Pirmakursių susitikimas fakultete
Pirmąją „Įvado į studijas VDU“ renginių dieną, rugpjūčio 25 d., nuo 12 val., pirmakursių lauksime susitikime Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete. Čia bus galima susipažinti su savojo fakulteto bendruomene – katedrų vedėjais, dėstytojais, atstovais, kurie pristatys universitetą, fakultetą, studijų programą, papasakos apie įvadinę savaitę ir ką reikia padaryti jos metu.
202 aud. – Politikos mokslai
203 aud. – Viešasis administravimas
302 aud. – Viešoji komunikacija
301 aud. – Pasaulio politika ir ekonomika
303 aud. – Tarptautinės politikos ir vystymo studijos
103 aud. – Filosofija ir politinė kritika
Adresas: Gedimino g. 44
Universiteto bendruomenei – įspūdinga įvadinė savaitė
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) „Įvadas į studijas VDU 2016“ metu, rugpjūčio 25 – rugsėjo 1-ąją dienomis bendruomenei pasiūlys įvairius renginius, skirtus įvadinei savaitei: pradedant susitikimais su įdomiomis asmenybėmis, pažintimis su universiteto klubais, sporto ir sveikatinimo renginiais ir baigiant filmų peržiūromis bei tradicinėmis mokslo metų pradžios iškilmėmis. Šiemet pirmą kartą įvadinės savaitės renginiai bus skirti ne tik kauniečiams, bet ir įstojusiems Vilniuje, kur VDU taip pat siūlo galimybę studijuoti.
Pirmoji diena, rugpjūčio 25-oji, bus skirta susipažinimui. Universitete vyks susitikimai su fakultetų bendruomene – katedrų vedėjais, dėstytojais, atstovais, kurie pristatys universitetą, fakultetą, studijų programą, papasakos apie įvadinę savaitę ir ką reikia padaryti jos metu. Vėliau vyks susitikimai su mentoriais, „Fotomedžioklė“, atvirą paskaitą surengs VDU docentas J. D. Miningeris. Kavinėje „Vero Cafe@VDU“ bus surengtas VDU Studentų atstovybės vakaras. Dienos pabaigai – VDU susipažinimo vakarėlis Kaune.
Antroji įvadinės savaitės diena – rugpjūčio 26-oji, Kalbų ir žinių diena. Tą dieną universitete vyks testai stojantiesiems – diagnostinis anglų kalbos testas jo nelaikiusiems bei kompiuterinio raštingumo testas, vėliau – Užsienio kalbų mugė, pristatysianti VDU Užsienio kalbų institute siūlomas kalbų studijas, bei Bibliotekos pristatymas. 16 val. universitete viešą paskaitą surengs ypatingas svečias. Panašią programą – susitikimus, testus, teambuilding renginius – VDU pasiūlys ir Vilniuje.
Savaitės renginiai bus pratęsti rugpjūčio 29-ąją – Galimybių dieną. Studentai galės sužinoti apie studijas, bendrabučius, stipendijas, susidaryti savo tvarkaraštį, dalyvauti VDU klubų, kolektyvų ir organizacijų mugėje bei VDU Karjeros centro, VDU Verslo praktikų centro ir VDU Medijų laboratorijos kūrybinėse dirbtuvėse. Dieną užbaigs VDU „Academia Cum Laude“ paskaita su prof. Leonidu Donskiu (anglų k.). Įstojusius į studijas Vilniuje nuo šios dienos kviečiame atvykti į renginius Kaune.
Rugpjūčio 30-oji bus skirta Sveikatingumui ir pasiūlys itin smagią programą – VDU sporto centro pristatymą, flashmob‘ą su VDU šokėjų grupe (palaikymo komanda), badmintono, krepšinio užsiėmimus, pikniką, orientacines varžybas, nemokamas ekskursijas, filmo „Lošėjas“ peržiūrą. Visa tai vyks VDU Kauno botanikos sode (Ž. E. Žilibero g. 6). Pasirūpink patogia ir sportui tinkama apranga bei avalyne, pledu, sumuštiniais, gera nuotaika, o visa kita rasi atvykęs į VDU Kauno botanikos sodą. Įėjimas į botanikos sodą nemokamas pasakius kodą – „Vytauto Didžiojo universitetas“.
VDU studijos, paremtos artes liberales (liet. laisvųjų menų) mokymosi sistema, kuomet studentas pats, savarankiškai susidaro savo studijų tvarkarašti. Rugpjūčio 31 d., Registracijos dieną, vyks nuolatinių bakalauro studijų pirmakursių registraciją į studijų dalykus,. Po atsakingos dienos, planuojant savo akademinius metus, vakare lauks paskaitų ciklo „Aš, alus ir dėstytojas“ atidarymas kartu su universiteto rektoriumi prof. Juozu Augučiu. Laisvo turinio paskaitų ciklas vyksta visus metus. Tikras VDU studentas turi bent kartą dalyvauti ir pažinti dėstytojus (šį kartą – Universiteto rektorių) kitokioje aplinkoje.
Tradicinę įvadinę savaitę užbaigs Mokslo metų pradžios šventė: Šv. Mišios, šventiniai susitikimai fakultetuose, bendra nuotrauka prie Vytauto Didžiojo paminklo, eisena, VDU pirmakursių priesaika, rektoriaus sveikinimas ir, žinoma, didelis šventinis VDU Rugsėjo 1-osios tortas.
Daugiau informacijos „Įvado į studijas VDU 2016“ internetinėje svetainėje ir įvadinės savaitės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Įvadinės savaitės tiksli programa Kaune
Vyksta priėmimas į Politikos m. doktorantūros studijas
Iki rugpjūčio 22 d. kviečiame teikti dokumentus Politikos m. doktorantūros studijoms.
Politikos mokslų doktorantūros studijos fakultete yra vykdomos nuo 2003 m. Nuo 2011 m. jos pradėtos organizuoti kartu su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, Klaipėdos universitetu ir Kauno technologijos universitetu. Politikos mokslų doktorantūros stiprybė – keturių aukštojo mokslo institucijų pajėgumų apjungimas.
