Žurnalistikos studijų Lietuvoje šimtmetis: nuo profesionalumo standartų ugdymo iki visuomenės pasitikėjimo stiprinimo

„Gyvename laikais, kai žiniasklaida išgyvena dideles transformacijas. Tokie žurnalistikos principai, kaip faktiškumas, objektyvumas bei nešališkumas, pastaruoju metu ima vis labiau svyruoti. Keičiasi ne tik žiniasklaidos autoritetas, bet ir informacijos vartojimo įpročiai. Skaitmenizacijos revoliucija tam tikra prasme deprofesionalizavo žurnalistiką. Vis dėlto, visuomenės noras žinoti ir suprasti realybę, nesikeičia”, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytoja, profesorė dr. Auksė Balčytienė.

Šiemet sukanka šimtas metų, kuomet Lietuvoje pradėtos vykdyti žurnalistikos studijos. Šios srities specialistų ugdymo tradiciją ir toliau tęsiantis VDU, jau gegužės 15 d. sukvies žurnalistikos profesionalus, tyrėjus ir visuomenės narius į išskirtinį renginį, kurio metu savo mintimis apie žurnalistikos praeitį, dabartį ir ateitį dalinsis universiteto dėstytojai, absolventai, studentai ir net moksleiviai.

„Žurnalistika yra ne tik amatas, profesija, bet ir mąstymo būdas, misija šviesti visuomenę bei kurti profesionalumo standartus. Šiandien daugelis mūsų esame bendrai pavargę nuo socialinės tinklaveikos, nuolatinio informacinio ir komunikacinio triukšmo. Kyla klausimas, kokios informacijos mums reikia? Norime atgaivinti diskursą, kodėl žurnalistika yra svarbi ir kodėl verta rinktis studijuoti žurnalistiką”, – renginio esmę apibūdina VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja, profesorė dr. Kristina Juraitė.

Apie tai, kokia buvo žurnalistikos studijų pradžia nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos aušroje, kaip keitėsi pačios studijos ir kokius pokyčius išgyvena žurnalistika – interviu su VDU profesorėmis.

Studijų pradžia sutapo su jaunos valstybės atsiradimu

Kaip pasakoja K. Juraitė, žurnalistikos paskaitos VDU pradėtos skaityti 1925 m., o 1941 m. įkurta Sociologijos ir žurnalistikos katedra. „Pirmąsias žurnalistikos paskaitas tuometiniame Lietuvos universitete 1925-1926 m. skaitė iš Šveicarijos atvykęs profesorius Juozas Eretas (1896-1984), 1920 m. įsteigęs ELTA naujienų agentūrą. Jo pradėtą kelią tęsė vienas žymiausių Lietuvos tarpukario žurnalistų, kultūros žurnalo „Naujoji Romuva” leidėjas ir redaktorius Juozas Keliuotis (1902-1983), studijavęs Paryžiaus Sorbonos universitete ir Aukštojoje žurnalistikos mokykloje, kur lankė ne tik žurnalistikos, bet ir sociologijos, filosofijos paskaitas.

Savo vedamose paskaitose jis kėlė ir šiandien aktualius žurnalistikos profesionalumo, žodžio laisvės ir spaudos visuomeniškumo bei atsakomybės klausimus. Tad idėja VDU jungti žurnalistiką su sociologija tikrai nėra atsitiktinė. J. Keliuočio iš Paryžiaus atsivežta vakarietiška patirtis skatino jį į žurnalistiką žvelgti kaip į tautos, visuomenės ir valstybės modernizavimo projektą, reikšmingą ne tik socialiniu, politiniu, bet taip pat profesiniu ir moraliniu požiūriu”, – pažymi profesorė.

Prof. dr. Kristina Juraitė

Tuo metu prof. dr. Auksė Balčytienė atkreipia dėmesį, jog žurnalistikos studijų atsiradimui Lietuvoje įtaką darė technologinė revoliucija ir politiniai įvykiai. „XX a. pradžioje atsiranda radijas, steigiasi pirmosios žiniasklaidos agentūros. Kartu kuriasi ir jauna, demokratinė valstybė, kuriai reikėjo visų šių institutų. Tai yra pagrindiniai motyvai, kurie paskatino ieškoti profesionalų, ir, sykiu suprasti, kad šis, žurnalistikos, žanras yra kitoks nei paprasta literatūra. Pavyzdžiui, Europoje istoriškai susiklostė, jog į žurnalistiką dažniausiai ateidavo žmonės, kuriems nepavyko savęs realizuoti kaip rašytojams, bet žurnalistikoje jie puikiai prisitaikė”, – pasakoja A. Balčytienė.

K. Juraitė papildo, jog pirmaisiais žurnalistais dažnai tapdavo žmonės, jautę paskatą dalyvauti visuomenės gyvenime, puoselėti tautiškumo ir valstybingumo idėjas. „Pavyzdžiui, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu susipažino Pirmojoje lietuvių dailės parodoje, kur ji apsilankė siunčiama „Vilniaus žinių” redakcijos. Mes ją geriau žinome kaip visuomenės veikėją, rašytoją, pedagogę, bet nedaug žinome apie ją kaip vieną to meto spaudos bendradarbių. XIX a. pabaigoje žurnalistikos užuominos jau buvo gyvos ir tampriai susijusios su nacionaliniu judėjimu bei tautiniu atgimimu. Pažvelgę į Lietuvos Tarybos narių sąrašą pamatysime, kad Vasario 16-osios Akto signatarų tarpe buvo nemažai tokių, kurie aktyviai bendradarbiavo spaudoje, buvo žurnalistai, redaktoriai, leidėjai. Tokiame technologiniame ir politiniame kontekste pradėtos žurnalistikos paskaitos buvo viso to tąsa ir, beje, pakankamai ankstyva iniciatyva globaliu mastu, pranokusi ne tik mūsų kaimynus, bet ir daugelį Vakarų šalių”, – teigia VDU dėstytoja.

