Trečioji tarptautinė Lietuvos ir Šiaurės šalių konferencija
Sausio 27 d. LR Norvegijos ambasadoje (K. Kalinausko g. 24, Vilnius) vyko trečioji tarptautinė Lietuvos ir Šiaurės šalių konferencija “Security, Cooperation and Values in Northern Europe“ („Saugumas, bendradarbiavimas ir vertybės Šiaurės Europoje“), kurią organizavo Vytauto Didžiojo universitetas, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ambasados Lietuvoje ir Šiaurės Ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
Didelio susidomėjimo sulaukusiame renginyje, kurį iškilmingai atidarė Jo Ekscelencija Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dag M. Halvorsen bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) dekanas prof. dr. Šarūnas Liekis, dalyvavo ir pranešimus skaitė politikai, akademikai ir ekspertai iš Lietuvos bei Šiaurės Europos šalių: J. E. Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, J. E. Lietuvos Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, J. E. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, Dalarna University (Švedija) doc. dr. Kjetil Duvold, Linnaeus University (Švedija) doc. dr. Anders Fröjmark, Lietuvos Seimo narė Rūta Miliūtė, Švedijos Užsienio reikalų ministerijos Tyrimų ir planavimo padalinio specialistė Sinikukka Saari, Švedijos Parlamento narys Pyry Niemi, Suomijos Parlamento narys Mats Löfström, Norvegijos delegacijos Šiaurės Ministrų taryboje vadovo pavaduotojas Michael Tetzschner. Konferencijos pranešėjų diskusijas vedė ir moderavo VDU PMDF dekanas prof. dr. Šarūnas Liekis ir VDU PMDF prof. dr. Mindaugas Jurkynas. Renginio metu buvo diskutuojama saugumo iššūkių, bendradarbiavimo bei tapatybės Baltijos ir Šiaurės Europos šalių regione klausimais atsižvelgiant į vykstančius pokyčius Europoje ir JAV. Konferenciją užbaigė VDU Muzikos Akademijos studenčių Agnės Daučianskaitės (akordeonas) ir Gintarės Kaminskaitės (violončelė) muzikinis pasirodymas.
Globalus vystymas: skurdi Kambodžos kasdienybė
2016 metais Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) pradėjo naują pasaulinę vystomojo bendradarbiavimo politikos darbotvarkę, kuria siekiama įgyvendinti 17 tikslų per ateinančius 15 metų. „Vieni iš svarbiausių šios darbotvarkės prioritetų – ekstremalaus skurdo ir bado sumažinimas bei sveikatos, higienos ir sanitarijos sąlygų pagerinimas skurdžiausiose pasaulio valstybėse“, – akcentuoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Regionistikos katedros vedėja dr. Sima Rakutienė.Remiantis 2015 metų JTO ataskaita, pasaulyje apie 836 milijonai žmonių vis dar gyvena ties kraštutinio skurdo riba, už mažiau nei 1. 25 dolerio per dieną, tačiau lyginant su 1990 m. buvusia situacija labiausiai skurstančiųjų skaičių pavyko sumažinti daugiau nei perpus. Pasak UNICEF (liet. Jungtinių Tautų vaikų fondas) tyrėjų, tokių kaip Jan Vandemoortele, dalinė minėtos darbotvarkės sėkmė priklausė ir nuo to, kad pasauliniu lygiu pavyko susitarti dėl konkrečių siekiamų rodiklių ir kriterijų.
Kambodžos „sėkmės“ istorija
Lyginant skirtingus pasaulio regionus pastebima, jog Afrikoje skurdo mažinimo programa nebuvo itin sėkminga, tačiau Pietryčių Azijoje, lyginant su 1990 m. situacija, kraštutinį skurdą pavyko sumažinti daugiau nei 80%. „Azijos Vystymo banko duomenimis, Kambodža laikoma vienu sėkmingiausių atvejų kovojant su ekstremaliu skurdu šalyje“, – Kambodžą, kaip vieną geriausių vystymo bendradarbiavimo pavyzdžių pristato S. Rakutienė. Vis tik, nepaisant parodyto progreso šioje šalyje, kurioje apie 80% gyventojų tebegyvena ir dirba kaimo vietovėse, būtina toliau vystyti sveikatos, mokymo ir ypač sanitarijos sąlygas.
