Profesorius Šarūnas Liekis apdovanotas Lenkijos Respublikos Bronzos nuopelnų kryžiumi

Gruodžio 16 d. Lenkijos Respublikos ambasadoje Vilniuje vykusioje ceremonijoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos mokslų fakulteto (PMDF) prof. habil. dr. Šarūnui Liekiui buvo įteiktas Lenkijos Respublikos Bronzos nuopelnų kryžius.

Valstybinį apdovanojimą už nuopelnus plėtojant Lenkijos ir Lietuvos mokslinį bei akademinį bendradarbiavimą profesoriui įteikė Lenkijos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Grzegorzas Marekas Poznańskis. Apdovanojimas prof. dr. Š. Liekiui buvo suteiktas Lenkijos Respublikos Prezidento Andrzejaus Dudos dekretu.

„Susitinkame ypatingu, jaudinančiu momentu, kuris man asmeniškai yra labai svarbus, nes turime progą pagerbti asmenis, ypač nusipelniusius kuriant tiltus tarp Lenkijos ir Lietuvos įvairiose srityse, o pirmiausia – kultūros srityje. Esame vietoje, kurioje per šimtmečius dalijomės kultūra, ir šie ryšiai iki šiol išlieka itin stiprūs. Negana to, šiandien – labiau nei bet kada anksčiau – poreikis juos stiprinti yra dar didesnis. Todėl su pagarba lenkiame galvas prieš tuos, kurie savo darbu ir atsidavimu stiprino mūsų valstybių tarpusavio santykius. Turime garbę įteikti apdovanojimus, kurie prisidės prie Lenkijos ir Lietuvos santykių gilinimo, sudarys sąlygas tolesnei lenkų ir lietuvių kultūros plėtrai bei sustiprins ryšius tarp mūsų valstybių“, – kreipdamasis į susirinkusiuosius kalbėjo G. M. Poznańskis.

Prof. dr. Š. Liekis yra istorikas ir politologas, besispecializuojantis politinių santykių daugiatautėse ir daugiakultūrėse erdvėse tyrimuose. 2010–2025 m. jis ėjo VDU PMDF dekano pareigas. Profesorius taip pat aktyviai dalyvauja viešajame gyvenime, dirbo ekspertu Tautinių mažumų departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, su Europos Taryba susijusioje Europos komisijoje prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūroje (FRA) Vienoje. Pastaruosius penkerius metus prof. dr. Š. Liekis taip pat yra Silezijos universiteto Katovicuose Socialinių mokslų fakulteto dėstytojas.

VDU ekspertė dalyvavo Europos Tarybos organizuotoje diskusijoje dėl vietos savivaldos Naujojoje Baltarusijoje

Doc. dr. Aistė Lazauskienė

Gruodžio 10 d. Varšuvoje vyko Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso organizuota apskritojo stalo diskusija, skirta vietos savivaldos ir decentralizacijos klausimams pereinant prie demokratinės Baltarusijos. Dalyvauti renginyje – moderuoti pirmąją sesiją ir pateikti ekspertines įžvalgas – buvo pakviesta VDU Viešojo administravimo katedros prof. dr. Aistė Lazauskienė.

Diskusijos metu buvo pristatyta Naujosios Baltarusijos vietos savivaldos koncepcijos, vietos savivaldos įstatymo projekto ir susijusių Konstitucijos nuostatų analizė. Šie dokumentai tapo pagrindu atvirai diskusijai apie galimus vietos savivaldos modelius, decentralizacijos teisėkūros aspektus bei pereinamojo laikotarpio strategijas.

Renginyje dalyvavo daugiau nei 20 Baltarusijos demokratinių jėgų atstovų, įskaitant egzilyje esančios Koordinacinės tarybos narius, vietos savivaldos ekspertus, pilietinės visuomenės atstovus, taip pat Europos Tarybos konsultantai.

Aistė Lazauskienė nuo 2013 m. yra Europos vietos savivaldos chartijos nepriklausomų ekspertų grupės narė nuo Lietuvos (Europos taryba).

