Politologijos žinių konkursas mokiniams „Politika aplink mus“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas kviečia bendrojo ugdymo mokyklų 10–12 klasių (II–IV gimnazijos) mokinius dalyvauti politologijos žinių konkurse „Politika aplink mus“.  Konkursas vyks 2025 m. balandžio 3 d. (ketvirtadienį) 14.00 val. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto 414 auditorijoje (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).

Konkursas skirtas moksleiviams, norintiems pasitikrinti savo politologines žinias, geriau suprasti politinius procesus ir pasiruošti istorijos ar geografijos egzaminams. Konkurso organizatorius, doc. dr. Mindaugas Norkevičius, pabrėžia, kad politologiniai klausimai yra neatsiejama visuomenės mokslų dalis, o dalyvavimas konkurse leidžia mokiniams ne tik įvertinti savo žinias, bet ir sužinoti naujų dalykų apie politinius procesus. Pasak organizatoriaus, „konkursas padeda skatinti mokinių politinį raštingumą ir domėjimąsi politiniais reiškiniais“.

Geriausiai pasirodę konkurso dalyviai bus apdovanoti diplomais ir prizais – I, II ir III vietų laimėtojai gaus atminimo dovanų. Taip pat bus pagerbti ir mokiniai ruošę mokytojai, kuriems bus įteikti specialūs pažymėjimai.

Visus besidominčius politika ir norinčius pasitikrinti savo žinias kviečiame registruotis ir dalyvauti!

Registracijos forma https://shorturl.at/IPRnr

Plačiau apie konkursą bei  žinių konkurso nuostatai.

Diplomatijos istorijos žinių konkursas moksleiviams

Siekiant supažindinti mokinius su Lietuvos diplomatijos svarba valstybingumui Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas organizavo istorijos žinių konkursą „Diplomatai, kūrę Lietuvą“. Konkursas buvo skirtas Kauno miesto ir rajono ugdymo įstaigoms. Laimėjusios komandos buvo apdovanotos diplomais ir Vytauto Didžiojo universiteto prizais.

„Konkursu siekta skatinti mokinių saviraišką, kūrybiškumą, bendravimą, domėjimąsi Lietuvos diplomatijos istorija, atskleidžiant Lietuvos užsienio politikos įtaką, plėtojant istorines žinias ir ugdant pilietiškumo kompetencijas“, – teigia konkurso organizatorius doc. dr. Mindaugas Norkevičius.

Po konkurso mokyklų dalyviams vyko ekskursija po Prezidento Valdo Adamkaus muziejaus ekspoziciją.

 

Registracija studentams dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2025“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai kviečiami dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2025“, skirtoje 150-osioms žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) gimimo metinėms paminėti.

Konferencija, pavadinimu „Mokslo ir kultūros sonata“, vyks 2025 m. gegužės 9 d., penktadienį, VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas). Konferencijos išvakarėse vyks koncertas, skirtas VDU bendruomenei, partneriams ir konferencijos dalyviams.

Skaityti pranešimus, pristatyti kūrybą ir/arba moderuoti konferencijos sekcijas kviečiami visų studijų krypčių ir pakopų studentai. Pranešimus/pasirodymus galima rengti individualiai arba su grupe studentų.

REGISTRACIJOS FORMA ir daugiau informacijos

Registracija vyksta iki kovo 31 d.

Pranešimų temos turi atliepti šias konferencijos potemes:

  • Universitetas kaip kūrybos ir meno erdvė
  • Laisvės galimybės ir ribos
  • Kūrybiškumas ir technologijos
  • Verslo ir socialinių iššūkių sprendimai
  • Žmogus, bendruomenė ir visuomenė pokyčių kontekste
  • Gamta mokslininko rankose
  • Kalbų, kultūrų įvairovė ir humanistinės vertybės
  • Darnus vystymasis ir lyderystė švietime
  • Sportas ir sveikatingumas
  • Laisvės galimybės ir ribos politikoje bei komunikacijoje

„Laisvė kurti 2024“ raktiniai žodžiai, padėsiantys susiorientuoti konferencijos temoje: liberalieji menai, tarpdiscipliniškumas, kūrybiškumas, darnus vystymasis, inovacijos, daugiakalbystė, dirbtinis intelektas.

