VDU lankysis terorizmo ekspertas T. Akunjee
Gegužės 26–27 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) svečiuosis ir dvi viešas diskusijas surengs terorizmo ekspertas iš D. Britanijos, advokatas Tasnime Akunjee.
Pirmojoje diskusijoje su VDU Socialinių mokslų fakulteto profesoriumi, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto nariu Jonu Ruškumi ir VDU Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėju prof. Gintautu Mažeikiu, svečias iš D. Britanijos aptars musulmonų bendruomenių kultūrinę integraciją Vakarų šalyse. Tuo tarpu antrame pokalbyje su filosofu, VDU profesoriumi Leonidu Donskiu T. Akunjee kalbėsis apie islamistinio terorizmo tikimybę Lietuvoje.
Tasnime Akunjee yra baudžiamosios teisės advokatas, dirbantis terorizmo ir su juo susijusių nusikaltimų srityje; jo patirtis teisinėje gynyboje – 17 metų. Advokatas taip pat yra tiesiogiai ir aktyviai prisidėjęs prie asmenų, iškeliavusių į konflikto zonas ir persigalvojusių, sėkmingo grąžinimo į jų gimtąsias šalis. Tarp jo reikšmingiausių pasiekimų – derybos dėl D. Britanijos pilietės, kurią buvo įkalinusios Sirijos sukilėlių pajėgos, išlaisvinimo ir sugrąžinimo į tėvynę, bei pagalba trijų moksleivių, išvykusių iš Londono į ISIS valdomą Siriją, šeimoms, darbas siekiant šias moksleives sugrąžinti į D. Britaniją.
T. Akunjee taip pat suteikė medžiagą D. Britanijos Vidaus reikalų specialiajam komitetui dėl šalies kovos su terorizmu strategijos, dėstė paskaitas šia tema ir dalyvavo diskusijose D. Britanijoje ir užsienyje.
Svečio vizitas Lietuvoje suteikia retą galimybę išgirsti tarptautinio eksperto komentarus ir gilią analizę apie terorizmą iš žymiai platesnės perspektyvos.
Pirmoji diskusija „Cultural Integration of Alien Communities within a Western Context“ („Svetimšalių bendruomenių kultūrinė integracija Vakarų kontekste“) su T. Akunjee vyks gegužės 26 d., ketvirtadienį, 11 val., Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25). Diskusiją moderuos VDU Socialinių mokslų fakulteto profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys Jonas Ruškus.
Antroji diskusija „The Likelihood of Islamic Terrorism in Lithuania“ („Islamistinio terorizmo tikimybė Lietuvoje“) su T. Akunjee ir filosofu, VDU profesoriumi Leonidu Donskiu vyks gegužės 27 d., penktadienį, 11 val., VDU centrinių rūmų fojė (S. Daukanto g. 28).
Konferencijoje – apie Kauną kaip Šiaurės Kasablanką
Gegužės 17 d., antradienį, 9 val., Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas) vyks tarptautinė konferencija „Šiaurės Kasablanka: pabėgėliai ir gelbėtojai 1939-1940 m. Kaune“ (Casablanca of the North: refugees and rescuers in Kaunas 1939–1940).
Konferencijos tikslas – iš naujo įvertinti lemtingą 1939–1940 m. laikotarpį. Tuomet paskutinius laisvės gurkšnius įkvepianti Lietuva ir jos laikinoji sostinė Kaunas tapo reikšmingų įvykių epicentru. 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui šalis priėmė apie 30 000 karo pabėgėlių – daugiausia iš kaimyninės Lenkijos. Jiems išlaikyti ir paremti buvo sukurta visa infrastruktūra, skiriamos valstybės lėšos, tad iki pat 1940 m. birželio sovietų okupacijos Lietuvos valstybė demonstravo atsakingą ir kilnų elgesį padėdama karo pabėgėliams.