VDU vyko tarptautinė konferencija „Paveldas taikos ir karo metu: technologijos ir paveldas istorijoje, dabar ir ateityje”

Viešosios komunikacijos katedra, kartu su V. Kavolio transdisciplininių tyrimų institutu ir Teisės fakultetu gruodžio 4-5 dienomis Vytauto Didžiojo Universitete organizavo tarptautinę konferenciją „Heritage in War and Peace: Technology and Heritage through Past, Present and Future“. Konferencijos metu auditorijose ir nuotoliu savo tyrimus pristatė daugiau nei 50 mokslininkų iš įvairių pasaulio šalių, o kviestinius pranešimus skaitė prof. Anna Mierzecka iš Varšuvos universiteto ir Lietuvos kultūros viceministras Viktor Denisenko.

Konferencijoje buvo analizuojama, kaip kultūros paveldą formuoja, o kartu ir iššūkius kelia, konfliktai, technologinės inovacijos ir pasauliniai galios pokyčiai. Sesijų metu dėmesys buvo skiriamas plačiam temų spektrui nuo materialių dalykų, tokių kaip karo ir klimato kaitos grėsmę patirianti urbanizuota aplinka ar grėsmę patiriantis jūrinis paveldas, iki nematerialių formų, įskaitant atminties, tapatybės ir skaitmeninių pėdsakų klausimus, kurie vis labiau apibrėžia mūsų bendrą praeitį. Pasikartojanti tema buvo dvejopas technologijų vaidmuo: jos suteikia precedento neturinčias išsaugojimo, dokumentavimo ir prieinamumo galimybes, tačiau tuo pat metu atveria naujas manipuliavimo, kibernetinių grėsmių ir geopolitinių konfliktų perspektyvas. Šiame kontekste, buvo nuolat pabrėžiama, kaip skaitmeninės inovacijos tapo nepakeičiamos ir neišvengiamos šiuolaikiniame paveldo supratime.

Kartu pranešėjai akcentavo teisinius, etinius ir politinius paveldo iššūkius krizių kontekstuose. Diskusijose buvo gilinamasi į karo, teisės ir kultūros apsaugos sankirtas nuo restitucijos ir neteisėtos prekybos iki pažeidžiamų bendruomenių paveldo apsaugos konfliktų metu. Diskusijos išsiplėtė ir už Žemės ribų, paliečiant tokias temas kaip paveldas Mėnulyje ir kosmoso valdysena. Vanduo kaip paveldo elementas, diaspora ir klimato kaita atvėrė dar daugiau perspektyvų, kaip paveldas yra išgyvenamas, prarandamas ir permąstomas. Konferencijos metu išryškėjo, kad paveldas yra dinamiška, ginčytina erdvė, reikalaujanti naujų bendradarbiavimo formų ir naujų įrankių, padėsiančių suprasti, ką, kaip ir kodėl pasirenkame išsaugoti.

Tai buvo jau penktoji šios serijos konferencija. Ankstesnės konferencijos vyko Monrealyje, Romoje, Bolonijoje ir Glazge, o Kaune buvo paskelbta, kad artimiausios konferencijos vyks Lisabonoje ir Bergame.

Ši konferencija yra viena iš projekto „Vytauto Kavolio transdisciplininių socialinių ir humanitarinių mokslų instituto MTEP veiklų stiprinimas (SOCMTEP)“ veiklų. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sutarties Nr. S-A-UEI-23-13 (2023-12-27).

PMDF vykdomas projektas, tiriantis Lietuvos nacionalinių interesų atstovavimą ES Taryboje

PMDF Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete pradėtas vykdyti Lietuvos mokslo Tarybos finansuojamas mokslinių tyrimų projektas „ Lietuvos nacionalinių interesų formavimas ir atstovavimas ES Taryboje: strateginiai pasirinkimai, derybiniai iššūkiai ir efektyvumas“, kuriam vadovauja PMDF docentė dr. Sima Rakutienė

Doc. dr. Sima Rakutienė

Ką siekiama ištirti šiuo nauju projektu?

