A. Krupavičius: politikos mokslai yra kūrybinė profesija
Savo patirtimi apie Politikos mokslų bakalauro studijas VDU dalinosi Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Algis Krupavičius.
Šiuo metu labai akcentuojami tikslieji bei technologiniai mokslai, o ir jaunąją kartą dažnai vilioja mintis, jog baigęs inžineriją ar tiksliuosius mokslus greitai įsitvirtinsi darbo rinkoje. Kodėl, jūsų nuomone, politikos mokslų studijos vis dar aktualios ir vertos dėmesio?
Universitetuose studijos būna dviejų rūšių. Yra studijos, kurios moko profesijos arba amato (tokias studijų kryptis reprezentuoja inžinieriniai, technologiniai bei kai kurie gamtos mokslai), bei kita grupė, kurios metu siekiama įgyti bendrą ir platų išsilavinimą, gebėjimus bei kompetencijas, kurias būtų galima plačiai pritaikyti (tai yra socialiniai bei humanitariniai mokslai). Politikos mokslai būtent priklauso antrajai grupei – t.y. studijų grupei, kurios metu siekiama išsilavinimo. Vytauto Didžiojo Universitete sakoma, jog išsilavinimas yra „360 laipsnių“ – visapusiškas ir visa apimantis. Neatsitiktinai VDU yra liberaliųjų menų universitetas ir pirmuosiuose kursuose yra daug laisvės rinktis įvairias disciplinas iš įvairių sričių, ir kurios būtent padeda suformuoti bendrąsias kompetencijas. Politikos mokslams, be abejo, reikalingi oratorystės pagrindai, tekstų kūrybos įgūdžiai, analizės bei tyrimų pagrindai. Šie įgūdžiai atsiranda būtent studijuojant bendrąsias disciplinas. Politikos mokslai yra geras pagrindas studijuoti įvairių socialinių mokslų magistrantūrose ir gilinti savo žinias. Ši studijų sritis duoda daug žinių apie visuomenę, jos valdymą, suvokimą apie skirtingų visuomenių santykius šiuolaikiniame pasaulyje. Jei kalbėtume apie Lietuvą, pasakyčiau, jog visuomenei trūksta išmanymo kaip veikia pati visuomenė, valdžia, politinė sistema ir kaip tvarkomi viešieji reikalai. Dėl to politikos mokslai yra ypatingai svarbūs. Dar vienas aspektas, kurį verta paminėti kalbant apie šiuolaikinę visuomenę yra tai, jog darbo rinka artimojoje ateityje dramatiškai keisis ir jau šiandien rinkoje yra daug vietos kūrybinių profesijų žmonėms – daug daugiau, nei bet kada yra buvę. Siauros specializacijos ekspertų rinkoje reikia mažiau, o jei jų prireikia, jie dirba tam tikrose srityse. Pavyzdžiui, programuotojai. O labiausia reikia žmonių, kurie, būtent, yra kūrybiški, sugeba kritiškai mąstyti, dirbti komandoje, generuoti naujas idėjas. Politikos mokslai yra viena tų sričių, kurios šiuos gebėjimus padeda formuoti.
Dažnai politikos mokslai yra kritikuojami, nes neva šios srities absolventai nekuria realaus, apčiuopiamo produkto, o žinios yra per daug teorinės. Ką manote apie tokią kritiką? Kuo visuomenei svarbūs ir vertingi politologijos specialistai?
