Kvietimas teikti paraiškas PMDF absolventų stipendijai

Kviečiame teikti paraiškas VDU Politikos mokslų absolventų stipendijai, skirtai iš dalies finansuoti praktiką vienoje iš šių institucijų:
– LR ambasadoje Vienoje;
– NATO Strateginės komunikacijos kompetencijų centre Rygoje;
– Tyrimų centre „Atlantic Council“ Vašingtone.
Numatoma praktikos trukmė – 2 mėn., 2018 m. gegužės – rugpjūčio mėn. laikotarpyje.
Stipendijos tikslas – skatinti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto studentus plėsti akiratį aktualiais tarptautinių santykių klausimais, Lietuvos vaidmeniu tarptautinėje politikoje, diplomatijos teorijos ir diplomatijos praktikos tarpusavio ryšiu, o taip pat skatinti akademinį bei visuomeninį studentų aktyvumą.
Stipendijos suma – 2100 EUR (du tūkstančiai šimtas eurų). Stipendijos laimėtojas yra pats atsakingas už gyvenamosios vietos susiradimą, sveikatos draudimą praktikos metu, o taip pat sveikatos draudimą nuvykimo į praktikos atlikimo vietą ir grįžimą iš jos metu, bei su tuo susijusias finansines išlaidas.
Paraiškas gali teikti VDU PMDF 2-4 kurso bakalaurantai ir magistrantai, Lietuvos Respublikos piliečiai. Iš kandidatų į stažuotę LR ambasadoje Vienoje reikalaujama mokėti vokiečių kalbą ne žemesniu nei B1 lygiu. Iš kandidatų į stažuotę NATO Strateginės komunikacijos kompetencijų centre Rygoje – rusų kalbą ne žemesniu nei B1 lygiu. Iš kandidatų į stažuotę „Atlantic Council“ – anglų kalbą ne žemesniu nei C1 lygiu.
Paraiška susideda iš:

1. Paraiškos anketos;

2. Motyvacinio laiško. Motyvacinis laiškas turi būti laisvos formos ir ne ilgesnis nei 2 psl. Jame būtina nurodyti:

(a) kurioje konkrečiai institucijoje pageidaujate stažuotis ir kodėl;

(b) kokios patirties ir įgūdžių tikitės įgyti stažuotės/praktikos metu;

Kandidatai Stipendijai gauti taip pat bus vertinami ir interviu su atrankos Komisija metu.

Paraiškos priimamos iki 2018 m. vasario mėn. 1 d. adresu: pk@vdu.lt

Konkurso Stipendijai laimėti rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip 2018 m. vasario mėn. 14 d.

Suomijos nepriklausomybės šimtmetis: ekspertų diskusija

Gruodžio 18 d. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete vyko ekspertų diskusija, skirta Suomijos nepriklausomybės šimtmečiui paminėti. Fakultete lankėsi Suomijos ambasadorius Lietuvoje H.E. Christer Michelsson, Helsinkio universiteto profesorius Henrik Meinander, kuris pristatė savo išleistą knygą apie Suomijos istoriją ( „A History of Finland: directions, structures, turning points”), taip pat VDU mokslininkai dr. Linas Venclauskas, dr. Giedrius Janauskas, dr. Sima Rakutienė, dr. Tomasz Blaszcak ir kiti.

Diskusijoje buuvo analizuojamas Suomijos vaidmuo regione, santykiai su Rusija ir Švedija, Suomijos istorinis naratyvas, Suomijos transformacija ir tapimas nepriklausoma, modernia valstybe. Suomija šalies nepriklausomybę paskelbė 1917 metais gruodžio 6 d.

Diskusija vyko Gruodžio 18 d., pirmadienį, 14.00 val. V.Putvinskio g. 23, 312.

Daugiau informacijos teikia VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė dr. Sima Rakutienė ( sima.rakutiene@vdu.lt ).

