Skelbiamas „Erasmus+“ dėstymo vizitų konkursas
Skelbiamas dėstymo vizitų konkursas pagal „Erasmus+“ programą 2016-2017 m. m. pavasario semestrui. Vizitų įgyvendinimo laikotarpis: 2017 m. vasario 1 d. – 2017 m. birželio 30 d. Dėstymo vizito tikslas – skaityti paskaitas užsienio universiteto studentams bei pritraukti juos „Erasmus+“ studijoms Vytauto Didžiojo universitete (VDU).
Visus dėstytojai, norintys dalyvauti konkurse, kviečiami iki 2016 m. gruodžio 9 d. pateikti užpildytą dėstymo sutartį fakultetų tarptautinių programų vadovams. Dėstymo sutarties formą bei rekomenduojamų universitetų sąrašus galite rasti čia.
Atrankos metu pirmumas teikiamas dėstytojams:
- pasirinkusiems universitetą iš rekomenduojamų universitetų sąrašo;
- kurie savo vizito metu pristatys VDU užsienio studentams ir pakvies juos „Erasmus+“ studijoms VDU.
Galima vizito trukmė: trumpiausia – 2 dienos, neįskaitant kelionės, ilgiausia – 6 dienos, įskaitant kelionę. Valandų skaičius: ne mažiau kaip 8 dėstymo valandos.
Atrankoje dalyvaujantys dėstytojai, turintys spec. poreikių, turi galimybę gauti papildomą finansavimą.
Atrankos rezultatai bus skelbiami gruodžio 16 d. (VDU interneto svetainėje, skelbimų lentoje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs dėstytojas bus informuotas el. paštu).
„Erasmus+“ programos fakultetų koordinatoriai:
- Eglė Januškevičienė (Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Menų fakultetas ir Muzikos akademija);
- Milda Karčiauskaitė (Ekonomikos ir vadybos fakultetas, Socialinių mokslų fakultetas ir Teisės fakultetas);
- Gabrielė Gugytė (Humanitarinių mokslų fakultetas ir Katalikų teologijos fakultetas);
- Dominykas Graibus (Gamtos mokslų fakultetas ir Informatikos fakultetas).
Diskusija apie atminties politiką
Istorinė politika ir atminties politika užima labai svarbią vietą kiekvienos tautos viešajame diskurse, taip pat ir lenkų, ir lietuvių tautose. Vis dažniau diskusijose, žiniasklaidoje, mokslinėse publikacijose pasirodo vadinamieji „klaidingi atminties kodai“, deformuojantys arba klaidinantys atminties apie tarptautinius nusikaltimus tema. Labai dažnai nusikaltimų kaltininkais vaizduojamos jų aukos, taip iškreipiama atsakomybė už veiksmus. Klaidingi kodai neleidžia jaunajai kartai suformuoti tinkamo požiūrio į praeitį bei į dabarties įvykius.
Diskusija skiriama knygoje „Defective Codes of Memory“ nagrinėjamoms temoms. Renginio tikslas yra gilesnis reiškinio pažinimas teisine, sociologine, lingvistine, psichologine prasme bei išvadų, kaip reikėtų rūpintis istorine atmintimi tarptautiniu mastu siekiant taikios santarvės tarp tautų, suformulavimas. Kaip kalbėti apie sudėtingus tautų istorijos momentus? Kaip dalykiškai kalbėti apie atsakomybę už istorinius nusikaltimus?
Susitikime dalyvaus prof. Artur Nowak-Far, pagrindinis knygos mokslinis redaktorius, buvęs Lenkijos Respublikos Užsienio reikalų viceministras; prof. Šarūnas Liekis, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas; Ronaldas Račinskas, Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdantysis direktorius; Vytautas Toleikis, mokytojas; dr Aurimas Švedas, VU istorikas; . Diskusijos moderatorius – portalo Bernardinai.lt vyriausiasis redaktorius Donatas Puslys.
Knygą (anglų k.) galite perskaityti: http://www.lenkukultura.lt/?p=5346&lang=lt
Diskusija vyks 2016 m. lapkričio 30 d., 18 val.,
Atviros Lietuvos fonde, Didžioji g. 5, Vilniuje
Susitikimas vyks lenkų ir lietuvių kalbomis (sinchroninis vertimas).
Įėjimas nemokamas.
