Susitikimas su užsienio reikalų ministru L. Linkevičiumi
Socialinių mokslų fakultete (Jonavos g. 66, auditorija bus tikslinama) rugsėjo 5 dieną (pirmadienį) 11:00 lankysis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Susitikimo metu vyks diskusija tema „Lietuva Europoje ir pasaulyje“. Kviečiame dalyvauti!
Energetinio saugumo specialisto iš Čekijos paskaita
Rugsėjo 12-15 dienomis Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete svečiuosis energetinio saugumo ekspertas iš Čekijos Dr. Tomas Vlcek, kuris skaitys paskaitas apie branduolinę energetinio saugumo dimensiją ir Rusijos branduolinės kompanijos veiklą Vidurio ir Rytų Europoje.
Dr. Tomas Vlcek – Tarptautinio politikos mokslų instituto mokslininkas, dėstantis Energetinio saugumo programoje ir dirbantis Tarptautinių santykių ir energetinio saugumo centre Masaryko universitete. Mokslininkas yra Čekijos Respublikos Branduolinių mokymų tinklo akademinės asociacijos narys. Moksliniai interesai apima energetinį saugumą Čekijos Respublikoje, Centrinėje ir Rytų Europoje, koncentruojantis į branduolinį ir elektros energetikos sektorius. Tomas Vlcek parengė disertaciją apie Družbos naftotiekį ir alternatyvas Rusijos naftos tiekimui į Čekijos Respubliką ir Slovakiją.
Rugsėjo 12 d. 13:15, Gedimino g. 44 – 202 – „Naftos tiekimo infrastruktūros alternatyvos Vidurio Europoje“
Rugsėjo 12 d. 15:15, Gimnazijos g. 7 – 101 – „Branduolinė energetika Vidurio ir Rytų Europoje ir “Rosatom“ valstybės branduolinės energetikos korporacijos veikla“.
Rugsėjo 13 d. 13:15, Gedimino g. 44 – 203 – „Rosatom“ Vidurio Europoje – Putino ranka ar efektyvi kompanija?“.
Paskaitos vyks anglų k.
Galimybė prisijungti prie Gynybos koalicijos veiklos
Lietuvos ambasadorius Nyderlanduose Darius Semaška kviečia Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir Diplomatijos studentus, besidominčius tarptautiniais santykiais ir užsienio politika, prisijungti prie nevyriausybinės organizacijos Gynybos koalicija (ang. Coalition for defence) veiklos. Gynybos koalicija (CfD) – tai nuo 2013 metų Nyderlandų karalystėje veikianti nevyriausybinė organizacija per socialinę žiniasklaidą, paskaitas ir diskusijas siekianti Nyderlandų (o ilgainiui ir kitų ES bei NATO šalių) piliečių paramos gynybai organizuoti ir finansuoti bei gynybos temai sugrąžįnti į politikos darbotvarkę.
„Gynybos koalicija“ ieško bendraminčių kitose Europos Sąjungos ir NATO šalyse. Studentų bendruomenės nariai, susidomėję ir įkūrę šios NVO padalinį ar savo organizaciją, bendradarbiavimo saitais susijusią su „Gynybos koalicija“, galėtų tikėtis „Gynybos koalicijos“ dalinės paramos rengiant konferencijas, seminarus, diskusijas saugumo ir gynybos politikos klausimais. Kartu tai proga asmeniškai prisidėti prie Europos stiprinimo bei atsako į visai Europai aktualius iššūkius paieškos.
Daugiau apie Gynybos koaliciją http://www.coalitionfordefense.com/
L. ir F. Mockūnų vardinės stipendijos konkursas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Tarptautinių ryšių tarnyba (TRT) praneša, jog skelbiamas vardinės Liūto ir Francoise Mockūnų stipendijos konkursas 2017 metams. Vardinė L. ir F. Mockūnų stipendija nuo 2010 m. kasmet skiriama studijoms ir (ar) praktikoms bei mokslininkų stažuotėms užsienyje.