Pavasario semestre – profesorės iš JAV paskaitos

2017/2018m.m. pavasario semestre gegužės 3 – 16d. skaityti intensyvaus kurso „JAV vaidmuo tarptautinėje sistemoje“ paskaitų VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros magistro studijų programų studentams atvyksta dėstytoja Prof. Dovilė Budrytė, dirbanti Gvineto koledže (JAV, Džordžijos valstija). Šio kurso užsiėmimuose studentai turės unikalią galimybę pasiklausyti paskaitų apie JAV politiką iš lietuvės dėstytojos, gyvenančios ir dirbančios JAV.
Prof. Dovilės Budrytės vizitas yra finansuojamas Švietimo Mainų paramos fondo.
Dovilė Budrytė—politologijos mokslų profesorė Georgia Gwinnett College JAV. Tarp jos dėstomų kursų—JAV politika ir tarptautiniai santykiai. Ji domisi atminties politika, trauminėmis patirtimis, nacionalizmu ir gender studijomis. Budrytė yra išspausdinusi daug straipsnių įvairiomis temomis, susijusiomis su mažumų teisėmis ir atminties politika. Ji yra parašiusi vieną knygą bei redagavusi tris knygas, tarp jų– Memory and Trauma in International Relations: Theories, Cases and Debates (drauge su Erica Resende) bei 2017 metais Engaging Difference: Teaching Humanities and Social Sciences in Multicultural Environments (su Scottu Boykinu). 2015 m. ji buvo apdovanota už geriausią dėstymą Džordžijos valstijos aukštųjų mokyklų sistemoje.
Pastaruoju metu mokslininkė daugiausiai dėmesio skiria JAV vyriausybei, globaliems pokyčiams ir tarptautiniams santykiams.
Politologijos katedra kviečia studentus registruotis į šį intensyvų kursą „JAV vaidmuo tarptautinėje sistemoje“ registracijos į pavasario semestro studijų dalykus metu studentų savitarnos portale studentas.vdu.lt

Tautos fondo stipendijos- PMDF studentams!

Džiaugiamės gražiu bendradarbiavimo su Tautos fondo (Lithuanian National Foundation) atstovais. Jau treti metai VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto studentai sulaukia fondo paramos. Tautos fondas yra kultūros bei švietimo labdaros organizacija, kurios vienas iš tikslų yra studentų tautinės savimonės ugdymas, integravimas į dabartinį technologinį ir vakarietišką pasaulį.
Šiemet Tautos fondo globojamo Steponių stipendijos fondo valdytojai, įvertinę politikos mokslų magistrantūros studijų studentų veiklas, studijų rezultatus bei iniciatyvas, vardines stipendijas skyrė PMDF Diplomatijos ir tarptautinių santykių 1 kurso studentams Lukui Fabijonavičiui ir Emilijai Giedraitytei.

Pernai stipendijos buvo skirtos Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantei Orintai Znojevaitei ir Šiuolaikinės Europos politikos magistrantei Gabrielei Markūnaitei. 2015 m stipendija buvo skirta Šiuolaikinės Europos magistrantui Marijui Savickui.

Fakulteto atstovai gilina VDU frankofoniškąją dimensiją.

Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto mokslinis darbuotojas Saulius Mykoliūnas pakviestas į Hermès žurnalo redakcinį komitetą, dalyvavo šio politikos mokslų referencinio leidinio pusmetinėje konferencijoje Nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) būstinėje Paryžiuje ir pristatė Lietuvos politines aktualijas bei diskutavo apie VDU ir CNRS bei šio leidinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų bei jų publikavimo kontekste.

Tarptautinio Hermès žurnalo steigėjas ir CNRS mokslinių tyrimų direktorius Dominique Wolton, Prancūzijos rašytinės ir elektroninės žiniasklaidos Etikos komisijos prezidentas, daugiau, nei 30 knygų 20-čia kalbų autorius, frankofonijos puoselėtojas, vienas iš geriausių Prancūzijos politikos komunikatorių Prancūzijos ambasados kvietimu jau lankėsi VDU praeitų metų rudenį, todėl šis vizitas tęsia užsimezgusius VDU ir D.Wolton bei CNRS ir Hermes žurnalo bendradarbiavimo formatą.

D.Wolton atvyks į VDU dalyvauti Tylos (politinio nekomunikavimo) mokslinėje konferencijoje VDU 2018m. kovo 6d. Frankofonijos mėnesio kontekste ir skaitys pagrindinį pranešimą. Šio vizito metu planuojami susitikimai su VDU mokslininkais ir Rektoriumi, Hermès žurnalas siūlys įsteigti VDU mokslinį koordinavimo Nacionalinį ir Regioninį Centrą, suteikiant mokslininkams galimybę spausdintis mokslinius straipsnius.

Saulius Mykoliūnas taip pat susitiko su Frankofonijos Universitetų Agentūros (l‘AUF), kuri yra Tarptautinės Frankofonijos organizacijos (l‘OIF) universitetinė institucija, tarptautinių projektų vadovu Pierre-Jean Loiret ir numatė VDU galimą bendradarbiavimo formatą su šia Agentūra, kurios nariais yra daugiau nei 800 pasaulio universitetų. VDU asociacija su l‘AUF suteiktų tiesioginę prieigą VDU bendradarbiauti visais akademinio formato klausimais su šiais pasaulio universitetais.

***

Saulius Mykoliūnas yra Politikos mokslų ir diplomatijos doktorantas ir mokslinis darbuotojas, PMDF deleguotas atstovas Frankofonijos universitetinio Centro VDU veiklai koordinuoti ir vienas jo steigėjų.

Žurnalas Hermès, leidžiantis prancūzų kalba mokslinių leidinių serija (Les Essentiels d’Hermès ir CNRS Communications), nuo 2018m. cituojamas tarptautiniuose mokslinių referencijų formatuose, kaip pvz., Web of Science ir Scopus.

VDU Frankofonijos universitetinis centras įkurtas 2016m. rudenį. Jo steigėjai yra VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Humanitarinių mokslų fakultetas ir Prancūzijos Ambasada. Kanados ambasada aktyviai prisideda prie šio Centro veiklos.

Tylos konferencija rengia VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, ji vyks 2018m. kovo 6d. Frankofonijos mėnesio rėmuose

PMDF ir KAM konferencija

2017 m. lapkričio 24 d. Vilniuje, Karininkų ramovėje įvyko trečioji metinė konferencija, skirta Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų politinių partijų susitarimui dėl užsienio ir saugumo politikos. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus skaitė Krašto apsaugos ministras J. E. Raimundas Karoblis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Dr. Juozas Olekas (Lietuvos socialdemokratų partija), Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja Aušrinė Armonaitė (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Užsienio reikalų viceministras Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos prorektorė Prof. Dr. Jūratė Novagrockienė, Vytauto Didžiojo Universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas Prof. Dr. Algis Krupavičius, Vytauto Didžiojo Universiteto Politikos mokslų katedros vedėjas Doc. Dr. Andžejus Pukšto, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų katedros vedėjas Doc. Dr. Giedrius Česnakas, Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja nacionalinio saugumo klausimais Dr. Živilė Šatūnienė. Renginį organizavo ir vedė VDU PMDF profesorius Dr. Mindaugas Jurkynas ir LRT žurnalistė Nemira Pumprickaitė. Konferencijos klausėsi Seimo, Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos atstovai, Ministro pirmininko patarėjai, žiniasklaidos atstovai.

VDU lankėsi Švedijos ambasadorė M.C.Lundqvist

Lapkričio 30 d., ketvirtadienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) lankėsi J.E. Švedijos ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundqvist. Diplomatė VDU Mažojoje salėje (S.Daukanto g. 28) skaitė viešą paskaitą „Daugiau moterų-daugiau taikos. Švedijos feministinė užsienio politika“ (angl. „More women, more peace. Swedish feminist foreign policy“). Ambasadorė paskaitoje akcentavo moterų vaidmenį ir reikšmę tarptautinėje politikoje, taip pat jų būtiną aktyvų dalyvavimą darbo rinkoje stiprinant šalies ekonominį vystymąsi. Švedija feministinę užsienio politiką pradėjo vykdyti prieš tris metus ir siekia suburti tarptautinę partnerystę, o šios politikos įgyvendinimą aiškiau susieti su įvairiais vystomojo bendradarbiavimo politikos instrumentais.

Ši paskaita – diskusija buvo organizuota kaip „Baltojo kaspino“ festivalio dalis.

Po paskaitos ambasadorė susitiko su VDU administracijos atstovais, aptarė tolesnio bendradarbiavimo planus ir projektus.

Daugiau informacijos teikia VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė dr. Sima Rakutienė (sima.rakutiene@vdu.lt).

A. Krupavičius: politikos mokslai yra kūrybinė profesija

Savo patirtimi apie Politikos mokslų bakalauro studijas VDU dalinosi Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Algis Krupavičius.

Šiuo metu labai akcentuojami tikslieji bei technologiniai mokslai, o ir jaunąją kartą dažnai vilioja mintis, jog baigęs inžineriją ar tiksliuosius mokslus greitai įsitvirtinsi darbo rinkoje. Kodėl, jūsų nuomone, politikos mokslų studijos vis dar aktualios ir vertos dėmesio?

