prof. K. Juraitė dalyvavo Baltijos studijų plėtros asociacijos (AABS) konferencijoje
Birželio 1-3 d. Viešosios komunikacijos katedros profesorė Kristina Juraitė dalyvavo Baltijos studijų plėtros asociacijos (Association for the Advancement of Baltic Studies, AABS) konferencijoje Stanfordo universitete (JAV), kur skaitė pranešimą tema “Medijų vartojimo dinamika ir naujienų raštingumo poreikis post-tiesos pasaulyje”, organizavo diskusijų sesiją “Kintančios medijos, kintančios visuomenės”, skirtą medijų raštingumo situacijai Baltijos šalyse aptarti kartu su Estijos, Latvijos ir JAV mokslininkais, dalyvavo mokslinėje diskusijoje apie Estijos visuomenės socialinių transformacijų konceptualizavimą. Dalyvavimą konferencijoje finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal ES struktūrinių fondų projektą „Medijų tyrimų sklaida tarptautinėje Baltijos studijų plėtros asociacijos (AABS) konferencijoje“ (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-06-0216).
Šiemet konferencija buvo skirta dviem ypatingoms progoms: tai 50-osioms Baltijos studijų plėtros asociacijos veiklos metinėms ir Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmečio paminėjimui. dalyvavo per 500 mokslininkų ir tyrėjų iš viso pasaulio.
Daugiau:
http://aabs-balticstudies.org/
Diplomų teikimo šventė 2018
2018 06 22 Vytauto Didžiojo universitete vyko diplomų teikimai Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto studentams. Iškilmingoje šventėje sveikinimo kalbas sakė VDU Rektorius prof. Juozas Augutis, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanės doc. dr. Ingrida Unikaitė Jakuntavičienė, ir dr. Sima Rakutienė, PMDF Viešosios komunikacijos katedros lektorius Algirdas Davidavičius, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos departamento direktorė, PMDF absolventė dr. Ernesta Buckienė.
Šventės dalyvius taip pat sveikino JAV ambasadorė Lietuvoje jos ekscelencija Anne Hall, PMDF Viešosios komunikacijos docentas Mykolas Drunga, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento Tarptautinių ekonominių organizacijų skyriaus pirmasis sekretorius, PMDF absolventas dr. Donatas Vainalavičius.
Foto Jono Petronio
„Routledge“ išleistoje knygoje – doc. dr. R. Baločkaitės straipsnis
PMDF Regionistikos katedros docentės dr. Rasos Baločkaitės straipsnis „Buržuazija kaip vidinis Orientas sovietinėje lietuvių literatūroje“ buvo įtrauktas į knygą „Coloniality, Nationality, Modernity. A Postcolonial View on Baltic Cultures under Soviet Rule“, kurią šiemet išleido britų leidykla „Routledge“.
Ši knyga skirta aptarti kolonializmo ir postkolonializmo problematikai Baltijos šalyse. Ilgą laiką kolonializmas ir postkolonializmas buvo siejami su klasikinėmis Vakarų valstybių užjūrio teritorijomis, tačiau pastaraisiais metais tyrėjai vis dažniau naudoja kontinentinio arba vidinio kolonializmo sąvokas.
Kolonializmo ir postkolonializmo teorijos pasitelkiamos aiškinant kultūrinius ir politinius procesus bei galios santykius tarp tame pačiame žemyne esančių valstybių, dažniausiai – kalbant apie Airiją, Škotiją, Baltarusiją, Ukrainą, Kaukazą, Centrinės Azijos šalis, Baltijos valstybes, taip pat – interpretuojant sovietinę sistemą kaip kontinentinio kolonializmo modelį.
Rinkinyje esantys straipsniai pateikia pokolonijinę perspektyvą apie Baltijos šalių visuomenes ir kultūras – tai yra, tokią perspektyvą, kuri jautri sovietinio kolonializmo padariniams.
