VDU klubas – JT asociacijų pasaulinės federacijos narys
Siekiant didinti studentų domėjimąsi ir dalyvavimą politiniame gyvenime, puoselėti toleranciją ir žmogaus teises bei analizuoti globalias problemas, prieš keletą metų Vytauto Didžiojo universitete įkurtas Jungtinių Tautų studentų klubas (JTSK), kuris vėliau tapo Jungtinių Tautų Lietuvos jaunimo asociacija (angl. Lithuanian United Nations Youth Association, LUNYA). Šią vasarą asociacija pripažinta oficialia Jungtinių Tautų asociacijų pasaulinės federacijos (WFUNA) nare ir buvo pakviesta vykdyti bendrus projektus su Niujorko Kolumbijos universitetu Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
LUNYA vadovė, amerikietė, VDU studentė Olivia Wells dalijasi savo studijų Lietuvoje ir Europoje įspūdžiais bei aptaria asociacijos projektus.
Kodėl nusprendėte studijuoti VDU?
Bakalauro studijas pradėjau Pietų Kalifornijos universitete Los Andžele (JAV), kur pagrindinė mano studijų kryptis buvo Klasika, o gretutinė – Artimųjų Rytų studijos. Klasikos programos dėka išvykau į Atėnus, Graikiją, kur praleidau metus studijuodama. Tiek Graikija, tiek Europa mane labai sužavėjo, todėl nutariau ir toliau mokytis Senajame žemyne. Gyvendama Graikijoje buvau nusprendusi sutelkti savo dėmesį kitur – į tarptautinius santykius ir žmogaus teises. Supratau, jog studijuodama Europoje šioje srityje įgyčiau daugiau žinių nei Amerikoje, nes būtent čia yra priimami vieni svarbiausių tarptautinę politiką lemiančių sprendimų. Be to, net ir su stipendijomis, studijos JAV yra itin brangios, todėl darėsi vis sunkiau išlaikomos. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (PMDF) vykdoma Tarptautinės politikos ir vystymo studijų bakalauro anglų kalba labai sudomino mane, todėl pasirinkau studijas čia. Taip pat pamaniau, jog būtų unikalu studijuoti tarptautinius ryšius tokioje pasaulio dalyje, apie kurią žinojau labai mažai – Jungtinėse Valstijose apie Rytų Europą moko nedaug (išskyrus kaip apie vientisą bloką, turintį istorinius ryšius su Rusija).
Prieš čia atvykstant, ką žinojote apie Lietuvą ir VDU?
Prieš atvykdama į Lietuvą, apie šią šalį ir universitetą nežinojau beveik nieko. Per paskutinius septynerius metus, gyvenau ir studijavau daugybėje skirtingų šalių. Prisitaikau prie naujų aplinkų, todėl nesijaudinau dėl atvykimo į Lietuvą. Galiausiai, Lietuva ir VDU pranoko mano lūkesčius.
Ką manote apie VDU studijų kokybę, bendruomenę ir kt.?
VDU mane tikrai nustebino. Atvykus iš tokios didelės aukštosios mokyklos, kaip Pietų Kalifornijos universitetas, malonu būti mažesnėje aplinkoje, kurioje studentai gali užmegzti prasmingus ryšius su dėstytojais ir administracija. Bet kokia vieta, kur gyveni ar mokaisi, suteikia tau tiek, kiek pats iš jos pasiimi. Taigi, jei esi aktyvus studentas ir tikrai pasistengi gauti maksimumą iš savo universiteto, VDU yra puiki aukštoji mokykla, nes profesoriai ir darbuotojai yra neabejotinai pasirengę padėti tau įgyvendinti savo projektus. Universiteto administracija – labai atvira bendram darbui su studentais. Be to, Kaunas darosi vis labiau ir labiau tarptautiškas, todėl daugėja galimybių organizuoti tarptautinius renginius su kitais universitetais ir studentais iš viso pasaulio. Mano Tarptautinės politikos ir vystymo studijų programa VDU PMDF yra labai nauja ir turi didelį potencialą, čia jau dėsto išties puikūs profesoriai.
Kaip nusprendėte įkurti Jungtinių Tautų Lietuvos jaunimo? Ar tai Jūsų projektas?