Fakultete doktorantams sudaromos palankios sąlygos ne tik studijuoti, gilinti konkrečios mokslų krypties teorines bei metodologines žinias įvairiuose seminaruose ir doktorantūros mokyklose, atlikti savarankiškus mokslinius tyrimus, bet ir dalyvauti tarptautinės reikšmės moksliniuose projektuose, stažuotėse užsienyje, dėstyti paskaitas bei vesti seminarus VDU bei partneriniuose universitetuose.
Priklausomai nuo pasirinktos doktorantūros studijų formos, studijos trunka ketverius (nuolatinės studijos) arba šešerius (ištęstinės studijos) metus.
- Konkurso sąlygos ir tvarka
- Disertacijų tematikos ir kandidatai į mokslinius vadovus
- Prašymas dalyvauti konkurse
- Dokumentų registracijos mokestis
- Politikos mokslų krypties reglamentas
Daugiau informacijos teikia
Vyksta VDU universitetinis priėmimas
Asmenys, norintys dalyvauti universitetinio papildomo priėmimo konkurse valstybės nefinansuojamai studijų vietai Vytauto Didžiojo universitete (VDU) užimti, rugpjūčio 1–24 dienomis turi užpildyti prašymą internetu bei ten pat pateikti visus reikiamus dokumentus.
Pildant universitetinio priėmimo prašymą reikia pateikti šiuos dokumentus:
- nustatytos formos prašymą, jame nurodant nuo vieno iki trijų pageidavimų;
- asmens dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) kopijas;
- brandos atestato ir jo priedų arba kitų vidurinį išsilavinimą liudijančių dokumentų kopijas;
- papildomų pažymėjimų / diplomų, liudijančių apie aktyvią, visuomenišką veiklą mokykloje kopijas.
Universitetinio papildomo priėmimo rezultatai bus skelbiami rugpjūčio 24 d. kiekvieną stojantįjį informuojant asmeniškai. Daugiau informacijos.
VDU gali skirti papildomą studijų kainos kompensaciją asmenims, įstojusiems į pirmosios pakopos valstybės nefinansuojamas studijų vietas Vytauto Didžiojo universitete ir atlikusiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą ar baigusiems bazinius karinius mokymus bei atitinkantiems reikalavimus, nurodytus 2012 m. balandžio 18 d. Nr. 442 LR Vyriausybės nutarime „Dėl nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusių ar bazinius karinius mokymus baigusių asmenų už studijas sumokėtos kainos dalies kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Neradai atsakymo į savo klausimą? Nori pasitikslinti? Drąsiai kreipkis į Studijų informacijos centrą žemiau nurodytais kontaktais! Iki susitikimo VDU!
Išsamesnę informaciją apie sutarčių pasirašymą teikia:
Pirmakursiams – apgyvendinimo bendrabutyje konkursas
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skelbia apgyvendinimo universiteto bendrabučiuose konkursą 2016 – 2017 m. m. pirmo kurso bakalauro ir vientisųjų studijų studentams įstojusiems į studijas Kaune.
Prašymai dalyvauti konkurse gyvenamajai vietai bendrabučiuose gauti priimami el. būdu. Pakviesti pasirašyti sutarčių su VDU pagrindinio priėmimo II etapo metu, rugpjūčio 4 – 5 d., prašymus gyvenamajai vietai bendrabutyje gauti gali teikti nuo š. m. rugpjūčio 3 d. 10 val. iki rugpjūčio 8 d. 24 val.
SVARBU! Pildant el. prašymą gyvenamajai vietai 2016–2017 m. m. bendrabutyje gauti, turi būti pateikti dokumentai, pagrindžiantys elektroninėje paraiškoje nurodytą informaciją.
Konkurso gyvenamajai vietai VDU bendrabutyje gauti, vyksiančio pagrindinio priėmimo II etapo rezultatai bus paskelbti iki rugpjūčio 10 d., informuojant kiekvieną prašantį asmeniškai el. pašto adresu nurodytu el. prašyme, taip pat teiraujantis telefonu: (8 37) 75 11 75.
Konkurso sąlygos
Gyvenamąsias vietas bendrabutyje skirsto ir su VDU Studentų atstovybės pritarimu suteikia Studentų reikalų tarnyba, atsižvelgdama į studentų socialinę padėtį, todėl pirmenybė gyvenamosioms vietoms įgyti teikiama:
- studentams, kuriems iki pilnametystės įstatymų nustatyta tvarka buvo nustatyta globa (rūpyba) arba kurių tėvai (turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę;
- neįgaliems studentams, atsižvelgiant į jų darbingumo lygį. Jei jiems yra reikalinga lydinčio asmens pagalba, Studentų reikalų tarnybos direktoriaus leidimu, lydintys asmenys taip pat gali gyventi bendrabutyje;
- studentams, kurie yra iš šeimų, auginančių keturis ar daugiau vaikų;
- studentams, kurių šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažos.
Gyvenamoji vieta VDU bendrabutyje nesuteikiama Kauno miesto gyventojams, o Kauno rajono gyventojams suteikiama tik išskirtiniais atvejais, atsižvelgiant į socialinės padėties sudėtingumą.
Daugiau informacijos apie apgyvendinimą VDU bendrabučiuose Kaune galite rasti universiteto internetinėje svetainėje.
Apgyvendinimas studentams studijuosiantiems Vilniuje
Studentai, kurie studijuos VDU Vilniuje bus apgyvendinti Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) bendrabučiuose esančiuose Studentų g. ir Vivulskio g. 36, Vilniuje. Daugiau informacijos apie apgyvendinimo sąlygas galite rasti čia.
Studentai norintys apsigyventi bendrabutyje Vilniuje ir pasirašę Studijų sutartį pagrindinio priėmimo II etapo metu turi:
- Sumokėti 30 € dydžio užstatą, apmokėjimo detales galima rasti čia;
- Užpildyti standartinės formos prašymą dėl bendrabučio gyvenamosios vietos skyrimo, kurį galima rasti čia.
Prašymą ir apmokėjimo kvito kopijų el. versijas tiems, kurie sudarė studijų sutartis pagrindinio priėmimo II etapo metu, rugpjūčio 4 – 5 d., reikia atsiųsti el. paštu: housingvilnius@vdu.lt iki rugpjūčio 8 d. darbo dienos pabaigos.
