Universitete – prezidento rinkimų debatai
Sausio 10 d., ketvirtadienį, Kaune vyks Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų debatai – kandidatai Vytauto Didžiojo universitete (VDU) diskutuos apie prezidento vaidmenį valstybės politikoje.
Pasak politologo, VDU Viešosios komunikacijos katedros profesoriaus Lauro Bielinio, debatai suteiks puikią galimybę įvertinti kiekvieno kandidato intelektinius gebėjimus ir politines pažiūras.
„Debatai rinkiminės kampanijos metu atskleidžia esminius kandidatų intelekto, strateginio mąstymo bei profesinio gebėjimo resursus: rinkiminiai vaizdiniai pasitraukia į antrą planą ir į šviesą išnyra asmens politinė pasaulėžiūra“, – paaiškino prof. L. Bielinis.
Pasak vieno iš moderatorių Pauliaus Gritėno, politinėms diskusijoms dažnai pritrūksta konstruktyvumo ir įvairių perspektyvų. „Tikiuosi, kad su profesoriaus L. Bielinio pagalba ryškiau atskleisime kandidatų pažiūras rinkėjams ir padėsime susiformuoti platesnį politikos bei prezidento vaidmens mūsų valstybėje vaizdinį“, – sakė P. Gritėnas.
Debatus organizuoja Akademinis politologų klubas – visuomeninė, nepolitinė ir ne pelno siekianti organizacija, siekianti šviesti ir skatinti visuomenę domėtis politika, organizuoti renginius, kurie leidžia geriau suprasti politinius procesus, politinius veikėjus ir jų elgesį.
„Renginyje bus stengiamasi gilintis į kiek dažnai primirštą Prezidento vaidmenį valstybės vidaus politikoje, o ne į jo kompetencijas užsienio politikoje, kaip įprasta debatuose. Tikimės, kad ši iniciatyva prisidės prie politinio sąmoningumo skatinimo visuomenėje ir sustiprins ryšį tarp rinkėjų bei kandidatų į Prezidento postą“, – pasakojo Akademinio politologų klubo pirmininkas Klaidas Gevorkian.
Prezidento rinkimų debatai vyks sausio 10 d., ketvirtadienį, 18 val., VDU mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23-103, Kaunas). Debatų tema: „Prezidento vaidmuo valstybės vidaus politikoje: dabarties problemos ir jų sprendimo būdai“. Moderatoriai: prof. Lauras Bielinis ir žurnalistas Paulius Gritėnas.
Konferencijoje aptars Lietuvos gynybos politiką
Gruodžio 14 d., penktadienį, vyks VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto ir LR Krašto apsaugos ministerijos konferencija „Lietuvos gynybos politikos iššūkiai ir sprendimai“.
Ministerijos ir VDU organizuojamame ketvirtajame metiniame renginyje įžanginį žodį apie Lietuvos nacionalinį saugumą bei gynybą tars J. E. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Konferencijoje pasisakys Vytautas Bakas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas dr. Eugenijus Gentvilas (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Gediminas Kirkilas (Lietuvos socialdemokratų darbo partija), Seimo pirmininko pavaduotojas Andrius Kubilius (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas dr. Juozas Olekas (Lietuvos socialdemokratų partija), Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Valdemar Tomaševski (Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga), Europos Parlamento narys Remigijus Žemaitaitis (partija „Tvarka ir teisingumas“), Seimo pirmininko pavaduotojas.
Konferenciją koordinuoja ir moderuoja VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius dr. Mindaugas Jurkynas.
Renginį organizuoja VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas ir LR Krašto apsaugos ministerija.
Konferencijoje – apie Lietuvos ir Vokietijos reikšmę Europos ateičiai
Gruodžio 17 d., pirmadienį, 9–12.30 val., LR Prezidentūroje (S. Daukanto a. 3) vyks konferencija „Lithuania and Germany: Creating the Future of Europe Together“ („Lietuva ir Vokietija: kuriame Europos ateitį kartu“).