Tiesą sakant, LUNYA išsivystė iš Jungtinių Tautų studentų klubo (angl. United Nations Students Club, UNSC) – organizacijos, kurios veikloje pradėjau dalyvauti netrukus po jos įkūrimo. Kai prisijungiau prie klubo, jame buvo daug vidinių problemų ir nesutarimų narių gretose, todėl jis deramai nefunkcionavo kaip studentų organizacija. Kai po keleto mėnesių mane balsavimu išrinko naująja prezidente, klubą pertvarkėme ir pradėjome aktyviai ieškoti naujų narių ir rengti projektus. LUNYA išsivystė iš UNSC po to, kai tapome sėkminga studentų organizacija (ir viena iš aktyviausių universitete). VDU pastebėjo mūsų entuziazmą ir aprėptį, todėl nusprendė dirbti kartu su mumis ir padėti klubui žengti dar vieną žingsnį pirmyn – taip prasidėjo mūsų bendradarbiavimas su Jungtinėmis Tautomis ir transformacija į dabartinę asociaciją.
Kaip manote, kodėl ši VDU organizacija yra tokia svarbi Lietuvai? O kuo LUNYA svarbi Europai?
Pasitelkdami LUNYA, tikimės Lietuvą įtvirtinti jaunimo organizuojamų Europos Sąjungos (ES) masto renginių žemėlapyje. Lietuvoje nėra daug jaunimo organizacijų, kurios inicijuoja ar dalyvauja didelio masto ES renginiuose. Tikimės užpildyti šią spragą organizuodami ir remdami ES masto renginius (tokius kaip tarptautinės Jungtinių Tautų simuliacijos „Model UN“, jaunimo forumai ir įvairūs kiti simpoziumai), kurie vyktų Lietuvoje, bei siųsdami Lietuvoje studijuojančius studentus (tiek iš užsienio, tiek lietuvius) atstovauti Lietuvai renginiuose visoje Europoje.
Ar LUNYA yra oficiali Jungtinių Tautų asociacijų pasaulinės federacijos (WFUNA) narė?
Taip. Nuo 2016 m. liepos LUNYA yra oficiali WFUNA narė, atstovaujanti Jungtinių Tautų Lietuvos asociacijos jaunimo padaliniui. Jungtinėse Tautose turėjau susitikimą su WFUNA jaunimo programos darbuotoju, kurio metu baigėme derinti sutartį ir aptarėme būsimus projektus. Mūsų WFUNA tinklalapio puslapyje galima sužinoti apie mūsų dabartinius ir būsimus projektus – vienas iš jų yra kasmetinės Baltijos šalių Jungtinių Tautų simuliacijos („Baltic Model UN“) organizavimas, kurį tikimės įgyvendinti 2017-ųjų pavasarį.
Kai buvote Lietuvoje ir dalyvavote įvairiuose debatuose bei konferencijose, kokias problemas pastebėjote kaip reikšmingas Lietuvos jaunimui?
Lietuvos jaunimas paprastai labiausiai susirūpinęs politiniais klausimais, susijusiais su Rusija, Rytų Europa, regiono saugumu ir t. t. Turint omenyje Lietuvos geopolitinę istoriją, nerimavimai dėl įvairių saugumo klausimų yra suprantami. Nors LUNYA suorganizavo keletą renginių, skyrusių dėmesį šiems klausimams (ir organizuos ir toliau), tikime, kad svarbu kalbėti ir apie kitas aktualias problemas Europoje bei pasaulyje bei supažindinti Lietuvos studentus su skirtingomis kultūromis, taip skatinant toleranciją. Visgi dauguma mūsų renginiuose dalyvaujančių studentų yra užsieniečiai, atvykę studijuoti į Lietuvą. Vietiniai studentai atrodo ne taip norintys leisti laiką renginiuose po paskaitų, nebent jei už dalyvavimą jie gautų įvertinimą paskaitose. Šiuo metu intensyviai ieškome idėjų, kaip paskatinti daugiau lietuvių jaunimo dalyvauti mūsų projektuose.
Ar galėtumėte plačiau papasakoti apie būsimą LUNYA ir Niujorko Kolumbijos universiteto bendrą veiklą? Kaip šiame projekte galėtų dalyvauti VDU akademinė bendruomenė?