Na, visų pirma tokia kritika nėra pagrįsta svariais argumentais. Antra, patys praktikai sako, jog nieko nėra geriau už gerą teoriją. Jei kalbėtume paprastai, teorija yra daugelio skirtingų praktikų apibendrinimas. Galime turėti vieną praktinę patirtį ir ją išmokti, sužinoti taisykles ir būdus, kaip ji veikia, tačiau žinosime tik tą vieną atvejį. Teorija paprastai pateikia žinias apie daugybę praktikų tam tikroje srityje ir kaip tik turėtų padėti suprasti, kas vyksta realybėje. Taigi argumentas, jog žinios yra per daug teorinės yra nelabai vykęs. Taip pat ir teorija nelygu teorijai. Pavyzdžiui, mes turime bendras teorijas paaiškinti kaip veikia partinė sistema arba kuo paremti tarptautiniai santykiai tarp valstybių. Tokios teorijos yra išties labai bendros. Tačiau turime ir mezo- ir mikroteorijų, kurios labai puikiai paaiškina tam tikrus reiškinius. Pavyzdžiui, mažumos vyriausybė. Mes žinome, jog, pagal teoriją, mažumos vyriausybė paprastai trumpalaikė. Žinoma, galimos išimtys, tačiau ir išimtys yra pagrįstos tam tikromis taisyklėmis, pavyzdžiui mažumos vyriausybė gali būti ilgalaikė, kuomet opozicija būna susiskaldžiusi. Taigi, šios teorijos mums leidžia prognozuoti įvykius ateityje. Tačiau ir socialiniai, ir politikos mokslai paprastai gali prognozuoti įvykius santykinai trumpoje laiko distancijoje. T.y. galime prognozuoti, kas laimės rinkimus šalyje, kaip gali atrodyti vyriausybės sudėtis arba koks turi būti tolimesnis sprendimas. Tačiau ilgalaikio pobūdžio reiškinių, pavyzdžiui, revoliucijų, socialinės kaitos arba net krizės socialiniai mokslai negali prognozuoti. Pirmiausia turbūt dėl duomenų trūkumo, nes šiuolaikinis mokslas viską bando pagrįsti įrodymais ir duomenimis. Ateityje turėtume turėti daugiau instrumentų, kurių pagalba galėsime geriau paaiškinti vykstančius reiškinius ir jų priežastis. Taip pat galbūt galėsime prognozuoti ne vien trumpalaikius reiškinius, bet ir vidutinio nuotolio reiškinius. Politikos mokslų absolventai lengvai randa darbus įvairiose srityse, pradedant valdymo institucijomis, baigiant viešaisiais ryšiais.
Studentus dažnai vilioja individualios veiklos ar verslo atidarymo galimybės po studijų, tačiau dažniausias kelias politikos mokslų absolventams – viešasis sektorius, valstybės tarnyba. Kuo ši studijų programa gali patraukti studentus, kurie sieja savo ateitį su privačiu sektoriumi?
Vieną pavyzdį jau minėjau, tai yra viešoji komunikacija, viešieji ryšiai. Lietuvoje šios sritys pirmiausia veikia privataus kapitalo įmonėse. Politologai neretai pasuka į žiniasklaidą, internetiniuose portaluose taip pat yra buvę politikos mokslų studentų. Šios srities studentai yra išties paklausūs ir lengvai randa darbo vietas. Politikos mokslų studentai taip pat turi žinių apie valdymą, o valdymas bei strateginiai įgūdžiai privačioms organizacijoms yra labai svarbūs. Taigi politikos mokslų absolventai gali užimti įvairaus lygio vadybines pozicijas, tam nebūtinai reikia studijuoti vadybą. Taip pat politikos mokslų absolventai turi turėti neblogus analitinius gebėjimus, gebėjimą tirti ir analizuoti, taigi šie absolventai būna paklausūs organizacijose, kurios turi tyrimų padalinius. Be abejo, dalis šių padalinių būna ir privačiose organizacijose. Tiesa, apie studentų įsidarbinimą detalių duomenų Lietuvoje neturime, tačiau galiu pateikti pavyzdžių tarp savo absolventų, kurių nemažai yra ir Lietuvos Respublikos Seime ar Užsienio Reikalų Ministerijoje, vyriausybės kanceliarijoje, savivaldybėse, Europos Parlamento Atstovybėje ir Europos Parlamento narių padėjėjais. Sąrašas išties būtų ilgas, o kadangi politikos mokslai yra labiau kūrybinė profesija, galimybės sėkmingai karjerai yra labai plačios.
Ne paslaptis, jog daug studentų susigundo gretutinių studijų galimybėmis. Kokios gretutinių studijų kryptys praturtintų politikos mokslų studentą ir suteiktų jam pranašumą?