Šiuo projektu, kuris truks du metus ir keletą mėnesių, siekiama įvertinti Lietuvos, kaip mažos Europos Sąjungos (ES) narės, trumpalaikes ir ilgalaikes strategijas, koalicinius sprendimus, derybines taktikas bei balsavimo modelius atstovaujant nacionaliniams interesams ES Taryboje. Europos Sąjungos Taryba yra viena iš dviejų pagrindinių ES teisėkūros institucijų. Tai svarbi tarpvyriausybinė institucija, kurioje nacionaliniai interesai derinami ir paverčiami kolektyviniais europiniais sprendimais, o šie turi didelę įtaką visų ES valstybių narių politinėms sistemoms bei viešosios politikos sprendimams. Atliekamo mokslinio tyrimo rezultatai prisidės prie diskusijų apie mažų valstybių vaidmenį Europos Sąjungoje ir suteiks praktinių gairių Lietuvos politikos formuotojams.

Lietuvos dalyvavimo ES Taryboje tyrimas yra svarbus siekiant suprasti, kaip efektyviai atstovaujami nacionaliniai interesai, ir užtikrinti, kad jie būtų deramai integruoti į ES politinius ir teisėkūros procesus. Šio tyrimo išvados bus vertingos akademinei bendruomenei, sprendimų priėmėjams ir ES politikos ekspertams, besidomintiems mažų valstybių diplomatijos iššūkiais bei galimybėmis. Analizė padės identifikuoti Lietuvos stiprybes, probleminius iššūkius ir potencialias strategijas, kurios leistų geriau išnaudoti derybines galimybes Europos Sąjungos politinėje arenoje.

Doc. dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė

Kuo toks tyrimas yra aktualus Lietuvoje ir Europoje?

„Mokslinis projektas orientuotas į mažų ES valstybių narių galimybes būti išgirstomis, siekti savo interesų ES Taryboje. Lietuva yra viena iš tų mažesnių valstybių, tad šio atvejo studija gali atskleisti, kaip pavyksta burti koalicijas, kokie derybiniai instrumentai pasitelkiami siekiant aktualių nacionalinių tikslų itin svarbiose politikos srityse. Lietuvai ir kitoms mažos valstybėms tyrimas gali parodyti, kokios strategijos ir taktikos gali veikti sėkmingiau, o kurios galbūt nėra itin veiksmingos,“ teigia viena iš projekto vykdytojų, doc. dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.

„Panašių tyrimų iki šiol buvo atlikta apie pirmąjį Lietuvos narystės ES dešimtmetį. Šiuo projektu siekiama orientuotis į pastarojo dešimtmečio laikotarpį, po Lietuvos pirmojo pirmininkavimo ES Tarybai, atkreipiant dėmesį ir į šalies mokymosi atstovauti nacionaliniams interesams ir derybinių aspektų ES taryboje kreivę,“ akcentuoja doc. dr. Sima Rakutienė

Kaip šis tyrimas siejasi su ankstesniais Jūsų tyrinėjimais?

Prieš kelis metus vykdėme projektą, kurio metu analizavome, kaip Europos Parlamento (EP) nariai, rinkti Lietuvoje, savo veikloje geba derinti įvairius interesus – tiek Lietuvos, siejamus su savo nacionalinės valstybės partija, tiek europinius, siejamus su atstovaujama Europos partija. Nors patys europarlamentarai atstovauja visos ES piliečius, vis tik renkami yra atskirose valstybėse narėse, tad jų piliečiai taip pat turi įvairių lūkesčių ir siekiant perrinkimo, dažnai tenka įrodyti, kaip EP nario veikla prisideda ne vien prie bendrų ES interesų, bet ir prie nacionalinių klausimų aktualizavimo. Taigi, dabartinis mokslinis tyrimas yra buvusio tyrimo tąsa. Šiuo metu dėmesys perkeliamas į kitą ES instituciją, domintis, kaip Lietuvą Europos Tarybos derybose dėl naujų teisės aktų priėmimo atstovauja ministerijų siųsti pareigūnai, kaip jiems sekasi siekti deleguotų tikslų darbo grupėse ir komitetuose.