Europos tyrimų tarybos (angl. Council for European Studies, CES) redaktorė ir programų direktorė Katrine Øgaard Jensen neseniai susisiekė su manimi, norėdama aptarti bendradarbiavimą su LUNYA. CES yra svarbiausia tarptautinė Europos tyrimams skirta organizacija, dirbanti bendrai su Kolumbijos universitetu. Katrina buvo girdėjusi apie mano ir asociacijos darbus, tad paklausė, ar mus domintų bendradarbiavimas su CES naujame jų vykdomame projekte. CES planuoja paskelbti tinklaraštį ir nori, kad LUNYA ir VDU būtų pagrindiniai jo autoriai. Tai puikus būdas VDU studentams ir dėstytojams skelbti savo darbus per puikiai žinomą ir teigiamai vertinamą organizaciją, kaip CES. Dar neaptarėme konkrečių bendradarbiavimo veiklų, tačiau esame labai sujaudinti būsimų galimybių darbui drauge su CES.
Jūsų nuomone, kaip VDU galėtų prisidėti prie globalaus švietimo ir darnios plėtros?
VDU indėlis – tęsiant veiklą su studentų organizacijomis, organizuojant renginius, kurie skatina sąmoningumą globalaus švietimo ir darnios plėtros klausimais. Universitetas jau daug dirba su moksleiviais, organizuoja tokius renginius, kurie, mano nuomone, yra pagrindinis veiksnys kuriant tolerancijos ir supratimo kultūrą Lietuvos jaunimo gretose. Norėčiau, kad ateityje VDU užtektų išteklių išsiųsti savo studentus į dar daugiau tarptautinių renginių, susijusių su globaliu švietimu, darnia plėtra ir žmogaus teisėmis. Universiteto studentų dalyvavimas tokiuose renginiuose suteikia dvigubą naudą: pirma, studentai įgyja nepaprastai svarbias žinias, kurias jie tuomet sugrįžę gali perduoti savo bendramoksliams, o antra – studentai gali veikti kaip ambasadoriai, kurie užsienyje skleistų žinią apie Lietuvą ir VDU.
O kokie Jūsų ateities planai? Ar ketinate sugrįžti į Lietuvą? Ar toliau dirbsite su LUNYA projektais ir veiklomis?
Ir toliau dirbsiu su LUNYA projektais iki šių akademinių metų pabaigos, kai pavasarį baigsiu savo studijas, o tuomet turbūt ir toliau dalyvausiu organizacijos veikloje nuotoliniu būdu. Šiuo metu glaudžiai dirbu su Lietuvos korespondentais Jungtinėse Tautose, plečiant ir remiantis LUNYA ankstesniais darbais, ir tikiuosi, jog atėjus laikui man palikti organizaciją, būsime pakankamai gerai įsitvirtinę, kad naujajam prezidentui būtų lengva ją perimti.
O dėl mano ateities planų – šį pavasarį, rašydama savo bakalauro baigiamąjį darbą, dirbsiu JAV ambasadoje Atėnuose Graikijoje ir pabėgėlių/imigrantų nevyriausybinėje organizacijoje „Praksis“. Tikiuosi, kad po to dirbsiu kaip „Fulbright“ mokslininkė (2017-2018 akademiniais metais), o dar vėliau Europoje sieksiu magistro laipsnio. Nors ir tikėtina, kad jo nesieksiu Lietuvoje, noriu išlaikyti ryšius su šia šalimi.
Diskutuos apie kultūrinę diplomatiją
Spalio 10 d. 15 val. VDU Mažojoje salėje vyks dr. Giedrės Pranaitytės monografijos „Cultural Diplomacy of France and the United States and its Practical Conduct in Lithuania”, kuri buvo išleista 2016 m., laimėjus Lietuvos Mokslo Tarybos konkursą, pristatymas. Renginyje daugiausiai dėmesio bus skiriama Prancūzijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kultūrinės diplomatijos raidai bei ateities perspektyvoms.
Renginyje dalyvaus ir savo įžvalgomis dalinsis Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojai – prof. Regina Jasiulevičienė, prof. Kristina Juraitė, prof. Gintautas Mažeikis, dr. Andrius Švarplys ir dokt. Danguolė Bardauskaitė.
Prancūziškasis kultūrinės diplomatijos modelis įdomus dėl savo lankstumo ir tradicinio patrauklumo visame pasaulyje. Pozityvūs rezultatai, demonstruojami Prancūzijos kultūros diplomatų ir specializuotų institucijų, veikiančių šioje srityje, neretai gali kelti nuostabą, nes kasdieninė jų veikla tvarkoma itin reikliai, pasitelkiant specialius vyriausybinius mechanizmus, garsėjančius biurokratizuotu valdymu ir griežta finansų kontrole. Vis dėlto, prancūzų diplomatams ne visada pasiseka įgyti dar daugiau įtakos pasaulyje dėl gana didelio atsargumo ir nesugebėjimo veikti pakankamai greitai. Turint tai omenyje, bus siekiama aptarti, kaip kinta ir transformuojasi prancūzų požiūris į kultūrinę diplomatiją bei jos vykdymą tarptautinėje arenoje.