Turbūt akcentuočiau dvi sritis. Kadangi politikos mokslai yra susiję su visuomene, individu ir lyderyste, labai rekomenduočiau psichologijos studijas, kurios tikrai praturtintų studentą daugeliu aspektų. Antroji sritis, kuri turi didelę svarbą šiuolaikinėje visuomenėje yra viešosios komunikacijos studijos. Tačiau į šalį nevertėtų nustumti ir tokių sričių kaip istorija, kadangi vienas iš didžiausių trūkumų politikos mokslų studentams būna tai, jog socialinius ir politinius reiškinius studijuojame čia ir dabar, taigi kartais trūksta retrospektyvos ir žvilgsnio atgal. Taigi manau, jog istorijos studijos tikrai praturtina politologų žinias. Dar viena sritis – ekonomika. Ekonomika yra viena iš tampriausiai su politika susijusių sričių. Ekonomikos, verslo, finansų išmanymas sukurtų pridėtinę vertę politikos mokslų absolventams. Vėlgi, tas sąrašas gali būti įvairus ir labai priklauso nuo pačio studento. Net nekalbu apie užsienio kalbų studijas, kurių bent kelias privalo žinoti politikos mokslų absolventas. Universitetas kaip tik sudaro daug galimybių rinktis užsienio kalbas iš daugiau nei 30-ies, taigi jei studentas šalia specialybės pasirinktų dar ir kokią nors egzotišką kalbą, toks pasirinkimas taip pat būtų sveikintinas. Norėčiau pabrėžti, jog gretutines studijas rinktis apskritai yra verta, kad ir kokia tai būtų sritis. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje šiuo metu net madinga šalia politikos mokslų studijuoti kokios nors šalies kultūrą.
Prof. M. Jurkyno inicijuotas projektas laimėjo EK konkursą
2017 m. spalio 30 d. VDU PMDF Regionistikos katedros profesorius Dr. Mindaugas Jurkynas ir VDU PMDF studijų koordinatorė Aistė Žemaitytė dalyvavo laimėto Europos Komisijos konkurso projekto „Erasmus + KA2 project 586281-EPP-1-2017-1-EE-EPPKA2-CBHE-JP “Rethinking Regional Studies: The Baltic-Black Sea Connection“ pradiniame susitikime Nacionaliniame Ivano Franko universitete, Lvive, Ukrainoje.
Prof. Jurkynas inicijavo trejų metų trukmės projektą, kuris apima Vytauto Didžiojo, Tartu, Adomo Mickevičiaus Poznanės, Lundo, Nacionalinį Ivano Franko Lvovo, Nacionalinį Taras Ševčenko Kijevo, nacionalinį I. I. Mechnikovo Odesos, ir valstybinį Mariupolio universitetus. Projekto tikslas – pakelti aukštojo mokslo lygį Ukrainos universitetuose, priartinti Ukrainos partnerius prie ES aukštojo švietimo sistemų ir su projekte dalyvaujančiais ES universitetais partneriais parengti regionistikos dvejų metų trukmės magistro studijų modulius keturiems Ukrainos universitetams, besispecializuojantiems Šiaurės Europos ir Juodosios jūros regionų studijose bei tyrimuose, tobulinti Ukrainos dėstytojų kompetencijas regionų tyrimų metodologijos ir teorijos srityse ir parengti projekto poreikius atitinkantį vadovėlinio pobūdžio leidinį. Nacionalinis Ivano Franko Lvivo universitetas koordinuos Ukrainos universitetų veiklą.
A. Balčytienė išrinkta Lietuvos medijų tarybos pirmininke
Lapkričio 7 d. LR Kultūros ministerijoje vyko steigiamasis Lietuvos medijų tarybos posėdis, kurio metu išrinkta tarybos pirmininkė – VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė dr. Auksė Balčytienė.
Lietuvos medijų taryba – prie Kultūros ministerijos veiksianti visuomeninė patariamoji taryba visuomenės informavimo politikos klausimais. Taryba įsteigta siekiant koordinuotos visuomenės informavimo politikos.
Posėdyje pristatytas Visuomenės informavimo politikos strateginių krypčių 2018-2021 metams projektas. Projekte akcentuojamos keturios visuomenės informavimo politikos kryptys: koordinuota visuomenės informavimo politika, turinio kokybė, įvairovė, prieinamumas bei patikimumas visuomenės informavimo aplinka ir tvari valstybės parama bei mokesčių politika.
„Stipri ir nepriklausoma žiniasklaida yra vienas iš svarbiausių demokratinės visuomenės principų. Šiam tikslui pasiekti reikalingos sutelktos ir koordinuotos visų suinteresuotų pusių pastangos. Tikiuosi, kad tam pasitarnaus ir šiandien įsteigta Lietuvos medijų taryba“,– teigė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Medijų tarybos posėdyje taip pat išrinktas Lietuvos medijų tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas. Medijų tarybos pirmininke tapo Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Auksė Balčytienė, o pavaduotoja – Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė.
