Viešoje paskaitoje apie atminties istoriją

Gegužės 5 d., ketvirtadienį, 13:00 Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (S. Daukanto g. 28-105) lankysis Torūnės Mikalojaus Koperniko universiteto dėstytoja habil. dr. Dorota Michaluk, kuri skaitys paskaitą „Historical memory of the Belarusian minority in Poland”.

Habil. dr. Dorota Michaluk yra istorikė, Varšuvos universiteto Balstogės filialo absolventė, Torūnės Mikalojaus Koperniko Politikos mokslų ir tarptautinių studijų, Rytų Europos katedros darbuotoja. Tyrėjos mokslinių interesų laukas – Rytų Europos istorija, Baltarusijos ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės istorija bei tautiniai procesai Rytų Europoje. Habil. dr. Michaluk yra kelių knygų apie Palenkės regiono istoriją autorė. 2011 m. ji atliko habilitacijos procedūrą, kurios metu apgynė monografiją „Baltarusijos Liaudies Respublika 1918-1920. Baltarusijos valstybingumo genezė“.

Paskaita vyks anglų kalba. Renginys yra PMDF dienų dalis.

Viešoje paskaitoje apie Prancūzijos diplomatiją

Gegužės 3 d. Fakultete viešas paskaitas skaitys Ecole Polytechnique universiteto (Paryžius) doktorantas Matthieu Grandpierron. Dėstytojas pristatys Prancūzijos diplomatinę politiką bei šalies taikomus būdus tarptautinėms krizėms spręsti.

Laikas	Vieta	Paskaita
Gegužės 3 d., 13:15 val.	Gedimino g. 44 – 203	„Is there a French way to solve crisis in developing countries?”
Gegužės 3 d., 16:15 val.	Gedimino g. 44 – 202	„Protecting and developing interests. French diplomacy between change and continuity”

Paskaitos vyks anglų kalba. Šios paskaitos yra PMDF dienų dalis.

Viešoje paskaitoje apie Europos piliečių teises

Balandžio mėn. 12 d., antradienį, 13:15 val., VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-303) vyks Europos vartotojų centro direktoriaus Tomo Kybarto vieša paskaita „Vartotojų teisių apsauga Europos Sąjungoje“.

Paskaitos metu bus pristatomas Europos vartotojų centrų tinklas ir teikiamos paslaugos, vartotojų teisių apsaugos Europos Sąjungoje aktualijos ir naujovės. Taip pat bus skiriamas dėmesys problemoms, kurios kyla vartotojams, aptariant aktualias sritis. Anot paskaitos organizatoriaus Mindaugo Norkevičiaus, renginiu siekiama paskatinti domėjimąsi ES institucijomis, Lietuvos pozicijų išreiškimu europiniame lygmenyje, stažuočių atlikimo galimybėmis ES struktūrose.

Daugiau informacijos teikia renginio organizatorius dokt. Mindaugas Norkevičius (el. paštas mindaugas.norkevicius@vdu.lt).

Entuziastams – nacionalinė politologijos olimpiada

Balandžio 14 d., ketvirtadienį, 16 val., Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyks Akademinio politologų klubo (APK) organizuojamos XVI-osios Nacionalinės studentų politologijos olimpiados pirmasis turas. Šiemet studentai bus kviečiami paminėti Lietuvos sugrįžimo į tarptautinę politiką 25-metį. Olimpiados tema – „Lietuvos sugrįžimo į tarptautinę politiką 25-metis: nuo Nepriklausomybės tarptautinio pripažinimo iki pirmininkavimo JT Saugumo Tarybai“.

Pirmasis XVI politologijos olimpiados etapas vyks:

Vilniuje: ISM I rūmuose, 209 aud. (Arklių g. 18)
Kaune: VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete, 303 aud. (Gedimino g. 44)
Klaipėdoje: KU Socialinių mokslų fakultete, 110 aud. (Minijos g. 153)

Pirmojo turo užduotys bus parengtos testo forma, jas sudarys aukštųjų mokyklų dėstytojų ir kitų valstybinių institucijų darbuotojų pateikti ir autoritetingo politologijos specialisto patvirtinti klausimai. Pagal bendrą surinktų balų skaičių bus atrinkta 10 geriausių darbų, kurių autoriai varžysis antrajame ture.