Anot idėjos autorės F. Puzyna-Mockūnas, jauniems žmonėms būtina keliauti, pagyventi užsienyje, įgyti gyvenimo daugiakultūrėje aplinkoje patirties. Tačiau tuo pat metu jie turi puoselėti lietuvybę bei skleisti Lietuvos kultūrines vertybes, o grįžę į Tėvynę – skleisti pažangias idėjas, keisti darbo kultūrą, kurti doros principais paremtą gyvenimą.
Šių metų konkurso kandidatams stipendija suteikia galimybę užsienyje vykdyti 1–3 mėn. trukmės stažuotę / praktiką. Praktikos / stažuotės vietą studentai turi susirasti patys pagal savo tyrimo / studijų sritį. Studentai gali vykti ne tik į organizacijas ar įmones, bet ir įlietuvių bendruomenes, lietuvių kalbos mokyklas bei baltistikos centrus. Stipendija skiriama daliniam kelionės ir pragyvenimo išlaidų apmokėjimui.
Konkurse gali dalyvauti visų studijų pakopų studentai, studijuojantys humanitarinių ir socialinių mokslų srityse, išskyrus pirmosios studijų pakopos pirmojo kurso studentus. Dokumentai priimami iki 2016 m. rugsėjo 18 d.
Reikalavimai kandidatams
- Puikios anglų k. žinios;
- Geri studijų rezultatai;
- Aktyvi akademinė veikla.
Konkurso sąlygos
Pretendentai į vardinę L. ir F. Mockūnų stipendiją iki š. m. rugsėjo 18 d. turi pateikti šiuos dokumentus:
- Patvirtinimo laišką iš priimančios bendruomenės/organizacijos/institucijos;
- Gyvenimo aprašymą (CV);
- Užpildytą konkurso anketą;
- Anglų k. mokėjimą patvirtinantį dokumentą;
- Fakulteto dekano ir/ar dėstytojo rekomendaciją;
- Informaciją apie mokslinę ir visuomeninę veiklą – dalyvavimą konferencijose, seminaruose, stažuotėse, kitą pareiškėjų nuomone svarbią informaciją (trečiosios pakopos studentams).
Gautus prašymus svarstys Stipendijų atrankos komisija. Konkurso rezultatai bus viešai skelbiami VDU tinklapyje Liūto Mockūno gimimo dieną – rugsėjo 30 d.
Dokumentus reikia pristatyti iki rugsėjo 18 d. į VDU Tarptautinių ryšių tarnybą (adresuoti Vaidui Dačiolai, S. Daukanto 27, 308 kab. ) arba išsiųsti el. paštu: vaidas.daciola@vdu.lt
Maloniai kviečiame studentus dalyvauti ir teikti paraiškas.
VDU bendruomenei – mokslo metų pradžios šventė
Naujų akademinių mokslo metų eiga priklauso ne tik nuo studijų kokybės ar atsakingų bei kūrybingų studentų, bet ir kasdienių situacijų, kuomet itin svarbi vieninga universiteto bendruomenė ir teigiamas mikroklimatas, todėl Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kviečia studentus, dėstytojus, darbuotojus kartu atšvęsti mokslo metų pradžią – tradiciniuose Rugsėjo 1-osios šventės renginiuose.
Mokslo metų pradžios šventė užbaigs pirmakursiams skirtą „Įvado į studijas VDU 2016“programą.
Rugsėjo 1-osios renginius, kaip įprasta, pradės Šv. Mišios, skirtos Kauno universitetų bendruomenėms, kurios vyks 12 val. Kauno Šv. Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje (Vilniaus g. 1).
Vėliau, nuo 13.30 val., pirmakursiai dalyvaus šventiniuose susitikimuose fakultetuose su dekanais, dėstytojais ir aukštesnių kursų studentais.
