Diskusija „Teroristiniai išpuoliai Paryžiuje: ką jie reiškia Europai?“
Reaguodamas į teroristinius išpuolius Paryžiuje, Vytauto Didžiojo universiteto tyrimų klasteris „Tarptautinių santykių ir saugumo procesai: Lietuva globalioje erdvėje“ 2015 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienį, 11val. 15 min., Gedimino g. 44, 203 aud. kviečia į diskusiją tema „Teroristiniai išpuoliai Paryžiuje: ką jie reiškia Europai?“
Diskusijoje dalyvaus VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanas dr. Giedrius Česnakas, VDU Socialinės ir politinės kritikos katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mažeikis, doc. dr. Rytis Bulota. Diskusiją moderuos VDU tyrimų klasterio „Tarptautinių santykių ir saugumo procesai: Lietuva globalioje erdvėje“ vadovė dr. Gerda Jakštaitė ir dokt. Justinas Juozaitis.
2015 m. lapkričio 13 d. septyni teroristai, pasidalinę į tris grupes, Paryžiuje įvykdė išpuolius, kurių metu žuvo 129 žmonės, dar 352 buvo sužeisti. Šie teroristiniai išpuoliai neabejotinai turės įtakos Europos šalių vidaus ir užsienio politikai, ekonomikai, pozicijai Sirijos pabėgėlių atžvilgiu. Pasak dr. Giedriaus Česnako, „antrasis kruvinas teroristinis išpuolis Paryžiuje per metus rodo, kad Europa negali jaustis saugi nuo fundamentalistų neva kovojančiu Islamo vardu. Gąsdina ne tik patys išpuoliai, bet ir galimas radikalių dešiniųjų jėgų sustiprėjimas Europoje neapykantos kitoms religijoms, kultūroms ir rasėms augimas. Turime pripažinti, kad globalizacijos nesustabdysime, o turime stiprinti tarpkultūrinius ryšius, bendrai kovoti su terorizmu ir neapykanta, kad ir kokios būtų jų šaknys.“ Tuo tarpu prof. Gintautas Mažeikis pastebi, jog „pabėgėliai iš Sirijos ir bėga nuo tų, kurie šaudė ir sprogdino jų šeimas Alepo ir kituose miestuose, o šiandien atakuoja Paryžių.“
Kaip Europa turėtų reaguoti į teroristinius išpuolius Paryžiuje: imtis masinių protestų prieš fundamentalistų vykdomus teroristinius veiksmus? Griežtinti sienų apsaugą? Daugiau investuoti į migrantų integraciją Europoje? Kokį poveikį teroristiniai išpuoliai turės Prancūzijos ir kitų didžiųjų galybių užsienio politikai? Kur reikėtų ieškoti Paryžiuje įvykdytų teroristinių išpuolių priežasčių: Europos valstybių užsienio politikoje, radikaliose politinėse ideologijose ir judėjimuose? Į šiuos ir kitus klausimus stengsis atsakyti diskusijos dalyviai.
Diskusija vyks anglų kalba.
Prof. dr. Gintautas Mažeikis apie filosofijos ir socialinės kritikos aktualumą
Universitete vyks VDU Socialinės ir politinės teorijos katedros profesoriaus dr. Gintauto Mažeikio paskaita „Kodėl šiandien filosofija ir socialinė kritika yra aktuali visuomenei?“.
Manipuliuojančios žmonių protais metaforos ir populiarūs vaizdai kviečia filosofiją bei socialinę ir politinę kritiką vykdyti savo misiją. Jau Platonas pastebėjo, kad poetų kuriami palyginimai atveria ir dieviškas aukštumas, ir beprotybės dugną, todėl turi būti filosofų aiškinami ir bendram reikalui taikomi. Tačiau šiandien, kai pasaulis vėl ir vėl grimzta į karo siautulį, į instrumentinį žmogaus gyvybės naudojimą, kai aistros ir metaforos iškreipia mąstymą, kai baisiosios žmonijos patirtys vėl primena save, filosofija yra pakviesta ne įtikinėti, o pateikti visuomenės proto kritiką. Dar daugiau, jos misija yra pateikti kritikos kritiką, t. y. atskleisti teorijas, kurios galėtų apklausti ir argumentuoti dabartinius viešuosius svarstymus, vienas kito neigimus, kaltinimus ir demaskavimus.
Filosofija ir socialinė kritika arba Kritinė teorija ir yra tai, be ko viešas komunikacinis protas, svarstomoji demokratija, laisva ir atvira visuomenė yra negalimi. Vietoje to, kad filosofija narciziškai žavėtųsi savo istorija ir teiginiais, savo dramblio kaulo bokštais, savo nepriekaištingais stiklo karoliukų žaidimais, ji atsisuka į socialinių konfliktų, politinių manipuliacijų, žmonių veidų ir jų kūrybinio veržlumo lauką. I ir II pasauliniai karai, didžiosios Aušvico ir Gulago tragedijos, masiniai informaciniai karai, žmogaus susvetimėjimas ir tragiškos revoliucijos tapo pasaulio įvykiais, kurie suteikė filosofijai ir kritinei teorijai naują pavidalą ir atsakomybę. Po šių baisių tragedijų ir iššūkių, po komunizmo žlugimo, filosofija, kaip ir poezija, nebėra tokia pat.
PMDF bus atidaryta paroda „Europos Sąjungos fondai – nauja erdvė kultūrai“
Lapkričio 17 d., antradienį, 11:15 val., VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44, III a. fojė) vyks parodos „Europos Sąjungos fondai – nauja erdvė kultūrai“ atidarymas. Parodą atidarys naujasis Lenkijos instituto Vilniuje direktorius Marcin Łapczyński.
Parodoje pristatomos po įstojimo į ES atsiradusios galimybės Lenkijos kultūros sektoriui naudotis finansinėmis lėšomis, kurių dėka nemažai investuota kultūros paveldo srityje, taip pat plėtota ir išvystyta nauja kultūros infrastruktūra, kuriai priklauso ir meninio ugdymo sritis.
Nuotraukose atskleidžiami ES skirtomis lėšomis įgyvendinti ambicingi projektai, kurie paveikė Lenkijos kultūros vystymąsi, tuo pačiu prisidėjo prie regionų ir visos šalies socialinės-ekonominės plėtros. Parodoje eksponuojamose nuotraukose – objektai, kuriuose užbaigtos iš dalies finansuotos investicijos pagal veiklos programos „Infrastruktūra ir aplinka“ XI prioritetą „Kultūra ir kultūrinis paveldas 2007–2013 metais“.
Nuotraukoms finansavimą suteikė Europos Sąjunga iš Europos regioninio plėtros fondo bei valstybės biudžeto programos „Infrastruktūra ir aplinka, 2007–2013 m.“.
Parodą finansavo Lenkijos institutas Vilniuje.
Parodos pristatymą universitete organizuoja Lenkijos institutas Vilniuje, VDU Adomo Mickevičiaus organizacija ir VDU Politologijos katedra.
Daugiau informacijos teikia Mindaugas Norkevičius (m.norkevicius@pmdf.vdu.lt).
