Kokios švietimo politikos reikia Lietuvai?
Spalio 18 d., antradienį, 14 val., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23-103) vyks rinkiminė politinė diskusija apie Lietuvos ateitį.
Diskusijoje dalyvaus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Rinkimų štabo vadovas Ramūnas Karbauskis ir Kauno regiono rinkimų štabo vadovas doc. dr. Mindaugas Puidokas.
Renginio metu bus aptarti aktualūs švietimo politikos ir rinkimų klausimai. Pirmoje dalyje LVŽS atstovai pristatys savo pozicijas, o antroje dalyje politikai atsakys į bendruomenei aktualius klausimus.
Organizatoriai kviečia visus VDU ir Kauno akademinės bendruomenės narius aktyviai dalyvauti.
Kitomis dienomis numatoma surengti diskusijas su kitų Lietuvos politinių partijų atstovais. Platesnė informacija bus skelbiama netrukus.
S. Lozoraičio stipendijos dėka – stažuotė Romoje
Šių metų rugpjūtis ir rugsėjis buvo ypatingi Urtei Januškevičiūtei, „Diplomatijos ir tarptautinių santykių“ antro kurso magistrantei. Dėl S. Lozoraičio fondo įsteigtos stipendijos, studentė atliko praktiką Lietuvos Respublikos ambasadoje Romoje.
Prieš penkerius metus stipendija buvo įsteigta tam, kad įamžintų garsaus diplomato, nepriklausomybės veikėjo ir „vilties prezidento“ – Stasio Lozoraičio asmenybę. Tai Lietuvių fondo Jungtinėse Amerikos Valstijose iniciatyva, kuri yra realizuojama glaudžiai bendradarbiaujant su VDU Politologijos katedra ir LR ambasada Italijos Respublikoje.
Projekto pagrindinė koordinatorė yra JAV gyvenanti Danutė Vaičiulaitytė – Nourse, artima Stasio ir Danielos Lozoraičių bičiulė. Ji nuosekliai, įvairiai būdais remia „Diplomatijos ir tarptautinių santykių“ programos raidą nuo pat jos įkūrimo 2001 m. Tokiu būdu yra įgyvendinama Lozoraičių šeimos valia: jie svajojo apie diplomatijos studijų atgimimą ir plėtrą Vytauto Didžiojo universitete.
„Man didelė garbė būti siejamai su išskirtine Stasio Lozoraičio asmenybe. Vardinė stipendija, skirta stažuotei Lietuvos Respublikos ambasadoje Italijoje, tapo paskata ne tik praktikoje išbandyti savo diplomatijos žinias, bet ir aktyviai įsitraukti į diplomatinę veiklą bei siekti visapusiško šios veiklos pažinimo”, – akcentavo Urtė Januškevičiūtė.
Magistrantė taip pat pabrėžė, kad praktika Romoje tapo neįkainojama patirtimi, kuri pranoko visus lūkesčius. Tai gerokai daugiau nei oficialiame apraše pateiktos užduotys: analitinių Italijos vidaus ir užsienio politikos pažymų rengimas, šalies žiniasklaidos apžvalga, darbas su konsulinėmis ir administracinėmis užduotimis bei ambasados projektais.
Didžiausią įspūdį Urtei paliko įvairiose Italijos ir tarptautinių organizacijų institucijose vykusios konferencijos, kuriose gauta vertingų žinių ir aktualios informacijos. Teko lankytis Italijos parlamente, Deputatų rūmuose, Senate, Užsienio reikalų ministerijoje, Prekybos rūmuose, Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijoje (UN FAO) ir kt.
Taip pat iniciatyviai bendraujant su ambasados darbuotojais ir savanoriškai prisiimant daugiau atsakomybės ir darbų, praktikantė turėjo galimybę gerokai praplėsti savo akiratį prisidedant prie kultūrinių renginių organizavimo ir populiarinimo, dalyvavo įvairiuose moksliniuose ir visuomeniniuose renginiuose bei oficialiuose diplomatiniuose priėmimuose.
Urtė Januškevičiūtė pabrėžė, kad „praktika suteikė galimybę perimti aukščiausio lygio specialistų, patyrusių diplomatų, įvairių sričių ekspertų patirtį ir žinias. Kiekvienas patarimas, pamokymas ar net kritika, gauti iš ambasadorės, įgaliotosios ministrės, konsulo ar atašė, padėjo geriau suprasti ir vertinti diplomatinius ryšius ir politinius įvykius“.
B. Larsson: kaip įsidarbinti EU institucijose
Spalio 13 d., ketvirtadienį, VDU mokslo ir studijų centre vyks Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) Personalo direktoriaus Björno Larssono paskaita-diskusija „Galimybės ir perspektyvos: kaip įsidarbinti EU institucijose“.
Diskusiją ves prof. Algis Krupavičius. Diskusijoje su B. Larssonu taip pat dalyvaus LR Užsienio reikalų ministerijos Personalo departamento direktorius Ričardas Šlepavičius, Užsienio reikalų ministerijos ambasadorė ypatingiems pavedimams Rita Kazragienė, LR Nuolatinės atstovybės ES Briuselyje ministras patarėjas Darius Vitkauskas.
Susitikimo metu dalyviai turės unikalią progą iš pirmų lūpų išgirsti apie ES diplomatinę tarnybą (EIVT), jos perspektyvas ir galimybes dirbti jai, taip pat atlikti praktiką, stažuotis. B. Larssonas papasakos, ką turi gebėti ir žinoti norintys dirbti ES diplomatinėje tarnyboje, kaip ruoštis atrankoms.
Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) yra Europos Sąjungos diplomatinė tarnyba. Ji siekia, kad ES užsienio politika būtų nuoseklesnė ir veiksmingesnė ir kad dėl to didėtų Europos įtaka pasaulyje.
B. Larssono biografija
Daugiau apie EIVT
Daugiau apie įsidarbinimą ES
Daugiau apie praktiką EIVT
Daugiau apie praktiką ES
Seimo rinkimai: partijos, rinkėjai ir prognozės
Lietuvos Respublikos (LR) Seimo rinkimų naktį, spalio 9-ąją, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas (PMDF) ir Akademinis politologų klubas (APK), minėdami demokratijos šventę – rinkimus, organizavo politikų, studentų ir politologų diskusijas apie rinkimų eigą, politines kampanijas ir rinkimų rezultatus.
„Politinių kampanijų aktyvumas prieš Seimo rinkimus išaugo tik paskutinėmis agitacijai skirto laiko savaitėmis, o partijų deklaruojamos programos ženkliai neišsiskyrė, iki rinkiminiu laikotarpiu mažėjo ne tik pasitikėjimas konkrečiomis partijomis, bet ir bendrai vykdoma valstybės politika.“, – teigia VDU PMDF prodekanė, politologė doc. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.