Renginio metu vyks apskritojo stalo diskusija su apie 50 dalyvių – akademinės bendruomenės atstovais, Lietuvos-Vokietijos forumo nariais, diplomatais. Įžangines kalbas konferencijoje tars LR užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Vokietijos ambasadorė Lietuvoje Angelika Viets, Lietuvos-Vokietijos forumo vadovė Gabrielė Gylytė-Hein.
Diskusijoje apie lietuvių ir vokiečių indėlį į Europos ateitį dalyvaus pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, Lietuvos, Vokietijos politikai ir diplomatai. Vėliau vyksiantį pokalbį apie politinius, saugumo ir karinius aspektus ves VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis.
Konferenciją organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas, LR Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos-Vokietijos forumas ir Vilniaus politikos analizės institutas.
Kvietimas teikti paraiškas politikos mokslų absolventų stipendijai
Kviečiame teikti paraiškas VDU Politikos mokslų absolventų stipendijai, skirtai iš dalies finansuoti praktiką Lietuvos Respublikos ambasadoje Suomijoje;
Numatoma praktikos trukmė – ne mažiau nei 2 mėn., 2019 m. birželio – rugsėjo mėn. laikotarpyje.
Stipendijos tikslas – skatinti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto studentus plėsti akiratį aktualiais tarptautinių santykių klausimais, Lietuvos vaidmeniu tarptautinėje politikoje, diplomatijos teorijos ir diplomatijos praktikos tarpusavio ryšiu, o taip pat skatinti akademinį bei visuomeninį studentų aktyvumą.
Stipendijos suma – 1700 EUR (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų). Stipendijos laimėtojas yra pats atsakingas už gyvenamosios vietos susiradimą, sveikatos draudimą praktikos metu, o taip pat sveikatos draudimą nuvykimo į praktikos atlikimo vietą ir grįžimą iš jos metu, bei už visas su stažuote susijusias finansines išlaidas.
Paraiškas gali teikti VDU PMDF 2-4 kurso bakalaurantai ir magistrantai, Lietuvos Respublikos piliečiai. Iš kandidatų į stažuotę reikalaujama mokėti anglų kalbą ne žemesniu nei C1 lygiu, o suomių kalbos žinios būtų laikomos privalumu.
Paraiška susideda iš: 1.ANKETA absolventu stipendijai (teirautis Politologijos katedroje); 2. Motyvacinio laiško. Motyvacinis laiškas turi būti laisvos formos ir ne ilgesnis nei 1 psl. Jame būtina nurodyti: (a) kodėl pageidaujate stažuotis LR ambasadoje Suomijoje; (b) kokios patirties ir įgūdžių tikitės įgyti stažuotės/praktikos metu; (c) kaip ketinate panaudoti įgytą patirtį savo studijose/karjeroje/gyvenime?
Kandidatai Stipendijai gauti taip pat bus vertinami ir interviu su atrankos Komisija metu.
Paraiškos priimamos iki 2019 m. sausio mėn. 20 d. adresu: pk@vdu.lt
Konkurso Stipendijai laimėti rezultatai bus paskelbti ne vėliau 2019 m. vasario mėn. 14 d.
Transatlantiniame forume JAV dalyvavo VDU prof. Šarūnas Liekis
Lapkričio 12 d. Vašingtone (JAV), Strateginių ir tarptautinių studijų centre, vyko Rusijos problematikai skirtas Transatlantinis forumas, kuriame dalyvavo ir pranešimą skaitė VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis.
Šį forumą nuo 2012 m. kasmet organizuoja Strateginių ir tarptautinių studijų centras (angl. Center for Strategic and International Studies) kartu su Lenkijos Seimo įsteigtu Rusijos ir Lenkijos tarpusavio dialogo ir supratimo centru.
Po 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir ginkluotos invazijos Rytų Ukrainoje, Transatlantinis forumas tapo platforma politikos ir ilgalaikės strategijos formulavimui Rusijos atžvilgiu. Šių metų forumas įvyko praėjus penkiems mėnesiams po JAV ir Rusijos susitikimo Helsinkyje ir iš karto po JAV rinkimų.