Pranešimų trukmė ir formatai:

  • Pranešimas žodžiu (iki 15 min.)
  • Stendinis pranešimas
  • Meninės kūrybos pristatymas (pasirodymas su prisistatymu, iki 15 min. trukmės, arba darbų paroda)

Pristatymo kalbos: lietuvių, anglų ir kitos universitete dėstomos kalbos.

Registracijos formoje būtina pateikti pateikti pranešimo santrauką (nuo 200 iki 250 žodžių) lietuvių arba anglų kalba.

Pranešimo santraukoje turi būti nurodoma:

  • Pranešimo mokslinė (praktinė) problema

  • Pranešimo tikslas

  • Pranešimo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai

  • Pagrindiniai tyrimo rezultatai (pranešimo įžvalgos)

  • Raktiniai žodžiai (3-5 žodžiai)

  • Literatūra (tik moksliniams pranešimams)

Atrinktų pranešimų autoriai informuojami iki balandžio 15 d. Konferencijos programa skelbiama iki balandžio 25 d.

Konferencijos programa bus skelbiama čia. 

Konferencija yra dalis visus 2025 metus truksiančių renginių, projektų ir iniciatyvų, skirtų VDU pirmininkavimui „Transform4Europe“ (T4EU) aljanse. Vienuolika Europos universitetų vienijantis aljansas siekia sukurti bendras struktūras, programas, mokslo bei inovacijų platformas, o svarbiausia – stiprinti T4EU ateities viziją, tapatybę ir bendradarbiavimą.

Fakulteto studentai – vieninteliai Lietuvos atstovai ES Tarybos simuliacijoje Briuselyje

Vasario 19–22 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) prodekanė Aistė Žemaitytė kartu su studentais dalyvavo Europos Sąjungos Tarybos (Council of the European Union) simuliaciniuose užsiėmimuose „ConSIMium: Tarybos simuliacijos patirtis“ Briuselyje, Belgijoje.

Tai unikalus, jau trečius metus Europos Sąjungos Tarybos organizuojamas renginys, kuriame susirenka universitetų studentai iš visos Europos. VDU studentai buvo vieninteliai atstovai iš Lietuvos, turėję išskirtinę progą dalyvauti šiame prestižiniame renginyje. Atranka į „ConSIMium“ simuliacijas yra itin konkurencinga – paraiškas teikia daugybė Europos universitetų, tačiau tik geriausiai pasirengusios komandos gauna galimybę vykti į Briuselį ir atstovauti savo šalį.

Šis pasiekimas nebūtų įmanomas be VDU PMDF prodekanės Aistės Žemaitytės iniciatyvos ir indėlio – jos pateikta paraiška, ilgametė patirtis ir įsitraukimas į studentų ugdymą lėmė, kad būtent VDU studentai šiemet gavo šią neįkainojamą galimybę. Tai įrodo ne tik studentų pasirengimo lygį, bet ir universiteto pripažinimą tarptautinėje akademinėje erdvėje.

„Dalyvavimas šiame projekte – tai neįkainojama galimybė studentams iš arti pamatyti, kaip veikia Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procesai. Tai ne tik teorinių žinių pritaikymas praktikoje, bet ir intensyvi diplomatinė patirtis, reikalaujanti strateginio mąstymo, greito reagavimo ir gebėjimo ieškoti kompromisų. Džiaugiuosi, kad mūsų studentai pademonstravo itin aukštą pasirengimą, o Lietuvos komanda buvo viena stipriausių šiame prestižiniame renginyje“, – sakė A. Žemaitytė.