2016 m. Ohajo universiteto (JAV) profesorės Epp Annus iniciatyva, bendradarbiaujant mokslininkams, buvo išleistas specialus „Journal of Baltic Studies“ numeris, skirtas kolonializmo ir postkolonializmo tematikai Vidurio ir Rytų Europoje. Leidykla „Routledge“ nusprendė, jog šį numerį verta išleisti dar kartą – kaip knygą.
Doc. dr. Rasos Baločkaitės straipsnyje analizuojama, kaip sovietinėje literatūroje – A. Bieliausko romane „Rožės žydi raudonai“ – klasikiniai kolonializmo mitai apie primityvius, prietaringus, lepius, iracionalius, aistrų ir impulsų nevaldančius subalternus yra pritaikomi „socialiai tolimam elementui“, t.y. buržuazijai.
Pokario Kaunas, Žaliakalnis. Jaunas energingas komjaunuolis grįžta iš Rusijos ir imasi kurti naują gyvenimą savo paties šalyje, t.y. bando ją „kolonizuoti“. Kurdamas naują tvarką savo paties šalyje, jis manevruoja po įvairius socialinius sluoksnius ir kasdien susiduria su pokyčių nesuprantančiais bei jiems besipriešinančiais žmonėmis, su jam pačiam tolimu ir svetimu pasauliu – egzotiškos išvaizdos buržuazijos gražuolėmis, manieringomis jų motinomis haremą primenančiuose kambariuose, smulkiosios buržuazijos tamsiais prietarais, Švento Jurgio amuletais, gašliomis, stambiašlaunėmis moterimis, pajuodusiomis nuo godumo senėmis, su primityviu mąstymu, smurtu ir nevaldomomis aistromis.
Pasitelkiant tradicines Vakarų užjūrio kolonializmo bei orientalizmo retorines figūras ir diskursyvines praktikas, socializmo eksperimentui besipriešinantys ar nepritariantys socialiniai sluoksniai yra dehumanizuojami, parodomi kaip „mažiau žmonės“, iracionalūs, primityvūs, atsilikę, ne tik keliantys grėsmę visuomenei, bet ir patys kenčiantys nuo savo iracionalumo bei nevaldomų aistrų pertekliaus. Jie buvo vaizduojami kaip žmonės, kuriuos reikia suvalgyti, kontroliuoti ir perauklėti – jų pačių labui, prieš jų pačių valią. Pasitelkiant literatūrą kaip propagandos ir ideologijos įrankį, visuomenės akyse jie paverčiami „vidiniu Orientu“ – keistu, egzotišku, iracionaliu, pavojingu Orientu, kurį būtina įveikti, kolonizuoti ir „civilizuoti“.
Priėmimas į nuolatines magistrantūros studijas
Vytauto Didžiojo universitetas, vykdantis studijas, grįstas Artes Liberales principais, nuo birželio 4 dienos skelbia priėmimą į daugiau nei 40 magistrantūros studijų programų. Stojantiesiems šiais metais siūlomas platus spektras studijų programų: jungtinių, dvigubo diplomo su užsienio partneriais, studijų programų, vykdomų anglų kalba, ir kitų studijuojančiojo ir darbo rinkos poreikius atitinkančių studijų programų.
Prašymų dalyvauti priėmime į magistrantūros studijas registracija vyksta internetu. Stojantieji gali nurodyti iki 4 pageidavimų, juos išdėstant prioriteto tvarka.