Forumas šįkart ypatingą dėmesį skyrė istorijos naratyvų panaudojimui propagandai ir dezinformacijai bei Rusijos vykdomam pasitikėjimo demokratinėmis institucijomis griovimui Europoje ir JAV. Be prof. Šarūno Liekio forume pranešimus skaitė Lenkijos tarpusavio dialogo ir supratimo centro direktorius Ernestas Wyciszkiewiczius, Lenkijos tarptautinių santykių instituto direktorius Slawomiras Dębskis, Wellesley koledžo profesorė Nina Tumarkin (JAV), centro „Global Focus“ direktorė Oana Popescu (Rumunija), Hudsono instituto iniciatyvos „Kleptocracy Initiative“ vykdomasis direktorius Charlesas Davidsonas (JAV), „Yahoo News“ vyr. tyrimų skyriaus korespondentas Michaelas Isikoffas ir Strateginių ir tarptautinių studijų centro ekspertė Heather A. Conley.
6-oji nacionalinė konferencija apie viešųjų paslaugų teikimo tobulinimą
Lapkričio 26 d., pirmadienį, VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23) vyks VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros organizuojama 6-oji nacionalinė konferencija „Viešųjų paslaugų teikimo tobulinimas: NVO dalyvavimo praktikos“. Dalyvauti kviečiami studentai, jauni tyrinėtojai, mokslininkai ir praktikai.
Viešųjų paslaugų teikimo inovacijos yra dažnai siejamos su socialinių-ekonominių problemų sprendimais. Vis dėlto dažniausiai valstybės ir savivaldybių organizacijos adaptuoja verslo organizavimo, procesų tobulinimo modelius ar pavienes priemones. Kartais šių modelių pritaikymas būna vienpusiškas, neatsižvelgiant į paslaugų specifikas, gavėjų poreikius, paslaugos priimtinumą, prieinamumą, o taip pat ir kainą. Šiame kontekste diskutuojama apie nevyriausybinių organizacijų (NVO) išgyvenimo bei tvarumo, žmogiškojo kapitalo problemas.
Pastaraisiais metais šiuolaikiniuose viešosios valdysenos tyrinėjimuose vis didesnis dėmesys yra skiriamas nevyriausybinių organizacijų įtraukimo viešųjų paslaugų teikimą tyrimams. Šiuo atveju tyrinėjamos ne tik įprastos praktikos, modeliai ar NVO kaip teikėjų prioretizavimas, bet ir inovatyvūs būdai bei formos.
Universitete lankysis Rumunijos ambasadorius D. A. Balanescu
VDU vyks didžiausia metinė UNESCO medijų raštingumo konferencija
Spalio 24-25 dienomis pirmą kartą Lietuvoje, Baltijos ir Šiaurės šalyse vyks didžiausia metinė UNESCO konferencija – svarbiausias Pasaulinės medijų ir informacinio raštingumo savaitės renginys. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) bus surengta Medijų ir informacinio raštingumo bei tarpkultūrinio dialogo konferencija, kurioje susirinks apie 300 dalyvių iš viso pasaulio, tarp jų – aukščiausio lygio ekspertai iš JAV, Prancūzijos, D. Britanijos ir kitų šalių.
Konferencijoje bus diskutuojama apie kintančią medijų aplinką, medijų įtaką socialiniams ir politiniams procesams, kompetencijas ir gebėjimus, reikalingus darniai socialinei, kultūrinei, ekonominei ir politinei pasaulio raidai. Renginio tikslas – skatinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant medijų ir informacinio raštingumo (MIR) plėtros, stiprinti akademinių institucijų vaidmenį ir ryšius su kitomis organizacijomis, inicijuoti naujas partnerystes, palaikyti diskusijas šiais klausimais viešojoje erdvėje, siekiant išmanios, kūrybiškos ir darnios pilietinės visuomenės.