Partijų problemos
Universitete vykusioje diskusijoje, kurią vedė VDU politologas dr. Giedrius Česnakas, dalyvavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai Mindaugas Puidokas (Aleksoto-Vilijampolės apygarda) ir Aurelijus Veryga (Panemunės apygarda), Darbo partijos (DP) kandidatas, Seimo vicepirmininkas Vydas Gedvilas (Dainavos rinkimų apygarda) ir trys Kauno miesto Kalniečių vienmandatės apygardos atstovai: Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatė, Kauno miesto Tarybos narė Orinta Leiputė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas, buvęs Kauno meras ir dabartinės miesto Tarybos narys Andrius Kupčinskas bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) narys, Kauno miesto vicemeras Simonas Kairys.
Rinkimų naktį partijų atstovai neslėpė vidinių problemų. Socialdemokratė Orinta Leiputė kaip pagrindinį trūkumą įvardijo, jog partijai trūksta jaunų atstovų. Anot politikės, tiek ji, tiek kolegos yra santūresnio būdo, trūksta viešosios nuomonės dalyvavimo ir formavimo viešojoje erdvėje ir atviros komunikacijos su visuomene. Simonas Kairys rinkiminės kampanijos sunkumus siejo ne tik su buvusio partijos lyderio Eligijaus Masiulio skandalu, bet ir su jaunų, besiformuojančių liberalų saugumo, partijos pasitikėjimo iššūkiais. „Reikia pripažinti, kad kandidatuoti be dabartinio partijos lyderio Remigijaus Šimašiaus taip pat buvo didžiulė problema, reikėjo ne tik tvarkytis su politinio sąžiningumo klausimais, bet ir nuspręsti, kaip būti labiau bendruomeniškiems bei orientuotis ne tik į asmenybių politiką“, – teigė S. Kairys.
2015 metais Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai prarado lojalių rinkėjų balsus tokiuose miestuose kaip Kaunas, Panevėžys. Diskusijos metu Andrius Kupčinskas tai bendrai įvardijo partijos pasitikėjimo regionuose stoka. „Tai viena didžiausių dabartinių konservatorių problemų, į kurią buvo orientuotasi ir šios politinės kampanijos metu“, – pasakojo A. Kupčinskas. VDU politologų teigimu, konservatorių politika ir komunikacija yra orientuota į „vilnietišką“, miestietišką gyvenimo būdą ir mažai suvokia paprastas rajono gyventojo problemas.
Anot Seimo vicepirmininko Vydo Gedvilo, Darbo partijos atstovams atidūrus valdžioje stinga net asmeninių politinės lyderystės savybių, politinės kultūros tiek priimant įstatymus, tiek sprendžiant su jais susijusias problemas, todėl ne teisinio nepasitikėjimo iššūkiai nulemia partijos populiarumą, o būtent dabartinių Seime ir Vyriausybėje esančių politikų prastas įvaizdis. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai Mindaugas Puidokas ir Aurelijus Veryga didelių vidinių partijos problemų neįžvelgia, pasak jų, anaiptol – viduje jaučiamas susitelkimas, tik politinės kampanijos metu buvo sunku konkuruoti su didžiosiomis, ilgametę patirtį turinčiomis partijomis, siekiant tikslingai rinkėjams perduoti politines ir pilietines idėjas bei baimė nepritraukti miesto gyventojų, dėl sąjungos pavadinimo, „valstiečių“ konotacijos.
„Visos šios atskirų politikų išvardintos problemos tiek partijos viduje, tiek bendraujant su rinkėjais, trukdė suformuoti aiškias politines kryptis, o dėl šios priežasties sunku buvo iš anksto numatyti tikslius rezultatus, nes buvo daug neapsisprendusių rinkimo teisę turinčių piliečių“, – aiškina VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojas Giedrius Janauskas.
Rinkėjų elgsena ir socialinė politika Lietuvoje
Lietuva vis dar yra ta valstybė, kurioje oro faktorius yra įtraukiamas į diskusijas, kuomet kalbama apie rinkėjų aktyvumą. Visgi, nepaisant oro sąlygų, šių metų rinkėjų aktyvumas buvo 4,8 proc. didesnis nei 2012 metais, kuomet Seimo rinkimuose dalyvavo 44,62 proc. piliečių. Šiemet šis skaičius išaugo iki 49,90 proc. „Buvo galima iš anksto numatyti tokį rezultatą ir tai, kad aktyvumas ženkliai neperžengs 50 proc. – Lietuvoje rinkėjų elgsena gana pastovi, todėl 40-50 proc. yra pakankamai adekvatus rodiklis, įvertinant, jog didelė dalis balsavimo teisę turinčių šalies piliečių gyvena svetur“, – rinkėjų aktyvumą aptaria VDU PMDF prodekanė doc. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.
Naujienų portalo „DELFI“ užsakymu rugsėjį atliktos „Spinter tyrimų“ rinkėjų apklausos duomenimis, pasirodžius visiems reitingams lyderystės pozicijos buvo prognozuojamos LSDP, antroje vietoje – TS-LKD, tretieji – LVŽS, o net 20-22 proc. rinkėjų nebuvo apsisprendę. Po pirmojo rinkimų turo pagrindines pirmas tris pozicijas išlaiko šios trys partijos, tik keitėsi „žaliųjų“ ir socialdemokratų pozicijos. „Šie rinkimai parodė seniai politinėje visuomenėje žinomą tiesą, kad konservatorių rinkėjai yra aktyvesni nei socialdemokratų. Remiantis tomis pačiomis išankstinėms apklausomis 71 proc. TS-LKD elektorato nurodė, jog dalyvaus rinkimuose, o štai LSDP tik apie 51 proc. rinkėjų žadėjo atiduoti savo balsą už šią partiją“, – didžiausių šalies partijų rinkėjų aktyvumą aptaria VDU socialinės politikos docentė Jūratė Imbrasaitė. Specialistės teigimu, remtis reitingais yra gana pavojinga, nes šalyje trūksta socialinės politikos specialistų, kurie tinkamai parengtų apklausas, o ir respondentų atsakymas neužtikrina, kad pilietis tikrai atvyks į rinkimus.
Pasak VDU politologų ir socialinės politikos atstovų, visuomet vyrauja „laimėtojo sindromas“, kuris pasirodant vis naujiems reitingams, gali nulemti neapsisprendusio rinkėjo nuomonę rinktis vieną iš reitingų lyderių ar sąraše vis labiau kylančių partijų, sąjungų, judėjimų.