Studentai pasižymėjo ambicingumu ir reiklumu

1998 m. VDU atkūrus žurnalistikos studijų tradiciją, buvo tikslingai pasirinkta jas pradėti vykdyti ne nuo bakalauro, o nuo magistro studijų lygmens. „Būti žurnalistu nereiškia būti jaunu studentu, vien tik bandančiu pasakyti kas, kur, kada ir kaip įvyko, bet turinčiu ir platesnį akiratį, suvokiantį savo profesijos misijinę funkciją. O misija yra informuoti tiksliai, teisingai ir subalansuotai, bet sykiu suvokiant ir labai didelę atsakomybę už tokią savo rolę”, – pabrėžia A. Balčytienė.

Ji pasakoja, kad tuometiniai studentai išsiskyrė savo ambicingumu ir reiklumu. „Tai buvo gerai išsilavinę, žinantys, ko nori, žmonės. Atėję iš labai įvairių studijų krypčių – nuo anglų filologijos, filosofijos, istorijos iki politikos mokslų. Žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, to meto jaunuolius vienijo alkis, smalsumas, noras suvokti, pažinti, jie turėjo didelį atsakomybės jausmą. Tai buvo tūkstantmečio virsmo karta, turėjusi didelį ir stiprų įgūdį skaityti knygas ir didelės apimties tekstus, juos analizuoti, turintys „ilgesnės distancijos bėgimo pasirengimą”, t. y., kai, visų pirma, skaitai, stebi situaciją, o tik tada komunikuoji. Dabartinis laikmetis yra kitoks, distancija daug trumpesnė. Turi daug greičiau suvokti ir apdoroti informaciją bei transliuoti tai, kas yra aktualu”, – pasakoja profesorė.

K. Juraitė tuometinius studentus prisimena kaip idealistų kartą, į studijas atėjusią su noru prisidėti prie valstybės kūrimo proceso, laisvo žodžio sklaidos. Nuo pat pradžių atkurtoje studijų programoje didelė svarba teikta istorinei ir politinei perspektyvoms.

„Politika yra mūsų demokratinės sistemos kūrimo valiklis. O žurnalistika yra kitas variklis, skirtas teikti informaciją, įtraukti žmones, kviesti juos dalyvauti. Kūrėme ne tik studijų, bet ir mokslinės analitikos židinį, nes, visų pirma, į žurnalistiką žiūrėjome evoliuciniu aspektu. Todėl ir pasirinkome šią sritį analizuoti per politinį, istorinį, socialinį ir, žinoma, technologinį aspektą. Ypatingai didelį dėmesį skyrėme ir žurnalistikos funkcijų demokratinėje visuomenėje stiprinimui. Žurnalistika nėra vien žinutės perdavimo procesas. Ji turi savo ritualus, tradicijas, vertybes, bendruomenės telkimo funkciją. Tačiau gali turėti ir negatyvių aspektų, pavyzdžiui, turėti korupcinių sąsajų ar tarnauti vienai politinei linijai. Apie visa tai mes irgi turime kalbėti”, – tikina A. Balčytienė.

Prof. dr. Auksė Balčytienė

Visuomenei trūksta suvokimo, kas yra žurnalistika

K. Juraitės teigimu, net ir žvelgdami iš dabartinės perspektyvos, galime pamatyti, jog žiniasklaidos funkcijos, jos vieta visuomenėje, santykis su politine, socialine, kultūrine realybe, atsispindėjo ir modernios žurnalistikos studijų pradininko, J. Keliuočio paskaitose XX a. pradžioje. Pasak ekspertės, žurnalistika eina kartu su gyvenimu, bet tuo pačiu prisiima misiją ir atsakomybę už visuomenės sąmoningumą, informatyvumą, kritinį mąstymą, kas yra svarbu visais laikais.

„Turėjome tokį periodą, kai tarsi galėjome atsipalaiduoti ir ieškoti naujų komunikavimo galimybių, galbūt patys tapti tais informacijos kūrėjais ir skleidėjais, bet kritiniais, lūžių laikotarpiais ateina supratimas, kad ne mažiau reikalingi ir profesionalūs žurnalistai. Jų vieta ir misija yra labai svarbi”, – teigia K. Juraitė.

A. Balčytienė pastebi – Sąjūdžio laikotarpis parodė milžinišką visuomenės alkį ilgai slėptai informacijai, tačiau kaip visuomenė iki šiol nesugebėjome „užsiauginti” pagarbos ir suvokimo, kas yra žurnalistika. Tai atsispindi ir į universitetus susirenkančių jaunuolių tarpe. „Žurnalistika tikrai gali prisidėti prie kritinio mąstymo ugdymo. Bet taip pat ir kiekvienas iš mūsų galime labai daug padėti žurnalistikai, jeigu suprasime, kokia yra jos paskirtis ir funkcija – ne tik kaip profesijos, bet ir kaip reiškinio visuomenėje”, – sako A. Balčytienė.