VDU „Tarptautinės politikos ir vystymo studijų“ bakalauro programos absolventė Greta Puodžiūnaitė, šiuo metu dirbanti Kambodžos „Trailblazer Cambodia Organization“, tiesiogiai prisideda sprendžiant vystomojo bendradarbiavimo problemas ir ypač įgyvendinant šeštąjį JTO vystymo programos tikslą bei vykdo sanitarijos projektus („Eco-Soap bank“ ir „WASH“), kuriais siekiama pagerinti higienos lygį ir sumažinti su tuo susijusias ligas Kambodžos kaimo vietovėse. „Vandens ir sanitarijos trūkumas laikomos vienomis svarbiausių priežasčių dėl šeimų, ir ypač vaikų, sveikatos problemų, o Kambodža turi vieną didžiausių vaikų mirtingumo rodiklį Pietryčių Azijoje, kurio priežastis dažnai nulemia numanomos ir išvengiamos ligos, susijusios su imunizacija, mityba ir sanitarija“, – problemas vardija G. Puodžiūnaitė.
Vis tik per pastarąjį dešimtmetį, remiantis UNICEF pateikiamomis ataskaitomis ir tyrimais, vaikų mirštamumą Kambodžai pavyko reikšmingai sumažinti – nuo 124 (2000 m.) iki 35 vaikų mirčių 1000 gyventojų (2014 m.), tačiau mirtingumo rodikliai yra kur kas didesni kaimo vietovėse.
Gyvenimo kokybei didinti – sanitarijos galimybių gerinimas
Kambodžos kaimuose sanitarinių sąlygų aprėpimas yra itin mažas, tai yra vienas blogiausių rodiklių regione bei visame pasaulyje, neskaitant Afrikos, nes kaimo vietovių gyventojai turi tris kartus mažesnes priėjimo prie vandens ir sanitarijos galimybes lyginant su Kambodžos miestų gyventojais. Anot G. Puodžiūnaitės, dėl itin prastos situacijos kaimo žmonės naudoja ryžių ir bananų medžių laukus savo atliekoms išmesti ir tokiu būdu teršia vandenį, kuris reikalingas jų kasdieniam gyvenimui. „Siekiant pagerinti situaciją ir spręsti šias problemas šalyje dirba daugybė nevyriausybinių institucijų, organizuojančių jaunų žmonių apmokymus dėl tinkamos higienos įpročių įgijimo“, – patirtimi dalijasi vystymo bendradarbiavimo specialistė.
UNICEF duomenimis, bakterinės ligos gali būti sumažintos 40% vien dėl rankų plovimo muilu. „Pagerintos sanitarijos, vandens prieinamumo sąlygos, higienos praktikos prisidėtų ir prie ekonominio vystymo bei skurdo mažinimo, deja, tyrimai rodo, jog apie 75% Kambodžos kaimo šeimų negali įsigyti bazinių higienos produktų, įskaitant muilo“, – Kambodžos situaciją analizuoja G. Puodžiūnaitė. Pernelyg daug vaikų vis dar neturi priėjimo prie švaraus vandens, galimybės naudotis tualetu ar plautis rankas su muilu, todėl dažnai tai tampa odos ligų, kvėpavimo ligų, virškinimo, viduriavimo ir kitų ligų ar net mirčių (apie 10 000 kasmet) priežastimis.
Su Kambodžos kaimų šeimomis ir vietinėmis institucijomis aktyviai dirbanti VDU absolventė G. Puodžiūnaitė akcentuoja, jog siekiant ilgalaikio rezultato būtinas nuolatinis švietimas bei higienos, vandens ir sanitarijos programų palaikymas.
Aplinkosaugos problemoms spręsti – higienos vystymo projektai?
Programa „Eco-Soap Bank“ (liet. „Perdirbto muilo bankas“), su kuria dirba vystomo specialistė G. Puodžiūnaitė yra pirmoji ir gana unikali visame Pietryčių Azijos regione. Ją įsteigė socialinis antrepreneris Samir Lakhani. „Perdirbto muilo bankas“ teikia produktus ne tik kaimo šeimoms, bet ir įvairioms institucijoms, mokykloms, ligoninėms, našlaičių prieglaudoms ir kitoms organizacijoms. Programą vykdantys darbuotojai ir savanoriai surenka išmesto, panaudoto muilo gabalėlius, dažniausiai iš Kambodžos viešbučių industrijos, ir juos perdirba bei išdalija bendruomenėms bei užtikrina, jog muilo dalinimas būtų susietas su higienos įpročių mokymo programomis. Pagrindinis finansavimo šaltinis yra „Sumar-Lakhani“ fondas, kuris remia ne pelno siekiančias organizacijas pasauliniu mastu, o programos įkūrėjas Samir Lakhani aktyviai rengia įvairias paraiškas Jungtinėse Valstijose.