Vertinant rinkėjų koreliaciją, net 80 proc. Lietuvos rinkėjų naudojasi internetu. VDU PMDF prodekanės Ingridos Unikaitės-Jakuntavičienės nuomone, jaunų rinkėjų aktyvumui šiemet nemažą įtaką turėjo ir socialinės medijos, žiniasklaida, įvairūs agitaciniai filmukai, kuomet viešoje erdvėje puikiai žinomos asmenybės skatino nelikti abejingais ir atiduoti savo balsą. „Politinėse kampanijose ir politinėje kultūroje šiuose rinkimuose labiausiai išsiskyrė asmenybės, viešosios nuomonės formuotojai, kurie atstovavo tam tikroms partijoms ar tiesiog pilietinei teisei ir pareigai balsuoti“, – pasakoja politologė.
Kiekvienais metais žiniasklaidoje pasirodantys Lietuvos valdžios pasitikėjimo rodikliai atspindi visuomenės nepasitenkinimą šalies politika. Pasak I. Unikaitės-Jakuntavičienės, tai lemia ne tik iki galo nesusiformuojanti politinė kultūra, įvairūs skandalai, korupcijos problemos, bet ir didžiajai visuomenės daliai nejaučiamas gyvenimo kokybės gerėjimas. „Lietuva išsiskiria aukščiausia socialine nelygybe Europos Sąjungoje, remiantis „Gini“ rodikliu, o žmonės, kurie daug dirba ir vis tiek skursta, nėra nusiteikę solidarizuotis su visa visuomene, prarandamas ne tik pasitikėjimas valdžia, bet ir išryškėja optimizmo ateitimi stygius, todėl tai nulemia ir ne itin aktyvų rinkėjų dalyvavimą valdžioje“, – socialinės politikos dalyvavimą šalies valdyme aiškina VDU docentė Jūratė Imbrasaitė.
Rinkimų rezultatai ir prognozės
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo daugiau balsų nei buvo numatyta geriausiomis optimistinėmis prognozėmis. Tai galima aiškinti ne tik dalies liberalų rinkėjų perėmimu, bet ir tuo, kad didelė dalis Darbo partijos ir Tvarkos ir teisingumo buvusio elektorato parėmė šią jėgą. Darbo partija, likusi be pagrindinių savo lyderių, kurie anksčiau buvo labiausiai asocijuojami šia politine ideologija, vegetuoja ir po truputį traukiasi iš politinio lauko, o, tradiciškai Lietuvoje kiekvienuose rinkimuose yra palaikomos naujos arba sustiprėjusios politinės jėgos, kurios patraukia daug neapsisprendusių ar esamai partijai ne itin lojalių rinkėjų dalį“, – teigia VDU politologas dr. Giedrius Česnakas.
VDU politologė I. Unikaitė-Jakuntavičienė Darbo partijos pralaimėjimą ir nepatekimą į Seimą aiškina ir pačių rinkėju nepasitikėjimu. „Ši partija be visų teisinių skandalų turi daug problemų, viena jų – jau buvęs partijos lyderis, kuris ne tik kad nekėlė savo kandidatūros šiuose rinkimuose, todėl partijai buvo gana sunku save pozicionuoti be lyderio, bet tuo pačiu metu ir kritiškai vertinamas dėl ilgametės politinės jėgos, Tvarkos ir teisingumo, palikimo“, – vidines Darbo partijos problemas vardija VDU docentė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos laimėjimas daugiamandatėse vienu mandatu daugiau nei konservatoriai pirmame etape (spalio 10 d. duomenimis) dar neužtikrina šios partijos pergalės po antrojo turo. „Persvara minimali, todėl konservatoriai turi šansą aplenkti valstiečius ir Gabrielius Landsbergis galimai taps vyriausybės formuotoju, LR ministru pirmininku, o tai, niekam nėra paslaptis, palaiko ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri prieš rinkimus atvirai išreiškė palaikymą konservatorių partijai, jų pokyčiams“, – galimą konservatorių pergalę po antro LR Seimo rinkimų turo įvardija dr. G. Česnakas. Politologo teigimu, labai tikėtina, jog valdančiąją daugumą sudarys konservatoriai, „valstiečiai“ ir liberalai.
Remiantis paskutine rinkėjų apklausa, kurią naujienų portalo „DELFI“ užsakymu rugsėjį atliko „Spinter tyrimai“, LR Liberalų sąjūdis turėjo surinkti apie 5 proc. ir vos peržengti patekimo į Seimą ribą. Po pirmojo turo liberalai ne tik peržengė minimalią ribą, bet ir pasiekė geriausą kada turėtą rezultatą Seimo rinkimuose. „Abejonės, ar liberalai pateks į Seimą, ir galutiniai rezultatai rodo, kad Lietuvoje susiformavo liberalias vertybes palaikančių rinkėjų grupė. Nepriklausomai nuo to, kokias problemas turėtų partija, liberalios idėjos laimi“, – liberalų netikėtą sėkmę aptaria G. Česnakas. Siekiant išlaikyti partijos populiarumą, anot politologo, svarbu ne tik prisitraukti žinomas asmenybes, kaip visuomenėje gerai vertinamus sportininkus, bet ir pozicionuoti jau esamų partijos narių stiprias asmenines savybes.
Vienas didžiausių Seimo rinkimų pralaimėjimas – Lietuvos socialdemokratų partijai, kuri surinko tik 14 proc. rinkėjų balsų. „Keista ir neįtikėtina, jog partijos vadovas Algirdas Butkevičius nepripažįsta ir net neįžvelgia jokių asmeninių lyderystės problemų, kurios turi tiesioginę įtaką partijos vertinimui visuomenėje, o viešojoje erdvėje teigia, jog socialdemokratų populiarumo mažėjimą lemia destruktyvūs išorės vertinimai ir primesti skandalai“, – A. Buškevičiaus elgesį aptaria G. Česnakas. Pasak politologo, pagrindinė išeitis socialdemokratams – keisti partijos lyderį, rinktis jaunesnius politikus, kurie visuomenėje atstovautų kairiosioms idėjoms.
Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija) pirmame ture daugiamandatėje surinko 6,08 proc. ir nepatenka į Seimą, nesurinkusi 7 proc. ribos, reikalingos šiai naujai koalicijai. VDU politikos mokslų docentės Ingridos Unikaitės-Jakuntavičienės teigimu, šio naujo politinio darinio reitingai iki rinkimų buvo panašūs, kaip 2012 metais į įstatymų leidybą kelią prasiskynusios partijos „Drąsos kelias“, todėl buvo tikėtina, jog žinomi veidai pritrauks tam tikrą visuomenės institucijomis, partijomis ir teisėsauga nusivylusį elektoratą bei pateks į Seimą. „Visgi, naujai antikorupcinei koalicijai nepavyko konsoliduoti savo tikslinio rinkėjo ir spėjama, kad dauguma galiausiai nusprendė rinktis kitą nepartinius kandidatus vienijančią, itin sustiprėjusią politinę sąjungą – „valstiečius“, – balsų pasiskirstymą aiškina VDU politologas dr. Giedrius Česnakas.