„Per pastaruosius 40 metų, kurie buvo itin dinamiški medijų, komunikacijos ir socialinių pokyčių kontekste, UNESCO buvo viena pirmųjų tarptautinių organizacijų, kuri ėmėsi lyderystės plėtojant ir stiprinant tarptautinį dialogą MIR klausimais. Nuo Griunvaldo deklaracijos, pasirašytos 1982 m., iki Rygos rekomendacijų 2016-aisiais, UNESCO su partneriais skatina valstybes, organizacijas, švietimo, mokslo ir kultūros institucijas, kūrybinių industrijų atstovus vienytis ir bendradarbiauti MIR tinkluose, įgyvendinant projektus ir iniciatyvas“, – pasakoja viena iš konferencijos organizatorių, VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja, profesorė Kristina Juraitė.
Konferenciją kartu su UNESCO organizuoja Vytauto Didžiojo ir Latvijos universitetai, prisidedant Nacionalinėms UNESCO komisijoms Lietuvoje ir Latvijoje. Abi aukštosios mokyklos priklauso UNESCO Medijų ir informacinio raštingumo bei tarpkultūrinio dialogo (MILID) universitetų tinklui. Tarp kviestinių renginio svečių – prof. Henry Jenkins iš Pietų Kalifornijos universiteto (JAV), prof. Sonja Livingstone iš Londono ekonomikos universiteto, dr. Carl Heath iš Švedijos, prof. Paul Mihailidis iš JAV ir kt.
Šių metų renginio tema – „Medijų ir informacijos srityje raštingi miestai: balsai, galios ir pokyčių kūrėjai“. Diskusijose ir pranešimuose bus aptariamas medijų ir informacinio raštingumo ugdymas Baltijos šalyse, MIR kaip tarpininkas tarp kultūros industrijų ir miesto, informacinių poreikių kaita miestuose, privatumas ir patyčios internete, skaitmeninių aplinkų įtaka dezinformacijos amžiuje, MIR vaidmuo siekiant lyčių lygybės ir moterų įgalinimo, kovojant su neapykanta, netolerancija ir t. t.
„Akademinei visuomenei tenka itin svarbus vaidmuo medijų ir informacinio raštingumo judėjimo priešakyje, aktualizuojant MIR poreikį darnioje, pilietiškoje ir demokratinėje visuomenėje. Todėl ši tęstinė konferencija, visų pirma, yra galimybė Lietuvos mokslininkams įsilieti į tarptautinius medijų raštingumo tinklus, susipažinti su naujausiomis mokslinėmis studijomis ir plėtoti aktualius tyrimus ateityje“, – paaiškina prof. K. Juraitė.
Prieš trejus metus profesorė kartu su kitais VDU mokslininkais ištyrė medijų raštingumą Lietuvoje. Tyrime „Naujienų raštingumo ugdymas: kaip suprasti medijas?“ buvo atliktos dvi visuomenės apklausos, kuriose buvo apklausti atitinkamai 15-17 metų moksleiviai ir suaugę žmonės (nuo 18 metų). Rezultatai parodė, jog aukštesnio išsilavinimo žmonės yra linkę kritiškiau vertinti turinį internete, tikrinti naujienų teisingumą. Ekspertai taip pat parengė gaires Lietuvos medijų politikai – siūloma peržiūrėti būdus, kaip skatinama ir remiama žurnalistika, akcentuojant viešąjį interesą, iš naujo įvertinti medijų raštingumo mokymą mokyklose.
Šiais metais VDU dar labiau sustiprino ryšius su JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacija – universitete įsteigta UNESCO Medijų ir informacinio raštingumo katedra, kurioje vykdomi MIR tyrimai: analizuojamos medijų vartojimo, medijų politikos, piliečių dalyvavimo ir įgalinimo tendencijos, MIR ugdymo iniciatyvos. Katedra taip pat siekia skatinti jaunimo ir ugdytojų MIR kompetencijas bei skleisti informaciją šiais klausimais Lietuvoje ir tarptautiniu mastu.