„Eco-Soap Bank“ yra viena iš tokio pobūdžio vystomojo bendradarbiavimo programų, kurias vykdo „Trailblazer Cambodia Organization“, o šią organizaciją papildo ir savanoriai iš viso pasaulio. Dar studijuodama Vytauto Didžiojo universitete „Tarptautinės politikos ir vystymo studijų“ programą G. Puodžiūnaitė keletą mėnesių praktikavosi ir atliko savanorystę šioje institucijose, o baigusi studijas nusprendė sugrįžti į Siem Reap khmerų bendruomenę ir tapusi organizacijos programų vadove šiuo metu aktyviai prisideda vykdant pasaulinę vystomojo bendradarbiavimo politikos darbotvarkę.
„Viena iš svarbiausių iniciatyvų – mokyklų paramos programa buvo pradėta tik lapkričio 1d., tačiau sąraše jau yra daugiau negu 100 mokyklų (apie 25 tūkst. vaikų), kurios gauna mūsų produktus kartu su švietimu, o galutinis tokios programos tikslas – aprūpinti visas Kambodžos mokyklas, ne tik Siemreabo provincijoje, todėl šiuo metu stengiamės pasiekti vystymo bendradarbiavimo su „UNICEF Cambodia“, – apie higienos vystymo Kambodžoje siekius pasakoja G. Puodžiūnaitė.
„Eco-Soap Bank“ projektas yra orientuotas ne tik į higienos programų plėtojimą, bet ir aplinkosaugą. Kambodža yra besivystanti šalis, kurioje tarša itin didelė, o atliekų tvarkymo sistema labai prasta, taip pat ir atliekų tvarkymo stoka glaudžiai susijusi su egzistuojančiomis sanitarinėmis problemomis visoje šalyje“. Kaip gerą pavyzdį, sprendžiant vystomojo bendradarbiavimo problemas, VDU regionistikos specialistė S. Rakutienė aptaria „Eco-Soap Bank“ projektą, kuris perdirbo daugiau nei 11.499 kg atliekų, kurios kitu atveju keliautų į didžiulius Kambodžos šiukšlynus, o higienos produktais buvo aprūpinta daugiau nei pusė milijono žmonių. „Šis projektas yra gana konkretus pavyzdys kaip viena programa apjungia net keleto vystomojo bendradarbiavimo darbotvarkės tikslų (sanitarijos, sveikatos, skurdo mažinimo, aplinkosaugos) siekimą“, – teigia VDU dėstytoja S. Rakutienė.
Sima Rakutienė yra Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Regionistikos katedros vedėja, politikos mokslų daktarė.
Greta Puodžiūnaitė yra Kambodžos „Trailblazer Cambodia“ organizacijos programų vadovė, Vytauto Didžiojo universiteto bakalauro programos „Tarptautinės politikos ir vystymo studijos“ absolventė.
www.vdu.lt
Praktikos galimybė LR ambasadoje Belgijoje
Lietuvos Respublikos ambasada Belgijos Karalystėje kviečia atlikti tarptautinę praktiką politikos, ekonomikos ir kultūros srityje! Yra galimybė gauti stipendiją pagal Erasmus + programą.
Stažuotojui suteikiama galimybė prisidėti prie Lietuvos diplomatinės politikos Belgijoje ir Liuksemburge įgyvendinimo:
1. Renkant ir analizuojant informaciją apie ekonominius Lietuvos ir Belgijos bei Lietuvos ir Liuksemburgo ryšius.
2. Analizuojant informaciją apie Belgijos ir Liuksemburgo valstybių vidaus ir užsienio politikos sprendimus, valstybių ekonominį ir kultūrinį gyvenimą bei įvykius.