VDU politologų teigimu, jei konservatoriai, „valstiečiai“ ir liberalai sudarytų „didžiąją“ koaliciją, jie galėtų pakankamai efektyviai veikti įstatymų leidyboje, o formuojant vyriausybę itin svarbus vykdomųjų ir galios struktūrų bei asmeninių kompetencijų racionalus įvertinimas. Dabartinės prognozės – vyriausybės vadovu tampa Gabrielius Landsbergis, Seimo pirmininku – Saulius Skvernelis, o vicepirmininkų ir viceministrų pozicijos dar kol kas nėra lengvai numanomos. „Jei susidarys ši koalicija, konservatoriai galimai sieks užsienio reikalų, švietimo, finansų ministrų, „valstiečiai“ – aplinkosaugos, energetikos, ūkio, o liberalai – susisiekimo, kultūros postų“, – būsimos vyriausybės pasiskirstymą pagal partijas apžvelgia VDU politologas dr. Giedrius Česnakas.
Rinkimų naktį universitete virs karštos diskusijos
Spalio 9-osios naktį, 21.00–1.00 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas) Akademinis politologų klubas kviečia pasitikti naująjį LR Seimą renginyje „Rinkimų naktis universitete“.
Įmetus biuletenį į balsadėžę rinkimai nesibaigia. Kas vyko iki spalio 9 d. ir kas vyks toliau? Į šiuos klausimus užsidarius balsadėžėms atsakys politologai Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė, Giedrius Česnakas ir Liudas Mažylis. Jie aptars partijų rinkimines programas, jose ieškos populistinių lozungų ir utopiškai nekvepiančių pažadų, bandys nuspėti rinkimų rezultatus ir Lietuvos ateitį po jų. Politologams replikuos ir savo patirtimis dalinsis kandidatai Kauno vienmandatėse apygardose.
Renginio metu bus paliestas ir žiniasklaidos klausimas. Politinių aktualijų žurnalistai aptars kandidatų rinkimines kampanijas, jų intensyvumą, atskleis žiniasklaidos santykių su politikais priešrinkiminiame laikotarpyje paslapčių.
Jaq Greenspon į Lietuvą pažvelgs amerikiečio akimis. Iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) į Lietuvą atvykęs lektorius palygins rinkimų vyksmą Lietuvoje ir Amerikoje, neleis pamiršti ir JAV prezidento rikimų užkulisių.
Dar prieš rinkimus piliečius skatinusi „X” rinkimų biuletenyje nedėti bet kur iniciatyva „Žinau, ką renku“ apžvelgs Kauno rinkimų apygardose vykusius kandidatų į Seimą debatus, Kauno visuomenės politinį aktyvumą ir rinkimų kultūrą.
Vėsų rudens vakarą sušalti neleis karšta kava, užkandžiai ir dar karštesnės diskusijos.
Daugiau informacijos renginio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Laisvė ir humanizmas politikoje
Spalio 5 d. 16 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25) vyks diskusija „Laisvė ir humanizmas politikoje. V. Havelo idėjų reikšmė Lietuvoje ir Europoje“. Renginys skirtas Čekijos prezidento Vaclavo Havelo atminimui.
Diskusijoje dalyvauja Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Bohumil Maźanek, VDU istorikai: prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius ir Kastytis Antanaitis bei publicistas Donatas Puslys. Diskusiją moderuoja VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentas Andžej Pukšto.
2016-aisiais metais dramaturgas, poetas, filosofas ir Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas būtų minėjęs 80-ties metų jubiliejų. Tačiau kelti V. Havelo idėjas ir prisiminti jo politinę veiklą svarbu ne tik dėl gražios sukakties.
Žvelgiant į šiandieninę Vakarų liberaliųjų demokratijų ir Lietuvos politinę kultūrą, kyla klausimas, ar vis dar prisimenamos tos politinės vertybės ir praktikos, kurios XX a. antroje pusėje vedė Europą į laisvę, taiką ir klestėjimą? Ar pagarba žmogui, įsiklausymas, laisvė ir moralė neliko pašonėje greta vis labiau įsigalinčios profesionalų techninės politikos? Ar filosofija, istorija, literatūra ir meno formos tebėra svarbios greta plintančios politinės vadybos? Galiausiai, kur mus gali nuvesti politiniai lyderiai, kurie pamiršta vertybes ir idėjas, vedusias Europą į laisvę ir vienybę? Pati nūdiena verčia mus kelti šiuos klausimus, prisiminti V. Havelą ir kitus politikus, kuriems vadovavimas valstybei ir lyderystės visada buvo greta didžiųjų idealų, laisvės ir pagarbos žmogui.
Šie ir panašūs probleminiai klausimai bus svarstomi susitikime spalio 5 d. Renginį organizuoja Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus ir Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje.
Renginio metu bus prisimintas ir V. Havelo apsilankymas Kaune, kur Čekijos Prezidentas, vienas Prahos pavasario dalyvių, pagerbė Romo Kalantos atminimą. V. Havelas buvo pirmasis oficialus valstybės vadovas, viešnagės Lietuvoje metu aplankęs R. Kalantos memorialą. Susitikime aptarsime Prahos pavasario ir 1972 metų įvykių Kaune sąlyčius, kuriuos savo apsilankymu 1996 m. Lietuvoje pabrėžė V. Havelas.
Havelo asmenybę su Kaunu jungia ir kita simbolinė sąsaja. Iškilaus humanisto atminimo renginys neatsitiktinai vyksta būtent V. Adamkaus bibliotekoje. Neseniai užsimezgęs dviejų įstaigų – Prahoje esančios V. Havelo bibliotekos ir Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus –bendradarbiavimas kultūriškai ir idėjiškai artina Čekiją ir Lietuvą. Abi prezidentinės bibliotekos ne tik atveria savųjų prezidentų archyvus, bet taip pat puoselėja liberaliąsias demokratines vertybes, laisvę ir pagarbą žmogui.
Daugiau informacijos renginio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Kongrese – Baltarusijos tyrinėtojai iš viso pasaulio
Spalio 7-9 d. į Kauną atvyks apie 500 mokslininkų iš daugiau nei 20-ties pasaulio šalių – JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Armėnijos, Ukrainos, Lenkijos, Rusijos, Moldavijos ir t.t. aptarti Baltarusijos ir Rytų Europos tyrimų rezultatus.
Kongrese analizuojamos ne tik Baltarusijai, bet ir visam regionui aktualios tarptautinių santykių, informacinio saugumo problemos Vidurio Europoje, taip pat Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos klausimai.
Kongreso atidarymas ir plenarinis posėdis vyks spalio 7 d., 10 val., viešbutyje „Park Inn“, konferencijų salėje (K. Donelaičio g. 27, Kaunas). Plenarinio posėdžio metu savo įžvalgomis apie Rytų Europos sampratą šiuolaikinės Rusijos strategijoje dalinsis humanitarinių mokslų profesorius Andžej Novak.