202 aud. – Politikos mokslai, Viešasis administravimas, Filosofija ir politinė kritika
203 aud. – Tarptautinės politikos ir vystymo studijos, Pasaulio politika ir ekonomika
302 aud. – Viešoji komunikacija
Adresas: Gedimino g. 44
Iškilmės tęsis 14 val. prie Vytauto Didžiojo paminklo (Laisvės al. 96), kur susirinkusi universiteto bendruomenė klausysis sveikinimų, nusifotografuos bendroje nuotraukoje ir pradės šventinę eiseną į VDU Didžiąją salę (S. Daukanto g. 28).
Šventės kulminacija – 15 val. VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28). Čia susirinkusieji giedos Lietuvos Respublikos himną ir studentiškąjį – Gaudeamus Igitur“, visus pasveikins VDU rektorius prof. Juozas Augutis, o pirmakursiai sakys tradicinę priesaiką. Paskutiniu iškilmių akcentu tradiciškai taps šventinis VDU tortas, kuriuo bendruomenė dalinsis nuo 16 val.
Lotynų Amerikos nusikalstamumas – didžiausias pasaulyje
Dr. Gintarė Žukaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė
Rugpjūčio 17 d. buvo pranešta, kad Meksikoje buvo pagrobtas Joaquin‘o Guzman‘o, Meksikos narkotikų barono, sūnus. Tai dar kartą atkreipė pasaulio dėmesį į vieną iš didžiausių Lotynų Amerikos regiono problemų – organizuotą nusikalstamumą. Lotynų Amerika yra vienas labiausiai nuo smurto kenčiančių regionų pasaulyje. Iš 50 pačių pavojingiausių pasaulio miestų 42 yra Lotynų Amerikoje. Žmogžudystės, pagrobimai, narkotikų prekyba, reketas yra ne vienos šio regiono valstybės kasdienybė.
Žmogžudysčių ir pagrobimų mastai didžiausi pasaulyje
Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuro duomenimis 17 iš 20 valstybių, kuriose yra įvykdoma daugiausiai žmogžudysčių 100 000 gyventojų, yra Lotynų Amerikos regione. Pačios pavojingiausios valstybės pagal šį rodiklį yra Hondūras, Salvadoras, Venesuela.
Panaši situacija yra ir su pagrobimais. Vieni didžiausių pagrobimų mastų pasaulyje yra Meksikoje, Venesueloje, Kolumbijoje ir Haityje. Tiesa, šį rodiklį tiksliai įvertinti yra gana sudėtinga. Laikoma, kad policijai ir kitoms institucijoms yra pranešama tik apie 10% visų įvykdomų pagrobimų. Pagrindiniais taikiniais tampa turtingi žmonės, tačiau pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vis dažniau nusitaikoma į vidurinio ar net pačio žemiausio socialinio sluoksnio atstovus. Paprastai pagrobimas užtrunka nuo keleto valandų iki poros dienų, kol yra išmokama išpirka. Taip pat populiarėja „ekspress“ pagrobimai, kai žmonės prievarta nuvežami prie bankomatų ir reikalaujama nuimti visus turimus pinigus. Tokių pagrobimų aukomis neretai tampa ir turistai.
Jungtinių Tautų narkotikų ir nusikalstamumo biuro duomenimis ginkluotų apiplėšimų skaičius per pastaruosius 10 metų taip pat išaugo bent 30%. Didžiausia tikimybė būti apiplėštam yra Kosta Rikoje, Meksikoje, Brazilijoje, Ekvadore.
Tokiai situacijai regione įtakos turi keletas tarpusavyje susijusių veiksnių – politiniai neramumai šalyse, pilietinių karų padariniai, nepasitikėjimas valdžios institucijomis, ekonominės ir socialinės problemos, tokios kaip nedarbas, skurdas, nelygybė, narkotikų gamyba ir prekyba.
Ekonominės ir socialinės priežastys
Lotynų Amerikoje nusikalstamumą pirmiausia skatina ekonominės ir socialinės problemos. Pavyzdžiui, Venesueloje skaičiuojama, kad 2016 m. infliacija viršys 700%, apie 70% žmonių gyvena skurde, trūksta esminių produktų, vaistų, nedarbas siekia 8%. Ypač didelis nedarbas vyrauja tarp jaunimo iki 25 metų amžiaus. Pastarieji negalėdami savęs realizuoti darbe ir neturėdami pragyvenimo šaltinio, dažnai jungiasi į įvairias grupuotes ir užsiima nusikalstama veikla, tokia kaip grobimai ar plėšimai.
Kita valstybė, kurioje klesti nusikalstamumas, yra Haitis. Tai – viena neturtingiausių pasaulio valstybių, kurioje Pasaulio banko duomenimis daugiau nei 60% žmonių gyvena skurde. Taip pat tai viena netolygiausių pagal pajamas valstybių. Netoli nuo jos pagal šį rodiklį ir Brazilija, kurioje šiuo metu vyksta Olimpinės žaidynės. Šioje šalyje 1% pačių turtingiausiųjų gauna apie 13% visų pajamų, t.y. panašiai kaip 50% pačių neturtingiausių valstybės gyventojų. Tokia nelygybė skatina pasipiktinimą ir alternatyvių pajamų šaltinių ieškojimą, tokių kaip pagrobimai, narkotikų gamyba bei platinimas.
Narkotikų prekyba
Narkotikų prekyba yra labai plačiai paplitusi problema Lotynų Amerikos regione. Kolumbija, Bolivija ir Peru yra pagrindinės kokos, iš kurios išgaunamas kokainas, gamintojos. Meksika bei Centrinės Amerikos valstybės yra tranzitinės šalys, per kurias kokainas patenka į JAV ir Europos rinkas.
Konkurencija tarp narkotikų kartelių, policijos taikomos priemonės prieš juos, skatina didelius smurto proveržius regione. Ypač tai sustiprėjo, kai buvo suskaldyti didieji karteliai ir suimti pagrindiniai lyderiai. Vietoje jų atsirado mažesni karteliai, kurie dažnai konkuruoja tarpusavyje, bei potencialūs nauji lyderiai, kurie kovoja dėl savo pozicijų ir įtakos zonų.
Politiniai konfliktai
Nusikalstamumas Centrinėse Amerikos valstybėse – Hondūre, Salvadore, Gvatemaloje – daugiausiai yra nulemtas pilietinių karų, kurie vyko 9-ajame d., padarinių. Bėgdami nuo pilietinio karo Salvadore, sukilėliai Los Andžele įkūrė tokias grupuotes, kaip Barrio 18 bei Mara Salvatrucha (MS-13). Šių grupuočių nariai vėliau buvo deportuoti iš JAV atgal į Salvadorą ir kitas Centrinės Amerikos valstybes, kuriose tęsė savo nusikalstamas veiklas ir įgijo didžiulę įtaką. Barrio 18 ir MS-13 kontroliuoja įvairias valstybės gyvenimo sritis. Jų pagrindiniai veiklos principai yra narkotikų prekyba, išpirkų reikalavimas ir žmogžudystės. Policija stengiasi ginklu kovoti prieš šias grupuotes, o tai prisideda prie dar didesnio smurto ir nusikalstamumo plitimo regione. Hondūre šios grupuotės ypač sustiprėjo po 2009 m. įvykdyto valstybės perversmo, po kurio sumažėjo pasitikėjimas valstybės institucijomis.
Kolumbijoje nusikalstamumas glaudžiai susijęs su daugiau nei 50 metų besitęsiančiu pilietiniu konfliktu, kurio metu žuvo daugiau nei 220 000 žmonių ir dar apie 6 mln. gyventojų buvo priverstinai perkelti. Pagal šį rodiklį Kolumbija ilgą laiką „pirmavo“ pasaulyje. Tik pastaraisiais metais ją pralenkė Sirija. Pagrindinės grupuotės – FARC ir ELN – susikūrė dar 7-ajame d., įkvėptos Marksizmo idėjų ir reaguodamos į egzistuojančią nelygybę bei skurdą šalyje. Savo veiklą grupuotės finansuoja iš narkotikų prekybos bei žmonių pagrobimų ir išpirkų reikalavimų.
Silpnos institucijos
Nusikalstamumas klesti dar ir dėl to, kad daugelyje valstybių vyrauja nepasitikėjimas valdžios institucijomis, ypač policija, teismais Su nusikalstamomis veiklomis neretai yra siejami ir aukščiausi šalies pareigūnai. Pavyzdžiui, Brazilijoje net 60% parlamento narių įtariami ėmę kyšius ir įsivėlę į įvairias korupcijos schemas. Meksikoje 2014 m. rugsėjo mėnesį buvo pagrobti 43 studentai. Įtariama, kad jų pagrobimą užsakė Igualos miesto meras. Po tokių įvykių pasitikėjimas valdžios institucijomis mažėja, todėl žmonės nesikreipia į jas dėl patirtų skriaudų, todėl net įvertinti nusikalstamumo mastus nėra lengva užduotis.
O net jeigu nusikaltimas ir yra pranešamas, nėra jokios garantijos, kad bus atliktas kruopštus tyrimas ir nusikaltusieji bus nubausti. Įvairias skaičiavimais laikoma, kad Lotynų Amerikoje yra išaiškinama tik apie 20% visų padarytų nusikaltimų. Taigi vyrauja nebaudžiamumo kultūra, o tai sudaro sąlygas ir toliau nusikalsti.
Geresnis rytojus – įmanomas
Tačiau negalima teigti, kad visos Lotynų Amerikos valstybės susiduria tomis pačiomis bėdomis. Pavyzdžiui, Nikaragvoje, kuri kaip ir Salvadoras iškentė pilietinį karą bei yra viena neturtingiausių valstybių, nusikalstamumo mastai yra vieni žemiausių regione. Pavyzdžiui, žmogžudysčių tenkančių 100 000 gyventojų čia 8 kartus mažiau nei Hondūre ir 6 kartus mažiau nei Salvadore. Taip susiklostė, nes buvo skiriamas didelis dėmesys vidaus sistemos reformai, ypač policijai ir teismams. Nikaragvos pavyzdžiu turėtų pasekti ir kitos regiono valstybės, norėdamos išspręsti giliai įsišaknijusią nusikalstamumo problemą.
Reikia tikėtis, kad regiono valstybėms užteks politinės valios ryžtis radikaliems veiksmams įgyvendinti teismų ir policijos reformą bei taip pat intensyviau ieškoti būdų, kaip spręsti įsisenėjusias socialines ir ekonomines problemas. Kitu atveju, regione egzistuojanti nusikalstamumo problema ir toliau augs.
Pasitinkant audrą – dveji metai Tusko kabinete
Ru
gsėjo 5 d., pirmadienį 13:15 val. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-202) lankysis Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donald Tusk kabineto vadovo pavaduotojas André Gillissen. Svečias skaitys paskaitą tema „Pasitinkant audrą – dveji metai Tusko kabinete“ (paskaita anglų kalba). Paskaitoje bus pristatomas Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donald Tusk kabineto darbas, kylantys iššūkiai ir jų sprendimo būdai.
D. Tusko kabinetas dirba ypatingų iššūkių Europos Sąjungai metu: BREXIT ir vadovavimas Europos Sąjungai siekiant nubrėžti organizacijos ateities perspektyvas priimtinas valstybėms narėms; migrantų krizė dėl nestabilumo Vidurio Rytuose ir darbas su valstybių vadovais sprendžiant šią krizę; Rusijos invazija į Ukrainą, Krymo aneksija ir ES atsakas į Rusijos veiksmus ieškant solidarumo.
Fakulteto docentė laimėjo tarptautinį projektą
Politologijos katedros docentė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė kartu su kolegomis iš Ukrainos parengė projektą „Involving Youth in Municipal Planning” ir dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento 2016 Alumni Engagement Innovation Fund (AEIF) projektų konkurse. Grupės parengtas projektas sulaukė sėkmės ir pateko į 61 laimėjusių paramą projektų grupę. Iš viso konkursas sulaukė net 829 paraiškų iš 51 pasaulio valstybės.
Šią savaitę rugpjūčio 20-25d. Zaporožės nacionaliniame universitete Ukrainoje vyks projekte suplanuota vasaros mokykla Ukrainos jaunimui. Doc. dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė joje skaitys paskaitas ir dalinsis Lietuvos patirtimi apie jaunimo dalyvavimą politikoje.
Plačiau apie projektą: http://youthplanning.org/team/
Įstojusiems į VDU bakalaurą – diagnostiniai testai
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) pirmakursiai „Įvado į studijas VDU 2016“ metu turi atlikti anglų kalbos ir kompiuterinio raštingumo diagnostinius testus.
Anglų kalbos diagnostinis testas
Visi, kurie įstojo į VDU bakalauro studijas ir dar nelaikė Užsienio kalbų instituto anglų kalbos diagnostinio testo turi iš anksto registruotis į anglų kalbos testavimą, kurį bus galima atlikti rugpjūčio 26 dieną, nuo 8 val iki 17 val. 30 min. Humanitarinių mokslų fakultete (K. Donelaičio g. 52 – 307, 314, 608, 622 aud., Kaunas).
Registruotis galima iki rugpjūčio 25 dienos 14 valandos (registracijos metu pasirenkamas norimas laikas ir auditorija).
Šio testo rezultatas yra sumuojamas su valstybinio (arba mokyklinio) egzamino rezultatu ir tuomet nustatoma, kokiu lygiu reikės studijuoti anglų kalbą universitete.
UKI anglų kalbos diagnostinio testo laikyti nereikia:
- išlaikiusiems valstybinį anglų kalbos egzaminą 90 ir daugiau procentų – šie studentai mokosi anglų kalbos, pasirinkę bet kurį C1 arba C1/C2 lygio anglų kalbos dalyką;
- C1 lygio kompetenciją liudijančius dokumentus (standartizuotų anglų kalbos testų arba išsilavinimo anglų kalba įgijimo pažymėjimus). Šiems studentams užskaitoma akademinės anglų kalbos C1 lygio kompetencija, jie turi pasirinkti ir studijuoti kitas užsienio kalbas arba anglų kalbos C1/C2 lygio studijų dalykus, kurių apimtis ne mažesnė kaip 12 ECTS.
- Priimtiems į Anglų filologijos bei Anglų ir vokiečių filologijos studijų programas. Šie studentai studijuoja anglų kalbą pagal savo programų reikalavimus.
Sąrašai su rekomenduojamais mokytis lygiais bus paskelbti rugpjūčio 30 d. 13 valandą vdu.lt.
Registracija į anglų kalbos diagnostinį testą
Kompiuterinio raštingumo testas
Šis visiems nuolatinių studijų pirmakursiams privalomas testas leis įvertinti, ar būtina studijuoti B grupės dalyką „Kompiuterinis raštingumas“. VDU studentams Kaune kompiuterinio raštingumo testas vyks rugpjūčio 26 d., 11 val. – 12 val., VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28).
Svarbi informacija apie akademinių mokslų metų pradžią
Artėjant naujiesiems mokslo metams, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenė sveikina studentus ir primena svarbią informaciją dėl akademinių paskaitų pradžios.
Antro, trečio ir ketvirto kurso bakalauro studijų studentams specialybinių (C grupės) dalykų paskaitos prasidės rugpjūčio 29 d. Bendrauniversitetinių dalykų paskaitos prasidės nuo rugsėjo 2 d.
Visiems magistrantams ir vientisųjų teisės studijų 3–5 kurso studentams paskaitos prasidės rugpjūčio 29 d.
Tiek sugrįžtančius po vasaros atostogų, tiek pradedančius studijas studentus kviečiame prisijungti prie tradicinių informacinių ir pramoginių „Įvadas į studijas VDU“ renginių.