Universitetas – erdvė saugiai ir pagarbiai diskusijai ugdyti

Nors per daugiau nei tris nepriklausomybės dešimtmečius nemažai investuota į žurnalistikos stiprinimą, visuomenės švietimą ir demokratinį ugdymą, K. Juraitės manymu, mes, kaip visuomenė, nuėjome inertiniu keliu, galvodami, jog demokratiniam stabilumui užtikrinti neprivalome dėti papildomų pastangų.

„Jei atkreiptume dėmesį į pilietinės galios indeksą, NVO vaidmuo yra suvokiamas per menkai, pasitikėjimas žurnalistika išlieka žemas. Turime padėti visuomenei suvokti, jog kokybiška žurnalistika egzistuoja. Tikrai yra šaltinių, teikiančių naujausią, kritiškai svarbią ir patikimą informaciją, kuriais galima ir reikia pasitikėti. Pradedant tiek visuomeniniu transliuotoju ir pagrindiniais naujienų portalais“, – pastebi ji. Profesorės A. Balčytienės teigimu, pasitikėjimas žurnalistika yra, visų pirma, pačios žurnalistų bendruomenės uždavinys. Ir visuomenei tai aiškinti reikia labai paprastai, pasitelkiant konkrečius kasdienius pavyzdžius.

„Žurnalistai profesionalai dalyvauja įvairiuose mūsų projektuose, skaito paskaitas studentams, kurių metu nagrinėja realias situacijas ir praktinius iššūkius. Žurnalistikos studijos ir universitetas yra tobula terpė, leidžianti klysti, eksperimentuoti, diskutuoti, atrasti savo vertybinį stuburą, visa tai vykdant kolegų ir bičiulių apsuptyje. Tai – saugi erdvė, suteikianti galimybę samprotauti apie savo, kaip profesionalo, misiją bei išbandyti save vienoje ar kitoje situacijoje. Čia gali susitikti skirtingos nuomonės ir argumentai, kur jie bus išgirsti bei išklausyti, naudojant argumentų ir faktų kalbą ”, – tikina profesorė.

Pasak VDU dėstytojos, vienas žmogus gali būti labai drąsus ir sugebėti dirbti ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, tapti karo korespondentu. Kito profesionalumas gali pasireikšti situaciją nešališkai komentuojant nebūtinai būnant įvykio vietoje. „Čia ir yra didžiausia studijų stiprybė – padėti tam tikras situacijas išsibandyti kiekvienam studentui individualiai. Tada tampa ir sau pačiam lengviau atsakyti į klausimą, kokioje terpėje žmogus galėtų save realizuoti. Apie tokius dalykus galime kalbėti saugioje, įsiklausančioje, dėmesingoje aplinkoje. Tai kartu tampa ir psichologiniu pastiprinimu”, – studijų suteikiamą naudą apibūdina profesorė.

Profesionalus ugdančios studijos

Per daugiau nei 25-erius metus nuo žurnalistikos studijų VDU atkūrimo pradžios, ši programa spėjo išgyventi ne vieną transformaciją: keitėsi ne tik dėstytojai, paskaitų turinys, bet ir studijų programos pavadinimas. Anglų kalba vykdoma „Ateities medijų ir žurnalistikos” magistro studijų programa yra viena ambicingiausių visame VDU, o Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) tarptautinės ekspertų grupės vertinimu, 2021 m. ši studijų programa išrinkta vienareikšme žurnalistikos krypties studijų lydere Lietuvoje. 2024 m. VDU vykdomos komunikacijos krypties studijų programos taip pat pripažintos geriausiomis šalyje. Studijuojantieji žurnalistiką siekia spręsti sudėtingiausius šiuolaikinės profesijos klausimus: išlaikyti klasikinės žurnalistikos siekius ir viešinti skaitmenizuotos medijų aplinkos problemas.

„Į žmogų orientuotas žvilgsnis yra pagrindinis variklis, sukantis studijų procesą. Kad ir kokius sprendimus priimtume ar technologijas naudotume, kaip mus veiktų algoritmai, visa tai veikia sąveikoje su žmogumi. Žmogaus pasirinkimai, ambicijos, motyvacija, gyvenimo patirtis, nelygybės, su kuriomis susiduria visuomenė, tradicijos, vertybės, geografija yra pagrindiniai dalykai, sudarantys žurnalistikos studijų esmę”, – pabrėžia A. Balčytienė.

Pasak K. Juraitės, studijų moduliai yra orientuoti tiek į kontekstinį, tiek instituciniu požiūriu paremtą informacinės – komunikacinės sistemos suvokimą. „Paskaitose kalbame apie technologijas ir kaip jos keičia žurnalistiką, kaip ją veikia visuomenė, politika ir ekonomika. Studentai mokosi įvairių naujienų ir turinio kūrimo strategijų, gilinasi į tokias temas kaip post-tiesa ir šiuolaikiniai informaciniai karai, įvairių komunikacijos ekosistemų Europoje analizė, ieško geriausio skaitmeninio pasakojimo formato, atlieka tiriamąją žurnalistinę praktiką. Katedroje veikia žurnalisto Romo Sakadolskio vardo medijų laboratorija, kurioje studentai paskaitose įgytus įgūdžius gali pritaikyti praktiškai”, – studijas apibūdina profesorė.

