Fakulteto docentė laimėjo tarptautinį projektą
Politologijos katedros docentė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė kartu su kolegomis iš Ukrainos parengė projektą „Involving Youth in Municipal Planning” ir dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų Valstybės departamento 2016 Alumni Engagement Innovation Fund (AEIF) projektų konkurse. Grupės parengtas projektas sulaukė sėkmės ir pateko į 61 laimėjusių paramą projektų grupę. Iš viso konkursas sulaukė net 829 paraiškų iš 51 pasaulio valstybės.
Šią savaitę rugpjūčio 20-25d. Zaporožės nacionaliniame universitete Ukrainoje vyks projekte suplanuota vasaros mokykla Ukrainos jaunimui. Doc. dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė joje skaitys paskaitas ir dalinsis Lietuvos patirtimi apie jaunimo dalyvavimą politikoje.
Plačiau apie projektą: http://youthplanning.org/team/
Įstojusiems į VDU bakalaurą – diagnostiniai testai
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) pirmakursiai „Įvado į studijas VDU 2016“ metu turi atlikti anglų kalbos ir kompiuterinio raštingumo diagnostinius testus.
Anglų kalbos diagnostinis testas
Visi, kurie įstojo į VDU bakalauro studijas ir dar nelaikė Užsienio kalbų instituto anglų kalbos diagnostinio testo turi iš anksto registruotis į anglų kalbos testavimą, kurį bus galima atlikti rugpjūčio 26 dieną, nuo 8 val iki 17 val. 30 min. Humanitarinių mokslų fakultete (K. Donelaičio g. 52 – 307, 314, 608, 622 aud., Kaunas).
Registruotis galima iki rugpjūčio 25 dienos 14 valandos (registracijos metu pasirenkamas norimas laikas ir auditorija).
Šio testo rezultatas yra sumuojamas su valstybinio (arba mokyklinio) egzamino rezultatu ir tuomet nustatoma, kokiu lygiu reikės studijuoti anglų kalbą universitete.
UKI anglų kalbos diagnostinio testo laikyti nereikia:
- išlaikiusiems valstybinį anglų kalbos egzaminą 90 ir daugiau procentų – šie studentai mokosi anglų kalbos, pasirinkę bet kurį C1 arba C1/C2 lygio anglų kalbos dalyką;
- C1 lygio kompetenciją liudijančius dokumentus (standartizuotų anglų kalbos testų arba išsilavinimo anglų kalba įgijimo pažymėjimus). Šiems studentams užskaitoma akademinės anglų kalbos C1 lygio kompetencija, jie turi pasirinkti ir studijuoti kitas užsienio kalbas arba anglų kalbos C1/C2 lygio studijų dalykus, kurių apimtis ne mažesnė kaip 12 ECTS.
- Priimtiems į Anglų filologijos bei Anglų ir vokiečių filologijos studijų programas. Šie studentai studijuoja anglų kalbą pagal savo programų reikalavimus.
Sąrašai su rekomenduojamais mokytis lygiais bus paskelbti rugpjūčio 30 d. 13 valandą vdu.lt.
Registracija į anglų kalbos diagnostinį testą
Kompiuterinio raštingumo testas
Šis visiems nuolatinių studijų pirmakursiams privalomas testas leis įvertinti, ar būtina studijuoti B grupės dalyką „Kompiuterinis raštingumas“. VDU studentams Kaune kompiuterinio raštingumo testas vyks rugpjūčio 26 d., 11 val. – 12 val., VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28).
Svarbi informacija apie akademinių mokslų metų pradžią
Artėjant naujiesiems mokslo metams, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bendruomenė sveikina studentus ir primena svarbią informaciją dėl akademinių paskaitų pradžios.
Antro, trečio ir ketvirto kurso bakalauro studijų studentams specialybinių (C grupės) dalykų paskaitos prasidės rugpjūčio 29 d. Bendrauniversitetinių dalykų paskaitos prasidės nuo rugsėjo 2 d.
Visiems magistrantams ir vientisųjų teisės studijų 3–5 kurso studentams paskaitos prasidės rugpjūčio 29 d.
Tiek sugrįžtančius po vasaros atostogų, tiek pradedančius studijas studentus kviečiame prisijungti prie tradicinių informacinių ir pramoginių „Įvadas į studijas VDU“ renginių.
Pirmakursių susitikimas fakultete
Pirmąją „Įvado į studijas VDU“ renginių dieną, rugpjūčio 25 d., nuo 12 val., pirmakursių lauksime susitikime Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete. Čia bus galima susipažinti su savojo fakulteto bendruomene – katedrų vedėjais, dėstytojais, atstovais, kurie pristatys universitetą, fakultetą, studijų programą, papasakos apie įvadinę savaitę ir ką reikia padaryti jos metu.