Prašymų priėmimas į magistrantūros studijas vykdomas internetu epasirasymas.vdu.lt. Prašymus bus galima teikti iki birželio 28 d. 24 val. Likus laisvoms vietoms bus skelbiamas papildomas priėmimas nuo liepos 10 d. Kviečiame studijuoti Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto magistrantūroje:
Diplomatija (Vilniuje, anglų kalba)
Diplomatija ir tarptautiniai santykiai (Kaune, anglų kalba)
Šiuolaikinė Europos politika (Kaune, lietuvių kalba)
Valstybės institucijų administravimas (Kaune, lietuvių kalba)
Integruota komunikacija (Kaune, lietuvių kalba)
Žurnalistika ir medijų industrijos (Kaune, anglų kalba)
Praktinė filosofija (Kaune, lietuvių kalba)
VDU absolventams nereikia pateikti diplomo ir jo priedėlio, tik užpildyti prašymą ir pridėti registracijos mokesčio kvito kopiją (rekvizitus rasite čia) bei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus (jei nurodyta). Kitų aukštųjų mokyklų absolventai turi pateikti išsilavinimo dokumentų, asmens dokumento, registracijos mokesčio kvito ir kitų dokumentų kopijas. Jei dar neturite diplomo ir jo priedėlio, pateikti galima akademinę pažymą.
Birželio 29 dieną vyks stojančiųjų motyvacijos vertinimas, tik tiems, kurie kandidatuoja į studijų programas, kurių priėmimo sąlygose jis numatytas. Stojantieji privalo dalyvauti motyvacijos vertinime nurodytu laiku. Jei stojantieji dėl objektyvių priežasčių motyvacijos vertinime negali dalyvauti, turi iš anksto apie tai pranešti studijų programą vykdančiam fakultetui ir susiderinti dėl motyvacijos pokalbio vertinimo galimybių vaizdo konferencijos būdu.
Birželio 28 -29 d. vyks diagnostinis anglų kalbos testas tiems, kurie yra baigę kitas aukštąsias mokyklas ir jei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytas būtinas akademinės anglų kalbos kalbos lygis ir stojantysis nepatiekė anglų kalbos liudijančio dokumento. Pildydami prašymą stojantieji turi pažymėti dieną ir laiką, kuriuo metu pageidauja atlikti diagnostinį anglų kalbos testą.
Visą informaciją apie 2018 m. priėmimą į nuolatinės formos magistrantūros studijas rasite čia.
Ukrainos sostinėje Kijeve įvyko projekto C3EU partnerių renginiai.
Krizė, konfliktas ir kritinė diplomatija. ES suvokimas Ukrainoje, Izraelyje/Palestinoje bei Ukrainos supratimas Vokietijoje ir Lietuvoje
Ukrainos sostinėje Kijeve įvyko projekto C3EU partnerių renginiai. Vytauto Didžiojo universitetas yra partnerinė institucija. Renginyje universitetą atstovavo Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis, kuris yra ir projekto vyresnysis partneris.
Projekto rezultatai ir rekomendacijos pristatyti Ukrainos akademinei bendruomenei, valstybės tarnautojams, Ukrainoje reziduojančiam diplomatiniam korpusui ir NVO atstovams. Pristatymai įvyko 2018 m. birželio 6-8 d. įvairiose Kijevo auditorijose: Lietuvos Respublikos ambasadoje, Kijevo nacionaliniame Taraso Ševčenkos universitete ir Ukrainos Diplomatinėje akademijoje prie Ukrainos URM.
C3EU projekto tikslas: ištirti ES suvokimą Ukrainoje ir pateikti viešosios politikos rekomendacijas ES įvaizdžio formavimo politikai Ukrainoje ir Izraelyje/Palestinoje ekonomikos, užsienio politikos, energetikos, aplinkos apsaugos, kultūros ir švietimo srityse. C3EU projektą remia Europos Komisija.
ES komisija siekia efektyviau bendradarbiauti su trečiųjų šalių pilietinėmis visuomenėmis ir sprendimų priėmėjais. Projektu imtasi padėti ES institucijoms įvertinti suvokimą apie ES ir galimybes tarpininkauti bei derėtis konfliktų zonose.
Šis C3EU projektas palaiko ES viešosios diplomatijos instrumentus, kurie tampa ypatingai aktualūs karinių konfliktų sąlygomis. Projekto teikiama empirinė informacija padeda derinti ir konceptualizuoti ES politiką ir pritaikyti ją prie kaimyninių šalių suvokimo.