Antrojo turo metu bus išrinktas geriausiai politines žinias pademonstravęs dalyvis. Jis bus apdovanotas olimpiados globėjo europarlamentaro Algirdo Saudargo įsteigtu prizu – kelione į Europos Parlamentą. Finalininkų taip pat laukia kiti partnerių įsteigti prizai.

„Ši Akademiniame politologų klube užgimusi iniciatyva įgyvendinama jau 16-us metus. Tai dar kartą įrodo, kad domėjimasis politologija tikrai nemažėja, o plačiai mąstančių ir išsilavinusių studentų skaičius auga. Džiaugiuosi, kad tokiomis jaunimo iniciatyvomis galime skatinti ir auginti visuomenės pilietiškumą“, – olimpiados prasme džiaugiasi renginio organizatorė, APK pirmininkė Odeta Bartašiūtė.

Akademinis politologų klubas – septyniolika metų veikianti visuomeninė, nepolitinė ir ne pelno siekianti organizacija, vienijanti Lietuvos aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentus bei dėstytojus. Organizacijos misija – kurti pilietinę visuomenę per politinį švietimą ir bendradarbiauti su įvairiomis visuomenės grupėmis.

Išankstinė registracija į politologijos olimpiadą vyksta el. paštu pirmininkas@politologuklubas.lt. Būtina nurodyti vardą, pavardę ir universitetą, kuriame studijuojate.

Daugiau informacijos apie olimpiadą

VDU absolventai kviečiami į pasimatymą

Kaip ir kasmet, Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) tęsdamas tradiciją, kviečia universiteto absolventus sugrįžti į savo alma mater. Gegužės 7 d. (šeštadienį) organizuojamas pasimatymas bus skirtas būtent absolventams ir jų nostalgiškiems prisiminimams apie studijų laikus universitete. VDU kviečia sugrįžti visus tuos, kurie studijas jau baigė – nesvarbu, ar prieš metus, ar prieš dešimtmetį. Įvairiuose susitikimuose absolventai galės jaukiai pabūti su seniai matytais kurso draugais, buvusiais dėstytojais, pasikalbėti tiek apie praėjusius studijų laikus, tiek apie dabartines akademinio gyvenimo aktualijas.

Kadangi VDU absolventai išsiilgę savo universiteto, paskaitų, auditorijų, dėstytojų bei savo nepakartojamų kursiokų – pasimatymas nusimato netrumpas ir truks visą dieną. Ypač jubiliejinių laidų alumni kviečiami dalyvauti visose skirtingose veiklose – nuo pat ryto iki vakaro.

Pavasario diena ir VDU žada suteikti puikių emocijų ir sustiprinti bičiulystę, todėl gegužės 7-ąją visi VDU absolventai laukiami ekskursijose po rekonstruotas universiteto erdves: VDU biblioteką, Gamtos mokslų ir Informatikos fakultetų atnaujintas laboratorijas, naująjį Menų fakulteto pastatą Senamiestyje bei kasmet gražėjantį VDU Kauno Botanikos sodą. Jame, pirmosios ir jubiliejinės laidos (universitetą baigusios prieš 5, 10, 15 ar 20 metų) kviečiamos sodinti po savo laidos medelį.

Po ekskursijų, VDU fakultetai savo absolventus kvies kartu su dėstytojais ir bendrakursiais pasidalinti studijų laikų prisiminimais, pabendrauti, o gal būt ir prisiminti, ką reiškia būti studentu.

Bendra VDU absolventų pasimatymų popietė VDU didžiojoje salėje prasidės 15:30 val. Čia susirinkusius sveikins rektorius Juozas Augutis ir pirmosios VDU laidos absolventai. Popietės programos centre – pranešimai ir diskusijos tema – „Kaip technologijos keičia šiandieninį mūsų pasaulį?“, kur mintimis su apie technologijų įtaką skirtingoms profesinėms sritims dalinsis VDU absolventai.

Vakarą pratęs VDU aukcionas, kurio metu surinktos lėšos bus skiriamos VDU Botanikos sodo pergolės atstatymui, koncertas, vyno taurė ir jaukus šurmulys.

Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto absolventai į fakultetą (Gedimino g. 44. ) kviečiami sugrįžti 13:00. Kviesime prisiminti paskaitas bei smagiai leistą laiką universitete! Bus organizuojamos protų kovos tarp absolventų, dėstytojų bei studentų.

VDU absolventų pasimatymų programa

Registracija

Dėstytojas iš Lenkijos skaitys viešas paskaitas

Balandžio 19-21 d. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete viešės Vroclavo universiteto dėstytojas dr. Przemysław Žukiewicz, kuris skaitys dvi viešas paskaitas apie Vakarų Balkanų šalių politiką bei politinę lyderystę Rytų Europoje.

Laikas	Vieta	Paskaita
Balandžio 19 d., 11:15 val.	Gedimino g. 44 – 301	„The Western Balkans at the Beginning of the 21st Century: Challanges and Opportunities”
Balandžio 21 d., 16:15 val.	K. Donelaičio g. 52 – 614	„Presidential Leadership in the East Central European Countries – a Comparative Analysis”

Paskaitos vyks anglų kalba.

Universitete pradės veikti unikali studijų sistema

Vytauto Didžiojo universitete įkurta ir rudenį pradės veikti „Academia Cum Laude“, pasiūlysianti studentams unikalią individualių studijų sistemą, kuri suteiks galimybes studijuojantiems rinktis dalykus artes liberales (lot. laisvieji menai) principu ir visų studijų metu dirbti su pasirinktu savo srities profesionalu, aukščiausio tarptautinio lygio mokslininku, tyrėju ar pripažintu menininku. Šios Lietuvoje precedento neturinčios studijos sieks suderinti Harvardo ir Kembridžo studijų modelius bei leis studentams patiems pasirinkti, kaip studijuoti – plečiant ar gilinant savo žinias.

Diplomas Cum Laude (lot. – su pagyrimu) teikiamas daugelyje pasaulio universitetų studentams, kurie baigė studijas ypač aukštais balais. Būtent tokiems motyvuotiems studentams, visuomet siekiantiems žinoti daugiau, ir bus skirtos naujosios studijos, o jų dėstytojai (tutoriai/kuratoriai) bus geriausi universiteto mokslininkai ir pripažinti menininkai – didžiausi autoritetai ir savo srities ekspertai ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Akademijoje studento ir dėstytojo bendradarbiavimas bus paremtas tutoryste. Artes liberales studijos visuomet buvo grįstos liberalia mokymosi atmosfera, čia negali būti jokios hierarchijos. Tokią VDU tradiciją ir bus siekiama išlaikyti akademijoje.

„Studentas savo srities profesionalo bus kuruojamas visų studijų metu – tutorius jam bus ne tik dėstytojas, bet ir mokslinės veiklos vedlys, pagalbininkas, kuris konsultuos studentą akademiniais klausimais, vadovaus jo moksliniams tyrimams, projektams, dalinsis sukaupta patirtimi ir padės jam siekti savo tikslų“, – tutoriaus vaidmenį patikslino VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Mokslinis potencialas yra didžiausia Universiteto stiprybė, kuri 2015 m. MOSTA tarptautiniame vertinime gavo aukščiausius balus Lietuvoje. Be to, VDU yra ir pagal dėstytojų tarptautiškumą Baltijos šalyse pirmaujantis universitetas: vien 2015-aisiais jame dėstė beveik 200 užsienio dėstytojų.

„Academia Cum Laude“ pasiūlys studijas, kurios sujungia dviejų geriausių pasaulio universitetų, britiškojo Kembridžo ir amerikietiškojo Harvardo, studijų modelius. Tai reiškia, kad studentas galės rinktis gilinti žinias konkrečioje studijų programoje, specializaciją pasirenkant vėliau, arba laisvųjų menų sistemą atitinkančias, platų dalykų spektrą apimančias studijas. Stodamas neretai studentas dar nėra galutinai apsisprendęs dėl savo specialybės, todėl studijuojantiems pagal individualią studijų sistemą bus suteikiama galimybė specializaciją rinktis vėlesniuose kursuose ar netgi ją keisti radikaliai.

Pavyzdžiui, filosofiją ir politinę kritiką studijuojantis studentas, norėdamas gilinti savo žinias šioje srityje, galės pasirinkti papildomų, šiai sričiai aktualių dalykų – graikų ar vokiečių kalbą, logiką, kiną ar medijas. Iš kitos pusės, norėdamas plėsti savo žinių spektrą, studentas galės rinktis su pagrindine studijų programa nesusijusius dalykus – išbandyti įvairių sričių derinius, išmokti mąstyti tarpdalykiškai.

„Į universitetą įstoja daug gabių, motyvuotų studentų, pagal stojimo balus esame antri Kaune po Lietuvos sveikatos mokslų universiteto. VDU tikslas – pasiūlyti tokią sistemą, kuri bus tikra meistriškumo mokykla siekiantiems dar daugiau žinių ir išminties“, – teigė VDU rektorius. Pasak prof. J. Augučio, baigęs individualių studijų programą, absolventas gautų ir reguliarųjį diplomą ir Academia Cum Laude priedėlį prie diplomo.

„Academia Cum Laude“, kurią sudarys ne tik fakultetų atrinkti aukščiausio lygio dėstytojai, bet ir konkursą laimėję studentai, veiks kaip universitetas universitete – sukurs sąlygas studentams, padedant tutoriui (kuratoriui), susidaryti individualių studijų planą iš visų universitete esančių dalykų. Pradėti studijuoti pagal šią sistemą studentai galės nuo 2 iki 6 studijų semestro. Akademijoje studentai mokysis gretutinių studijų pagrindu, lygiagrečiai su pagrindine studijų programa. Tutorių jie galės rinktis iš visų universiteto fakultetų – nebūtinai iš to, kuriame studijuojama pagrindinė studijų programa.

Istorinis B. Obamos vizitas Kuboje

Kovo 20-22 d. JAV prezidentas B. Obama vieši Kuboje. Vizito metu numatytas susitikimas su Kubos prezidentu Raul Castro, kurio metu bus aptariamos tolimesnės bendradarbiavimo perspektyvos, žmogaus teisių padėtis Kuboje, taip pat įvyks susitikimas ir su opozicijos atstovais.

Tai istorinis vizitas – JAV prezidentas Kuboje vieši pirmą kartą per 88 metus. Taip JAV demonstruoja, kad atsisako vykdytos izoliacinės politikos, t.y. Šaltojo karo palikimo, ir siekia normalizuoti santykius su šia Karibų jūros valstybe.

Lotynų Amerika – JAV protektoratas

Nuo pat XIX-ojo a. JAV Lotynų Ameriką laikė savo įtakos sfera. 1823 m. buvo paskelbta Monro doktrina, kuri įtvirtino, kad JAV siekia saugoti ir globoti Lotynų Amerikos valstybes ir neleidžia kitoms šalims kištis į šių valstybių vidaus ar užsienio politiką. Tai yra esminis dokumentas, kuris nubrėžė JAV politikos gaires šio regiono atžvilgiu.

Toks politikos kursas buvo tęsiamas visą XIX ir XX a. JAV oficialiai skelbė, kad Lotynų Amerika yra jos „galinis kiemas“ ir ji jame siekia išvengti chaoso, todėl visomis priemonėmis – įskaitant ir karines intervencijas – nori užtikrinti stabilumą.

JAV nevengė kištis į Lotynų Amerikos valstybių politiką, prisidengdama kovos su komunizmu, kovos su narkotikais ar terorizmu pretekstais, organizavo karines intervencijas į regiono valstybes, siekė ekonominio ir politinio dominavimo.

DSC_4202-21

Kodėl dabar?

Situacija pradėjo keistis XXI-ajame a. Daugelyje Lotynų Amerikos valstybių prasidėjo „Rožinis potvynis“, kurio metu į valdžią atėjo kairiosios pakraipos partijos. Jos pradėjo vykdyti ne tik valstybių vidaus politikos pokyčius, bet ir pasisakyti prieš JAV dominavimą regione. Prasidėjo intensyvesnis valstybių tarpusavio bendradarbiavimas politinėje ir ekonominėje sferoje.

Pavyzdžiui, Kuba ir Venesuela įsteigė organizaciją, Amerikos žmonių Bolivaro aljansą (ALBA), prie kurio vėliau prisijungė Bolivija, Ekvadoras, Nikaragva ir keletas mažesnių Lotynų Amerikos valstybių. Organizacijos tikslas – skatinti šių valstybių ekonominę, socialinę, politinę integraciją bei atsverti JAV įtaką regione.

JAV įtaka regione mažėja ne tik dėl Lotynų Amerikos valstybių intensyvesnio tarpusavio bendradarbiavimo, bet ir dėl augančios Rusijos įtakos. Pavyzdžiui, 2014 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo atvykęs į Kubą. Vizito metu buvo nutarta glaudinti šių šalių tarpusavio santykius. Rusija netgi dovanojo 90% Kubos skolos, kuri sudarė 35 milijardus dolerių.

Regione auga ir Kinijos įtaka. Kinija ypač aktyvina santykius su Kuba – ji yra antra pagal apimtis prekybos partnerė (pirmoji yra Venesuela). Intensyvėja Kinijos santykiai ir su kitomis regiono valstybėmis.

Taigi JAV, norėdama susigrąžinti savo pozicijas regione, pradeda nuo Kubos. Suprasta, kad daugiau nei 50 metų taikytas embargas neveikia, kad jis tik skatina Kubą ieškoti alternatyvų ir nukreipia tokių valstybių kaip Venesuela, Rusija ar Kinija link.

Taip pat reikia neatmesti ir B. Obama politinių interesų. Iki jo kadencijos pabaigos liko nepilni metai, todėl jis nori imtis intensyvesnės politikos ir palikti ryškų pėdsaką šių valstybių santykių sureguliavime.

Pokyčiai Kuboje

JAV ir Kubos santykių atnaujinimui įtakos turėjo ir pokyčiai Kuboje. Nors Kuba vis dar deklaruoja, kad laikosi komunistinių principų ir lieka ištikima 1959 m. revoliucijos idealams, tačiau čia taip pat vyksta pokyčiai.

2011 m. pradėta įgyvendinti Naujoji Kubos ekonomika. Valstybė atsisakė tokių profesijų kaip taksi vairuotojai, statybininkai, mažų parduotuvių, restoranų, kavinių savininkai ir pan., kontrolės. Kita vertus, esminiai sektoriai vis dar priklauso valstybei – švietimas, sveikatos apsauga. Šios paslaugos visiems gyventojams teikiamos nemokamai.

Pamažu atsiveriama ir užsienio investuotojams, nors kiekviena investicija yra svarstoma atskirai ir jai gali būti pritarta arba ne.

Taip pat po truputį gerinama žmogaus teisių padėtis Kuboje. Atsakant į JAV reikalavimus, 2015 m. pradžioje buvo paleisti 53 politiniai kaliniai. Kita vertus, žmogaus teisių situacija vis dar išlieka labai sunki. Kas mėnesį yra sulaikoma apie 1000 režimui oponuojančių aktyvistų. Taip pat Kuboje visiškai nėra užtikrinta žodžio laisvė. Remiantis Žiniasklaidos laisvės indeksu (angl. Press Freedom Index) Kuba yra 169 iš 180 valstybių.

Žmogaus teisių situacija turėtų tapti vienu iš esminių klausimų, kuriuos susitikime svarstys B. Obama ir R. Castro. Dėl tokios žmogaus teisių padėties Kuboje, šis B. Obama vizitas respublikonų partijos atstovų yra dažnai kritikuojamas ir yra įvardijamas kaip JAV pralaimėjimas.

Kita vertus, izoliacistinė politika nedavė pageidaujamų rezultatų, todėl galbūt jau būtų laikas atsisakyti Šaltojo karo politikos liekanų ir ieškoti naujų būdų, kaip užtikrinti Kubos politikos pokyčius.

Kas jau padaryta?

Kubos ir JAV santykiai pradėjo normalizuotis 2014 m. pabaigoje, kai JAV B. Obama paskelbė, kad sieks artimesnio valstybių bendradarbiavimo. Tokios pozicijos pastaruosius metus buvo nuosekliai laikomasi.

Kuba buvo išbraukta iš terorizmą remiančių valstybių sąrašų, 2015 m. buvo atnaujinti tiesioginiai telefoniniai pokalbiai tarp valstybių, atidarytos valstybių ambasados Havanoje ir Vašingtone. Praeitą savaitę paskelbta apie tiesioginių skrydžių tarp šių valstybių atnaujinimą. Tikėtina, kad skydžiai prasidės nuo šių metų pabaigos, buvo paskelbta ir apie pašto paslaugų atnaujinimą, panaikinti kai kurie finansiniai apribojimai.

Kita vertus, dar yra per anksti kalbėti apie JAV embargo Kubai panaikinimą. Tam prieštarauja respublikonų kontroliuojamas Kongresas.

Profesorius iš Suomijos skaitys viešas paskaitas

Balandžio 27-28 d. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete lankysis profesorius Alpo Rusi iš Suomijos, kuris skaitys tris viešas paskaitas apie geopolitiką, sprendimų priėmimą bei Europos Sąjungą.

Prof. Alpo Rusi yra pripažintas tarptautinių santykių bei Suomijos istorijos ekspertas. 2000-2003 m. jis dėstė Laplandijos ir Hamburgo universitetuose. A. Rusi taip pat turi ilgamečio darbo patirtį Suomijos užsienio reikalų ministerijoje. Jis buvo Suomijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos, 2009-2014 m. – Suomijos ambasadorius Šveicarijoje, Lichtenšteine ir prie Šventojo sosto.

2016 m. kovo mėn. jam buvo suteiktas VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto vizituojančio profesoriaus statusas.

Artimiausios profesoriaus paskaitos

Laikas	Vieta	Paskaita
Balandžio 27 d. 16.15 val.	K. Donelaičio g. 52–614	„Geopolitics – back to the future“
Balandžio 28 d. 11.15 val.	Gedimino g. 44-301	„The decision making during the dangerous times – an analysis about the historical thinking of Henry Kissinger“
Balandžio 28 d. 14.15 val.	Gedimino g. 44-301	„The European Union – from present sclerosis to a more influential player in the security policy“

Paskaitos bus skaitomos anglų kalba.

VDU svečiuosis Vytenis Povilas Andriukaitis

Kovo 18 dieną, penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete lankysis Vytenis Povilas Andriukaitis, Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą. Viešnagės metu politikas susitiks su rektoriumi ir dalyvaus atviroje diskusijoje su akademine bendruomene.

Eurokomisarą lydės kabineto narė Inga Preikšienė, patarėja komunikacijai Vilija Sysaitė ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovė Natalija Kazlauskienė.

Vizitą universitete Vytenis Andriukaitis pradės susitikimu su rektoriumi, kuris svečiui pristatys VDU ir jo vykdomas veiklas.

Po susitikimo, 12 valandą, politikas dalyvaus atviroje diskusijoje su akademine bendruomene „Lietuva Europos Sąjungoje: kaip nebūti tik paramos gavėju?“. Diskusiją, kuri vyks S. ir S. Lozoraičių muziejuje (K. Donelaičio g. 58), ves VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. Algis Krupavičius. Renginyje dalyvauti kviečiami visi norintys.

Apsilankymo pabaigoje, V. Andriukaitis prisijungs prie dalykinių pietų su VDU vadovybe, kurių metu numatoma diskutuoti apie Europos Komisijos ir tyrimų galimybes, aukštąjį mokslą Lietuvoje ir kitas temas.

Vytenis Povilas Andriukaitis yra gydytojas, istorikas, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras, Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą.

Aktyviai dalyvavo antisovietinėje veikloje, prisidėjo prie Sąjūdžio veiklos Atgimimo metais. Ilgus metus dirbo chirurgu, 1992-2004 m. Seimo narys.

Už savo veiklą yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu ir kitais apdovanojimais. 2005 m. jam suteiktas Lietuvos Respublikos nusipelniusio sveikatos apsaugos darbuotojo vardas.