3. Prisidedant prie lietuvių bendruomenės renginių organizavimo Belgijoje ir Liuksemburge.
4. Skatinant ekonominius Lietuvos ir Belgijos bei Lietuvos ir Liuksemburgo ryšius.
5. Prisidedant prie Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto, turizmo ir tranzito išlaikymo.
6. Renkant informaciją apie investicijų skatinimą Belgijoje ir Liuksemburge.
Reikalavimai:
1. Lietuvos Respublikos pilietybė.
2. Studentas, baigęs mažiausiai du kursus politinių mokslų, ekonomikos, teisės, prancūzų arba anglų kalbų filologijos studijų programose, arba absolventas (stipendija skiriama metus po studijų baigimo).
3. Puikios prancūzų (B2) ir anglų (C1) kalbų žinios.
4. Gebėjimas naudotis MS Windows taikomosiomis programomis (MS Office programinis paketas).
5. Sugebėjimas analitiškai įvertinti, atrinkti ir apibendrinti politikos, ekonomikos ir kultūros sritis apimančią informaciją.
Vidutinė praktikos trukmė – 4 mėnesiai
Praktikos pradžia – vasario arba gegužės mėn. Pagal susitarimą galimi ir kiti stažuotės pradžios terminai.
CV ir motyvacinių laiškų laukiame el. paštu: amb.be@urm.lt
Skelbiamas konkursas STUDIJOMS pagal Erasmus+ programą
Nori įgyti tarptautinės studijų patirties, patobulinti užsienio kalbų žinias, tapti tarptautinės bendruomenės nariu bei Vytauto Didžiojo universiteto ambasadoriumi?
Dalyvauk „Erasmus+“ studijų konkurse, pildyk el. atrankos anketą iki 2017 m. vasario 28 d.
Atrankoje gali dalyvauti visi VDU nuolatinių bei ištęstinių studijų studentai, išskyrus pirmo kurso bakalauro studentus. Aktyviai dalyvauti konkurse kviečiami studentai su specialiaisiais poreikiais, kurie turi galimybę gauti papildomą finansavimą.
Atrankos rezultatai bus skelbiami VDU interneto svetainėje, Tarptautinių ryšių departamento skelbimų lentoje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas bus informuotas el. paštu kovo 15 d.
Daugiau informacijos apie „Erasmus+“ studijas, partnerines užsienio aukštojo mokslo institucijas, atrankos kriterijus, stipendijų dydžius galite rasti čia. Taip pat informacijos apie mainus bus galima sužinoti Erasmus+ informaciniame susitikime ir individualių konsultacijų su fakultetų Tarptautinių programų koordinatoriais metu.
Erasmus+ programos koordinatorė VDU Tarptautinių ryšių departamente:
Erasmus+ programos koordinatorė PMDF fakultete
Studentų registracija į dalykus pavasario semestrui
III-sis užsirašymo į A, B ir C grupių dalykus 2016/2017 m. m. pavasario semestrui etapas vyks nuo 2017-02-01 10 val. iki 2017-02-14 24 val., kai galima išsibraukti iš nenorimo studijuoti dalyko sąrašo, arba užsirašyti į dalykus, kuriuose yra likę laisvų vietų. Užsirašymas vyksta tik per VDU Studentų savitarnos portalo (SSP) užsirašymo į dalykus sistemą REGIS.
Nuolatinės studijų formos magistrantams ir klausytojams užsirašymas į dalykus pavasario semestrui vyks vasario 1-14 dienomis.
Prisijungimui reikalingas VDU vidinio tinklo „FirstClass“ prisijungimo vardas bei slaptažodis. Jei studentas neturi savo anketos su prisijungimo vardu ir slaptažodžiu arba pamiršo slaptažodį, jis turi kreiptis į Studentų centrą (S. Daukanto g. 27-206), atvykdamas asmeniškai su studento pažymėjimu. Smulkesnę informaciją apie įsirašymą į dalykus galima rasti SSP „Naudotojo vadovas studentams“.
Prieš užsirašant į studijų dalykus, kiekvienas studentas, susidarydamas individualų studijų planą, privalo per semestrą pasirinkti studijuoti studijų dalykus, kurių apimtis turi būti ne mažesnė kaip 24 ir ne didesnė kaip 36 kreditai. Rekomenduojama, kad bendra vienerių studijų metų kreditų apimtis būtų 60 kreditų. Jei studentas studijuoja gretutinėse ar individualiosiose studijose, semestro studijų dalykų apimtis negali būti didesnė kaip 42 kreditai.