C3EU projekte jėgas sutelkė 12 partnerių iš N. Zelandijos, Ukrainos, Vokietijos, Britanijos ir Belgijos. Projekto rezultatų pristatymai taip pat vyks Izraelyje Tel Avive ir Haifa bei Briuselyje, Belgijoje.
Plėtojamas bendradariavimas su Frankofonijos mokslo įstaigomis
PMDF mokslo darbuotojas doktorantas Saulius Mykoliūnas dalyvavo pusmetiniame Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų Centro (CNRS) politinės komunikacijos mokslinio referentinio žurnalo Hermes redkolegijos, kurios nariu jis yra nuo 2017m., susirinkime Paryžiuje, kuriame pristatė Lietuvos politinės komunikacijos aktualijas ir, po to sekusiame Hermes žurnalo Biuro susirinkime, diskutavo planuojamų leidinio temų – “Komunikacija ir diplomatija”, “Nekomunikavimas politinėje komunikacijoje”, “Stereotipai ir jų atstovavimas komunikacijoje”, “Muzika, sportas ir globalizacija”, “Arabų pasaulio geopolitiniai konfliktai”, numatomų išleisti 2018-2019metais – rengimo spaudai klausimais.
Prancūzų kalba leidžiamas prestižinis Frankofonijos šalių politinės komunikacijos referentinis žurnalas, kurio leidėjas nuo pat jo įkūrimo 1988 metais yra Prancūzijos mokslinių tyrimų Centro mokslinių tyrimų direktorius dr. Dominique Wolton, 2018m. kovo mėn. VDU PMDF L. Donskio bibliotekoje įkūrė savo leidinių lentyną, kur mokslininkai ir studentai gali studijuoti visus šio žurnalo leidinius, išleistus per tris Hermes žurnalo egzistavimo dešimtmečius. Ši žurnalo leidinių lentyna, CNRS identifikuojama kaip NordBalt (Baltijos ir Šiaurės šalims), yra viena iš tarptautinių Hermes žurnalo leidinių sankaupų universitetinėse bibliotekose. Kiti du tokie Hermes leidinių Centrai yra Bukarešte, Frankofonijos universitetų agentūros (AUF) Centrinės ir Rytų Europos atstovybėje, bei Librevilyje Gabone, prie Ministro pirmininko tarnybos, atstovaujančiame Centrinei Afrikai.
Redkolegijos posėdžiai, kuriose dalyvauja 60 mokslininkų iš viso pasaulio ir kurie vyksta prancūzų kalba, yra mokslinių diskusijų platforma, kur nuomonėmis politinės komunikacijos temomis keičiasi žymiausi prancūzakalbių universitetų atstovai. Darbinėse grupėse tvirtinami mokslinių straipsnių temos ir jų autorių moksliniai darbai.
Vytauto Didžiojo Universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto mokslo darbuotojų rengiami du straipsniai Hermes žurnalui (apie politinę nekomunikaciją ir apie diplomatijos ypatumus UNESCO) turėtų atverti naują puslapį VDU mokslinių cituojamų straipsnių prancūzų kalba politinės komunikacijos tema tradiciją.
https://en.wikipedia.org/wiki/Centre_national_de_la_recherche_scientifique
Revue Hermès (Hermes žurnalas):
https://hermes.hypotheses.org/
Dominique Wolton:
https://fr.wikipedia.org/wiki/Dominique_Wolton
L‘Agence Universitaire de la Francophonie (AUF) (Frankofonijos šalių universitetinė agentūra)
Foto copy right: Revue HERMES
PMDF dėstytojui – garbės daktaro regalijos
Gegužės 15 d., 15 val., VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7) vyks iškilmingas Senato posėdis, kurio metu VDU Garbės daktaro regalijos bus įteiktos Bolonijos universiteto (Italija) profesoriui Stefano Bianchini ir Vytauto Didžiojo universiteto docentui Mykolui Jurgiui Drungai. Posėdyje dalyvaus VDU Tarybos pirmininkas, prezidentas Valdas Adamkus.
Iškilmėse kviečiama dalyvauti visa VDU bendruomenė, mokslininkų artimieji ir bičiuliai, kauniečiai ir miesto svečiai.
Bolonijos universiteto prof. S. Bianchini VDU Garbės daktaro vardas suteikiamas už jo reikšmingą indėlį plėtojant tarptautinį universitetų bendradarbiavimą bei nuopelnus vystant Rytų Europos ir Baltijos regiono politikos ir istorijos studijas.
Prof. S. Bianchini domėjimasis Rytų Europos šalių politika ir istorija buvo geras pagrindas plėtoti mokslinius bei akademinius mainus, jis visada palaikė ir skatino VDU Humanitarinių ir Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetų dėstytojų mokslinio potencialo augimo idėją, akcentavo tarpkultūrinio bendradarbiavimo, įvairovės bei tolerancijos kitos kultūros žmonėms principus. Profesorius daug prisidėjo užmegzdamas ryšius su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, jo iniciatyva VDU kolegos buvo ir yra kviečiami į tarptautinius mokslinius renginius, seminarus ir pan.
S. Bianchini nuolat skatina ir savo universiteto kolegas bei studentus prisidėti prie šios partnerystės plėtojimo, dalyvauti VDU organizuojamuose renginiuose, vykdyti su istorija ir politika susijusius tyrimus. Europos integracijos, konsolidacijos ir Pietų bei Rytų Europos šalių politinei ir kultūrinei raidos tematikai skiriama nemažai vietos ir jo paties moksliniuose tyrinėjimuose, skaitomose paskaitose, publicistiniuose ir literatūriniuose darbuose. S. Bianchini mokslinius ir pedagoginius nuopelnus yra pripažinusios įvairios Italijos ir užsienio institucijos. Jis kaip vizituojantis dėstytojas skaitė paskaitas Monrealio, Jeilio, Kembridžo, Johno Hopkinso, VDU, Drexelio, Buenos Airių ir Sankt Peterburgo valstybiniuose ir kituose universitetuose.
VDU Senato sprendimu, doc. M. J. Drungai VDU Garbės daktaro regalijos suteikiamos už jo nuopelnus nepriklausomai Lietuvai, humanistinių kultūros ir demokratijos vertybių puoselėjimą bei Vytauto Didžiojo universiteto vardo garsinimą. Diasparoje, Tiubingene (Vokietijoje) gimęs, vėliau į Jungtines Amerikos Valstijas persikėlęs gyventi, M. J. Drunga – Amerikos lietuvių ir Lietuvos žurnalistas, filosofas, vertėjas. 1968 m. baigė Pedagoginį lituanistikos institutą Čikagoje. 1969 m. Čikagos universitetas jam suteikė filosofijos bakalauro laipsnį. 1969–1973 m. studijavo filosofiją Masačusetso technologijos institute Kembridže. 2011 metais VDU apsigynė filosofijos daktaro laipsnį.
Dar gyvendamas JAV, M. J. Drunga aktyviai vertė, redagavo knygas, straipsnius ir kitus leidinius anglų ir lietuvių kalbomis. 1960–1989 m. dalyvavo draugijos „Santara-Šviesa“ veikloje, buvo draugijos valdybos narys. 1979–1988 m. – JAV lietuvių bendruomenės tarybos, 1979–1982 m., 1985 m. jos prezidiumo narys, 1983–1987 m. Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys, Spaudos ir informacijos komisijos pirmininkas. 1984–1989 m. Lietuviu fondo tarybos narys. 1980–1990 m. leidyklos „Lithuanian Library Press“ vertėjas. Žurnalų „Akiračiai“, „Metmenys“, „Naujasis Židinys-Aidai“ bendradarbis.
1990–2003 metais docentas dirbo „Laisvosios Europos“ radijuje, Miunchene ir Prahoje, kaip Lietuvos redakcijos narys. Čia rengė žinias, pranešimus, analitinius straipsnius politinėmis ir kultūrinėmis Lietuvos bei pasaulio temomis. Taip pat vertė iš anglų, vokiečių prancūzų kalbų į lietuvių. Nuo 1993 m. radijuje vadovavo visoms savaitgalio laidoms, organizavo Vilniaus skyriaus darbus, redagavo kitų pranešimus.
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešosios komunikacijos katedroje docentas dirba nuo 2004 metų. M. J. Drunga taip pat yra Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojas. Žurnalistas nuo tų pačių metų dirba Lietuvos radijuje užsienio politinės ir kultūrinės spaudos apžvalgų ir specialiųjų laidų rengėju. VDU docento mokslinių interesų kryptys: objektyvumas ir subjektyvumas žiniasklaidoje ir socialiniuose moksluose, užsienio ir Lietuvos diasporos žiniasklaida.
A. Pukšto kalba gegužės 3-osios Konstitucijos minėjime
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto, Politologijos katedros vedėjo doc. dr. Andžej Pukšto gegužės 3-iosios Konstitucijos minėjime LR Seime, sakytos kalbos pranešimas:
Gerbiamas Atkuriamojo Seimo Pirmininke Vytautai Landsbergi, gerbiamas Prezidente Valdai Adamkau, gerbiamas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininke, gerbiamas Ukrainos Aukščiausios Rados Pirmininke, gerbiama Lenkijos Respublikos Seimo Vicepirmininke, gerbiami Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, ambasadoriai, kalbėti apie 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos reikšmę tuo metu, kai visos mūsų šalys – Lietuva, Lenkija ir Ukraina – švenčia valstybingumo atkūrimo šimtmečius – ypatinga proga ir atsakomybė. Ir nėra turbūt geresnės formulės, sujungiančios 1791-uosius, 1918-uosius ir 2018-uosius metus – kaip teisės, laisvės ir demokratijos sąsajų formulės. Būtent šie kelrodžiai ir buvo pagrindiniai Gegužės 3 d. Konstitucijos kūrėjams. Didelis paradoksas, kad Konstitucija buvo priimta tuo metu, kai didžiulė, unikali kelių tautų jungtinė valstybė jau buvo ties žlugimo riba.
Stiprinti vidinę santvarką, vidaus reformas, demokratizuoti valstybę – tokią išeitį matė tų metų šviesuomenė. Tai buvo iš tiesų drąsus žingsnis, nes pirmas mūsų Europos kontinente ir antras pasaulyje, turint omenyje Jungtinių Amerikos Valstijų atvejį.
Atsigręžiant į 1791 m. gegužės 3 d., pagristai kyla klausimų dėl Konstitucijos kūrėjų intencijų ir vizijų bei tuometinės socialinės-kultūrinės situacijos. Apie kokią valstybę svajojo ta drąsioji dalis tuometinio politinio elito, kaip jie suprato teisinės kultūros sampratą, kaip tai turėjo, pagal jų įsivaizdavimą, padėti išsaugoti valstybę nuo agresyvios Rusijos imperijos ir jos sąjungininkų – Austrijos imperijos ir Prūsijos?
Nėra čia lengvų atsakymų mums, XXI amžiaus, elektroninių medijų, greitos aviacijos ir skubių sprendimų amžiaus piliečiams. Nors teisės ir laisvės koreliacijos problema buvo ir išlieka kaip niekada aktuali. Gal ir nenori dalis dabartinių politikų šios užduoties matyti, bet demokratijos kokybės klausimas nėra išbrauktas iš XXI amžiaus Europos Sąjungos ir atskirų šalių darbotvarkių.
