmetinės premijos, teikiamos jau 15 kartą, laureatais.
Premiją teikia Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ redakcija asmenims ir institucijoms, kurių veikla orientuota į gerų Lenkijos ir vidurio bei rytų Europos valstybių santykių konstravimą. Šį kartą žiuri nusprendė nesilaikyti nusistovėjusios tradicijos apdovanojimą suteikti lenkams ir pagerbė lietuvius. Apdovanojimo įteikimo ceremonija įvyko gruodžio 1 d. Respublikos rūmuose Varšuvoje.
Kaip pabrėžė premijos kapitulos sekretorė Hanna Wawrowska, LDK institutas išskirtas „už sunkų darbą, orientuotą į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimo skatinimą dabartinės Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos teritorijose, ir ypač už skirtingų kultūrų, religijų ir tautų sugyvenimo tradicijos branginimą ir propagavimą“.
„Institutas puoselėja tradicijas, kurios yra kaip užmirštojo pasaulio daina ir skamba kaip atsiminimai apie Arkadiją. Tai susiję su harmoningu skirtingų kalbų, kultūrų, religijų ir tautų sugyvenimu“, – sakė Jan Malicki, Rytų Europos Studijų centro Varšuvos universitete direktorius. – „Lenkų žiuri nusprendė, kad tokių iniciatyvų kaip LDK institutas rėmimas yra „Lenkijos nacionalinis interesas“. Lenkijai gyvybiškai būtinas bendradarbiavimas ir sąjungos regione. Lenkijos ir Lietuvos santykiai reikalauja permainų į gerąją pusę. Nuodėmė, kad tokios istoriškai ir geografiškai artimos tautos šiandienos geopolitinių grėsmių akivaizdoje neužmezga dar artimesnės sąjungos“.
Dienraščio „Rzeczpospolita“ redakcija įsteigė Jurgio Giedraičio apdovanojimą 2001 m., per pirmąsias „Kultura“ – vieno žymiausių visų laikų Lenkijos intelektualinių žurnalų – redaktoriaus ir kūrėjo bei Literatūros instituto Paryžiuje steigėjo mirties metines. Šią garbę gali gauti asmenys arba institucijos, kurie savo veikloje vadovaujasi Jurgio Giedraičio formuluotomis vertybėmis. Pirmiausiai – tai nesavanaudiškas rūpinimasis visuomeniniais reikalais ir gerų Lenkijos santykių su vidurio ir rytų Europos kraštais konstravimas.
Apie LDK institutą
LDK institutas – tai nevyriausybinė organizacija, vienijanti intelektualus iš Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos, Lenkijos ir kelių kitų regiono valstybių. Institutas glaudžiai susijęs su Vytauto Didžiojo universitetu, kuris yra vienas iš juridinių jo steigėjų.
Instituto dalininkai yra VDU profesoriai Egidijus Aleksandravičius ir Antanas Kulakauskas, docentas Andžej Pukšto, o direktorius – doc. Rūstis Kamuntavičius. Dr. Tomasz Błaszcak, irgi dirbantis VDU, yra administracijos narys. Rimantas Miknys iš Lietuvos istorijos instituto ir publicistas Jacek Jan Komar yra likę Lietuvą reprezentuojantys atstovai.
Iš Lenkijos pusės, instituto dalininkai yra Jan Malicki (Varšuvos universitetas), prof. Dariusz Szpoper (Varmijos-Mozūrijos universitetas), Tomasz Kopoczyński (Gdynia, advokatas) ir Małgorzata Sprek-Czyżewska (Seinai, „Paribio“ fondas). Instituto Mokslo tarybai priklauso grupė intelektualų iš Baltarusijos, Ukrainos, Gruzijos ir Latvijos.
Mokslininkai dalyvavo diskusijose apie saugumą ir Rytų politiką
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto mokslininkai – prof. M. Jurkynas ir dr. Giedrius Česnakas dalyvavo Lietuvos Respublikos Ambasados Lenkijoje ir Lenkijos tarptautinių santykių instituto organizuotoje apvaliojo stalo diskusijoje „Atsakant į saugumo, energetikos ir Rytų politikos iššūkius“.
Diskusijoje taip pat dalyvavo ekspertai iš kitų Lietuvos akademinių institucijų ir analitinių centrų, Lenkijos ekspertai, Lietuvos ir Lenkijos diplomatai. Lietuvos ambasadoje buvo pristatyta VDU Energetinio saugumo tyrimų centro atlikta Lietuvos energetinio saugumo lygio vertinimo studija.