202 aud. – Politikos mokslai
203 aud. – Viešasis administravimas
302 aud. – Viešoji komunikacija
301 aud. – Pasaulio politika ir ekonomika
303 aud. – Tarptautinės politikos ir vystymo studijos
103 aud. – Filosofija ir politinė kritika
Adresas: Gedimino g. 44
Universiteto bendruomenei – įspūdinga įvadinė savaitė
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) „Įvadas į studijas VDU 2016“ metu, rugpjūčio 25 – rugsėjo 1-ąją dienomis bendruomenei pasiūlys įvairius renginius, skirtus įvadinei savaitei: pradedant susitikimais su įdomiomis asmenybėmis, pažintimis su universiteto klubais, sporto ir sveikatinimo renginiais ir baigiant filmų peržiūromis bei tradicinėmis mokslo metų pradžios iškilmėmis. Šiemet pirmą kartą įvadinės savaitės renginiai bus skirti ne tik kauniečiams, bet ir įstojusiems Vilniuje, kur VDU taip pat siūlo galimybę studijuoti.
Pirmoji diena, rugpjūčio 25-oji, bus skirta susipažinimui. Universitete vyks susitikimai su fakultetų bendruomene – katedrų vedėjais, dėstytojais, atstovais, kurie pristatys universitetą, fakultetą, studijų programą, papasakos apie įvadinę savaitę ir ką reikia padaryti jos metu. Vėliau vyks susitikimai su mentoriais, „Fotomedžioklė“, atvirą paskaitą surengs VDU docentas J. D. Miningeris. Kavinėje „Vero Cafe@VDU“ bus surengtas VDU Studentų atstovybės vakaras. Dienos pabaigai – VDU susipažinimo vakarėlis Kaune.
Antroji įvadinės savaitės diena – rugpjūčio 26-oji, Kalbų ir žinių diena. Tą dieną universitete vyks testai stojantiesiems – diagnostinis anglų kalbos testas jo nelaikiusiems bei kompiuterinio raštingumo testas, vėliau – Užsienio kalbų mugė, pristatysianti VDU Užsienio kalbų institute siūlomas kalbų studijas, bei Bibliotekos pristatymas. 16 val. universitete viešą paskaitą surengs ypatingas svečias. Panašią programą – susitikimus, testus, teambuilding renginius – VDU pasiūlys ir Vilniuje.
Savaitės renginiai bus pratęsti rugpjūčio 29-ąją – Galimybių dieną. Studentai galės sužinoti apie studijas, bendrabučius, stipendijas, susidaryti savo tvarkaraštį, dalyvauti VDU klubų, kolektyvų ir organizacijų mugėje bei VDU Karjeros centro, VDU Verslo praktikų centro ir VDU Medijų laboratorijos kūrybinėse dirbtuvėse. Dieną užbaigs VDU „Academia Cum Laude“ paskaita su prof. Leonidu Donskiu (anglų k.). Įstojusius į studijas Vilniuje nuo šios dienos kviečiame atvykti į renginius Kaune.
Rugpjūčio 30-oji bus skirta Sveikatingumui ir pasiūlys itin smagią programą – VDU sporto centro pristatymą, flashmob‘ą su VDU šokėjų grupe (palaikymo komanda), badmintono, krepšinio užsiėmimus, pikniką, orientacines varžybas, nemokamas ekskursijas, filmo „Lošėjas“ peržiūrą. Visa tai vyks VDU Kauno botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6). Pasirūpink patogia ir sportui tinkama apranga bei avalyne, pledu, sumuštiniais, gera nuotaika, o visa kita rasi atvykęs į VDU Kauno botanikos sodą. Įėjimas į botanikos sodą nemokamas pasakius kodą – „Vytauto Didžiojo universitetas“.
VDU studijos, paremtos artes liberales (liet. laisvųjų menų) mokymosi sistema, kuomet studentas pats, savarankiškai susidaro savo studijų tvarkarašti. Rugpjūčio 31 d., Registracijos dieną, vyks nuolatinių bakalauro studijų pirmakursių registraciją į studijų dalykus,. Po atsakingos dienos, planuojant savo akademinius metus, vakare lauks paskaitų ciklo „Aš, alus ir dėstytojas“ atidarymas kartu su universiteto rektoriumi prof. Juozu Augučiu. Laisvo turinio paskaitų ciklas vyksta visus metus. Tikras VDU studentas turi bent kartą dalyvauti ir pažinti dėstytojus (šį kartą – Universiteto rektorių) kitokioje aplinkoje.