Apie tai žinojo, be kita ko, XIX amžiaus pradžios Lietuvos diduomenė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės palikuoniai. Dar prieš Lietuvos istoriografijos tėvą Simoną Daukantą ir tautinio Sąjūdžio patriarchą Joną Basanavičių buvo bandyta atsakyti į klausimą: „kas yra lietuvis?“
Atsakymas buvo paprastesnis, negu kas nors čia tikisi – „Lietuvis yra tas, kuris myli laisvę ir gerbia Lietuvos Statutą“. XIX amžiaus pradžioje nebuvo Lietuvos ir Lenkijos valstybės, bet dar galiojo 1588 metų unikalus teisės aktų rinkinys, visiškai nesuprantamas Rusijos imperijos valdovui, sukurtas remiantis geriausių Europos politinės minties tradicijos, pradedant nuo senovės Romos, dvasia – Lietuvos Statutas. O lietuvybė – tai pasirodo ne etninis kriterijus, o kažkas tokio, kas yra visiškai neatsiejama nuo laisvės dvasios ir laisvo apsisprendimo.
Už teisę būti laisviems, už demokratijos pradžią ne tik bajorijos, bet ir miestiečių, ir valstiečių savo galvas paguldė 1863 metų sukilimo vadovai: iš Volynės kilęs Zigmas Sierakauskas ir Kostas Kalinauskas, lietuvių-lenkų-baltarusių pasienio sūnūs. Čia, Vilniuje, visiškai netoli, šalia esančioje Lukiškių aikštėje, caro valdžia pakorė šviesuolius, kurie parodė tuometinei Europai, kad laisvės ir teisės arealas, net aprėptas Rusijos caro, vis dar gyvuoja tarp Dniepro ir Nemuno, tarp Vyslos ir Dauguvos. Kaip žinome, jų palaikų suradimas ir identifikavimas užtruko pusantro amžiaus ir dar šiuo metu prie jų ir kitų sukilėlių kapų dirba Lietuvos archeologai…
Z. Sierakausko ir K. Kalinausko patriotinės iniciatyvos nuskriejo labai toli, už buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės ribų. Paskatino kai kuriuos Rusijos veikėjus judėti demokratijos permainų keliu. Drįstu teigti, kad Vilnius ir dabar atlieka Rusijos demokratijos kūrimo centro vaidmenį. Čia turiu omenyje Gario Kasparovo ir kitų žymių Rusijos opozicionierių Vilniuje rengiamus kasmetinius laisvos Rusijos forumus.
1918 metais Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos valstybių kūrėjai ne tik jautė pareigą pratęsti XVIII amžiaus valstybingumo tradicijas ir kurti naujus valstybinius darinius ant demokratijos, šiuolaikinio parlamentarizmo ir tarptautinių teisinių įsipareigojimų pamatų. Tie bandymai, kaip žinome, ne visada buvo sėkmingi. Todėl minint šiuolaikinių valstybių šimtmečio jubiliejus svarbu ne tik švęsti, bet ir permąstyti tarpukario laisvės ir teisės kontekste padarytas klaidas.
Baigdamas savo trumpą refleksiją, norėčiau stabtelti ties Stasio Lozoraičio vyresniojo, kuris vadovavo Lietuvos Respublikos egzilinei diplomatijai Šaltojo karo metais, ir jo pusbrolio, vilniečio, garsaus rašytojo Juzefo Mackevičiaus (Józef Mackiewicz) asmenybėmis.
J. Mackevičius – vienas iš didžiausių pokario plunksnos meistrų, ypatingai apdainavo laisvės ir teisės paradigmas mūsų lotyniškos civilizacijos kontekste. Jis, gyvendamas pokariu Miunchene, nuolat bandė priminti Vakarų pasauliui ir visai žmonijai Katynės ir Panerių tragedijas, kaip dviejų totalitarizmų įsiviešpatavimo pasekmę, bandė taip pat pristatyti ir teisinę kritinę situaciją už geležinės uždangos.