„Medijų tarybos steigimas yra savalaikis aktualus veiksmas. Smagu, kad šis veiksmas atliekamas ne formaliai, o realiai, suvokus, kad įtinklintoje visuomenėje veikti atskirai nebegalima. Tikimės, kad Medijų taryba taps konstruktyvių diskusijų vieta“,– teigė Lietuvos medijų tarybos pirmininkė, VDU prof. dr. Auksė Balčytienė.
Posėdyje taip pat aptarta galimybė surengti Lietuvos medijų tarybos forumą. Planuojama, kad jis įvyks kitų metų sausio mėnesį.
Lietuvos medijų tarybą sudaro žiniasklaidos asociacijų, valstybės institucijų, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Diskusijoje – apie politikos ir žiniasklaidos sąsajas
Lapkričio 2 dieną 15 val. Vytauto Didžiojo universiteto Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas) Akademinis politologų klubas (APK) pratęs paskaitų ciklą „Politika+“. Šį kartą paskaitoje „Politika+Žiniasklaida“ akis į akį susitiks politikos ir žiniasklaidos atstovai.
Renginio metu bus mėginama išsiaiškinti, ar politika ir žiniasklaida – vienodos struktūros, kovojančios dėl visuomenės dėmesio, amžinos konkurentės ar viena be kitos funkcionuoti negalinčios grupės.
„Politika ir žiniasklaida vienaip ar kitaip kasdien daro įtaką visuomenės požiūrių, lūkesčių formavimuisi. Manau, kad ypač svarbu suprasti, kaip šios grupės bendrauja tarpusavyje ir kokią įtaką daro viena kitai. Renginyje „Politika+Žiniasklaida“ ir pabandysime tai išsiaiškinti“, – renginio idėją komentavo APK pirmininkė Kristina Vabinskaitė.
Diskusijos dalyviais taps Lietuvos politikos bei žiniasklaidos atstovai: politologas, politinės komunikacijos specialistas prof. dr. Lauras Bielinis, žurnalistas, dienraščio „Lietuvos rytas“ politikos apžvalgininkas Vytautas Bruveris ir visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ direktorius, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys bei frakcijos seniūnas Andrius Palionis aptars šių dviejų neišskiriamų sričių sąsajas ir aktualijas.
Viešos diskusijos metu, paliečiant įvairius aspektus, bus aptariamas politikos bei žiniasklaidos ryšys. Bus kalbama apie tai, kaip politika veikia žiniasklaidą ir kaip komunikacijos priemonės daro įtaką politikai bei politiniams sprendimams. Taip pat bus bandoma išsiaiškinti kokiais tikslias yra panaudojami profesionalūs komunikacijos įrankiai, veikiantys politinį gyvenimą ir jo tėkmę.
Diskusijos tikslas – išsiaiškinti politikos ir žiniasklaidos sąveiką, galios santykius pritraukiant visuomenės dėmesį bei žiniasklaidos veikimą politiniame lauke. Bus gilinamasi į šias sąsajas ir kylančias problemas tarp dviejų subjektų – politikos, tiesiogiai veikiančios žmonių gyvenimą, ir žiniasklaidos, ne be reikalo pramintos ketvirtąja valdžia.
Kaip išlaikyti neutralią komunikacijos priemonių koncepciją? Kokią įtaką žiniasklaida turi politinės komunikacijos kultūrai? Ar politikai gali ir nori varžyti žiniasklaidą? Atsakymų į šiuos ir kitus klausimus ir ieškos diskusijos dalyviai.
Daugiau informacijos rasite renginio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Kontaktinis asmuo: Kristina Vabinskaitė, k.vabinskaite@gmail.com, tel. nr +370 688 12588.
Festivalyje – doc. R. Baločkaitės minčių įkvėptas filmas
***
PMDF Absolventų susitikimas
Mielas Absolvente,
Vytauto Didžiojo universitetas tęsia tradicijas ir lapkričio 17 d. kviečia savo absolventus sugrįžti į mylimą Alma Mater.
Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto bendruomenė kviečia absolventus į pasimatymą su dėstytojais, senais bičiuliais, diskusiją ir pokalbius prie kavos naujose VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto erdvėse ( 17 val. V.Putvinskio g. 23, L.Donskio biblioteka).