Tradicinę įvadinę savaitę užbaigs Mokslo metų pradžios šventė: Šv. Mišios, šventiniai susitikimai fakultetuose, bendra nuotrauka prie Vytauto Didžiojo paminklo, eisena, VDU pirmakursių priesaika, rektoriaus sveikinimas ir, žinoma, didelis šventinis VDU Rugsėjo 1-osios tortas.
Daugiau informacijos „Įvado į studijas VDU 2016“ internetinėje svetainėje ir įvadinės savaitės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Įvadinės savaitės tiksli programa Kaune
Vyksta priėmimas į Politikos m. doktorantūros studijas
Iki rugpjūčio 22 d. kviečiame teikti dokumentus Politikos m. doktorantūros studijoms.
Politikos mokslų doktorantūros studijos fakultete yra vykdomos nuo 2003 m. Nuo 2011 m. jos pradėtos organizuoti kartu su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Klaipėdos universitetu ir Kauno technologijos universitetu. Politikos mokslų doktorantūros stiprybė – keturių aukštojo mokslo institucijų pajėgumų apjungimas.
Fakultete doktorantams sudaromos palankios sąlygos ne tik studijuoti, gilinti konkrečios mokslų krypties teorines bei metodologines žinias įvairiuose seminaruose ir doktorantūros mokyklose, atlikti savarankiškus mokslinius tyrimus, bet ir dalyvauti tarptautinės reikšmės moksliniuose projektuose, stažuotėse užsienyje, dėstyti paskaitas bei vesti seminarus VDU bei partneriniuose universitetuose.
Priklausomai nuo pasirinktos doktorantūros studijų formos, studijos trunka ketverius (nuolatinės studijos) arba šešerius (ištęstinės studijos) metus.
- Konkurso sąlygos ir tvarka
- Disertacijų tematikos ir kandidatai į mokslinius vadovus
- Prašymas dalyvauti konkurse
- Dokumentų registracijos mokestis
- Politikos mokslų krypties reglamentas
Daugiau informacijos teikia
Vyksta VDU universitetinis priėmimas
Asmenys, norintys dalyvauti universitetinio papildomo priėmimo konkurse valstybės nefinansuojamai studijų vietai Vytauto Didžiojo universitete (VDU) užimti, rugpjūčio 1–24 dienomis turi užpildyti prašymą internetu bei ten pat pateikti visus reikiamus dokumentus.
Pildant universitetinio priėmimo prašymą reikia pateikti šiuos dokumentus:
- nustatytos formos prašymą, jame nurodant nuo vieno iki trijų pageidavimų;
- asmens dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) kopijas;
- brandos atestato ir jo priedų arba kitų vidurinį išsilavinimą liudijančių dokumentų kopijas;
- papildomų pažymėjimų / diplomų, liudijančių apie aktyvią, visuomenišką veiklą mokykloje kopijas.
Universitetinio papildomo priėmimo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 24 d. kiekvieną stojantįjį informuojant asmeniškai. Daugiau informacijos.
VDU gali skirti papildomą studijų kainos kompensaciją asmenims, įstojusiems į pirmosios pakopos valstybės nefinansuojamas studijų vietas Vytauto Didžiojo universitete ir atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus bei atitinkantiems reikalavimus, nurodytus 2012 m. balandžio 18 d. Nr. 442 LR Vyriausybės nutarime „Dėl nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusių ar bazinius karinius mokymus baigusių asmenų už studijas sumokėtos kainos dalies kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Neradai atsakymo į savo klausimą? Nori pasitikslinti? Drąsiai kreipkis į Studijų informacijos centrą žemiau nurodytais kontaktais! Iki susitikimo VDU!
Išsamesnę informaciją apie sutarčių pasirašymą teikia:
Pirmakursiams – apgyvendinimo bendrabutyje konkursas
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skelbia apgyvendinimo universiteto bendrabučiuose konkursą 2016 – 2017 m. m. pirmo kurso bakalauro ir vientisųjų studijų studentams įstojusiems į studijas Kaune.
Prašymai dalyvauti konkurse gyvenamajai vietai bendrabučiuose gauti priimami el. būdu. Pakviesti pasirašyti sutarčių su VDU pagrindinio priėmimo II etapo metu, rugpjūčio 4 – 5 d., prašymus gyvenamajai vietai bendrabutyje gauti gali teikti nuo š. m. rugpjūčio 3 d. 10 val. iki rugpjūčio 8 d. 24 val.
SVARBU! Pildant el. prašymą gyvenamajai vietai 2016–2017 m. m. bendrabutyje gauti, turi būti pateikti dokumentai, pagrindžiantys elektroninėje paraiškoje nurodytą informaciją.