VI-asis tarptautinis Baltarusijos tyrinėtojų kongresas – vienas didžiausių akademinių ir ekspertinių renginių, kurį tradiciškai organizuoja politinių tyrimų institutas „Politinė sfera“. Kongreso darbas vyks Vytauto Didžiojo universiteto erdvėse. Platus problemų spektras ekonomikos, politikos, tarptautinių santykių, istorijos, lingvistikos, kultūros srityse bus nagrinėjamas tris dienas.
Kongreso metu taip pat bus įteiktas apdovanojimas už geriausią mokslinę publikaciją 2011-2015 m. trijose srityse – istorijos, socialiniuose-politiniuose ir humanitariniuose moksluose. Pretendentų sąrašas jau paskelbtas.
„Politinės sferos“ direktorius Andrej Kazakevič pabrėžė, kad šiemet ypatingas dėmesys bus sutelktas į regiono saugumo problemas. Tai susiję su aktualiais procesais posovietinėje erdvėje – įvykiais Ukrainoje, įtampa tarp Rusijos ir Vakarų. Šiais klausimais bus diskutuojama keliuose moksliniuose teminiuose blokuose. Taip pat bus diskutuojama posovietinės (dez)integracijos, informacinės politikos Baltarusijoje ir regione temomis.
Ypač pasiteisino jau tradicine tapusios atskiros sekcijos, skirtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai, darbas. Joje susirinks daug istorikų, kurie, kaip visada, pasižymės produktyviomis ir akademiškomis diskusijomis. Taip pat dirbs sekcijos, skirtos ekonomikos plėtrai, Naujųjų ir Naujausiųjų laikų istorijai, literatūrai, kultūrai, kalbai ir religijai.
Kongrese numatoma sulaukti humanitarinių ir socialinių-politinių sričių mokslininkų iš įvairių valstybių, kurie sukurs platformą efektyviam tarptautiniam bendradarbiavimui ir diskusijoms.
2010 metais Lietuvos ir Baltarusijos visuomenininkai įsteigė Tarptautinį Baltarusijos tyrinėtojų kongresą. Tai vienas reprezentatyviausių mokslinių ir ekspertinių renginių, kuriame dalyvauja visi pagrindiniai analitiniai centrai, dirbantys politinėje, visuomeninėje ir kultūrinėje srityse. Kongresas – puiki galimybė plėtoti naujų tyrimų ir visuomeninių projektų idėjas, keistis nuomonėmis ir įžvalgomis, užmegzti ryšius su mokslininkais ir ekspertais iš Baltarusijos ir kitų valstybių.
Būtina išankstinė registracija.
Detali Tarptautinio Baltarusijos tyrinėtojų kongreso programa.
Kontaktinis asmuo
Netikėta Kolumbijos referendumo baigtis
Dr. Gintarė Žukaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė
Sekmadienį Kolumbijoje vyko referendumas, kuriame buvo kviečiama pritarti Kolumbijos vyriausybės ir sukilėlių grupuotės Kolumbijos revoliucinių ginkluotojų pajėgų (FARC) taikos susitarimams, pasirašytiems praėjusią savaitę. Nors visos apklausos rodė, kad susitarimams bus pritarta didele balsų persvara, tačiau referendumo rezultatai nustebino visus. Taikos susitarimai buvo atmesti – 50,2% balsavusių nepritarė taikos susitarimams. Jeigu susitarimams būtų buvę pritarta, tai būtų padėję tašką ilgiausiame Vakarų pusrutulyje trunkančiame konflikte ir panaikinę paskutines Šaltojo karo laikų pasekmes regione.
Priežastys, nulėmusios referendumo baigtį
Toli ieškoti priežasčių, kodėl referendume nepavyko sulaukti palaikymo, nereikia. Pirmiausia taip nutiko todėl, kad taikos susitarimuose buvo įtvirtintas sukilėlių nebaudžiamumas. Numatyta, kad jeigu sukilėliai prisipažins padarę nusikaltimus, jie nebus baudžiami kalėjimo bausmėmis, netgi ir tie, kurie bus pripažinti kaltais už žmogžudystes bei pagrobimus. Tai papiktino visuomenę, kurioje praktiškai kiekviena šeima vienaip ar kitaip nukentėjo nuo 52 metus trukusio konflikto, kuris nusinešė 220 000 gyvybių bei priverstinai perkėlė beveik 7 milijonus žmonių.
Antroji priežastis, kodėl referendume buvo pralaimėta – Kolumbijos prezidento Juan Manuel Santos nepopuliarumas. Jo vykdomą politiką palaiko vos 20% gyventojų. O jis buvo pagrindinis taikos proceso iniciatorius. Balsavusieji referendume išreiškė ne tik savo nuomonę dėl taikos susitarimų, bet iš principo įvertino Juan Manuel Santos vykdomą politiką.
Taip pat prie referendumo nesėkmės prisidėjo tai, kad referendume dalyvavo vos 38% rinkimų teisę turinčių gyventojų. Kai kuriems gyventojams dalyvauti referendume sutrukdė uraganas, siautėjęs Kolumbijos pakrantėse. Kiti yra nusivylę valstybės vykdoma politika apskritai. Aktyvumas rinkimuose Kolumbijoje nuolat mažėja. Pastaruosiuose prezidento ir parlamento rinkimuose jis buvo tik šiek tiek didesnis nei 40%.
Referendumui buvo rengtasi atsakingai
Rezultatai stebina dar ir todėl, kad referendumui buvo rengtasi pakankamai atsakingai. Tiek FARC sukilėliai, tiek vyriausybė bei tarptautinė bendruomenė stengėsi atkreipti visuomenės dėmesį į susitarimų naudą visai valstybei.
FARC sukilėliai praėjusią savaitę atsiprašė už savo padarytus nusikaltimus ir viešai prisiėmė atsakomybę. Taip pat prieš pat referendumą paskelbė, kad sieks kompensuoti valstybei padarytus nuostolius, t.y. atiduos visas sukauptas lėšas. Įvairiais vertinimais tai galėtų būti daugiau nei 10 milijardų JAV dolerių.
Vyriausybė savo ruožtu taip pat ėmėsi įvairių taktikų, siekiant atkreipti dėmesį į susitarimų naudą. Rugsėjo pabaigoje, pasirašant taikos susitarimus tarp FARC ir vyriausybės, buvo imtasi įvairių viešųjų ryšių triukų. Susitarimai buvo pasirašyti tušinuku, padarytu iš perdirbtų kulkų, visi dalyvaujantys pasirašyme vilkėjo baltai, taip simbolizuojant taiką, fone skambėjo Liudviko van Bethoveno „Odė džiaugsmui“. Prezidentas taip pat nuolat pabrėžė šių susitarimų istorinę svarbą.