VDU studentai Romo Sakadolskio medijų laboratorijoje

Diskutuoti kvies ir jaunąją kartą

Žurnalistikos studijoms Lietuvoje šiemet minint savo šimtmetį, gegužės 15 d. universitetas savo bendruomenės narius, absolventus, moksleivius ir visus besidominčius žurnalistika pakvies į išskirtinį renginį, pavadinimu „Pradžių pradžia: žurnalistikos studijoms Lietuvoje – 100“.

Pasak vienos iš šios iniciatyvos organizatorių, prof. K. Juraitės, renginio tikslas – ne tik paminėti šį reikšmingą jubiliejų, bet ir pakviesti jaunus žmones į žurnalistiką pažvelgti kitaip.

„Moksleiviai, kuri yra viena pagrindinių šio renginio auditorijų, tikrai turi susikūrę tam tikrą paveikslą, tačiau jis nebūtinai yra toks, kokia iš tikrųjų žurnalistika. Jie seka tinklalaidžių vedėjus, turi savo temas, į kurias gilinasi ir žino, kas jiems rūpi. Manau, kad tai yra karta, kuri visai kitaip suvokia žurnalistiką. Mūsų šio renginio uždavinys – papasakoti, kad tai, ką jie įsivaizduoja, turi ir profesinį lygmenį. Iš savo pusės pristatysime istorinį žvilgsnį, pasidalinsime absolventų, katedros darbuotojų, studentų mintimis. Tačiau norime išgirsti ir moksleivių patirtis – tai jie galės parodyti per renginio metu vyksiantį protmūšį”, – sako A. Balčytienė.

Renginyje dėmesio sulauks ir universiteto bendruomenė. Pagrindinį pranešimą „Universitetas kaip modernios tautos ugdymo institucija“ skaitys profesorius Antanas Kulakauskas. Po jo seks diskusija „O kodėl žurnalistika?“, kurioje dalyvaus žurnalistai, universiteto dėstytojai ir absolventai. Ją moderuos žurnalistas, Viešosios komunikacijos katedros docentas Rytis Zemkauskas.

Politinio raštingumo konkurse mokiniai gilino žinias apie valstybės veikimą

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas (VDU PMDF) organizavo politinio raštingumo žinių konkursą „Politika aplink mus“, skirtą mokiniams, besidomintiems politika, pilietiškumu ir tarptautiniais procesais.

Pasak konkurso organizatoriaus doc. dr. Mindaugo Norkevičiaus, iniciatyva siekta ne tik skatinti jaunimo domėjimąsi šalies politiniu gyvenimu, bet ir padėti suprasti jų, kaip piliečių, teises bei pareigas:
„Norėjome parodyti, kaip kiekvienas gali prisidėti prie konstruktyvaus politinio dialogo kūrimo, suprasti Lietuvos vaidmenį tarptautinėje aplinkoje, mokėti kritiškai vertinti ir atsirinkti patikimą informaciją,“ – teigė docentas.

Konkursas vyko trimis etapais. Pirmajame etape mokiniai dalyvavo klausimų turnyre, apėmusiam temas nuo LR Konstitucijos iki Europos Sąjungos veiklos. Antrajame etape dalyviai sprendė užduotis, paremtas konkrečiais istoriniais ir šiuolaikiniais įvykiais, vertindami jų politinį kontekstą. Trečiajame, kūrybiniame etape mokiniai pristatė savo sukurtas nacionalinio saugumo strategijas Lietuvai.

Geriausiai pasirodžiusiems konkurso dalyviams įteikti diplomai ir prizai, o jų mokytojai apdovanoti padėkos raštais už indėlį ruošiant mokinius.

Šis konkursas – tai puikus pavyzdys, kaip akademinė bendruomenė gali įkvėpti jaunus žmones aktyviai ir sąmoningai dalyvauti viešajame gyvenime.

PMDF studentai dalyvavo „Erasmus BIP“ programoje Poznanėje

2025 m. balandžio 7–11 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) studentai kartu su prodekane Aiste Žemaityte dalyvavo „Erasmus Blended Intensive Programme (BIP)“ – tarptautiniame trumpalaikiame akademiniame projekte, vykusiame Adamo Mickevičiaus universitete Poznanėje (Lenkija). Projektas parengtas Poznanės A. Mickevičiaus universitetui bendradarbiaujant Vytauto Didžiojo (Lietuva), Opavos Silezijos (Lenkija), Šv. Kirilo ir Metodijaus Trnavoje (Slovakija), Libereco technikos (Čekija) ir Babeș-Bolyai (Rumunija) universitetais.

Programos tema – „Cross-Border Cooperation and Border Conflicts in Central and Eastern Europe at the Time of Policrisis“ – kvietė gilintis į tarpvalstybinių konfliktų ir pasienio bendradarbiavimo iššūkius šiuolaikiniame geopolitinių krizių kontekste. Dalyviai turėjo galimybę ne tik klausytis dėstytojų paskaitų iš skirtingų šalių, bet ir pristatyti savo projektinius darbus bei diskutuoti aktualiais klausimais su studentais iš kitų Europos šalių.

Vizito metu studentai lankėsi Lenkijos ir Vokietijos pasienyje – Collegium Polonicum Slubicėje, dalyvavo įvairiose praktinėse veiklose bei dirbo tarptautinėse komandose.

Pasak Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantūros studento Karolio Kasarausko: „Ši programa leido geriau suprasti pasienio konfliktus bei kaip jie yra formuojami ir kokią įtaką jiems daro besikeičiančios geopolitinės aplinkybės. Projekto su studentais iš kitų universitetų rengimas leido pagerinti komunikacijos, tarptautinio bendradarbiavimo bei grupinio darbo įgūdžius.“

Politikos mokslų bakalauro studentas Valdas Valavičius pabrėžė kultūrinės patirties svarbą: „Manau, kad tokie trumpalaikiai mainai yra puiki proga susipažinti su kitos šalies kultūra, pamatyti studentiško gyvenimo skirtumus.“ Jis taip pat dalijasi įžvalgomis iš diskusijų: „Tokie trumpalaikiai vizitai leidžia susipažinti su skirtingais požiūriais, pvz., sankcijų Rusijai vertinimu. Kai vienas iš slovakų pareiškė, kad sankcijas reikėtų švelninti, tai buvo netikėta – Lietuvoje tokia nuomonė iš jauno žmogaus gana reta. Tai rodo, kad mūsų politinė branda – aukštesnio lygio.“

Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantas Darius Sejūnas taip pat džiaugėsi dalyvavimu: „Šis BIP buvo kupinas bendravimo ir bendradarbiavimo tarp studentų, dėstytojų iš skirtingų universitetų bei valstybių. Buvo įdomu ir naudinga būti tokios programos dalimi.“

Fakulteto prodekanė Aistė Žemaitytė, kuri kartu su partneriais iš užsienio universitetų rengė šią BIP programą bei skaitė paskaitas projekto dalyviams, džiaugiasi bendradarbiavimu: „Labai džiaugiuosi galėjusi prisidėti prie šio projekto rengimo. Tai – puiki galimybė įtraukti PMDF studentus į tarptautines akademines veiklas ir sudaryti jiems sąlygas pažinti užsienio studijų aplinką, mokytis per patirtį. Be galo didžiuojuosi VDU studentais – visų užsiėmimų metu jie demonstravo aukštą profesionalumą, buvo aktyvūs, kūrybingi ir paliko puikų įspūdį partneriams iš kitų šalių.“

PMDF džiaugiasi savo studentais ir dėstytojais, aktyviai dalyvaujančiais tarptautinėse akademinėse iniciatyvose, kurios plečia akiratį, stiprina kompetencijas ir skatina tarpdisciplininį bei tarpkultūrinį bendradarbiavimą.

Politologijos žinių konkursas mokiniams „Politika aplink mus“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas kviečia bendrojo ugdymo mokyklų 10–12 klasių (II–IV gimnazijos) mokinius dalyvauti politologijos žinių konkurse „Politika aplink mus“. Konkursas vyks 2025 m. balandžio 3 d. (ketvirtadienį) 14.00 val. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto 414 auditorijoje (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).

Konkursas skirtas moksleiviams, norintiems pasitikrinti savo politologines žinias, geriau suprasti politinius procesus ir pasiruošti istorijos ar geografijos egzaminams. Konkurso organizatorius, doc. dr. Mindaugas Norkevičius, pabrėžia, kad politologiniai klausimai yra neatsiejama visuomenės mokslų dalis, o dalyvavimas konkurse leidžia mokiniams ne tik įvertinti savo žinias, bet ir sužinoti naujų dalykų apie politinius procesus. Pasak organizatoriaus, „konkursas padeda skatinti mokinių politinį raštingumą ir domėjimąsi politiniais reiškiniais“.

Geriausiai pasirodę konkurso dalyviai bus apdovanoti diplomais ir prizais – I, II ir III vietų laimėtojai gaus atminimo dovanų. Taip pat bus pagerbti ir mokiniai ruošę mokytojai, kuriems bus įteikti specialūs pažymėjimai.

Visus besidominčius politika ir norinčius pasitikrinti savo žinias kviečiame registruotis ir dalyvauti!

Registracijos forma https://shorturl.at/IPRnr

Plačiau apie konkursą bei žinių konkurso nuostatai.

Diplomatijos istorijos žinių konkursas moksleiviams

Siekiant supažindinti mokinius su Lietuvos diplomatijos svarba valstybingumui Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas organizavo istorijos žinių konkursą „Diplomatai, kūrę Lietuvą“. Konkursas buvo skirtas Kauno miesto ir rajono ugdymo įstaigoms. Laimėjusios komandos buvo apdovanotos diplomais ir Vytauto Didžiojo universiteto prizais.

„Konkursu siekta skatinti mokinių saviraišką, kūrybiškumą, bendravimą, domėjimąsi Lietuvos diplomatijos istorija, atskleidžiant Lietuvos užsienio politikos įtaką, plėtojant istorines žinias ir ugdant pilietiškumo kompetencijas“, – teigia konkurso organizatorius doc. dr. Mindaugas Norkevičius.

Po konkurso mokyklų dalyviams vyko ekskursija po Prezidento Valdo Adamkaus muziejaus ekspoziciją.

Registracija studentams dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2025“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai kviečiami dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2025“, skirtoje 150-osioms žymiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875–1911) gimimo metinėms paminėti.