Užsirašymo į studijų dalykus etapai
- Nuolatinės formos bakalauro ir vientisųjų studijų studentams
| |
Etapai |
nuo |
iki |
| I. |
Pagrindinis užsirašymas |
2016 m. lapkričio 23 d. 10:00 |
2016 m. gruodžio 4 d. 24:00 |
| II. |
Užsirašymas į likusias laisvas vietas ir sąrašų koregavimas |
2016 m. gruodžio 5 d. 00:00 |
2016 m. gruodžio 23 d. 24:00 |
| III. |
Galutinis užsirašytų dalykų tikslinimas, išsibraukiant iš nenorimų studijuoti dalykų ir įsirašant į dalykus, kur likę laisvų vietų |
2017 m. vasario 1 d. 10:00 |
2017 m. vasario 14 d. 24:00 |
- Nuolatinės studijų formos magistrantams
- Klausytojams
| |
Etapas |
nuo |
iki |
| III. |
Pagrindinis užsirašymas į dalykus ir tikslinimas |
2017 m. vasario 1 d. 10:00 |
2017 m. vasario 14 d. 24:00 |
Visuose užsirašymo į studijų dalykus etapuose taikomi prioritetų kriterijai
- Aukštesnis kursas (pirmenybė suteikiama aukštesnio kurso studentams);
- Paskutiniojo semestro pažymių vidurkis (pirmenybė suteikiama studentams, turintiems aukštesnį vidurkį, pirmo kurso studentams – stojimo konkursinį balą).
Užsirašymo data ir laikas reikšmės neturi, bet registracijos eigoje kiekvienas studentas turi pasitikrinti:
- ar pagal savo prioritetus pateko į dalykui skirtų vietų skaičių;
- ar kiti studentai su aukštesniais prioritetais jo „neišstūmė“ iš užsirašyto dalyko.
Aukštą prioritetą turintis studentas antrame etape negali „išstumti“ žemesnį prioritetą turinčio studento, užsirašiusio pirmame etape, o trečiame etape negali išstumti pirmame ir antrame etapuose užsirašiusiųjų į dalykus studentų.
Privalote sekti savo užsirašymo eilę kiekvieno dalyko sąraše visų etapų metu, nes jei užsirašymo metu Jūs likote už dalyko registracijos ribos (prie Jūsų pavardės matosi „NE“), gali būti, kad po kurio laiko, kol vyksta užsirašymas, pateksite į dalyką – prie pavardės bus „TAIP“.
Atkreipiame dėmesį, kad studentas, išsibraukęs iš dalyko, užsirašyto pirmame ar antrame etapuose, trečio etapo metu jau nepateks į tą pačią vietą, jei norės vėl užsirašyti į dalyką, iš kurio išsibraukė.
Pasibaigus II-ajam užsirašymo etapui, bus naikinami A ir B grupių dalykai (išskyrus užsienio kalbas) bei pasirenkami studijų krypties (C gr.) dalykai, į kuriuos užsirašys mažai studentų. Prašome sekti skelbimus po šio registracijos etapo.
Semestro pradžioje paskaitų metu nebus pateikiami popieriniai dalykų sąrašai, kuriuose būtų galima įsirašyti ar išsibraukti, ir nebus galima užsirašymo į dalykus koreguoti prašymais.
Svarbi informacija nuolatinės formos bakalauro ir vientisųjų studijų studentams
- Studentai, kurie 2016/2017 m. m. pavasario semestre studijuos Kompiuterinio raštingumo dalyką, privalo įsirašyti į du laikus: paskaitų ir laboratorinių darbų (paskaita + laboratoriniai darbai – iš viso 4 kreditai).
