• Titulinis
• Visos naujienos

Ar rinkimai Lietuvoje tampa skaidresni?

Lapkričio 14 d. į Lietuvos Respublikos Seimo pirmąjį posėdį rinksis naujai išrinkti parlamentarai. Paskutinieji rinkimai stipriai pakoregavo Lietuvos politinį žemėlapį, politologai ir politikos apžvalgininkai vis dar analizuoja mūsų šalies rinkėjų pasirinkimus.

Vienas iš klausimų, kuris yra svarbus politinių aktualijų kontekste – ar rinkimai Lietuvoje tampa skaidresni? Tobulėja ar blogėja Vyriausiosios rinkimų komisijos, apygardų ir apylinkių komisijų darbas? Ar partijos sažiningiau elgėsi paskutiniųjų rinkimų metu? Ką galima laikyti rinkimų pažeidimais?

Į šiuos ir kitus klausimis bandys atsakyti Politologijos katedros rengiamoje paskaitoje Julius Lizūnas, visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštynės“ valdybos pirmininkas. Paskaita vyks lapkričio 15 d., 11.15 val., Gedimino g. 44, 202 auditorijoje. Maloniai kviečiame dalyvauti!

Filmo peržiūra ir diskusija su Robertu van Vorenu

Lapkričio 18 d., penktadienį, 11.15 val. Gedimino 44-303 Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) profesorius, sovietologas Robertas van Vorenas kviečia į dokumentinio filmo „Mano nacistinė praeitis“ (angl. „My Nazi Past“) peržiūrą bei diskusiją.

Dokumentiniame filme Philippe Sands, gerai žinomas britų tarptautinės teisės profesorius, bando susigrąžinti savo šeimos istoriją prasidėjusią mažame miestelyje netoli Lvovo Ukrainoje. Dauguma jo artimųjų žuvo per Antrąjį pasaulinį karą. Rengdamas knygą, autorius susitinka su Hans Frank ir Otto von Waechter – dviejų nacių vadų sūnumis, kurių tėvai buvo atsakingi už milijonų žydų nužudymą.

Filmas vaizduoja tarpusavio ryšius ir išgyvenimus tarp trijų vyrų, kuomet jie lanko istorinės reikšmės Holokausto vietas: Philippe Sands, holokaustą išgyvenusios šeimos palikuonio, Hans Frank, pripažįstantis savo tėvo nusikaltimus ir Otto von Waechter – neigiantčio ir negalinčio sutikti su tėvo įvykdyta nusikalstama veika.

Kino juostoje gvildenami sudėtingi klausimai: ką reiškia būti nacistinės Vokietijos vado sūnumi, kaip pakelti beveik nepakeliamą naštą ant savo pečių? Kita vertus, kaip susitaikyti su tragiška praeitimi, kai beveik visi šeimos artimieji žuvo Holokausto metu? Skaudūs praeities prisiminimai tarsi ilgas šešėlis slegia tokio žmogaus kasdienybę.

Filmas yra labai jautrus ir geras pavyzdys to, kaip asmeninis pasakojimas padeda geriau suprasti istoriją, žmogaus vaidmenį joje. Pagaliau, tai unikalus žodinės istorijos, kaip tyrimo prieigos, pavyzdys.

Dokumentinį filmą pristatytas VDU profesorius, sovietologas Robertas van Vorenas,  sovietinių ir post-sovietinių studijų centro vadovas, skaitantis žodinės istorijos paskaitas Kaune, taip pat Tbilisyje ir Kijeve.

 

VDU tarptautinė praktika

Skelbiamas VDU tarptautinės praktikos konkursas. Konkurse gali dalyvauti bakalauro ar magistrantūros studijų studentas/ė, turintis/i aukštesnį nei 8 akademinį vidurkį bei pasižymintis stipria motyvacija.

Norinčius išvykti VDU dvišalių mainų praktikai 2017 m.  prašome užpildyti atrankos anketą adresu: http://bit.ly/praktika2017dvisaliaiLT iki gruodžio 9 d.

 

Dokumentai atrankai:

• Gyvenimo aprašymas (CV);
• Skaitmeninė Jūsų nuotrauka;
• priimančios organizacijos / institucijos ar universiteto patvirtinimas

Atrinktiems studentams bus skirta pilna arba dalinė VDU mobilumo stipendija. Negavusiems VDU mobilumo stipendijos, bet atitinkantiems mainų kriterijus, bus sudarytos sąlygos į mainus vykti savo lėšomis.

Stipendijos dydis priklauso nuo studijų laikotarpio ir šalies, kurią studentas (-ė) pasirenka studijoms.

Informacija apie VDU MOBILUMO stipendijas:

Stipendijos dydis priklauso nuo studijų laikotarpio ir šalies, kurią studentas (-ė) pasirenka studijoms ar praktikoms:

ŠALIŲ GRUPĖS	I	II	III	IV
ŠALYS	Australija, Argentina*, Ekvadoras, Jungtinės Amerikos Valstijos*, Kanada*, Japonija*, Izraelis*, Naujoji Zelandija, P. Korėja*, Venesuela, Singapūras, Brazilija*, Meksika, Indonezija*, Malaizija*, Indija*, Taivanas*	Airija, Azerbaidžanas*, Danija, Islandija, Lichtenšteinas, Kinija*, Prancūzija, Vokietija, Belgija, Suomija, Švedija, Norvegija, Šveicarija, Liuksemburgas, Jungtinė Karalystė, Tailandas*	Austrija, Graikija, Ispanija, Italija, Nyderlandų Karalystė, Kazachstanas*, Kipras*, Malta, Portugalija, Rusija*, Pakistanas*	Armėnija, Baltarusija, Bulgarija, Gruzija*, Čekija, Estija*, Latvija*, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Turkija, Vengrija, Ukraina, Turkija
STIPENDIJA PRAKTIKOMS	600 EUR/mėn	500 EUR/mėn	450 EUR/mėn	350 EUR/mėn
STIPENDIJA STUDIJOMS	500 EUR/mėn	400 EUR/mėn	350 EUR/mėn	250 EUR/mėn

 

*-žvaigždutėmis pažymėtos šalys, į kurias galima vykti VDU dvišaliams studijų mainams

Kodėl Energetikos ministerija privalo dirbti toliau?

