Permainų vėjai Lotynų Amerikos valstybių politikoje
Dr. Gintarė Žukaitė, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė
Pastaruoju metu stebimi politikos pokyčiai Lotynų Amerikos valstybėse. Daugiau nei dešimtmetį valdžioje išbuvusius kairiosios pakraipos prezidentus ir partijas keičia liberaliau nusiteikę politikai. Regione Rožinis potvynis baigia nuslūgti ir pradeda pūsti permainų vėjai.
Venesuela ir Rožinio potvynio pirmoji banga
XXI-ojo amžiaus pirmasis dešimtmetis Lotynų Amerikoje buvo žinomas Rožinio potvynio vardu. Tai terminas, kuris taikomas kairiesiems anti-amerikietiškos pakraipos politikams, kurie daugelyje Lotynų Amerikos valstybių į valdžią atėjo XXI-ojo amžiaus pradžioje.
Rožinis potvynis prasidėjo 1998 m., kai Venesuelos prezidentu buvo išrinktas charizmatiškasis Hugo Chavez. Jis valstybėje pradėjo įgyvendinti XXI-ojo amžiaus socializmą – steigti Bolivaro mokyklas, ligonines, maisto prekių parduotuves ir kt. Visose šiose valstybinėse įstaigose buvo teikiamos nemokamos paslaugos – nemokamas švietimas, medicininis aptarnavimas, nemokami arba labai žemomis kainomis maisto produktai.
Taip pat H. Chavez politika pasižymėjo griežta anti-amerikietiška politika. Dėl visų Venesuelą ir regioną kamuojančių problemų buvo apkaltintos Jungtinės Amerikos valstijos ir tuometinis jų prezidentas George Bush. Kartą netgi nuvykęs į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją H. Chavez George Bush išvadino velniu, o JAV blogio imperija.
Tokia politika buvo labai sėkminga. H. Chavez užsitikrino masių palaikymą dėl savo vykdomų socialinių reformų, o jeigu kas nepasisekdavo kaltindavo JAV dėl kuriamų kliūčių ir trukdymo. Jo pėdomis nuėjo ir kitos regiono valstybės.
Rožinis potvynis apima visą Lotynų Ameriką
2002 m. Brazilijoje prezidentu buvo išrinktas Darbininkų partijos lyderis Ignacio Lula da Silva, 2003 m. – Argentinoje peronistas Nestor Kirchner, 2006 m. – Bolivijoje Socialistinio judėjimo lyderis Evo Morales, Čilėje – Socialistų partijos atstovė Michelle Banchelet, Ekvadore – Šalies aljanso lyderis Rafael Correa, 2007 m. – Nikaragvoje Daniel Ortega, 2011 m. Peru – Ollanta Humalla ir pan. Tokioms regiono tendencijoms įtakos turėjo po 9-ajame dešimtmetyje regioną sukrėtusios didžiulės ekonominės krizės pradėtos vykdyti plataus masto neoliberalios reformos ir privatizacija. Jos sukėlė didelės žmonių dalies pasipiktinimą ir pasipriešinimą, kuris pasireiškė kairiųjų politikų iškilimu.
Nors kiekviena Rožinio potvynio valstybė turėjo tik jai būdingų savybių, tačiau visos jos pasižymėjo tam tikrais bendrais bruožais. Visose valstybėse buvo įgyvendinamos socialinės reformos, vykdoma nacionalizacija, siekiama kuo glaudesnės regioninės integracijos kaip atsvaros JAV dominavimui regione. Tačiau dabar stebimas šio potvynio atoslūgis. Populistiniai prezidentai ir partijos nesugebėjo susidoroti su jiems kilusiais ekonominiais ir politiniais iššūkiais, todėl regione pastebima politikos kaita.
Rožinio potvynio pabaiga Venesueloje
Rožinis potvynis prasidėjo Venesueloje, panašu, kad šioje valstybėje jis ir baigsis. Pradėjus smukti naftos kainoms, buvo sustabdytos ir Venesueloje vykdytos socialinės reformos. Taip pat 2013 m. H. Chavez pralaimėjo kovą su vėžiu. Jo įpėdiniu buvo išrinktas buvęs sunkvežimio vairuotojas, H. Chavez vice prezidentas Nicolas Maduro. Tačiau pastarasis nesugebėjo išlaikyti H. Chavez turėtos įtakos.
Šiuo metu Venesuelą krečia didžiausia istorijoje ekonominė krizė – skaičiuojama, kad šiais metais infliacija sieks 720%, o kitais metais ji gali viršyti net 1600%, daugiau kaip 2/3 žmonių gyvena skurde, trūksta maisto bei higienos produktų, tokių kaip tualetinis popierius, dantų pasta, muilas ir kt.
Dėl susiklosčiusios situacijos mažėja gyventojų palaikymas vykdomai politikai. 2015 m. pabaigoje vykusiuose parlamento rinkimuose laimėjo opozicinė Demokratinės vienybės apskritojo stalo koalicija, kuri siekia Venesueloje užbaigti XXI-ojo amžiaus socializmo politiką, normalizuoti santykius su JAV ir nušalinti Nicolas Maduro nuo prezidento pareigų. Tokiai politikos kaitai pritaria ir Venesuelos gyventojai, kurie protestuoja prieš dabartinį prezidentą ir reikalauja jo atstatydinimo. Šiuo metu daugiau nei 80% valstybės gyventojų neigiamai vertina Venesueloje susiklosčiusią situaciją.
