Konferencijoje diskutuos viešojo sektoriaus klausimais
Kviečiame į ketvirtąją kasmetinę tarpdisciplininę studentų, dėstytojų ir praktikų „Viešojo sektoriaus strateginis valdymas ir veiklos vertinimas” konferenciją, skirtą pasidalinti tyrimais, praktine patirtimi, susijusia su viešojo sektoriaus organizacijų procesais, pokyčiais ir vertinimu. Konferencija vyks VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) lapkričio 24 dieną 13-17 val.
Lietuvos universitetų viešosios politikos ir administravimo dėstytojus ir studentus, viešųjų institucijų praktikus kviečiame teikti pranešimų tezes pagal tokias preliminarias temas:
- Viešojo sektoriaus paslaugų strateginis valdymas
- Viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymas
- Viešųjų paslaugų veiksmingumo vertinimas
- Prieinamumo prie socialinių paslaugų vertinimas
- Kita (siūlyti)
Pranešimų temų ir jų santraukų laukiame iki 2016 m. lapkričio 7 d.
Reikalavimai:
- iki 250 žodžių, kurie apimtų pranešimo pavadinimą, pagrindinę pranešimo idėją ir argumentus, 3–5 raktinius žodžius;
- formatas.doc arba .docx.
- Papildomai nurodyti pranešėjo/ų pavardę/es, vardą/us, pareigas, instituciją, kontaktinę informaciją (el. pašto adresą);
- pageidaujamą pranešimo formą (žodinis pranešimas / stendinis pranešimas. Pirmuoju atveju nurodyti temą, kuriai skirtas pranešimas).
- Prašome atsiųsti ir dėl informacijos kreiptis šiuo el. paštu: konferencija2016vdu@gmail.com
- Pranešimų trukmė neturėtų viršyti 15 min.
VDU lankysis R. Reagano kalbų rašytojas Clark S. Judge
Rugsėjo 20 d., antradienį, 10.30 val., VDU didžiosios salės fojė (S. Daukanto g. 28) viešą paskaitą „Medijų transformacijos: kaip keitėsi politinė komunikacija“ („Political Communication: Pre-Digital Media Era and Now“) surengs publicistas, JAV Prezidento Ronaldo Reagano ir kitų aukščiausio rango JAV pareigūnų kalbų rašytojas Clark S. Judge. Renginyje amerikietis pasidalins savo sukaupta ilgamete patirtimi politinėje komunikacijoje.
Baltųjų rūmų rašytojų grupės įkūrėjas ir vykdantysis direktorius Clark S. Judge savo paskaitoje kalbės apie šiandieninius komunikacinius iššūkius ir kaip jie keitėsi per pastaruosius dešimtmečius, prieš ir po skaitmeninės revoliucijos.
Svečias iš JAV, baigęs verslo administravimo magistrantūrą Harvardo universitete, dar 1988-aisiais dirbo tuometinio JAV Prezidento Ronaldo Reagano ir viceprezidento George‘o Busho kalbų rašytoju ir padėjėju, taip pat prisidėjo ir prie Baltųjų rūmų komunikacinės strategijos 1988 m. prezidento rinkimų metu.
Vadovaudamas Baltųjų rūmų rašytojų grupei, C. S. Judge konsultavo galingiausias pasaulio korporacijas, padėdamas joms įveikti strateginius ir komunikacinius iššūkius JAV ir kitose šalyse. Politiniams klientams jis yra parengęs daugybę nacionalinėse JAV televizijose transliuotų kalbų, daugiausia prezidento rinkimų kampanijoms. Amerikietis taip pat teikė komunikacines konsultacijas JAV Aukščiausiajame teisme nagrinėjamų bylų klausimais.
Clark S. Judge taip pat yra žurnalistas, publicistas (angl. opinion journalist), parengęs tekstų „The Wall Street Journal“, „Financial Times“, „NYTimes.com“, „Policy Review“ ir kitose publikacijose apie JAV politiką, tarptautinę finansų krizę, sveikatos reformą JAV, dabartinę JAV ir globalios ekonomikos padėtį, pasaulinį saugumą. Jį nuolat kalbina ir didžiausios JAV bei pasaulio televizijos, tarp jų – CBS, ABC, NBC, „Fox News“, CNN, „Bloomberg“, BBC ir kitos.