Amerikietiškasis kultūrinės diplomatijos modelis tradiciškai skiriasi nuo prancūziškojo dėl liberalesnio organizavimo stiliaus ir geresnio pasirengimo remtis privačiomis iniciatyvomis bei naudoti nevyriausybinius finansų išteklius, kad atsirastų galimybė parodyti geriausius amerikiečių kultūros pavyzdžius tarptautiniu lygiu. Tyrinėjant Jungtinių Amerikos Valstijų kultūrinės diplomatijos modelį svarbu įžvelgti kokiais būdais ekonominiai ir politiniai sunkumai, kuriuos JAV prezidento Barack’o Obamos administracija patyrė šalies viduje, paveikė valstybės galios svyravimus. Daug dėmesio pasaulyje sulaukė buvusios JAV valstybės sekretorės Hillary R. Clinton suformuotas požiūris į kultūrinę diplomatiją. Renginyje bus siekiama aptarti bei atskleisti, kaip JAV santykiai su kitomis valstybėmis kinta dėl praktinio naujai apibrėžtų JAV kultūrinės diplomatijos principų taikymo.
VDU ir Lietuvą sujaudino prof. Leonido Donskio netektis
Visą Lietuvą ir universiteto bendruomenę sujaudino didelė netektis: liūdime netekę gerbiamo ir mylimo kolegos, bičiulio ir profesoriaus Leonido Donskio, vieno labiausiai gerbiamų Lietuvos mąstytojų. Profesorius buvo filosofas, politikos teoretikas ir komentatorius, idėjų istorikas, socialinis analitikas ir rašytojas, žmogaus teisių ir pilietinių laisvių gynėjas. Universitete jis dirbo Politologijos katedroje, vadovavo „VDU Academia Cum Laude“.
Profesorius Leonidas Donskis vykdė aktyvią, įvairialypę akademinę ir visuomeninę veiklą, buvo įsitraukęs į svarbiausius Lietuvos bei Europos visuomenės ir kultūros procesus, rengė knygas aktualiomis nūdienos temomis. Filosofas dirbo JAV, D. Britanijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Italijos universitetuose ir tyrimų centruose, buvo Bradfordo (D. Britanija) ir Valahijos (Rumunija) universitetų garbės daktaras. L. Donskis yra daugiau nei 40 knygų ir daugiau nei 500 straipsnių Lietuvos bei užsienio plačiajai ir akademinei spaudai autorius. Jo lietuvių ir anglų kalbomis parašyti darbai išversti į portugalų, danų, estų, ispanų, italų, korėjiečių, lenkų, portugalų, rumunų, rusų, suomių, švedų, turkų, ukrainiečių, vengrų ir vokiečių kalbas.
Visuomenei L. Donskis buvo žinomas kaip LTV kultūros ir politikos pokalbių laidos „Be pykčio“ autorius ir vedėjas bei kaip žmogaus teisių, pilietinių laisvių rėmėjas. Už tolerancijos visuomenėje sklaidą ir lygių galimybių propagavimą 2004-aisiais Europos Komisija jam skyrė Įvairovės ambasadoriaus Lietuvoje apdovanojimą. Be L. Donskio eseistikos ir publicistikos būtų sunku nusakyti pastarojo dešimtmečio Lietuvos visuomenės ir kultūros būklės refleksiją.
Pastaraisiais metais savo darbuose prof. Leonidas Donskis nuodugniai nagrinėjo Rytų Europos politinių idėjų istoriją, politiką ir literatūrą, kultūros ir literatūros filosofiją, prisidėjo prie Lietuvos ir pasaulio politinės ir filosofinės minties puoselėjimo. Tarp reikšmingiausių jo paskutinių knygų – „Didžioji Europa: Esė apie Europos sielą“, „Optimizmo paieškos pesimizmo amžiuje: Rytų Europos nuojautos ir pranašystės“ (su Tomu Venclova), „Užmaršties amžiaus siužetai“, „Mažoji Europa: esteto žemėlapis“, „Liquid Evil: Living with TINA“, „Moral Blindness: the Loss of Sensitivity in Liquid Modernity“ (su Zygmuntu Baumanu).
Už nuolatinį darbą Lietuvos kultūros ir meno baruose, už refleksiją skiriant straipsnius, esė ir knygas aktualiomis temomis ir drauge už Lietuvos vardo garsinimą savo darbais užsienyje bei kitus nuopelnus, Leonidas Donskis buvo apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, Nyderlandų Karalystės Oraniečių-Nasau Ordino Komandoro Kryžiumi. 2013 metais M. K. Čiurlionio fondas ir Suomijos Respublikos ambasada Vilniuje jam suteikė Šviesuolio titulą ir apdovanojimą už draugystės tarp Lietuvos ir Suomijos stiprinimą. Kaune atidarius Suomijos garbės konsulatą, prof. Leonidas Donskis tapo jo garbės konsulu.
2009–2014 m. Leonidas Donskis buvo Lietuvos atstovas Europos Parlamente ir dirbo Liberalų ir demokratų aljanso „Už Europą“ frakcijoje ALDE. Jis buvo ne tik šios trečios pagal dydį Europos Parlamento politinės grupės koordinatorius žmogaus teisių klausimais, bet ir parengė vieną svarbiausių Europos Parlamento dokumentų žmogaus teisių srityje – metinę ataskaitą dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties pasaulyje.
Konferencijoje diskutuos viešojo sektoriaus klausimais
Kviečiame į ketvirtąją kasmetinę tarpdisciplininę studentų, dėstytojų ir praktikų „Viešojo sektoriaus strateginis valdymas ir veiklos vertinimas” konferenciją, skirtą pasidalinti tyrimais, praktine patirtimi, susijusia su viešojo sektoriaus organizacijų procesais, pokyčiais ir vertinimu. Konferencija vyks VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) lapkričio 24 dieną 13-17 val.
Lietuvos universitetų viešosios politikos ir administravimo dėstytojus ir studentus, viešųjų institucijų praktikus kviečiame teikti pranešimų tezes pagal tokias preliminarias temas:
- Viešojo sektoriaus paslaugų strateginis valdymas
- Viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymas
- Viešųjų paslaugų veiksmingumo vertinimas
- Prieinamumo prie socialinių paslaugų vertinimas
- Kita (siūlyti)
Pranešimų temų ir jų santraukų laukiame iki 2016 m. lapkričio 7 d.
Reikalavimai:
- iki 250 žodžių, kurie apimtų pranešimo pavadinimą, pagrindinę pranešimo idėją ir argumentus, 3–5 raktinius žodžius;
- formatas.doc arba .docx.
- Papildomai nurodyti pranešėjo/ų pavardę/es, vardą/us, pareigas, instituciją, kontaktinę informaciją (el. pašto adresą);
- pageidaujamą pranešimo formą (žodinis pranešimas / stendinis pranešimas. Pirmuoju atveju nurodyti temą, kuriai skirtas pranešimas).
- Prašome atsiųsti ir dėl informacijos kreiptis šiuo el. paštu: konferencija2016vdu@gmail.com
- Pranešimų trukmė neturėtų viršyti 15 min.
VDU lankysis R. Reagano kalbų rašytojas Clark S. Judge
Rugsėjo 20 d., antradienį, 10.30 val., VDU didžiosios salės fojė (S. Daukanto g. 28) viešą paskaitą „Medijų transformacijos: kaip keitėsi politinė komunikacija“ („Political Communication: Pre-Digital Media Era and Now“) surengs publicistas, JAV Prezidento Ronaldo Reagano ir kitų aukščiausio rango JAV pareigūnų kalbų rašytojas Clark S. Judge. Renginyje amerikietis pasidalins savo sukaupta ilgamete patirtimi politinėje komunikacijoje.
Baltųjų rūmų rašytojų grupės įkūrėjas ir vykdantysis direktorius Clark S. Judge savo paskaitoje kalbės apie šiandieninius komunikacinius iššūkius ir kaip jie keitėsi per pastaruosius dešimtmečius, prieš ir po skaitmeninės revoliucijos.
Svečias iš JAV, baigęs verslo administravimo magistrantūrą Harvardo universitete, dar 1988-aisiais dirbo tuometinio JAV Prezidento Ronaldo Reagano ir viceprezidento George‘o Busho kalbų rašytoju ir padėjėju, taip pat prisidėjo ir prie Baltųjų rūmų komunikacinės strategijos 1988 m. prezidento rinkimų metu.