Organizatoriai:
- Lenkijos institutas Vilniuje
- Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas
Partneriai:
- Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje;
- Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti;
- Atviros Lietuvos fondas.
JAV ir Rusijos politika: įtaka demokratijai ir Europai
Lapkričio 28 d., 16 val., Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25) vyks vieša Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sovietologo, profesoriaus Robert van Voren paskaita-diskusija „Putinism, Trumpism and the future of Europe“.
Paskaitoje-diskusijoje bus aptariamos šių dienų Rusijos ir Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) politikos aktualijos, ieškoma atsakymų į klausimą, kiek tai turi ir turės įtakos demokratijai bei Europai. Taip pat bus kalbama apie „moderniojo stalinizmo“ apraiškas bei ženklus, bylojančius apie radikalių dešiniųjų populistų, kurių pasaulis nebuvo matęs nuo 1930-ųjų, sugrįžimą. R. van Voren teigia, jog šiandienos įvykiai primena suirutę prieš Antrąjį Pasaulinį karą ir kviečia atviram pokalbiui, ką galime padaryti, jog buvusios katastrofos būtų išvengta.
Renginys vyks anglų kalba.
Naujas žvilgsnis į dabartinę migraciją
Dabartinis globalizacijos kontekstas atveria naujas veiklos erdves ir iškelia nelauktų iššūkių. Vienas iš didžiausių iššūkių – migracija ir su ja susijusios problemos. Kaip skirtingos valstybės yra pasirengusios jas spręsti? Kokia patirtimi su Lietuvos mokslininkais galėtų pasidalinti Prancūzijos tyrėjai, ne vienerius metus analizuojantys visuomenei itin opias migracijos problemas?
Apie tai ir daug kitų aktualių klausimų 2016 metų lapkričio 28 dieną, 10 val. viešąją paskaitą skaitys ir su klausytojais diskutuos Nice-Sophia Antipolis universiteto mokslininkas, istorikas, Migracijos ir visuomenės tyrimų grupės (URMIS) narys, Prancūzijos imigracijos ir sporto migracijos specialistas p. Yvan Gastaut.
Vytauto Didžiojo universitete veikiančio Frankofonijos šalių universitetinio centro kartu su Prancūzijos ambasada Lietuvoje organizuojama svečio p. Yvan Gastaut paskaita „Prancūzija ir imigracijos klausimai“ vyks Vytauto Didžiojo universitete, V. Putvinskio g. 23, 310 auditorijoje.
Po diskusijos su p. Yvan Gastaut, Prancūzijos instituto Lietuvoje darbuotojas, atsakingas už skaitmeninių priemonių kūrimą ir platinimą, Loїc Salati pristatys Prancūzų instituto Lietuvoje sukurtą interaktyvią svetainę „Migrantai, pabėgėliai ir mes“.
Maloniai kviečiame dalyvauti visus, kurie domisi dabartinės migracijos ir net sporto migracijos klausimais.
Viešasis sektorius: nuo miesto įvaizdžio iki alkoholio
Lapkričio 24 dieną, ketvirtadienį, nuo 13 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedra organizuoja ketvirtąją nacionalinę mokslinę-praktinę konferenciją „Viešojo sektoriaus strateginis valdymas ir veiklos vertinimas“. Konferencija vyks VDU Mažjoje salėje (S.Daukanto g. 28, II a). Konferencijoje pranešimus skaitys mokslininkai, doktorantūros ir magistrantūros studijų studentai, nevyriausybinių organizacijų bei viešųjų institucijų atstovai.
Konferencijoje didelis dėmesys bus skirtas dalyvaujančio valdymo Lietuvoje vertinimui. Kauno arkivyskupijos „Caritas“ direktorius Arūnas Kučikas, ne vienerius metus dirbęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, įvertins viešojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą bendruomenių politikos vystyme.
Šiaulių universiteto doktorantė Kristina Kuprytė aptars bendradarbiaujantį kultūros valdymą miesto įvaizdžio formavimo procese. Strateginis planavimas bei dalyvaujančio valdymo vertinimas bus atskleistas per nevyriausybinių organizacijų patirtis, dalyvaujant skurdo mažinimo programų kūrime, vietos veiklos grupių strategijos rengime ir įgyvendinime, Kauno rajono savivaldybės strateginio planavimo probleminių aspektų sprendimo būdų paieškoje.
Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Ligita Šarkutė palies įrodymais grįstų viešojo valdymo sprendimų svarbą, akcentuodama Europos socialinio tyrimo atvejį.
Nemažas dėmesys bus skirtas alkoholio žalos valdymo vertinimui. Prof. Ilona Tamutienė atskleis alkoholio žalos vaikams, augantiems rizikos grupės šeimose, mastus bei institucinį atsaką, pateikdama rekomendacijas, kaip vaikų apsaugą padaryti veiksmingesnę. Valstybės institucijų administravimo studijų programos magistrantės pristatys alkoholio žalos koncepciją, išskirdamos žalą geriančiojo aplinkiniams, ir įvertins, kaip šios žalos valdymas integruotas alkoholio kontrolės tiksluose ir strateginiuose dokumentuose, ar numatytos valdymo priemonės yra veiksmingos. Doktorantė Birutė Jogaitė išryškins pagrindines Anglijos, Australijos, Kanados ir Europos alkoholio žalos mažinimo politines kryptis, kurios orientuotos į tris pagrindinius pamatus: psichoaktyvių medžiagų pasiūlos, paklausos bei žalos mažinimą.
Knygos apie Jurgį Giedraitį pristatymas
Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedra kartu su Mokslo ir enciklopedijų leidybos centru kviečia į renginį, skirtą žymaus politinio ir kultūros veikėjo Jurgio Giedraičio (Jerzy Giedroyco) 110-osioms gimimo metinėms paminėti, kuris vyks lapkričio 29 d., 16.00 val. prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaune). Jo metu bus pristatytas Magdalenos Grochowskos knygos “Jerzy Giedroyc” lietuviškas vertimas.
Knygos pristatymą lydės diskusija, kurios tema – „Jurgis Giedraitis, paskutinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietis”. Bus bandoma įvertinti šio iškilaus išeivijos veikėjo vaidmenį šiuolaikinei Lietuvai. Taip pat renginio dalyviai palės Lenkijos geopolitinio vaidmens Europoje klausimą, diskutuos apie Ukrainos ir Baltarusijos nepriklausomybės svarbą.
Dalyvauti renginyje yra pakviesti: Kazys Uscila, knygos vertėjas, Irena Stankevičienė, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Mokslinių leidinių redakcijos vedėja, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Lituanistikos tyrimų centro darbuotoja, ir Donatas Puslys, “Bernardinai.lt” vyriausiasis redaktorius. Moderatorius – doc. Andžėjus Pukšto, Politologijos katedros vedėjas.
„Diplomatai atvirai” su Evaldu Ignatavičiumi
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas kartu su Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija kviečia visus į paskutinį pirmą 2016 m. paskaitų ciklo „Diplomatai atvirai“ renginį ” – „Dvidešimt penkeri metai tarp poezijos ir diplomatijos“.
Pirmadienį lapkričio 21 d. 13:15 VDU Mažojoje salėje (S.Daukanto g. 28, II aukštas) svečiuosis Evaldas Ignatavičius, nesenai baigęs Lietuvos ambasadoriaus Baltarusijos Respublikoje kadenciją.
Su Užsienio reikalų ministerija Evaldas Ignatavičius yra susijęs nuo pačios ministerijos pradžios 1991 m. Per dvidešimt penkerius tarnybos metus ėjo įvairias pareigas. Buvo Rytų Europos ir Vidurinės Azijos skyriaus vedėju (1998-2000), valstybės sekretoriumi (2002-2003), porą kartų buvo užsienio reikalų viceministru (2001-2001 ir 2009-2012). 1995-1998 m. Lietuvos ambasadoje Lenkijos Respublikai dirbo patarėju, 2004-2009 m. ambasadoriumi Vokietijos Federalinei Respublikai, 2013-2016 m. Baltarusijos Respublikai.
Apie poezija, Baltarusija, Vidurio Rytų Europa ir diplomatijos užkulisus su Evaldu Ignatavičiumi kalbės PMDF Česlovo Milošo centro direktorius Rūstis Kamuntavičius ir mokslo darbuotojas Tomasz Blaszczak.
Diskusija su Vykintu Pugačiausku
Trečiadienį (lapkričio 23 d.) 17:45 VDU Amerikos studijų klubas organizuoja diskusiją apie B. Obamos politikos reikšmę ir JAV ateitį. Diskusija vyks Putvinskio g. 23-106.