Konferencija, pavadinimu „Mokslo ir kultūros sonata“, vyks 2025 m. gegužės 9 d., penktadienį, VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas). Konferencijos išvakarėse vyks koncertas, skirtas VDU bendruomenei, partneriams ir konferencijos dalyviams.

Skaityti pranešimus, pristatyti kūrybą ir/arba moderuoti konferencijos sekcijas kviečiami visų studijų krypčių ir pakopų studentai. Pranešimus/pasirodymus galima rengti individualiai arba su grupe studentų.

REGISTRACIJOS FORMA ir daugiau informacijos.

Registracija vyksta iki kovo 31 d.

Pranešimų temos turi atliepti šias konferencijos potemes:

Universitetas kaip kūrybos ir meno erdvė
Laisvės galimybės ir ribos
Kūrybiškumas ir technologijos
Verslo ir socialinių iššūkių sprendimai
Žmogus, bendruomenė ir visuomenė pokyčių kontekste
Gamta mokslininko rankose
Kalbų, kultūrų įvairovė ir humanistinės vertybės
Darnus vystymasis ir lyderystė švietime
Sportas ir sveikatingumas
Laisvės galimybės ir ribos politikoje bei komunikacijoje

„Laisvė kurti 2024“ raktiniai žodžiai, padėsiantys susiorientuoti konferencijos temoje: liberalieji menai, tarpdiscipliniškumas, kūrybiškumas, darnus vystymasis, inovacijos, daugiakalbystė, dirbtinis intelektas.

Pranešimų trukmė ir formatai:

Pranešimas žodžiu (iki 15 min.)
Stendinis pranešimas
Meninės kūrybos pristatymas (pasirodymas su prisistatymu, iki 15 min. trukmės, arba darbų paroda)

Pristatymo kalbos: lietuvių, anglų ir kitos universitete dėstomos kalbos.

Registracijos formoje būtina pateikti pateikti pranešimo santrauką (nuo 200 iki 250 žodžių) lietuvių arba anglų kalba.

Pranešimo santraukoje turi būti nurodoma:

Pranešimo mokslinė (praktinė) problema
Pranešimo tikslas
Pranešimo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai
Pagrindiniai tyrimo rezultatai (pranešimo įžvalgos)
Raktiniai žodžiai (3-5 žodžiai)
Literatūra (tik moksliniams pranešimams)

Atrinktų pranešimų autoriai informuojami iki balandžio 15 d. Konferencijos programa skelbiama iki balandžio 25 d.

Konferencijos programa bus skelbiama čia.

Konferencija yra dalis visus 2025 metus truksiančių renginių, projektų ir iniciatyvų, skirtų VDU pirmininkavimui „Transform4Europe“ (T4EU) aljanse. Vienuolika Europos universitetų vienijantis aljansas siekia sukurti bendras struktūras, programas, mokslo bei inovacijų platformas, o svarbiausia – stiprinti T4EU ateities viziją, tapatybę ir bendradarbiavimą.

Fakulteto studentai – vieninteliai Lietuvos atstovai ES Tarybos simuliacijoje Briuselyje

Vasario 19–22 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) prodekanė Aistė Žemaitytė kartu su studentais dalyvavo Europos Sąjungos Tarybos (Council of the European Union) simuliaciniuose užsiėmimuose „ConSIMium: Tarybos simuliacijos patirtis“ Briuselyje, Belgijoje.

Tai unikalus, jau trečius metus Europos Sąjungos Tarybos organizuojamas renginys, kuriame susirenka universitetų studentai iš visos Europos. VDU studentai buvo vieninteliai atstovai iš Lietuvos, turėję išskirtinę progą dalyvauti šiame prestižiniame renginyje. Atranka į „ConSIMium“ simuliacijas yra itin konkurencinga – paraiškas teikia daugybė Europos universitetų, tačiau tik geriausiai pasirengusios komandos gauna galimybę vykti į Briuselį ir atstovauti savo šalį.

Šis pasiekimas nebūtų įmanomas be VDU PMDF prodekanės Aistės Žemaitytės iniciatyvos ir indėlio – jos pateikta paraiška, ilgametė patirtis ir įsitraukimas į studentų ugdymą lėmė, kad būtent VDU studentai šiemet gavo šią neįkainojamą galimybę. Tai įrodo ne tik studentų pasirengimo lygį, bet ir universiteto pripažinimą tarptautinėje akademinėje erdvėje.

„Dalyvavimas šiame projekte – tai neįkainojama galimybė studentams iš arti pamatyti, kaip veikia Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procesai. Tai ne tik teorinių žinių pritaikymas praktikoje, bet ir intensyvi diplomatinė patirtis, reikalaujanti strateginio mąstymo, greito reagavimo ir gebėjimo ieškoti kompromisų. Džiaugiuosi, kad mūsų studentai pademonstravo itin aukštą pasirengimą, o Lietuvos komanda buvo viena stipriausių šiame prestižiniame renginyje“, – sakė A. Žemaitytė.

VDU atstovavo Politikos studijų bakalauro studentai Ignas Saročka, Valdas Valavičius, Lukas Šermukšnis bei Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistro studentai Karolis Kasarauskas, Ūla Jankauskaitė ir Brigita Dyburytė.