Konkurso gyvenamajai vietai VDU bendrabutyje gauti, vyksiančio pagrindinio priėmimo II etapo rezultatai bus paskelbti iki rugpjūčio 10 d., informuojant kiekvieną prašantį asmeniškai el. pašto adresu nurodytu el. prašyme, taip pat teiraujantis telefonu: (8 37) 75 11 75.
Konkurso sąlygos
Gyvenamąsias vietas bendrabutyje skirsto ir su VDU Studentų atstovybės pritarimu suteikia Studentų reikalų tarnyba, atsižvelgdama į studentų socialinę padėtį, todėl pirmenybė gyvenamosioms vietoms įgyti teikiama:
- studentams, kuriems iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba kurių tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę;
- neįgaliems studentams, atsižvelgiant į jų darbingumo lygį. Jei jiems yra reikalinga lydinčio asmens pagalba, Studentų reikalų tarnybos direktoriaus leidimu, lydintys asmenys taip pat gali gyventi bendrabutyje;
- studentams, kurie yra iš šeimų, auginančių keturis ar daugiau vaikų;
- studentams, kurių šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažos.
Gyvenamoji vieta VDU bendrabutyje nesuteikiama Kauno miesto gyventojams, o Kauno rajono gyventojams suteikiama tik išskirtiniais atvejais, atsižvelgiant į socialinės padėties sudėtingumą.
Daugiau informacijos apie apgyvendinimą VDU bendrabučiuose Kaune galite rasti universiteto internetinėje svetainėje.
Apgyvendinimas studentams studijuosiantiems Vilniuje
Studentai, kurie studijuos VDU Vilniuje bus apgyvendinti Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) bendrabučiuose esančiuose Studentų g. ir Vivulskio g. 36, Vilniuje. Daugiau informacijos apie apgyvendinimo sąlygas galite rasti čia.
Studentai norintys apsigyventi bendrabutyje Vilniuje ir pasirašę Studijų sutartį pagrindinio priėmimo II etapo metu turi:
- Sumokėti 30 € dydžio užstatą, apmokėjimo detales galima rasti čia;
- Užpildyti standartinės formos prašymą dėl bendrabučio gyvenamosios vietos skyrimo, kurį galima rasti čia.
Prašymą ir apmokėjimo kvito kopijų el. versijas tiems, kurie sudarė studijų sutartis pagrindinio priėmimo II etapo metu, rugpjūčio 4 – 5 d., reikia atsiųsti el. paštu: housingvilnius@vdu.lt iki rugpjūčio 8 d. darbo dienos pabaigos.
Daugiau informacijos apie apgyvendinimą Lietuvos edukologijos universiteto bendrabučiuose Vilniuje Jūs galite rasti čia.
Daugiau informacijos apie apgyvendinimą teikia:
Leonidas Donskis: Mus sugriauna maži ir banalūs dalykai
Aš netekau savo artimo draugo Anglijoje 2012 m. Jis buvo talentingas istorikas, tyrinėjęs Baltijos vokiečius ir Latvijos moderniąją istoriją. Sykiu jo būta vieno iš pačių garsiausių britų diplomatijos ir politikos Baltijos šalyse istorikų.
Tai Johnas Hidenas, Bradfordo universitete įkūręs pirmąjį Jungtinėje Karalystėje ir visoje Europoje Baltijos studijų ir tyrimų centrą.
Johno būta ne tik nuostabaus kolegos, bičiulio, istoriko. Jis įkūnijo viską, už ką neįmanoma nemylėti akademinės Anglijos – lengvumą, humorą, minties aštrumą, žaibišką niuanso pagavą, profesinę ir žmogišką ištikimybę.
Tai Johnas Hidenas, Bradfordo universitete įkūręs pirmąjį Jungtinėje Karalystėje ir visoje Europoje Baltijos studijų ir tyrimų centrą. Johno būta ne tik nuostabaus kolegos, bičiulio, istoriko. Jis įkūnijo viską, už ką neįmanoma nemylėti akademinės Anglijos – lengvumą, humorą, minties aštrumą, žaibišką niuanso pagavą, profesinę ir žmogišką ištikimybę. Vieno dalyko tik aš nežinojau apie savo bičiulį, su kuriuo man teko kartu dirbti Bradfordo universitete, – jis turėjo rašytojo talentą, kurį paliudijo prieš pat mirtį išleisdamas knygą apie keistą universiteto dėstytojo karjerą verslo pasaulyje.
Tai jo romanas „Town and Gown“ („Miestas ir akademinė mantija“). Jame pasakojama apie vokiečių kalbos dėstytoją, kuris netikėtai gauna įdomų pasiūlymą po miestą ir jo apylinkes vežioti ir vedžioti turtingus vienos vietos bendrovės verslo partnerius vokiečius.
Mus sugriauna maži ir banalūs dalykai.
Jis stebi keistą procesą, kurį vis labiau linkęs suvokti kaip dvi paralelines tikroves: greitą komercinę savo sėkmę verslo pasaulyje ir sykiu greitą bei nenumaldomą savo tikrojo pasaulio – akademijos – žlugimą.
Ir paaiškėja, kad universitetą gali pradėti naikinti ne fašistinės ir antihumanistinės idėjos, ne ideologinis ir politinis fanatizmas, ne neapykanta modernybei, ne panieka žmogui ir panašiai, o viso labo tik… racionalizacija, reforma ir etatų mažinimas, kurio esmė paprasta – reikia taupyti.
Nes kalbos ir humanistika neatsiperka – jos paprasčiausiai nenaudingos, brangiai kainuoja ir verslo požiūriu kenkia universitetui.
Ir iš tiesų, jei į mokslą, išsilavinimą ir universitetą žvelgi ne kaip į fundamentalią investiciją į šalies ateitį, o kaip į išlaidas (o šiuolaikinė vadybininkų ir politikų klasė kitaip, regis, ir nežiūri), tada akivaizdu – nuostolinga.
Mus sugriauna maži ir banalūs dalykai.
Neturint tikros ateities strategijos, vienintele strategijos forma virsta išgyvenimo strategija. Kitaip tariant, strategija nyksta kaip tokia – jai niekas nebeturi laiko. Lieka tik politinė taktika ir verslo planas – o tai daugmaž vienas ir tas pats mūsų laikais.
Nebėgant ilgo nuotolio, viskas virsta sprintu ir spurtu. Nebelieka egzistencinio maratono bėgikų. Lieka vien sprinteriai.
Todėl iš trumpalaikės perspektyvos žvelgiant (mat ilgalaikės, kaip minėta, nebelieka, nes vadyba ir rinka pagal apibrėžimą neturi laiko ir nelaukia) universitetus reikia nuolatos, be perstojo reformuoti, mažinti, vadybinti, efektyvinti, racionalizuoti ir reitinguoti.
Įsivaizduokime, kaip reikėtų tą patį daryti su ligoninėmis, simfoniniais orkestrais, styginių kvartetais, operos ir baleto teatrais? Jų lygis ir kokybė būtų nustatomi verslo ir vadybininkų klasės – reformuojant, mažinant, vadybinant, efektyvinant, racionalizuojant ir reitinguojant juos. Kitaip tariant, analizuojant jų įplaukas ir išlaidas.
Mus sugriauna maži ir banalūs dalykai.
Juk liūdna realybė yra tokia, kad rinka ir universitetai gyvena skirtingose laiko juostose. Tai skirtingos sociokultūrinės zonos.
Rinkos laiko juosta – amžinasis čia ir dabar, tik su žvilgsniu į pačią artimiausią ateitį, kuri ir yra dabar, tik įvyks ir bus įvardyta rytoj.
Universiteto laiko juosta – lėta ir refleksyvi kaita, kanono ir naujovės įtampa, istorija ir modernybė vienu ir tuo pačiu metu, moderniosios įtampos ir aktualizavimas to, kas Antikos laikais arba XVII a. vyko tarsi su mumis.
Rinkoje nėra mokytojų ir mokinių, joje veikia lyderiai, vadovai ir operatoriai, dalis kurių geba formuoti ad hoc, čia pat vietoje sukuriamas ir išmontuojamas komandas.
Universitetai šimtmečius formuoja minties mokyklas ir lėtą savęs tobulinimą. Tuo tarpu rinkos modelis, mechaniškai perkeltas į universitetus, mūsų akyse naikina mokytojo ir mokinio santykį.
Išgyvena tik lyderystė, kuri su pedagogika ir žmogaus ugdymu niekaip nėra susijusi – ji tam paprasčiausiai neturi laiko. Lyderiai reikalingi greitai sėkmei arba krizės įveikimui.
Ilgalaikė strategija – tai ne lyderystė, o visiška jos priešybė. Tam kad lyderiai kažką kažkur nuvestų, reikia, kad žmonės apskritai susikalbėtų ir neišsižadėtų logikos, argumentacijos, istorijos pojūčio ir bendrų referentinių laukų. O tai juk ir yra universiteto darbas bei tikslas.
Mus sugriauna maži ir banalūs dalykai.
Mums pakanka prisiminti neįtikėtiną, bet deja, jau pamirštą dalyką: Antikos pasaulyje buvo vartojamas dvi sąvokos, kuriomis romėnai (ir jų mokytojai graikai) nusakė viską, ką aš čia rašau.
Tai otium (lotynų k. lėtas ir laisvas laikas, skiriamas mąstymui ir sielai ugdyti) ir negotium (lotynų k. greitas ir užimtas laikas, kurio metu kažkas gimsta intensyvioje mūsų praktikoje – iš čia „negociantų“ terminas, kuriuo kažkada buvo vadinami pirkliai ir komersantai).
Tai tos pačios dvi skirtingos laiko juostos, kaip aš jas vadinu, be kurių žmonija neišgyventų. Yra laikas rinkti akmenis, ir yra laikas juos mėtyti, kaip byloja Ekleziastas. Laikas brandinti ir laikas raškyti. Laikas mąstyti ir laikas veikti.
Kodėl mes užmiršome šiuos paprastus, bet sykiu esminius dalykus? Todėl, kad mūsų akyse miršta ne tik universitetas – šiuo metu mes stebime pomirtinę jo egzistenciją, arba tai, ką aš vadinu postakademiniu universitetu.
Miršta valstybės švietimo ir mokslo strategija. Viskas, ką valstybė daro šiandien, tėra siekis dalyvauti universitete, kaip žaidimų aikštelėje, kurioje korporacijos ir valstybinė biurokratija kuria bendros galios ir įtakos lauką. Ir tai yra naujasis monstras, gerokai pavojingesnis universitetams, nei skyrium paimti abu jo sandai.
Giedama ta pati mantra apie darbdavius ir įsidarbinimą, kaip universiteto sėkmės ir net jo lygio vertinimo kriterijų, pamirštant, kad universiteto misija yra ne gaminti pigią darbo jėgą mūsų industrialistams (kurie nieko daugiau iš jo nenori ir nesitiki), o apmąstyti visuomenę, šalį, jos egzistencines įtampas, socialinius ir politinius pamatus, dabartį ir ateitį.
Universitetai įmąsto savo šalį ir visuomenę į laiką ir pasaulį. Jie formuoja žvilgsnius ir akis, kurios tą tikrovę suvokia, artikuliuoja, apmąsto, įprasmina, išsaugo, apgina ir keičia, jei to reikia.
Mus sugriauna maži ir banalūs dalykai.
Kas griauna universitetus? Maži ir banalūs dalykai. Ne Liuciferis ir Mefistofelis. Ne blogis ir piktosios dvasios. Jei tai ir blogis, tai jis takusis, o ne tvirtasis.
Ten, kur mes mėginame įžvelgti blogio genijų ir pikta pranašaujantį priešą, rasime ne jį gimdančius kalnus, o viso labo tik juokingą pelytę – nenusisekusį mokslininką, tapusį politiku arba administratoriumi. Arba pilką biurokratą, nekenčiantį intelektualių ir laisvų žmonių. O gal revanšo ištroškusį politikos ir kultūros veikėją, tapusį ministru ir keršijantį jo neklausantiems ir rimtai netraktuojantiems profesoriams.
Kartais tas blogis dar banalesnis. Tai idėjinis, politinis ir moralinis vakuumas, gimstantis iš gyvenimo supainiotose laiko zonose.
Ten, kur reikia mąstyti, primetamas veiksmas, praktika ir visa jos bereikšmė proza. O ten, kur kaip tik reikia veikti, pradedama paralyžiuoti vienas kitą beprasmėmis vienas kito sulaikymo taktikomis, visa tai painiojant su demokratija.
Ir dar. Blogis slypi greitos sėkmės ir naudos troškime. Godume. Nenore, kad kas nors taptų savo paties projektu ir laisvu kūriniu, užuot buvęs vien tavo naudos ir sėkmės įrankis.
Lygiai kaip blogis slypi abejingume ir vienas kito ignoravime – ypač valingai ir sąmoningai ignoruojant talentingus žmones.
Mus sugriauna maži ir banalūs dalykai.
Visas šias liūdnas tiesas man priminė mano mirusio bičiulio romanas „Miestas ir akademinė mantija“. Johnas Hidenas daug ką patyrė pats. Jo universitete buvo uždaryta Europos studijų katedra – viena iš pačių geriausių visoje Jungtinėje Karalystėje.
Penkių žvaigždučių katedra, kurioje dirbo pasaulinės klasės tyrinėtojai ir profesoriai, po jaunų Bradfordo anglų ir vietos pakistaniečių bendruomenės sukeltų riaušių nesurinko pakankamai bakalaurinio ciklo studentų ir buvo „reorganizuota“ dievai žino į ką – tiesiog taupant lėšas ir „racionaliai elgiantis su žmogiškais ištekliais“. Šitų biurokratinės ir vadybinės naujakalbės perlų galima pateikti į valias.
Tad romanas paremtas ir autoriaus išgyvenimais. Verta mums jį išsiversti į lietuvių kalbą ir išleisti. Po Johno Williamso „Stounerio“ turėtume dar vieną puikų akademinį romaną – Johno Hideno „Miestą ir akademinę mantiją“.
Akyse mirštant universitetams, gal lietuvių autoriai, ypač plunksnos neapleidę akademiniai žmonės, griebsis Bildungsroman naujosios versijos arba lietuviško akademinio romano. To mums labai reikėtų, idant neužmirštume, jog…
Mus sugriauna maži ir banalūs dalykai.
VDU bus nagrinėjamos Europos tapatybės ir saugumas
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su Tautybių studijų asociacija (angl. Association for the Study of Nationalities) (ASN) birželio 30 – liepos 2 dienomis organizuoja tarptautinę konferenciją „Europa, tautos ir nesaugumas: identiteto iššūkiai“, kurios metu VDU, Kaune lankysis net 240 mokslininkų iš 46 pasaulio šalių, kurie per tris konferencijos dienas pristatys apie 200 pranešimų.
„ASN organizacija tyrinėja tautas, tautybės, tautiškumo klausimus ir problemas, todėl VDU yra garbė bei atsakomybė rengti tokio aukšto lygio profesionalių tyrėjų diskusijas Lietuvoje ir Europoje – išskirtinė konferencija atkeliauja tiesiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Niujorko, Kolumbijos universiteto“, – konferencijos svarbą aptaria konferencijos pirmininkė, VDU Tarptautinių ryšių prorektorė profesorė Ineta Dabašinskienė.
Nagrinėjamos temos ir regionai
VDU vyksiančioje konferencijoje „Europa, tautos ir nesaugumas: identiteto iššūkiai“ bus aptariamos įvairios temos, susijusios su politine ir ekonomine situacija visuose Europos regionuose. Didelis dėmesys konferencijos metu bus skiriamas ne tik nuolatiniams valstybių kariniams ar etniniams konfliktams, bet ir naujai kylančioms grėsmėms ir nesaugumo iššūkiams.
„Pagrindinės konferencijos temos: socialinės ir ekonominės transformacijos, naujai atsirandančios grėsmės, etniniai konfliktai, energetinis saugumas, identiteto konstravimas, migracija, pokyčiai visuomenėje, posovietinė erdvė, Rusijos užsienio politika, mažumų integracija, tautinis identitetas, krizė Ukrainoje, nacionalizmas, etninių mažumų teisės ir apsauga bei daugelis kitų“, – pristato VDU Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) Tarptautinių programų vadovė ir konferencijos koordinatorė Aurelija Čėglytė.
Plenarinės sesijos bus organizuojamos pagal šiuos regionus: Centrinė ir Rytų Europa, Baltijos šalių regionas, Balkanai, Vidurio Rytai ir Centrinė Eurazija bei Rusijos, Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos ir Kaukazo šalių blokai. „Tautybių studijų asociacija ypatingą dėmesį skiria Centrinei ir Rytų Europai, Pietryčių Europai, Rusijai, Ukrainai, Kaukazui ir Eurazijai, todėl pagal organizacijos veiklos kryptis organizuojamos ir konferencijos, vyksiančios VDU, sesijos“, – konferencijos programą aptaria prof. I. Dabašinskienė.
Dėmesys Baltijos šalių regiono identitetui
Konferencijos „Europa, tautos ir nesaugumas: identiteto iššūkiai“ pagrindinis atidarymo renginys – apskritojo stalo diskusija „After 2014: Prospects of Peace and Security in the Baltic Region“, kuri vyks birželio 30 d., 17 val. 30 min. VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28). Diskusiją ves filosofas, politologas prof. Leonidas Donskis.
Anot L. Donskio, viena itin įdomi tapatybių kaitos pusė Europoje – Baltijos valstybių statusas. VDU profesoriaus teigimu, Baltija, kaip tapatybės raktažodis, vėl pradėjo reikšti saugumą. Kitaip tariant, per įtampas ir nesaugumą dar labiau atsiveria tapatybių kaita: atsirandant naujoms šalims, kintant sienoms arba kintant savęs suvokimui. „Seniau į Baltijos šalis buvo žiūrima kaip į Europos paribio zoną, kur istoriškai susiduria Vokietijos ir Rusijos interesai, tačiau šiandien tam tikra prasme Baltijos valstybės yra daug saugesnės nei kitos šalys, nes priklauso Europos Sąjungai (ES) ir NATO“, – trumpai regiono situaciją aptaria L. Donskis.
Po 2014 metų svarbu kalbėti apie patį Baltijos regiono suvokimą, kaip Baltijos regioną traktuoja Vakarai, Vidurio Europos valstybės, Šiaurės ar Pietų Europa ir kaip Baltijos šalys suvokia savo identitetą. Apie šį regioną po 2014 metų kartu su profesoriumi L. Donskiu diskutuos Latvijos ambasadorius Lietuvoje Einars Semanis, VDU Garbės daktaras, vertėjas, poetas, intelektualas, publicistas, Jeilio universiteto profesorius bei garsus sovietmečio laikų disidentas Tomas Venclova, buvęs LR ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) Žygimantas Pavilionis, Bolonijos universiteto profesorius Stefano Bianchini ir Suomijos Respublikos ambasados misijos vadovo pavaduotoja Maria Ågren.
Prie Baltijos regiono iššūkių temos prisidės ir VDU Garbės daktaras ir ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Diplomatas liepos 1 dieną 9 val. VDU Mažojoje salėje skaitys saugumo klausimų svarbą pabrėžiantį pranešimą „The Baltics in the Connected, Complex and Contested World“.
Šalia tapatybių klausimų konferencijoje bus analizuojami ir tokie nauji nesaugumo atvejai kaip kibernetinis nesaugumas, terorizmas bei globalūs iššūkiai: migracija ir pabėgėlių krizė. „Baltijos šalių regiono istoriniai, politiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai yra laikomi sėkmės istorija, ypač tokiose valstybėse kaip Ukraina ar Gruzija, bet tuo pačiu metu turime dalintis ir kitų problemomis – pabėgėliais, migrantais bei įvairiomis saugumo problemomis – ir atsakyti į klausimą, kiek mes įsisaviname save kaip atsakingus už Europą“, – teigia L. Donskis.
Europos tautų saugumo iššūkiai
Tapatybės formavimosi ir nesaugumo sąsaja yra itin svarbi, nes nacionalinės tapatybės dažniausiai formuojasi nesaugiais laikotarpiais bei ne pačiose saugiausiose pasaulio vietose – tautinės tapatybės formavosi tada, kai vyko didelių imperijų griūtis. „Šiandien situacija yra kita – pasaulis daug saugesnis, tačiau esama nemažai įtampų, viena pagrindinių jų Europoje – kaimyninės Rusijos vykdoma užsienio politika, todėl konferencijos metu didelis dėmesys bus skiriamas Rusijos keliamo nesaugumo Europos valstybėms klausimams“, – teigia I. Dabašinskienė.
Pagrindinį pranešimą, susijusį su kaimyninės šalies keliamomis grėsmėmis, konferencijoje pristatys analitikė iš Rusijos Lilija Ševcova. „VDU džiaugiasi tolimesniu bendradarbiavimu su šia puikia kremlinologijos eksperte. Tiek Lietuvos tyrėjams, tiek universiteto partneriams iš viso pasaulio šis pranešimas turėtų būti itin įdomus“, – teigia L. Donskis.
Lilija Ševcova, nepriklausomo JAV tyrimų instituto „Brookings Institution“ vyresnioji mokslinė bendradarbė ir „Chatham House“ tarptautinio kompetencijų centro mokslinė bendradarbė, išsamiai tyrinėjanti ir skelbianti mokslinius darbus apie postkomunistinę transformaciją, perėjimą į demokratiją, Rusijos vidaus ir užsienio politiką, politinę lyderystę, santykius tarp Rusijos ir Europos bei įvykius Ukrainoje, liepos 2 d. 17 val. VDU Mažojoje salėje pristatys pranešimą „Russia as the Challenge of the 21st Century: How the Personalized System Survives in Post-modern Times“.
ASN organizacijos istorija ir veiklos kryptys
Tautybių studijų asociacija pradėjo gyvuoti praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio pabaigoje – organizacijos veiklos pradininkai buvo emigrantai iš Ukrainos ir Baltijos šalių. 1984 metais JAV, Niujorke, Kolumbijos universitete asociacija surengė pirmąją vienos dienos konferenciją – diskusiją, skirtą Sovietų Sąjungos tyrimų studijoms. Nuo 1984 m. veiklos kryptys išsiplėtė iki didelių tarptautinių konferencijų ar kongresų. Šiuo metu Tautybių studijų asociacija visame pasaulyje vienija aktyvius mokslininkus, politikus, politikos analitikus, nevyriausybinių organizacijų atstovus, doktorantus ir jaunus tyrėjus. VDU profesorės Inetos Dabašinskienės teigimu, kasmetinės ASN konferencijos vyksta Niujorke, Kolumbijos universitete, su kuriuo VDU mokslininkai ir tyrėjai bendradarbiauja jau daug metų.
Konferencijos metu taip pat bus pristatomi nauji leidiniai ir geriausi viso pasaulio mokslininkų tyrimai.
Konferenciją organizuoja VDU Humanitarinių mokslų bei Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetai.