VDU atstovavo Politikos studijų bakalauro studentai Ignas Saročka,  Valdas Valavičius, Lukas Šermukšnis bei Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistro studentai Karolis Kasarauskas, Ūla Jankauskaitė ir Brigita Dyburytė.

Kiekvienas komandos narys, dar iki atvykimo į Briuselį yra parengiamas atitinkamai rolei, kurią ir turi reprezentuoti atstovaujamos šalies lygmeniu susitikimuose Briuselyje. ES šalių studentais buvo suskirstyti į penkias vaidmenų grupes: ES vadovus, ambasadorius, nacionalinius ekspertus, ministrus ir žurnalistus.

Per dvi dienas šeši kiekvienos komandos studentai imitavo dvi Europos Vadovų Tarybos sesijas ir visų lygių ES Tarybos posėdžius aktualiomis temomis. Pavyzdžiui, 2024 m. temos buvo dirbtinis intelektas ir kibernetinio saugumo atsparumas, o 2025 m. studentai diskutavo apie ES gynybos pramonę ir bendrus viešuosius pirkimus bei svarbiausias žaliavas.

PMDF prodekanė A. Žemaitytė ne tik užtikrino, kad būtent VDU studentai gautų šią unikalią galimybę, bet ir viso pasiruošimo proceso metu lydėjo juos, padėjo suprasti ES sprendimų priėmimo mechanizmus bei užtikrino, kad Briuselyje jie galėtų pademonstruoti aukščiausio lygio akademinį ir praktinį pasirengimą.

ConSIMium organizuoja Tarybos generalinis sekretoriatas.

Copyright: European Union ir dalyvių.

Susipažinkite su 2025 m. ConSIMium dalyviais

Ignas Saročka, atliko šalies vadovo pareigas:

„Dalyvavimas „ConSIMium“ lavino kritinį mąstymą, derybinius įgūdžius ir gebėjimą rasti kompromisus. Užmezgiau naujų pažinčių, keičiausi politinėmis įžvalgomis su studentais iš visos ES. Rekomenduoju politikos mokslų studentams – tai neįkainojama patirtis.“

Valdas Valavičius, atliko šalies ministro pareigas:

„Simuliacija padėjo geriau suprasti ES sprendimų priėmimo procesą ir jo sudėtingumą. Atstovaudamas ministro vaidmenį, turėjau galimybę susipažinti su skirtingų valstybių pozicijomis ir įgijau vertingų derybinių įgūdžių. Supratau, kad ES veiksmingumas priklauso nuo visų grandžių – nuo lyderių iki nacionalinių ekspertų. Tai puiki patirtis studentams, besidomintiems tarptautiniais santykiais.“

Karolis Kasarauskas, atliko šalies ambasadoriaus pareigas:

„Renginys suteikė galimybę iš arti pajusti ES Vadovų Tarybos darbo specifiką, sustiprinti teorines žinias apie politikos formavimą, tarptautinius santykius ir daugiašales derybas.“

Brigita Dyburytė, atliko šalies ekspertės pareigas:

„ConSIMium“ yra puiki galimybė iš arčiau susipažinti su Europos Tarybos veikla ir vidiniais procesais. Simuliacijos metu supratau, kaip veikia ES institucijos, išgirdau apie karjeros galimybes šioje srityje ir sutikau daug įdomių asmenybių – tiek studentų iš visos Europos, tiek ES institucijose dirbančių specialistų“.