Auganti grėsmė Rožiniam potvyniui Bolivijoje
Panaši situacija klostosi ir Bolivijoje. 2006 m. Bolivijoje buvo išrinktas Evo Morales, pirmasis čiabuviškos kilmės prezidentas. Jis aktyviai rėmė H. Chavez ir ėmė tvarkyti valstybę, remdamasis Venesuelos pavyzdžiu. Jis vykdo nacionalizaciją, socialines reformas, anti-amerikietišką politiką.
Panašu, kad ir šio politiko karjera eina į pabaigą. Jis pralaimėjo 2016 m. vasario mėn. organizuotą referendumą, kuriame buvo sprendžiamas klausimas, ar leisti Evo Morales vėl kandidatuoti į prezidento postą 2019 m. rinkimuose. Referendume 51% dalyvavusiųjų vis dėlto nusprendė, kad Evo Morales neturėtų dalyvauti rinkimuose ir jam neturi būti suteikta galimybė likti poste iki 2025 m. Taigi Rožinio potvynio tvirtovė Andų valstybėse stipriai svyruoja, o kitose valstybėse ji jau sugriuvo.
Rožinio potvynio pabaiga Argentinoje
Rožinis potvynis atslūgo ir Argentinoje. Daugiau nei dešimtmetį šiai valstybei vadovo Kirchner šeima. 2003 m. prezidentu buvo išrinktas Nestor Kirchner, o 2007 m. poste jį pakeitė žmona Cristina Fernandez de Kirchner. Abu šie politikai įgyvendino nuosaikias socialines reformas, vykdė nacionalizaciją ir siekė glaudesnės regioninės integracijos, pasižymėjo populizmu.
Kurį laiką tokia jų vykdoma politika buvo sėkminga. Valstybėje sumažėjo nedarbas, infliacijos mastai. Tačiau pakilimas buvo laikinas. 2015 m. infliacija pasiekė 25%, augo nedarbas, paplito korupcija. Dėl šių priežasčių 2015 m. lapkričio mėn. vykusiuose rinkimuose laimėjo opozicios atstovas, verslininkas, pirmasis per 16 metų ne Peronistų partijai priklausantis politikas Mauricio Macri.
Rožinio potvynio pabaiga Brazilijoje
Rožinis potvynis baigiasi ir Brazilijoje. 2002 m. šioje valstybėje buvo išrinktas Ignacio Lula da Silva, kuris poste išbuvo dvi kadencijas. Baigiantis antrajai kadencijai, prezidento palaikymo mastai buvo pasiekę rekordines aukštumas – daugiau nei 80%.
2010 m. prezidente buvo išrinkta buvusio prezidento protežė – Dilma Rousseff, kuri 2014 m. buvo perrinkta. Šiuo metu D. Rousseff yra pradėtas apkaltos procesas. Ji kaltinama nuslėpusi valstybės biudžeto deficitą. Valstybėje vyksta didelio masto protestai, kuriais reikalaujama prezidentės atsistatydinimo ir politikos pokyčių. Panašu, kad tai ir bus pasiekta.
Rožinio potvynio pabaigos priežastys
Vieno atsakymo, kodėl Rožinis potvynis Lotynų Amerikoje atslūgsta, nėra. Tai nulėmė keletas tarpusavyje susijusių priežasčių.
Pirmiausia daugelio regiono valstybių ekonomika yra grįsta gamtinių išteklių, tokių kaip nafta eksportu. Smukus naftos ir kitų gamtinių išteklių kainoms pasaulinėje rinkoje, valstybėse pradėjo augti nedarbas, infliacija ir skurdo mastai. Natūralu, kad dėl to auga ir gyventojų pasipiktinimas, prasidėjo protestai.
Taip pat buvo sumažintos ar visiškai sustabdytos socialinės reformos, kurios buvo finansuojamos iš naftos eksporto gaunamomis lėšomis. O juk socialinės reformos buvo viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Rožinis potvynis paplito Lotynų Amerikos regiono valstybėse.
Dar viena priežastis, kodėl auga gyventojų pasipiktinimas – klestinti korupcija. Pavyzdžiui, Brazilijoje daugiau nei pusė parlamento narių įtariami korupcija. Venesuela pagal korupcijos suvokimo indeksą yra 158 valstybė iš 167. Ją lenkia tik tokios šalys kaip Somalis, Š. Korėja, Irakas, Afganistanas ir keletas kitų. Korupcijos skandalai krečia ir Argentiną bei kitas regiono valstybes.
Dar viena priežastis, kuri skatina Lotynų Amerikos valstybes ieškoti alternatyvių lyderių, yra ta, kad pirmuosius charizmatiškus Rožinio potvynio lyderius, tokius kaip Hugo Chavez, Ignacio Lula da Silva, Nestor Kirchner, kurių palaikymo maistai buvo labai dideli, o kartais net rekordiniai, pakeitė ne tokie spalvingi ir įdomūs įpėdiniai – kaip Nicolas Maduro, Cristina Fernandez de Kirchner, Dilma Rousseff ir kt. Naujieji lyderiai neturi savo pirmtakų charizmos, mokėjimo bendrauti su gyventojais, iškalbos, todėl nesugeba užsitikrinti didelio gyventojų palaikymo.
Taigi pagal šiuo metu vyraujančias nuotaikas regione, panašu, kad būtų galima skelbti Rožinio potvynio pabaigą Lotynų Amerikoje.
Dėstytojai dalyvavo ISA konferencijoje
2016 m. birželio 23-25 d. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojai dalyvavo Tarptautinės studijų asociacijos (International Studies Association, ISA) rengtoje konferencijoje „The Politics of International Relations“. Dr.Giedrius Česnakas, dr. Ieva Karpavičiūtė, dr. Gerda Jakštaitė, dokt. Justinas Juozaitis, dokt. Danguolė Bardauskaitė konferencijoje pristatė savo atliktų tyrimų rezultatus, diskutavo aktualiomis tarptautinių santykių temomis, domėjosi naujausiomis tarptautinių santykių studijų tendencijomis.
Tarptautinė studijų asociacija (ISA) yra 1959 m. įkurta organizacija, vienijanti daugiau negu 6000 mokslininkų Šiaurės Amerikoje ir Europoje. 2016 m. birželio mėnesį Liublianoje vykusioje ISA organizuotoje konferencijoje dalyvavo daugiau nei 450 mokslininkų, tarp jų ir tokie tarptautinių santykių ekspertai kaip Stefano Guzzini, Michael Zurn ir kiti.
Atnaujintose magistro studijose dėstys Rimvydas Valatka
Profesionalioji žurnalistika visuomenėje veikia tarsi institutas. Ji turi ne tik aiškiai apibrėžtus profesinius tikslus (tikslumo, įvairovės, objektyvumo) ir misiją ieškoti tiesos, žurnalistika – yra vienas svarbiausių demokratijos garantų.
Atrinkdami ir perteikdami naujienas žurnalistai suaktualina visuomenės gyvenimo realijas taip sukurdami erdvę įvairiems požiūriams ir viešoms diskusijoms. Žurnalistai atstovauja viešajam interesui. Jie stebi esančiuosius valdžioje, analizuoja jų priimamus politinius sprendimus, padeda siekti procedūrinio valdžios atstovų priimamų sprendimų aiškumo ir nuoseklumo.
Dinamiškoje medijų aplinkoje ryškėja nauji reikalavimai žurnalistams, intensyvėja verslo modelių kaita, keičiantis technologijoms gimsta nauji auditorijų įgūdžiai ir praktikos. „Siekdami atliepti šiuolaikiniams iššūkiams ir pokyčiams, stebėdami ir sekdami socialinių mokslų aktualijas, norėdami išlaikyti istoriškai susiklosčiusią tradiciją katedroje ugdyti tiek praktikus, tiek ir medijų tyrėjus, atnaujinome „Žurnalistikos ir medijų industrijos“ magistro studijų programą“, – studijų programos pasikeitimus komentuoja profesorė Auksė Balčytienė.
Atnaujintos Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) Viešosios komunikacijos katedros magistro studijų programos „Žurnalistika ir medijų industrijos“ tikslas – rengti kompetetingus žurnalistikos profesionalus, pasirengusius atsakingai dalyvauti šiuolaikinio komunikacinio diskurso kūrime, taikyti įvairius visuomenės informavimo instrumentus ir technikas, prisitaikyti prie kintančių medijų industrijų poreikių: kurti ir redaguoti tekstus ir vaizdus, dirbti interaktyvioje multimedijų aplinkoje, ieškoti naujų kūrybinių sprendimų.
Atitinkamai atnaujintas programos dalykų tyrinys, kur akcentuojama probleminio mokymosi ir praktinių įgūdžių lavinimosi svarba. Praktinius žurnalistinio darbo įgūdžius studentai gilins modernioje „Medijų laboratorijoje“. Dalis studijų dalykų bus dėstomi pusiau nuotoliniu būdu, derinant auditorinę bei virtualią studijų formas.
Viešosios komunikacijos katedra turi ilgametę žurnalistikos ir komunikacijos studijų bei mokslinių tyrimų vykdymo patirtį, yra pripažinta Lietuvos, taip pat Rytų ir Vidurio Europos regiono mastu. Katedroje dirba bei dėsto profesoriai, docentai, profesinio darbo patirties turintys lektoriai: Auksė Balčytienė, Gintautas Mažeikis, Audronė Nugaraitė, Leonidas Donskis, Robert van Voren, Mykolas Drunga, Jaq Greenspon, Kristijonas Jakubsonas, Edita Buškevičiūtė, Algirdas Davidavičius, Rasa Baločkaitė, Kristina Juraitė, Natalija Mažeikienė, Artūras Tereškinas, J.D. Mininger, Ignas Kalpokas bei Rimantas Plungė, o nuo 2016 metų rudens dėstys ir profesionalus žurnalistas Rimvydas Valatka. Katedroje dirba kviestiniai profesoriai iš Estijos, Suomijos, Vokietijos, D. Britanijos ir JAV.
Nuo veiklos pradžios 1998 m. katedra išugdė per 800 absolventų. Šiuo metu bakalauro ir magistro studijų programose studijuoja 330 studentų.
Dokumentų priėmimas į magistro studijų programas VDU vyksta iki birželio 27 d. 17 val. internetu.
Birželio 29 d. 13 val. kandidatai kviečiami į motyvacinį pokalbį, kuris vyks Gedimino g. 44-302. Pokalbis gali vykti nuotoliniu būdu, prieš tai informavus komisiją el. p. adresu.
Konferencija apie valstybės tarnautojų tapatybę
Šių metų birželio 28 d. Viešojo administravimo katedros mokslininkai organizuoja mokslinį seminarą – konferenciją „Valstybės tarnautojų administracinės tapatybės ir elgsena aptarnaujant piliečius“.
Renginys skirtas pirmiausia pristatyti tarpinius įgyvendinamo projekto „Administracinės tapatybės formuojant į piliečius orientuotą valstybės tarnybą“, finansuojamo Lietuvos mokslo tarybos (sutarties Nr. GER-013/2015), rezultatus ir diskutuoti apie kylančias metodologines bei dalykines tyrimų problemas. Pagrindinis projekto tikslas – ištirti administracinių tapatybių vaidmenį formuojant į piliečius orientuotą valstybės tarnybą Lietuvoje. Pagrindiniais analizės objektais yra pasirinktos dvi biudžetinės įstaigos – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai yra dvi didžiausios institucijos Lietuvoje, su kurių tarnautojais susiduria iš esmės kiekvienas Lietuvos gyventojas. Būtent gyventojų dažna kasdieninė sąveika su tarnautojais yra svarbus išskirtinis bruožas, kuriuo remiantis mokslinėje literatūroje paslaugas teikiantys ir tiesiogiai su gyventojais bendraujantys valstybės institucijų darbuotojai įvardijami kaip „artimoji biurokratija“, „artimieji biurokratai“. Jie yra arčiausia žmonių, su jais gyventojai susiduria dažniausia, kita vertus, „artimoji biurokratija“ yra valstybės veidas, valstybės įgaliotinis ir tarpininkas gyventojų akyse. Tas valstybės įgaliotinis gali būti paslaugus ir mandagus, pasiruošęs spręsti gyventojų problemas arba formalistas, abejingas žmonių lūkesčiams bei poreikiams. Todėl labai svarbu tirti, kokie yra, kaip yra formuojami valstybės tarnautojų, pirmiausia „artimųjų biurokratų“ tapatumai, kurie tapatumai užtikrina tinkamą sąveiką su piliečiais, gali geriausiai užtikrinti jautrų atliepį.
Projektas naujoviškas ne tik tuo, kad jis orientuotas į Lietuvoje praktiškai netyrinėtus valstybės tarnautojų elgsenos aspektus, bet ir tuo, kad jis be tradicinių metodų yra taip pat grįstas tokiais duomenų rinkimo metodais kaip netiesioginis ir dalyvaujamasis stebėjimas.
Mokslinio seminaro metu įgyvendinamo projekto grupės nariai pranešimuose nagrinės artimųjų biurokratų tapatumų bei elgsenos aptarnaujant piliečius aspektus, o moksliniame seminare dalyvaujantys kiti mokslinininkai taip pat pasidalys įžvalgomis apie bendresnes viešųjų paslaugų teikimo problemas, paslaugų teikimo alternatyvas, piliečių kodalyvavimą.
Planuojantiems karjerą viešajame sektoriuje
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedra sėkmingai vykdo Valstybės institucijų administravimo magistro studijų programą. Ši programa skirta asmenims, turintiems aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei siekiantiems įgyti ekspertinių-analitinių kompetencijų, reikalingų darbui politiką formuojančiose ir įgyvendinančiose valstybės institucijose. Baigusiems valstybės institucijų magistro studijų programą atsiveria galimybės siekti aukštos kvalifikacijos reikalaujančių pozicijų, vadovaujančio darbo karjeros viešajame sektoriuje.
Teoriniai ir raktiniai įgūdžiai viešojo sektoriaus veiklai tobulinti
Ši programa yra puikus pasirinkimas siekiantiems įgyti teorinių ir praktinių įgūdžių viešojo sektoriaus veiklai tobulinti. Studijuodami viešosios politikos formavimą, magistrantai įsigilins į priemones, per kurias socialinės problemos įtraukiamos į politikos darbotvarkę, kaip planuojamas jų sprendimas, ar jis efektyvus. Studentams atsivers galimybė pažinti, tirti, vertinti viešojo sektoriaus, valstybės tarnybos sistemą, valstybės tarnautojų karjeros planavimą, personalo valdymą ir veiklos vertinimą. Pasirenkamųjų dalykų įvairovė atvers galimybę studentams gilintis į jų interesams artimą sritį – švietimo, sveikatos, statutinių ir nevyriausybinių organizacijų veiklos organizavimą, migracijos valdymo ir kitas problemas. Todėl kryptingai organizuojantiems savo individualius studijų planus tiek paskaitų, tiek tiriamųjų bei baigiamojo darbo, Erasmus studijų perspektyvoje atsivers galimybė įgyti aukštą kvalifikaciją. Šalia teorinių įgūdžių, mes skatiname ir praktinius. Juos iniciatyvūs magistrantai įgyja dalyvaudami savanoriškoje praktikoje VDU socialinių partnerių institucijose (ministerijos, savivaldybės, įvairūs departamentai ir viešosios institucijos, NVO), dalyvaudami kitoje viešojo sektoriaus savanoriškoje veikloje, derindami apmokamą darbą ir studijas. Pasirinkę šią studijų programą įgysite įgūdžių tobulinti savo asmeninį, bendruomenės ir valstybės gyvenimą.
Valstybės institucijų administravimo studijų dalykus dėstys akademikai ir praktikai. Sėkmingai studijas baigę absolventai įgis reikalingų žinių tolesnei sėkmingai karjerai ne tik Lietuvos viešojo valdymo, bet ir tarptautinėse organizacijose.
Iššūkiai viešajai politikai ir viešajam administravimui
Per Lietuvą ir pasaulį slenkanti neoliberalizmo banga meta didelį iššūkį viešosios politikos formuotojams ir įgyvendintojams. Kaip pasiekti geriausių rezultatų mažiausiomis finansinėmis sąnaudomis? Naujoji viešoji vadyba siūlo perimti verslo sektoriaus idėjas. Valdysenos perspektyvoje į valstybės valdymą siekiama įtraukti bendruomenes, piliečius, kurie yra žmogaus teisių turėtojai , pilni lūkesčių ir reikalavimų sąlygotų gerovės visuomenės idėjos. Kaip užtikrinti sveikatos ir socialines paslaugas senstančiai visuomenei? Ką daryti, kad vaikai augtų šeimose, o ne vaikų globos namuose? Kaip valdyti žalą, kylančią dėl besaikio alkoholio vartojimo? Kaip mažinti savižudybes, patyčias mokyklose, migracijos srautus? Gal šioms ir kitoms gerbūvio problemomis spręsti reikia valstybinių programų? Jų rengėjų ir įgyvendintojų? Tam reikia geros valios, kryptingų studijų, ekspertinės-analitinės kompetencijos ir efektyvaus darbo viešajame sektoriuje. Jūs galite būti tie, kurie įprasmins savo gyvenimą siekdami ne tik savo, bet ir valstybės institucijų, valstybės geresnio funkcionavimo.
Valstybės institucijų administravimo magistro studijų programa skirta socialinių mokslų (viešasis administravimas, sociologija, socialinė politika, socialinis darbas, ekonomika, pedagogika, politikos mokslai, viešoji komunikacija, visuomeninė geografija ir kt.), humanitarinių mokslų (istorija, filosofija, filologija, etnologija) ir biomedicinos mokslų (visuomenės sveikata) bakalaurams, taip pat ir dirbantiems specialistams. Kilus klausimams, kreiptis Valstybės institucijų administravimo studijų komiteto vadovę (ilona.tamutiene@vdu.lt ).
Teksto autorė – Ilona Tamutienė VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto viešojo administravimo katedros docentė, Valstybės institucijų administravimo studijų programos komiteto vadovė.
VDU vykdys pirmąją Diplomatijos studijų programą šalyje
Nuo šio rudens Vytauto Didžiojo Universitete (VDU) Vilniuje (Lietuvos edukologijos universiteto patalpose) pradedama vykdyti nauja „Diplomatijos“ magistrantūros studijų programa. Tai bus pirmoji programa Lietuvoje, skirta specializuotoms diplomatijos studijoms. Kitaip nei iki šiol Lietuvos universitetų siūlomose Tarptautinių santykių programose, čia dėmesys bus kreipiamas ne tik į bendras pasaulio politikos problemas ir jas aiškinančias teorijas, bet bus mokoma ir praktinių diplomato darbui reikalingų įgudžių, tokių kaip retorika, politikos analizė ir raportavimas, protokolas ar derybų menas.
Programa atspindi augantį jaunų profesionalų poreikį
„Jaučiame tokios programos poreikį. Įvairiuose pokalbiuose, taip pat ir Užsienio reikalų minsterijoje, esame aptarę problemą, kad Lietuvoje nėra diplomatinės akademijos. Mūsų diplomatai yra iš labai skirtingų institucijų, su skirtingais diplomais, akademinėmis patirtimis ir žiniomis. Apskritai reikalinga Lietuvos diplomatų apmokymo koncepcija ir mokslinė bazė, gebanti patenkinti tiek Lietuvos diplomatinės tarnybos poreikius, tiek platesnius mūsų šalies atstovavimo pasaulyje uždavinius“ teigia VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas Šarūnas Liekis. „Džiaugiamės, kad Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasitiki VDU ir laiko univeristetą svarbiu Ministerijos socialiniu partneriu“.
Nors per pastaruosius 25 nepriklausomybės metus Lietuva užsiaugino gabių diplomatų, jiems šios profesijos daugiausiai teko mokytis iš praktikos. Kitaip nei kitose regiono valstybėse (Estijoje, Lenkijoje), mūsų šalyje iki šiol nesukurta nacionalinė diplomatų rengimo tradicija. Taip pat 2014 metais vyriausybiniu lygiu susirūpinta, jog kandidatai iš Lietuvos – vieni silpniausiai pasirodančių ir tarptautiniuose, ypatingai Europos Sąjungos, konkursuose. Tai dar kartą patvirtina VDU siūlomos „Diplomatijos“ programos poreikį: rengti jaunus profesionalus, ne tik išmanančius plačią tarptautinės politikos, ekonomikos ir saugumo tematiką, bet turinčius ir tarptautinio lygmens viešosios administracijos poreikius atitinkančių retorinių, informacijos valdymo, analitinių įgūdžių.
Programa turės tarptautinius partnerius
Vytauto Didžiojo universitetas vienintelis Lietuvoje priklauso Tarptautiniam diplomatų ugdymo forumui (International Forum on Diplomatic Training (IFDT)), kuris jungia daugelį pasaulio diplomatinių akademijų, tokių kaip Fletcher School of Diplomacy, Prancūzijos Viešojo administravimo mokyklą (ENA), Didžiosios Britanijos Foreign and Commonwealth Office Diplomatijos akademiją ir kitas.
VDU „Diplomatijos“ magistrantūros programa parengta atsižvelgiant į geriausius pasaulio diplomatinėse mokyklose dėstomų programų pavyzdžius. Prestižinės Vienos Diplomatinės Akademijos direktorius, ambasadorius Hans Winkler dalyvaus studijų programos komiteto veikloje. Ateityje bus pasirašomos sutartys su kitomis Europos ir pasaulio mokyklomis ir universitetais, kurių dėstytojai bus kviečiami dėstyti Lietuvoje.
Diplomatas – ne tik valstybės administracijoje pritaikoma profesija
Šiuolaikiniai diplomatinių praktikų tyrinėtojai diplomatiją apibrėžia ne tik kaip tarptautinę profesinę bendruomenę, tiesiogiai valdančią globalios politikos procesus, bet ir kaip fundamentalią socialinę praktiką, kurios esmę sudaro gebėjimas tarpininkauti, komunikuoti, atstovauti, greitai ir efektyviai įsisavinant reprezentuojamos organizacijos interesus, gerai orientuotis ir valdyti konfliktines situacijas.
“Šiame dinamiškame globalizacijos amžiuje diplomatija jau seniai peržengė tradicinių apibrėžimų ribas. Šiandieninė diplomatija maksimaliai mobili, efektyviai reaguojanti į netikėtus ir įvairius iššūkius. Neužmiršdami tradicinių diplomatinės tarnybos tikslų – atstovauti ir ginti savo šalies, piliečių interesus, diplomatai vis dažniau turi orientuotis ne į kabinetinius susitikimus, protokolus ir deklaracijų derinimus, o į nuolatinį lankstumą, inovatyvumą, gebėjimą kuo greičiau atsidurti reikiamoje vietoje, tarp reikiamų žmonių, reikiamu metu. XXI amžiaus diplomatai – mokantys lengvai bendrauti ir komunikuoti, išmanantys naujausias technologijas, žinantys netradicines užsienio kalbas,“ teigia ambasadorius Darius Degutis. Jo nuomone, „Diplomatijos magistro programa – puikus ir ilgai lauktas sprendimas“.
Programos teikiamos, į šiuolaikines aktualijas orientuotos žinios bus pritaikomos ne tik diplomatinėje, valstybės tarnyboje, dirbant tarptautinėse organizacijose, bet studentams bus naudingos ir privačiame sektoriuje, kur vis labiau reikalingi visapusiški, lyderio ir mediatoriaus savybių turintys darbuotojai.
Dėstys profesionalai
Rengiant programą buvo siekiama suburti profesionalią dėstytojų komandą. Paskaitas ir seminarus kviečiami vesti ne tik VDU profesoriai, tarptautinių santykių, teisės ir ekonomikos specialistai, tokie kaip prof. Mindaugas Jurkynas, prof. Egdūnas Račius, prof. Leonidas Donskis, bet ir ilgametės praktikos turintys diplomatai, komunikacijos, derybų, politikos analizės specialistai: ambasadorius Darius Degutis, Rytis Zemkauskas, dr. Nortautas Statkus ir kiti.
Programa vykdoma anglų kalba, o tai atveria galimybes kviesti studentus ir dėstytojus iš užsienio ir taip praturtinti programą skirtingomis akademinėmis tradicijomis ir patirtimis.
Studentė – apie studijas ir praktiką užsienyje
Regionistikos katedroje vykdoma bakalauro studijų programa Tarptautinės politikos ir vystymo studijos išleis pirmąją absolventų laidą.
Ši tarpdisciplininė ir tarptautinė programa yra vykdoma anglų kalba. Šiuo metu programoje tarptautinę ir multikultūrinę aplinką formuoja daugiau kaip 60 nuolatinių užsienio studentų iš JAV, Venesuelos, Turkijos, Maroko, Gruzijos, Ukrainos, Nigerijos, Azerbaidžano, Italijos, Vokietijos bei kitų šalių, taip pat auditorijas kiekvieną semestrą papildo Erasmus mainų studentai iš įvairių Europos ir Azijos šalių.
Tarptautinės politikos ir vystymo studijų suteiktų galimybių pavyzdžiais ir įgyta patirtimi dalinasi pirmosios būsimos absolventų laidos atstovė Roberta Sadauskaite.
Pasirinkote studijuoti Lietuvoje, tačiau studijos yra dėstomos anglų kalba? Ar esate patenkinta savo pasirinkimu?
Tarptautinės politikos ir vystymo bakalauro studijos VDU PMDF man suteikė ne tik reikalingų įgūdžių būsimai profesijai, bet ir daug saviraiškos galimybių universitete bei tarptautinės patirties. Studijos anglų kalba, kuri šiuo metu yra tapusi pasauline lingua franca suteikia pranašumą darbo rinkoje.
Ar studijos kartu su užsienio studentais sukuria didesnę pridėtinę vertę ir kitokią mokymosi aplinką?
Didesnė pridėtinė vertė ir kitokia mokymosi aplinka pasijaučia kuomet lietuviai ir užsienio studentai įsijungia į bendrą diskusiją tiek universitete, tiek ir už jo ribų. Tai ne tik leidžia praplėsti savo pasaulėžiūrą ir kultūrinį pažinimą, bet kartu suteikia žinių, kurių nerasi jokiuose moksliniuose straipsniuose. Studijuoti kartu su užsienio studentais yra puiki patirtis, padedanti ugdyti toleranciją kitoms kultūroms.
Be anglų kalbos, kuria yra vykdomos VDU Tarptautinės politikos ir vystymostudijos, jūs dar studijavote vieną iš pasirinktų regiono kalbų (arabų, rusų, prancūzų arba turkų). Kokią kalbą pasirinkote? Kaip manote, ar papildomas kalbų mokėjimas atveria geresnes galimybes darbo rinkoje?
Visada domėjausi post-sovietinėmis valstybėmis, todėl pasirinkau studijuoti rusų kalbą. Mano nuomone, tai yra didelis pranašumas darbo rinkoje, ypač norintiems tapti tarptautinių santykių ar vystymo specialistais. Kalbų mokėjimas ne tik praplečia komunikacijos galimybes, bet yra neatsiejama kultūrinio pažinimo dalis, kuri yra svarbi kiekvienam, dirbančiam vystymo ar tarptautinių santykių srityje.
Antraisiais studijų metais laimėjote konkursą pagal dvišalių mainų programą ir išvykote studijuoti į Gruzijos Tbilisio universitetą? Kodėl nusprendėte vykti būtent į Gruziją? Kuo buvo skirtinga studijų patirtis šioje šalyje?
Mano noras studijuoti Tbilisio valstybiniame universitete buvo paremtas noru iš arčiau susipažinti su dar tik besikuriančia ir demokratijos link einančia post-sovietine valstybe. Taip pat buvo labai įdomu iš arti susipažinti su dviejų separatistinių regioninių konfliktų draskoma valstybe bei jos kultūra. Studijų patirtis Gruzijoje buvo unikali ne vien tik dėl patirties mokytis su pirmo kurso magistrantais, bet ir dėl to, jog paskaitas dėstė praktikai bei žymūs politikai. Studijuojant Gruzijoje teko garbė susipažinti su Europos Sąjungos (ES) stebėjimo misijos Gruzijoje veikla ir kartu su darbuotojais apsilankyti Pietų Osetijos pasienyje bei pabūti perkeltų asmenų stovykloje, įsikūrusioje šalia Tbilisio ir kurioje buvo suteikta galimybė išgirsti nuo vidinių konfliktų nukentėjusių žmonių istorijas.
Vėliau, laimėjusi Erasmus mainų konkursą pasirinkote vieno semestro studijas Glasgow Universitete, Jungtinėje Karalystėje. Būtent Jungtinės Karalystės universitetai laikomi vieni geriausių pasaulyje ir vis daugiau lietuvių renkasi studijas šioje šalyje. Ar galėtumėte išskirti, kokius didžiausius skirtumus pastebėjote studijų procese Škotijoje lyginant su studijomis Lietuvoje?
Škotijoje universiteto miestelyje yra 12 aukštų biblioteka, kuri dirba nuo 7 valandos ryto iki 2 valandos nakties. Mokymosi procesas vyksta 15 studentų grupėse, sėdint ratu ir taip sukuriant patogią, jaukią aplinką. Paskaitos organizuojamos, kaip seminarai, kurių metu dėstytojai skatina studentus aktyviai įsijungti į diskusijas bei debatus. Glazgo universitete didelė reikšmė skiriama individualiam savarankiškam mokymuisi, taip skatinant studentų analinį, kritinį mąstymą. Žinoma, įspūdį paliko ir tai, jog universiteto miestelyje galima puikiai praleisti laisvalaikį ir bent trumpam atsipūsti nuo mokslų.
Jūs esate viena iš gabiausių programos studentų ir neabejotinai puikus pavyzdys, kaip galima sėkmingai išnaudoti visas suteikiamas galimybes. Paskutiniaisiais metais jums taip pat pavyko laimėti Erasmus+ praktikos konkursą? Kokią instituciją pasirinkote praktikai atlikti?
Visada svajojau išbandyti save diplomatinio darbuotojo pareigose, todėl sudalyvavau Erasmus+ praktikos mainų konkurse, kuris suteikė galimybę atlikti savo privalomą kvalifikacinę praktiką Lietuvos Respublikos (LR) ambasados Italijos Respublikoje konsuliniame skyriuje. Tai man leido iš arti susipažinti su ambasados kasdienybe bei prisidėti prie konsulinių problemų sprendimo.
Ar studijos VDU suteikė pakankamai žinių ir kompetencijų praktinėms užduotims LR ambasadoje Romoje atlikti?
Tarptautinės ir diplomatinės teisės išmanymas buvo tikrai labai naudingas atliekant kasdienines pareigas. Be abejo, kritinis mąstymas, darbas komandoje, kruopštumas, atsakingumas yra būtinos kompetencijos, dirbant tokį darbą, kurias būtent ir įgijau studijų metu.
Kokie yra jūsų ateities planai?
Šiuo metu planuoju atlikti dviejų mėnesių Erasmus+ absolventų praktiką „International Alliance of Women“ organizacijoje, taip pat jau gavau kvietimą studijuoti magistro studijas Romos Sapienzos universitete.
Priėmimas į magistrantūros studijas
Nuo birželio 1 dienos skelbiamas priėmimas į magistrantūros studijų programas Vytauto Didžiojo universitete. 2016 metais priėmimas Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete skelbiamas į šias programas:
- Diplomatija ir tarptautiniai santykiai (anglų k.)
- Diplomatija (anglų k., Vilniuje)
- Rytų Azijos regiono studijos (anglų k.)
- Socialinė ir politinė kritika (lietuvių k. arba anglų k.)
- Šiuolaikinė Europos politika (lietuvių k.)
- Valstybės institucijų administravimas (lietuvių k.)
- Integruota komunikacija (lietuvių k.)
- Žurnalistika ir medijų industrijos (lietuvių k.)
Prašymų pateikimas ir priėmimo eiga
Prašymų dalyvauti priėmime į magistrantūros studijas registracija vyksta internetu. Stojantieji gali nurodyti iki 4 pageidavimų, juos išdėstant prioriteto tvarka.
Prašymus galima teikti iki birželio 27 d. 21 val. VDU absolventai turi pateikti tik registracijos mokesčio kvito kopiją (šiais nurodytais rekvizitais), asmens tapatybės dokumentą, jei keitėsi asmens duomenys, bei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus. Kitų aukštųjų mokyklų absolventai turi pateikti išsilavinimo dokumentų, asmens dokumento, registracijos mokesčio kvito ir kitų dokumentų kopijas.
Birželio 29 – 30 dienomis vyks stojančiųjų motyvacijos vertinimas, stojant į studijų programas, kurių priėmimo sąlygose numatytas motyvacijos vertinimas. Stojantieji privalo dalyvauti motyvacijos vertinime nurodytu laiku. Jei stojantieji dėl objektyvių priežasčių motyvacijos vertinime negali dalyvauti, turi iš anksto apie tai pranešti studijų programą vykdančiam fakultetui ir susiderinti dėl motyvacijos pokalbio vertinimo galimybių vaizdo konferencijos būdu.
Birželio 27 – 29 dienomis vyks diagnostinis anglų kalbos testas tiems, kurie yra baigę kitas aukštąsias mokyklas ir jei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytas būtinas akademinės anglų kalbos kalbos lygis ir stojantysis nepatiekė anglų kalbos liudijančio dokumento. Pildydami prašymą stojantieji turi pažymėti dieną ir laiką, kuriuo metu pageidauja atlikti diagnostinį anglų kalbos testą.
Visą informaciją apie 2016 m. priėmimą į nuolatinės formos magistrantūros studijas rasite čia.
VDU docentė vykdys mokslinius tyrimus Jeilyje
Regionistikos katedros docentė dr. Jolanta Mickutė laimėjo prestižinę Jeilio universiteto J. Kazicko Baltijos studijų stipendiją kitais akademiniais metais dirbti Jeilio universitete, Konektikute, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV).
Jeilyje doc. dr. J. Mickutė vykdys istorinius tyrimus ir rašys straipsnius, susijusius su šiuolaikine žydų istorija Rytų Europoje, nagrinės genderinės ir nacionalistinės tapatybių sankirtas tarpukario Lenkijoje ir Lietuvoje.
Doc. dr. J. Mickutės mokslinių tyrinėjimų sritys: šiuolaikinė žydų istorija, lenkų-žydų santykiai, lenkų-lietuvių-žydų santykiai, sionizmas, šiuolaikinė Rytų Europos ir Rusijos istorija, kultūrinė ir politinė istorija, lytis ir moterų bei jaunimo istorija, nacionalizmas, karas ir kt.
Jeilio universitetas (angl. Yale University) – vienas seniausių ir žinomiausių (veikia nuo 1701 m.) JAV universitetų, įsikūręs Niu Heivene, Konektikuto valstijoje, kuris priklauso elitinių JAV universitetų grupei, vadinamai Gebenės lygai (angl. Ivy League) bei užima vieną pirmųjų pasaulio universitetų reitingų pozicijų.
PMDF dėmesys Lietuvos nacionaliniam saugumui
Gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijoje Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto mokslininkai prof. M. Jurkynas ir dr. G. Česnakas, Krašto apsaugos ministras J. Olekas, parlamentinių partijų atstovai, kariškiai ir NVO atstovai diskutavo apie parlamentinių politinių partijų 2014-2020 m. susitarimo dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių bei jų įgyvendinimo perspektyvų.
Diskusijos metu buvo pabrėžta, kad nors tai nėra pirmasis parlamentinių politinių partijų susitarimas, tačiau skirtingai nei iki tol buvę, šis yra įgyvendinamas ir yra aiškiai matomi jo rezultatai. Susitarimo pagrindu nuolat didinamas finansavimas krašto apsaugai, didinamas karinis rezervas, atnaujinama ginkluotė ir infrastruktūra, stiprinamas bendradarbiavimas su partneriais užtikrinant karinį saugumą ir atgrasymą, sėkmingai įgyvendinti ir tęsiami projektai, užtikrinantys Lietuvos energetinį saugumą ir mažinantys priklausomybę nuo Rusijos, išlaikomas dėmesys ES Rytų partnerystės šalims – ypač Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai.
Diskusijos metu buvo iškeltas pasiūlymas peržiūrėti susitarimą po Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų 2016 m. spalį, siekiant išlaikyti nuoseklumą užsienio politikos ir saugumo srityse bei nustatyti naujus prioritetus. Diskusijos metu taip pat buvo pabrėžta būtinybė stiprinti pilietiškumą ir civilinius pajėgumus, sąjungininkų įsipareigojimus, toliau modernizuoti ginkluotę, išnaudoti Lietuvoje esančius karinės pramonės teikiamus privalumus, stiprinti analitinius pajėgumus.