Ankstesnis tyrimas atskleidė, kad EP nariai stengiasi derinti europinius ir nacionalinius interesus. Dažniausiai Lietuvoje rinkti EP nariai balsuoja pagal bendrą politinės grupės, kuriai priklauso EP, poziciją, bet būna atvejų, kai interesai nesutampa. Tuomet EP narių balsavimo pasirinkimą lemia įvairūs veiksniai: ar jis atstovauja Lietuvoje valdančią ar opozicinę partiją, kokios srities klausimu balsuojama (paprastai užsienio politikos klausimai vienija daugumą Lietuvoje rinktų EP narių). Nacionalinių Lietuvos interesų atstovavimą padeda vykdyti EP narių aktyvi veikla politinėse grupėse, kai svarbų Lietuvai klausimą jie stengiasi „europeizuoti“, padaryti aktualų daugeliui šalių

Kas dirbs projekto komandoje?

Komandą sudaro projekto vadovė – vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Sima Rakutienė, vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Ingrida Unikaitė – Jakuntavičienė, PMDF doktorantas Mantas Macikas, PMDF Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistro programos studentė Akvilė Miškinytė ir PMDF politikos mokslų bakalauro programos studentas Mantas Motiekaitis.

Kur bus skelbiami tyrimo rezultatai?

Mokslinio tyrimo rezultatai bus publikuoti mokslinėje monografijoje ir tarptautiniuose moksliniuose straipsniuose.

Užsklandos paveikslėlis: EU2017EE Estonian Presidency, CC BY 2.0 <https://creativecommons.org/licenses/by/2.0>, via Wikimedia Commons

Akademinės laisvės ir politinių diskusijų kultūra fakultete

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas yra atvira kultūringų politinių diskusijų erdvė. Praeityje, dabar ir ateityje fakultete organizuojami susitikimai su politikos formuotojais ir įgyvendintojais kaip neatsiejama studijų proceso dalis. Knygos, paskaitos, parodos, susitikimai, klausimai ir diskusijos padeda universitete ugdyti atviros visuomenės žmogų, gebantį ne tik girdėti, bet ir kritiškai vertinti politinius procesus.

Į viešas fakulteto diskusijas ar renginius kviečiami įvairių politinių krypčių ir požiūrių atstovai, aktyviai veikiantys Lietuvos politikoje – tarp jų yra dalyvavę, pavyzdžiui, T. V. Raskevičius, V. Čmilytė-Nielsen, A. Ažubalis, A. Kubilius, G. Nausėda, L. Piliukaitė, E. Bajarūnas, A. Pranckevičius, J. Olekas, L. Kasčiūnas, L. Linkevičius, S. Kairys, R. Lopata, P. Vaitiekūnas, A. Kumža ir kiti. Lygiai taip pat fakulteto renginiuose dalyvauja ir užsienio politikos veikėjai: mokslininkai, ambasadoriai, visuomenininkai (pvz. Kanados ambasadorė J.E. Jeanette Eileen Sautner, Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje vyriausiasis pavaduotojas Andrzej Krzystof Dudzinski, Baltarusijos aktyvistė Sviatlana Cichanouskaja, Čekijos Respublikos ambasados misijos vadovo pavaduotojas Karel Tesar, JAV ambasadorė Lietuvoje J. E. Anne Hall ir kt.). Tokia praktika leidžia studentams ir akademinei bendruomenei susitikti su realiais sprendimų priėmėjais bei analizuoti skirtingas politines pozicijas ir argumentus. Tai – savotiška kritinio mąstymo laboratorija, kurioje pozicijos ir idėjos gali būti analizuojamos akademinės laisvės rėmuose.

Tokios praktikos yra būdingos universitetams visame pasaulyje. Įvairūs universitetai, nuo Jungtinės Karalystės iki JAV ar Vokietijos, kviečia plačiai aptarinėjamus ar visuomenėje kontraversiškai vertinamus politikus ir ekspertus į paskaitas, debatus ir diskusijas, vadovaudamiesi dviem kertinėmis akademinėmis vertybėmis: žodžio ir akademine laisve, bei kritinio mąstymo ugdymu.

Tokie kvietimai savaime nereiškia pritarimo svečių idėjoms ar politinėms pozicijoms. Priešingai – jie sudaro galimybę klausti, ginčytis, vertinti ir mokytis. Būtent todėl mūsų renginiai yra vieši, atviri, ir į juos kviečiami visi – taip pat ir tie, kurie nesutinka su svečių politinėmis pažiūromis. Tai stiprina gebėjimą suprasti politinius procesus ir demokratiškai reaguoti į skirtingas nuomones.