Daugiau informacijos apie apgyvendinimą Lietuvos edukologijos universiteto bendrabučiuose Vilniuje Jūs galite rasti čia.
Daugiau informacijos apie apgyvendinimą teikia:
Leonidas Donskis: Mus sugriauna maži ir banalūs dalykai
Aš netekau savo artimo draugo Anglijoje 2012 m. Jis buvo talentingas istorikas, tyrinėjęs Baltijos vokiečius ir Latvijos moderniąją istoriją. Sykiu jo būta vieno iš pačių garsiausių britų diplomatijos ir politikos Baltijos šalyse istorikų.
Tai Johnas Hidenas, Bradfordo universitete įkūręs pirmąjį Jungtinėje Karalystėje ir visoje Europoje Baltijos studijų ir tyrimų centrą.
Johno būta ne tik nuostabaus kolegos, bičiulio, istoriko. Jis įkūnijo viską, už ką neįmanoma nemylėti akademinės Anglijos – lengvumą, humorą, minties aštrumą, žaibišką niuanso pagavą, profesinę ir žmogišką ištikimybę.
Tai Johnas Hidenas, Bradfordo universitete įkūręs pirmąjį Jungtinėje Karalystėje ir visoje Europoje Baltijos studijų ir tyrimų centrą. Johno būta ne tik nuostabaus kolegos, bičiulio, istoriko. Jis įkūnijo viską, už ką neįmanoma nemylėti akademinės Anglijos – lengvumą, humorą, minties aštrumą, žaibišką niuanso pagavą, profesinę ir žmogišką ištikimybę. Vieno dalyko tik aš nežinojau apie savo bičiulį, su kuriuo man teko kartu dirbti Bradfordo universitete, – jis turėjo rašytojo talentą, kurį paliudijo prieš pat mirtį išleisdamas knygą apie keistą universiteto dėstytojo karjerą verslo pasaulyje.
Tai jo romanas „Town and Gown“ („Miestas ir akademinė mantija“). Jame pasakojama apie vokiečių kalbos dėstytoją, kuris netikėtai gauna įdomų pasiūlymą po miestą ir jo apylinkes vežioti ir vedžioti turtingus vienos vietos bendrovės verslo partnerius vokiečius.
Mus sugriauna maži ir banalūs dalykai.
Jis stebi keistą procesą, kurį vis labiau linkęs suvokti kaip dvi paralelines tikroves: greitą komercinę savo sėkmę verslo pasaulyje ir sykiu greitą bei nenumaldomą savo tikrojo pasaulio – akademijos – žlugimą.
Ir paaiškėja, kad universitetą gali pradėti naikinti ne fašistinės ir antihumanistinės idėjos, ne ideologinis ir politinis fanatizmas, ne neapykanta modernybei, ne panieka žmogui ir panašiai, o viso labo tik… racionalizacija, reforma ir etatų mažinimas, kurio esmė paprasta – reikia taupyti.
Nes kalbos ir humanistika neatsiperka – jos paprasčiausiai nenaudingos, brangiai kainuoja ir verslo požiūriu kenkia universitetui.
Ir iš tiesų, jei į mokslą, išsilavinimą ir universitetą žvelgi ne kaip į fundamentalią investiciją į šalies ateitį, o kaip į išlaidas (o šiuolaikinė vadybininkų ir politikų klasė kitaip, regis, ir nežiūri), tada akivaizdu – nuostolinga.
Mus sugriauna maži ir banalūs dalykai.
Neturint tikros ateities strategijos, vienintele strategijos forma virsta išgyvenimo strategija. Kitaip tariant, strategija nyksta kaip tokia – jai niekas nebeturi laiko. Lieka tik politinė taktika ir verslo planas – o tai daugmaž vienas ir tas pats mūsų laikais.
Nebėgant ilgo nuotolio, viskas virsta sprintu ir spurtu. Nebelieka egzistencinio maratono bėgikų. Lieka vien sprinteriai.
Todėl iš trumpalaikės perspektyvos žvelgiant (mat ilgalaikės, kaip minėta, nebelieka, nes vadyba ir rinka pagal apibrėžimą neturi laiko ir nelaukia) universitetus reikia nuolatos, be perstojo reformuoti, mažinti, vadybinti, efektyvinti, racionalizuoti ir reitinguoti.
Įsivaizduokime, kaip reikėtų tą patį daryti su ligoninėmis, simfoniniais orkestrais, styginių kvartetais, operos ir baleto teatrais? Jų lygis ir kokybė būtų nustatomi verslo ir vadybininkų klasės – reformuojant, mažinant, vadybinant, efektyvinant, racionalizuojant ir reitinguojant juos. Kitaip tariant, analizuojant jų įplaukas ir išlaidas.
Mus sugriauna maži ir banalūs dalykai.
Juk liūdna realybė yra tokia, kad rinka ir universitetai gyvena skirtingose laiko juostose. Tai skirtingos sociokultūrinės zonos.
Rinkos laiko juosta – amžinasis čia ir dabar, tik su žvilgsniu į pačią artimiausią ateitį, kuri ir yra dabar, tik įvyks ir bus įvardyta rytoj.
Universiteto laiko juosta – lėta ir refleksyvi kaita, kanono ir naujovės įtampa, istorija ir modernybė vienu ir tuo pačiu metu, moderniosios įtampos ir aktualizavimas to, kas Antikos laikais arba XVII a. vyko tarsi su mumis.
Rinkoje nėra mokytojų ir mokinių, joje veikia lyderiai, vadovai ir operatoriai, dalis kurių geba formuoti ad hoc, čia pat vietoje sukuriamas ir išmontuojamas komandas.
Universitetai šimtmečius formuoja minties mokyklas ir lėtą savęs tobulinimą. Tuo tarpu rinkos modelis, mechaniškai perkeltas į universitetus, mūsų akyse naikina mokytojo ir mokinio santykį.
Išgyvena tik lyderystė, kuri su pedagogika ir žmogaus ugdymu niekaip nėra susijusi – ji tam paprasčiausiai neturi laiko. Lyderiai reikalingi greitai sėkmei arba krizės įveikimui.
Ilgalaikė strategija – tai ne lyderystė, o visiška jos priešybė. Tam kad lyderiai kažką kažkur nuvestų, reikia, kad žmonės apskritai susikalbėtų ir neišsižadėtų logikos, argumentacijos, istorijos pojūčio ir bendrų referentinių laukų. O tai juk ir yra universiteto darbas bei tikslas.
Mus sugriauna maži ir banalūs dalykai.
Mums pakanka prisiminti neįtikėtiną, bet deja, jau pamirštą dalyką: Antikos pasaulyje buvo vartojamas dvi sąvokos, kuriomis romėnai (ir jų mokytojai graikai) nusakė viską, ką aš čia rašau.
Tai otium (lotynų k. lėtas ir laisvas laikas, skiriamas mąstymui ir sielai ugdyti) ir negotium (lotynų k. greitas ir užimtas laikas, kurio metu kažkas gimsta intensyvioje mūsų praktikoje – iš čia „negociantų“ terminas, kuriuo kažkada buvo vadinami pirkliai ir komersantai).
Tai tos pačios dvi skirtingos laiko juostos, kaip aš jas vadinu, be kurių žmonija neišgyventų. Yra laikas rinkti akmenis, ir yra laikas juos mėtyti, kaip byloja Ekleziastas. Laikas brandinti ir laikas raškyti. Laikas mąstyti ir laikas veikti.
Kodėl mes užmiršome šiuos paprastus, bet sykiu esminius dalykus? Todėl, kad mūsų akyse miršta ne tik universitetas – šiuo metu mes stebime pomirtinę jo egzistenciją, arba tai, ką aš vadinu postakademiniu universitetu.
Miršta valstybės švietimo ir mokslo strategija. Viskas, ką valstybė daro šiandien, tėra siekis dalyvauti universitete, kaip žaidimų aikštelėje, kurioje korporacijos ir valstybinė biurokratija kuria bendros galios ir įtakos lauką. Ir tai yra naujasis monstras, gerokai pavojingesnis universitetams, nei skyrium paimti abu jo sandai.
Giedama ta pati mantra apie darbdavius ir įsidarbinimą, kaip universiteto sėkmės ir net jo lygio vertinimo kriterijų, pamirštant, kad universiteto misija yra ne gaminti pigią darbo jėgą mūsų industrialistams (kurie nieko daugiau iš jo nenori ir nesitiki), o apmąstyti visuomenę, šalį, jos egzistencines įtampas, socialinius ir politinius pamatus, dabartį ir ateitį.
Universitetai įmąsto savo šalį ir visuomenę į laiką ir pasaulį. Jie formuoja žvilgsnius ir akis, kurios tą tikrovę suvokia, artikuliuoja, apmąsto, įprasmina, išsaugo, apgina ir keičia, jei to reikia.
Mus sugriauna maži ir banalūs dalykai.
Kas griauna universitetus? Maži ir banalūs dalykai. Ne Liuciferis ir Mefistofelis. Ne blogis ir piktosios dvasios. Jei tai ir blogis, tai jis takusis, o ne tvirtasis.
Ten, kur mes mėginame įžvelgti blogio genijų ir pikta pranašaujantį priešą, rasime ne jį gimdančius kalnus, o viso labo tik juokingą pelytę – nenusisekusį mokslininką, tapusį politiku arba administratoriumi. Arba pilką biurokratą, nekenčiantį intelektualių ir laisvų žmonių. O gal revanšo ištroškusį politikos ir kultūros veikėją, tapusį ministru ir keršijantį jo neklausantiems ir rimtai netraktuojantiems profesoriams.
Kartais tas blogis dar banalesnis. Tai idėjinis, politinis ir moralinis vakuumas, gimstantis iš gyvenimo supainiotose laiko zonose.
Ten, kur reikia mąstyti, primetamas veiksmas, praktika ir visa jos bereikšmė proza. O ten, kur kaip tik reikia veikti, pradedama paralyžiuoti vienas kitą beprasmėmis vienas kito sulaikymo taktikomis, visa tai painiojant su demokratija.
Ir dar. Blogis slypi greitos sėkmės ir naudos troškime. Godume. Nenore, kad kas nors taptų savo paties projektu ir laisvu kūriniu, užuot buvęs vien tavo naudos ir sėkmės įrankis.
Lygiai kaip blogis slypi abejingume ir vienas kito ignoravime – ypač valingai ir sąmoningai ignoruojant talentingus žmones.
Mus sugriauna maži ir banalūs dalykai.
Visas šias liūdnas tiesas man priminė mano mirusio bičiulio romanas „Miestas ir akademinė mantija“. Johnas Hidenas daug ką patyrė pats. Jo universitete buvo uždaryta Europos studijų katedra – viena iš pačių geriausių visoje Jungtinėje Karalystėje.
Penkių žvaigždučių katedra, kurioje dirbo pasaulinės klasės tyrinėtojai ir profesoriai, po jaunų Bradfordo anglų ir vietos pakistaniečių bendruomenės sukeltų riaušių nesurinko pakankamai bakalaurinio ciklo studentų ir buvo „reorganizuota“ dievai žino į ką – tiesiog taupant lėšas ir „racionaliai elgiantis su žmogiškais ištekliais“. Šitų biurokratinės ir vadybinės naujakalbės perlų galima pateikti į valias.
Tad romanas paremtas ir autoriaus išgyvenimais. Verta mums jį išsiversti į lietuvių kalbą ir išleisti. Po Johno Williamso „Stounerio“ turėtume dar vieną puikų akademinį romaną – Johno Hideno „Miestą ir akademinę mantiją“.
Akyse mirštant universitetams, gal lietuvių autoriai, ypač plunksnos neapleidę akademiniai žmonės, griebsis Bildungsroman naujosios versijos arba lietuviško akademinio romano. To mums labai reikėtų, idant neužmirštume, jog…
Mus sugriauna maži ir banalūs dalykai.
VDU bus nagrinėjamos Europos tapatybės ir saugumas
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) kartu su Tautybių studijų asociacija (angl. Association for the Study of Nationalities) (ASN) birželio 30 – liepos 2 dienomis organizuoja tarptautinę konferenciją „Europa, tautos ir nesaugumas: identiteto iššūkiai“, kurios metu VDU, Kaune lankysis net 240 mokslininkų iš 46 pasaulio šalių, kurie per tris konferencijos dienas pristatys apie 200 pranešimų.
„ASN organizacija tyrinėja tautas, tautybės, tautiškumo klausimus ir problemas, todėl VDU yra garbė bei atsakomybė rengti tokio aukšto lygio profesionalių tyrėjų diskusijas Lietuvoje ir Europoje – išskirtinė konferencija atkeliauja tiesiai iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Niujorko, Kolumbijos universiteto“, – konferencijos svarbą aptaria konferencijos pirmininkė, VDU Tarptautinių ryšių prorektorė profesorė Ineta Dabašinskienė.
Nagrinėjamos temos ir regionai
VDU vyksiančioje konferencijoje „Europa, tautos ir nesaugumas: identiteto iššūkiai“ bus aptariamos įvairios temos, susijusios su politine ir ekonomine situacija visuose Europos regionuose. Didelis dėmesys konferencijos metu bus skiriamas ne tik nuolatiniams valstybių kariniams ar etniniams konfliktams, bet ir naujai kylančioms grėsmėms ir nesaugumo iššūkiams.
„Pagrindinės konferencijos temos: socialinės ir ekonominės transformacijos, naujai atsirandančios grėsmės, etniniai konfliktai, energetinis saugumas, identiteto konstravimas, migracija, pokyčiai visuomenėje, posovietinė erdvė, Rusijos užsienio politika, mažumų integracija, tautinis identitetas, krizė Ukrainoje, nacionalizmas, etninių mažumų teisės ir apsauga bei daugelis kitų“, – pristato VDU Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) Tarptautinių programų vadovė ir konferencijos koordinatorė Aurelija Čėglytė.
Plenarinės sesijos bus organizuojamos pagal šiuos regionus: Centrinė ir Rytų Europa, Baltijos šalių regionas, Balkanai, Vidurio Rytai ir Centrinė Eurazija bei Rusijos, Ukrainos, Moldovos, Baltarusijos ir Kaukazo šalių blokai. „Tautybių studijų asociacija ypatingą dėmesį skiria Centrinei ir Rytų Europai, Pietryčių Europai, Rusijai, Ukrainai, Kaukazui ir Eurazijai, todėl pagal organizacijos veiklos kryptis organizuojamos ir konferencijos, vyksiančios VDU, sesijos“, – konferencijos programą aptaria prof. I. Dabašinskienė.
Dėmesys Baltijos šalių regiono identitetui
Konferencijos „Europa, tautos ir nesaugumas: identiteto iššūkiai“ pagrindinis atidarymo renginys – apskritojo stalo diskusija „After 2014: Prospects of Peace and Security in the Baltic Region“, kuri vyks birželio 30 d., 17 val. 30 min. VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28). Diskusiją ves filosofas, politologas prof. Leonidas Donskis.
Anot L. Donskio, viena itin įdomi tapatybių kaitos pusė Europoje – Baltijos valstybių statusas. VDU profesoriaus teigimu, Baltija, kaip tapatybės raktažodis, vėl pradėjo reikšti saugumą. Kitaip tariant, per įtampas ir nesaugumą dar labiau atsiveria tapatybių kaita: atsirandant naujoms šalims, kintant sienoms arba kintant savęs suvokimui. „Seniau į Baltijos šalis buvo žiūrima kaip į Europos paribio zoną, kur istoriškai susiduria Vokietijos ir Rusijos interesai, tačiau šiandien tam tikra prasme Baltijos valstybės yra daug saugesnės nei kitos šalys, nes priklauso Europos Sąjungai (ES) ir NATO“, – trumpai regiono situaciją aptaria L. Donskis.
Po 2014 metų svarbu kalbėti apie patį Baltijos regiono suvokimą, kaip Baltijos regioną traktuoja Vakarai, Vidurio Europos valstybės, Šiaurės ar Pietų Europa ir kaip Baltijos šalys suvokia savo identitetą. Apie šį regioną po 2014 metų kartu su profesoriumi L. Donskiu diskutuos Latvijos ambasadorius Lietuvoje Einars Semanis, VDU Garbės daktaras, vertėjas, poetas, intelektualas, publicistas, Jeilio universiteto profesorius bei garsus sovietmečio laikų disidentas Tomas Venclova, buvęs LR ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) Žygimantas Pavilionis, Bolonijos universiteto profesorius Stefano Bianchini ir Suomijos Respublikos ambasados misijos vadovo pavaduotoja Maria Ågren.
Prie Baltijos regiono iššūkių temos prisidės ir VDU Garbės daktaras ir ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Diplomatas liepos 1 dieną 9 val. VDU Mažojoje salėje skaitys saugumo klausimų svarbą pabrėžiantį pranešimą „The Baltics in the Connected, Complex and Contested World“.
Šalia tapatybių klausimų konferencijoje bus analizuojami ir tokie nauji nesaugumo atvejai kaip kibernetinis nesaugumas, terorizmas bei globalūs iššūkiai: migracija ir pabėgėlių krizė. „Baltijos šalių regiono istoriniai, politiniai, ekonominiai ir socialiniai pokyčiai yra laikomi sėkmės istorija, ypač tokiose valstybėse kaip Ukraina ar Gruzija, bet tuo pačiu metu turime dalintis ir kitų problemomis – pabėgėliais, migrantais bei įvairiomis saugumo problemomis – ir atsakyti į klausimą, kiek mes įsisaviname save kaip atsakingus už Europą“, – teigia L. Donskis.
Europos tautų saugumo iššūkiai
Tapatybės formavimosi ir nesaugumo sąsaja yra itin svarbi, nes nacionalinės tapatybės dažniausiai formuojasi nesaugiais laikotarpiais bei ne pačiose saugiausiose pasaulio vietose – tautinės tapatybės formavosi tada, kai vyko didelių imperijų griūtis. „Šiandien situacija yra kita – pasaulis daug saugesnis, tačiau esama nemažai įtampų, viena pagrindinių jų Europoje – kaimyninės Rusijos vykdoma užsienio politika, todėl konferencijos metu didelis dėmesys bus skiriamas Rusijos keliamo nesaugumo Europos valstybėms klausimams“, – teigia I. Dabašinskienė.
Pagrindinį pranešimą, susijusį su kaimyninės šalies keliamomis grėsmėmis, konferencijoje pristatys analitikė iš Rusijos Lilija Ševcova. „VDU džiaugiasi tolimesniu bendradarbiavimu su šia puikia kremlinologijos eksperte. Tiek Lietuvos tyrėjams, tiek universiteto partneriams iš viso pasaulio šis pranešimas turėtų būti itin įdomus“, – teigia L. Donskis.
Lilija Ševcova, nepriklausomo JAV tyrimų instituto „Brookings Institution“ vyresnioji mokslinė bendradarbė ir „Chatham House“ tarptautinio kompetencijų centro mokslinė bendradarbė, išsamiai tyrinėjanti ir skelbianti mokslinius darbus apie postkomunistinę transformaciją, perėjimą į demokratiją, Rusijos vidaus ir užsienio politiką, politinę lyderystę, santykius tarp Rusijos ir Europos bei įvykius Ukrainoje, liepos 2 d. 17 val. VDU Mažojoje salėje pristatys pranešimą „Russia as the Challenge of the 21st Century: How the Personalized System Survives in Post-modern Times“.
ASN organizacijos istorija ir veiklos kryptys
Tautybių studijų asociacija pradėjo gyvuoti praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio pabaigoje – organizacijos veiklos pradininkai buvo emigrantai iš Ukrainos ir Baltijos šalių. 1984 metais JAV, Niujorke, Kolumbijos universitete asociacija surengė pirmąją vienos dienos konferenciją – diskusiją, skirtą Sovietų Sąjungos tyrimų studijoms. Nuo 1984 m. veiklos kryptys išsiplėtė iki didelių tarptautinių konferencijų ar kongresų. Šiuo metu Tautybių studijų asociacija visame pasaulyje vienija aktyvius mokslininkus, politikus, politikos analitikus, nevyriausybinių organizacijų atstovus, doktorantus ir jaunus tyrėjus. VDU profesorės Inetos Dabašinskienės teigimu, kasmetinės ASN konferencijos vyksta Niujorke, Kolumbijos universitete, su kuriuo VDU mokslininkai ir tyrėjai bendradarbiauja jau daug metų.
Konferencijos metu taip pat bus pristatomi nauji leidiniai ir geriausi viso pasaulio mokslininkų tyrimai.
Konferenciją organizuoja VDU Humanitarinių mokslų bei Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetai.
Permainų vėjai Lotynų Amerikos valstybių politikoje
Dr. Gintarė Žukaitė, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė
Pastaruoju metu stebimi politikos pokyčiai Lotynų Amerikos valstybėse. Daugiau nei dešimtmetį valdžioje išbuvusius kairiosios pakraipos prezidentus ir partijas keičia liberaliau nusiteikę politikai. Regione Rožinis potvynis baigia nuslūgti ir pradeda pūsti permainų vėjai.
Venesuela ir Rožinio potvynio pirmoji banga
XXI-ojo amžiaus pirmasis dešimtmetis Lotynų Amerikoje buvo žinomas Rožinio potvynio vardu. Tai terminas, kuris taikomas kairiesiems anti-amerikietiškos pakraipos politikams, kurie daugelyje Lotynų Amerikos valstybių į valdžią atėjo XXI-ojo amžiaus pradžioje.
Rožinis potvynis prasidėjo 1998 m., kai Venesuelos prezidentu buvo išrinktas charizmatiškasis Hugo Chavez. Jis valstybėje pradėjo įgyvendinti XXI-ojo amžiaus socializmą – steigti Bolivaro mokyklas, ligonines, maisto prekių parduotuves ir kt. Visose šiose valstybinėse įstaigose buvo teikiamos nemokamos paslaugos – nemokamas švietimas, medicininis aptarnavimas, nemokami arba labai žemomis kainomis maisto produktai.
Taip pat H. Chavez politika pasižymėjo griežta anti-amerikietiška politika. Dėl visų Venesuelą ir regioną kamuojančių problemų buvo apkaltintos Jungtinės Amerikos valstijos ir tuometinis jų prezidentas George Bush. Kartą netgi nuvykęs į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją H. Chavez George Bush išvadino velniu, o JAV blogio imperija.
Tokia politika buvo labai sėkminga. H. Chavez užsitikrino masių palaikymą dėl savo vykdomų socialinių reformų, o jeigu kas nepasisekdavo kaltindavo JAV dėl kuriamų kliūčių ir trukdymo. Jo pėdomis nuėjo ir kitos regiono valstybės.
Rožinis potvynis apima visą Lotynų Ameriką
2002 m. Brazilijoje prezidentu buvo išrinktas Darbininkų partijos lyderis Ignacio Lula da Silva, 2003 m. – Argentinoje peronistas Nestor Kirchner, 2006 m. – Bolivijoje Socialistinio judėjimo lyderis Evo Morales, Čilėje – Socialistų partijos atstovė Michelle Banchelet, Ekvadore – Šalies aljanso lyderis Rafael Correa, 2007 m. – Nikaragvoje Daniel Ortega, 2011 m. Peru – Ollanta Humalla ir pan. Tokioms regiono tendencijoms įtakos turėjo po 9-ajame dešimtmetyje regioną sukrėtusios didžiulės ekonominės krizės pradėtos vykdyti plataus masto neoliberalios reformos ir privatizacija. Jos sukėlė didelės žmonių dalies pasipiktinimą ir pasipriešinimą, kuris pasireiškė kairiųjų politikų iškilimu.
Nors kiekviena Rožinio potvynio valstybė turėjo tik jai būdingų savybių, tačiau visos jos pasižymėjo tam tikrais bendrais bruožais. Visose valstybėse buvo įgyvendinamos socialinės reformos, vykdoma nacionalizacija, siekiama kuo glaudesnės regioninės integracijos kaip atsvaros JAV dominavimui regione. Tačiau dabar stebimas šio potvynio atoslūgis. Populistiniai prezidentai ir partijos nesugebėjo susidoroti su jiems kilusiais ekonominiais ir politiniais iššūkiais, todėl regione pastebima politikos kaita.
Rožinio potvynio pabaiga Venesueloje
Rožinis potvynis prasidėjo Venesueloje, panašu, kad šioje valstybėje jis ir baigsis. Pradėjus smukti naftos kainoms, buvo sustabdytos ir Venesueloje vykdytos socialinės reformos. Taip pat 2013 m. H. Chavez pralaimėjo kovą su vėžiu. Jo įpėdiniu buvo išrinktas buvęs sunkvežimio vairuotojas, H. Chavez vice prezidentas Nicolas Maduro. Tačiau pastarasis nesugebėjo išlaikyti H. Chavez turėtos įtakos.
Šiuo metu Venesuelą krečia didžiausia istorijoje ekonominė krizė – skaičiuojama, kad šiais metais infliacija sieks 720%, o kitais metais ji gali viršyti net 1600%, daugiau kaip 2/3 žmonių gyvena skurde, trūksta maisto bei higienos produktų, tokių kaip tualetinis popierius, dantų pasta, muilas ir kt.
Dėl susiklosčiusios situacijos mažėja gyventojų palaikymas vykdomai politikai. 2015 m. pabaigoje vykusiuose parlamento rinkimuose laimėjo opozicinė Demokratinės vienybės apskritojo stalo koalicija, kuri siekia Venesueloje užbaigti XXI-ojo amžiaus socializmo politiką, normalizuoti santykius su JAV ir nušalinti Nicolas Maduro nuo prezidento pareigų. Tokiai politikos kaitai pritaria ir Venesuelos gyventojai, kurie protestuoja prieš dabartinį prezidentą ir reikalauja jo atstatydinimo. Šiuo metu daugiau nei 80% valstybės gyventojų neigiamai vertina Venesueloje susiklosčiusią situaciją.
Auganti grėsmė Rožiniam potvyniui Bolivijoje
Panaši situacija klostosi ir Bolivijoje. 2006 m. Bolivijoje buvo išrinktas Evo Morales, pirmasis čiabuviškos kilmės prezidentas. Jis aktyviai rėmė H. Chavez ir ėmė tvarkyti valstybę, remdamasis Venesuelos pavyzdžiu. Jis vykdo nacionalizaciją, socialines reformas, anti-amerikietišką politiką.
Panašu, kad ir šio politiko karjera eina į pabaigą. Jis pralaimėjo 2016 m. vasario mėn. organizuotą referendumą, kuriame buvo sprendžiamas klausimas, ar leisti Evo Morales vėl kandidatuoti į prezidento postą 2019 m. rinkimuose. Referendume 51% dalyvavusiųjų vis dėlto nusprendė, kad Evo Morales neturėtų dalyvauti rinkimuose ir jam neturi būti suteikta galimybė likti poste iki 2025 m. Taigi Rožinio potvynio tvirtovė Andų valstybėse stipriai svyruoja, o kitose valstybėse ji jau sugriuvo.
Rožinio potvynio pabaiga Argentinoje
Rožinis potvynis atslūgo ir Argentinoje. Daugiau nei dešimtmetį šiai valstybei vadovo Kirchner šeima. 2003 m. prezidentu buvo išrinktas Nestor Kirchner, o 2007 m. poste jį pakeitė žmona Cristina Fernandez de Kirchner. Abu šie politikai įgyvendino nuosaikias socialines reformas, vykdė nacionalizaciją ir siekė glaudesnės regioninės integracijos, pasižymėjo populizmu.
Kurį laiką tokia jų vykdoma politika buvo sėkminga. Valstybėje sumažėjo nedarbas, infliacijos mastai. Tačiau pakilimas buvo laikinas. 2015 m. infliacija pasiekė 25%, augo nedarbas, paplito korupcija. Dėl šių priežasčių 2015 m. lapkričio mėn. vykusiuose rinkimuose laimėjo opozicios atstovas, verslininkas, pirmasis per 16 metų ne Peronistų partijai priklausantis politikas Mauricio Macri.
Rožinio potvynio pabaiga Brazilijoje
Rožinis potvynis baigiasi ir Brazilijoje. 2002 m. šioje valstybėje buvo išrinktas Ignacio Lula da Silva, kuris poste išbuvo dvi kadencijas. Baigiantis antrajai kadencijai, prezidento palaikymo mastai buvo pasiekę rekordines aukštumas – daugiau nei 80%.
2010 m. prezidente buvo išrinkta buvusio prezidento protežė – Dilma Rousseff, kuri 2014 m. buvo perrinkta. Šiuo metu D. Rousseff yra pradėtas apkaltos procesas. Ji kaltinama nuslėpusi valstybės biudžeto deficitą. Valstybėje vyksta didelio masto protestai, kuriais reikalaujama prezidentės atsistatydinimo ir politikos pokyčių. Panašu, kad tai ir bus pasiekta.
Rožinio potvynio pabaigos priežastys
Vieno atsakymo, kodėl Rožinis potvynis Lotynų Amerikoje atslūgsta, nėra. Tai nulėmė keletas tarpusavyje susijusių priežasčių.
Pirmiausia daugelio regiono valstybių ekonomika yra grįsta gamtinių išteklių, tokių kaip nafta eksportu. Smukus naftos ir kitų gamtinių išteklių kainoms pasaulinėje rinkoje, valstybėse pradėjo augti nedarbas, infliacija ir skurdo mastai. Natūralu, kad dėl to auga ir gyventojų pasipiktinimas, prasidėjo protestai.
Taip pat buvo sumažintos ar visiškai sustabdytos socialinės reformos, kurios buvo finansuojamos iš naftos eksporto gaunamomis lėšomis. O juk socialinės reformos buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Rožinis potvynis paplito Lotynų Amerikos regiono valstybėse.
Dar viena priežastis, kodėl auga gyventojų pasipiktinimas – klestinti korupcija. Pavyzdžiui, Brazilijoje daugiau nei pusė parlamento narių įtariami korupcija. Venesuela pagal korupcijos suvokimo indeksą yra 158 valstybė iš 167. Ją lenkia tik tokios šalys kaip Somalis, Š. Korėja, Irakas, Afganistanas ir keletas kitų. Korupcijos skandalai krečia ir Argentiną bei kitas regiono valstybes.
Dar viena priežastis, kuri skatina Lotynų Amerikos valstybes ieškoti alternatyvių lyderių, yra ta, kad pirmuosius charizmatiškus Rožinio potvynio lyderius, tokius kaip Hugo Chavez, Ignacio Lula da Silva, Nestor Kirchner, kurių palaikymo maistai buvo labai dideli, o kartais net rekordiniai, pakeitė ne tokie spalvingi ir įdomūs įpėdiniai – kaip Nicolas Maduro, Cristina Fernandez de Kirchner, Dilma Rousseff ir kt. Naujieji lyderiai neturi savo pirmtakų charizmos, mokėjimo bendrauti su gyventojais, iškalbos, todėl nesugeba užsitikrinti didelio gyventojų palaikymo.
Taigi pagal šiuo metu vyraujančias nuotaikas regione, panašu, kad būtų galima skelbti Rožinio potvynio pabaigą Lotynų Amerikoje.
Dėstytojai dalyvavo ISA konferencijoje
2016 m. birželio 23-25 d. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojai dalyvavo Tarptautinės studijų asociacijos (International Studies Association, ISA) rengtoje konferencijoje „The Politics of International Relations“. Dr.Giedrius Česnakas, dr. Ieva Karpavičiūtė, dr. Gerda Jakštaitė, dokt. Justinas Juozaitis, dokt. Danguolė Bardauskaitė konferencijoje pristatė savo atliktų tyrimų rezultatus, diskutavo aktualiomis tarptautinių santykių temomis, domėjosi naujausiomis tarptautinių santykių studijų tendencijomis.
Tarptautinė studijų asociacija (ISA) yra 1959 m. įkurta organizacija, vienijanti daugiau negu 6000 mokslininkų Šiaurės Amerikoje ir Europoje. 2016 m. birželio mėnesį Liublianoje vykusioje ISA organizuotoje konferencijoje dalyvavo daugiau nei 450 mokslininkų, tarp jų ir tokie tarptautinių santykių ekspertai kaip Stefano Guzzini, Michael Zurn ir kiti.
Atnaujintose magistro studijose dėstys Rimvydas Valatka
Profesionalioji žurnalistika visuomenėje veikia tarsi institutas. Ji turi ne tik aiškiai apibrėžtus profesinius tikslus (tikslumo, įvairovės, objektyvumo) ir misiją ieškoti tiesos, žurnalistika – yra vienas svarbiausių demokratijos garantų.
Atrinkdami ir perteikdami naujienas žurnalistai suaktualina visuomenės gyvenimo realijas taip sukurdami erdvę įvairiems požiūriams ir viešoms diskusijoms. Žurnalistai atstovauja viešajam interesui. Jie stebi esančiuosius valdžioje, analizuoja jų priimamus politinius sprendimus, padeda siekti procedūrinio valdžios atstovų priimamų sprendimų aiškumo ir nuoseklumo.
Dinamiškoje medijų aplinkoje ryškėja nauji reikalavimai žurnalistams, intensyvėja verslo modelių kaita, keičiantis technologijoms gimsta nauji auditorijų įgūdžiai ir praktikos. „Siekdami atliepti šiuolaikiniams iššūkiams ir pokyčiams, stebėdami ir sekdami socialinių mokslų aktualijas, norėdami išlaikyti istoriškai susiklosčiusią tradiciją katedroje ugdyti tiek praktikus, tiek ir medijų tyrėjus, atnaujinome „Žurnalistikos ir medijų industrijos“ magistro studijų programą“, – studijų programos pasikeitimus komentuoja profesorė Auksė Balčytienė.
Atnaujintos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) Viešosios komunikacijos katedros magistro studijų programos „Žurnalistika ir medijų industrijos“ tikslas – rengti kompetetingus žurnalistikos profesionalus, pasirengusius atsakingai dalyvauti šiuolaikinio komunikacinio diskurso kūrime, taikyti įvairius visuomenės informavimo instrumentus ir technikas, prisitaikyti prie kintančių medijų industrijų poreikių: kurti ir redaguoti tekstus ir vaizdus, dirbti interaktyvioje multimedijų aplinkoje, ieškoti naujų kūrybinių sprendimų.
Atitinkamai atnaujintas programos dalykų tyrinys, kur akcentuojama probleminio mokymosi ir praktinių įgūdžių lavinimosi svarba. Praktinius žurnalistinio darbo įgūdžius studentai gilins modernioje „Medijų laboratorijoje“. Dalis studijų dalykų bus dėstomi pusiau nuotoliniu būdu, derinant auditorinę bei virtualią studijų formas.
Viešosios komunikacijos katedra turi ilgametę žurnalistikos ir komunikacijos studijų bei mokslinių tyrimų vykdymo patirtį, yra pripažinta Lietuvos, taip pat Rytų ir Vidurio Europos regiono mastu. Katedroje dirba bei dėsto profesoriai, docentai, profesinio darbo patirties turintys lektoriai: Auksė Balčytienė, Gintautas Mažeikis, Audronė Nugaraitė, Leonidas Donskis, Robert van Voren, Mykolas Drunga, Jaq Greenspon, Kristijonas Jakubsonas, Edita Buškevičiūtė, Algirdas Davidavičius, Rasa Baločkaitė, Kristina Juraitė, Natalija Mažeikienė, Artūras Tereškinas, J.D. Mininger, Ignas Kalpokas bei Rimantas Plungė, o nuo 2016 metų rudens dėstys ir profesionalus žurnalistas Rimvydas Valatka. Katedroje dirba kviestiniai profesoriai iš Estijos, Suomijos, Vokietijos, D. Britanijos ir JAV.
Nuo veiklos pradžios 1998 m. katedra išugdė per 800 absolventų. Šiuo metu bakalauro ir magistro studijų programose studijuoja 330 studentų.
Dokumentų priėmimas į magistro studijų programas VDU vyksta iki birželio 27 d. 17 val. internetu.
Birželio 29 d. 13 val. kandidatai kviečiami į motyvacinį pokalbį, kuris vyks Gedimino g. 44-302. Pokalbis gali vykti nuotoliniu būdu, prieš tai informavus komisiją el. p. adresu.