„Šis pripažinimas yra ilgo bendradarbiavimo su UNESCO ir kitomis tarptautinėmis organizacijomis MIR tyrimų ir studijų srityje rezultatas. Plėtodami medijų tyrimus VDU mokslininkai aktyviai dalyvauja UNESCO inicijuotuose MILID ir GAPMIL tinkluose, tarptautinių mokslinių asociacijų ECREA, ICA, BAMR, AABS veiklose“, – pasakoja VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja.
Anot prof. K. Juraitės, UNESCO konferencija yra aktuali įvairių sričių tyrinėtojams –komunikacijos, žurnalistikos, edukologijos, sociologijos, politikos, viešojo administravimo, meno, kūrybinių industrijų ir kitų mokslų atstovams, taip pat švietimo ir medijų politikos formuotojams, NVO, verslams, startuoliams.
8-oji UNESCO Medijų ir informacinio raštingumo bei tarpkultūrinio dialogo konferencija vyks spalio 24-25 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (S. Daukanto g. 28). Spalio 26-ąją dalyviai vyks į tęstinius renginius Rygoje, kuriuos organizuoja Latvijos universitetas.
PMDF studentei – apdovanojimas JTO simuliacijoje Sakartvele
Šių metų rugsėjo 12-16 dienomis Sakartvele, Kutaisi mieste, vyko Tarptautinė Jungtinių Tautų simuliacija. Jungtinių tautų simuliacijos – visame pasaulyje gerai žinomas renginys, kurį inicijuoja mokymosi įstaigų studentai. Šios simuliacijos padeda geriau suprasti Jungtinių tautų darbą bei įgyti praktinių darbo multikultūrinėje aplinkoje ir komandinio darbo įgūdžių. Lietuvą šiame renginyje atstovavo VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto studentai – Gertrūda Čepulytė, Artūras Matusevičius, Evelina Batakytė, Sandra Kudzmaitė, Vaineta Kazlauskaitė ir Ieva Jakubavičiūtė.
Šioje JTO simuliacijoje, surengtoje Sakartvele, dalyvavo studentai iš vienuolikos skirtingų Europos ir Azijos šalių, kurių užduotis buvo reprezentuoti jiems paskirtas Jungtinių Tautų šalis-nares. Geriausi JTO simuliacijos dalyviai buvo apdovanoti keletoje kategorijų: geriausias viešasis kalbėtojas, geriausia delegacija, geriausias pozicijos pranešimas.
PMDF studentė Gertrūda Čepulytė užėmė pirmąją vietą geriausio viešojo kalbėtojo rinkimuose. G.Čepulytei buvo įteikti Kutaisi savivaldybės, Peace Corps bei LDA Georgia organizacijų apdovanojimai.
Sveikiname nugalėtoją ir dėkojame visai VDU PMDF studentų komandai!
PMDF dėstytojui – garbės daktaro regalijos
Gegužės 15 d., 15 val., VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7) vyks iškilmingas Senato posėdis, kurio metu VDU Garbės daktaro regalijos bus įteiktos Bolonijos universiteto (Italija) profesoriui Stefano Bianchini ir Vytauto Didžiojo universiteto docentui Mykolui Jurgiui Drungai. Posėdyje dalyvaus VDU Tarybos pirmininkas, prezidentas Valdas Adamkus.
Iškilmėse kviečiama dalyvauti visa VDU bendruomenė, mokslininkų artimieji ir bičiuliai, kauniečiai ir miesto svečiai.
Bolonijos universiteto prof. S. Bianchini VDU Garbės daktaro vardas suteikiamas už jo reikšmingą indėlį plėtojant tarptautinį universitetų bendradarbiavimą bei nuopelnus vystant Rytų Europos ir Baltijos regiono politikos ir istorijos studijas.