Kiekvienas komandos narys, dar iki atvykimo į Briuselį yra parengiamas atitinkamai rolei, kurią ir turi reprezentuoti atstovaujamos šalies lygmeniu susitikimuose Briuselyje. ES šalių studentais buvo suskirstyti į penkias vaidmenų grupes: ES vadovus, ambasadorius, nacionalinius ekspertus, ministrus ir žurnalistus.

Per dvi dienas šeši kiekvienos komandos studentai imitavo dvi Europos Vadovų Tarybos sesijas ir visų lygių ES Tarybos posėdžius aktualiomis temomis. Pavyzdžiui, 2024 m. temos buvo dirbtinis intelektas ir kibernetinio saugumo atsparumas, o 2025 m. studentai diskutavo apie ES gynybos pramonę ir bendrus viešuosius pirkimus bei svarbiausias žaliavas.

PMDF prodekanė A. Žemaitytė ne tik užtikrino, kad būtent VDU studentai gautų šią unikalią galimybę, bet ir viso pasiruošimo proceso metu lydėjo juos, padėjo suprasti ES sprendimų priėmimo mechanizmus bei užtikrino, kad Briuselyje jie galėtų pademonstruoti aukščiausio lygio akademinį ir praktinį pasirengimą.

ConSIMium organizuoja Tarybos generalinis sekretoriatas.

Copyright: European Union ir dalyvių.

Susipažinkite su 2025 m. ConSIMium dalyviais

	Ignas Saročka, atliko šalies vadovo pareigas: „Dalyvavimas „ConSIMium“ lavino kritinį mąstymą, derybinius įgūdžius ir gebėjimą rasti kompromisus. Užmezgiau naujų pažinčių, keičiausi politinėmis įžvalgomis su studentais iš visos ES. Rekomenduoju politikos mokslų studentams – tai neįkainojama patirtis.“
	Valdas Valavičius, atliko šalies ministro pareigas: „Simuliacija padėjo geriau suprasti ES sprendimų priėmimo procesą ir jo sudėtingumą. Atstovaudamas ministro vaidmenį, turėjau galimybę susipažinti su skirtingų valstybių pozicijomis ir įgijau vertingų derybinių įgūdžių. Supratau, kad ES veiksmingumas priklauso nuo visų grandžių – nuo lyderių iki nacionalinių ekspertų. Tai puiki patirtis studentams, besidomintiems tarptautiniais santykiais.“
	Karolis Kasarauskas, atliko šalies ambasadoriaus pareigas: „Renginys suteikė galimybę iš arti pajusti ES Vadovų Tarybos darbo specifiką, sustiprinti teorines žinias apie politikos formavimą, tarptautinius santykius ir daugiašales derybas.“
	Brigita Dyburytė, atliko šalies ekspertės pareigas: „ConSIMium“ yra puiki galimybė iš arčiau susipažinti su Europos Tarybos veikla ir vidiniais procesais. Simuliacijos metu supratau, kaip veikia ES institucijos, išgirdau apie karjeros galimybes šioje srityje ir sutikau daug įdomių asmenybių – tiek studentų iš visos Europos, tiek ES institucijose dirbančių specialistų“.
	Ūla Jankauskaitė, atliko šalies ekspertės pareigas: „Simuliacija leido įsigilinti į ES gynybos ir saugumo klausimus, argumentuotai išreikšti nacionalinę poziciją ir diskutuoti su kitų šalių atstovais. Tai ne tik akademinė, bet ir praktinė patirtis, padėjusi suprasti ES veikimo principus bei karjeros galimybes šioje srityje.“
	Lukas Šermukšnis, atliko šalies žurnalisto pareigas: „Dalyvavimas „ConSIMium“ leido iš arti susipažinti su žurnalisto darbu ES institucijose, pabendrauti su ten dirbančiais lietuviais ir kitų valstybių atstovais. Diskusijos su „valstybių vadovais“ ir „ministrais“ padėjo geriau suprasti skirtingų šalių pozicijas. Išmokau struktūruoti straipsnius, aiškiai pateikti informaciją. Tai puiki galimybė praplėsti akiratį ir praktiškai pritaikyti žinias.“

PMDF studentai pristato tinklalaidę „Nepelnytai nepakviesti“

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) ketvirtakursiai vasarį pradeda nauja iniciatyva – tinklalaide „Nepelnytai nepakviesti“. Tinklalaidėse kartu su kviestiniais svečiais studentai aptars svarbiausius politinius, ekonominius ir kultūrinius procesus.

„Deja, bet tiktai ketvirtais studijų metais supratome, kad universitete galime ne tik studijuoti, ne tik užsiimti prokrastinacija, bet galime nuveikti ir kažką naudingo platesnei visuomenės daliai. Mūsų tikslas šviesti jaunąją visuomenės dalį, kad ji pabustų iš to politinio miego“, – pasakojo vienas iš trijų tinklalaidės sumanytojų Ignas Saročka.

Vaikinai į savo laidas kviesis akademikus, dėstytojus, savo sričių profesionalus, politikus ir visuomenininkus. „Mes esam studentai, tikrai nelaikome savęs kažkokiais ekspertais temų, apie kurias kalbėsime, todėl kviesimės pagalbą, mokysimės patys ir stengsimės mokyti jus“, – sakė Tautvydas Vitkauskas.