- II ir vyresnių kursų studentai, neišklausę A grupės dalykų Gamtamokslinė pasaulio samprata ir Šiuolaikinės Lietuvos tapsmas, arba turintys šių dalykų akademines skolas, 2016/2017 m. m. pavasario semestre privalo užsirašyti į vieną iš šių pasirinktų dalykų:
| Vietoje |
Dalykas pasirenkamas iš: |
| Šiuolaikinės Lietuvos tapsmo |
Humanitarinių mokslų srities pogrupio:
IST0103 Pasaulio lietuvių istorija arba
ETN0101 Lietuvių folkloras, tradicijos, mitologija (dėstoma anglų kalba) Lithuanian Folklore, Traditions, Mythology (In English) |
| Gamtamokslinės pasaulio sampratos |
Fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srities pogrupio:
FIZN0201 Astronomija (dėstoma anglų kalba) Astronomy (in English)
APLN0201 Aplinkotyra
BION0201 Biologija
BIO0101 Biotechnologija
BBK0101 Gyvybės chemija |
Registracija į anglų kalbą
- I kurso studentai, pradėję studijuoti Universitete anglų kalbą nuo aukštesnio nei A1 lygio, turi pasiekti akademinės anglų kalbos C1 lygį;
- studentai, pradėję studijuoti anglų kalbą nuo A1 lygio arba įstoję į Universitetą 2015 metais ir anksčiau, turi pasiekti akademinės anglų kalbos B2 lygį.
A, B ir C grupių dalykų tvarkaraštis
Dr. Sima Rakutienė skaitė paskaitas Milano universitete
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Regionistikos katedros vedėja dr. Sima Rakutienė 2017 metų sausio 16 – 19 dienomis lankėsi Italijos Milano Universitete. S.Rakutienė dalyvavo susitikimuose su Milano universiteto Politikos, ekonomikos ir socialinių mokslų fakulteto studentais ir mokslininkais, skaitė paskaitas Lietuvos politinės sistemos ir politinių partijų tematika, aptarė mokslinių tyrimų bendradarbiavimo kryptis bei studijų mainų programas.
Milano universitetas laikomas lyderiaujančiu ir vienu iš didžiausių bei įtakingiausių universitetų Italijoje, turinčiu daugiau nei 58 000 studentų ir apie 2700 dėstytojų ir mokslininkų.
Kvietimas teikti paraiškas absolventų įsteigtai stipendijai
Kviečiame teikti paraiškas VDU politikos mokslų absolventų Stipendijai, skirtai iš dalies finansuoti praktiką vienoje iš šių Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių:
(1) LR nuolatinėje atstovybėje prie tarptautinių organizacijų Vienoje;
(2) LR ambasadoje Estijos Respublikoje;
(3) LR ambasadoje Ukrainoje.
Stipendijos laimėtojas (-a) pats galės pasirinkti, kurioje iš šių trijų diplomatinių atstovybių atliks praktiką. Numatoma praktikos data- 2017 m. birželio-liepos mėn.
Stipendijos tikslas – skatinti VDU politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto studentus plėsti akiratį aktualiais tarptautinių santykių klausimais, Lietuvos vaidmeniu tarptautinėje politikoje, diplomatijos teorijos ir diplomatijos praktikos tarpusavio ryšiu, o taip pat skatinti akademinį bei visuomeninį studentų aktyvumą.
Stipendijos suma- 2000 EUR (du tūkstančiai eurų). Stipendijos laimėtojas yra pats atsakingas už gyvenamosios vietos susiradimą, sveikatos draudimą praktikos metu, o taip pat sveikatos draudimą nuvykimo į praktikos atlikimo vietą ir grįžimą iš jos metu, bei su tuo patirtas finansines išlaidas.
Prašymų pateikimas:
Paraiškas gali teikti VDU PMDF 2-4 kurso bakalaurantai, magistrantai, doktorantai, kurie yra LR piliečiai.
Paraiška susideda iš:
- paraiškos anketos (ANKETA absolventu stipendijai);
- motyvacinio laiško (laisva forma, iki 2 psl.). Laiškas, be kita ko, turėtų atsakyti ir į šiuos klausimus: (a) kodėl norėtumėte stažuotis LR diplomatinėje atstovybėje; (b) kokios patirties ir įgūdžių tikitės įgyti stažuotės/praktikos metu; (c) kaip ketinate panaudoti įgytą patirtį savo būsimoje karjeroje/gyvenime?
- Kandidatai Stipendijai gauti taip pat bus vertinami ir interviu su atrankos Komisija metu.
Paraiškos priimamos iki 2017 m. vasario mėn. 6 d. adresu: pk@pmdf.vdu.lt
Konkurso Stipendijai laimėti rezultatai bus paskelbti ne vėliau 2017 m. vasario mėn. 14 d.
Apskritojo stalo diskusija apie Europos tiltus ir sienas
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius gruodžio 15 dieną pasveikino Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusios Lietuvos ir Lenkijos apskritojo stalo diskusijos „Darbotvarkė ateičiai: politikos sinchronizacija iššūkių akivaizdoje“ dalyvius.