Ūla Jankauskaitė, atliko šalies ekspertės pareigas:

„Simuliacija leido įsigilinti į ES gynybos ir saugumo klausimus, argumentuotai išreikšti nacionalinę poziciją ir diskutuoti su kitų šalių atstovais. Tai ne tik akademinė, bet ir praktinė patirtis, padėjusi suprasti ES veikimo principus bei karjeros galimybes šioje srityje.“

Lukas Šermukšnis, atliko šalies žurnalisto pareigas:

„Dalyvavimas „ConSIMium“ leido iš arti susipažinti su žurnalisto darbu ES institucijose, pabendrauti su ten dirbančiais lietuviais ir kitų valstybių atstovais. Diskusijos su „valstybių vadovais“ ir „ministrais“ padėjo geriau suprasti skirtingų šalių pozicijas. Išmokau struktūruoti straipsnius, aiškiai pateikti informaciją. Tai puiki galimybė praplėsti akiratį ir praktiškai pritaikyti žinias.“

PMDF studentai pristato tinklalaidę „Nepelnytai nepakviesti“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) ketvirtakursiai vasarį pradeda nauja iniciatyva – tinklalaide „Nepelnytai nepakviesti“. Tinklalaidėse kartu su kviestiniais svečiais studentai aptars svarbiausius politinius, ekonominius ir kultūrinius procesus.

„Deja, bet tiktai ketvirtais studijų metais supratome, kad universitete galime ne tik studijuoti, ne tik užsiimti prokrastinacija, bet galime nuveikti ir kažką naudingo platesnei visuomenės daliai. Mūsų tikslas šviesti jaunąją visuomenės dalį, kad ji pabustų iš to politinio miego“, – pasakojo vienas iš trijų tinklalaidės sumanytojų Ignas Saročka.

Vaikinai į savo laidas kviesis akademikus, dėstytojus, savo sričių profesionalus, politikus ir visuomenininkus. „Mes esam studentai, tikrai nelaikome savęs kažkokiais ekspertais temų, apie kurias kalbėsime, todėl kviesimės pagalbą, mokysimės patys ir stengsimės mokyti jus“, – sakė Tautvydas Vitkauskas.

Pasak studentų, didelė problema, kad politika, taip, kaip yra nušviečiama žiniasklaidoje ir mokykloje, yra neįdomi tema jaunimui, nes informacija pateikiama nepatraukliai. „Darysim tai, ko manom, kad tikrai trūksta, ir tikimės, kad prisidėsime prie to, kad išvengtume tokių rezultatų, kuriuos pasiekėme per praėjusius rinkimus“, – teigė Tautvydas.

„Stengsimės kalbėti kuo paprasčiau, kad ir patys kuo geriau suprastumėme ir jums kuo aiškiau būtų. Perdirbsime informaciją, kad nebūtų pateikta taip, kaip žiniasklaidoje“, – sakė Lukas Šermukšnis, Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys savanoris, pridūręs, kad bus aptarta ir labai aktuali krašto apsaugos tema.

Tinklalaidės kūrėjai Lukas, Tautvydas ir Ignas.

Pirmoje tinklalaidėje, kurią jau galima rasti Youtube kanale, kalbama apie apie politologiją ir VDU. Laidos viešnia – studentų iniciatyvos globėja, PMDF prodekanė Aistė Žemaitytė.

„Pažįstu Luką, Igną ir Tautvydą nuo pirmųjų studijų metų universitete ir smagiai priimu studentų sugalvotą „Nepelnytai nepakviesti“ saviironišką pavadinimą. Toks pavadinimas iškart kuria lengvą humoro toną ir kviečia klausytoją į rimtus dalykus žvelgti paprastai. Studentai pasirinkto tarsi savitą elegantišką būdą iš anksto „nuginkluoti“ bet kokią kritiką ir parodyti, kad vedėjai ne tik turi gerą humoro jausmą, bet ir moka į viską žiūrėti su sveika doze saviironijos. Be to, tai intriguojantis kabliukas: klausytojui smalsu, kas šie „nepakviestieji“ ir kodėl jie vis dėlto nusprendė dabar kalbėti“ – palaikydama studentų iniciatyvą pasakojo A. Žemaitytė