Turime suvokti, kad akademinėje erdvėje diskusijos su įvairių pažiūrų pranešėjais neturi būti traktuojamos kaip pritarimas jų pozicijai. Universitetų misija – ne tik perduoti žinias, bet ir kurti aplinką, kurioje galima analizuoti sudėtingus politinius, visuomeninius ir idėjinius klausimus, net jei jie yra aštrūs, nepatogūs ar daliai visuomenės nepriimtini.

Kviečiu aktyviai dalyvauti fakulteto renginiuose, užduoti klausimus, teikti argumentus ir prisidėti prie brandžios, atviros ir pagarbių diskusijų tradiciją puoselėjančios akademinės aplinkos kūrimo.

Artimiausi VDU Politikos mokslų ir diplomatijos renginiai, kuriuose yra laukiami visi: studentai, kolegos, absolventai bei svečiai:

2025 lapkričio 25 d., 13:15 val., vieša LSDP pirmininko dr. Mindaugo Sinkevičiaus paskaita „Šiuolaikinė Lietuvos politika“ (lietuvių k.)
2025 lapkričio 25 d., 16:15 val., vieša Islandijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvai J. E. Harald Aspelund paskaita „Iceland’s Foreign Affairs – Small Nation – Soft Power“ (anglų k.)
2025 lapkričio 25 d., 17:30 val., vieša asociacijų konsultantės Nyderlandų Karališkosios žolės riedulio asociacijoje (KNHB) Geertje Bijleveld paskaita: „Savanorių išlaikymas Olandijos žolės riedulio klubuose: motyvavimo strategijos ir gerosios praktikos pavyzdžiai“ (anglų k.)
2025 m lapkričio 27 d. 13:30 val., vieša strateginio marketingo ir komunikacijos ekspertės N. Klebanskajos paskaita „Reputacijos kaina“ (lietuvių k.)
2025 lapkričio 27-29 d, II-oji tarptautinė konferencija: „Baltijos šalyse gyvenantys lenkai. Nuo 1863-1864 m. sukilimo iki XXI amžiaus: kalba, tapatybė, kultūra, švietimas“ organizuojama kartu su Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centru ir Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje (anglų ir lenkų k.).

VDU PMDF dekanas

Prof. dr. Mindaugas Jurkynas

II tarptautinė konferencija: „Baltijos šalyse gyvenantys lenkai. Nuo 1863-1864 m. sukilimo iki XXI amžiaus: kalba, tapatybė, kultūra, švietimas“

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas bendradarbiaudamas su Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centru ir Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, lapkričio 27–29 dienomis, organizuoja antrąją tarptautinę konferenciją Baltijos šalyse gyvenantys lenkai. Nuo 1863-1864 m. sukilimo iki XXI amžiaus: kalba, tapatybė, kultūra, švietimas.

„Tarptautinė konferencija skirta formuluoti rekomendacijas Lenkijos užsienio politikos kūrimui, ypač toje srityje, kuri liečia užsienyje gyvenančius lenkus. Konferencija koncentruojasi į Baltijos šalyse gyvenančių lenkų kalbos, tapatybės, kultūros ir švietimo klausimus, juos nagrinėjant nuo istorinio konteksto iki šių dienų perspektyvos“ – teigia VDU docentas dr. Andžej Pukšto.

Lapkričio 27 d., ketvirtadienį, konferencija prasidės Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas). Po konferencijos atidarymo vyks įvadinė sesija, bus lankomasi Valdo Adamkaus bibliotekoje ir muziejuje.

Lapkričio 28 d., penktadienį, vyks keturios tematinės sesijos (V. Putvinskio g. 23), pirmoji sesija bus skirta istorinėms temoms, apimančioms lenkų mokslininkų ir dvarininkų požiūrius į nacionalinius judėjimus. Antroje sesijoje bus gilinamasi į lenkų švietimą, o trečiosios sesijos metu analizuojamas lenkų tautinės mažumos politinis atstovavimas, tapatybės ir bendruomenių klausimai. Po sesijų, dalyviai bus kviečiami padėti gėlių prie Antano Mackevičiaus paminklo, taip pat vyks ekskursija „Lenkų pėdsakai Kaune“.