Diskusijoje „Išsilavinimas 360 laipsnių kampu: asmenybės ir patirtys“ dalyvauja PMDF absolventai: Jurgita Garbaravičienė – žurnalo L‘officiel vyr. redaktorė; Parolimpinis čempionas Mindaugas Bilius; dvasininkas, diakonas Vincentas Lizdenis; Someljė ir restorano „Dine“ vadovas Arminas Darasevičius; dainininkė, portalo CatFly vadovė Živilė Povilaitytė ir Lukas Jankauskas – „INTERMEDIX“ direktorius. Diskusiją moderuos LRT žurnalistė ir laidų vedėja Agnė Kairiūnaitė.
Prie diskusijos kviečiame prisijungti visus PMDF absolventus. Susitikimo metu bus pristatoma ir PMDF absolventų stipendija, apie kurią išsamiau papasakos diplomatas Donatas Vainalavičius. Susitikimo pabaigoje pakviesime pasidairyti po naujas PMDF erdves VDU Daugiafunkciniame pastate.
Vėliau (19.00) visus absolventus kviečiame į bendrą visų VDU absolventų susitikimą VDU Didžiojoje salėje kartu su prof. Liudu Mažyliu, o vakarą VDU Didžiojoje salėje vainikuos VDU kamerinio orkestro koncertas „Tarpukario šlageriai“.
Daugiau informacijos rasite čia http://www.vdu.lt/lt/vdu-absolventu-susitikimas-lietuvos-valstybes-simtmeciui-pamineti/
Būtume labai dėkingi, jei apie savo dalyvavimą praneštumėte (sima.rakutiene@vdu.lt).
Dr. I.Kalpokas publikavo tarptautinę monografiją
Tarptautinė leidykla „Routledge“ išleido VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešosios komunikacijos katedros dėstytojo Igno Kalpoko knygą „Creativity and Limitation in Political Communities: Spinoza, Schmitt and Ordering“ („Kūrybiškumas ir ribojimas politinėse bendruomenėse: Spinoza, Schmittas ir tvarkos steigimas“).
Šia knyga siekiama išanalizuoti neišvengiamą įtampą tarp visuomenės ir institucinės galios, o ši užduotis tampa itin svarbi Vakarų demokratijose vis labiau augant priešiškumui nusistovėjusioms galios struktūroms ir politiniam elitui. Sujungdamas Carlo Schmitto ir Benedicto Spinozos teorijas, autorius suformuluoja nuolatinio perkūrimo modelį, kuriame steigiančioji ir steigiamoji galios tuo pat metu ir atsveria, ir pakeičia viena kitą. Tuo pat metu atskleidžiama nuolatinė cikliška politinių bendruomenių būsenos kaita, svyruojanti tarp kūrybiškumo (iššūkio nusistovėjusiai tvarkai), kildinamo iš Schmitto idėjų, ir ribojimo, siejamo su Spinozos idėjomis.
Ši knyga ne tik pasiūlo naują teoretinį modelį suprasti šių dienų demokratinei politikai, bet taip pat ir pateikia netradicinę Schmitto ir Spinozos idėjų interpretaciją. Nors tradiciškai jie matomi kaip beveik visiškos priešingybės, šioje knygoje atskleidžiamas šio tarpusavio prieštaravimo kūrybiškasis elementas, įgalinantis naują politinį mąstymą. Tad plėtodamas šių autorių idėjas, Ignas Kalpokas kuria naują politinio veikslo teoriją.
Doc. I.Unikaitė-Jakuntavičienė – naujos knygos bendraautorė
PMDF prodekanė doc. dr. I.Unikaitė-Jakuntavičienė spalio 5d. Latvijos Tarptautinių reikalų instituto ir Friedrich-Ebert-Stiftung fondo kvietimu dalyvavo naujos knygos “Euroscepticism in the Baltic States: Uncovering Issues, People and Stereotypes” pristatymo renginyje Rygoje. Pristatymo metu ji aptarė Lietuvos atvejį ir kartu su kitais knygos bendraautoriais iš Latvijos ir Estijos dalyvavo diskusijoje „Ar yra Euroskepticizmas Baltijos valstybėse? Koks yra euroskeptiko socialinis profilis? Argumentuota kritika ar klaidingas suvokimas?”
Prof. Alpo Rusi viešos paskaitos
VDU vizituojantis profesorius, anksčiau ėjęs ambasadoriaus, Suomijos prezidento M.Ahtisaari patarėjo pareigas, Alpo Rusi spalio 17 – 20 dienomis lankosi VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete ir skaito viešas paskaitas:
Spalio 18 d. EU relations with Russia: economical sanctions and positions towards EU after Crimea annexation; 12:00-13:30, Don.52 -613;
Spalio 19 d. Russia’s attitude and relations with Black sea regional countries; 12:00, Ged.44 – 202.
Prof. Alpo Rusi VDU taip pat lankėsi spalio 9 – 12 dienomis ir skaitė viešas paskaitas:
Spalio 10 d. Becoming diplomat or political adviser: skills to be acquired ; 13:00-14:30, Ged. 44-302
Spalio 11 d. The Lithuania’s and Finland’s position on security in the Baltic sea region. 14.30 – 16.00 Ged.44-301;
Spalio 11 d. Diplomatic reporting during the Digital age. 16.15-17.45, Ged. 44 – 301.
Suomijos Užsienio reikalų ministerija suteikė vienkartinę 20 tūkst. eurų paramą Rudolfo Holsti vardinei profesūrai Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete.
R. Holsti vardinės profesūros parama buvo skirta dr. Alpo Rusi, ambasadoriui emeritui, profesoriui adjunktui Helsinkio universitete. Nuo 2016 m. kovo dr. A. Rusi yra vizituojantis profesorius Vytauto Didžiojo universitete.
Lietuva ir Suomija yra Baltijos jūros regiono šalys, todėl jas sieja bendri interesai ne tik Europos Sąjungoje, bet ir saugumo bei politikos klausimuose. Vardinė profesūra skatins dalinimąsi žiniomis, susijusiomis su bendradarbiavimu Baltijos jūros regione, ypač jo ateities iššūkiais. Ji taip pat prisidės prie gilesnio universitetų bendradarbiavimo šiose dviejose šalyse.
„Ambasadorius Alpo Rusi ilgai ir pagirtinai dirbo Suomijos užsienio diplomatinėje tarnyboje bei Suomijai naudos davusiose tarptautinėse tarnybose. Vardinės Rudolfo Holsti profesūros skyrimas jam yra naudingas žingsnis tiek Suomijai, tiek Lietuvai“, – sakė Suomijos užsienio reikalų ministras Timo Soini.
Profesūros paskelbimas prisidės prie žinių skleidimo apie Rudolfą Holsti (1881-1945) ir jo gyvenimo pasiekimus einant užsienio reikalų ministro pareigas Suomijoje šalies ankstyvos nepriklausomybės metais, 1919–1922 m., ir sunkumų laikmečiu 1936–1938 m. Jis taip pat atstovavo Suomijai kaip ypatingasis pasiuntinys į Rygą, Taliną, Berną ir Tautų Sąjungą 1919–1940 m.
„Brill“ išleido prof. E. Račiaus redaguotą knygą
Nyderlandų leidykla „Brill“ išleido knygą „Islamic Leadership in the European Lands of the Former Ottoman and Russian Empires“ („Islamo vadovybė buvusių Osmanų ir Rusijos imperijų žemėse Europoje“), kurios redaktoriai – VDU Regionistikos katedros profesorius Egdūnas Račius ir Tarptautinio mažumų studijų ir tarpkultūrinių ryšių centro (IMIR) valdybos pirmininkė Antonina Želiazkova.
Knygoje analizuojama islamo vadovybės istorija ir dabartinis vystymasis daugiau nei dešimtyje Rytų Europos valstybių. Tyrimai pateikiami per dvigubą prizmę: viena vertus, per musulmonų bendruomenių institucines struktūras ir muftiatų vaidmenį dabartinėse nacionalinėse konsteliacijose, ir, kita vertus, per muftiatų skleidžiamo dvasinio vadovavimo dimensiją. Pastaroji įtraukia tokius aspektus kaip muftiatų galios ir vaidmuo mečečių ir kitų religinių institucijų valdyme, religinių žinių kūrimas, sklaida ir valdymas bei muftiatų dalyvavimas diskusijose apie tradicines ir netradicines islamo formas.
Tarp knygos straipsnių autorių – Srđan Barišić, Ayder Bulatov, Marko Hadjdinjak, Olsi Jazexhi, Memli Sh. Krasniqi, Armend Mehmeti, Dino Mujadžević, Agata S. Nalborczyk, Egdūnas Račius ir kiti.