Renginys bus vieša „VDU Academia Cum Laude“ paskaita.
Erasmus+ konkursas 2016/2017 m. m. pavasario semestrui
Nori įgyti tarptautinės studijų patirties, patobulinti užsienio kalbų žinias, tapti tarptautinės bendruomenės nariu bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) ambasadoriumi? Dalyvauk Erasmus+ studijų konkurse, pildyk el. atrankos anketą iki 2016 m. rugsėjo 25 d.
Atrankoje gali dalyvauti visi VDU nuolatinių bei ištęstinių studijų studentai, išskyrus pirmo kurso bakalauro studentus. Aktyviai dalyvauti konkurse kviečiami studentai su specialiaisiais poreikiais, kurie turi galimybę gauti papildomą finansavimą.
Atrankos rezultatai bus skelbiami VDU interneto svetainėje, Tarptautinių ryšių tarnybos skelbimų lentoje, taip pat kiekvienas atrankoje dalyvavęs studentas bus informuotas el. paštu rugsėjo 30 d.
Daugiau informacijos apie Erasmus+ studijas, partnerines užsienio aukštojo mokslo institucijas, atrankos kriterijus, stipendijų dydžius galite rasti čia. Taip pat informacijos apie mainus bus galima sužinoti Erasmus+informaciniame susitikime ir individualių konsultacijų su fakultetų Tarptautinių programų koordinatoriais metu.
ERASMUS+ PROGRAMOS KOORDINATORIAI VDU TARPTAUTINIŲ RYŠIŲ TARNYBOJE:
P. Auštrevičius apie Europos ateitį
Rugsėjo 22 d., ketvirtadienį, 15:15 VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) viešą paskaitą „Europos kryžkelės ir kelio žemėlapio paieškos“ skaitys Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius.
P. Auštrevičius 2014 m. išrinktas į Europos Parlamentą. Priklauso Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijai. Užsienio reikalų komiteto (ES asociacijos sutarties su Moldova pranešėjas) ir Žmogaus teisių pakomitečio narys (ALDE frakcijos koordinatorius), Delegacijos ryšiams su Afganistanu pirmininkas.
Įteikta Vytauto Čekanausko vardo stipendija
Pasaulio politikos ir ekonomikos bakalauro studijų programos antro kurso studentui Vyliui Juozui Vrubliauskui už gerus mokymosi rezultatus bei aktyvią veiklą buvo įteikta vardinė Vytauto Čekanausko stipendija. Stipendiją įteikė V. Čekanausko dukra Daiva Čekanauskas Navarrette bei brolis Algirdas Sprindžiūnas. Stipendija skiriama už mokslą mokantiems, tačiau gerai besimokantiems studentams.
Vytautas Čekanauskas 32 metus buvo LR garbės konsulas Los Andžele. Už nuopelnus vystant gerus santykius tarp JAV ir Lietuvos bei nuopelnus Lietuvos valstybei jis buvo apdovanotas Lietuvos išeivijos kariniu medaliu ir Žvaigždės ordinu, o 1999 m. – ir Gedimino ordinu. Po jo mirties 2009 m. garbės konsulo pareigas perėmė jo dukra Daiva Čekanauskas Navarrette.
Viešųjų erdvių kongresas – apie ateities miestus
Rugsėjo 29 – spalio 1 dienomis Kaune ir Vilniuje vyks tarptautinis Viešųjų erdvių kongresas. Tarp kongreso renginių: viešoji diskusija apie šių dienų muziejus Lietuvoje ir pasaulyje, tarpdalykinė mokslinė konferencija ir seminaras miestų erdvių kūrėjams bei tyrėjams.