Renginio dalyvius taip pat pasveikino Lenkijos užsienio reikalų ministerijos politikos direktorius Witoldas Sobkówas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis bei Lenkijos tarptautinių santykių instituto direktorius Sławomiras Dębskis.
„Lietuva ir Lenkija yra kaimynės, sąjungininkės ir artimos partnerės. Nepaisant to, kad kartais kaimyninių santykių kelyje pasitaiko duobių, šie santykiai turi būti tvirti. Mes esame pasmerkti bendradarbiauti, kito kelio nėra“, – sakė L. Linkevičius.
Pasak ministro, gyvename sudėtingais laikais, o mūsų šalys susiduria su labai panašiomis grėsmėmis ir iššūkiais. „Todėl yra ypač svarbu būti vieningais ir palaikyti glaudų dialogą visais aktualiais klausimais – saugumo, ES Rytų partnerystės, transporto ir energetikos ir kitais“, – pažymėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Saugumo ir gynybos srityse Baltijos šalys ir Lenkija yra matomas kaip vienas regionas, esame toje pačioje valtyje“, – sakė L. Linkevičius.
Ministras pažymėjo, kad Lietuva ir Lenkija vienodai vertina saugumo iššūkius, o nebendradarbiavimas juos sprendžiant prieštarautų abiejų šalių nacionaliniams interesams.
Kalbėdamas apie bendradarbiavimą energetikos ir transporto srityje, L. Linkevičius akcentavo Lenkijos svarbą įgyvendinant tokius strateginius projektus kaip Baltijos šalių elektros sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos elektros sistema, Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis bei „Rail Baltica“.
L. Linkevičius pažymėjo, kad tokia diskusija yra puiki galimybė apsikeisti nuomonėmis svarbiausiais klausimais, pasidalinti įžvalgomis tarp politikos formuotojų, ekspertų bei akademinės bendruomenės atstovų. Jis pasidžiaugė, kad toks renginys jau tampa tradiciniu. Panaši apskritojo stalo diskusija vyko 2015 m. gruodį Varšuvoje. Kitais metais ją taip pat planuojama surengti Lenkijoje.
Renginį organizavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija kartu su VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetu ir Lenkijos tarptautinių santykių institutu. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos ir Lenkijos vyriausybinių institucijų bei akademinės bendruomenės atstovai. Jos metu apsikeista nuomonėmis dėl regiono ir Europos saugumo padėties, pasidalinta įžvalgomis dėl Europos ateities ir aptartas bendradarbiavimas energetikos srityje.
(Nuotr. urm.lt)
Diplomato dr. A. Žulio knygos įvertinimas
Dr. Audrius Žulys –LR diplomatas savo mokslinę ir tiriamąją veiklą pradėjęs VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete. A. Žulys dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto moksliniame projekte „XX amžiaus Lietuvos ir Lenkijos valstybių raidos vizijos” bei tuo laiku pradėjo ruošti savo knygą „Lenkija Lietuvos užsienio politikoje 1938-1939 m. Diplomatijos istorijos studija“.
Zofijos ir Kazimiero Moczarskio fondas, Lenkijos Nacionalinis kultūros centras ir rėmėjai jau aštuntus metus organizuoja minėtą konkursą. Nominuotas knygas įvertino žinomų mokslininkų sudaryta vertinimo komisija.
2016 m. gruodžio 9 d. Lenkijos Nacionalinės bibliotekos Krasinskių rūmuose įvyko iškilmingas geriausios metų istorinės knygos paskelbimas. Tarp dešimties nominuotų geriausių knygų prestižiniam Kazimiero Moczarskio apdovanojimui gauti pateko ir Lietuvos diplomato dr. Audriaus Žulio knyga „Lenkija Lietuvos užsienio politikoje 1938-1939 m. Diplomatijos istorijos studija“.