Prof. S. Bianchini domėjimasis Rytų Europos šalių politika ir istorija buvo geras pagrindas plėtoti mokslinius bei akademinius mainus, jis visada palaikė ir skatino VDU Humanitarinių ir Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetų dėstytojų mokslinio potencialo augimo idėją, akcentavo tarpkultūrinio bendradarbiavimo, įvairovės bei tolerancijos kitos kultūros žmonėms principus. Profesorius daug prisidėjo užmegzdamas ryšius su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, jo iniciatyva VDU kolegos buvo ir yra kviečiami į tarptautinius mokslinius renginius, seminarus ir pan.
S. Bianchini nuolat skatina ir savo universiteto kolegas bei studentus prisidėti prie šios partnerystės plėtojimo, dalyvauti VDU organizuojamuose renginiuose, vykdyti su istorija ir politika susijusius tyrimus. Europos integracijos, konsolidacijos ir Pietų bei Rytų Europos šalių politinei ir kultūrinei raidos tematikai skiriama nemažai vietos ir jo paties moksliniuose tyrinėjimuose, skaitomose paskaitose, publicistiniuose ir literatūriniuose darbuose. S. Bianchini mokslinius ir pedagoginius nuopelnus yra pripažinusios įvairios Italijos ir užsienio institucijos. Jis kaip vizituojantis dėstytojas skaitė paskaitas Monrealio, Jeilio, Kembridžo, Johno Hopkinso, VDU, Drexelio, Buenos Airių ir Sankt Peterburgo valstybiniuose ir kituose universitetuose.
VDU Senato sprendimu, doc. M. J. Drungai VDU Garbės daktaro regalijos suteikiamos už jo nuopelnus nepriklausomai Lietuvai, humanistinių kultūros ir demokratijos vertybių puoselėjimą bei Vytauto Didžiojo universiteto vardo garsinimą. Diasparoje, Tiubingene (Vokietijoje) gimęs, vėliau į Jungtines Amerikos Valstijas persikėlęs gyventi, M. J. Drunga – Amerikos lietuvių ir Lietuvos žurnalistas, filosofas, vertėjas. 1968 m. baigė Pedagoginį lituanistikos institutą Čikagoje. 1969 m. Čikagos universitetas jam suteikė filosofijos bakalauro laipsnį. 1969–1973 m. studijavo filosofiją Masačusetso technologijos institute Kembridže. 2011 metais VDU apsigynė filosofijos daktaro laipsnį.
Dar gyvendamas JAV, M. J. Drunga aktyviai vertė, redagavo knygas, straipsnius ir kitus leidinius anglų ir lietuvių kalbomis. 1960–1989 m. dalyvavo draugijos „Santara-Šviesa“ veikloje, buvo draugijos valdybos narys. 1979–1988 m. – JAV lietuvių bendruomenės tarybos, 1979–1982 m., 1985 m. jos prezidiumo narys, 1983–1987 m. Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys, Spaudos ir informacijos komisijos pirmininkas. 1984–1989 m. Lietuviu fondo tarybos narys. 1980–1990 m. leidyklos „Lithuanian Library Press“ vertėjas. Žurnalų „Akiračiai“, „Metmenys“, „Naujasis Židinys-Aidai“ bendradarbis.
1990–2003 metais docentas dirbo „Laisvosios Europos“ radijuje, Miunchene ir Prahoje, kaip Lietuvos redakcijos narys. Čia rengė žinias, pranešimus, analitinius straipsnius politinėmis ir kultūrinėmis Lietuvos bei pasaulio temomis. Taip pat vertė iš anglų, vokiečių prancūzų kalbų į lietuvių. Nuo 1993 m. radijuje vadovavo visoms savaitgalio laidoms, organizavo Vilniaus skyriaus darbus, redagavo kitų pranešimus.
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešosios komunikacijos katedroje docentas dirba nuo 2004 metų. M. J. Drunga taip pat yra Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojas. Žurnalistas nuo tų pačių metų dirba Lietuvos radijuje užsienio politinės ir kultūrinės spaudos apžvalgų ir specialiųjų laidų rengėju. VDU docento mokslinių interesų kryptys: objektyvumas ir subjektyvumas žiniasklaidoje ir socialiniuose moksluose, užsienio ir Lietuvos diasporos žiniasklaida.