Lapkričio 29 d., šeštadienį, vyks penktoji sesija (V. Putvinskio g. 23), kurioje bus aptariama lenkų asociacijų veikla, lenkų kalbos dėstymas ir demografiniai pokyčiai.

Konferencijos kalbos yra lenkų ir anglų.

Pasaulinės kokybės dienos proga VDU apdovanoti studijų proceso inovacijų kūrėjai

Kiekvienų metų antrąją lapkričio savaitę Jungtinių Tautų iniciatyva minima Pasaulinė kokybės diena – proga universitetų bendruomenėms įvertinti pasiektus rezultatus ir stiprinti nuolatinio tobulėjimo kultūrą. Šią dieną VDU tradiciškai pažymi prasmingais renginiais.

Lapkričio 14 d. surengta atvira diskusija „Kas yra kokybės kultūra skirtingoms kartoms?“, o vakaro akcentu tapo VDU darbuotojų apdovanojimai, pagerbę bendruomenės narius, kurių idėjos ir iniciatyvos įkvepia studijų proceso pažangą. Šiemet konkursui pateikta daugiau nei pusšimtis paraiškų, atspindinčių VDU bendruomenės kūrybingumą, inovatyvumą ir stiprų atsidavimą kokybei. Po diskusijos vyko VDU darbuotojų apdovanojimai, skirti įvertinti tuos bendruomenės narius, kurie savo iniciatyvomis reikšmingai prisideda prie studijų proceso gerinimo, kuria inovatyvius sprendimus ir stiprina kokybės kultūrą universitete. Dėstytojų kategorijoje apdovanotas Politologijos katedros docentas dr. Mindaugas Norkevičius už projektą „Karjeros kompasas“ dėstytojų kategorijoje įtraukūs ir individualizuoti metodai (angl. Inclusive and personalised teaching methods).

PMDF ir Lenkijos ambasada pristato parodą „Karo akys“ – solidarumo su Ukraina ženklas

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (VDU PMDF) įvyko diskusija „Ukrainos atstatymas – naujas Europos solidarumo egzaminas“ bei fotografijų parodos „Karo akys“ atidarymas.

Diskusijoje dalyvavo Lenkijos ir Ukrainos vystomojo bendradarbiavimo biuro direktorius, Lenkijos Fondų ir regioninės politikos ministerijos atstovas Marcin Chruściel, VDU Socialinės ir politinės kritikos centro vadovas prof. Gintautas Mažeikis, taip pat Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje Trečiasis sekretorius Wojciech Kłyś. Renginį moderavo VDU PMDF prodekanė Aistė Žemaitytė.

Parodą, atskleidžiančią Rusijos invazijos į Ukrainą realijas, parengė Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija bendradarbiaudama su PRESS CLUB POLAND. Nuo karo prieš Ukrainą pradžios lenkų fotografai tapo viena didžiausių užsienio karo korespondentų grupių, dirbančių konflikto zonoje. Jų nuotraukos liudija fronto realybę, sugriautus miestus ir kaimus, civilių ir karių patirtis bei tūkstantį dienų trunkančią kovą už laisvę.

VDU PMDF prodekanė Aistė Žemaitytė, organizavusi ir koordinavusi šią iniciatyvą, pabrėžė jos akademinę ir pilietinę svarbą:

„Ši paroda – ne tik vizualinis karo liudijimas, bet ir mūsų akademinės bendruomenės solidarumo su Ukraina išraiška. Laisvė ir taika Europoje nėra savaime suprantamos – jas turime saugoti, palaikyti ir apie jas kalbėti, ypač universiteto erdvėje, kur formuojasi kritinis mąstymas ir pilietinė atsakomybė.“

Fotografijų paroda eksponuojama VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto 4-ojo aukšto fojė (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).

Parodą kviečiame aplankyti iki 2025 m. lapkričio 24d.