Pasak prodekanės, nors matomas augantis jaunimo įsitraukimas į politinį gyvenimą, tačiau bendros pilietinės žinios yra pakankamai silpnos: „Manau, Igno, Luko ir Tautvydo iniciatyva yra labai savalaikė, nes jauno žmogaus įsitraukimas į tai, kas vyksta šalyje ir už jos, yra labai svarbus. Džiugu, kad ši iniciatyva kilo iš pačių studentų. Jų entuziazmas, ambicija bei noras kurti ir dalintis savo žiniomis atspindi VDU puoselėjamas vertybes – kritišką mąstymą, laisvę kurti ir akademinį smalsumą. Tokie projektai ne tik stiprina studentų bendruomenę, bet ir prisideda prie visuomenės švietimo, kviesdami įsitraukti ir diskutuoti visus, kuriems rūpi politiniai procesai ir demokratijos ateitis“.

Fakultete vyks Politikos mokslų krypties vertinimo ekspertų vizitas

Vasario 6 d. Vytauto Didžiojo universitete vyks Politikos mokslų krypties vertinimo ekspertų vizitas (vertinamos magistro studijų programos  Diplomatija ir tarptautiniai santykiai, Šiuolaikinė Europos politika ir bakalauro studijų programos Pasaulio politika ir ekonomika, Politikos mokslai, Tarptautinės politikos ir vystymo studijos, Viešasis administravimas).

Krypties studentus kviečiame į susitikimą su ekspertais 12:00-12:45, o visus krypties akademinės bendruomenės narius – į supažindinimą su bendraisiais pastebėjimais vizito metu 16:30-16:45.

Susitikimų vieta: V. Putvinskio g. 23 – 312.

Susitikimo dienotvarkę galima rasti čia

Kokybės dienos proga VDU – apdovanojimai PMDF

Lapkričio 14 dieną Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko renginys „Kokybė 360°“, skirtas Pasaulinei kokybės dienai, kuri minima kasmet antrąjį lapkričio ketvirtadienį Jungtinių Tautų iniciatyva. Renginio metu vyko apskritojo stalo diskusija apie ateities universitetus ir buvo apdovanoti inovatyviausi VDU dėstytojai bei akademiniai padaliniai.

Renginio pradžioje vyko apskritojo stalo diskusija „Ateities universitetas: dirbtinis intelektas ir studijų kokybė“, kurios dalyviai aptarė, kaip dirbtinis intelektas keis studijų procesus. DI įrankiai yra didelis iššūkis universitetams – jų atsiradimas, pasak diskusijos dalyvių, reiškia nuolatinius pokyčius studijų ir kokybės sistemoje, skirtingas studentų mokymosi patirtis.

Antroje renginio dalyje buvo apdovanoti inovatyviausi universiteto dėstytojai ir akademiniai padaliniai. Dėstytojai už inovatyvias iniciatyvas buvo apdovanoti šešiose kategorijose – kiekvienos kategorijos nugalėtojui skirtas 1000 eurų prizas. Už puikias inovacijas kai kuriose kategorijose dėstytojai buvo paskatinti 500 eurų prizais. Įtraukių ir individualizuotų metodų kategorijoje pirmąją vietą užėmė Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytoja Austėja Pečiurienė už inovaciją „Dirbk komandoje – lyg realiame darbe“.

Padalinių apdovanojimuose Tarptautiškumo lyderio nominacija įteikta  Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetui.

S.Rakutienė ir I.Unikaitė-Jakuntavičienė dalyvavo COST projekto veiklose Kembridžo universitete

VDU PMDF mokslininkės doc. Dr. Sima Rakutienė ir doc. Dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė rugsėjo 19-20 dienomis dalyvavo COST projekto (CA22121) “Stiprėjantis nacionalizmas, geopolitikos pokyčiai ir Europos aukštojo mokslo ateitis” partnerių susitikime Kembridžo universitete.

Šiose COST projekto veiklose, kurios apjungia politikos mokslų ir edukologijos krypčių mokslininkus dalyvauja  37 skirtingų šalių mokslininkai – tarp jų ir Kembridžo universitetas. Projektu, kuris truks iki 2027 metų, siekiama ištirti, kaip naujų nacionalizmų ir geopolitinių veiksnių stiprėjimas kelia įtampas ir daro vis didesnį spaudimą Europos aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų atvirumui ir kokias implikacijas tai kelia Europos ateičiai.

Daugiau informacijos apie projektą: https://www.cost.eu/actions/CA22121/#tabs+Name:Description

Fakulteto dėstytojui doc. dr. T. Blaszczak – prestižinė stipendija stažuotei

2024 m. vasaros pradžioje Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojui doc. dr. Tomasz Blaszczak buvo suteikta prestižinė Lanckoronskių iš Bžezio stipendija stažuotei Londone. Stipendijas kasmet, bendradarbiaujama su Lanckoronskių fondu, suteikia Lenkijos mokslų ir menų akademija (Polska Akademia Umiejętności) Krokuvoje. T. Blaszczako stažuotė skirta darbui Londono lenkų išeivijos atminties institucijose, kur bus atliekama studija atskleidžianti Władysławo Wielhorskio (1885-1967) veiklą išeivijoje.

Nuotrauka Eriko Ovčarenko / BNS.

 

 

VDU alumni Andrius Veršinskas: politikos mokslai buvo ir išlieka tai, kas vienija skirtingas mokslo sritis ir šiandien

Dalinamės interviu su Andriumi Veršinsku, 2016 m. Vytauto Didžiojo universitete baigusiu Politikos mokslų bakalauro studijas, o 2023 m. – Vidurio Rytų Europos ir Lietuvos istorijos magistrantūros studijas. Šiuo metu Andrius yra „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas. Kaip pasakoja pats Andrius, „Kaunas IN“ yra Kauno miesto ekonominės plėtros, o taip pat ir miesto reprezentacinė agentūra, bet pagrindinis jos tikslas – kad Kaune būtų kuo daugiau gerai apmokamų darbo vietų. Tačiau su Andriumi kalbėjomės daugiausia ne apie darbą, o apie tai, kas atvedė iki jo – studijos VDU.

Kodėl studijoms pasirinkote būtent VDU ir būtent politikos mokslus?
Ką gi, reiktų nusikelti kokius 10 metų atgal, bet stojau į VDU pirmu numeriu ir nesvarsčiau kitų alternatyvų. Tuo metu mane daug kas domino: nuo filosofijos, psichologijos, istorijos iki ekonomikos ir kitų dalykų, o politikos mokslai buvo ir išlieka tai, kas vienija visas šias sritis ir suteikia platų išsilavinimą. Ir tą platų išsilavinimą VDU tikrai suteikė, ir ne tik politikos moksluose, bet ir bendrai, o tai traukė ir žavėjo. Tuo metu atrodė, kad tai labai stipri studijų programa, ir manau, kad tikrai gavome tai, ką tuo metu Lietuvoje buvo galima gauti geriausio iš skirtingų kontekstų ir dėstytojų. Tarkim, psichologijos dėstytojas doc. dr. Visvaldas Legkauskas, grįžęs iš Kembridžo, prof. dr. Leonidas Donskis ar dr. Bernaras Ivanovas, dr. Rytis Bulota, prof. dr. Lauras Bielinis ir kiti. Galima minėti daug pavardžių – kaip dėstytojus gavome tuos, kurie Lietuvoje buvo stipriausi savo srityse.

O kas paskatino po penkerių metų pertraukos magistro studijas rinktis taip pat VDU?
Žinoma, gyvenau ir dirbau Kaune, tad buvo patogu rinktis VDU, bet iš kitos pusės, manau, kad vėlgi šios studijos buvo geriausia, ką Lietuvos istorikų kalvė galėjo pasiūlyti. Be to, jau žinojau, kad VDU svarbu yra reikalo esmė, ėjimas į dialogą, noras pažinti. Kadangi stojau po 5 metų pertraukos, galvojau, ateisiu čia toks vienas „dėdė“, bet nieko panašaus, pagal amžių buvau kažkur per vidurį – buvo ir kur kas vyresnių žmonių, ir jaunesnių, ir visi iš be galo skirtingų sričių: kas stand-up comedy atlikinėjo profesionaliai, kas dirbo istorikais, kas mokyklose istoriją dėstė, kas europinius projektus prižiūrėjo, kas žurnalistikos, menų istorijos srityje dirbo. Susiformavo labai universalus ir platus kursas tiek amžiaus diapazonu, tiek interesų laukais. Ir tai be galo smagu, nes susibendravom – kas pusmetį darydavom išvykstamuosius mini simpoziumus, pasibuvimus. Ką gavom studijų metu, tai intelektualesnis, tematinis bendravimas: ir su tais pačiais dėstytojais, kokie tai bebūtų garsūs vardai, ir vieni su kitais. Studijos VDU praturtino ne tik žiniomis, ne tik diplomais ar kitais akademiniais įvertinimais, bet ir ryšiais, žiniomis, partnerystėmis, suvokimu. Todėl ir bakalauro, ir magistro studijų laikus prisimenu ir vertinu pozityviai.

Kas labiausiai įsiminė iš studijų laikų?
Tikrai įsiminė kai kurios išskirtinės paskaitos ar seminarai. Pavyzdžiui, prisimenu vieną dr. Bernaro Ivanovo seminarą – paleido tokią minties giją, kad gal 40 minučių vystė pasakojimą, kuris šokinėjo nuo vienos temos prie kitos, įtraukdamas ir geopolitiką, ir budizmą, ir sociologiją, ir gyvenimo prasmės klausimus. Manyčiau, kad turėjome bent europinio lygmens mintijimą. Panašių epizodų buvo ir daugiau: su rimtu atradimo džiaugsmu, su intelektualine įtampa ar iššūkiu. Beje, vienas ryškiausių prisiminimų susijęs su prof. Leonidu Donskiu, kadangi jis buvo mano bakalauro baigiamojo darbo vadovas, de facto turbūt buvau paskutinis formalus studentas, kuris pas jį rašė darbą. Jis, būdamas tikrai ne mažiausiai užsiėmęs žmogus, atėjo į mūsų baigiamųjų darbų gynimus, o mūsų buvo daug, gal 71, tai viskas vėlavo kokias 2 valandas – o profesorius atėjo laiku, ir, nepaisant, kiek viskas vėlavo, išlaukė mano eilės, kad pats perskaitytų recenziją ir pasidalintų savo vertinimu. Manau, kad tai tikros „vdu‘niškos“ dvasios pademonstravimas.
Įsiminė ir patirtys prisijungus prie Akademinio politologų klubo. Pavyzdžiui, turėjome pokalbių ciklą „Politika + sportas“, teko ir Paulių Motiejūną pakalbinti – pasikvietėm VDU politikos mokslų dėstytoją Rytį Bulotą ir šnekėjom, kaip politika veikia sportą ir kaip sportas veikia politiką. Arba, pavyzdžiui, dabartinis Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas su akademinio pasaulio atstovais dalyvavo mano moderuotoje diskusijoje – tai tokios pirmosios patirtys, kai drąsiai ėjome, drąsiai kalbinome, ir suorganizuodavome ne tik sau, bet ir kitiems kokį įdomų reikalą. Šios patirtys nemažai davė viešo kalbėjimo, moderavimo, organizavimo, o vėliau ir darbinės veiklos perspektyvoje. Tad įsiminusių dalykų kaleidoskopas įvairus – ir tai, kas vyko auditorijose, ir tai, kas vyko vietoje auditorijų laiko.

Ar palaikote santykį su VDU net baigęs studijas? T. y. ar apsilankote universiteto renginiuose, gal vis dar bendraujate su dėstytojais, kurso draugais, gal galvojate apie doktorantūros studijas ar dar kaip nors kitaip nepamirštate VDU?
Vienas iš „nepamiršimų“ – grįžimas į magistro studijas po 5 metų pertraukos. Be to, ir darbinėje aplinkoje po iniciatyvos „Studijuok Kaune“ starto intensyviai bendraujame su universitetu. Nors ir anksčiau darbinių santykių ir partnerių iš VDU netrūko. Beje, bandžiau siūlyti tam tikrus pokyčius VDU – kalbėti labiau verslo kalba, ypač organizacine verslo kalba, būti patogesniems verslui. Iš savo patirties ir matydamas kitą pusę, galėdamas suformuluoti konkretų poreikį, jaučiuosi tiesiogiai prisidedantis prie savo universiteto tobulėjimo, o ir iš darbinės veiklos pusės – gerinantis Kauno ekosistemą. Tad darbinių santykių su VDU pastaruoju metu tikrai netrūksta.
Beje, bakalauro studijų metu bandžiau tokį neformalų akademinį klubą inicijuoti – be kitų veiklų kviesdavome dėstytojus prie kavos ar alaus padiskutuoti ar kokią temą aptarti. Tai būdavo tarpdisciplininiai pokalbiai, kviesdavomės istorikus, politologus, dėstytojus iš kitų fakultetų ir kitų studijų programų. Kas smagu – dėstytojai visada sutikdavo. Ir dabar dar su kai kuriais dėstytojais išlikęs gal ne toks intensyvus, bet tikrai kolegiškas ryšys.
O dėl doktorantūros – turiu tokių pasvarstymų, tad galimybės neatmetu, o juk ir toks sprendimas per dieną nepadaromas. Bet trauką į doktorantūrą jaučiu, buvo ir paskatinimų iš dėstytojų, tad manau, kad tikrai gebėčiau tą daryti.
Ir, žinoma, universitetas yra žmonės. Ir naujos, plačios pažintys, draugystės šiuolaikiniame pasaulyje – vis ryškesnis universiteto išskirtinumas bei privalumas. Čia suformuotos naujos, jau kiek kitokios negu mokykloje draugystės bent man, manau – visam gyvenimui.

Ką patartumėte šiandieniniam VDU studentui?
Dalyvauti paskaitose, ypač tose, kuriose verta dalyvauti. Nedvejoti ir pasiimti kad ir tą sunkesnį, bet tikrai įdomų ir vertingą studijų dalyką, nebijoti „nuklysti“ į kitas dominančias temas, net jei tai visai kitokie kontekstai – niekada nežinai, kaip jie susisies. Aš irgi buvau, tarkim, astronomiją pasirinkęs – jau tada mąsčiau, kad kada daugiau gyvenime taip fundamentaliai, moksliškai, sistemingai galėsiu apie astronomiją pasidomėti, jei ne dabar. Su tokiu suvokimu, prie kurio prisidėjo ir VDU dėstytojai, turbūt ir nugyvensiu savo gyvenimą – imti tai, kas įdomu, nors tai ir sunkiau, imti tai, kas vertinga, o ne kad lengviau būtų praslysti. Kitas dalykas, ko palinkėčiau – kurti vertes ir sau, ir kitiems, ir aplinkai. Net jei neatlygintinai kažką darai, tai tau atsiperka įvairiais rakursais. Tai to ir palinkėčiau – išnaudoti galimybes, kurti prasmes patiems ir pasiimti tai, ką galima pasiimti geriausio, nesifokusuojant į formalumą, pažymį ar dar kažką.

Kas Jums yra VDU?
Atsakysiu labai paprastai – tai mano universitetas.