Pasak studentų, didelė problema, kad politika, taip, kaip yra nušviečiama žiniasklaidoje ir mokykloje, yra neįdomi tema jaunimui, nes informacija pateikiama nepatraukliai. „Darysim tai, ko manom, kad tikrai trūksta, ir tikimės, kad prisidėsime prie to, kad išvengtume tokių rezultatų, kuriuos pasiekėme per praėjusius rinkimus“, – teigė Tautvydas.

„Stengsimės kalbėti kuo paprasčiau, kad ir patys kuo geriau suprastumėme ir jums kuo aiškiau būtų. Perdirbsime informaciją, kad nebūtų pateikta taip, kaip žiniasklaidoje“, – sakė Lukas Šermukšnis, Krašto apsaugos savanorių pajėgų karys savanoris, pridūręs, kad bus aptarta ir labai aktuali krašto apsaugos tema.

Tinklalaidės kūrėjai Lukas, Tautvydas ir Ignas.

Pirmoje tinklalaidėje, kurią jau galima rasti Youtube kanale, kalbama apie apie politologiją ir VDU. Laidos viešnia – studentų iniciatyvos globėja, PMDF prodekanė Aistė Žemaitytė.

„Pažįstu Luką, Igną ir Tautvydą nuo pirmųjų studijų metų universitete ir smagiai priimu studentų sugalvotą „Nepelnytai nepakviesti“ saviironišką pavadinimą. Toks pavadinimas iškart kuria lengvą humoro toną ir kviečia klausytoją į rimtus dalykus žvelgti paprastai. Studentai pasirinkto tarsi savitą elegantišką būdą iš anksto „nuginkluoti“ bet kokią kritiką ir parodyti, kad vedėjai ne tik turi gerą humoro jausmą, bet ir moka į viską žiūrėti su sveika doze saviironijos. Be to, tai intriguojantis kabliukas: klausytojui smalsu, kas šie „nepakviestieji“ ir kodėl jie vis dėlto nusprendė dabar kalbėti“ – palaikydama studentų iniciatyvą pasakojo A. Žemaitytė

Pasak prodekanės, nors matomas augantis jaunimo įsitraukimas į politinį gyvenimą, tačiau bendros pilietinės žinios yra pakankamai silpnos: „Manau, Igno, Luko ir Tautvydo iniciatyva yra labai savalaikė, nes jauno žmogaus įsitraukimas į tai, kas vyksta šalyje ir už jos, yra labai svarbus. Džiugu, kad ši iniciatyva kilo iš pačių studentų. Jų entuziazmas, ambicija bei noras kurti ir dalintis savo žiniomis atspindi VDU puoselėjamas vertybes – kritišką mąstymą, laisvę kurti ir akademinį smalsumą. Tokie projektai ne tik stiprina studentų bendruomenę, bet ir prisideda prie visuomenės švietimo, kviesdami įsitraukti ir diskutuoti visus, kuriems rūpi politiniai procesai ir demokratijos ateitis“.

Fakultete vyks Politikos mokslų krypties vertinimo ekspertų vizitas

Vasario 6 d. Vytauto Didžiojo universitete vyks Politikos mokslų krypties vertinimo ekspertų vizitas (vertinamos magistro studijų programos Diplomatija ir tarptautiniai santykiai, Šiuolaikinė Europos politika ir bakalauro studijų programos Pasaulio politika ir ekonomika, Politikos mokslai, Tarptautinės politikos ir vystymo studijos, Viešasis administravimas).

Krypties studentus kviečiame į susitikimą su ekspertais 12:00-12:45, o visus krypties akademinės bendruomenės narius – į supažindinimą su bendraisiais pastebėjimais vizito metu 16:30-16:45.

Susitikimų vieta: V. Putvinskio g. 23 – 312.

Susitikimo dienotvarkę galima rasti čia

Kokybės dienos proga VDU – apdovanojimai PMDF

Lapkričio 14 dieną Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vyko renginys „Kokybė 360°“, skirtas Pasaulinei kokybės dienai, kuri minima kasmet antrąjį lapkričio ketvirtadienį Jungtinių Tautų iniciatyva. Renginio metu vyko apskritojo stalo diskusija apie ateities universitetus ir buvo apdovanoti inovatyviausi VDU dėstytojai bei akademiniai padaliniai.

Renginio pradžioje vyko apskritojo stalo diskusija „Ateities universitetas: dirbtinis intelektas ir studijų kokybė“, kurios dalyviai aptarė, kaip dirbtinis intelektas keis studijų procesus. DI įrankiai yra didelis iššūkis universitetams – jų atsiradimas, pasak diskusijos dalyvių, reiškia nuolatinius pokyčius studijų ir kokybės sistemoje, skirtingas studentų mokymosi patirtis.

Antroje renginio dalyje buvo apdovanoti inovatyviausi universiteto dėstytojai ir akademiniai padaliniai. Dėstytojai už inovatyvias iniciatyvas buvo apdovanoti šešiose kategorijose – kiekvienos kategorijos nugalėtojui skirtas 1000 eurų prizas. Už puikias inovacijas kai kuriose kategorijose dėstytojai buvo paskatinti 500 eurų prizais. Įtraukių ir individualizuotų metodų kategorijoje pirmąją vietą užėmė Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytoja Austėja Pečiurienė už inovaciją „Dirbk komandoje – lyg realiame darbe“.

Padalinių apdovanojimuose Tarptautiškumo lyderio nominacija įteikta Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetui.