Prof. Alpo Rusi viešos paskaitos
VDU vizituojantis profesorius, anksčiau ėjęs ambasadoriaus, Suomijos prezidento M.Ahtisaari patarėjo pareigas, Alpo Rusi spalio 17 – 20 dienomis lankosi VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete ir skaito viešas paskaitas:
Spalio 18 d. EU relations with Russia: economical sanctions and positions towards EU after Crimea annexation; 12:00-13:30, Don.52 -613;
Spalio 19 d. Russia’s attitude and relations with Black sea regional countries; 12:00, Ged.44 – 202.
Prof. Alpo Rusi VDU taip pat lankėsi spalio 9 – 12 dienomis ir skaitė viešas paskaitas:
Spalio 10 d. Becoming diplomat or political adviser: skills to be acquired ; 13:00-14:30, Ged. 44-302
Spalio 11 d. The Lithuania’s and Finland’s position on security in the Baltic sea region. 14.30 – 16.00 Ged.44-301;
Spalio 11 d. Diplomatic reporting during the Digital age. 16.15-17.45, Ged. 44 – 301.
Suomijos Užsienio reikalų ministerija suteikė vienkartinę 20 tūkst. eurų paramą Rudolfo Holsti vardinei profesūrai Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete.
R. Holsti vardinės profesūros parama buvo skirta dr. Alpo Rusi, ambasadoriui emeritui, profesoriui adjunktui Helsinkio universitete. Nuo 2016 m. kovo dr. A. Rusi yra vizituojantis profesorius Vytauto Didžiojo universitete.
Lietuva ir Suomija yra Baltijos jūros regiono šalys, todėl jas sieja bendri interesai ne tik Europos Sąjungoje, bet ir saugumo bei politikos klausimuose. Vardinė profesūra skatins dalinimąsi žiniomis, susijusiomis su bendradarbiavimu Baltijos jūros regione, ypač jo ateities iššūkiais. Ji taip pat prisidės prie gilesnio universitetų bendradarbiavimo šiose dviejose šalyse.
„Ambasadorius Alpo Rusi ilgai ir pagirtinai dirbo Suomijos užsienio diplomatinėje tarnyboje bei Suomijai naudos davusiose tarptautinėse tarnybose. Vardinės Rudolfo Holsti profesūros skyrimas jam yra naudingas žingsnis tiek Suomijai, tiek Lietuvai“, – sakė Suomijos užsienio reikalų ministras Timo Soini.
Profesūros paskelbimas prisidės prie žinių skleidimo apie Rudolfą Holsti (1881-1945) ir jo gyvenimo pasiekimus einant užsienio reikalų ministro pareigas Suomijoje šalies ankstyvos nepriklausomybės metais, 1919–1922 m., ir sunkumų laikmečiu 1936–1938 m. Jis taip pat atstovavo Suomijai kaip ypatingasis pasiuntinys į Rygą, Taliną, Berną ir Tautų Sąjungą 1919–1940 m.
„Brill“ išleido prof. E. Račiaus redaguotą knygą
Nyderlandų leidykla „Brill“ išleido knygą „Islamic Leadership in the European Lands of the Former Ottoman and Russian Empires“ („Islamo vadovybė buvusių Osmanų ir Rusijos imperijų žemėse Europoje“), kurios redaktoriai – VDU Regionistikos katedros profesorius Egdūnas Račius ir Tarptautinio mažumų studijų ir tarpkultūrinių ryšių centro (IMIR) valdybos pirmininkė Antonina Želiazkova.
Knygoje analizuojama islamo vadovybės istorija ir dabartinis vystymasis daugiau nei dešimtyje Rytų Europos valstybių. Tyrimai pateikiami per dvigubą prizmę: viena vertus, per musulmonų bendruomenių institucines struktūras ir muftiatų vaidmenį dabartinėse nacionalinėse konsteliacijose, ir, kita vertus, per muftiatų skleidžiamo dvasinio vadovavimo dimensiją. Pastaroji įtraukia tokius aspektus kaip muftiatų galios ir vaidmuo mečečių ir kitų religinių institucijų valdyme, religinių žinių kūrimas, sklaida ir valdymas bei muftiatų dalyvavimas diskusijose apie tradicines ir netradicines islamo formas.
Tarp knygos straipsnių autorių – Srđan Barišić, Ayder Bulatov, Marko Hadjdinjak, Olsi Jazexhi, Memli Sh. Krasniqi, Armend Mehmeti, Dino Mujadžević, Agata S. Nalborczyk, Egdūnas Račius ir kiti.
Praktikos galimybė LR atstovybėje Ženevoje
Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė Ženevoje kviečia Lietuvos arba užsienio aukštųjų mokyklų studentus ir absolventus (Lietuvos Respublikos piliečius), pasižyminčius gerais darbo organizavimo įgūdžiais, analitiniu mąstymu, iniciatyvumu, mokančius anglų kalbą, atlikti praktiką atstovybėje nuo 2018 m. vasario mėn. (2-6 mėn. laikotarpiui). Labai laukiame studentų, kurie studijuoja tarptautinius santykius, politikos mokslus, teisę, ekonomiką ir kitas socialinių mokslų sritis. Prancūzų k. mokėjimas būtų privalumas.
Studentai ir stažuotojai turės galimybę praktikos metu pagilinti bendrąsias žinias apie Jungtinių Tautų institucijas, Pasaulio prekybos organizaciją ir kitas tarptautines organizacijas, jų veiklą ir funkcijas; surinkti papildomos informacijos rašomiems bakalauro ar magistro darbams; įgyti praktinių žinių ir įgūdžių, kurių reikia darbui Lietuvos Respublikos diplomatinėje ir valstybės tarnyboje. Studentui arba stažuotojui pavedamos labai įvairios funkcijos: dalyvavimas (stebėtojo teisėmis) darbo grupių posėdžiuose, konferencijose, seminaruose, pagalba aukšto lygio vizitų metu, atmintinių rašymas, administracinė – techninė pagalba atstovybės darbuotojams.
Jei susidomėjote galimybe atlikti praktiką, prašome atsiųsti savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką iki š. m. gruodžio 1 d. el. p. rimante.daunyte@urm.lt . Bendrai informacijai gauti, skambinkite tel: + 41 22 748 2484.
Prof. L. Mažylis: biografija susiklostė amerikietiškai
„Mano biografija susiklostė „amerikietiškai“ – JAV kultūroje įprasta, kad žmogus vos ne vidutiniškai kas septynerius metus radikaliai keičia savo profesiją“, – sako Vasario 16-osios akto atradėjas, PMDF Viešojo administravimo katedros profesorius Liudas Mažylis, kuriam jau ne kartą teko narplioti profesijos keitimo iššūkius – pereinant nuo muzikos prie chemijos, o vėliau – nuo politologijos prie istorijos.
Profesorius prisimena, kad vaikystėje pirmoji jo aistra buvo muzika – L. Mažylis nuo pirmos klasės mokėsi muzikos mokykloje, kol būdamas septintokas susidomėjo chemija ir nuo tada net du dešimtmečius paskyrė šios srities tyrinėjimams. Tačiau tai buvo tik pirmasis iš keleto „lūžio“ akimirkų mokslininko gyvenime: chemiją vėliau pakeitė dalyvavimas savivaldos lygmens politikoje, einant deputato pareigas miesto taryboje, o dar vėliau – domėjimasis Lietuvos istorija.
Tam, kad sukurtum save iš naujo, reikia ryžto
Svarbiausias L. Mažylio patarimas kitiems, keičiantiems profesiją – turėti daug ryžto. „Vienas sunkiausių iššūkių būdavo įtikinti aplinkinius savo pasiryžimu. O ryžto visada labai reikia – tam, kad laužytum visą ligtolinę karjerą, atidėtum į šalį tą įdirbį ir imtumeisi kažko visai naujo. Reikia stiprių motyvacinių dirgiklių, kad investuotum iš naujo, vos ne nuo nulio. Tačiau tai atveria naujus potyrius, supratimą, naujas kūrybines erdves – o kūryba yra stiprus motyvatorius“, – paaiškina profesorius. Muzikuoti jis pradėjo savo noru, niekieno neverčiamas, chemija susidomėjo mokytojos dėka, o į politiką nusprendė eiti paskatintas Sąjūdžio laikų įvykių.
Šiuo metu prof. Liudas Mažylis tęsia darbus, kuriuos nulėmė jį išgarsinęs atradimas Vokietijos archyvuose, Vasario 16-osios akto originalas – tyrinėtojas dalyvauja projekte „Šiandien prieš 100 metų“, kuriame rekonstruojami svarbiausi įvykiai, nulėmę Lietuvos valstybės atkūrimą 1918-aisiais. Iš dalies apie šį laikotarpį jis pasakoja ir studentams, dėstydamas paskaitas apie Lietuvos politinę sistemą ir politikos tradiciją Vytauto Didžiojo universitete. Profesorius atskleidžia, jog ir toliau planuoja tyrinėti 1917–1918 metų įvykius, be to, Vokietijos archyvuose yra daugiau radinių, apie kuriuos reikėtų paskelbti.
Dėstytojai neturėtų apsiriboti viena disciplina
Mokslininko teigimu, tarpdiscipliniškumas, arba skirtingų mokslų sričių bendradarbiavimas, yra sunkiai įgyvendinamas net aukštosiose mokyklose. „Šiuo požiūriu savotiškai išskirtinis yra Vytauto Didžiojo universitetas, kurio laisvųjų menų studijų sistema skatina jauną žmogų atsirinkti disciplinas savo nuožiūra ir pačiam konstruoti išklausomų dalykų visumą“, – sako Vasario 16-osios akto atradėjas. Studijuojant VDU, kiekvienam tenka susidurti tiek su griežtųjų, arba tiksliųjų, tiek su socialinių ir humanitarinių mokslų dalykais.
„Tarpdiscipliniškumo iššūkiai yra dvejopi – dėstytojas turėtų giliai išmanyti savo dalyką, tačiau, kita vertus, neapsiriboti vien juo. Juk patys studentai jau nuo antro kurso kaip žuvys vandenyje susigaudo įvairiose griežtųjų, socialinių ir humanitarinių mokslų paradigmose, tad ir dėstytojai turėtų neapsiriboti vien savo disciplinos vidinėmis paradigmomis. Neabejotina, kad tai reikalauja ypatingo pasiruošimo, resursų ir valios“, – tikina PMDF Viešojo administravimo katedros profesorius.
Mokslininkas prisipažįsta iki šiol sulaukiantis klausimų, ar nenorėtų sugrįžti prie chemijos – pavyzdžiui, tyrinėti chemijos istoriją. Anot jo, tai būtų puikus tarpdiscipliniškumo pavyzdys: chemines žinias suderinus su chemijos mokslo istorija, studentams būtų lengviau įsisavinti žinias.
„Tačiau, patikėkit manimi, iššūkiai čia yra labai dideli. Žmogus turi visiškai neklystamai gaudytis ir chemijos srityje, ir istorinėse paradigmose, bei turėti gebėjimą tai perteikti. Gvildename nelengvą temą, ir greitų receptų, kaip tai įgyvendinti, nežinome“, – apibendrina prof. Liudas Mažylis, turintis chemijos mokslų daktaro ir habilituoto daktaro vadybos ir administravimo srityje laipsnius.
Dr. S. Rakutienės vizitas Japonijoje
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė dr. Sima Rakutienė rugsėjo 25 – 30 dienomis lankėsi ir dėstė intensyvų kursą Saga universitete, Japonijoje. S.Rakutienė vedė paskaitas ir seminarus ES institucijų ir užsienio politikos tematika, supažindino japonų studentus su ES politinėmis aktualijomis ir problematika, analizavo ES integracijos projekto raidą ir perspektyvas. Sima Rakutienė taip pat bendravo su Saga universiteto akademine bendruomene, pristatė ir aptarė Vytauto Didžiojo universiteto svarbiausius mokslinius, akademinius projektus, intensyvesnius ateities akademinius ryšius ir mainus.
Vytauto Didžiojo universitetas plėtoja aktyvius ryšius, akademinius mainus su įvairiais Japonijos universitetais. Kasmet į VDU atvyksta studijuoti kelios dešimtys japonų, kaip ir VDU studentai vyksta studijuoti į Japoniją.
Saga universitetas buvo įkurtas 1949 metais, bet pertvarkytas 2004 metais po to kai susijungė su Medicinos mokykla. Šiuo metu Saga universitete studijuoja apie 8000 studentų.
Dekanas – Europos Tarybos komisijos biuro narys
Europos Tarybos Ministrų Taryba patvirtino antrai penkių metų kadencijai ECRI (Europos komisija kovai prieš rasizmą ir netoleranciją) ekspertu VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekaną prof. Šarūną Liekį. 2017 m. vasarą jis buvo taip pat buvo perrinktas antrai kadencijai į ECRI biurą.ECRI Europos Taryboje yra patikėta kova su rasizmu, rasine diskriminacija, ksenofobija, antisemitizmu ir netolerancija visoje Europoje. ECRI vadovaujasi žmogaus teisių pirmenybe ir remiasi Europos žmogaus teisių konvencija.
ECRI vertina narių šalių įstatymus ir vykdomą politiką padedančią kovoti su rasizmu, rasine diskriminacija, ksenofobija, antisemitizmu ir netolerancija. ECRI taip pat siūlo viešosios politikos veiksmus, formuluoja bendras politikos rekomendacijas valstybėms narėms ir padeda jų įgyvendinimui. ECRI teikia konkrečius ir praktiškus patarimus kaip spręsti su rasizmu ir netolerancija susijusias problemas bei vykdo šalių narių monitoringą, nagrinėja su savo kompetencija susijusias temas ir puoselėja santykius su šalių pilietine visuomene ir specializuotomis institucijomis.
Dirba jau du dešimtmečius
Europos komisija prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) yra Europos Tarybos nepriklausomas žmogaus teisių stebėsenos organas, įkurtas 1993 metais ir skirtas kovai su rasizmu, diskriminacija, ksenofobija, antisemitizmu ir netolerancija. Komisija, kurią sudaro 47 ekspertai ir keletas nuolatinių stebėtojų, reguliariai skelbia ataskaitas apie tarybos nares ir teikia joms bendrosios politikos rekomendacijas.
ECRI biurą sudaro pirmininkas, du vicepirmininkai ir keturi nariai. Biuras nustato veiklos prioritetus komisijai, reaguoja į neeilines situacijas Europos Tarybos šalyse narėse, užtikrina komisijos sprendimų stebėseną ir, iškilus būtinybei, imasi skubių veiksmų šalyse narėse. Biuras siūlo darbotvarkę ECRI veiklai bei vykdo kitus komisijos suteiktus įgaliojimus.
Tai – pirmas kartas, kai į Europos Tarybos komisijos biurą yra išrinktas nepriklausomas šalies atstovas iš Lietuvos.
Specializacija – istorija, politologija, mažumos
Prof. dr. Šarūnas Liekis yra Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas ir fakulteto tarybos narys, Politologijos katedros profesorius, Senato narys.
Politologas baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, studijavo Oksfordo, Jeruzalės hebrajų universitete, Brandeis universitete JAV. Pastarajame įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį, Vilniaus universitete atliko habilitacijos procedūrą. Jis dirbo A. Sacharovo fonde, Atviros Lietuvos fondo programų direktoriumi, Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje ir t. t. Mokslinių interesų kryptys – istorija, politologija, mažumų problematika, religijos politika, egodokumentacija. Jis skaito paskaitas, konsultuoja, dalyvauja baigiamųjų darbų gynimuose Lietuvoje ir užsienyje.
Mokslininkas dirba įvairiose tyrimų ir konsultavimo darbo grupėse Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauja moksliniuose tyrimuose, turi mokslinių projektų rengimo, tyrimų koordinavimo ir vadybos patirties; taip pat dalyvauja mainų programose, mokymuose ir kvalifikacijos kėlimo kursuose. Prof. dr. Š. Liekis buvo įvertintas tyrimų stipendijomis JAV, D. Britanijoje ir Izraelyje, paskelbė virš 50 straipsnių, parašė kelias knygas.
Diplomai – jungtinės magistro programos MIREES studentams
Jau tampa gražia tradicija kiekvienų metų rugsėjo mėnesio pabaigoje PMDF dėstytojams vykti į Bolonijos universitetą ir dalyvauti jungtinės keturių universitetų (Bolonijos (Italija), Vytauto Didžiojo universiteto (Kaunas) Sankt Peterburgo valstybinio (Rusija) ir Čirvines (Vengrija), prie kurių dar po truputį jungiasi Kroatijos ir Slovėnijos universitetai) programos MIREES (Rytų Europos studijos ir tyrimai) magistro darbų gynimuose.
PMDF organizuojama MIREES studijų programa yra išskirtinė. Ji yra unikali tuo, kad baigusieji šias magistro studijas gauna diplomą, kurį pasirašo keturių universitetų Rektoriai. Diplomas, be jokių papildomų pripažinimo procedūrų galioja 4 šalyse. Jei studentas savo ateitį sieja su viena iš šalių, jis su šiuo diplomu jau iškart gali sėkmingai dalyvauti darbo rinkoje, kandidatuoti į doktorantūrą ar pan. Jei vyks į dar kitą šalį – turės pasaulyje žymių universitetų baigimo pažymėjimą, kuris savaime jau yra įgytos kvalifikacijos rodiklis.
MIREES programos organizuojamų studijų formatas taip pat yra kitoks. Studentai du semestrus mokosi Bolonijoje, trečiame semestre renkasi vieną iš universitetų partnerių, o ketvirtame rašo magistrinį darbą. Panašiai programoje yra įtraukti ir dėstytojai – partnerių universitetų lektoriai vyksta dėstyti į Boloniją, vėliau sulaukia dalies studentų savo dalykuose Kaune, Peterburge ar Budapešte.
Skiriasi ir baigiamųjų darbų rengimo tvarka. Darbui parašyti skiriami maždaug 8 mėnesiai, jo apimtis siekia apie 120 psl. Darbui ginti skiriama valanda, per kuria studentas pristato darbą (20 min.), išklauso gynimo komisijos narių pastabas (20 min.), vyksta diskusija (20 min.). Kaip teikia programoje dirbantis PMDF profesorius Arūnas Molis „vertinant studentų darbus, nėra jie išskirtiniai savo metodologija, bet išskirtiniai kitkuo – studento noru nuvykti į nagrinėjamą šalį, prieš tai pramokus vietos kalbos, atlikti gyvus interviu, susitarti dėl praktikos. Nes laiko yra, o paskaitų tuo metu nevyksta. O įgyta patirtis ryškiai atsispinti darbuose. Patys darbai neturi atitikti kažkieno sugalvotų politologijos darbų rašymo rėmų – stiprus darbas yra tarpdisciplininis darbas. Jei politologui tokį darbą įvertinti sunku – ne problema, tam ir yra kolegos, kurių stiprioji pusė yra sociologija, filosofija, teise, istorija ar ekonomika”. Baigiamųjų darbu gynimo komisijoje dalyvauja 5 nariai, viso paraleliai veikia 4 komisijos, veiksmas trunka dvi dienas nuo ryto iki vakaro. 3 vienos tautybes profesoriai vienoje komisijoje yra retenybe, komisijos yra visiškai tarptautines. Pažymiai diskutuojami iškart po gynimo, o apsprendžiami galutinai susirinkus visai 20 žmonių gynimo komisijos sudėčiai.
Vertingas MIREES studijų proceso tarptautiškumas, kuris yra šio projekto sėkmės garantas, ir kartu – pavyzdys, kaip gali būti organizuojamos socialinių mokslų studijų programos. Programoje dirbantys dėstytojai – įvairių šalių atstovai. Jie dirba 6 skirtinguose universitetuose, o be to – dėsto ir vadovauja MIREES studentams. Studijos vykdomos anglų kalba – tiek Bolonijos universitete, tiek tame, į kurį semestrui nusprendžia vykti studentas.
Verta paminėti, kad programą kūrė Bolonijos ir Vytauto Didžiojo universitetai ir būtent šių universitetų dėka ši programa sėkmingai auga toliau. Pernai, būtent MIREES darbų gynimų metu, mirė vienas šios programos dalyvių: prof. L. Donskis. Tiek studentai, tiek universitetų atstovai ir pernai, ir šiemet savo baigiamosiose kalbose minėjo apie neblėstamą profesoriaus įtaką. Šiemet kadencija baigiantis ES ambasadorius Rusijoje V. Ušackas sakė kalbą diplomų teikimo ceremonijoje. Programoje baigiamiesiems studentų darbas vadovauja arba/ir dėsto PMDF dėstytojai prof. A. Molis, prof. J. D. Mininger, doc. dr. R. Bulota, HMF dėstytojai prof. E. Aleksandravičius, prof. I. Dabašinskienė, doc. dr. V. Kalėdaitė ir kt.
S. Lozoraičio stipendijos laimėtoja- E. Giedraitytė
Stasio Lozoraičio stipendijų fondas, Lietuvių Fondas ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedra jau septintą kartą skelbė konkursą Lozoraičių stipendijai gauti. Stipendija skiriama magistro programos „Diplomatija ir tarptautiniai santykiai” pirmo ir antro kurso studentams, Lietuvos Respublikos piliečiams, atlikti praktiką LR ambasadoje Romoje. Šia iniciatyva fondas siekia įamžinti Lozoraičių šeimos nuopelnus steigiant diplomatijos studijas VDU ir prisidėti prie jaunų specialistų ugdymo.
Šiemet stipendija paskirta Diplomatijos ir tarptautinių santykių 1 kurso magistrantei Emilijai Giedraitytei , kuri jau nuo sausio mėnesio galės atlikti praktiką LR ambasadoje Romoje.
Baltarusijos tyrinėtojų kongresas šiemet vyks Varšuvoje
Rugsėjo 15-17 d. Varšuvoje, Lenkijoje bus surengtas jau 7-asis Baltarusijos Tyrinėtojų Kongresas – projektas, kurį nuo 2010 m. vykdo VDU PMDF Česlovo Milošo centras, LDK institutas ir Politikos mokslų institutas „Politinė sfera“.
Šis Kongresas tapo svarbiausiu kasmetiniu Baltarusijos akademiniu renginiu, į kurį susirenka 500-600 dalyvių iš viso pasaulio, kurių didžioji dalis – pagrindinių Baltarusijos studijų ir tyrimų institucijų atstovai. Šį Baltarusijos humanitarinių ir socialinių mokslų renginį buvo nuspręsta organizuoti už Gudijos ribų dėl ten egzistuojančios cenzūros ir apribojimų laisvai minčiai.
Visuomet vykęs Kaune, šiemet Kongresas buvo perkeltas į Varšuvą dėl finansinių sunkumų. Kaip įprasta, Kongrese visas tris dienas paraleliai vyks apie 20 sekcijų, skirtų Gudijos politikai, kultūrai, istorijai ir filologijai. Jau tapo tradicija, kad Kongreso metu apdovanojama geriausia per praeitus metus paskelbta publikacija, skirta Baltarusijai. Šiemet šalia baltarusių bus apdovanoti ir vokiečių autoriai, rašę apie Gudiją.
Kongrese dalyvauja PMDF Česlovo Milošo centro mokslininkai dr. Tomasz Blaszczak, dr. Rūstis Kamuntavičius bei VDU Istorijos katedros doktorantai.
Kongreso programa ir kita informacija
Erasmus+ studijų konkursas Šalyse partnerėse (ne ES šalyse)
Skelbiamas Erasmus+ studijų konkursas Šalyse partnerėse (ne ES šalyse) 2017/2018 m.m. pavasario semestrui!
Erasmus+ programa nuo 2015 m. buvo praplėsta ir studentams atsirado nauja galimybė vykti studijų mainams ne tik į ES valstybes Norvegiją, Islandiją, Lichtenšteiną, Makedoniją bei Turkiją (Programos šalis) bet ir į kitas pasaulio valstybes (Šalis partneres).
Programos šalys: 28 Europos Sąjungos šalys, Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas, Turkija ir Makedonija.
Šalys partnerės: Vakarų Balkanų šalys, Rytų partnerystės šalys, Rusijos Federacija, Pietų Viduržemio šalys, Azijos šalys, Centrinės Azijos šalys, Lotynų Amerikos šalys, Afrikos, Karibų, Ramiojo vandenyno ir kitos šalys.
Nuo 1999 m. universitetas dalyvauja „Socrates / Erasmus“ (nuo 2008 m. – „LLP / Erasmus“; nuo 2014 m. – Erasmus+) programoje. Jos dėka studentai stiprina užsienio kalbų įgūdžius, gilina savo studijų krypties žinias, susipažįsta su Europos šalių patirtimis jų studijuojamų disciplinų srityje, artimiau susipažįsta su kitomis kultūromis. Šiandien VDU turi net 270 Erasmus+ partnerių iš 32 šalių. Per septyniolika Erasmus+ programos įgyvendinimo universitete metų semestro studijoms išvyko daugiau nei 2150 studentų. Nuo 2014 m. ši programa suteikia galimybę išvykti studijų mainams ne tik į programos šalių, bet ir šalių partnerių universitetus, su kuriais VDU yra pasirašęs Erasmus+ bendradarbiavimo sutartis.
Erasmus+ VDU partnerinių universitetų programos šalyse sąrašas.
Erasmus+ VDU partnerinių universitetų šalyse partnerėse sąrašas.