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto jaunesnysis mokslo darbuotojas bei Energetinio saugumo tyrimų centro bendradarbis Justinas Juozaitis

Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis R. Karbauskis kartu su socialdemokratų vadovu A. Butkevičiumi sieks panaikinti Energetikos ministeriją, o jos funkcijas perleisti Ūkio ir Susisiekimo ministerijoms. Būsimi valdančiosios koalicijos partneriai mano, kad ministerijos steigimą lėmė Visagino atominės elektrinės projektas, todėl jo atšaukimas atitinkamai turėtų lemti ir ministerijos uždarymą. Jie taip pat teigia, kad esminiai ministerijos tikslai jau yra įgyvendinti, todėl atskiros ministerijos energetikai nebereikia. Tokie argumentai ne tik nepateisina ministerijos išformavimo būtinybės, bet ir nublanksta prieš priežastis ją išsaugoti.

Argumentai ministerijai uždaryti – nepagrįsti

Energetikos ministerijos steigimas 2009 m. nebuvo grindžiamas vien tik Visagino atominės elektrinės projektu, todėl jo atsisakymas neturėtų lemti ministerijos išformavimo. Konservatoriai, tuo metu aktyviai skatinę ministerijos steigimą, pirmiausiai siekė grąžinti energetikos sektorių atgal į valstybės rankas ir paspartinti įvairių strateginių projektų įgyvendinimą. Apart Visagino atominės elektrinės taip pat buvo planuota statyti ir suskystintų gamtinių dujų terminalą, elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, apjungti Lietuvos ir Lenkijos dujų tiekimo sistemas ir sinchronizuoti Baltijos valstybių elektros energijos sistemas su kontinentinės Europos tinklais. Daug dėmesio skirta Ignalinos atominės elektrinės uždarymui ir, laikui bėgant, Astravo atominės elektrinės saugumui.

Žvelgiant į pirminius Energetikos ministerijos tikslus ir dabartinę padėtį negalima teigti, kad ministerija jau įgyvendino jai iškeltus uždavinius. Tiksliau būtų sakyti, kad ji yra pusiaukelėje: Lietuvoje jau veikia suskystintų gamtinių dujų terminalas ir tarpvalstybinės elektros jungtys, tačiau Lietuvą ir Lenkiją jungsiantis dujotiekis „GIPL“ dar net nepradėtas statyti, o Baltijos valstybių elektros energijos sistemų sinchronizacija, Ignalinos atominės elektrinės uždarymas ir Astravo atominės elektrinės statybos yra ilgalaikiai procesai, reikalaujantys sutelktų institucinių pajėgumų, atstovavimo aukščiausiu politiniu lygmeniu ir nuoseklaus tarptautinio bendradarbiavimo.

LVŽS ir LSDP lyderių argumentacija primena dūmų uždangą, slepiančią tikruosius politinių partijų motyvus, bet ne racionalius argumentus, pagrindžiančius Energetikos ministerijos panaikinimo reikalingumą. Dabartinis ministras energetikai R. Masiulis mano, kad ministerija turėtų dirbti toliau, nes jos uždarymas komplikuotų Europos Sąjungos lėšų įsisavinimą, tačiau priežasčių ministerijai išsaugoti esama ir daugiau.

Kam naikinti tai, kas veikia geriau?

Energetikos ministerijos funkcionavimą gali pateisinti jos veiklos rezultatai ir jų palyginimas su Ūkio ministerijos įgyvendintais darbais, kada energetika buvo jos žinioje. Septynerius metus veikiant energetikos ministerijai buvo įrengtas SGD terminalas ir 9-asis Lietuvos elektrinės blokas, nutiestos elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, pastatytas dujotiekis tarp Klaipėdos ir Jurbarko, padidinti dujotiekio Klaipėda – Kuršėnai pajėgumai, modernizuoti elektros ir šilumos tiekimo tinklai, vystyta atsinaujinanti energetika ir liberalizuotos gamtinių dujų bei elektros energijos rinkos. Įgyvendinti infrastruktūros projektai ir rinkos reformos sukūrė prielaidas žaliavų ir energijos kainų mažėjimui ir sustiprino šalies energetinį saugumą. Europos Komisijos nuomone, Lietuva tapo geruoju pavyzdžiu valstybėms, siekiančioms ambicingų energetikos reformų.

Ūkio ministerijos pasiekimai – gerokai kuklesni. 1997 – 2008 metų sandūroje pastatytas Būtingės naftos terminalas, prie kurio ilgą laiką buvo dirbama dar gyvuojant senajai Energetikos ministerijai (iki 1997 m.), ir bendromis Baltijos valstybių pastangomis nutiestas elektros kabelis tarp Suomijos ir Estijos. Akivaizdu, kad Lietuvos energetikos sektoriaus valdymas specializuotoje ministerijoje yra rezultatyvesnis, nei platesniu veiklos pobūdžiu pasižyminčioje Ūkio ministerijoje.

