• Titulinis
• Visos naujienos

Kviečiame prisidėti prie paramos karo iššūkius patiriantiems Ukrainos universitetams

Šiuo metu Ukrainos akademinė bendruomenė susiduria su precedento neturinčiais humanitariniais ir infrastruktūros iššūkiais. Glaudžius ryšius su ja palaikantis Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) pradėjo paramos rinkimo akciją ir kviečia Ukrainos universitetams dovanoti skubiai reikalingus daiktus.

„Mūsų studentai ir darbuotojai patiria nuolatinius trikdžius: jų kasdienis gyvenimas, studijos ir moksliniai tyrimai nuolat kenčia nuo barbariškų išpuolių prieš civilius ir ypatingos svarbos energetikos infrastruktūrą ekstremaliomis žiemos sąlygomis, kurie palieka žmones be šildymo ir elektros esant stingdančiam šalčiui ir kelia rimtą grėsmę visos akademinės bendruomenės saugumui ir gerovei“, – laiške kolegoms ir partneriams rašo T. Ševčenkos nacionalinio Kyjivo universiteto rektorius Volodymyras Bugrovas.

Ukrainos universitetuose dėstymas tęsiasi elektros tiekimo sutrikimų metu, egzaminai rengiami tarp oro pavojaus signalų, moksliniai tyrimai vykdomi be prieigos prie laboratorijų ir skaitmeninių išteklių, o studentai ir darbuotojai turi derinti priverstinį persikėlimą, savanorystę ir rūpinimąsi savo šeimomis.

Pasak VDU rektorės prof. dr. Inetos Dabašinskienės, plataus masto karui tęsiantis jau penktus metus, Ukrainos akademinė bendruomenė rodo nepaprastą stiprybę nuolatinės grėsmės gyvybei sąlygomis, tačiau jai dabar kaip niekad reikalinga pagalba ir visos Europos vienybė.

„Negalime likti nuošalyje, matydami, kokią milžinišką naštą tenka išgyventi ukrainiečiams, kurių rankose šiandien yra demokratijos ateitis. Jų drąsa, atsparumas ir ištvermė yra tikras pavyzdys ir pamoka visai Europai. Kviečiu prisidėti prie paramos, parodyti solidarumą konkrečiais veiksmais. Vytauto Didžiojo universitete Ukrainai padedame jau daug metų, šiandien – dar viena galimybė parodyti, kad akademinė bendruomenė gali nešti šviesą pačiais tamsiausiais laikais“, – palaikyti Ukrainos universitetus kviečia VDU rektorė.

Paramos akcija kviečia Ukrainos universitetams dovanoti nebrangius, tačiau šiuo metu labai reikalingus daiktus: USB šildytuvus, universalias šildykles, elektrinius rankų šildytuvus, šildomus kilimėlius, per USB maitinamas LED stalines lempas su segtuku, žiedines LED lempas, stovus žiedinei lempai, didelės talpos išorines baterijas (power bank). Visi daiktai turi būti nauji ir turėti galimybę krauti per USB.

Visi taip pat kviečiami prisidėti ir skiriant finansinę paramą. Banko sąskaita: LT41 7044 0600 0284 8638 (SEB bankas), gavėjas: Vytauto Didžiojo universitetas, paskirtis: „Parama Ukrainos universitetams“.

Parama ir dovanoti daiktai bus perduoti Dnipropetrovsko valstybiniam vidaus reikalų universitetui, J. Fedkovičiaus Černivcių nacionaliniam universitetui, S. Kuzneco Charkivo nacionaliniam ekonomikos universitetui, Dnipro technologijos universitetui, Sumų valstybiniam universitetui, T. Ševčenkos nacionaliniam Kyjivo universitetui ir Mariupolio valstybiniam universitetui.

Vytauto Didžiojo universitetas kviečia Lietuvos visuomenę ir akademinę bendruomenę prisidėti prie paramos rinkimo akcijos.

Daiktus galima pristatyti:

• Darbo dienomis 9–18 val. VDU Mariupolio valstybinio universiteto centre (S. Daukanto g. 28–109, Kaunas)
• Darbo dienomis 9–20 val. ir šeštadienį 9–17 val. VDU Ukrainos centre (T. Ševčenkos g. 31–211 arba registratūroje, Vilnius).

Akcija vyks iki vasario 17 dienos (imtinai).