Renginiuose dalyvaus pasaulyje pripažinti teoretikai bei praktikai iš JAV ir Europos, taip pat regiono miestų bendruomenės bei Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos universitetų studentai ir miestų tyrėjai. Kongresas organizuojamas dalyvaujant Masačusetso technologijos instituto (MIT) Meno, kultūros ir technologijų programai.
Viešųjų erdvių kongresas išaugo iš Vilniuje veikusios „Pro-testo laboratorijos“ ir judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ veiklos, įkvėptos bendro siekio išsaugoti Lietuvos miestų kultūros erdves, dalyvauti kultūros politikos formavime. Kongresas organizuojamas praėjus 50 metų nuo kino teatro „Lietuva“ atidarymo ir daugiau nei dešimtmečiui nuo jo uždarymo. Pasak jo iniciatorių, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų, MIT Meno, kultūros ir technologijų programos direktoriaus Gedimino Urbono ir Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto tyrėjos Nomedos Urbonienės, dabar tinkamas metas pasidalinti viešų erdvių politikos ir ją sąlygojančių technologijų tyrimais. Siekdami suprasti regiono miestų kompleksiškumą Nomeda ir Gediminas kviečia palyginti vietos ir geriausias tarptautines praktikas, kad būtų aiškiau suvokti pagrindai, kuriais galėtų remtis ateities miestų kūrėjai: „Tiriame vietinių viešųjų erdvių išsaugojimo ir kūrimo praktikas, technologijas, estetiką, lyginame juos su geriausiomis veiklomis visame pasaulyje ir tikime, kad regiono miestų gyventojai norės ne tik išgirsti kritiškas diskusijas apie jų veiksmingumą, tačiau ir jose dalyvauti“. Kongreso organizatorius ir dalyvius diskutuoti įkvėps kongrese pristatomi alternatyvūs požiūriai į miestų plėtrą, dalyvaujamojo dizaino metodų bei naujų komunikacinių demokratijos technologijų pavyzdžiai.
Vienos iš renginio organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tarptautinių ryšių prorektorės prof. Inetos Dabašinskienės, teigimu, tokios universitetų organizuojamos diskusijos tarp tyrėjų, sprendimų priėmėjų ir vietos gyventojų bendruomenių kuria pokyčius ir kelia gyvenimo kokybę. „Šiuo metu pati svarbiausia ir neatidėliotina tokios diskusijos tema yra miestų viešųjų erdvių gyvenimas. Pradėkime šią diskusiją tiek valstybės, tiek kiekvienos gyvenamojo namo bendrijos lygiu“, – kviečia profesorė.
Prof. Ineta Dabašinskienė
Kongresą atidarys rugsėjo 29 d. Kaune, Žalgirio arenos amfiteatro salėje vyksianti diskusija apie šiuolaikinius mokslo muziejus „Muziejaus vaidmuo įtinklintoje visuomenėje“. Diskusijoje dalyvaus mokslininkai, viešojo sektoriaus atstovai, užsienio svečiai, numatomo Mokslo muziejaus iniciatoriai bei Kauno miesto gyventojai. Šiuolaikinio muziejaus reikšmė planų statyti Nacionalinį mokslo muziejų Nemuno saloje kontekste yra aktuali tema. Diskusiją pranešimu „Tirpstančios institucijos“ pradės 2016 metų Oslo Architektūros trienalės vadovaujančioji kuratorė, architektė Marina Otero Verzier (Nyderlandai).
Antrąją dieną kongresas persikels į Nacionalinę dailės galeriją Vilniuje. Čia vyksiančioje konferencijoje „Krizių industrijos, nepaklusnumo estetika“ pranešimus skaitys ir savo veiklą pristatys tarptautiniu mastu pripažinti mokslininkai: miesto sociologė Kolumbijos universiteto profesorė Saskia Sassen (JAV), Hobart ir William Smith koledžų politikos mokslų profesorė Jodi Dean (JAV), MIT Medijų laboratorijos Pilietinės žiniasklaidos centro mokslo darbuotojas Sasha Costanza-Chock (JAV), Šefyldo universiteto profesorė Doina Petrescu (JK) bei Lietuvos mokslininkai: Vytauto Didžiojo universiteto docentė Rasa Baločkaitė ir profesorius Gintautas Mažeikis, menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), profesorius Andrius Bielskis (Mykolo Romerio universitetas) ir kiti. Pagrindinė tarptautinės mokslinės konferencijos tema – technologijų ir hibridinės kultūros infrastruktūrų reikšmė bendruomenių ir viešųjų erdvių kūrimui. Konferencijos dalyviai pristatys tarptautines urbanistines, menines ir pilietines praktikas, sėkmingai sujungiančias naujas demokratinio dalyvavimo technologijas, alternatyvų ateities miestų dizainą ir bendruomenių mobilizavimo metodus. Pranešėjai taip pat pasakos apie konkrečius bendruomeninės koprodukcijos projektus. Vienas iš praktikų, pristatysiančių savo veiklą, yra jau daugiau nei 20 metų Hiustono mieste vystomo gyvenamųjų namų kvartalo „Project Row Houses” kūrėjas, JAV Nacionalinės kultūros tarybos narys, Hiustono universiteto profesorius Rick Lowe (JAV).
Nomeda ir Gediminas Urbonai
Paskutinė kongreso diena skirta tarpdalykiniam seminarui. Jame dalyvauti kviečiami miestų tyrėjai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, menininkai ir visi miestų vystymusi Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse besidomintys aktyvistai. Savo veiklą, viešųjų erdvių perkūrimo atvejus seminaro metu pristatys Rytų Pabaltijo regiono miestų rajonų bendruomenės ir miesto tyrėjai. Apie šiuos atvejus diskutuos: M.Otero Verzier, R.Lowe, J.Dean, S.Costanza-Chock, I. Jurkonytė, E. Carroll, G. ir N. Urbonai. Seminaro dalyviai dalinsis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis apie visuomenės dalyvavimą kultūros politikos formavime, naujomis idėjomis apie technologijų ir estetikos vaidmenį kuriant pilietinę erdvę. Norinčius dalyvauti seminare kviečiame registruotis kongreso internetiniamepuslapyje (www.co-ops.lt).
Kongresą organizuoja tarpdisciplininio meno programa „Jutempus“, Vytauto Didžiojo universitetas ir tyrimų platforma „Balticada“ dalyvaujant MIT Meno, kultūros ir technologijų programai (JAV).
Kongreso rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos mokslo taryba ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje.
Informacinis partneris – 15min.lt.
Partneriai: Nacionalinė dailės galerija, Valstybės pažinimo centras, Doxa.lt, Architektūros fondas, „Lux Express“.
Koncepcija: Nomeda Urbonienė (Norvegijos mokslų ir technologijos universitetas, Norvegija), Gediminas Urbonas (MIT Meno, kultūros ir technologijų programa, Kembridžas, JAV).
Redakcinė kolegija: Ann Lok Lui (Čikagos instituto Meno mokykla, JAV), Jonathan Crisman (Kalifornijos universitetas, JAV).
Daugiau informacijos: info@co-ops.lt , www.co-ops.lt,http://www.facebook.com/industriesofcrisis, www.tw.com/co_ops.
Registracija į studijas
Primename, kad visi nuolatinių studijų studentai turi užsiregistruoti VDU studentų savitarnos portale https://studentas.vdu.lt/ (meniu reikia spustelti nuorodą „Registracija į studijas” (GRESIS)). Jeigu nepatvirtinsite savo registracijos per dvi savaites nuo semestro paradžios, bus stabdomas stipendijos mokėjimas tiems, kurie ją gauna, o nepatvirtinusieji per mėnesį, bus braukiami iš studentų sąrašų.
Taip pat būtinai atidžiai pasitikrinkite užsiregistruotus dalykus šiam rudens semestrui! Pasitikrinkite, ar savitarnoje matote visus reikiamus dalykus (ar visi norimi dalykai užregistruoti ir ar nėra tokių, kurių nelankote). Neužsiregistravę reikiamą dalyką, nebūsite priimami į koliokviumus ar kitus atsiskaitymus. O nelankant užsiregistruoto dalyko, gausite akademinę skolą. Dar kartą atkreipiame dėmesį, kad Moodle nuotolinė studijų aplinka ir studentas.vdu.lt registracija nėra tas pats. Visus reikiamus dalykus turite matyti studentų savitarnoje studentas.vdu.lt.
Jeigu kiltų klausimų, prašome kreiptis į dekanatą.
Viešoje paskaitoje apie marketingo teikiamas galimybes
Spalio 5 d., trečiadienį, 14:30 S. Daukanto g. 28-402 viešą paskaitą skaitys Jurgita Milaknytė-Ragelė, UAB „Daisena“ marketingo vadovė. Paskaitos metu studentai bus supažindinti su marketingo planavimo procesu įmonėje, įvaizdžio komunikacijos galimybėmis bei kasdieniais iššūkiais, su kuriais susiduria marketingo vadovai ir darbuotojai.
Jurgita Milaknytė – Ragelė – jau 6 metus dirba UAB „Daisena” marketingo vadove ir su savo komanda prisideda prie AROMA GOLD, SCHOGETTEN, LOFBERGS, MYNTHON, LOYD, BIC, BOSO ir kitų prekės ženklų vystymo Lietuvos, Latvijos, Moldavijos, Kaliningrado rinkose. J. Milaknytė – Ragelė reklamos vadove pradėjo dirbti dar būdama antro kurso studentė ir per 15 metų save išbandė mažmeninės prekybos ir paslaugų marketingo srityse.
UAB „Daisena“ įvertinimų sąraše net keturi produktai yra užėmę TOP 3 pozicijas NIELSEN tyrimų bendrovės „Sėkmingiausi metų produktai pristatyti rinkai“ rinkimuose „Neparuoštų vartoti gėrimų” (kavos, arbatos, kakavos) kategorijoje. Šie rinkimai – svarus efektyvaus marketingo skyriaus darbo įrodymas, nes renkant nugalėtojus vertinami ne tik marketingo veiksmai, bet ir produkto pardavimai Lietuvos rinkoje.
VDU absolventas parveža aukso ir sidabro medalius
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistro absolventas Mindaugas Bilius šių metų vasaros Rio de Žaneiro parolimpiadoje disko metimo rungtyje tapo vicečempionu, Lietuvai iškovodamas sidabro medalį. Lengvaatletis diską numetė 53,50 metro ir pasiekė asmeninį rekordą.
Tačiau M. Bilius (34 m.) neapsiribojo tik vienu medaliu – jis dalyvavo vyrų rutulio stūmimo (F37) finale ir laimėjo aukso medalį. 5 bandymas Mindaugui Biliui buvo sėkmingiausias – rutulį nustūmė 16,80 metro ir pasiekė naują Europos rekordą.
VDU absolventas Mindaugas Bilius – parolimpietis, aktyviai garsinantis neįgaliųjų sportą visame pasaulyje. Tarp jo pasiekimų – sidabro medalis Pasaulio neįgaliųjų sporto čempionate Prancūzijoje bei 6 vieta rutulio stūmimo ir disko metimo rungtyse Londono parolimpinėse žaidynėse. Veiklusis sportininkas užsiima ir papildomais darbais – bendradarbiauja su Sporto departamentu ir Neįgaliųjų sporto federacija.
Kolumbijos pilietinis konfliktas – ar tai jau pabaiga?
Dr. Gintarė Žukaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė
Kolumbija ruošiasi spalio 2 d. referendumui, kuriame bus sprendžiama valstybės ateitis – daugiau nei pusę amžiaus besitęsiančio konflikto pabaiga. Tikimasi, kad šis referendumas pabaigs ilgiausiai Vakarų pusrutulyje trunkantį pilietinį konfliktą ir atvers naują puslapį Kolumbijos istorijoje.