Vadovaudamas Baltųjų rūmų rašytojų grupei, C. S. Judge konsultavo galingiausias pasaulio korporacijas, padėdamas joms įveikti strateginius ir komunikacinius iššūkius JAV ir kitose šalyse. Politiniams klientams jis yra parengęs daugybę nacionalinėse JAV televizijose transliuotų kalbų, daugiausia prezidento rinkimų kampanijoms. Amerikietis taip pat teikė komunikacines konsultacijas JAV Aukščiausiajame teisme nagrinėjamų bylų klausimais.
Clark S. Judge taip pat yra žurnalistas, publicistas (angl. opinion journalist), parengęs tekstų „The Wall Street Journal“, „Financial Times“, „NYTimes.com“, „Policy Review“ ir kitose publikacijose apie JAV politiką, tarptautinę finansų krizę, sveikatos reformą JAV, dabartinę JAV ir globalios ekonomikos padėtį, pasaulinį saugumą. Jį nuolat kalbina ir didžiausios JAV bei pasaulio televizijos, tarp jų – CBS, ABC, NBC, „Fox News“, CNN, „Bloomberg“, BBC ir kitos.
Renginys bus vieša „VDU Academia Cum Laude“ paskaita.
Erasmus+ konkursas 2016/2017 m. m. pavasario semestrui
Nori įgyti tarptautinės studijų patirties, patobulinti užsienio kalbų žinias, tapti tarptautinės bendruomenės nariu bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ambasadoriumi? Dalyvauk Erasmus+ studijų konkurse, pildyk el. atrankos anketą iki 2016 m. rugsėjo 25 d.
Atrankoje gali dalyvauti visi VDU nuolatinių bei ištęstinių studijų studentai, išskyrus pirmo kurso bakalauro studentus. Aktyviai dalyvauti konkurse kviečiami studentai su specialiaisiais poreikiais, kurie turi galimybę gauti papildomą finansavimą.
Atrankos rezultatai bus skelbiami VDU interneto svetainėje, Tarptautinių ryšių tarnybos skelbimų lentoje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas bus informuotas el. paštu rugsėjo 30 d.
Daugiau informacijos apie Erasmus+ studijas, partnerines užsienio aukštojo mokslo institucijas, atrankos kriterijus, stipendijų dydžius galite rasti čia. Taip pat informacijos apie mainus bus galima sužinoti Erasmus+informaciniame susitikime ir individualių konsultacijų su fakultetų Tarptautinių programų koordinatoriais metu.
ERASMUS+ PROGRAMOS KOORDINATORIAI VDU TARPTAUTINIŲ RYŠIŲ TARNYBOJE:
P. Auštrevičius apie Europos ateitį
Rugsėjo 22 d., ketvirtadienį, 15:15 VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) viešą paskaitą „Europos kryžkelės ir kelio žemėlapio paieškos“ skaitys Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.
P. Auštrevičius 2014 m. išrinktas į Europos Parlamentą. Priklauso Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijai. Užsienio reikalų komiteto (ES asociacijos sutarties su Moldova pranešėjas) ir Žmogaus teisių pakomitečio narys (ALDE frakcijos koordinatorius), Delegacijos ryšiams su Afganistanu pirmininkas.
Įteikta Vytauto Čekanausko vardo stipendija
Pasaulio politikos ir ekonomikos bakalauro studijų programos antro kurso studentui Vyliui Juozui Vrubliauskui už gerus mokymosi rezultatus bei aktyvią veiklą buvo įteikta vardinė Vytauto Čekanausko stipendija. Stipendiją įteikė V. Čekanausko dukra Daiva Čekanauskas Navarrette bei brolis Algirdas Sprindžiūnas. Stipendija skiriama už mokslą mokantiems, tačiau gerai besimokantiems studentams.
Vytautas Čekanauskas 32 metus buvo LR garbės konsulas Los Andžele. Už nuopelnus vystant gerus santykius tarp JAV ir Lietuvos bei nuopelnus Lietuvos valstybei jis buvo apdovanotas Lietuvos išeivijos kariniu medaliu ir Žvaigždės ordinu, o 1999 m. – ir Gedimino ordinu. Po jo mirties 2009 m. garbės konsulo pareigas perėmė jo dukra Daiva Čekanauskas Navarrette.