Universitetuose studijos būna dviejų rūšių. Yra studijos, kurios moko profesijos arba amato (tokias studijų kryptis reprezentuoja inžinieriniai, technologiniai bei kai kurie gamtos mokslai), bei kita grupė, kurios metu siekiama įgyti bendrą ir platų išsilavinimą, gebėjimus bei kompetencijas, kurias būtų galima plačiai pritaikyti (tai yra socialiniai bei humanitariniai mokslai). Politikos mokslai būtent priklauso antrajai grupei – t.y. studijų grupei, kurios metu siekiama išsilavinimo. Vytauto Didžiojo Universitete sakoma, jog išsilavinimas yra „360 laipsnių“ – visapusiškas ir visa apimantis. Neatsitiktinai VDU yra liberaliųjų menų universitetas ir pirmuosiuose kursuose yra daug laisvės rinktis įvairias disciplinas iš įvairių sričių, ir kurios būtent padeda suformuoti bendrąsias kompetencijas. Politikos mokslams, be abejo, reikalingi oratorystės pagrindai, tekstų kūrybos įgūdžiai, analizės bei tyrimų pagrindai. Šie įgūdžiai atsiranda būtent studijuojant bendrąsias disciplinas. Politikos mokslai yra geras pagrindas studijuoti įvairių socialinių mokslų magistrantūrose ir gilinti savo žinias. Ši studijų sritis duoda daug žinių apie visuomenę, jos valdymą, suvokimą apie skirtingų visuomenių santykius šiuolaikiniame pasaulyje. Jei kalbėtume apie Lietuvą, pasakyčiau, jog visuomenei trūksta išmanymo kaip veikia pati visuomenė, valdžia, politinė sistema ir kaip tvarkomi viešieji reikalai. Dėl to politikos mokslai yra ypatingai svarbūs. Dar vienas aspektas, kurį verta paminėti kalbant apie šiuolaikinę visuomenę yra tai, jog darbo rinka artimojoje ateityje dramatiškai keisis ir jau šiandien rinkoje yra daug vietos kūrybinių profesijų žmonėms – daug daugiau, nei bet kada yra buvę. Siauros specializacijos ekspertų rinkoje reikia mažiau, o jei jų prireikia, jie dirba tam tikrose srityse. Pavyzdžiui, programuotojai. O labiausia reikia žmonių, kurie, būtent, yra kūrybiški, sugeba kritiškai mąstyti, dirbti komandoje, generuoti naujas idėjas. Politikos mokslai yra viena tų sričių, kurios šiuos gebėjimus padeda formuoti.

Dažnai politikos mokslai yra kritikuojami, nes neva šios srities absolventai nekuria realaus, apčiuopiamo produkto, o žinios yra per daug teorinės. Ką manote apie tokią kritiką? Kuo visuomenei svarbūs ir vertingi politologijos specialistai?

Na, visų pirma tokia kritika nėra pagrįsta svariais argumentais. Antra, patys praktikai sako, jog nieko nėra geriau už gerą teoriją. Jei kalbėtume paprastai, teorija yra daugelio skirtingų praktikų apibendrinimas. Galime turėti vieną praktinę patirtį ir ją išmokti, sužinoti taisykles ir būdus, kaip ji veikia, tačiau žinosime tik tą vieną atvejį. Teorija paprastai pateikia žinias apie daugybę praktikų tam tikroje srityje ir kaip tik turėtų padėti suprasti, kas vyksta realybėje. Taigi argumentas, jog žinios yra per daug teorinės yra nelabai vykęs. Taip pat ir teorija nelygu teorijai. Pavyzdžiui, mes turime bendras teorijas paaiškinti kaip veikia partinė sistema arba kuo paremti tarptautiniai santykiai tarp valstybių. Tokios teorijos yra išties labai bendros. Tačiau turime ir mezo- ir mikroteorijų, kurios labai puikiai paaiškina tam tikrus reiškinius. Pavyzdžiui, mažumos vyriausybė. Mes žinome, jog, pagal teoriją, mažumos vyriausybė paprastai trumpalaikė. Žinoma, galimos išimtys, tačiau ir išimtys yra pagrįstos tam tikromis taisyklėmis, pavyzdžiui mažumos vyriausybė gali būti ilgalaikė, kuomet opozicija būna susiskaldžiusi. Taigi, šios teorijos mums leidžia prognozuoti įvykius ateityje. Tačiau ir socialiniai, ir politikos mokslai paprastai gali prognozuoti įvykius santykinai trumpoje laiko distancijoje. T.y. galime prognozuoti, kas laimės rinkimus šalyje, kaip gali atrodyti vyriausybės sudėtis arba koks turi būti tolimesnis sprendimas. Tačiau ilgalaikio pobūdžio reiškinių, pavyzdžiui, revoliucijų, socialinės kaitos arba net krizės socialiniai mokslai negali prognozuoti. Pirmiausia turbūt dėl duomenų trūkumo, nes šiuolaikinis mokslas viską bando pagrįsti įrodymais ir duomenimis. Ateityje turėtume turėti daugiau instrumentų, kurių pagalba galėsime geriau paaiškinti vykstančius reiškinius ir jų priežastis. Taip pat galbūt galėsime prognozuoti ne vien trumpalaikius reiškinius, bet ir vidutinio nuotolio reiškinius. Politikos mokslų absolventai lengvai randa darbus įvairiose srityse, pradedant valdymo institucijomis, baigiant viešaisiais ryšiais.

Studentus dažnai vilioja individualios veiklos ar verslo atidarymo galimybės po studijų, tačiau dažniausias kelias politikos mokslų absolventams – viešasis sektorius, valstybės tarnyba. Kuo ši studijų programa gali patraukti studentus, kurie sieja savo ateitį su privačiu sektoriumi?

Vieną pavyzdį jau minėjau, tai yra viešoji komunikacija, viešieji ryšiai. Lietuvoje šios sritys pirmiausia veikia privataus kapitalo įmonėse. Politologai neretai pasuka į žiniasklaidą, internetiniuose portaluose taip pat yra buvę politikos mokslų studentų. Šios srities studentai yra išties paklausūs ir lengvai randa darbo vietas. Politikos mokslų studentai taip pat turi žinių apie valdymą, o valdymas bei strateginiai įgūdžiai privačioms organizacijoms yra labai svarbūs. Taigi politikos mokslų absolventai gali užimti įvairaus lygio vadybines pozicijas, tam nebūtinai reikia studijuoti vadybą. Taip pat politikos mokslų absolventai turi turėti neblogus analitinius gebėjimus, gebėjimą tirti ir analizuoti, taigi šie absolventai būna paklausūs organizacijose, kurios turi tyrimų padalinius. Be abejo, dalis šių padalinių būna ir privačiose organizacijose. Tiesa, apie studentų įsidarbinimą detalių duomenų Lietuvoje neturime, tačiau galiu pateikti pavyzdžių tarp savo absolventų, kurių nemažai yra ir Lietuvos Respublikos Seime ar Užsienio Reikalų Ministerijoje, vyriausybės kanceliarijoje, savivaldybėse, Europos Parlamento Atstovybėje ir Europos Parlamento narių padėjėjais. Sąrašas išties būtų ilgas, o kadangi politikos mokslai yra labiau kūrybinė profesija, galimybės sėkmingai karjerai yra labai plačios.

Ne paslaptis, jog daug studentų susigundo gretutinių studijų galimybėmis. Kokios gretutinių studijų kryptys praturtintų politikos mokslų studentą ir suteiktų jam pranašumą?

Turbūt akcentuočiau dvi sritis. Kadangi politikos mokslai yra susiję su visuomene, individu ir lyderyste, labai rekomenduočiau psichologijos studijas, kurios tikrai praturtintų studentą daugeliu aspektų. Antroji sritis, kuri turi didelę svarbą šiuolaikinėje visuomenėje yra viešosios komunikacijos studijos. Tačiau į šalį nevertėtų nustumti ir tokių sričių kaip istorija, kadangi vienas iš didžiausių trūkumų politikos mokslų studentams būna tai, jog socialinius ir politinius reiškinius studijuojame čia ir dabar, taigi kartais trūksta retrospektyvos ir žvilgsnio atgal. Taigi manau, jog istorijos studijos tikrai praturtina politologų žinias. Dar viena sritis – ekonomika. Ekonomika yra viena iš tampriausiai su politika susijusių sričių. Ekonomikos, verslo, finansų išmanymas sukurtų pridėtinę vertę politikos mokslų absolventams. Vėlgi, tas sąrašas gali būti įvairus ir labai priklauso nuo pačio studento. Net nekalbu apie užsienio kalbų studijas, kurių bent kelias privalo žinoti politikos mokslų absolventas. Universitetas kaip tik sudaro daug galimybių rinktis užsienio kalbas iš daugiau nei 30-ies, taigi jei studentas šalia specialybės pasirinktų dar ir kokią nors egzotišką kalbą, toks pasirinkimas taip pat būtų sveikintinas. Norėčiau pabrėžti, jog gretutines studijas rinktis apskritai yra verta, kad ir kokia tai būtų sritis. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje šiuo metu net madinga šalia politikos mokslų studijuoti kokios nors šalies kultūrą.

Prof. M. Jurkyno inicijuotas projektas laimėjo EK konkursą

2017 m. spalio 30 d. VDU PMDF Regionistikos katedros profesorius Dr. Mindaugas Jurkynas ir VDU PMDF studijų koordinatorė Aistė Žemaitytė dalyvavo laimėto Europos Komisijos konkurso projekto „Erasmus + KA2 project 586281-EPP-1-2017-1-EE-EPPKA2-CBHE-JP “Rethinking Regional Studies: The Baltic-Black Sea Connection“ pradiniame susitikime Nacionaliniame Ivano Franko universitete, Lvive, Ukrainoje.

Prof. Jurkynas inicijavo trejų metų trukmės projektą, kuris apima Vytauto Didžiojo, Tartu, Adomo Mickevičiaus Poznanės, Lundo, Nacionalinį Ivano Franko Lvovo, Nacionalinį Taras Ševčenko Kijevo, nacionalinį I. I. Mechnikovo Odesos, ir valstybinį Mariupolio universitetus. Projekto tikslas – pakelti aukštojo mokslo lygį Ukrainos universitetuose, priartinti Ukrainos partnerius prie ES aukštojo švietimo sistemų ir su projekte dalyvaujančiais ES universitetais partneriais parengti regionistikos dvejų metų trukmės magistro studijų modulius keturiems Ukrainos universitetams, besispecializuojantiems Šiaurės Europos ir Juodosios jūros regionų studijose bei tyrimuose, tobulinti Ukrainos dėstytojų kompetencijas regionų tyrimų metodologijos ir teorijos srityse ir parengti projekto poreikius atitinkantį vadovėlinio pobūdžio leidinį. Nacionalinis Ivano Franko Lvivo universitetas koordinuos Ukrainos universitetų veiklą.

A. Balčytienė išrinkta Lietuvos medijų tarybos pirmininke

Lapkričio 7 d. LR Kultūros ministerijoje vyko steigiamasis Lietuvos medijų tarybos posėdis, kurio metu išrinkta tarybos pirmininkė – VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė dr. Auksė Balčytienė.

Lietuvos medijų taryba – prie Kultūros ministerijos veiksianti visuomeninė patariamoji taryba visuomenės informavimo politikos klausimais. Taryba įsteigta siekiant koordinuotos visuomenės informavimo politikos.

Posėdyje pristatytas Visuomenės informavimo politikos strateginių krypčių 2018-2021 metams projektas. Projekte akcentuojamos keturios visuomenės informavimo politikos kryptys: koordinuota visuomenės informavimo politika, turinio kokybė, įvairovė, prieinamumas bei patikimumas visuomenės informavimo aplinka ir tvari valstybės parama bei mokesčių politika.

„Stipri ir nepriklausoma žiniasklaida yra vienas iš svarbiausių demokratinės visuomenės principų. Šiam tikslui pasiekti reikalingos sutelktos ir koordinuotos visų suinteresuotų pusių pastangos. Tikiuosi, kad tam pasitarnaus ir šiandien įsteigta Lietuvos medijų taryba“,– teigė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.

Medijų tarybos posėdyje taip pat išrinktas Lietuvos medijų tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas. Medijų tarybos pirmininke tapo Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Auksė Balčytienė, o pavaduotoja – Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė.

„Medijų tarybos steigimas yra savalaikis aktualus veiksmas. Smagu, kad šis veiksmas atliekamas ne formaliai, o realiai, suvokus, kad įtinklintoje visuomenėje veikti atskirai nebegalima. Tikimės, kad Medijų taryba taps konstruktyvių diskusijų vieta“,– teigė Lietuvos medijų tarybos pirmininkė, VDU prof. dr. Auksė Balčytienė.

Posėdyje taip pat aptarta galimybė surengti Lietuvos medijų tarybos forumą. Planuojama, kad jis įvyks kitų metų sausio mėnesį.

Lietuvos medijų tarybą sudaro žiniasklaidos asociacijų, valstybės institucijų, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.