Už taikos susitarimus agitavo ir JAV Valstybės sekretorius John Kerry, Jungtinių tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moon. Jie dalyvavo ir taikos susitarimų pasirašyme. Lotynų Amerikos valstybių prezidentai taip pat išreiškė savo palaikymą – Kubos prezidentas Raul Castro, Venesuelos vadovas Nicolas Maduro, Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto ir kiti.
Referendumo priešininkai
Pagrindinis referendumo priešininkas vadovavęs kampanijai „Ne“ yra buvęs Kolumbijos prezidentas Alvaro Uribe, kuris savo kadencijos metu aktyviai karinėmis priemonėmis, remiant JAV, kovojo su sukilėliais. Jo kadencijos metu sukilėlių skaičius sumažėjo daugiau nei per pusę – nuo 20 000 iki 8 000.
Pagrindiniai šios stovyklos argumentai, kodėl susitarimai turėjo būti atmesti, buvo tai, kad negalima žmonių, kaltų dėl nusikaltimų žmogiškumui, nebausti ir dar leisti jiems laisvai dalyvauti politiniame gyvenime. Susitarimuose buvo numatyta, kad 10 vietų parlamente yra numatoma buvusiems FARC kovotojams. Taikos susitarimų priešininkai reikalauja, kad sukilėliams būtų draudžiama užimti bet kokius renkamus postus ir kad jie būtų baudžiami kalėjimo bausmėmis.
Kas laukia toliau?
Prognozuoti tolimesnius įvykius Kolumbijoje yra ganėtinai sunku. Niekas nesitikėjo tokios referendumo baigties, todėl atsarginio plano kaip ir nėra. Kolumbijoje vyrauja netikrumo būsena.
Gera žinia yra ta, kad tiek Kolumbijos vyriausybė, tiek FARC vis dar kalba apie taikos susitarimus ir paliaubų, kurios buvo pasirašytos rugpjūčio pabaigoje, laikymąsi.
Blogoji žinia yra ta, kad Kolumbijos vyriausybė dabar patiria didelį spaudimą į atnaujintus taikos susitarimus įtraukti FARC narių baudžiamumą už jų padarytus nusikaltimus. Kai tuo tarpu esminė FARC derybinė pozicija ir buvo šiuo klausimu, t.y. visiems pasidavusiems savo noru netaikyti kalėjimo bausmių. Dėl šios priežasties taikos procesas, kuris truko nuo 2012 m., gali atsidurti visiškoje aklavietėje.
Šiuo metu Kolumbijos vyriausybės derybininkai bei FARC lyderiai vyksta į susitikimą Kuboje, kurioje diskutuos, kuriuo keliu toliau pasukti. Juan Manuel Santos ir toliau tvirtina, kad bet kokiomis priemonėmis sieks taikos susitarimų ir kad tai bus jo pagrindinis prioritetas iki kadencijos pabaigos. FARC lyderiai taip pat laikosi tokios pačios pozicijos. Tik dabar kyla vis daugiau pagrįstų dvejonių, ar jiems pavyks rasti konsensusą. Panašu, kad šis taikos procesas, nuėjęs toliausiai, lyginant su ankstesniais, irgi gali būti pasmerktas žlugti.
VDU atidarys daugiafunkcinį mokslo ir studijų centrą
Spalio 6 dieną 10 val. Kaune, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) iškilmingai atidarys naują daugiafunkcinį mokslo ir studijų centrą (V. Putvinskio g. 23). Modernus, architektės Gražinos Janulytės-Bernotienės architektūrinis kūrinys pastatytas istorinėje Kauno Naujamiesčio dalyje. Pastatas išsiskirs žaliąja koncepcija – bus apželdintas stogas ir fasadai, taip harmoningai integruojant pastatą į gretimų statinių ir žalių erdvių kompleksą.
Daugiafunkcinio mokslo ir studijų centre, kuriame įsikurs VDU Humanitarinių bei Politikos ir diplomatijos mokslų fakultetai, Inovatyvių studijų institutas, studentus ir dėstytojus pasitiks modernus dizainas, išskiriantis šviesa ir erdvės pojūčiu.
Centrinė pastato šerdis – biblioteka, kurios erdvė skirta studentų savarankiškam darbui, individualiam ir grupiniam mokymuisi, kūrybinei veiklai, poilsiui ir savišvietai. Pastate yra dvi Didžiosios amfiteatrinės salės (po 160 ir 180 vietų), modernios auditorijos (viena iš jų „Intermedix“) ir darbo vietos, poilsiui ir bendravimui skirti kambariai. Vestibiuliai ir holai pritaikyti taip, kad juose galėtų būti demonstuojamos parodos, o nuo terasų būtų galima grožėtis atsiveriančia Kauno panorama.
Atidarant daugiafunkcinį mokslo ir studijų centrą, jame, atidarymo dieną, nuo 11 val. vyks aukščiausio lygio mokslo ir inovacijų forumas „SOCIAL CODE“, kuriame susiburs verslo, verslo ir viešosios politikos sprendimų priėmėjai, mokslininkai bei tyrėjai, kurie diskutuos apie inovacijų padėtį Baltijos šalyse ir Europoje.
4T strategija
Daugiafunkcinis mokslo ir studijų centras pastatytas įgyvendinant projektą Pasaulio Lietuvių universiteto idėjos realizavimas Vytauto Didžiojo universitete, dalyvaujant aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkoje, modernizuojant infrastruktūrą, sukuriant mokymosi aplinkas, kurios didina studijų efektyvumą, gerintų studijų kokybę, užtikrina aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo ir jų sėkmingą integraciją į įvairius ekonominės ir visuomeninės veiklos sektorius, skatina ir sudaro modernias sąlygas mokymuisi visą gyvenimą įvairioms visuomenės grupėms.
Įgyvendindamas šį projektą VDU kuria naują strategiją ir plėtros koncepciją, kuri aprėpia tokias kryptis kaip tautinio tapatumo, tarptautinės ir tarpdisciplininės dimensijų stiprinimas, aktyvesnis mokymosi visą gyvenimą paslaugų teikimas, studijų, mokslo ir verslo glaudesnis jungimas, tinklų su įvairiomis socialiniais dalininkais Lietuvoje ir užsienyje formavimas ir tolesnis plėtojimas. Nauja VDU plėtros trajektorija įvardinama „4T strategija― (Tapatumas, Tarptautiškumas, Tarpdiscipliniškumas, Tinklai).
Visos šios kryptys sudaro vieningą sąlyginai vadinamą Pasaulio lietuvių universiteto koncepciją, kurią plėtoja VDU. Pasaulio Lietuvių universiteto kūrimas reiškia esmines kokybines pertvarkas viso studijų proceso, visų studijų programų įsisavinant ir patirtinio, ir nuotolinio mokymo galimybes, ir kritinio plataus universiteto ugdymo aktualizavimą Lietuvos emigrantams ir užsienio lietuvių tinklui, tarptautinio bendradarbiavimo platus užtikrinimas dėstant visas specialybes.
Projektas grindžiamas tinklinės Lietuvos idėja, kuri tampa akstinu vienyti, pritraukti Lietuvos piliečius ne tik pačioje šalyje, bet ir užsienyje, siekiant ugdyti jaunąją Lietuvos kartą bei sutelkti kol kas menkai įvertintą/išnaudotą Lietuvos mokslinį bei intelektualinį potencialą užsienyje.
Lietuvių emigrantų pasaulinis tinklas ne tik stiprėja ir plečiasi bet ir diktuoja veiklos sąlygas visai valstybei, taip pat aukštajam mokslui. Naujojoje strategijoje VDU planuoja keisti orientaciją skiriant daugiau dėmesio visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, aprėpiantį tinklinę arba Pasaulio Lietuvą. Pasaulio Lietuvių universiteto koncepcijos kūrimas ir įgyvendinimas nemenkina tradicinio universiteto siekiamybių, tuo pačiu reiškia esmines kokybines pertvarkas viso studijų proceso, visų studijų programų įsisavinant ir patirtinio, ir nuotolinio mokymo galimybes, ir kritinio plataus universiteto ugdymo aktualizavimą Lietuvos emigrantams ir užsienio lietuvių tinklui. Instrumentu kuriant patrauklias sąlygas ne tik emigrantų grąžinimui, bet ir emigrantų tamprioms, su Lietuva integruotoms veikloms gali tapti Universiteto, vykdančios aukštos kokybės studijas, užsiimančio aktyvia tinklaveika, vystančio bendradarbiavimą su verslu, valdžios ir savivaldos, nevyriausybinėmis organizacijomis.
VDU klubas – JT asociacijų pasaulinės federacijos narys
Siekiant didinti studentų domėjimąsi ir dalyvavimą politiniame gyvenime, puoselėti toleranciją ir žmogaus teises bei analizuoti globalias problemas, prieš keletą metų Vytauto Didžiojo universitete įkurtas Jungtinių Tautų studentų klubas (JTSK), kuris vėliau tapo Jungtinių Tautų Lietuvos jaunimo asociacija (angl. Lithuanian United Nations Youth Association, LUNYA). Šią vasarą asociacija pripažinta oficialia Jungtinių Tautų asociacijų pasaulinės federacijos (WFUNA) nare ir buvo pakviesta vykdyti bendrus projektus su Niujorko Kolumbijos universitetu Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
LUNYA vadovė, amerikietė, VDU studentė Olivia Wells dalijasi savo studijų Lietuvoje ir Europoje įspūdžiais bei aptaria asociacijos projektus.
Kodėl nusprendėte studijuoti VDU?
Bakalauro studijas pradėjau Pietų Kalifornijos universitete Los Andžele (JAV), kur pagrindinė mano studijų kryptis buvo Klasika, o gretutinė – Artimųjų Rytų studijos. Klasikos programos dėka išvykau į Atėnus, Graikiją, kur praleidau metus studijuodama. Tiek Graikija, tiek Europa mane labai sužavėjo, todėl nutariau ir toliau mokytis Senajame žemyne. Gyvendama Graikijoje buvau nusprendusi sutelkti savo dėmesį kitur – į tarptautinius santykius ir žmogaus teises. Supratau, jog studijuodama Europoje šioje srityje įgyčiau daugiau žinių nei Amerikoje, nes būtent čia yra priimami vieni svarbiausių tarptautinę politiką lemiančių sprendimų. Be to, net ir su stipendijomis, studijos JAV yra itin brangios, todėl darėsi vis sunkiau išlaikomos. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (PMDF) vykdoma Tarptautinės politikos ir vystymo studijų bakalauro anglų kalba labai sudomino mane, todėl pasirinkau studijas čia. Taip pat pamaniau, jog būtų unikalu studijuoti tarptautinius ryšius tokioje pasaulio dalyje, apie kurią žinojau labai mažai – Jungtinėse Valstijose apie Rytų Europą moko nedaug (išskyrus kaip apie vientisą bloką, turintį istorinius ryšius su Rusija).
Prieš čia atvykstant, ką žinojote apie Lietuvą ir VDU?
Prieš atvykdama į Lietuvą, apie šią šalį ir universitetą nežinojau beveik nieko. Per paskutinius septynerius metus, gyvenau ir studijavau daugybėje skirtingų šalių. Prisitaikau prie naujų aplinkų, todėl nesijaudinau dėl atvykimo į Lietuvą. Galiausiai, Lietuva ir VDU pranoko mano lūkesčius.
Ką manote apie VDU studijų kokybę, bendruomenę ir kt.?
VDU mane tikrai nustebino. Atvykus iš tokios didelės aukštosios mokyklos, kaip Pietų Kalifornijos universitetas, malonu būti mažesnėje aplinkoje, kurioje studentai gali užmegzti prasmingus ryšius su dėstytojais ir administracija. Bet kokia vieta, kur gyveni ar mokaisi, suteikia tau tiek, kiek pats iš jos pasiimi. Taigi, jei esi aktyvus studentas ir tikrai pasistengi gauti maksimumą iš savo universiteto, VDU yra puiki aukštoji mokykla, nes profesoriai ir darbuotojai yra neabejotinai pasirengę padėti tau įgyvendinti savo projektus. Universiteto administracija – labai atvira bendram darbui su studentais. Be to, Kaunas darosi vis labiau ir labiau tarptautiškas, todėl daugėja galimybių organizuoti tarptautinius renginius su kitais universitetais ir studentais iš viso pasaulio. Mano Tarptautinės politikos ir vystymo studijų programa VDU PMDF yra labai nauja ir turi didelį potencialą, čia jau dėsto išties puikūs profesoriai.
Kaip nusprendėte įkurti Jungtinių Tautų Lietuvos jaunimo? Ar tai Jūsų projektas?
Tiesą sakant, LUNYA išsivystė iš Jungtinių Tautų studentų klubo (angl. United Nations Students Club, UNSC) – organizacijos, kurios veikloje pradėjau dalyvauti netrukus po jos įkūrimo. Kai prisijungiau prie klubo, jame buvo daug vidinių problemų ir nesutarimų narių gretose, todėl jis deramai nefunkcionavo kaip studentų organizacija. Kai po keleto mėnesių mane balsavimu išrinko naująja prezidente, klubą pertvarkėme ir pradėjome aktyviai ieškoti naujų narių ir rengti projektus. LUNYA išsivystė iš UNSC po to, kai tapome sėkminga studentų organizacija (ir viena iš aktyviausių universitete). VDU pastebėjo mūsų entuziazmą ir aprėptį, todėl nusprendė dirbti kartu su mumis ir padėti klubui žengti dar vieną žingsnį pirmyn – taip prasidėjo mūsų bendradarbiavimas su Jungtinėmis Tautomis ir transformacija į dabartinę asociaciją.