Viešųjų erdvių kongresas – apie ateities miestus
Rugsėjo 29 – spalio 1 dienomis Kaune ir Vilniuje vyks tarptautinis Viešųjų erdvių kongresas. Tarp kongreso renginių: viešoji diskusija apie šių dienų muziejus Lietuvoje ir pasaulyje, tarpdalykinė mokslinė konferencija ir seminaras miestų erdvių kūrėjams bei tyrėjams.
Renginiuose dalyvaus pasaulyje pripažinti teoretikai bei praktikai iš JAV ir Europos, taip pat regiono miestų bendruomenės bei Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos universitetų studentai ir miestų tyrėjai. Kongresas organizuojamas dalyvaujant Masačusetso technologijos instituto (MIT) Meno, kultūros ir technologijų programai.
Viešųjų erdvių kongresas išaugo iš Vilniuje veikusios „Pro-testo laboratorijos“ ir judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ veiklos, įkvėptos bendro siekio išsaugoti Lietuvos miestų kultūros erdves, dalyvauti kultūros politikos formavime. Kongresas organizuojamas praėjus 50 metų nuo kino teatro „Lietuva“ atidarymo ir daugiau nei dešimtmečiui nuo jo uždarymo. Pasak jo iniciatorių, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų, MIT Meno, kultūros ir technologijų programos direktoriaus Gedimino Urbono ir Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto tyrėjos Nomedos Urbonienės, dabar tinkamas metas pasidalinti viešų erdvių politikos ir ją sąlygojančių technologijų tyrimais. Siekdami suprasti regiono miestų kompleksiškumą Nomeda ir Gediminas kviečia palyginti vietos ir geriausias tarptautines praktikas, kad būtų aiškiau suvokti pagrindai, kuriais galėtų remtis ateities miestų kūrėjai: „Tiriame vietinių viešųjų erdvių išsaugojimo ir kūrimo praktikas, technologijas, estetiką, lyginame juos su geriausiomis veiklomis visame pasaulyje ir tikime, kad regiono miestų gyventojai norės ne tik išgirsti kritiškas diskusijas apie jų veiksmingumą, tačiau ir jose dalyvauti“. Kongreso organizatorius ir dalyvius diskutuoti įkvėps kongrese pristatomi alternatyvūs požiūriai į miestų plėtrą, dalyvaujamojo dizaino metodų bei naujų komunikacinių demokratijos technologijų pavyzdžiai.
Vienos iš renginio organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tarptautinių ryšių prorektorės prof. Inetos Dabašinskienės, teigimu, tokios universitetų organizuojamos diskusijos tarp tyrėjų, sprendimų priėmėjų ir vietos gyventojų bendruomenių kuria pokyčius ir kelia gyvenimo kokybę. „Šiuo metu pati svarbiausia ir neatidėliotina tokios diskusijos tema yra miestų viešųjų erdvių gyvenimas. Pradėkime šią diskusiją tiek valstybės, tiek kiekvienos gyvenamojo namo bendrijos lygiu“, – kviečia profesorė.
Prof. Ineta Dabašinskienė
Kongresą atidarys rugsėjo 29 d. Kaune, Žalgirio arenos amfiteatro salėje vyksianti diskusija apie šiuolaikinius mokslo muziejus „Muziejaus vaidmuo įtinklintoje visuomenėje“. Diskusijoje dalyvaus mokslininkai, viešojo sektoriaus atstovai, užsienio svečiai, numatomo Mokslo muziejaus iniciatoriai bei Kauno miesto gyventojai. Šiuolaikinio muziejaus reikšmė planų statyti Nacionalinį mokslo muziejų Nemuno saloje kontekste yra aktuali tema. Diskusiją pranešimu „Tirpstančios institucijos“ pradės 2016 metų Oslo Architektūros trienalės vadovaujančioji kuratorė, architektė Marina Otero Verzier (Nyderlandai).
Antrąją dieną kongresas persikels į Nacionalinę dailės galeriją Vilniuje. Čia vyksiančioje konferencijoje „Krizių industrijos, nepaklusnumo estetika“ pranešimus skaitys ir savo veiklą pristatys tarptautiniu mastu pripažinti mokslininkai: miesto sociologė Kolumbijos universiteto profesorė Saskia Sassen (JAV), Hobart ir William Smith koledžų politikos mokslų profesorė Jodi Dean (JAV), MIT Medijų laboratorijos Pilietinės žiniasklaidos centro mokslo darbuotojas Sasha Costanza-Chock (JAV), Šefyldo universiteto profesorė Doina Petrescu (JK) bei Lietuvos mokslininkai: Vytauto Didžiojo universiteto docentė Rasa Baločkaitė ir profesorius Gintautas Mažeikis, menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), profesorius Andrius Bielskis (Mykolo Romerio universitetas) ir kiti. Pagrindinė tarptautinės mokslinės konferencijos tema – technologijų ir hibridinės kultūros infrastruktūrų reikšmė bendruomenių ir viešųjų erdvių kūrimui. Konferencijos dalyviai pristatys tarptautines urbanistines, menines ir pilietines praktikas, sėkmingai sujungiančias naujas demokratinio dalyvavimo technologijas, alternatyvų ateities miestų dizainą ir bendruomenių mobilizavimo metodus. Pranešėjai taip pat pasakos apie konkrečius bendruomeninės koprodukcijos projektus. Vienas iš praktikų, pristatysiančių savo veiklą, yra jau daugiau nei 20 metų Hiustono mieste vystomo gyvenamųjų namų kvartalo „Project Row Houses” kūrėjas, JAV Nacionalinės kultūros tarybos narys, Hiustono universiteto profesorius Rick Lowe (JAV).
Nomeda ir Gediminas Urbonai
Paskutinė kongreso diena skirta tarpdalykiniam seminarui. Jame dalyvauti kviečiami miestų tyrėjai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, menininkai ir visi miestų vystymusi Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse besidomintys aktyvistai. Savo veiklą, viešųjų erdvių perkūrimo atvejus seminaro metu pristatys Rytų Pabaltijo regiono miestų rajonų bendruomenės ir miesto tyrėjai. Apie šiuos atvejus diskutuos: M.Otero Verzier, R.Lowe, J.Dean, S.Costanza-Chock, I. Jurkonytė, E. Carroll, G. ir N. Urbonai. Seminaro dalyviai dalinsis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis apie visuomenės dalyvavimą kultūros politikos formavime, naujomis idėjomis apie technologijų ir estetikos vaidmenį kuriant pilietinę erdvę. Norinčius dalyvauti seminare kviečiame registruotis kongreso internetiniamepuslapyje (www.co-ops.lt).
Kongresą organizuoja tarpdisciplininio meno programa „Jutempus“, Vytauto Didžiojo universitetas ir tyrimų platforma „Balticada“ dalyvaujant MIT Meno, kultūros ir technologijų programai (JAV).
Kongreso rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos mokslo taryba ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje.
Informacinis partneris – 15min.lt.
Partneriai: Nacionalinė dailės galerija, Valstybės pažinimo centras, Doxa.lt, Architektūros fondas, „Lux Express“.
Koncepcija: Nomeda Urbonienė (Norvegijos mokslų ir technologijos universitetas, Norvegija), Gediminas Urbonas (MIT Meno, kultūros ir technologijų programa, Kembridžas, JAV).
Redakcinė kolegija: Ann Lok Lui (Čikagos instituto Meno mokykla, JAV), Jonathan Crisman (Kalifornijos universitetas, JAV).
Daugiau informacijos: info@co-ops.lt , www.co-ops.lt,http://www.facebook.com/industriesofcrisis, www.tw.com/co_ops.
Registracija į studijas
Primename, kad visi nuolatinių studijų studentai turi užsiregistruoti VDU studentų savitarnos portale https://studentas.vdu.lt/ (meniu reikia spustelti nuorodą „Registracija į studijas” (GRESIS)). Jeigu nepatvirtinsite savo registracijos per dvi savaites nuo semestro paradžios, bus stabdomas stipendijos mokėjimas tiems, kurie ją gauna, o nepatvirtinusieji per mėnesį, bus braukiami iš studentų sąrašų.
Taip pat būtinai atidžiai pasitikrinkite užsiregistruotus dalykus šiam rudens semestrui! Pasitikrinkite, ar savitarnoje matote visus reikiamus dalykus (ar visi norimi dalykai užregistruoti ir ar nėra tokių, kurių nelankote). Neužsiregistravę reikiamą dalyką, nebūsite priimami į koliokviumus ar kitus atsiskaitymus. O nelankant užsiregistruoto dalyko, gausite akademinę skolą. Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad Moodle nuotolinė studijų aplinka ir studentas.vdu.lt registracija nėra tas pats. Visus reikiamus dalykus turite matyti studentų savitarnoje studentas.vdu.lt.
Jeigu kiltų klausimų, prašome kreiptis į dekanatą.