Pirminės reakcijos į siūlymą uždaryti Energetikos ministeriją – ganėtinai švelnios. Suprask, raginimas naikinti ministeriją nėra reikšmingas pats savaime, svarbu, kad jos funkcijas kažkas perimtų, pavyzdžiui, Ūkio ministerijos departamentas energetikai. Tačiau, kaip rodo praktika, svarbu ir tai, kaip energetikos sektoriaus valdymas yra organizuojamas. Kodėl reiktų grįžti prie prastesnio energetikos valdymo modelio.

Neigiamas poveikis Lietuvos nacionaliniam saugumui

Net ir po Rusijos karinės intervencijos Ukrainoje energetika išlieka vienu iš svarbiausių Lietuvos nacionalinio saugumo iššūkių. Tą rodo paskutinis atstovaujamų politinių partijų susitarimas dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos, tai pabrėžia Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ataskaitos, Seimo rezoliucija dėl Astravo ir kiti dokumentai. Tokį požiūrį palaiko tiek šalies Prezidentė D. Grybauskaitė, tiek Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius.

Lietuvos nacionalinio saugumo problematikos persipynimas su energetika reikalauja stiprios institucijos, kurios atsakomybės ribos nėra blaškomos tarp skirtingų, nedaug ką bendro turinčių pavedimų. Tam reikalinga vyriausybinio lygmens institucija, kurios veikla yra išimtinai sutelkta ties energetikos sektoriaus valdymu. Energetikos ministerija šiuos lūkesčius pateisina, tačiau jos funkcijas perdavus Ūkio ministerijai būtų suformuotas itin keistas institucinis darinys.

Reformuota Ūkio ministerija tuo pačiu metu būtų pavesta rūpintis Lietuvos verslo aplinka ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymu. Skatinti inovacijas ir kuruoti šalies elektros sistemos sinchronizaciją  su kontinentinės Europos tinklais. Plėtoti turizmą ir tarpvalstybines gamtinių dujų jungtis. Didinti eksportą ir Astravo atominės elektrinės saugumą. Nesunku numatyti, kad toks energetikos sektoriaus valdymo modelis ne tik susilpnintų Lietuvos pajėgumus reaguoti į nacionalinio saugumo iššūkius, bet ir apsunkintų tradicinių Ūkio ministerijos funkcijų vykdymą, neleistų ministrui įsigilinti į visų jo kuruojamų sričių problematiką.

Strateginių projektų užbaigimas

Galiausiai, energetikos ministerijos nereiktų išformuoti vien dėl to, kad trys svarbūs strateginiai projektai, kuriems būtinas pastovus atstovavimas aukščiausiu politiniu lygmeniu ir nesiblaškymas tarp daugelio tarpusavyje nesusijusių pavedimų, nėra baigti. Vis dar reikia uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, sinchronizuoti elektros energijos sistemą su kontinentinės Europos tinklais ir integruoti Lietuvos ir Lenkijos gamtinių dujų sistemas. Kita vertus, reikia pastoviai reaguoti į branduolinės energetikos plėtrą šalies kaimynystėje ir rūpintis jos saugumu. Siekiant šių tikslų reikia stiprinti, o ne skaidyti institucinius pajėgumus, užtikrinti, kad susisitelkęs, o ne tarp pavedimų blaškomas ministras atstovautų Lietuvos interesus.

Tad yra trys svarios priežastys, pateisinančios tolesnį Energetikos ministerijos darbą, tačiau ar esama rimtų argumentų, pagrindžiančių jos uždarymo būtinybę?

Prof. A. Žukauskaitės monografijos pristatymas

Šių metų lapkričio 24 d., 15 val. Vytauto Didžiojo universitete (V. Putvinskio g. 23 – 310, Kaunas) vyks PMDF Filosofijos ir socialinės kritikos katedros profesorės Audronės Žukauskaitės monografijos “Nuo biopolitikos iki biofilosofijos” pristatymas. Dalyvauja autorė, prof. dr. Gintautas Mažeikis, doc. dr. Jurga Jonutytė,  dr. Viktoras Bachmetjevas.

Monografijoje “Nuo biopolitikos iki biofilosofijos” aptariamos Michelio Foucault, Hannah’os Arendt, Giorgio Agambeno, Michaelio Hardto ir Antonio Negri, Roberto Esposito biopolitikos sampratos. Biopolitiką galima apibrėžti kaip tarpdisciplininę kritinę teoriją, kuri apima politikos ir gyvybės sankirtos lauką. Politinė galia stengiasi gyvybę pajungti, disciplinuoti ir dresuoti, o gyvybinė jėga priešinasi politinei galiai. Būtent todėl aptariamoms biopolitikoms sampratoms priešpriešinama nauja mąstymo paradigma, kuri vadinama biofilosofija. Biofilosofija konceptualizuoja visų gyvybės formų – žmogiškų ir gyvūniškų, organinių ir neorganinių – bendramatiškumą bei įtvirtina imanentinį, nehierarchinį ir materialų šių gyvybės formų pagrindą.

D.Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose: ko tikėtis?

Dr. Gerda Jakštaitė VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorė, JAV užsienio politikos ekspertė

„2016 metų JAV prezidento rinkimai yra svarbiausi kada nors bet kurioje pasaulio šalyje vykę rinkimai nuo 1932 m. rinkimų Vokietijoje, kurie galiausiai baigėsi A. Hitlerio atėjimu į valdžią.“ Taip šių metų JAV prezidento rinkimus prieš keletą savaičių apibūdino Brookings Institution analitikas Thomas Wright. Atrodo, kad JAV prezidento rinkimai tęsia 2016 metų įvykių, kuriuos geriausiai iliustruoja posakis „sveikas protas nėra toks jau įprastas dalykas“, virtinę. JAV prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas: verslo magnatas, realybės šou žvaigždė, pagarsėjęs seksistiniais, rasistiniais, ksenofobiškais pasisakymais, moterų įžeidinėjimu, mokesčių nemokėjimu. Kaip JAV prezidento rinkimų rezultatai paveiks Europą ir Baltijos šalis? Ko tikėtis JAV-Rusijos santykiuose? Kiek keisis JAV užsienio politika?

Trumpo užsienio politika: atgal į izoliaciją

Išsirinkę D. Trumpą prezidentu amerikiečiai įsigijo katę maiše: D. Trumpas neturi politinės patirties, sprendžiant iš jo pasisakymų rinkiminės kampanijos metu, vargiai suvokia kaip veikia JAV politinė sistema, yra mažiausiai pasirengęs eiti prezidento pareigas nei jo oponentai. D. Trumpo išsakytos idėjos, kaip turėtų atrodyti JAV vidaus ir užsienio politika dažnai prieštarauja viena kitai. Tad panašu, jog D. Trumpo prezidentavimo metu liūdna nebus.

Trumpo prezidentavimo metu yra keletas galimų JAV užsienio politikos scenarijų. Pirmasis – JAV posūkis į izoliacionizmą užsienio politikoje. D. Trumpas 2016 m. JAV prezidento rinkimų kampanijoje atmetė tradicinius JAV užsienio politikos principus, kuriais JAV užsienio politika rėmėsi nuo Šaltojo karo laikų: kritikavo laisvą prekybą, propagavo autoritarizmą, o ne demokratines idėjas, pasisakė prieš JAV teikiamą besąlygišką paramą sąjungininkams. Apskritai, naujasis JAV prezidentas, žaisdamas populizmo korta ir išnaudodamas amerikiečių nepasitenkinimą šalies problemomis, ne kartą pabrėžė, jog naujoji JAV administracija turėtų didžiausią dėmesį skirti vidaus politikai ir mažinti JAV įsipareigojimus užsienyje. Tokiu atveju, JAV užsienio politika būtų iš dalies panaši į tą, kurią JAV vykdė iki Pirmojo pasaulinio karo: ribotas dėmesys aljansams, susitelkimas į šalies ekonominio potencialo didinimą. Sėkmingas JAV ekonominio potencialo didinimas D. Trumpo prezidentavimo metu abejotinas – globalizacijos laikais merkantilizmas nėra efektyvus pasirinkimas. Šiuo metu, kai pasaulis turi operatyviai reaguoti į Rusijos agresiją, ISIS, nestabilią situaciją Vidurio Rytuose, JAV izoliacionizmas gali būti labai pavojingas.

Antrasis tikėtinas scenarijus – D. Trumpas sušvelnins radikalias JAV užsienio politikos nuostatas, bus priverstas taikytis prie JAV politinės sistemos, kurioje prezidentas nemažai galių dalinasi su Kongresu, todėl tam tikras JAV užsienio politikos tęstinumas (parama sąjungininkams, JAV vaidmens svarba sprendžiant tarptautinius konfliktus, demokratinių principų laikymasis) bus išlaikytas. Vis dėlto, nepanašu, jog asmuo, kuriam dabar 70 metų, staiga pakeistų asmenines nuostatas, kuriomis vadovavosi daugiau nei savo gyvenimo 30 metų. Kongreso vaidmenį D. Trumpo politikoje kol kas prognozuoti sunku, tačiau tai nebe vienintelis veiksnys, galintis paskatinti naująją administraciją užtikrinti dalinį JAV užsienio politikos tęstinumą.

Nereikėtų atmesti ir trečiojo scenarijaus galimybės – apkaltos proceso naujajam JAV prezidentui, jeigu jis ir toliau elgsis taip, kaip elgėsi rinkiminės kampanijos metu. Rasistiniai, seksistiniai, ksenofobiją kurstantys pasisakymai, kurie buvo naudoti D. Trumpo rinkiminės kampanijos šou, visiškai netinka galingiausios pasaulio valstybės prezidentui bei mažina šalies prestižą pasaulyje. (Juk Amerika pasižymi itin dideliu politiniu korektiškumu, vertybe, kurią D. Trumpas nuolatos pamina.)

Bet kokiu atveju, artimiausius ketverius metus stebėsime JAV užsienio politikos krizę, kas yra visiškai nenaudinga nei Europai, nei Baltijos šalims. Kita vertus, tai yra labai naudinga Rusijai.

Pokyčiai JAV-Rusijos santykiuose

Dabar, kai Rusija vėl tapo vienu svarbiausių klausimų JAV užsienio politikos darbotvarkėje, D. Trumpo tapimas JAV prezidentu gali iš esmės pakeisti JAV-Rusijos santykius. D. Trumpas ne kartą atvirai išreiškė susižavėjimą Rusijos prezidentu V. Putinu. Jis pavadino V. Putiną geresniu lyderiu nei B. Obama; gyrė Rusijos prezidento gebėjimą kontroliuoti savo šalį. Naujasis JAV prezidentas taip pat kritikavo JAV bendradarbiavimo su Rusija trūkumą kovojant su bendromis grėsmėmis ir ISIS (kas iš tiesų neatitinka tikrovės). Kita vertus, D. Trumpas taip pat teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negerbia prezidento B. Obamos  ir tai paskatino Rusijos intervenciją į Ukrainą. Naujasis JAV prezidentas 2015 m. taip pat užsiminė, jog ,jo nuomone, „B. Obama Ukrainoje daro ne tai, ką turėtų daryti“.

Panašu, jog aktyvesnio JAV vaidmens derybose su Rusija dėl Ukrainos, kuris anksčiau buvo paliktas Vokietijai bei Prancūzijai, taip pat paramos didinimo Ukrainai apskritai; griežtesnės pozicijos dėl Rusijos veiksmų Sirijoje ir sugrįžimo prie Šaltojo karo laikotarpiu plačiai taikytos sulaikymo strategijos artimiausiu metu JAV užsienio politikoje nebus. Priešingai, D. Trumpui tapus JAV prezidentu greičiau negu tikėtasi gali įvykti antrasis santykių su Rusija perkrovimas. Vis dėlto, nepaisant to, kad tokie iššūkiai kaip ISIS, Š. Korėjos, Irano ambicijos, masinių ginklų kontrolė reikalauja bendrų JAV ir Rusija veiksmų, antrajam santykių su Rusija perkrovimui dar per anksti. Rusijai pažeidžiant tarptautinės teisės normas, vykdant nuolatinę agresyvią politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu, esant pakankamai įrodymų, jog Kremlius bandė kištis į JAV prezidento rinkimus ir nesiimant tinkamų priemonių į tai reaguoti, JAV ant kortos statys savo statusą ir prestižą tarptautinėje arenoje. Su D. Trumpu priešakyje JAV rizikuoja turėti nesėkmingą perkrovimą nr. 2, kurio pasekmės gali būtų dar skaudesnės ir neprognozuojamos.

NATO: kolektyvinės gynybos svarbos persvarstymas

„NATO yra nefunkcionali struktūra,“ – D. Trumpas sakė rinkiminės kampanijos metu. Paradoksalu, tačiau tai yra bene pirmas kartas po Šaltojo karo, kai Baltijos šalims JAV prezidentas respublikonas nėra parankus. D. Trumpas kritikavo nepakankamą sąjungininkų indėlį NATO, kvestionavo kolektyvinės gynybos principą apskritai. Kita vertus, tos pačios rinkiminės kampanijos metu D. Trumpas taip pat užsiminė, jog JAV ir toliau gerbs įsipareigojimus NATO, tarp jų ir Baltijos šalių gynybos užtikrinimą. Tikėtina, jog D. Trumpo prezidentavimo metu NATO atžvilgiu matysime panašias tendencijas kaip kad B. Obamos pirmosios kadencijos metu: didesnį dėmesį sąjungininkų finansinių įsipareigojimų vykdymui, nuostatą, jog Europos šalys turi prisiimti aktyvesnį vaidmenį gynybos politikoje.

ES-JAV laisvosios prekybos sutartis: pabaigos pradžia?

ES-JAV laisvosios prekybos sutarties (angl. TTIP) šalininkai turėtų susirūpinti – D. Trumpo atėjimas į JAV prezidento postą gali tapti TTIP pabaigos pradžia.  D. Trumpo nuostatos tarptautinės prekybos atžvilgiu yra aiškios: visa jo rinkiminė kampanija buvo paremta laisvosios prekybos, kurią jis apibūdino kaip nenaudingą JAV, kritikavimu. Naujasis JAV prezidentas žadėjo teikti pirmenybę dvišalės prekybos sutartims, kovoti dėl palankesnių prekybos sąlygų JAV ir netgi sankcijomis bausti tas šalis, kurios nesąžiningai elgiasi tarptautinėje rinkoje. Viena yra tikrai aišku – naujasis JAV prezidentas nėra didelis laisvosios prekybos sutarčių entuziastas kaip kad B. Obama, o būtent nuo jo administracijos priklausys TTIP, kuri yra itin svarbi Europos Sąjungai, ir TPP sutarčių baigtis.

Posakis „linkiu, kad gyventum įdomiais laikais“ 2016 metais, rodos, įgavo naują prasmę. Naujojo JAV prezidento laukia 4 sunkūs prezidentavimo metai. Ir ne tik dėl ilgo grėsmių, su kuriomis reikės tvarkytis, sąrašo: ISIS, Rusija, Sirija, Š. Korėja, Kinijos galios balansavimas. 2016 m. JAV prezidento rinkimų kampanija nepaliko abejingų ir kaip niekad supriešino Amerikos visuomenę. Nepaisant pergalės rinkimuose D. Trumpas turės įdėti nemažai pastangų, jog susidorotų ir su vidiniais iššūkiais, kuriuos į paviršių iškėlė arši JAV rinkimų kampanija. Baltijos šalims D. Trumpo prezidentavimas taip pat gali tapti iššūkiu – D. Trumpas JAV prezidento poste nėra geriausias galimas variantas regionui.

Kita vertus, D. Trumpo rinkiminė kampanija buvo pastatyta ant vienas kitai prieštaraujančių idėjų, todėl sunku atskirti grūdus nuo pelų. Tik laikas parodys, kurios naujojo JAV Prezidento nuostatos tebuvo rinkiminės kampanijos dalis, o kuriomis jis tiki iš tikrųjų.

Lietuvos ambasadorius JAV: rinkimai gali nustebinti

„JAV santykiai su Rusija yra prasti – tai tikrai ne partnerystė, o priverstinis bendravimas. Turime būti pasiruošę Rusijos agresijai, hibridinei, kibernetinei ar kito pobūdžio atakai – tik taip atgrasysime grėsmes. Po prezidento rinkimų tai bus vienas pagrindinių klausimų – JAV santykių su Rusija nusistatymas. Iš Lietuvos pusės visada akcentavome, kad svarbu turėti ilgalaikę strategiją, nes tai nėra kažkas, ką gali sutvarkyti per pusę metų“, – Jungtinių Amerikos Valstijų ryšių su Rusija problematiką komentuoja Lietuvos ambasadorius JAV, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventas Rolandas Kriščiūnas.

Prezidento rinkimai: Amerikos lietuviai pirmenybę teikia respublikonams

Nuo 2015-ųjų ambasadai vadovaujantis diplomatas jau netrukus sužinos, kas pakeis Baracką Obamą galingiausios pasaulio šalies vadovo poste – lapkričio 8-ąją finišuos JAV prezidento rinkimai, kurie šįkart kaip niekada prieštaringi ir nenuspėjami. Demokratų kandidatės Hillary Clinton pranašumas rinkėjų apklausose pastaruoju metu sumažėjęs, tačiau, kita vertus, R. Kriščiūnas teigia nemanąs, kad prognozėmis galima tvirtai pasikliauti – ekspertai teigia, kad šie rinkimai jau sulaužė ne vieną istoriškai pagrįstą tiesą ir dėsningumą, todėl ir jų rezultatai gali būti netikėti.

„Reitingai neparodo visko, nes yra žmonių, kurie nenori viešai kalbėti apie savo balsavimą, kadangi poliarizacija šiuose rinkimuose labai ryški. Galutinius rezultatus išvysime rinkimų dieną ir jie gali būti visai kitokie, nei rodytų reitingai. Tą patį jau matėme su „Brexit“: atrodė, kad skaičiai krypo į vieną pusę, bet visi buvome nustebinti“, – priminė ambasadorius.

Kalbėdamas apie du pagrindinius kandidatus, demokratų deleguotą Hillary Clinton ir respublikonų iškeltą Donaldą Trumpą, R. Kriščiūnas atkreipė dėmesį, jog nemažai Amerikos lietuvių yra konservatyvių pažiūrų, todėl paprastai balsuoja už respublikonus. Tuo tarpu pati ambasada ir Lietuva kaip valstybė deklaruoja nešališkumą, pirmenybės neteikia nei vienam kandidatui – dirbsime su išrinktuoju prezidentu, kas jis bebūtų.

Anot ambasadoriaus, kai kurie kandidatų pasisakymai gali kelti nerimą, ypač opiais saugumo klausimais, tačiau šią sritį ir mūsų regioną puikiai išmanančių žmonių yra ir tarp demokratų, ir tarp respublikonų. „Abiejose partijose turime draugų, puikių ekspertų, kurie puikiai supranta saugumo situaciją ir po rinkimų gali tapti svarbiais patarėjais įvairiose institucijose, tapti vieno ar kito kandidato komandos dalimi. Palaikome ryšius su abiem stovyklomis“, – patikino diplomatas.

Tarp didžiausių laimėjimų – NATO batalionas Lietuvoje

Apibendrindamas kadenciją baigiančio Prezidento Baracko Obamos administracijos darbą, ypač Lietuvai aktualiose srityse, R. Kriščiūnas prisiminė nerimastavimus, jog Amerika nusisuks nuo Europos ir susitelks ties Pietryčių Azija, nes ten tikėtasi didesnio ekonomikos augimo, nei Senajame Žemyne. Tačiau įvykiai Ukrainoje, Krymo aneksija, vis agresyvėjanti Rusija, „Nord Stream 2“ ir kiti energetikos projektai vis tiek vertė JAV kreipti dėmesį į mūsų regioną.

Dar daugiau – JAV ne tik nenusisuko, bet ir svariai prisidėjo prie reikšmingų, Europos saugumą sustiprinusių sprendimų NATO viršūnių susitikime Varšuvoje šių metų liepą. Ambasadorius džiaugiasi pasiektu laimėjimu, jog jau kitų metų pradžioje kiekvienoje Baltijos šalyje bus dislokuoti Aljanso batalionai: Lietuvos bataliono vadovė bus Vokietija, Latvija priims kanadiečius, Estija – britus, Lenkija – amerikiečius. Šie sprendimai nebūtų buvę įmanomi be tvirtos JAV pozicijos. Pažymėtina, kad tokie veiksmai simbolizuoja ir tam tikrų psichologinių barjerų peržengimą – pavyzdžiui, įveiktas anksčiau vyravęs įsitikinimas, kad NATO negali telkti karinių pajėgumų šalyse, buvusiose už geležinės uždangos.

Rugpjūčio pabaigoje vienas aukščiausių JAV pareigūnų apsilankė ir visai šalia Lietuvos. Viceprezidentas Joe Bidenas Rygoje susitiko su Estijos, Latvijos, Lietuvos prezidentais ir pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje kalbama apie bendradarbiavimą saugumo srityje, nuolatinį ryšio palaikymą ir dėmesį regionui iš JAV pusės.

„Administracija siunčia aiškią žinią – JAV rūpi Baltijos šalių regiono saugumas, jie pasiruošę daryti viską, kad niekas neabejotų NATO garantijomis. Negalime skųstis – prieš metus būtų buvę labai mažai ekspertų, tikėjusių, kad bus priimti tokie stiprūs sprendimai, kokie buvo priimti Aljanso susitikime Varšuvoje“, – paaiškino Rolandas Kriščiūnas.

Rusijai – sankcijos ne tik už Ukrainą, bet ir už Siriją

Dirbdamas Lietuvos ambasadoriumi JAV, R. Kriščiūnas atidžiai seka situaciją JAV santykiuose su Rusija – šiuo metu jie itin įtempti. „JAV supranta, kad santykiai su Rusija yra prasti – tai tikrai ne partnerystė, o priverstinis bendravimas. Rusija net įtariama bandymu paveikti rinkimus JAV – tai beprecedentinis atvejis. Taigi, tarp šių šalių pasitikėjimo negali būti daug. Tačiau nežiūrint to, JAV tiki, kad su Rusija reikia kalbėtis. B. Obamos administracija dažnai dėl to kritikuojama, bet ji laikosi nuomonės, kad jei tai gali išgelbėti bent vieną gyvybę Sirijoje, jie privalo kalbėtis, ieškoti sprendimų“, – pasakojo diplomatas.

R. Kriščiūno teigimu, JAV turi pasiruošti atsakomuosius veiksmus Rusijos agresijai – ar tai būtų hibridinė, kibernetinė ar kitokio pobūdžio grėsmė. Visiems akivaizdu, kad po JAV prezidento rinkimų tai bus vienas pagrindinių klausimų naujai administracijai – santykių su Rusija nusistatymas. „Iš Lietuvos pusės visada akcentavome, kad svarbu turėti ilgalaikę strategiją – procesai regione dėl Rusijos elgesio tikrai ne trumpalaikiai, todėl didžiulė klaida laikyti tai kažkuo, ką gali sutvarkyti per pusę metų ar metus“.

Kalbant apie grėsmes saugumui, itin karštas lieka ir Sirijos klausimas, tačiau dėl artėjančių rinkimų šioje srityje dar nenumatoma priimti radikalių sprendimų. Po rinkimų senoji administracija bus užimta darbų perdavimu, Rusija taip pat dar laukia, kuris kandidatas bus išrinktas, galbūt jo pozicija bus jiems palankesnė, tą supranta ir patys amerikiečiai. Todėl greičiausiai abi pusės kol kas stengsis švelninti padėtį, mažinti eskalaciją.

Kita vertus, ambasadorius užsiminė, jog dėl veiksmų Sirijoje, Rusija gali susilaukti JAV papildomų sankcijų. „Alepo apsiaustis, Jungtinių Tautų konvojaus sprogdinimas paskatino kalbas net apie tarptautinį teismą už karo nusikaltimus, kuriame būtų teisiama ne tik Sirijos administracija, bet ir Rusija. Jau yra sankcijos Rusijai dėl Ukrainos, bet lygiagrečiai rimtai kalbama ir apie sankcijas dėl Sirijos. Tačiau, be abejo, tai koordinuojama su Europa ir šiandien dar anksti kalbėti apie konkrečius dalykus“, – sakė R. Kriščiūnas.

Išeiviams – jų interesus palaikantis Seimo narys

Lietuvos ambasadorius JAV palaiko itin artimus ryšius su tautiečiais – visose šalies vietovėse jam pavyksta susitikti su ten gyvenančiais lietuvių kilmės žmonėmis, čia jų labai daug, o jų išsakomų rūpesčių turėtų neapleisti ir valdžia šiapus Atlanto, Lietuvoje.

„Negalime ignoruoti dvigubos pilietybės klausimo – žmonės čia jį priima labai asmeniškai. Taip, jie gyvena Amerikoje, bet nori turėti ir stiprų ryšį su Lietuva. Reikia apsispręsti ir dėl rinkimų Lietuvoje – kodėl neturėti Seimo nario, kurį rinktų tik išeiviai ir kuris atstovautų tik jiems? Dažnai girdžiu sakant – pirma jūs aktyviau balsuokit, parodykit, kad rūpi, tada gal pagalvosim. Aš manau, kad reikia parodyti pasitikėjimą, padaryti tai ir tikėtis, jog tai paskatins išeivių aktyvumą rinkimuose“, – Amerikos lietuviams rūpimas temas įvardijo Lietuvos ambasadorius.

„Mes visi esam Lietuva, nesvarbu kur gyventume, ir norėtųsi, kad išliktume šeima. Lietuvis gali būti labai naudingas savo šaliai ir kurdamas savo gerbūvį užsienyje, jei išlaikome su juo ryšį“, – apibendrino diplomatas.

Išsilavinimas – daugiau nei vienos srities išmanymas

Rolandas Kriščiūnas studijas baigė Amerikos lietuvių ir Lietuvos mokslininkų atkurtame Vytauto Didžiojo universitete (VDU), jis yra jo pirmosios laidos absolventas. Ambasadorius neslepia, jog VDU atkūrimas 1989 metais jam buvo didžiulė staigmena, kaip ir tai, jog atgimęs universitetas rėmėsi geriausia Amerikos praktika, JAV mokslo modeliu.

„Man tai buvo didžiausia dovana, jau vien dėl šio universiteto koncepcijos – pirmus dvejus metus, nors ir įstojęs į konkrečią studijų sritį, turėjau laisvę mokytis ir kitų sričių dalykų. Pavyzdžiui, aš studijavau informatiką, bet galėjau mokytis ir socialinių, humanitarinių mokslų, meno dalykų.  Man tai labai tiko, nes išsilavinimą visada suvokiau kaip kažką platesnio nei tik vienos srities išmanymą“, – VDU pasirinktą studijų modelį įvertino ambasadorius.

R. Kriščiūno nuomone, bakalauro išsilavinimas žmogui turėtų suteikti orientyrą gyvenime, žinias įvairiose srityse, o siauresnę studijų kryptį geriau rinktis tuomet, kai atsiranda supratimas, ką konkrečiai nori dirbti – šiais laikais tas supratimas nebūtinai ateina gavus gimnazijos diplomą, jis gali ateiti ir vėliau, jau studijuojant.

„Džiaugiuosi, kad VDU stiprėja ir toliau plėtoja savo veiklas. Jei švietimas šalyje sustoja, ta šalis yra pasmerkta. Švietimas turi visada judėti į priekį ir žiūrėti, kaip stiprinti save, pasiekti žmones, tapti labai svarbia bendruomenės dalimi“, – teigė Lietuvos ambasadorius JAV.

Paskaitų ciklas „Diplomatai atvirai”

 

Lapkričio 10 d. 15:00 Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas kartu su Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija kviečia į antrą 2016 m. paskaitų ciklo „Diplomatai atvirai” renginį, kuriame svečiuosis Eitvydas Bajarūnas, šią vasarą baigęs Lietuvos ambasadoriaus Švedijos karalystėje kadenciją (2011-2016). Paskaitos tema –”Hibridinės grėsmės: ar esame pasiruošę naujos kartos iššūkiams?”

Su Užsienio reikalų ministerija Eitvydas Bajarūnas yra susijęs nuo 1994 m., iki paskyrimo į ambasadoriaus Švedijoje pareigas buvo Lietuvos misijos prie NATO patarėju bei 2005-2008 m. ėjo Lietuvos generalinio konsulo Sankt Peterburge pareigas.  Eitvydas Bajarūnas taip pat dirbo įvairiuose URM skyriuose – buvo Daugiašalių santykių skyriaus vedėju (1994–1995),  vadovavo Užsienio politikos planavimo skyriui (1999-200) bei Pirmajam dvišalių santykių departamentui (2002-2003), 2009-2011 m. ėjo Politikos direktoriaus pareigas.

VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) su ambasadoriumi susitiks ir apie diplomatinio darbo iššūkius bei dabarties aktualijas kalbėsis PMDF profesorius Mindaugas Jurkynas.

 

 

Jungtinės Karalystės ambasadorės paskaita apie geopolitiką

2016 m. lapkričio 8 d. 15 val. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-302) lankysis Jos Ekselencija Jungtinės Karalystės Ambasadorė Lietuvoje p. Claire Lawrence, kuri skaitys paskaitą „Geopolitika Europoje – Jungtinė Karalystė, Europos Sąjunga ir kaimynystė po britų referendumo“ (‘Geopolitics in Europe – the UK, the EU and the neighbourhood after the British referendum’).

Jos Ekselencija Jungtinės Karalystės Ambasadorė Lietuvoje p. Claire Lawrence 2000 m. Kembridžo universitete (Cambridge University) baigė istorijos studijas ir pradėjo dirbti Užsienio ir Britų Sandraugos reikalų ministerijoje. 2000-2001 m. ten dirbo Europos Sąjungos direktorato atsakingąja  pareigūne, 2001-2002 m.  – Afganistano Krizės padalinio darbuotoja. 2002-2003 m. studijavo kinų kalbą. 2003-2006 m. ėjo politikos ir ekonomikos reikalų konsulės pareigas Guangzhou mieste, Kinijoje. 2006-2008 m. dirbo vyresniąja vadovybės pareigūne Freetown mieste, Siera Leonėje. 2008-2011 m. dirbo Jungtinės Karalystės nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje, Briuselyje, pirmąją sekretore. 2011-2015 m. Užsienio ir Britų Sandraugos reikalų ministerijoje ėjo direktoriaus pavaduotojos Vakarų Balkanams pareigas. Nuo 2015 m. birželio mėn. yra Jungtinės Karalystės Ambasadorė Lietuvoje.

Seminarai mokytojams

Lapkričio 18 dieną Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) organizuoja seminarus mokytojams, mokyklų ir gimnazijų darbuotojams bei vadovams. Profesinio tobulėjimo mokymų metu mokyklų atstovai galės pagilinti bei praplėsti žinias pagal savo mokomą dalyką ar pasirinkti bendrojo ugdymo seminarą.

Keturių akademinių valandų trukmės užsiėmimuose VDU dėstytojai dalinsis savo žiniomis, patirtimi bei kvies mokytojus diskutuoti apie tam tikros mokslo srities aspektus, lyderystės svarbą ar tarpusavio santykius darbe. Šie seminarai – tai puiki galimybė pabendrauti, pasidalinti mintimis bei užmegzti ryšius su kolegomis bei savo srities profesionalais. Seminarų metu įgytos žinios, užmegzti ryšiai pravers tiek profesinėje, tiek ir asmeninėje veikloje.

VDU dėstytojai specialiai mokyklų atstovams parengė net 15 užsiėmimų, iš kurių kiekvienas galės atrasti sau aktualų ir tinkamą. Registruojantis rekomenduojama rinktis savo srities arba bendrojo ugdymo seminarą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad visų sričių seminarai vyks vienu metu ir skirtinguose VDU fakultetuose ir erdvėse, todėl pasirinkti galima tik vieną.

Kiekvienam dalyviui bus išduodami pažymėjimai.

Daugiau informacijos čia.

• Katedros
• Konferencija „Lights and Shadows in the Baltic Sea Region: 15 Years after EU Enlargement”
• Kontaktai
• Pradžia
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Apie fakultetą
• Mokslas
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai