Viešoje paskaitoje apie marketingo teikiamas galimybes
Spalio 5 d., trečiadienį, 14:30 S. Daukanto g. 28-402 viešą paskaitą skaitys Jurgita Milaknytė-Ragelė, UAB „Daisena“ marketingo vadovė. Paskaitos metu studentai bus supažindinti su marketingo planavimo procesu įmonėje, įvaizdžio komunikacijos galimybėmis bei kasdieniais iššūkiais, su kuriais susiduria marketingo vadovai ir darbuotojai.
Jurgita Milaknytė – Ragelė – jau 6 metus dirba UAB „Daisena” marketingo vadove ir su savo komanda prisideda prie AROMA GOLD, SCHOGETTEN, LOFBERGS, MYNTHON, LOYD, BIC, BOSO ir kitų prekės ženklų vystymo Lietuvos, Latvijos, Moldavijos, Kaliningrado rinkose. J. Milaknytė – Ragelė reklamos vadove pradėjo dirbti dar būdama antro kurso studentė ir per 15 metų save išbandė mažmeninės prekybos ir paslaugų marketingo srityse.
UAB „Daisena“ įvertinimų sąraše net keturi produktai yra užėmę TOP 3 pozicijas NIELSEN tyrimų bendrovės „Sėkmingiausi metų produktai pristatyti rinkai“ rinkimuose „Neparuoštų vartoti gėrimų” (kavos, arbatos, kakavos) kategorijoje. Šie rinkimai – svarus efektyvaus marketingo skyriaus darbo įrodymas, nes renkant nugalėtojus vertinami ne tik marketingo veiksmai, bet ir produkto pardavimai Lietuvos rinkoje.
VDU absolventas parveža aukso ir sidabro medalius
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistro absolventas Mindaugas Bilius šių metų vasaros Rio de Žaneiro parolimpiadoje disko metimo rungtyje tapo vicečempionu, Lietuvai iškovodamas sidabro medalį. Lengvaatletis diską numetė 53,50 metro ir pasiekė asmeninį rekordą.
Tačiau M. Bilius (34 m.) neapsiribojo tik vienu medaliu – jis dalyvavo vyrų rutulio stūmimo (F37) finale ir laimėjo aukso medalį. 5 bandymas Mindaugui Biliui buvo sėkmingiausias – rutulį nustūmė 16,80 metro ir pasiekė naują Europos rekordą.
VDU absolventas Mindaugas Bilius – parolimpietis, aktyviai garsinantis neįgaliųjų sportą visame pasaulyje. Tarp jo pasiekimų – sidabro medalis Pasaulio neįgaliųjų sporto čempionate Prancūzijoje bei 6 vieta rutulio stūmimo ir disko metimo rungtyse Londono parolimpinėse žaidynėse. Veiklusis sportininkas užsiima ir papildomais darbais – bendradarbiauja su Sporto departamentu ir Neįgaliųjų sporto federacija.
Kolumbijos pilietinis konfliktas – ar tai jau pabaiga?
Dr. Gintarė Žukaitė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė
Kolumbija ruošiasi spalio 2 d. referendumui, kuriame bus sprendžiama valstybės ateitis – daugiau nei pusę amžiaus besitęsiančio konflikto pabaiga. Tikimasi, kad šis referendumas pabaigs ilgiausiai Vakarų pusrutulyje trunkantį pilietinį konfliktą ir atvers naują puslapį Kolumbijos istorijoje.
Konfliktas pareikalavęs gausybės aukų
Kolumbijos vyriausybės ir Kolumbijos revoliucinių ginkluotojų pajėgų (FARC) taikos susitarimai nėra pirmieji susitarimai pasiekti tarp vyriausybės ir karinių grupuočių. Anksčiau jau baigtos derybos su M-19, Quintin Lame ginkluotu judėjimu bei Liaudies išsilaisvinimo armija (EPL), tačiau sutartis su FARC yra ypač svarbi. Tai yra įtakingiausia, ilgiausiai veikianti, didžiausia bei daugiausiai žalos padariusi Kolumbijos grupuotė. Remiantis įvairiais vertinimais, laikoma, kad per daugiau nei 50 metų trunkantį konfliktą, žuvo apie 220 000 žmonių, dar 27 000 buvo pagrobti, beveik 7 milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo gyvenamas teritorijas. Tai ilgą laiką buvo didžiausias valstybės viduje perkeltų žmonių skaičius. Tik pastaraisiais metais pagal šį rodiklį Kolumbiją pradeda lenkti Sirija.
FARC susikūrė 1964 m., kaip atsakas į didėjančią socialinę nelygybę, skurdą, nedarbą, augančią JAV įtaką regione. Ji taip pat buvo įkvėpta Kubos revoliucijos sėkmės ir, žinoma, marksizmo idėjų, kurios tuo laikotarpiu plito visame Lotynų Amerikos regione. FARC pasisako už lygybę, žemės reformą, anti-imperializmą. Grupuotė savo veiklą finansuoja šį įvairių šaltinių – turto prievartavimo, pagrobimų, reikalaujant išpirkų. Jie kontroliuoja apie 70 proc. kokos, iš kurios gaminamas kokainas, laukų. Įvairiais vertinimais FARC metinis biudžetas siekia apie 500 milijonų JAV dolerių.
Skaičiuojama, kad šiuo metu grupuotę sudaro apie 7000 kovotojų. Dėl aktyvios 2002-2010 m. Alvaro Uribe vyriausybės ir kariuomenės kovos su sukilėliais, kuri ypač buvo remiama JAV, šis skaičius yra sumažėjęs, lyginant su praėjusiu dešimtmečiu, kai grupuotės veikloje dalyvavo virš 20 000 kovotojų.
Taikos derybos
Taikos procesą tarp FARC ir vyriausybės buvo mėginta pradėti ne kartą. 1982-1986 jį iniciavo tuometinis prezidentas Belisario Betancur, 1999-2002 m. – Andres Pastrana, tačiau visi bandymai baigėsi nesėkme ir atnaujintais dar didesnio masto kariniais veiksmais.
Tačiau šiandien panašu, kad galime kalbėti apie įvykusį lūžį. Derybų procesas, kuris prasidėjo 2012 m. Kuboje, jau duoda vaisių. 2016 m. birželio 23 d. buvo pasirašyta paliaubų sutartis tarp vyriausybės ir FARC bei nutraukti abiejų pusių ginkluoti veiksmai. Paliaubų pasirašyme dalyvavo FARC lyderis Timochenko, Kolumbijos prezidentas Juan Manuel Santos, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moon, Kubos, Čilės, Venesuelos, Meksikos ir kitų Lotynų Amerikos valstybių prezidentai, Europos Sąjungos ir JAV atstovai. Tai buvo istorinis momentas, kuris sudarė sąlygas rugpjūčio 24 d. pasiekti taikos susitarimus, kurie oficialiai bus pasirašyti rugsėjo 26 d.
Buvo sutarta, kad FARC visiškai demilitarizuojasi, pasitraukia iš savo užimtų teritorijų bei sunaikina kokos laukus, atsisako narkotikų prekybos, iš kurios finansavo savo veiklą. Tie, kurie prisipažįsta nusikaltę, bus atleisti nuo kalėjimo bausmės. Ji bus pakeista viešaisiais darbais. Savo ruožtu vyriausybė įsipareigoja spręsti ekonomines ir socialines Kolumbijos problemas, įgyvendinti žemės reformą. Taip pat buvo sutarta, kad buvę FARC nariai galės dalyvauti valstybės politiniame gyvenime. Jiems bus leidžiama suformuoti savo politinę partiją ir dalyvauti rinkimuose.
Tai buvo ilgas ir sudėtingas procesas, ne kartą atsidūręs aklavietėje. Tačiau abiejų pusių pastangomis, intensyviai remiant tarptautinei bendruomenei, ypač Venesuelai, Bolivijai, Kubai, JAV, Norvegijai, susitarimai buvo pasiekti.
Taikos sutartis vertinama nevienareikšmiškai
Tačiau kad būtų pasiekta galutinė taika, taikos susitarimai turi būti patvirtinti referendumu. Jiems turi pritarti bent 13 proc. visų rinkimų teisę turinčių piliečių ir daugiau nei pusė ateisiančių balsuoti. Kol kas rezultatus prognozuoti yra gana sudėtinga. Visuomenė pasidalino į dvi apylyges stovyklas.
Vieni šią taikos sutartį sveikina kaip didžiulę pergalę ir esminį žingsnį, norint užtikrinti stabilumą Kolumbijoje. Jie pritaria, kad FARC kovotojai būtų nebaudžiami ir sutinka teisingumą paaukoti vardan saugumo. Jų teigimu, svarbiausia yra pabaigti konfliktą, užmiršti praeitį ir orientuotis į geresnę ateitį.
Kita visuomenės dalis, kuriai atstovauja ir buvęs Kolumbijos prezidentas Alvaro Uribe, kritikuoja susitarimus. Jie reikalauja, kad kovotojai, nusikaltę žmogiškumui, būtų nubausti ir negalėtų būti renkami į jokius politinius postus. Ši visuomenės dalis agituoja referendume balsuoti prieš.
Aišku tik viena, kad jeigu sutarimams nebus pritarta, ketverius metus trunkantis taikos procesas atsidurs labai sudėtingoje situacijoje ir taikos Kolumbijoje gali tekti laukti dar ne vienerius metus.
Kas laukia toliau?
Net jeigu referendume taikos sutarčiai bus pritarta, dar nereškia, kad saugumas ir stabilumas įsitvirtins Kolumbijoje. Pirmiausia FARC kovotojai baiminasi, kad jų formuojama politinė jėga bus persekiojama sukarintų grupuočių ir su jais bus susidorota panašiai kaip ir su 1985 m. iš sukilėlių grupuočių suformuota Patriotine sąjunga (UP), kurios daugiau nei 500 narių buvo nužudyti. Vyriausybė įsipareigojo demobilizuotiems FARC nariams užtikrinti saugumą. Bet kokiomis priemonėmis tai bus padaryta lieka neaišku.
Dar viena kliūtis sutarčiai įgyvendinti ta, kad jai pritaria ir nevisi FARC kovotojai. Dalis kovotojų teigia, kad toliau tęs kovą su vyriausybe, nes pasirašyta taikos sutartis neišspręs tų problemų, dėl kurių FARC susiformavo, t.y. socialinės nelygybės. Kovotojų, ketinančių tęsti kovą, dalis nėra didelė, tačiau nepaisant to, bent kurį laiką įtampą valstybėje jie gali kelti.
Valstybėje taip pat vis dar aktyviai veikia keletas mažesnių grupuočių, tokių kaip kairiosios pakraipos Nacionalinė išsilaisvinimo armija (ELN), susikūrusi 1964 m., bei dešiniosios pakraipos Kolumbijos jungtinė savisaugos grupuotė (AUC), kuri kovoja su kairiųjų pakraipų grupuotėmis.
Taigi apie šviesesnį rytojų Kolumbijoje kalbėti dar ankstoka. Net ir referendumu pritarus taikos sutarčiai, lieka daugybė problemų, kurias reikės išspręsti. Nepaisant to Kolumbijos prezidentas Juan Manuel Santos, kurio reitingai yra žemiausi per visą prezidentavimo laikotarpį, jau pradeda svajoti apie Nobelio taikos premiją.
E. Račiaus ir Š. Lieko vieša paskaita
Kviečiame į prof. Š. Liekio ir prof. E. Račiaus viešą paskaitą „Kodėl mums nesiseka susipažinti su kitomis Lietuvos kultūromis?”, kuri vyks rugsėjo 14 d.15 val. Gedimino g. 44 – 202. Paskaitos metu bus pristatoma ir nauja prof. E. Račiaus knyga ‘Musulmonai ir jų islamai’.
Konferencija „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika“
Rugsėjo 15-16 dienomis Vytauto Didžiojo Universitetas kartu su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje bei Lenkijos Institutu Vilniuje organizuoja konferenciją „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika“, skirtą Lenkijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 25-mečiui.
Konferenciją pradės Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Jarosław Czubiński, o inauguracinę paskaitą skaitys buvęs Lenkijos Respublikos užsienio reikalų viceministras, buvęs Europos Parlamento narys dr. Paweł Kowal. Konferencijos metu bus pristatyti mokslinių tyrimų rezultatai apie Lenkijos ir Lietuvos santykių dinamiką istorijos, filologijos, politologijos, ekonomikos, sociologijos ir kitų socialinių bei humanitarinių mokslų srityse.
Rugsėjo 15 d., 16:00 val., Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas) vyks diskusija remiantis Sławomiro Cenckiewicziaus ir Adamo Chmieleckio knyga „Prezydent Lech Kaczyński 2005–2010“. Pagrindinė pristatymo, kuriame dalyvaus publikacijos autorius ir kviestiniai svečiai iš Lenkijos ir Lietuvos, tema Lenkijos ir Lietuvos užsienio politika Lecho Kaczyńskio ir Valdo Adamkaus kadencijos laikotarpiu, ypač jų aktyvių veiksmų Rytų Europoje kontekste.
Knygos pristatyme ir diskusijoje dalyvaus habil. dr. Sławomir Cenckiewicz, dr. Paweł Kowal, Seimo vicepirmininkas Jaroslav Narkevič, ambasadorius dr. Žygimantas Pavilionis bei VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas dr. Šarūnas Liekis. Sveikinimo žodį tars Lenkijos Respublikos ambasadorius Jarosław Czubiński ir VDU profesorius dr. Egidijus Aleksandravičius.
Rugsėjo 16 d., 12:00 val. vyks diskusija „Lenkija ir Lietuva praėjus 25 metams nuo diplomatinių santykių atnaujinimo – kur esame ir kur einame? Kaip galime prisidėti prie Europos stabilumo ir gerovės?“ (S. Daukanto g. 28, VDU mažoji salė), kurios metu pasisakys Lenkijos Respublikos Užsienio Reikalų Ministro Politinio Kabineto Direktorius Jan Parys, Lietuvos Respublikos URM politikos direktorius Rolandas Kačinskas, taip pat ambasadorius Vygaudas Ušackas, dr. Giedrius Česnakas, Lenkijos tarptautinių santykių instituto atstovas dr. Marcin Terlikowski bei VDU Politinių mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas dr. Šarūnas Liekis. Diskusiją moderuos dr. Andžej Pukšto.
Konferencija vyks anglų kalba. Visą renginių sąrašą žiūrėti konferencijos programoje.
Įvyko projekto dalyvių iš 8 valstybių susitikimas
2016 m. rugpjūčio 31 – rugsėjo 3 d. Vytauto Didžiojo universiteto atstovybėje Vilniuje įvyko Jean Monnet tinklo projekto „Crisis, conflict and critical diplomacy: EU perceptions in Ukraine and Israel/Palestine(c3EU)” vyresniųjų partnerių susitikimas bei tyrimo seminaras, skirtas medijų ir politinių elitų nuomonių analizei.
Šis projektas yra vykdomas 2015-2018 m. Projekte dalyvauja mokslininkai iš Christ Church Universiteto ir Nacionalinio Europos Tyrimų Centro (Naujoji Zelandija), Technische Universitat Darmstat (Vokietija), Leuven’o Katalikiškojo universiteto (Belgija), Londono Royal Holloway universiteto (Didžioji Britanija), Ben Guriono universiteto (Izraelis) bei partneriai iš Ukrainos: Nacionalinis Karazino universitetas Charkove, Nacionalinis Strateginių Tyrimų Institutas.
Susitikimo metu buvo pristatyti žiniasklaidos analizės rezultatai. Taip pat pasirengta elitų nuomonės apklausai bei imtasi įgyvendinti trečiąją projekto dalį, tyrinėjančią jaunimo nuomonę. VDU PMDF dekanas prof. Šarūnas Liekis yra šio projekto vyresnysis partneris.
Profesorius iš Krokuvos apie JAV užsienio politiką
Rugsėjo 13-14 d. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete lankysis prof. Łukasz Wordliczek, kuris skaitys dvi paskaitas: „Introduction to the US Foreign Policy: Constitution as an invitation to struggle between the President and Congress” (rugsėjo 13 d., 16.15 val., Donelaičio 52 – 422) ir „Do the people matter? Public opinion and lobbying in US foreign policy” (rugsėjo 14 d., 11.15 val., Mažojoje salėje, Daukanto 28).
Prof. Łukasz Wordliczek dirba Jogailaičių universiteto Amerikos studijų ir lenkų išeivijos tyrimų institute. Jo moksliniai interesai koncentruojasi ties Jungtinių Amerikos Valstijų užsienio politikos klausimais. Profesorius išleido dvi monografijas – „Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento įgaliojimų užsienio politikoje kaita” (2003) ir „Užsienio politikos krypčių tąsa/keitimas: Jungtinių Amerikos Valstijų atvejis pasibaigus Antrajam pasauliniam karui” (2013). Jis yra dar penkių knygų, skirtų JAV tarptautiniam aktyvumui ir JAV politinei sistemai, bendraautorius. Be to, eina mokslinio žurnalo “Ad Americam: Journal of American Studies” atsakingo sekretoriaus pareigas.
2016 m. Konstitucijos egzaminas
Rugsėjo 27 d., antradienį, 12 val. Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai ir darbuotojai kviečiami dalyvauti Konstitucijos egzamine savo aukštojoje mokykloje bei pasitikrinti savo Konstitucijos žinias.
Konstitucijos egzaminas Vytauto Didžiojo universitete vyks Teisės fakultete (Jonavos g.66), 109 – 110 auditorijoje. Egzamino trukmė – 45 min. Skirtingos egzamino užduotys bus parengtos šioms tikslinėms grupėms: teisinį išsilavinimą turintiems ir jo siekiantiems piliečiams bei piliečiams, neturintiems ir nesiekiantiems teisinio išsilavinimo.
I etapas
- Rugsėjo 27 d. Jame galės dalyvauti visi piliečiai. Numatoma egzamino pradžia – 12 val. I etapo metu dalyviai atsakinės į 30 uždarų klausimų.
- Norintieji laikyti egzaminą savivaldybėse iki rugsėjo 22 d. kviečiami registruotis portale http://www.delfi.lt/konstitucijos-egzaminas/, tačiau egzaminą laikyti aukštosiose mokyklose leidžiama ir iš anksto neužsiregistravusiems asmenims.
- Piliečiai ir teisinį išsilavinimą turintys ar teisę studijuojantys asmenys egzaminą taip pat galės laikyti internetu portale www.delfi.lt. Internetu laikyti egzaminą galima bus rugsėjo 27 d. nuo 12 val. iki 13 val. Laikantieji internetu dalyvaus tik I egzamino etape.
II etapas
- Spalio 13 d. Skirtas geriausiai I etape pasirodžiusiems piliečiams.
- Į II etapą patekę egzamino dalyviai apie laikymo vietą ir laiką bus informuoti individualiai.
Konstitucijos egzamino laimėtojai bus pasveikinti 2016 m. spalio 26 d. per iškilmingą ceremoniją Prezidentūroje.
Daugiau informacijos teikia:
- Neringa Plionienė
- Tel.: 8-37-327992
- el.p.: neringa.palioniene@vdu.lt
- www.konstitucijosegzaminas.lt
Dvišalių mainų konkursas
Norinčius išvykti VDU dvišalių mainų studijoms 2016 / 2017 m. m. pavasario semestre prašome užpildyti atrankos anketą adresu: http://bit.ly/Bilateral2016Spring iki rugsėjo 30 d.
Reikalingi dokumentai:
- Gyvenimo aprašymas (CV);
- Skaitmeninė Jūsų nuotrauka;
Aukštojo mokslo institucijas rasite konkurso skelbime tinklapyje vdu.lt publikuotame VDU dvišalių mainų skelbime.
Prieš pasirinkdami užsienio universitetą, peržiūrėkite universiteto siūlomų dalykų aprašus ir įsitikinkite, kad programa užsienyje atitinka Jūsų studijų programą VDU. Dėl galimybių dalyvauti mainuose bei dalykų suderinamumo konsultuokitės su Jūsų studijų programos vadovu arba fakulteto tarptautinių ryšių koordinatoriumi.
Atrinktiems studentams bus skirta pilna arba dalinė VDU mobilumo stipendija. Negavusiems VDU mobilumo stipendijos, bet atitinkantiems mainų kriterijus, bus sudarytos sąlygos į mainus vykti savo lėšomis.
Informacija apie VDU MOBILUMO stipendijas:
Stipendijos dydis priklauso nuo studijų laikotarpio ir šalies, kurią studentas (-ė) pasirenka studijoms ar praktikoms:
| ŠALIŲ GRUPĖS | I | II | III | IV |
| ŠALYS |
|
|
|
|
| STIPENDIJA PRAKTIKOMS | 600 EUR/mėn | 500 EUR/mėn | 450 EUR/mėn | 350 EUR/mėn |
| STIPENDIJA STUDIJOMS | 500 EUR/mėn | 400 EUR/mėn | 350 EUR/mėn | 250 EUR/mėn |
*-žvaigždutėmis pažymėtos šalys, į kurias galima vykti VDU dvišaliams studijų mainams
A. Rusi viešos paskaitos
Rugsėjo 19-22 d. viešas paskaitas skaitys VDU vizituojantis profesorius Alpo Rusi.
Prof. Alpo Rusi yra pripažintas tarptautinių santykių bei Suomijos istorijos ekspertas. 2000-2003 m. jis dėstė Laplandijos ir Hamburgo universitetuose. A. Rusi taip pat turi ilgamečio darbo patirtį Suomijos užsienio reikalų ministerijoje. Jis buvo Suomijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos, 2009-2014 m. – Suomijos ambasadorius Šveicarijoje, Lichtenšteine ir prie Šventojo sosto.
2016 m. kovo mėn. jam buvo suteiktas VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto vizituojančio profesoriaus statusas.
| Data | Vieta | Paskaitos tema |
| Rugsėjo 19 d. 16:30 | Gimnazijos g. 7 – 206 | The UN System within the global change |
| Rugsėjo 20 d. 13:15 | Gedimino g. 44 – 202 | The conflict between the West and Russia – repercussions in the Baltic Sea Region and in the global international order |
| Rugsėjo 21 d. 11:15 | Gedimino g. 44 – 202 | EU and Turkey. What‘s next? |
| Rugsėjo 21 d. 17:45 | Gedimino g. 44 –203 | Being a diplomat |
| Rugsėjo 22 d. 11:15 | Gimnazijos g. 7 – 411 | After Brexit. The future of the EU |