Jo giminaitis – S. Lozoraitis tą patį darė už Atlanto vandenyno. „Kokiai Lietuvai atstovaujate?“, – bandė jo ironiškai klausti kai kurie Vašingtone dirbantys diplomatai, nors puikiai žinojo, kad Jungtinės Amerikos Valstijos niekada nepripažino Baltijos valstybių sovietinės okupacijos.
„Atstovauju Lietuvai, kuri buvo, yra ir bus“, – tokį atsakymą turėjo jiems Lietuvos diplomatijos vadas.
Taigi, minėdami 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos jubiliejų, rūpinkimės savo valstybių teisinėmis sistemomis, globokime laisvės principus ir kartu kurkime Lietuvą, Lenkiją, Ukrainą – kurios buvo, yra ir bus. O jeigu gerai pasistengsime, gal po kelių metų prie šio proceso prisijungs ir su mumis švęs demokratinės Baltarusijos atstovai. Ačiū jums už dėmesį.
PMDF vyko diskusija „Europa šiandien: iššūkiai ir galimybės”
2018 m. gegužės 4 d. 14 val. VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre, Leonido Donskio bibliotekoje (V. Putvinskio g. 23, Kaunas) vyko diskusija „Europa šiandien: iššūkiai ir galimybės“. Renginyje dalyvavo Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektoriai dr. Andrius Švarplys ir doktorantas Justinas Juozaitis, diskusiją moderavo PMDF prodekanė dr. Sima Rakutienė.
Pastaruoju metu Europos Sąjungai tenka įveikti daug iššūkių – ar tai keičia ES kaip politinę sąjungą, ar mus visus jungia tos pačios vertybės? Kiek giliai sieks tolimesnė ekonominė ir monetarinė integracija? Kiek efektyvi ir turinti įtakos ES kaip globali žaidėja? Šiais ir kitais aktualiais klausimais vyko diskusija VDU Leonido Donskio bibliotekoje. Į diskusiją apie Europos ateitį atvyko ir šiandieninėms aktualijoms neabejingi kauniečiai: akademinė bendruomenė, vyresniųjų klasių moksleiviai ir pedagogai.
Renginį organizuovo Kauno Europe Direct informacijos centras, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas ir Akademinis politologų klubas.
Diskusija „EUROPA ŠIANDIEN: IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS“
KVIEČIAME Į DISKUSIJĄ „EUROPA ŠIANDIEN: IŠŠŪKIAI IR GALIMYBĖS“
2018 m. gegužės 4 d. 14 val. VDU daugiafunkciniame mokslo ir studijų centre, Leonido Donskio bibliotekoje (V. Putvinskio g. 23, Kaunas) įvyks diskusija „Europa šiandien: iššūkiai ir galimybės”. Renginyje dalyvaus Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektoriai dr. Andrius Švarplys ir doktorantas Justinas Juozaitis, diskusiją moderuos dr. Sima Rakutienė.
Pastaruoju metu Europos Sąjungai tenka įveikti daug iššūkių – ar tai keičia ES kaip politinę sąjungą, ar mus visus jungia tos pačios vertybės? Kiek giliai sieks tolimesnė ekonominė ir monetarinė integracija? Kiek efektyvi ir turinti įtakos ES kaip globali žaidėja? Šiais ir kitais aktualiais klausimais ir diskutuosime gegužės 4 d. VDU Leonido Donskio bibliotekoje. Į diskusiją apie Europos ateitį kviečiame visus neabejingus šiandieninėms aktualijoms kauniečius: akademinę bendruomenę, vyresniųjų klasių moksleivius ir pedagogus, NVO atstovus ir kitus aktyvius žmones.
Renginį organizuoja Kauno Europe Direct informacijos centras, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas ir Akademinis politologų klubas.