Daiktų sąrašas

Fakulteto studentai sėkmingai dalyvavo 2026 m. Europos Sąjungos Tarybos simuliacijoje „ConSIMium“ Briuselyje

2026 m. vasario 5-6 d. Briuselyje vykusioje prestižinėje Europos Sąjungos Tarybos simuliacijoje „ConSIMium“ Lietuvai jau antrą kartą atstovavo Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (VDU PMDF) studentai, lydimi fakulteto prodekanės Aistės Žemaitytės. Šiemet prie delegacijos taip pat prisijungė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) studentai, taip dar labiau sustiprinant tarpuniversitetinį bendradarbiavimą.

„ConSIMium: Tarybos simuliacijos patirtis“ – tai kasmet vykstanti Europos Sąjungos Tarybos simuliacija, kurioje universitetų studentai iš visos Europos įsijungia į realistišką sprendimų priėmimo procesą, atspindintį tikrus ES Tarybos ir Europos Vadovų Tarybos darbus. Kiekviena šalis siunčia komandą, ir per dvi dienas dalyviai vaidina skirtingas pozicijas – nuo ES vadovų ir ministrų iki ambasadorių, nacionalinių ekspertų ir žurnalistų.

Nauja dalyvavimo patirtis ir bendradarbiavimas

Šiemet Lietuvos komandoje drauge su PMDF studentais taip pat dalyvavo ir du VU TSPMI studentai, suteikdami dar platesnę akademinę perspektyvą bei stiprinant tarpuniversitetinį bendradarbiavimą. Renginys suteikė kiekvienam dalyviui galimybę praktiškai išbandyti ES sprendimų priėmimo procesus simuliuojant darbo grupių susirinkimus, COREPER posėdžius ir galutinę ministrų konferenciją. Studentai galėjo gilinti derybų, strateginio mąstymo ir kompromiso paieškos įgūdžius bei plėtoti tarptautinius ryšius su studentais iš kitų Europos universitetų.

Renginys – tarp iššūkių ir realių sprendimų

„ConSIMium“ leidžia studentams ne tik susipažinti su ES institucijų veikla iš vidaus, bet ir realistiškai susidurti su tarptautinių derybų dinamika, sričių prioritetais bei galimais konfliktais. Ši 2026 m. simuliacija vyko vasario 5–6 dienomis, buvo dalyvių iš 27 valstybių ir orientuota į aktualius tarptautinės prekybos klausimus, suteikiant galimybę studentams spręsti šiuolaikines Europos problematikos temas.

PMDF prodekanė Aistė Žemaitytė pažymėjo, jog tokios iniciatyvos yra neįkainojamos studentų profesiniam augimui ir tarptautinių įgūdžių ugdymui: „Dalyvavimas „ConSIMium“ suteikia ne tik žinių, bet ir unikalią patirtį, leidžiančią suprasti sudėtingus politinius procesus bei pasiruošti tarptautinei karjerai. Džiugu, kad šiemet mes galėjome dar labiau išplėsti komandą ir plėtoti bendradarbiavimą su VU TSPMI studentais.“

Papildomos patirtys – prodekanės iniciatyvos dėka

VDU PMDF prodekanės Aistės Žemaitytės iniciatyvos dėka studentų vizitas Briuselyje neapsiribojo vien simuliacija. Lietuvos delegacija turėjo išskirtinę galimybę susitikti su Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje ambasadoriumi Robertu Bružilu bei Atstovybės darbuotojais. Susitikimo metu studentai iš arti susipažino su Lietuvos atstovavimo ES kasdiene veikla, instituciniu pasirengimu ir prioritetais, ypač aktualiais Lietuvai ruošiantis pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai. Tai tapo itin vertinga praktine patirtimi, leidusia studentams geriau suprasti ne teorinius, o realius politinius ir diplomatinius procesus.

Atstovybės kvietimu Lietuvos studentų komanda taip pat dalyvavo Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – minėjime Briuselyje. Renginio metu studentai galėjo stebėti aktyvų lietuvių bendruomenės įsitraukimą, pažinti diasporos veiklas bei kultūrinį gyvenimą, stiprinantį ryšius su Lietuva užsienyje.

Gyvas ryšys su alumnų bendruomene

Prodekanė Aistė Žemaitytė ypatingai džiaugėsi vizito metu įvykusiais susitikimais su buvusiais VDU PMDF studentais, šiuo metu dirbančiais Europos Sąjungos institucijose ir Lietuvos atstovybėje. Pasak jos, tokie susitikimai aiškiai parodo aukštą fakulteto studijų kokybę, absolventų parengtį ir jų vertinimą aukščiausiuose tarptautiniuose lygmenyse.

Dalyvavimas „ConSIMium“ bei papildomos profesinės ir kultūrinės patirtys Briuselyje studentams tapo ne tik akademiniu iššūkiu, bet ir svarbiu žingsniu formuojant tarptautinę perspektyvą, profesinius siekius bei supratimą apie Lietuvos vaidmenį Europos Sąjungoje.

Vieša diskusija: Ką daryti technologinės bedarbystės akivaizdoje?

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės kritikos centro vadovas prof. Gintautas Mažeikis kvietė į viešą diskusiją, kuri buvo skirta vienam aktualiausių šių dienų iššūkių – technologinei bedarbystei, kurią spartina dirbtinio intelekto ir robotizacijos plėtra.

Diskusijoje, kartu su prof. Gintautu Mažeikiu dalyvavo prof. Raimondas Kuodis, pokalbį moderuavo Vytautas Adomaitis.

Dirbtinio intelekto ir automatizacijos sąlygota technologinės bedarbystės banga gali būti didesnė ir labiau ilgalaikė nei ankstesni technologinių pokyčių laikotarpiai. Kokias moralines ir socialines pasekmes galėtų sukelti ilgalaikė technologinė bedarbystė? Ar garantuotų minimalių pajamų užtikrinimas būtų tinkama valstybės intervencijos forma? Ar tokios pajamos galėtų (ar turėtų) būti siejamos su darbu?

VDU vyks 51-asis Kettil Bruun Bendrijos simpoziumas. Kviečiame teikti pranešimų santraukas.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) bendradarbiaudamas su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu, Kauno IN ir Kauno miesto savivaldybe rengia 51-ąjį Kettil Bruun Asociacijos simpoziumą.

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad jau galima teikti pranešimų santraukas 2026 m. KBS konferencijai! 2026 m. birželio 1–5 d. Kaune, Lietuvoje, vyksiantis susitikimas bus puiki proga mūsų bendruomenei susiburti, pasidalinti naujomis įžvalgomis ir atnaujinti ryšius.

Pagrindinis kasmetinio KBS simpoziumo tikslas – suteikti forumą alkoholio tyrimais užsiimantiems mokslininkams, kad jie galėtų keistis idėjomis apie savo vykdomus tyrimus. Todėl laukiami empiriniai tyrimai, teoriniai straipsniai ir literatūros apžvalgos. Socialiniai ir epidemiologiniai tyrimai interpretuojami plačiame kontekste, jie gali apimti įvairių disciplinų, pvz., psichologijos, sociologijos, antropologijos, kriminologijos, ekonomikos, istorijos, visuomenės sveikatos ir kitų disciplinų tematikas.

Simpoziume bus aptariami iš anskto atsiųstų pranešimų/straipsnių tekstai. Kiekvienam straipsnio pristatymui bus skiriama po 10 minučių, po kurių seks diskusijų dalyvių komentarai ir bendra auditorijos diskusija. Bet kuris straipsnį pateikęs asmuo gali būti pakviestas būti diskusijų dalyviu arba sesijos pirmininku.

Tyrėjai kviečiami iki 2026 m. sausio 31 d. pateikti pranešimų santraukas per konferencijos tinklalapį.

Santraukos žodžių skaičius ribojamas iki 250 žodžių (maksimaliai 3 raktiniai žodžiai). Santrauka privalo būti pateikta su sakiniu (interesų deklaracija), kuriame nurodoma, ar egzistuoja kokie nors santykiai, kurie galėtų būti vertinami kaip potencialus interesų konfliktas (jei taip, turi būti pateikta išsami informacija).

Straipsniai gali būti bet kokia tema, susijusia su alkoholio epidemiologija ir alkoholio politika. Ankstesnėse konferencijose programa buvo suskirstyta į šias temas:

1. Teorija ir konceptualūs klausimai (gėrimo kultūra, diagnostinės klasifikacijos ir sąvokos, istorija, antropologija ir ekonomika, etiniai aspektai);
2. Epidemiologija (gėrimo modeliai ir gėrimo pasekmės);
3. Politika (viešoji politika ir alkoholio pramonės vaidmuo);
4. Elgesio pokyčiai, intervencijos ir gydymas; ir
5. Metodologija (priemonės ir matavimai, modeliavimas ir kiekybiniai metodai, kokybiniai ir mišrūs metodai).

Santraukų ir finansinės paramos paraiškų teikimo kalendorius:

• Santraukų ir finansinės paramos paraiškų teikimo terminas – 2026 m. sausio 31 d.
• Sprendimai dėl santraukų ir finansinės paramos bus paskelbti iki 2026 m. vasario pabaigos.
• Ankstyvoji registracija bus galima iki 2026 m. kovo 1 d.
• Karjeros pradžioje esantys mokslininkai, kurie pristatys pranešimus šių metų konferencijoje, gali teikti paraiškas Ole-Jørgen Skog apdovanojimui gauti. Paraiškų pateikimo terminas yra 2026 m. gegužės 3 d.

Daugiau informacijos galite rasti mūsų interneto svetainėje. Tikimės, kad konferencijoje dalyvausite gausiai ir stengiamės jums sudaryti kuo patogesnes sąlygas, nesvarbu, iš kur atvykstate. Jei turite klausimų, nedvejodami rašykite mums adresu kbs2026lithuania@gmail.com

Maloniai prašome pasidalinti šiuo kvietimu teikti santraukas su kolegomis, kurie užsiima alkoholio tyrimais.

Svetainė: www.kbs2026lithuania.org

El. paštas: kbs2026lithuania@gmail.com

Hashtag: #KBS2026

Šis renginys yra vienas iš projekto „Vytauto Kavolio tarpdisciplininio socialinių ir humanitarinių mokslų instituto (SOCMTEP) mokslinių tyrimų ir plėtros veiklos stiprinimas“ veiklų. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sutarties Nr. S-A-UEI-23-13 (2023-12-27).

 

 

 

 

INTERREG projektas PMDF: „Pasienio bendruomenių įgalinimas: švietimas ir strategijos prieš dezinformaciją“

„Interreg“ – tai ES finansavimo programų, remiančių bendradarbiavimą, serija. Suburdama organizacijas iš visos Europos ir už jos ribų, „Interreg“ sprendžia bendrus iššūkius ir kuria ilgalaikius ryšius. Nuo ekonomikos augimo ir regioninės sanglaudos skatinimo iki aplinkos apsaugos ir darnaus vystymosi skatinimo – „Interreg“ finansuojami projektai iš tiesų keičia žmonių gyvenimą. Kartu kuriame vieningesnę, atsparesnę ir klestinčią Europą, kurioje klesti kiekvienas regionas.

Profesorius Šarūnas Liekis apdovanotas Lenkijos Respublikos Bronzos nuopelnų kryžiumi

Gruodžio 16 d. Lenkijos Respublikos ambasadoje Vilniuje vykusioje ceremonijoje Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos mokslų fakulteto (PMDF) prof. habil. dr. Šarūnui Liekiui buvo įteiktas Lenkijos Respublikos Bronzos nuopelnų kryžius.

Valstybinį apdovanojimą už nuopelnus plėtojant Lenkijos ir Lietuvos mokslinį bei akademinį bendradarbiavimą profesoriui įteikė Lenkijos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis Lietuvoje Grzegorzas Marekas Poznańskis. Apdovanojimas prof. dr. Š. Liekiui buvo suteiktas Lenkijos Respublikos Prezidento Andrzejaus Dudos dekretu.

„Susitinkame ypatingu, jaudinančiu momentu, kuris man asmeniškai yra labai svarbus, nes turime progą pagerbti asmenis, ypač nusipelniusius kuriant tiltus tarp Lenkijos ir Lietuvos įvairiose srityse, o pirmiausia – kultūros srityje. Esame vietoje, kurioje per šimtmečius dalijomės kultūra, ir šie ryšiai iki šiol išlieka itin stiprūs. Negana to, šiandien – labiau nei bet kada anksčiau – poreikis juos stiprinti yra dar didesnis. Todėl su pagarba lenkiame galvas prieš tuos, kurie savo darbu ir atsidavimu stiprino mūsų valstybių tarpusavio santykius. Turime garbę įteikti apdovanojimus, kurie prisidės prie Lenkijos ir Lietuvos santykių gilinimo, sudarys sąlygas tolesnei lenkų ir lietuvių kultūros plėtrai bei sustiprins ryšius tarp mūsų valstybių“, – kreipdamasis į susirinkusiuosius kalbėjo G. M. Poznańskis.

Prof. dr. Š. Liekis yra istorikas ir politologas, besispecializuojantis politinių santykių daugiatautėse ir daugiakultūrėse erdvėse tyrimuose. 2010–2025 m. jis ėjo VDU PMDF dekano pareigas. Profesorius taip pat aktyviai dalyvauja viešajame gyvenime, dirbo ekspertu Tautinių mažumų departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, su Europos Taryba susijusioje Europos komisijoje prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūroje (FRA) Vienoje. Pastaruosius penkerius metus prof. dr. Š. Liekis taip pat yra Silezijos universiteto Katovicuose Socialinių mokslų fakulteto dėstytojas.

VDU ekspertė dalyvavo Europos Tarybos organizuotoje diskusijoje dėl vietos savivaldos Naujojoje Baltarusijoje

 

Gruodžio 10 d. Varšuvoje vyko Europos Tarybos Vietos ir regionų valdžių kongreso organizuota apskritojo stalo diskusija, skirta vietos savivaldos ir decentralizacijos klausimams pereinant prie demokratinės Baltarusijos. Dalyvauti renginyje – moderuoti pirmąją sesiją ir pateikti ekspertines įžvalgas – buvo pakviesta VDU Viešojo administravimo katedros prof. dr. Aistė Lazauskienė.

Diskusijos metu buvo pristatyta Naujosios Baltarusijos vietos savivaldos koncepcijos, vietos savivaldos įstatymo projekto ir susijusių Konstitucijos nuostatų analizė. Šie dokumentai tapo pagrindu atvirai diskusijai apie galimus vietos savivaldos modelius, decentralizacijos teisėkūros aspektus bei pereinamojo laikotarpio strategijas.

Renginyje dalyvavo daugiau nei 20 Baltarusijos demokratinių jėgų atstovų, įskaitant egzilyje esančios Koordinacinės tarybos narius, vietos savivaldos ekspertus, pilietinės visuomenės atstovus, taip pat Europos Tarybos konsultantai.

Aistė Lazauskienė nuo 2013 m. yra Europos vietos savivaldos chartijos nepriklausomų ekspertų grupės narė nuo Lietuvos (Europos taryba).

VDU vyko tarptautinė konferencija „Paveldas taikos ir karo metu: technologijos ir paveldas istorijoje, dabar ir ateityje”

Viešosios komunikacijos katedra, kartu su V. Kavolio transdisciplininių tyrimų institutu ir Teisės fakultetu gruodžio 4-5 dienomis Vytauto Didžiojo Universitete organizavo tarptautinę konferenciją „Heritage in War and Peace: Technology and Heritage through Past, Present and Future“. Konferencijos metu auditorijose ir nuotoliu savo tyrimus pristatė daugiau nei 50 mokslininkų iš įvairių pasaulio šalių, o kviestinius pranešimus skaitė prof. Anna Mierzecka iš Varšuvos universiteto ir Lietuvos kultūros viceministras Viktor Denisenko.

Konferencijoje buvo analizuojama, kaip kultūros paveldą formuoja, o kartu ir iššūkius kelia, konfliktai, technologinės inovacijos ir pasauliniai galios pokyčiai. Sesijų metu dėmesys buvo skiriamas plačiam temų spektrui nuo materialių dalykų, tokių kaip karo ir klimato kaitos grėsmę patirianti urbanizuota aplinka ar grėsmę patiriantis jūrinis paveldas, iki nematerialių formų, įskaitant atminties, tapatybės ir skaitmeninių pėdsakų klausimus, kurie vis labiau apibrėžia mūsų bendrą praeitį. Pasikartojanti tema buvo dvejopas technologijų vaidmuo: jos suteikia precedento neturinčias išsaugojimo, dokumentavimo ir prieinamumo galimybes, tačiau tuo pat metu atveria naujas manipuliavimo, kibernetinių grėsmių ir geopolitinių konfliktų perspektyvas. Šiame kontekste, buvo nuolat pabrėžiama, kaip skaitmeninės inovacijos tapo nepakeičiamos ir neišvengiamos šiuolaikiniame paveldo supratime.

Kartu pranešėjai akcentavo teisinius, etinius ir politinius paveldo iššūkius krizių kontekstuose. Diskusijose buvo gilinamasi į karo, teisės ir kultūros apsaugos sankirtas nuo restitucijos ir neteisėtos prekybos iki pažeidžiamų bendruomenių paveldo apsaugos konfliktų metu. Diskusijos išsiplėtė ir už Žemės ribų, paliečiant tokias temas kaip paveldas Mėnulyje ir kosmoso valdysena. Vanduo kaip paveldo elementas, diaspora ir klimato kaita atvėrė dar daugiau perspektyvų, kaip paveldas yra išgyvenamas, prarandamas ir permąstomas. Konferencijos metu išryškėjo, kad paveldas yra dinamiška, ginčytina erdvė, reikalaujanti naujų bendradarbiavimo formų ir naujų įrankių, padėsiančių suprasti, ką, kaip ir kodėl pasirenkame išsaugoti.

Tai buvo jau penktoji šios serijos konferencija. Ankstesnės konferencijos vyko Monrealyje, Romoje, Bolonijoje ir Glazge, o Kaune buvo paskelbta, kad artimiausios konferencijos vyks Lisabonoje ir Bergame.

Ši konferencija yra viena iš projekto „Vytauto Kavolio transdisciplininių socialinių ir humanitarinių mokslų instituto MTEP veiklų stiprinimas (SOCMTEP)“ veiklų. Projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, sutarties Nr. S-A-UEI-23-13 (2023-12-27).

PMDF vykdomas projektas, tiriantis Lietuvos nacionalinių interesų atstovavimą ES Taryboje

PMDF Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete pradėtas vykdyti Lietuvos mokslo Tarybos finansuojamas mokslinių tyrimų projektas „ Lietuvos nacionalinių interesų formavimas ir atstovavimas ES Taryboje: strateginiai pasirinkimai, derybiniai iššūkiai ir efektyvumas“, kuriam vadovauja PMDF docentė dr. Sima Rakutienė

Ką siekiama ištirti šiuo nauju projektu?

Šiuo projektu, kuris truks du metus ir keletą mėnesių, siekiama įvertinti Lietuvos, kaip mažos Europos Sąjungos (ES) narės, trumpalaikes ir ilgalaikes strategijas, koalicinius sprendimus, derybines taktikas bei balsavimo modelius atstovaujant nacionaliniams interesams ES Taryboje. Europos Sąjungos Taryba yra viena iš dviejų pagrindinių ES teisėkūros institucijų. Tai svarbi tarpvyriausybinė institucija, kurioje nacionaliniai interesai derinami ir paverčiami kolektyviniais europiniais sprendimais, o šie turi didelę įtaką visų ES valstybių narių politinėms sistemoms bei viešosios politikos sprendimams. Atliekamo mokslinio tyrimo rezultatai prisidės prie diskusijų apie mažų valstybių vaidmenį Europos Sąjungoje ir suteiks praktinių gairių Lietuvos politikos formuotojams.

Lietuvos dalyvavimo ES Taryboje tyrimas yra svarbus siekiant suprasti, kaip efektyviai atstovaujami nacionaliniai interesai, ir užtikrinti, kad jie būtų deramai integruoti į ES politinius ir teisėkūros procesus. Šio tyrimo išvados bus vertingos akademinei bendruomenei, sprendimų priėmėjams ir ES politikos ekspertams, besidomintiems mažų valstybių diplomatijos iššūkiais bei galimybėmis. Analizė padės identifikuoti Lietuvos stiprybes, probleminius iššūkius ir potencialias strategijas, kurios leistų geriau išnaudoti derybines galimybes Europos Sąjungos politinėje arenoje.

Kuo toks tyrimas yra aktualus Lietuvoje ir Europoje?

„Mokslinis projektas orientuotas į mažų ES valstybių narių galimybes būti išgirstomis, siekti savo interesų ES Taryboje. Lietuva yra viena iš tų mažesnių valstybių, tad šio atvejo studija gali atskleisti, kaip pavyksta burti koalicijas, kokie derybiniai instrumentai pasitelkiami siekiant aktualių nacionalinių tikslų itin svarbiose politikos srityse. Lietuvai ir kitoms mažos valstybėms tyrimas gali parodyti, kokios strategijos ir taktikos gali veikti sėkmingiau, o kurios galbūt nėra itin veiksmingos,“ teigia viena iš projekto vykdytojų, doc. dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.

„Panašių tyrimų iki šiol buvo atlikta apie pirmąjį Lietuvos narystės ES dešimtmetį. Šiuo projektu siekiama orientuotis į pastarojo dešimtmečio laikotarpį, po Lietuvos pirmojo pirmininkavimo ES Tarybai, atkreipiant dėmesį ir į šalies mokymosi atstovauti nacionaliniams interesams ir derybinių aspektų ES taryboje kreivę,“ akcentuoja doc. dr. Sima Rakutienė

Kaip šis tyrimas siejasi su ankstesniais Jūsų tyrinėjimais? 

 Prieš kelis metus vykdėme projektą, kurio metu analizavome, kaip Europos Parlamento (EP) nariai, rinkti Lietuvoje, savo veikloje geba derinti įvairius interesus – tiek Lietuvos, siejamus su savo nacionalinės valstybės partija, tiek europinius, siejamus su atstovaujama Europos partija. Nors patys europarlamentarai atstovauja visos ES piliečius, vis tik renkami yra atskirose valstybėse narėse, tad jų piliečiai taip pat turi įvairių lūkesčių ir siekiant perrinkimo, dažnai tenka įrodyti, kaip EP nario veikla prisideda ne vien prie bendrų ES interesų, bet ir prie nacionalinių klausimų aktualizavimo. Taigi, dabartinis mokslinis tyrimas yra buvusio tyrimo tąsa. Šiuo metu dėmesys perkeliamas į kitą ES instituciją, domintis, kaip Lietuvą Europos Tarybos derybose dėl naujų teisės aktų priėmimo atstovauja ministerijų siųsti pareigūnai, kaip jiems sekasi siekti deleguotų tikslų darbo grupėse ir komitetuose.

Ankstesnis tyrimas atskleidė, kad EP nariai stengiasi derinti europinius ir nacionalinius interesus. Dažniausiai Lietuvoje rinkti EP nariai balsuoja pagal bendrą politinės grupės, kuriai priklauso EP, poziciją, bet būna atvejų, kai interesai nesutampa. Tuomet EP narių balsavimo pasirinkimą lemia įvairūs veiksniai: ar jis atstovauja Lietuvoje valdančią ar opozicinę partiją, kokios srities klausimu balsuojama (paprastai užsienio politikos klausimai vienija daugumą Lietuvoje rinktų EP narių). Nacionalinių Lietuvos interesų atstovavimą padeda vykdyti EP narių aktyvi veikla politinėse grupėse, kai svarbų Lietuvai klausimą jie stengiasi „europeizuoti“, padaryti aktualų daugeliui šalių

Kas dirbs projekto komandoje?

 Komandą sudaro projekto vadovė – vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Sima Rakutienė, vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Ingrida Unikaitė – Jakuntavičienė, PMDF doktorantas Mantas Macikas, PMDF Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistro programos studentė Akvilė Miškinytė  ir PMDF politikos mokslų bakalauro programos studentas Mantas Motiekaitis.

Kur bus skelbiami tyrimo rezultatai?

Mokslinio tyrimo rezultatai bus publikuoti mokslinėje monografijoje ir tarptautiniuose moksliniuose straipsniuose.

Užsklandos paveikslėlis: EU2017EE Estonian Presidency, CC BY 2.0 <https://creativecommons.org/licenses/by/2.0>, via Wikimedia Commons

Akademinės laisvės ir politinių diskusijų kultūra fakultete

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas yra atvira kultūringų politinių diskusijų erdvė. Praeityje, dabar ir ateityje fakultete organizuojami susitikimai su politikos formuotojais ir įgyvendintojais kaip neatsiejama studijų proceso dalis. Knygos, paskaitos, parodos, susitikimai, klausimai ir diskusijos padeda universitete ugdyti atviros visuomenės žmogų, gebantį ne tik girdėti, bet ir kritiškai vertinti politinius procesus.

Į viešas fakulteto diskusijas ar renginius kviečiami įvairių politinių krypčių ir požiūrių atstovai, aktyviai veikiantys Lietuvos politikoje – tarp jų yra dalyvavę, pavyzdžiui, T. V. Raskevičius, V. Čmilytė-Nielsen, A. Ažubalis, A. Kubilius, G. Nausėda, L. Piliukaitė, E. Bajarūnas, A. Pranckevičius, J. Olekas, L. Kasčiūnas, L. Linkevičius, S. Kairys, R. Lopata, P. Vaitiekūnas, A. Kumža ir kiti. Lygiai taip pat fakulteto renginiuose dalyvauja ir užsienio politikos veikėjai: mokslininkai, ambasadoriai, visuomenininkai (pvz. Kanados ambasadorė J.E. Jeanette Eileen Sautner, Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje vyriausiasis pavaduotojas Andrzej Krzystof Dudzinski, Baltarusijos aktyvistė Sviatlana Cichanouskaja, Čekijos Respublikos ambasados ​​misijos vadovo pavaduotojas Karel Tesar, JAV ambasadorė Lietuvoje J. E. Anne Hall ir kt.). Tokia praktika leidžia studentams ir akademinei bendruomenei susitikti su realiais sprendimų priėmėjais bei analizuoti skirtingas politines pozicijas ir argumentus. Tai – savotiška kritinio mąstymo laboratorija, kurioje pozicijos ir idėjos gali būti analizuojamos akademinės laisvės rėmuose.

Tokios praktikos yra būdingos universitetams visame pasaulyje. Įvairūs universitetai, nuo Jungtinės Karalystės iki JAV ar Vokietijos, kviečia plačiai aptarinėjamus ar visuomenėje kontraversiškai vertinamus politikus ir ekspertus į paskaitas, debatus ir diskusijas, vadovaudamiesi dviem kertinėmis akademinėmis vertybėmis: žodžio ir akademine laisve, bei kritinio mąstymo ugdymu.

Tokie kvietimai savaime nereiškia pritarimo svečių idėjoms ar politinėms pozicijoms. Priešingai – jie sudaro galimybę klausti, ginčytis, vertinti ir mokytis. Būtent todėl mūsų renginiai yra vieši, atviri, ir į juos kviečiami visi – taip pat ir tie, kurie nesutinka su svečių politinėmis pažiūromis. Tai stiprina gebėjimą suprasti politinius procesus ir demokratiškai reaguoti į skirtingas nuomones.

Turime suvokti, kad akademinėje erdvėje diskusijos su įvairių pažiūrų pranešėjais neturi būti traktuojamos kaip pritarimas jų pozicijai. Universitetų misija – ne tik perduoti žinias, bet ir kurti aplinką, kurioje galima analizuoti sudėtingus politinius, visuomeninius ir idėjinius klausimus, net jei jie yra aštrūs, nepatogūs ar daliai visuomenės nepriimtini.

Kviečiu aktyviai dalyvauti fakulteto renginiuose, užduoti klausimus, teikti argumentus ir prisidėti prie brandžios, atviros ir pagarbių diskusijų tradiciją puoselėjančios akademinės aplinkos kūrimo.

Artimiausi VDU Politikos mokslų ir diplomatijos renginiai, kuriuose yra laukiami visi: studentai, kolegos, absolventai bei svečiai:

• 2025 lapkričio 25 d., 13:15 val., vieša LSDP pirmininko dr. Mindaugo Sinkevičiaus paskaita „Šiuolaikinė Lietuvos politika“ (lietuvių k.)
• 2025 lapkričio 25 d., 16:15 val., vieša Islandijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvai J. E. Harald Aspelund paskaita „Iceland’s Foreign Affairs – Small Nation – Soft Power“ (anglų k.)
• 2025 lapkričio 25 d., 17:30 val., vieša asociacijų konsultantės Nyderlandų Karališkosios žolės riedulio asociacijoje (KNHB) Geertje Bijleveld paskaita: „Savanorių išlaikymas Olandijos žolės riedulio klubuose: motyvavimo strategijos ir gerosios praktikos pavyzdžiai“ (anglų k.)
• 2025 m lapkričio 27 d. 13:30 val., vieša strateginio marketingo ir komunikacijos ekspertės N. Klebanskajos paskaita „Reputacijos kaina“ (lietuvių k.)
• 2025 lapkričio 27-29 d, II-oji tarptautinė konferencija: „Baltijos šalyse gyvenantys lenkai. Nuo 1863-1864 m. sukilimo iki XXI amžiaus: kalba, tapatybė, kultūra, švietimas“ organizuojama kartu su Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Varšuvos universiteto Rytų Europos studijų centru ir Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje (anglų ir lenkų k.).

VDU PMDF dekanas

Prof. dr. Mindaugas Jurkynas

• Katedros
• Konferencija „Lights and Shadows in the Baltic Sea Region: 15 Years after EU Enlargement”
• Kontaktai
• Pradžia
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Apie fakultetą
• Mokslas
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai