Tapk valstybės tarnautoju!
Gegužės 5 d. (ketvirtadienį) 14:15 Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-302) lankysis Valstybės tarnybos departamento Atrankų skyriaus vedėjas Arvydas Kazlauskas, kuris papasakos apie darbo valstybės tarnyboje sąlygas, galimybes ir atranką.
Kas yra valstybės tarnyba?
Teisine prasme valstybės tarnyba, tai teisės normų, reglamentuojančių santykius, atsirandančius valstybės tarnyboje, visuma. Bendrąja prasme – tai valstybės tarnautojai ir jų veikla įgyvendinant jiems pavestas funkcijas bei valstybės politikų priimtus sprendimus. Kitaip tariant, tai valstybės tarnautojų, atliekančių jiems pavestas viešojo administravimo funkcijas, visuma.
Renginys yra PMDF dienų dalis.
Kviečiame dalyvauti Europos egzamine
Šiais metais „Europos egzaminas“ vyks internetu. VDU bendruomenės nariai egzaminą galės laikyti iš bet kurios vietos, naudodamiesi interneto ryšiu bet kuriuo metu gegužės 9 d. (pirmadienį). Registruojantis prie egzamino sistemos, reikės pažymėti, kad priklausote – Vytauto Didžiojo universitetui.
„Europos egzaminas“ – tai žinių apie Europos Sąjungą (ES) patikrinimo konkursas, kurio dalyviai turi atsakyti į įvairaus sudėtingumo klausimus, susijusius su ES raida, veikimu, valstybėmis narėmis, politika ir aktualijomis. Šiais metais papildomas dėmesys skiriamas jauno verslo ir migracijos klausimams Europoje.
Pirmojo etapo laimėtojas iš VDU įgis teisę dalyvauti antrajame egzamino etape, kuris vyks internetu 2016 m. gegužės 13 d. Geriausiai pasirodę antrojo etapo dalyviai bus pakviesti į finalinį etapą gegužės 20 d. Vilniuje. Trys finalo laimėtojai bus apdovanoti pažintinėmis kelionėmis į Europos Sąjungos institucijas Briuselyje.
Europos egzamino 2016 m. literatūros sąrašas.
Daugiau informacijos teikia Europos egzamino koordinatorius VDU dokt. Mindaugas Norkevičius (el. paštas – mindaugas.norkevicius@vdu.lt).
Brazilijos prezidentės apkaltos procedūra: kas toliau?
Dr. Gintarė Žukaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė
Brazilija kenčia nuo vienos didžiausių ekonominių ir politinių krizių per pastaruosius keletą dešimtmečių. Ekonomikos rodikliai keletą metų nuolat prastėjo, valstybėje vyksta protestai, keletas jų pritraukė net daugiau nei 7 mln. žmonių. Krizė artėja prie savo apogėjaus – balandžio 17 d. Žemesnieji Brazilijos Kongreso rūmai nusprendė, kad turi būti inicijuota Brazilijos prezidentės Dilmos Rousseff apkaltos procedūra. Dabar laukiama Brazilijos Senato sprendimo. Jeigu ir Senatas pritars, bus pradėta apkaltos procedūra. Tai gali dar labiau pabloginti ir taip jau beveik kritine tapusią Brazilijos situaciją ir paskatinti didesnio masto neramumus valstybėje.
Apkaltos priežastys
Brazilijos prezidentė D. Rousseff yra kaltinama pažeidusi valstybės finansinės atsakomybės įstatymus. Teigiama, kad 2014 m. prieš prezidento rinkimus, kuriuose ji dalyvavo ir siekė būti perrinkta antrai kadencijai, nuslėpė egzistuojantį valstybės biudžeto deficitą. Tačiau tai yra tik oficialus pretekstas, iš tiesių apkaltos priežastys slypi kitur.
Pirmiausia viena iš priežasčių yra Brazilijos ekonominė krizė, kuri jau tęsiasi keletą metų. Prognozuojama, kad 2016 m. valstybės bendras vidaus produktas (BVP) sumažės bent 4-5%, o lyginant su 2014 m. BVP bus mažesnis net 9%. Nedarbo ir infliacijos mastai yra didžiausi per pastaruosius keletą metų ir siekia 9%. Laikoma, kad tai didžiausias Brazilijos ekonomikos nuosmukis nuo XX-ojo a. 9 d., kuris dar žinomas prarastojo dešimtmečio vardu dėl hyperinfliacijos ir didžiulių nedarbo mastų.
Taip pat Braziliją krečia korupcijos skandalai. Bent 60% Kongreso narių įtariami korupcija, daugelis jų – Brazilijos Darbininkų partijos atstovai, kuriai priklauso ir prezidentė. Patys artimiausi D. Rousseff aplinkos žmonės yra įtarimai didelio masto pažeidimais. Kovo 4 d. buvo sulaikytas ir apklaustas 2003-2010 m. prezidento pareigas ėjęs Ignacio Lula da Silva. Jis įtariamas pasisavinęs ne mažiau kaip 7,8 mln. JAV dolerių. Teigiama, kad valstybės kontroliuojama naftos kompanija „Petrobas“ neteisėtai rėmė Darbininkų partiją ir jos rinkimines kampanijas.
Lula da Silva yra D. Rousseff mokytojas ir globėjas. D. Rousseff jo prezidentavimo laikotarpiu buvo energetikos ministrė, vėliau administracijos vadovė. Baigdamas savo kadenciją I. Lula da Silva pasirinko ją savo įpėdine ir prašė rinkėjų už ją balsuoti, kad ji galėtų tęsti jo pradėtą politiką. Siekdama atsilyginti savo buvusiam globėjui ir apsaugoti jį nuo galimo teismo proceso, D. Rousseff paskelbė, kad I. Lula da Silva skiriamas administracijos vadovu ir tokiu būdu jam yra užtikrinama teisinė neliečiamybė. Tai buvo labai rizikingas ir neapgalvotas žingsnis, kuris paskatino žmones dar labiau nepasitikėti prezidentės vykdoma politika ir 7 mln. protestuotojų patraukė į gatves, reikalaudami prezidentės atsistatydinimo.
Tokia įvykių eiga meta korupcijos šešėlį ir ant dabartinės Brazilijos prezidentės, kuri 2003-2010 m. buvo „Petrobas“ valdybos narė. Kita vertus, jai nėra pareikšti tokie kaltinimai, nes nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad ji dalyvavo didžiulėje visą valstybės aparatą apėmusioje korupcijos schemoje.
Dar viena priežastis, kuri skatina pradėti prezidentės apkaltos procesą, yra ta, kad šiuo metu jos reitingai yra žemiausi per visą jos prezidentavimo istoriją ir siekia vos 10%. Tai yra labai didelis nuosmukis, palyginus su tuo, kad 2013 m. ją palaikė bent 80% gyventojų.
Galimi kandidatai
Jeigu D. Rousseff bus pripažinta kalta ir pašalinta iš posto apkaltos būdu, yra keletas scenarijų, kaip toliau gali klostytis įvykiai. Pirmiausia jos pareigas perimtų vice prezidentas Michel Temer, kuris ir yra vienas iš apkaltos iniciatorių. Tačiau ir jam gali būti pareikšti tie patys kaltinimai kaip ir dabartinei prezidentei. Jeigu ji iš tiesų nuslėpė biudžeto deficitą, tai šiuose įvykiuose dalyvavo ir M. Temer, kuris tuo metu buvo vice prezidentu. Taip pat M. Temer yra vienas mažiausiai mėgstamų politikų Brazilijoje. Apklausos rodo, kad 68% gyventojų juo nepasitiki ir jeigu vyktų prezidento rinkimai jis gautų vos 1-2% rinkėjų balsų. Kita vertus, yra mažai tikėtina, kad jam būtų pradėta apkaltos procedūra, nes bent jau kol kas jis turi pakankamai didelį Žemesniųjų Kongreso rūmų palaikymą. Tik lieka neatsakytas klausimas, kaip vis dėlto pasielgtų politikai, jeigu ir prieš jį prasidėtų didelio masto procesai. O tokia situacija yra pakankamai tikėtina.
Jeigu ir M. Temer būtų vis dėlto pradėta apkalta, pareigas galėtų perrimti – Žemesniųjų Kongresų rūmų pirmininkas Eduardo Cunha arba Senato pirmininkas Renan Calheiros, tačiau abu šie politikai yra įtariami didžiuliais korupcijos mastais, todėl politinė situacija Brazilijoje ir toliau liktų labai įtempta.
Pirmalaikiai rinkimai
Tikriausiai šioje situacijoje palankiausias sprendimas būtų pirmalaikių rinkimų organizavimas. Tačiau kad tai būtų įmanoma reikia priimti naujus įstatymus ir koreguoti Konstituciją, o tai yra labai sudėtingas procesas.
Kita vertus, Rinkimų teismas šiuo metu analizuoja 2014 m. rinkiminių kampanijų finansavimą. Jeigu bus aptikta įrodymų, kad D. Rousseff ir M. Temer rinkimų kampanijos buvo finansuotos pažeidžiant įstatymus, tokiu atveju bus galima 2014 m. rinkimų rezultatus paskelbti negaliojančiais ir inicijuoti naujus.
Iškyla klausimas, kas vis dėlto galėtų dalyvauti šiuose rinkimuose ir užsitikrinti valstybės gyventojų paramą ir ryžtųsi spręsti Braziliją kamuojančią politinę ir ekonominę krizę. Šiuo metu yra trys realiausi kandidatai. Vis dar apklausose pirmauja I. Lula da Silva. Rinkimuose jį palaikytų apie 20% rinkėjų. Taigi nepaisant jo trumpalaikio sulaikymo, metamų kaltinimų korupcija, jis išlieka potencialiausiu kandidatu į prezidento postą.
Jeigu rinkimai vyktų artimiausiomis dienomis – rimčiausia I. Lula da Silva konkurente būtų Socialistų partijos atstovė Marina Silva, kurią remtų apie 19% rinkėjų. Ji jau yra dalyvavusi prezidento rinkimuose 2010 ir 2014 m. ir abiejuose užsitikrino trečią vietą. Ji yra teigusi, kad norėtų tapti pirmąją Brazilijos juodaode prezidente, kilusia iš vargingos šeimos. Ją daugiausiai palaiko jauni rinkėjai bei evangelikai. Kol kas ji nėra siejama su jokiais korupcijos skandalais ir galėtų būti geriausia kandidate į Brazilijos prezidento postą.
Trečias potencialus kandidatas būtų Aécio Neves da Cunha, atstovaujantis Brazilijos Socialdemokratų partiją. Jis taip pat dalyvavo 2014 m. rinkimuose, kuriuose labai maža persvara laimėjo D. Rousseff. Tačiau jis yra įtariamas ėmęs kyšius, taip pat vartojantis narkotikus. Todėl jeigu jis laimėtų rinkimus, tikėtina, kad egzistuojančios įtampos nebūtų išspręstos.
Matyti, kad Brazilijos situacija yra iš tiesų labai sudėtinga. Ir kad ir kaip susiklostytų įvykiai dėl D. Rousseff apkaltos, situacija ir toliau liktų įtempta. Jeigu apkalta nebūtų pradėta, tada jai tektų spręsti sudėtingus ekonominius klausimus bei korupcijos skandalus. Jeigu ji būtų pašalinta apkaltos būdu ir valstybės valdymą perimtų M. Temer, situacija tikriausiai dar labiau pablogėtų, nes jo palaikymo mastai yra dar mažesni nei prezidentės ir jis įtariamas kyšių ėmimu. Realiausias sprendimas būtų organizuoti pirmalaikius rinkimus, tačiau jie yra įmanomi tik tuo atveju, jeigu bus įrodyta, kad 2014 m. D. Rousseff ir M. Temer rinkimų kampanija buvo finansuota neteisėtai. Bet net ir tuo atveju išlieka klausimas, kas vis dėlto galėtų tapti prezidentu ir ar sugebėtų susidoroti su valstybę krečiančiais skandalais.
Paskaitas skaitys NATO ginklų kontrolės ir koordinacijos skyriaus vadovas
2016 m. gegužės 5 d. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete viešės NATO Ginklų kontrolės ir koordinacijos skyriaus vadovas William Alberque. William Alberque dalyvaus konferencijoje „Šiuolaikiniai politiniai procesai: iššūkiai ir galimybės“, skaitys viešas paskaitas bei bendraus su studentais.
William Alberque yra ginklų kontrolės, tarptautinių santykių, nacionalinio saugumo ekspertas, turintis didelę patirtį strateginio planavimo bei strateginių komunikacijų srityje. Prieš tapdamas NATO Ginklų kontrolės ir koordinacijos skyriaus vadovu William Alberque ėjo vadovaujančias pareigas JAV Gynybos departamente (buvo atsakingas už Europos saugumo klausimus), JAV Valstybės departamente (buvo atsakingas už nusiginklavimo klausimus).
| Laikas | Vieta | Renginys |
| Gegužės 5 d. 9.00 val. | VDU Mažoji salė (S. Daukanto g. 28) | Pranešimas „NATO Adaptation on the Road to Warsaw” konferencijoje “Šiuolaikiniai politiniai procesai: iššūkiai ir galimybės“ |
| Gegužės 5 d. 16.00 val. | VDU Mažoji salė (S. Daukanto g. 28) | Paskaita „NATO‘s Role in Crisis Management“ |
| Gegužės 5 d. 14.00 val. | VDU Vero Cafe (S. Daukanto g. 28) |
Specialus seminaras „Career Opportunities in International Organizations“ Būtina išankstinė registracija. Daugiau informacijos – American Studies Club Facebook paskyroje. |
Renginiai vyks anglų kalba. Renginiai yra PMDF dienų dalis. Renginius organizuoja American Studies Club.
Daugiau informacijos teikia: dr. Gerda Jakštaitė. El. paštas: gerda.jakstaite@vdu.lt
Skelbiamas ERASMUS+ studijų konkursas šalyse partnerėse
Tarptautinių ryšių tarnyba kviečia visus universiteto studentus pasinaudoti galimybe įgyti tarptautinės studijų patirties išvykstant studijoms į Erasmus+ šalių partnerių aukštojo mokslo institucijas. Studentai, norintys dalyvauti konkurse, el. atrankos anketą turi pateikti iki 2016 balandžio 22 d. Atrankoje gali dalyvauti visų pakopų-nuolatinių ir ištęstinių studijų VDU studentai. Studentai, turintys specialiųjų poreikių, gali gauti papildomą finansavimą.
Universiteto atstovai lankėsi Ukrainoje
Balandžio 11-16 d. VDU rektorius prof. Juozas Augutis, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis, Tarptautinių ryšių tarnybos direktorė Zina Baltrėnienė ir TRT darbuotojai Orinta Movsesjan bei Sandra Baltkojytė lankėsi Ukrainoje.
Vizito metu universiteto atstovai susitiko su Lietuvos garbės konsulu Ukrainoje Vitaliy Pivnyak, pasirašė akademinio bendradarbiavimo memorandumą su Nacionaliniu kalnakasybos universitetu, dalyvavo diskusijoje apie universitetų bendradarbiavimo perspektyvas, susitiko su Dnepropetrovsko regioninės administracijos švietimo ir mokslo skyriaus direktoriumi, pristatė Vytauto Didžiojo universitetą Nacionalinio kalnakasybos universiteto studentams ir moksleiviams.
Balandžio 13 d. VDU delegacija susitiko su LR ambasados Ukrainoje darbuotojais bei agentūrų atstovais Kijeve, lankėsi Kijevo gimnazijoje Nr. 49. Taip pat įvyko ir susitikimas su Charkovo universiteto Jaroslavo Išmintingojo Ukrainos teisės akademijos prezidentu Aleksandru Vitaliovicu.
Balandžio 14-16 dieną svečiai iš Lietuvos dalyvavo studijų parodoje Kijeve, susitiko su agentais, rengė vizitus į mokyklas. Surengtas ir susitikimas su tarptautinio konsorciumo EURCOOP atstovais.
VDU rektorius prof. Juozas Augutis taip pat sudalyvavo ir konferencijoje „Išmanus Europos universitetas“ („Smart European University“), kuri vyko balandžio 14-16 dieną Krokuvoje, Lenkijoje. Renginį organizavo Europos universitetų informacinės sistemos (EUNIS), organizacija, kurios misija yra padėti Europos aukštojo mokslo institucijoms vystyti savo informacinių technologijų architektūrą dalinantis patirtimis ir dirbant drauge.
Tarptautinėje konferencijoje – pranešimai ir diskusijos apie socialinių medijų veidus
Balandžio 21-22 d. VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) Viešosios komunikacijos katedra organizuoja tarptautinę mokslinę konferenciją „Įvairialypis socialinių medijų veidas: įgalinimas ir išnaudojimas internete“ (angl. „The Many Faces of Social Media: Empowerment and Subjection Online“). Konferencija yra skirta atskleisti ir aptarti įvairialypį socialinių medijų indėlį į šiandienos gyvenimą.
Nors tradiciškai socialinės medijos buvo suvokiamos kaip pozityviai prisidedančios prie viešųjų diskusijų stiprinimo, politinės mobilizacijos, kovos už demokratiją, žmogaus teises, šiuo metu tokia vienpusiška interpretacija yra kvestionuojama atskleidžiant vis daugiau neigiamų bruožų, pavyzdžiui, galimybes stiprinant autoritarinius režimus, potencialą skatinti radikalią mobilizaciją bei smurtą, socialinių medijų naudojimą informaciniuose konfliktuose. Dėl šios priežasties itin aktualu suvokti platesnį socialinių medijų kontekstą bei faktorius, lemiančius skirtingas socialinių tinklų naudojimo formas.
Konferencijos pirmoji diena yra skirta moksliniams pranešimams, kuriuos skaitys mokslininkai, dėstytojai ir praktikai. Antroji konferencijos diena skirta praktiniams mokymams socialinių medijų metodologiniais ir praktiniais klausimais. Rygos Stradino universiteto profesorė Anda Rozukalnė penktadienį vyksiančiame seminare pristatys agresyvumo matavimo internete indeksą, kurį galima taikyti įvairiuose internetinės komunikacijos tyrimuose, siekiant paaiškinti ne tik viešų diskusijų pobūdį, dinamiką, diskursus, bet ir nustatyti dalyvavimo viešojoje erdvėje potencialą. Internetinės TV laidos apie žaidimus „Žaismo DNR“ kūrėjai kalbės apie kompiuterinių video žaidimų industrijos plėtros tendencijas Lietuvoje, o renginių ir TV laidų vedėjas, režisierius bei prodiuseris Gediminas Jaunius pasidalins savo įžvalgomis ir patarimais, kaip koegzistuoja ir papildo vienas kitą tradicinės ir socialinės medijos.
Konferencijos programa. Konferencija vyks anglų kalba.
Audronius Ažubalis – apie Lietuvos užsienio politikos perspektyvas
Balandžio 27 d., trečiadienį, 11:15 Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-203) vyks žurnalisto, politikos veikėjo, LR Seimo nario Audroniaus Ažubalio paskaita „Lietuvos užsienio politikos realijos ir perspektyvos”.
Audronius Ažubalis yra ilgametinis Seimo narys (1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016 kadencijos), buvęs užsienio reikalų ministras (2010-2012 m.). 1999 m. apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu, 2003 m. – Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO atminimo ženklu, 2007 m. – Ukrainos 3-iojo laipsnio ordinu „Už nuopelnus“.
Dėstytoja pristatys multikultūriškumo tendencijas Azerbaidžane
Gegužės 5 d. 14:15 Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-301) viešės Azerbaidžano nacionalinės mokslų akademijos Orientalistikos instituto doc. dr. Afsana Mammadova, kuri skaitys paskaitą „Multiculturalism of Azerbaijan”.
Doc. dr. Afsana Mammadova dirba Azerbaidžano nacionalinės mokslų akademijos Orientalistikos institute. Baku multikultūrinio centro kvietimu ji paruošė paskaitų apie multikultūrinį Azerbaidžaną ciklą. Dėstytoja pristatys, kaip posocialistinėje valstybėje sugyvena įvairios kultūros ir religijos, nepaisant skirtingų istorinių ir politinių tradicijų.
Paskaita vyks anglų kalba. Renginys yra PMDF dienų dalis.
Viešoje paskaitoje apie Ukrainos politiką
Gegužės 5 d., ketvirtadienį, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dienų metu lankysis Torūnės Mikalojaus Koperniko universiteto dėstytoja habil. dr. Antonina Kozyrska, kuri skaitys paskaitas apie Ukrainos politinę situaciją.
Habil. dr. Antonina Kozyrska – Liublino katalikiškojo Jono Pauliaus II universiteto absolventė, Torūnės Mikalojaus Koperniko Politikos mokslų ir tarptautinių studijų, Rytų Europos katedros darbuotoja. Mokslinių interesų laukas – XX-XXI a. socialinės Rytų Europos problemos. Habil. dr. A. Antonina Kozyrska tyrinėja kultūrinius, religinius, tautinius procesus bei identitetų kaitas regione, ypač Ukrainoje. Mokslininkė išleido monografiją „Konfesinis pliuralizmas ir ukrainiečių tautos integracija po 1991 metų“.
| Laikas | Vieta | Paskaita |
|---|---|---|
| Gegužės 5 d., 11:15 val. | Gedimino g. 44 – 202 | „The religious situation in Ukraine after 1991″ |
| Gegužės 5 d., 14:45 val. | S. Daukanto g. 28-105 | “The decommunization process in Ukraine after Euromaidan” |
Paskaitos vyks anglų kalba. Šios paskaitos yra PMDF dienų dalis.