Kaip manote, kodėl ši VDU organizacija yra tokia svarbi Lietuvai? O kuo LUNYA svarbi Europai?
Pasitelkdami LUNYA, tikimės Lietuvą įtvirtinti jaunimo organizuojamų Europos Sąjungos (ES) masto renginių žemėlapyje. Lietuvoje nėra daug jaunimo organizacijų, kurios inicijuoja ar dalyvauja didelio masto ES renginiuose. Tikimės užpildyti šią spragą organizuodami ir remdami ES masto renginius (tokius kaip tarptautinės Jungtinių Tautų simuliacijos „Model UN“, jaunimo forumai ir įvairūs kiti simpoziumai), kurie vyktų Lietuvoje, bei siųsdami Lietuvoje studijuojančius studentus (tiek iš užsienio, tiek lietuvius) atstovauti Lietuvai renginiuose visoje Europoje.
Ar LUNYA yra oficiali Jungtinių Tautų asociacijų pasaulinės federacijos (WFUNA) narė?
Taip. Nuo 2016 m. liepos LUNYA yra oficiali WFUNA narė, atstovaujanti Jungtinių Tautų Lietuvos asociacijos jaunimo padaliniui. Jungtinėse Tautose turėjau susitikimą su WFUNA jaunimo programos darbuotoju, kurio metu baigėme derinti sutartį ir aptarėme būsimus projektus. Mūsų WFUNA tinklalapio puslapyje galima sužinoti apie mūsų dabartinius ir būsimus projektus – vienas iš jų yra kasmetinės Baltijos šalių Jungtinių Tautų simuliacijos („Baltic Model UN“) organizavimas, kurį tikimės įgyvendinti 2017-ųjų pavasarį.
Kai buvote Lietuvoje ir dalyvavote įvairiuose debatuose bei konferencijose, kokias problemas pastebėjote kaip reikšmingas Lietuvos jaunimui?
Lietuvos jaunimas paprastai labiausiai susirūpinęs politiniais klausimais, susijusiais su Rusija, Rytų Europa, regiono saugumu ir t. t. Turint omenyje Lietuvos geopolitinę istoriją, nerimavimai dėl įvairių saugumo klausimų yra suprantami. Nors LUNYA suorganizavo keletą renginių, skyrusių dėmesį šiems klausimams (ir organizuos ir toliau), tikime, kad svarbu kalbėti ir apie kitas aktualias problemas Europoje bei pasaulyje bei supažindinti Lietuvos studentus su skirtingomis kultūromis, taip skatinant toleranciją. Visgi dauguma mūsų renginiuose dalyvaujančių studentų yra užsieniečiai, atvykę studijuoti į Lietuvą. Vietiniai studentai atrodo ne taip norintys leisti laiką renginiuose po paskaitų, nebent jei už dalyvavimą jie gautų įvertinimą paskaitose. Šiuo metu intensyviai ieškome idėjų, kaip paskatinti daugiau lietuvių jaunimo dalyvauti mūsų projektuose.
Ar galėtumėte plačiau papasakoti apie būsimą LUNYA ir Niujorko Kolumbijos universiteto bendrą veiklą? Kaip šiame projekte galėtų dalyvauti VDU akademinė bendruomenė?
Europos tyrimų tarybos (angl. Council for European Studies, CES) redaktorė ir programų direktorė Katrine Øgaard Jensen neseniai susisiekė su manimi, norėdama aptarti bendradarbiavimą su LUNYA. CES yra svarbiausia tarptautinė Europos tyrimams skirta organizacija, dirbanti bendrai su Kolumbijos universitetu. Katrina buvo girdėjusi apie mano ir asociacijos darbus, tad paklausė, ar mus domintų bendradarbiavimas su CES naujame jų vykdomame projekte. CES planuoja paskelbti tinklaraštį ir nori, kad LUNYA ir VDU būtų pagrindiniai jo autoriai. Tai puikus būdas VDU studentams ir dėstytojams skelbti savo darbus per puikiai žinomą ir teigiamai vertinamą organizaciją, kaip CES. Dar neaptarėme konkrečių bendradarbiavimo veiklų, tačiau esame labai sujaudinti būsimų galimybių darbui drauge su CES.
Jūsų nuomone, kaip VDU galėtų prisidėti prie globalaus švietimo ir darnios plėtros?
VDU indėlis – tęsiant veiklą su studentų organizacijomis, organizuojant renginius, kurie skatina sąmoningumą globalaus švietimo ir darnios plėtros klausimais. Universitetas jau daug dirba su moksleiviais, organizuoja tokius renginius, kurie, mano nuomone, yra pagrindinis veiksnys kuriant tolerancijos ir supratimo kultūrą Lietuvos jaunimo gretose. Norėčiau, kad ateityje VDU užtektų išteklių išsiųsti savo studentus į dar daugiau tarptautinių renginių, susijusių su globaliu švietimu, darnia plėtra ir žmogaus teisėmis. Universiteto studentų dalyvavimas tokiuose renginiuose suteikia dvigubą naudą: pirma, studentai įgyja nepaprastai svarbias žinias, kurias jie tuomet sugrįžę gali perduoti savo bendramoksliams, o antra – studentai gali veikti kaip ambasadoriai, kurie užsienyje skleistų žinią apie Lietuvą ir VDU.
O kokie Jūsų ateities planai? Ar ketinate sugrįžti į Lietuvą? Ar toliau dirbsite su LUNYA projektais ir veiklomis?
Ir toliau dirbsiu su LUNYA projektais iki šių akademinių metų pabaigos, kai pavasarį baigsiu savo studijas, o tuomet turbūt ir toliau dalyvausiu organizacijos veikloje nuotoliniu būdu. Šiuo metu glaudžiai dirbu su Lietuvos korespondentais Jungtinėse Tautose, plečiant ir remiantis LUNYA ankstesniais darbais, ir tikiuosi, jog atėjus laikui man palikti organizaciją, būsime pakankamai gerai įsitvirtinę, kad naujajam prezidentui būtų lengva ją perimti.
O dėl mano ateities planų – šį pavasarį, rašydama savo bakalauro baigiamąjį darbą, dirbsiu JAV ambasadoje Atėnuose Graikijoje ir pabėgėlių/imigrantų nevyriausybinėje organizacijoje „Praksis“. Tikiuosi, kad po to dirbsiu kaip „Fulbright“ mokslininkė (2017-2018 akademiniais metais), o dar vėliau Europoje sieksiu magistro laipsnio. Nors ir tikėtina, kad jo nesieksiu Lietuvoje, noriu išlaikyti ryšius su šia šalimi.