Pagrindinis geriausios metų istorinės knygos prizas atiteko žinomam Lenkijos istorikui profesoriui Andrzejui Nowakui už knygą „Pirmoji Vakarų išdavystė. 1920 metai – užmirštas appeasement‘as”. Į dešimtuką nominuotų knygų taip pat pateko Timothy Snyderio knyga „Juodoji žemė: Holokaustas kaip istorija ir įspėjimas“, Andrzejaus Wielowieyskio „Prieš likimą“, Malgorzatos Fidelis „Moterys, komunizmas ir industrializacija pokario Lenkijoje“, Padraic Kenney „Lenkijos Liaudies Respublikos kūrimas. Darbininkai ir komunistai 1945-1950”, Olos Hnatiuk „Drąsa ir baimė“, Annos Machcewicz „Maištas. Streikai Trimiestyje. 1980 m. rugpjūtis“, Andrzejaus Brzezieckio „Tadeuszas Mazowieckis. Mūsų premjero biografija“, Joannos Beatos Michlic „Svetimi kaip grėsmė. Žydo įvaizdis Lenkijoje nuo 1880 metų iki dabartinių laikų“. Konkurse dalyvavo 2015 metais išleistos Lenkijos ir užsienio autorių istorinės knygos, susijusios su Lenkijos istorija ir apimančios laikotarpį nuo 1918 metų iki mūsų dienų.
Dr. G. Česnako mokslinis vizitas Tbilisyje
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius dr. Giedrius Česnakas gruodžio 5-6 d. Tbilisyje (Gruzija) dalyvavo NATO priešakinių tyrimų konferencijoje „Atsakant į energetinio saugumo grėsmes energijos išteklių tiekimui Pietų Kaukaze“. Konferencijoje dr. Giedrius Česnakas pristatė atlikto tyrimo rezultatus ir skaitė pranešimą „Energetinio saugumo politikos evoliucija: pamokos Pietų Kaukazui“, kuriame aptarė energetinio saugumo procesus ir iššūkius Baltijos valstybėse, atskleisdamas, kokių iššūkiu gali tikėtis ir Pietų Kaukazo regionas, siūlydamas jų įveikimo būdus.
Konferencija sutraukė didelį dalyvių skaičių iš Lietuvos, JAV, Gruzijos, Azerbaidžano, Bulgarijos ir kitų šalių. Mokslininkų bendradarbiavimą energetinio saugumo analizė srityje numatoma tęsti ir ateityje.
2016 metais Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) pradėjo naują pasaulinę vystomojo bendradarbiavimo politikos darbotvarkę, kuria siekiama įgyvendinti 17 tikslų per ateinančius 15 metų. „Vieni iš svarbiausių šios darbotvarkės prioritetų – ekstremalaus skurdo ir bado sumažinimas bei sveikatos, higienos ir sanitarijos sąlygų pagerinimas skurdžiausiose pasaulio valstybėse“, – akcentuoja Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Regionistikos katedros vedėja dr. Sima Rakutienė.Remiantis 2015 metų JTO ataskaita, pasaulyje apie 836 milijonai žmonių vis dar gyvena ties kraštutinio skurdo riba, už mažiau nei 1. 25 dolerio per dieną, tačiau lyginant su 1990 m. buvusia situacija labiausiai skurstančiųjų skaičių pavyko sumažinti daugiau nei perpus. Pasak UNICEF (liet. Jungtinių Tautų vaikų fondas) tyrėjų, tokių kaip Jan Vandemoortele, dalinė minėtos darbotvarkės sėkmė priklausė ir nuo to, kad pasauliniu lygiu pavyko susitarti dėl konkrečių siekiamų rodiklių ir kriterijų.
Vis tik per pastarąjį dešimtmetį, remiantis UNICEF pateikiamomis ataskaitomis ir tyrimais, vaikų mirštamumą Kambodžai pavyko reikšmingai sumažinti – nuo 124 (2000 m.) iki 35 vaikų mirčių 1000 gyventojų (2014 m.), tačiau mirtingumo rodikliai yra kur kas didesni kaimo vietovėse.
Aplinkosaugos problemoms spręsti – higienos vystymo projektai?
„Viena iš svarbiausių iniciatyvų – mokyklų paramos programa buvo pradėta tik lapkričio 1d., tačiau sąraše jau yra daugiau negu 100 mokyklų (apie 25 tūkst. vaikų), kurios gauna mūsų produktus kartu su švietimu, o galutinis tokios programos tikslas – aprūpinti visas Kambodžos mokyklas, ne tik Siemreabo provincijoje, todėl šiuo metu stengiamės pasiekti vystymo bendradarbiavimo su „UNICEF Cambodia“, – apie higienos vystymo Kambodžoje siekius pasakoja G. Puodžiūnaitė.