Įprastai pabėgėlių drama siejama su Japonijos konsulu Čiune Sugihara ir Nyderlandų garbės konsulu Janu Zwartendijku, išdavusiais gyvybes gelbėjančias vizas, tačiau gana dažnai pamirštama Lietuvos valstybės laikysena ir pagalba pabėgėliams – juk pastarieji išsigelbėjimo kelių iš mūsų šalies pradėjo ieškoti tik tuomet, kai Sovietų Sąjunga ėmė traiškyti Lietuvos nepriklausomybę. Todėl vienas iš konferencijos uždavinių – įvertinti Lietuvą tarptautiniame kontekste, parodant, kokia ji buvo iš tikrųjų – tarptautinis subjektas, turintis savo poziciją ir atsakomybės supratimą.
Konferencijos metu bus išryškintas platesnis kontekstas ir ryšiai, kurie iki šiol buvo dar mažai pristatyti visuomenei: bus bandoma rekonstruoti, kokia situacija buvo to meto Lietuvoje, kas ką ir nuo ko gelbėjo, galimi gelbėtojų saitai, taip pat išsigelbėjusių keliai nuo Lietuvos, Japonijos iki Filipinų.
Tarptautinėje konferencijoje dalyvaus mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Izraelio, Japonijos, JAV, Rusijos. Konferencijoje taip pat lankysis Č. Sugiharos sūnus Nobuki Sugihara. Konferencijos kalba – anglų.
Konferenciją organizuoja viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“ kartu su Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejumi ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetu, aktyviai prisidedant ir konferencijos partneriams: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, Švedijos, Japonijos, Vokietijos ir Lenkijos ambasadoms Lietuvoje.
Tai bus pirmoji tarptautinė mokslinė konferencija neseniai atidarytoje valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje.
Kodėl verta studijuoti politikos mokslus?
Politikos mokslų programa yra viena seniausių programų Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete. Ji dėstoma jau daugiau nei 15 metų. Savo mintimis apie šios programos privalumus dalijasi programos vadovė dr. Gerda Jakštaitė.
Ar galėtumėte plačiau papasakoti apie šią programą, kuo ji siskiriasi nuo kitų?
Politikos mokslų studijų programų Lietuvoje nėra daug – Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politikos mokslų programa yra klasikinė tokio tipo programa, sukonstruota, remiantis užsienio universitetų pavyzdžiu ir itin gerai įvertinta tarptautinių ekspertų. Iš kitų programų ji išsiskiria tuo, jog apjungia visas pagrindines žinių bei įgūdžių grupes, kurias turi turėti geras politikos mokslų specialistas – programoje studentams dėstomi dalykai apie vidaus ir užsienio politiką, tyrimo metodus, viešųjų ryšių, politinės filosofijos, psichologijos ypatumus, didelis dėmesys skiriamas įvairiems pasaulio regionams.
Politika tikrai gali ir, kaip pastebėjo vienas iš buvusių Lietuvos užsienio reikalų ministrų, turi būti profesija. Mūsų siūloma programa parengia tikrai gerus politikos mokslų specialistus, turinčius platų akiratį ir kritinį mąstymą. Politikos mokslų programa neorientuoja studento į siaurą specifinę sritį, priešingai – suteikia klasikinių politinių žinių bagažą, todėl absolventams lengviau prisitaikyti darbo rinkoje. Programa turėtų būti itin patraukli žmonėms, besidomintiems tarptautiniais santykiais ir užsienio politika – studentai gali rinktis klausyti dalykus apie JAV, Lotynų Amerikos, Rusijos, Baltijos šalių užsienio politiką, tarptautinį saugumą, geopolitiką.
Kam skiriamas didžiausias dėmesys? Kokie dalykai akcentuojami?
Politikos mokslų programa yra subalansuota taip, jog studentai gautų visavertį žinių ir įgūdžių bagažą – pirmaisiais studijų metais studentai klauso įvadinių dalykų apie politikos mokslus, Lietuvos politinę sistemą, tarptautinius santykius, ES, viešuosius ryšius. Vėliau gilina žinias ir greta privalomų dalykų savo nuožiūra gali rinktis jiems patinkančius dalykus iš įvairių sričių, pavyzdžiui, migracijos, rinkiminių kampanijų, diplomatijos, įvairių šalių užsienio politikos ir kt.
Verta paminėti, jog šioje programoje taikomi įvairūs studijų metodai – studentai ne tik diskutuoja, dirba su literatūra, bet ir dalyvauja simuliaciniuose žaidimuose (pavyzdžiui, „žaidžia“ derybas, posėdžius), debatuose, mokosi rašyti įvairaus žanro tekstus.
Kokie dėstytojai skaito paskaitas?
Politikos mokslų programoje dirbančių dėstytojų kolektyvas gana jaunas, bet veržlus ir labai profesionalus. Turime tarptautinių santykių, saugumo, Europos Sąjungos, JAV, Rusijos, politinių institucijų, politinių partijų, rinkiminių kampanijų, žmogaus teisių specialistų. Mūsų dėstytojai nuolat tobulinasi, dalyvauja stažuotėse, skaito pranešimus tarptautinėse konferencijose, vyksta dėstyti į užsienio universitetus.
Beje, nemažai Politikos mokslų dalykų buvo parengti remiantis gerąja užsienio universitetų patirtimi – mūsų dėstytojai stažavosi užsienio universitetuose ir gautą patirtį pritaikė programos dalykams atnaujinti (pavyzdžiui, Tarptautinių santykių pagrindams; Lyginamosios politikos įvadui). Dalykas „JAV vidaus ir užsienio politika“ buvo atnaujintas po laimėtos stažuotės JAV – JAV Valstybės departamentas organizavo specialius kursus mokslininkams dalykams apie JAV rengti.
Ar yra numatyta studentų praktika studijų laikotarpiu?
Šioje studijų programoje teorinė informacija yra derinama su praktiniais įgūdžiais, todėl itin didelis dėmesys skiriamas studentų praktikai. Politikos mokslų programos studentai studijų metu atlieka 2 praktikas: pažintinę praktiką tyrimo centruose, politinėse partijose, nevyriausybinėse organizacijose ir kvalifikacinę praktiką valstybės institucijose (pavyzdžiui, ministerijose, tarp jų – ir Užsienio reikalų ministerijoje, ambasadose), savivaldybėse.
Ar yra sudaromos galimybės išvykti pusmečiui ar metams pastudijuoti užsienyje?
Programos studentai turi dideles galimybes vykti studijuoti užsienio universitetuose: per Erasmus programą arba dvišalių mainų programą. Programos studentai gali vykti studijuoti į Italijos, Čekijos, Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Estijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Belgijos, Turkijos ir kitus universitetus. Mūsų tarptautinių partnerių sąrašas išties ilgas – studentų galimybės šioje srityje didelės.
Šiuo metu daugiausiai studentų renkasi Jungtinės Karalystės, Italijos, Danijos, Prancūzijos universitetus pusmečio ar metų studijoms.
Kokiose srityse gali dirbti šios studijų programos absolventai?
Programos absolventai gali dirbti įvairiose valstybės institucijose (Seime, ministerijose, ES institucijose), savivaldybėse, nevyriausybinėse organizacijose, privačiame sektoriuje. Ne vienas mūsų programos absolventas dirba LR užsienio reikalų ministerijoje, LR Krašto apsaugos ministerijoje, įvairiose savivaldybėse, ES institucijose.
Ko palinkėtumėte būsimiems studentams, kurie planuoja pasirinkti politikos mokslų studijas?
John Kennedy yra pasakęs “The problems of the world cannot possibly be solved by skeptics or cynics whose horizons are limited by the obvious realities. We need men who can dream of things that never were and ask „why not?” Tad būsimiems studentams palinkėčiau būti smalsiems atkakliems idealistams: domėtis visais aplink vykstančiais procesais, ryžtingai siekti savo tikslų bei tikėti, jog jie gali pakeisti pasaulį. Nes kas gi kitas tai padarys?
Interviu ėmė Politikos mokslų programos ketvirto kurso studentas Evaldas Kovalenkovas.
„Academia Cum Laude“ vadovaus Leonidas Donskis
Nuo rudens VDU pradėsiančiai veikti „Academia Cum Laude“ vadovaus filosofas, VDU profesorius Leonidas Donskis. Unikali individualių studijų sistema motyvuotiems studentams leis rinktis dalykus laisvųjų menų (lot. artes liberales) principu ir visų studijų metu dirbti su pasirinktu profesionalu, aukščiausio lygio mokslininku ar pripažintu menininku.
„Academia Cum Laude“ vadovo, filosofo L. Donskio teigimu, akademija sieks prisidėti prie pastangų kurti Lietuvos ateities šviesuomenę – būsimąjį mokslo, kultūros, technologijų, verslo elitą, kurio motyvacijos lygis yra aukštas.
„Studentai patirs tikrą intelektualinę puotą – tai, ką Antikos laikų graikai vadino„symposion“. Dėstytojai pasiilgo darbo su šviesiais, motyvuotais studentais, o studentai irgi nenusivils – jie patirs studijų ir savęs tobulinimo džiaugsmą.
Pamėginsime padovanoti nepasitenkinimo ir džiaugsmo būseną vienu metu – kai nesi patenkintas savimi, bet džiaugiesi, nes žinai, ką turi padaryti: esi pasišventęs skaitymui, kritiniam mąstymui, savęs lavinimui, savęs pažinimui“, – paaiškino filosofas.
Lietuvoje precedento neturinčios studijos sujungs dviejų geriausių pasaulio universitetų, Kembridžo ir Harvardo, studijų modelius ir leis studentams patiems pasirinkti, kaip studijuoti – plečiant arba gilinant savo žinias.
Studijos bus skirtos labiausiai motyvuotiems studentams, visuomet siekiantiems žinoti daugiau, o jų dėstytojai (kuratoriai) bus aukščiausio lygio tarptautiniu mastu pripažinti VDU profesoriai: filosofai Leonidas Donskis, Gintautas Mažeikis, istorikas Egidijus Aleksandravičius, informatikas Tomas Krilavičius, chemikas Audrius Sigitas Maruška, fotografas Romualdas Požerskis, sociologas Artūras Tereškinas, religijotyrininkas Egdūnas Račius ir daug kitų.
Pasak akademijos vadovo L. Donskio, šiose studijose nebus nenatūralios priešpriešos tarp humanitarinių ir tiksliųjų mokslų – visiškai ignoruojant mokslą, negali būti geras humanitaras, ir atvirkščiai, be laisvųjų menų ar humanitarinių mokslų, sunku tapti geru mokslininku. „Akademijoje neužsidarysime į metodo ar disciplinos celę, o atrasime tarpdisciplininio bendradarbiavimo džiaugsmą. Matematikai, sociologai, fizikai, filosofai ir t. t. – visi jie natūraliai įkvepia vieni kitus. Todėl ir sieksime išlaikyti universalųjį universitetų principą“, – teigė filosofas.
Akademijoje kuratorius studentui bus ne tik dėstytojas, bet ir mokslinės veiklos vedlys, kuris konsultuos studentą akademiniais klausimais, vadovaus jo tyrimams, projektams, dalinsis sukaupta patirtimi ir padės jam siekti savo tikslų.
Studentas galės rinktis gilinti žinias konkrečioje studijų programoje, specializaciją pasirenkant vėliau, arba laisvųjų menų sistemą atitinkančias, platų dalykų spektrą apimančias studijas. Stodamas neretai studentas dar nėra galutinai apsisprendęs dėl savo specialybės, todėl studijuojantiems pagal individualią studijų sistemą bus suteikiama galimybė specializaciją rinktis vėlesniuose kursuose ar netgi ją keisti radikaliai.
„Kaip sako dirigentas orkestrui, arba režisierius aktoriams – laimingiausios akimirkos yra repeticijos, kitaip tariant, mūsų darbas. Tai ir būtų tas tobulas, svajonių universiteto modelis, kai didžiausią džiaugsmą teikia savęs tobulinimas. Ir ne tik studentų, bet ir mūsų pačių, dėstytojų, kuratorių“, – akademijos tikslus įvardijo profesorius.
Daugiau informacijos apie „Academia Cum Laude“ teikiama VDU tinklalapyje. Artimiausiu metu jame bus pateikti išsamesni reikalavimai, dokumentų pateikimo terminai ir kita aktuali informacija.
Politologijos magistrantai lankėsi Varšuvoje
Varšuvos miesto įkūrimo legenda pasakoja romantišką istoriją, kaip vyras pamilo vandens būtybę – undinę, kuri laikui bėgant tapo šio miesto simboliu. O „Šiuolaikinės Europos politikos“ magistrantūros studentai, nors ir su dvejone žvelgė į undinių egzistenciją, bet nedvejodami gali teigti, kad Lenkijos instituto Vilniuje dėka – liko neabejingi Varšuvos miestui.
Pradėję studijinę kelionę studentai įsijautė į politikos diplomatų vaidmenį ir jau pirmųjų susitikimų metu ėmėsi gvildenti tiek Lenkijoje, tiek bendrame politiniame Europos kontekste svarbius klausimus. Mūsų studentų delegacija savo politinio akiračio plėtros programą pradėjo Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje, Europos politikos departamente, kuriame buvo svarstomas Lenkijos, kaip pirmininkaujančios šalies Baltijos jūros taryboje, vaidmuo.
Toliau studentai tęsė savo politinių atradimų kelionę Nacionalinio saugumo biure prie Lenkijos Respublikos prezidentūros. Sutapimas ar ne, tačiau ir šioje srityje Lenkija šiais metais atlieka pirmininkaujančios šalies vaidmenį ir yra atsakinga už NATO viršūnių susitikimą Varšuvoje.
Ambasadorius kartu su atašė detaliai pristatė praktinius planuojamo susitikimo aspektus ir pakvietė įvertinti susitikimui sukurto logotipo dizainą. Susipažinę su Lenkijos pirmininkavimo tendencijomis, studentai leidosi į kultūrinį miesto pažinimą. Magistrantai liko sužavėti grojančiais Šopeno suoliukais, lenkų ir žydų paveldu senamiestyje. Noras pažinti kuo platesnius undinėlės miesto vandenis, studentus įsupo į miesto šurmulį, kurio sūkuryje atrado tokią Varšuvą, kurią norėsis aplankyti dar ne kartą.
Antroji vizito diena, maloniai nustebino jaukiu Varšuvos universiteto priėmimu Rytų Europos centre. Susitikimų maratoną magistrantai baigė analizuodami Lenkijos saugumo ir užsienio politikos klausimus Kazimiero Pulaskio fondo būstinėje.
Lenkijos instituto Vilniuje direktoriaus, Lenkijos Respublikos ambasados patarėjo – Marcino Łapczyńskio dėka, išvykos programa buvo labai naudinga ir aktuali jauniems politologams. Studentai buvo kupini įspūdžių bei teigė, kad kelionę tiek studijų, tiek pažintine prasme išnaudojo daugiau nei šimtu procentų.
Lenkijos institutas Vilniuje dar 2010 m. pasirašė bendardarbiavimo sutartį su Vytautu Didžiojo universitetu. Šis bendradarbiavimas kasmet įgauna vis glaudesnį pobūdį.
„VDU vasaros mokykla 2016“ kviečia moksleivius
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) jau penktus metus ragina Lietuvos moksleivius vasarą pasitikti drauge ir turiningai praleisti laiką. „VDU vasaros mokykla 2016“ vyks birželio 13–17 d., jos metu bus galima susipažinti su naujais žmonėmis bei patirti daug įdomių akimirkų.
„VDU vasaros mokykla 2016“ skirta vyresniųjų klasių moksleiviams (10-12 kl.), kurie nori pagilinti žinias juos dominančiose srityse, atlikti įdomias praktines užduotis, naudingai praleisti laiką bei susirasti naujų draugų. Renginio tikslas – suteikti moksleiviams laisvą pasirinkimą ir galimybę domėtis tuo, kas labiausiai patinka ir iš šalies pažvelgti į būsimas studijas. „Pastebima, kad „VDU vasaros mokykla 2016“ padeda moksleiviams priimti sprendimą būsimų studijų krypties orientavimuisi“, – renginio svarbą pristato organizatorė ir VDU Marketingo ir komunikacijos tarnybos direktorė Justina Šimkevičiūtė.
Kiekvieną dieną moksleiviai lankys du pasirinktus skirtingus kursus. Rinktis bus galima iš karjeros, teisės, marketingo, gamtos, socialinių mokslų, menų, informacinių technologijų, skirtingų kalbų ir kultūrų paskaitų. Dalyviai turės galimybę pasirinktas mokslo sritis išbandyti praktiškai bei apsilankyti įvairiose Kauno miesto ir universiteto vietose, organizacijose bei kūrybinėse dirbtuvėse. Anot vienos iš organizatorių, Loretos Petrauskaitės, „VDU vasaros mokykla 2016“ renginio metu ne tik bus suteikiamos puikios sąlygos žinių gilinimui pasirinktose programose, bet ir galimybė puikiai praleisti laiką, išbandyti naujas veiklas bei praplėsti draugų ratą.
Kaip ir kasmet, universitetas moksleiviams pasiūlys ir specialias kultūrines, edukacines ir sportines vakarines veiklas įdomiose Kauno vietose su išskirtiniais žmonėmis. Dalyviams, visą savaitę lankiusiems pasirinktus kursus, bus išduodami diplomai, o paskutinės dienos popietę vyks iškilmingas „VDU vasaros mokyklos 2016“ uždarymas.
Moksleivio bilietas į „VDU vasaros mokyklą 2016“ – atvykstant atsivežti dvi atspausdintas ir tėvų ar globėjų pasirašytas sutikimo kopijas.
REGISTRACIJA. Registracija į vasaros mokyklą vyksta 2 etapais. Pirmasis – registracija į pasirinktus kursus, antrasis etapas – gavus patvirtinimą, per 3 darbo dienas sumokėti 15 eurų registracijos mokestį. Būtina atsiųsti mokėjimo kvito kopiją registracijos metu nurodytu el. paštu.
Registruojantis, pirmenybė teikiama pirmą kartą dalyvaujantiems VDU vasaros mokykloje.
KONKURSAS. Visi norintys nemokamai patekti į VDU vasaros mokyklą gali dalyvauti universiteto organizuojamame konkurse. Sąlygos labai paprastos:
- Nusifotografuoti su vienu iš VDU vasaros mokyklos organizatoriumi;
- Įsikelti nuotrauką į socialinio tinklo „Facebook“ puslapį, pridedant žymą (angl. hashtag) VDU vasaros mokykla;
- Iki gegužės 31 dienos surinkti kiek įmanoma daugiau „like“ ir laimėti nemokamą kvietimą į VDU vasaros mokyklą (+ galimybė gyventi VDU bendrabutyje vasaros mokyklos metu nemokamai).
Kas yra VDU vasaros mokyklos organizatoriai, kur ir kada jie lankysis, bei visa kita informacija bus skelbiama renginio „Facebook“ paskyroje.
Renginio programa
09:00 – 12:00 Rytinė paskaita (pasirinkti vieną)
09:00 – 12:00 „IT dirbtuvės“ (Informatika)
09:00 – 12:00 „Ekskursija po neaprėpiamą gamtos pasaulį“ (Gamtos mokslai)
10:00 – 12:00 „Daugiakalbės pažintys“ (Užsienio kalbos)
10:00 – 12:00 „Insta‘LAB“ (Marketingas)
10:00 – 12:00 „Politika kiekviename mūsų žingsnyje“ (Politikos mokslai)
13:30 – 15:30 Popietinė paskaita (pasirinkti vieną)
13:30 – 15:30 „Norintiems pažinti neatrastą pasaulį: Lietuva Europoje ir Europa Lietuvoje“ (Humanitariniai mokslai)
13:30 – 15:30 „Atostogos su teise“ (Teisė)
13:30 – 15:30 „Menų laboratorija“ (Menai)
13:30 – 15:30 „Aš, visuomenė, bendruomenė“ (Socialiniai mokslai)
13:30 – 15:30 „Karjeros kelio pasirinkimas“ (Karjeros planavimas)
Daugiau informacijos:
Tel.: (8 37) 323 206,
El. paštas: info@smt.vdu.lt.
Tarp geriausių jaunųjų politologų – VDU studentai
Gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje (URM) vyko Akademinio politologų klubo organizuotos XVI Nacionalinės studentų politologijos olimpiados finalinis etapas. Pirmąją vietą iškovojo Andrius Veršinskas (VDU). Antrąją vietą komisija skyrė Žilvinui Labanui (VDU), trečiąją – Lukui Dapšiui (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas). Jiems, kartu su dar trim finalininkais, olimpiados globėjas Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas dovanoja kelionę į Europos Parlamentą Strasbūre.
Olimpiados finalinio turo metu dalyviams teko spręsti testo forma sudarytas užduotis, o keturi teste geriausias politines žinias pademonstravę studentai varžėsi debatuose. Juose buvo diskutuojama apie transatlantinę prekybos ir investicijų sutartį tarp JAV ir ES, Ukrainos konflikto poveikį Lietuvos užsienio politikai, bandoma išsiaiškinti, kokios Europos Sąjungos reikia Lietuvai: Europos federacijos ar nacionalinių valstybių sąjungos.
Dalyvių žinias ir retorinius gebėjimus vertino komisija, kurią sudarė Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas, URM ministro atstovas spaudai Kęstutis Vaškelevičius, Vilniuas universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas, VDU profesorius Mindaugas Jurkynas ir visuomenininkas, žurnalistas Rimvydas Valatka.
Olimpiados dalyvius pasveikinti atvyko URM ministras Linas Linkevičius. Jis pasidžiaugė, kad Lietuvoje tiek daug jaunų iniciatyvių žmonių. Ministras linkėjo sėkmės ne tik olimpiadoje, bet ir ateityje, kuriant Lietuvą. Taip pat sveikinimo žodžiais dalinosi diplomatas Petras Zapolskas.
Finalininkai buvo apdovanoti simboliniais prizais, knygomis, o pirmų 6 vietų laimėtojai, iškovoję A. Saudargo įsteigtą prizą, rugsėjo 11–17 dienomis vyks į 6 dienų pažintinę kelionę, kurios metu aplankys žymius Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos objektus, bus supažindinti su Europos Parlamento narių darbu. I vietos laimėtojui įteikta tradicinė nugalėtojo statulėlė.
Kviečiame į Jungtinių Tautų simuliaciją
Gegužės 25 – 26 dienomis vyks Kauno Tarptautinė Jungtinių Tautų simuliacija (KIMUN), kurią rengia tarptautinė jaunimo iniciatyvinė grupė Jungtinių Tautų Studentų Klubas (UNSC). UNSC suburia jaunimą, atvykusį iš įvairių pasaulio šalių, bei skatina tarptautiškumą.
Simuliacijos metu bus siekiama kuo tiksliau imituoti Jungtinių Tautų Pabėgelių krizės komiteto darbo sesiją, kurioje vyks debatai aktualiais Lietuvos ir kitų šalių visuomenės klausimais.
Sesijoje dalyviai atstovaus pasirinktai valstybei bei stengsis ją atitinkamai pristatyti. Dalyviams draudžiama atstovauti savo gimtajai šaliai. Kadangi simuliacija yra pažintinė, rekomeduojama išanalizuoti veiksnius vykstančius šalyje ir stengtis atstovauti šalies interesams. Kiekvienas dalyvis privalės laikytis nustatytų simuliacijos taisyklių, kurios yra paremtos realiu Jungtinių Tautų delegatų taisyklių rinkiniu.
Šia simuliacija siekiama lavinti dalyvių bendradarbiavimo, problemų sprendimo ir viešojo kalbėjimo įgūdžius. Dalyviams suteikiama galimybė praktikuoti žinias realiose situacijose ir sužinoti, kaip dirba Jungtinių Tautų organizacija.
Plačiau apie renginį Facebook paskyroje.
Diskutuos apie tarptautines ir nacionalines praktikas
Gegužės 10 ir 12 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Mažojoje salėje vyks konferencija „International and national practice placements: experiences of the students“, kurioje bus diskutuojama apie kvalifikacinės praktikas tarptautinėse ir nacionalinėse institucijose bei pristatomos asmeninės patirtys.
Pasak Regionistikos katedros vedėjos dr. Simos Rakutienės, kvalifikacinė praktika pasirinktoje institucijoje dažnai tampa svarbiu žingsniu asmeninės karjeros vystymui, todėl yra labai svarbu studentams suteikti pakankamai informacijos apie egzistuojančias Erasmus+ ir kitas tarptautinės praktikos galimybes bei nukreipti juos rinktis asmeniškai dominančią sritį. „Šio renginio metu studentai turės galimybę susipažinti su praktikos institucijų įvairove bei iš pirmų lūpų išgirsti svarbių patarimų ir kitos praktinės informacijos“, – teigia S. Rakutienė.
Renginio metu VDU studentai pristatys atliktos praktikos pobūdį ir veiklas, pasidalins informacija ir patirtimi kaip komunikuoti, ieškant praktikos vietos ambasadose, tarptautinių organizacijų būstinėse ir kitose institucijoje, kokie yra keliami reikalavimai kandidatams.
Konferencijoje savo patirtimi dalinsis Tarptautinės politikos ir vystymo studijų programos ketvirto kurso studentė Beatričė Juškaitė, atlikusi praktiką Bolivijos „Bolivia Digna“ organizacijoje pasakoja, kad į Boliviją vyko pilnu lagaminu jaudulio, neaiškiu, bet nuolat kartojamu „praktika“ ir reguliariai perverčiamu ispanų kalbos žodynėliu. Anot B. Juškaitės, edukacijos tvarumas, organizacijų darbo metodų etika ir efektyvumas, vietinės kultūros subtilybių išmanymas – tokie raktiniai žodžiai dominavo praktikos metu galvoje vyravusiame chaose. „Nors klaustukų vis dar ženkliai daugiau nei atsakymų, po šios ,,bolivinės“ praktikos vykdama namo jaudulį lagamine išmainiau į neįkainojamas žinias ir mojau mane svetingai priėmusiam Kočabambos miestui“, – teigia Bolivijoje praktiką atlikusi studentė.
Greta Puodžiūnaitė, taip pat studijuojanti Tarptautinės politikos ir vystymo studijų programos ketvirtame kurse, tris mėnesius praktikavosi Kambodžoje „Trailblazer Cambodia“ organizacijoje. Ji pasidalins patirtimi kaip yra vykdomi skurdo mažinimo projektai šalyje, kurioje virš 80 proc. gyventojų dirba žemės ūkio veiklose.
Renginys yra atviras visiems besidomintiems, taip pat ir moksleiviams, kurie turės galimybę betarpiškai pabendrauti su programos studentais. Renginyje kviečiami dalyvauti ir socialiniai partneriai bei praktikos institucijų atstovai.
Renginys vyks anglų kalba.
Renginį organizuoja VDU Regionistikos katedra.
Daugiau informacijos teikia:
Regionistikos katedros vedėja dr. Sima Rakutienė
El. p.: s.rakutiene@pmdf.vdu.lt
Kvietimas teikti paraiškas absolventų įsteigtai stipendijai gauti
Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto absolventai jau antrą kartą skelbia konkursą Absolventų stipendijai gauti. Šių metų stipendija yra skirta praktikai Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje Hagoje atlikti. Šį pusmetį Nyderlandų Karalystė pirmininkauja Europos Sąjungai.
Numatomas praktikos laikotarpis – 2016 m. vasara.
Stipendijos tikslas – skatinti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto studentus plėsti akiratį aktualiais tarptautinių santykių klausimais, domėtis Lietuvos vaidmeniu tarptautinėje politikoje, diplomatijos teorijų ir diplomatijos praktikos tarpusavio ryšiu, skatinti akademinį bei visuomeninį studentų aktyvumą.
Stipendijos dydis – 1600 Eur. Stipendijos laimėtojas yra pats atsakingas už gyvenamosios vietos susiradimą, sveikatos draudimą praktikos metu bei su tuo patirtas finansines išlaidas.
Paraiškas gali teikti pirmo kurso VDU PMDF magistrantai, LR piliečiai.
Būtina pateikti:
- Paraiškos anketą;
- Motyvacinį laišką (laisva forma, iki 2 psl.). Laiškas turėtų atsakyti ir į šiuos klausimus: (a) kodėl norėtumėte stažuotis LR ambasadoje; (b) kokios patirties ir įgūdžių tikitės įgyti stažuotės/praktikos metu; (c) kaip ketinate panaudoti įgytą patirtį savo būsimoje karjeroje/gyvenime?
- Kandidatai Stipendijai gauti taip pat bus vertinami ir interviu su atrankos Komisija metu.
Paraiškos priimamos iki 2016 m. gegužės mėn. 14 d. adresu: pk@pmdf.vdu.lt
Konkurso Stipendijai laimėti rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip 2016 m. gegužės mėn. 23 d.