Skelbiamas DĖSTYMO VIZITŲ konkursas pagal Erasmus+ programą 2015-2016 m. m. pavasario semestre
Visus dėstytojus, norinčius dalyvauti konkurse, kviečiame iki 2015 m. gruodžio 6 d. pateikti užpildytą dėstymo programos formą PMDF prodekanui Giedriui Česnakui(g.cesnakas@pmdf.vdu.lt).
Dėstymo programos formą galite rasti čia: www.vdu.lt //Apie VDU Kaune// Tarptautiniai ryšiai//Erasmus dėstymo vizitai
Vizitų įgyvendinimo laikotarpis: 2016 m. vasario 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. Dėstymo vizitams darbuotojai gali vykti į tas užsienio institucijas, su kuriomis jų akademinis padalinys yra sudaręs Erasmus+ programos bendradarbiavimo sutartis.
Erasmus+ programos sutarčių sąrašą galite rasti čia: www.vdu.lt// Apie VDU Kaune//Tarptautiniai ryšiai// Erasmus partneriai
Galima vizito trukmė: trumpiausia – 2 dienos, neįskaitant kelionės ilgiausia – 6 dienos, įskaitant kelionę. Valandų skaičius: ne mažiau kaip 8 dėstymo valandos
Atrankoje pirmenybė teikiama:
- kandidatams, kurie atrankos metu jau bus suderinę dėstymo vizitą (pateiks suderintą dėstymo programą);
- kandidatams, kurie VDU dėsto anglų ar kita užsienio kalba;
- kandidatams, dalyvaujantiems „Erasmus“ dėstymo vizitų programoje pirmą kartą (ar mažiau kartų lyginant su kitais kandidatais) per pastaruosius 2 metus;
- kandidatams, kurie yra aktyvūs fakulteto nariai (studijų programų komitetų nariai, konferencijų, viešų renginių organizatoriai ir kt.);
- vizitams, kurių metu (pa)rengiama nauja mokomoji medžiaga / bendros programos;
- vizitams, kurių metu sustiprinami ir išplečiami akademinių padalinių ryšiai bei (pa)rengiami būsimo bendradarbiavimo projektai;
- kandidatams, kurie vizito metu aptars „Erasmus+“ studentų studijų ir (ar) praktikos galimybes priimančioje AMI ar jos partnerinėse įmonėje / organizacijoje.
Atrankoje dalyvaujantys dėstytojai, turintys spec. poreikių, turi galimybę gauti papildomą finansavimą.
Atrankos rezultatai bus skelbiami gruodžio 14 d. (VDU interneto svetainėje, skelbimų lentoje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs dėstytojas bus informuotas el. paštu)
Daugiau informacijos apie Erasmus+ dėstymo vizitų organizavimą, atrankos kriterijus, stipendijų dydžius:
www.vdu.lt// Apie VDU Kaune// Tarptautiniai ryšiai// Erasmus dėstymo vizitai
http://www.vdu.lt/lt/apie-vdu-kaune/tarptautiniai-rysiai/erasmus-destymo-vizitai/
VDU Mažojoje salėje vyks baigiamasis paskaitų ciklo „Diplomatai atvirai“ renginys
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas kartu su Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija kviečia visus į baigiamąjį paskaitų ciklo „Diplomatai atvirai“ renginį, kuris vyks 2015 m. lapkričio 23 d., pirmadienį, 14 val., VDU Mažojoje salėje.
Renginyje dalyvaus LR užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, kuris kartu su PMDF profesoriumi Leonidu Donskiu aptars Lietuvos užsienio politikos aktualijas ir iššūkius.
J. Trakimavičienės vieša paskaita „ES pastangos valdyti migracijos krizę: išoriniai aspektai“
Lapkričio 19 d., 16:15, ketvirtadienį, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-203, Kaunas) LR Vidaus reikalų ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo departamento patarėja Jurgita Trakimavičienė skaitys viešą paskaitą „ES pastangos valdyti migracijos krizę: išoriniai aspektai“.
Tarptautinio bendradarbiavimo departamentas įsteigtas siekiant sustiprinti Vidaus reikalų ministerijos gebėjimus atstovauti Lietuvos interesams ES institucijose.