Konfliktas pareikalavęs gausybės aukų
Kolumbijos vyriausybės ir Kolumbijos revoliucinių ginkluotojų pajėgų (FARC) taikos susitarimai nėra pirmieji susitarimai pasiekti tarp vyriausybės ir karinių grupuočių. Anksčiau jau baigtos derybos su M-19, Quintin Lame ginkluotu judėjimu bei Liaudies išsilaisvinimo armija (EPL), tačiau sutartis su FARC yra ypač svarbi. Tai yra įtakingiausia, ilgiausiai veikianti, didžiausia bei daugiausiai žalos padariusi Kolumbijos grupuotė. Remiantis įvairiais vertinimais, laikoma, kad per daugiau nei 50 metų trunkantį konfliktą, žuvo apie 220 000 žmonių, dar 27 000 buvo pagrobti, beveik 7 milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo gyvenamas teritorijas. Tai ilgą laiką buvo didžiausias valstybės viduje perkeltų žmonių skaičius. Tik pastaraisiais metais pagal šį rodiklį Kolumbiją pradeda lenkti Sirija.
FARC susikūrė 1964 m., kaip atsakas į didėjančią socialinę nelygybę, skurdą, nedarbą, augančią JAV įtaką regione. Ji taip pat buvo įkvėpta Kubos revoliucijos sėkmės ir, žinoma, marksizmo idėjų, kurios tuo laikotarpiu plito visame Lotynų Amerikos regione. FARC pasisako už lygybę, žemės reformą, anti-imperializmą. Grupuotė savo veiklą finansuoja šį įvairių šaltinių – turto prievartavimo, pagrobimų, reikalaujant išpirkų. Jie kontroliuoja apie 70 proc. kokos, iš kurios gaminamas kokainas, laukų. Įvairiais vertinimais FARC metinis biudžetas siekia apie 500 milijonų JAV dolerių.
Skaičiuojama, kad šiuo metu grupuotę sudaro apie 7000 kovotojų. Dėl aktyvios 2002-2010 m. Alvaro Uribe vyriausybės ir kariuomenės kovos su sukilėliais, kuri ypač buvo remiama JAV, šis skaičius yra sumažėjęs, lyginant su praėjusiu dešimtmečiu, kai grupuotės veikloje dalyvavo virš 20 000 kovotojų.
Taikos derybos
Taikos procesą tarp FARC ir vyriausybės buvo mėginta pradėti ne kartą. 1982-1986 jį iniciavo tuometinis prezidentas Belisario Betancur, 1999-2002 m. – Andres Pastrana, tačiau visi bandymai baigėsi nesėkme ir atnaujintais dar didesnio masto kariniais veiksmais.
Tačiau šiandien panašu, kad galime kalbėti apie įvykusį lūžį. Derybų procesas, kuris prasidėjo 2012 m. Kuboje, jau duoda vaisių. 2016 m. birželio 23 d. buvo pasirašyta paliaubų sutartis tarp vyriausybės ir FARC bei nutraukti abiejų pusių ginkluoti veiksmai. Paliaubų pasirašyme dalyvavo FARC lyderis Timochenko, Kolumbijos prezidentas Juan Manuel Santos, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moon, Kubos, Čilės, Venesuelos, Meksikos ir kitų Lotynų Amerikos valstybių prezidentai, Europos Sąjungos ir JAV atstovai. Tai buvo istorinis momentas, kuris sudarė sąlygas rugpjūčio 24 d. pasiekti taikos susitarimus, kurie oficialiai bus pasirašyti rugsėjo 26 d.
Buvo sutarta, kad FARC visiškai demilitarizuojasi, pasitraukia iš savo užimtų teritorijų bei sunaikina kokos laukus, atsisako narkotikų prekybos, iš kurios finansavo savo veiklą. Tie, kurie prisipažįsta nusikaltę, bus atleisti nuo kalėjimo bausmės. Ji bus pakeista viešaisiais darbais. Savo ruožtu vyriausybė įsipareigoja spręsti ekonomines ir socialines Kolumbijos problemas, įgyvendinti žemės reformą. Taip pat buvo sutarta, kad buvę FARC nariai galės dalyvauti valstybės politiniame gyvenime. Jiems bus leidžiama suformuoti savo politinę partiją ir dalyvauti rinkimuose.
Tai buvo ilgas ir sudėtingas procesas, ne kartą atsidūręs aklavietėje. Tačiau abiejų pusių pastangomis, intensyviai remiant tarptautinei bendruomenei, ypač Venesuelai, Bolivijai, Kubai, JAV, Norvegijai, susitarimai buvo pasiekti.
Taikos sutartis vertinama nevienareikšmiškai
Tačiau kad būtų pasiekta galutinė taika, taikos susitarimai turi būti patvirtinti referendumu. Jiems turi pritarti bent 13 proc. visų rinkimų teisę turinčių piliečių ir daugiau nei pusė ateisiančių balsuoti. Kol kas rezultatus prognozuoti yra gana sudėtinga. Visuomenė pasidalino į dvi apylyges stovyklas.
Vieni šią taikos sutartį sveikina kaip didžiulę pergalę ir esminį žingsnį, norint užtikrinti stabilumą Kolumbijoje. Jie pritaria, kad FARC kovotojai būtų nebaudžiami ir sutinka teisingumą paaukoti vardan saugumo. Jų teigimu, svarbiausia yra pabaigti konfliktą, užmiršti praeitį ir orientuotis į geresnę ateitį.
Kita visuomenės dalis, kuriai atstovauja ir buvęs Kolumbijos prezidentas Alvaro Uribe, kritikuoja susitarimus. Jie reikalauja, kad kovotojai, nusikaltę žmogiškumui, būtų nubausti ir negalėtų būti renkami į jokius politinius postus. Ši visuomenės dalis agituoja referendume balsuoti prieš.
Aišku tik viena, kad jeigu sutarimams nebus pritarta, ketverius metus trunkantis taikos procesas atsidurs labai sudėtingoje situacijoje ir taikos Kolumbijoje gali tekti laukti dar ne vienerius metus.
Kas laukia toliau?
Net jeigu referendume taikos sutarčiai bus pritarta, dar nereškia, kad saugumas ir stabilumas įsitvirtins Kolumbijoje. Pirmiausia FARC kovotojai baiminasi, kad jų formuojama politinė jėga bus persekiojama sukarintų grupuočių ir su jais bus susidorota panašiai kaip ir su 1985 m. iš sukilėlių grupuočių suformuota Patriotine sąjunga (UP), kurios daugiau nei 500 narių buvo nužudyti. Vyriausybė įsipareigojo demobilizuotiems FARC nariams užtikrinti saugumą. Bet kokiomis priemonėmis tai bus padaryta lieka neaišku.
Dar viena kliūtis sutarčiai įgyvendinti ta, kad jai pritaria ir nevisi FARC kovotojai. Dalis kovotojų teigia, kad toliau tęs kovą su vyriausybe, nes pasirašyta taikos sutartis neišspręs tų problemų, dėl kurių FARC susiformavo, t.y. socialinės nelygybės. Kovotojų, ketinančių tęsti kovą, dalis nėra didelė, tačiau nepaisant to, bent kurį laiką įtampą valstybėje jie gali kelti.
Valstybėje taip pat vis dar aktyviai veikia keletas mažesnių grupuočių, tokių kaip kairiosios pakraipos Nacionalinė išsilaisvinimo armija (ELN), susikūrusi 1964 m., bei dešiniosios pakraipos Kolumbijos jungtinė savisaugos grupuotė (AUC), kuri kovoja su kairiųjų pakraipų grupuotėmis.
Taigi apie šviesesnį rytojų Kolumbijoje kalbėti dar ankstoka. Net ir referendumu pritarus taikos sutarčiai, lieka daugybė problemų, kurias reikės išspręsti. Nepaisant to Kolumbijos prezidentas Juan Manuel Santos, kurio reitingai yra žemiausi per visą prezidentavimo laikotarpį, jau pradeda svajoti apie Nobelio taikos premiją.