VDU pristato naują programą mokytojams apie pilietinį ugdymą ir demokratiją

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas kartu su VDU Profesinio tobulinimo institutu kviečia mokytojus registruotis į nacionalinę kvalifikacijos tobulinimo programą „Pilietinis ugdymas: demokratijos pamokos šiuolaikinėje valstybėje“. Programa skirta pilietiškumo pagrindų ir nacionalinio saugumo bei krašto gynybos dalykus dėstantiems mokytojams.

Pasak programos rengėjo doc. dr. Mindaugo Norkevičiaus, „integruodami demokratijos ir pilietiškumo principus į ugdymo turinį, mokytojai ne tik stiprins mokinių pilietinę savimonę, bet ir skatins juos kritiškai mąstyti, diskutuoti bei atsakingai vertinti piliečio vaidmenį nuolat besikeičiančioje visuomenėje, taip ugdydami sąmoningą, atsakingą ir aktyvų pilietį.“

Programos apimtis – 162 akad. val. (6 ECTS).

Mokymai vyks mišriu būdu (kontaktiniu ir nuotoliniu).

Trukmė: 2025 m. gruodis – 2026 m. balandis.

Registracija vyksta iki 2025 m. lapkričio 30 d.

Plačiau apie programą ir registruotis: https://www.epazymejimas.lt/lt/reg/wq04njm007rk

Atidaryta istorinė paroda „Lietuva ir Čekija: nuo santykių atnaujinimo iki glaudaus diplomatinio bendradarbiavimo“

Spalio 16 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete atidaryta istorinė paroda „Lietuva ir Čekija: nuo santykių atnaujinimo iki glaudaus diplomatinio bendradarbiavimo“, pristatanti svarbiausius dvišalių Lietuvos ir Čekijos santykių momentus bei diplomatinių ryšių raidą nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų iki šių dienų.

Atidarymo metu fakulteto prodekanė Aistė Žemaitytė, pabrėžėi šio renginio svarbą akademinei bendruomenei bei Lietuvos ir Čekijos ryšių stiprinimui. Pasak jos, ši paroda liudija, kad tarptautinius santykius formuoja ne tik politiniai sprendimai, bet ir kultūrinis, visuomeninis bei žmogiškasis bendravimo matmuo.

A. Žemaitytė padėkojo Čekijos Respublikos ambasadai Vilniuje už iniciatyvą ir bendradarbiavimą organizuojant šią parodą, pabrėždama, kad toks bendras projektas – tai ne tik gražus gestas, bet ir aiškus abipusio pasitikėjimo bei draugystės ženklas. Ji taip pat nuoširdžiai padėkojo parodos autorei dr. Daliai Bukelevičiūtei už kruopštų darbą – archyvinių šaltinių analizę, istorinių dokumentų atranką ir gebėjimą sukurti pasakojimą, kuris kalba ne tik akademinei auditorijai, bet ir plačiajai visuomenei.

Prodekanė pabrėžė, kad tokie renginiai suteikia studentams, dėstytojams ir universiteto bendruomenei galimybę pažvelgti į tarptautinius santykius ne vien per teorinių tekstų prizmę, bet ir per konkrečius dokumentus, asmenines istorijas, fotografijas ir simbolius, kurie leidžia istorijai atgyti.

Savo kalboje Čekijos Respublikos ambasadoriaus padėjėjas Karel Tesar pabrėžė istorinio atminimo reikšmę ir būtinybę jį vertinti iš šių dienų perspektyvos. Pasak jo, tik reflektuodami praeitį ir suvokdami bendros istorijos patirtis, galime tvirtai kurti ateities bendradarbiavimą.

Paroda „Lietuva ir Čekija: nuo santykių atnaujinimo iki glaudaus diplomatinio bendradarbiavimo“ kviečia lankytojus pažvelgti į Lietuvos ir Čekijos diplomatinių santykių raidą per archyvinius dokumentus, fotografijas ir simbolinius artefaktus. Ekspozicija liudija, kaip bendros vertybės, dialogas ir tarpusavio supratimas stiprina valstybių partnerystę ne tik politiniu, bet ir žmogiškuoju lygmeniu.

Su paroda galima susipažinti V. Putvinskio g. 23, II aukšto foje. Paroda veiks iki lapkričio 15d.

Foto – Jono Petronio.