B. Obamos doktrina vertinama kontraversiškai. Kokia yra B. Obamos politikos reikšmė? Kokią įtaką B. Obama padarė JAV užsienio ir saugumo politikai? Kas JAV laukia ateityje? Šiuos ir kitus klausimus aptars diskusijos dalyviai.
Amerikos studijų klubas pasikvietė vieną žymiausių Lietuvos žurnalistų ir politologų – Vykintą Pugačiauską pasidalinti savo įžvalgomis. Dr. Gerda Jakštaitė ir Dr. Giedrius Česnakas (Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai ir tyrėjai) taip pat prisijungs prie diskusijos. Diskusiją moderuos – Danguolė Bardauskaitė. Diskusija vyks anglų kalba.
Ar rinkimai Lietuvoje tampa skaidresni?
Lapkričio 14 d. į Lietuvos Respublikos Seimo pirmąjį posėdį rinksis naujai išrinkti parlamentarai. Paskutinieji rinkimai stipriai pakoregavo Lietuvos politinį žemėlapį, politologai ir politikos apžvalgininkai vis dar analizuoja mūsų šalies rinkėjų pasirinkimus.
Vienas iš klausimų, kuris yra svarbus politinių aktualijų kontekste – ar rinkimai Lietuvoje tampa skaidresni? Tobulėja ar blogėja Vyriausiosios rinkimų komisijos, apygardų ir apylinkių komisijų darbas? Ar partijos sažiningiau elgėsi paskutiniųjų rinkimų metu? Ką galima laikyti rinkimų pažeidimais?
Į šiuos ir kitus klausimis bandys atsakyti Politologijos katedros rengiamoje paskaitoje Julius Lizūnas, visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštynės“ valdybos pirmininkas. Paskaita vyks lapkričio 15 d., 11.15 val., Gedimino g. 44, 202 auditorijoje. Maloniai kviečiame dalyvauti!
Filmo peržiūra ir diskusija su Robertu van Vorenu
Lapkričio 18 d., penktadienį, 11.15 val. Gedimino 44-303 Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) profesorius, sovietologas Robertas van Vorenas kviečia į dokumentinio filmo „Mano nacistinė praeitis“ (angl. „My Nazi Past“) peržiūrą bei diskusiją.
Dokumentiniame filme Philippe Sands, gerai žinomas britų tarptautinės teisės profesorius, bando susigrąžinti savo šeimos istoriją prasidėjusią mažame miestelyje netoli Lvovo Ukrainoje. Dauguma jo artimųjų žuvo per Antrąjį pasaulinį karą. Rengdamas knygą, autorius susitinka su Hans Frank ir Otto von Waechter – dviejų nacių vadų sūnumis, kurių tėvai buvo atsakingi už milijonų žydų nužudymą.
Filmas vaizduoja tarpusavio ryšius ir išgyvenimus tarp trijų vyrų, kuomet jie lanko istorinės reikšmės Holokausto vietas: Philippe Sands, holokaustą išgyvenusios šeimos palikuonio, Hans Frank, pripažįstantis savo tėvo nusikaltimus ir Otto von Waechter – neigiantčio ir negalinčio sutikti su tėvo įvykdyta nusikalstama veika.
Kino juostoje gvildenami sudėtingi klausimai: ką reiškia būti nacistinės Vokietijos vado sūnumi, kaip pakelti beveik nepakeliamą naštą ant savo pečių? Kita vertus, kaip susitaikyti su tragiška praeitimi, kai beveik visi šeimos artimieji žuvo Holokausto metu? Skaudūs praeities prisiminimai tarsi ilgas šešėlis slegia tokio žmogaus kasdienybę.
Filmas yra labai jautrus ir geras pavyzdys to, kaip asmeninis pasakojimas padeda geriau suprasti istoriją, žmogaus vaidmenį joje. Pagaliau, tai unikalus žodinės istorijos, kaip tyrimo prieigos, pavyzdys.
Dokumentinį filmą pristatytas VDU profesorius, sovietologas Robertas van Vorenas, sovietinių ir post-sovietinių studijų centro vadovas, skaitantis žodinės istorijos paskaitas Kaune, taip pat Tbilisyje ir Kijeve.
