Istorinis B. Obamos vizitas Kuboje
Kovo 20-22 d. JAV prezidentas B. Obama vieši Kuboje. Vizito metu numatytas susitikimas su Kubos prezidentu Raul Castro, kurio metu bus aptariamos tolimesnės bendradarbiavimo perspektyvos, žmogaus teisių padėtis Kuboje, taip pat įvyks susitikimas ir su opozicijos atstovais.
Tai istorinis vizitas – JAV prezidentas Kuboje vieši pirmą kartą per 88 metus. Taip JAV demonstruoja, kad atsisako vykdytos izoliacinės politikos, t.y. Šaltojo karo palikimo, ir siekia normalizuoti santykius su šia Karibų jūros valstybe.
Lotynų Amerika – JAV protektoratas
Nuo pat XIX-ojo a. JAV Lotynų Ameriką laikė savo įtakos sfera. 1823 m. buvo paskelbta Monro doktrina, kuri įtvirtino, kad JAV siekia saugoti ir globoti Lotynų Amerikos valstybes ir neleidžia kitoms šalims kištis į šių valstybių vidaus ar užsienio politiką. Tai yra esminis dokumentas, kuris nubrėžė JAV politikos gaires šio regiono atžvilgiu.
Toks politikos kursas buvo tęsiamas visą XIX ir XX a. JAV oficialiai skelbė, kad Lotynų Amerika yra jos „galinis kiemas“ ir ji jame siekia išvengti chaoso, todėl visomis priemonėmis – įskaitant ir karines intervencijas – nori užtikrinti stabilumą.
JAV nevengė kištis į Lotynų Amerikos valstybių politiką, prisidengdama kovos su komunizmu, kovos su narkotikais ar terorizmu pretekstais, organizavo karines intervencijas į regiono valstybes, siekė ekonominio ir politinio dominavimo.
Kodėl dabar?
Situacija pradėjo keistis XXI-ajame a. Daugelyje Lotynų Amerikos valstybių prasidėjo „Rožinis potvynis“, kurio metu į valdžią atėjo kairiosios pakraipos partijos. Jos pradėjo vykdyti ne tik valstybių vidaus politikos pokyčius, bet ir pasisakyti prieš JAV dominavimą regione. Prasidėjo intensyvesnis valstybių tarpusavio bendradarbiavimas politinėje ir ekonominėje sferoje.
Pavyzdžiui, Kuba ir Venesuela įsteigė organizaciją, Amerikos žmonių Bolivaro aljansą (ALBA), prie kurio vėliau prisijungė Bolivija, Ekvadoras, Nikaragva ir keletas mažesnių Lotynų Amerikos valstybių. Organizacijos tikslas – skatinti šių valstybių ekonominę, socialinę, politinę integraciją bei atsverti JAV įtaką regione.
JAV įtaka regione mažėja ne tik dėl Lotynų Amerikos valstybių intensyvesnio tarpusavio bendradarbiavimo, bet ir dėl augančios Rusijos įtakos. Pavyzdžiui, 2014 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo atvykęs į Kubą. Vizito metu buvo nutarta glaudinti šių šalių tarpusavio santykius. Rusija netgi dovanojo 90% Kubos skolos, kuri sudarė 35 milijardus dolerių.
Regione auga ir Kinijos įtaka. Kinija ypač aktyvina santykius su Kuba – ji yra antra pagal apimtis prekybos partnerė (pirmoji yra Venesuela). Intensyvėja Kinijos santykiai ir su kitomis regiono valstybėmis.
Taigi JAV, norėdama susigrąžinti savo pozicijas regione, pradeda nuo Kubos. Suprasta, kad daugiau nei 50 metų taikytas embargas neveikia, kad jis tik skatina Kubą ieškoti alternatyvų ir nukreipia tokių valstybių kaip Venesuela, Rusija ar Kinija link.
Taip pat reikia neatmesti ir B. Obama politinių interesų. Iki jo kadencijos pabaigos liko nepilni metai, todėl jis nori imtis intensyvesnės politikos ir palikti ryškų pėdsaką šių valstybių santykių sureguliavime.
Pokyčiai Kuboje
JAV ir Kubos santykių atnaujinimui įtakos turėjo ir pokyčiai Kuboje. Nors Kuba vis dar deklaruoja, kad laikosi komunistinių principų ir lieka ištikima 1959 m. revoliucijos idealams, tačiau čia taip pat vyksta pokyčiai.
2011 m. pradėta įgyvendinti Naujoji Kubos ekonomika. Valstybė atsisakė tokių profesijų kaip taksi vairuotojai, statybininkai, mažų parduotuvių, restoranų, kavinių savininkai ir pan., kontrolės. Kita vertus, esminiai sektoriai vis dar priklauso valstybei – švietimas, sveikatos apsauga. Šios paslaugos visiems gyventojams teikiamos nemokamai.
Pamažu atsiveriama ir užsienio investuotojams, nors kiekviena investicija yra svarstoma atskirai ir jai gali būti pritarta arba ne.
Taip pat po truputį gerinama žmogaus teisių padėtis Kuboje. Atsakant į JAV reikalavimus, 2015 m. pradžioje buvo paleisti 53 politiniai kaliniai. Kita vertus, žmogaus teisių situacija vis dar išlieka labai sunki. Kas mėnesį yra sulaikoma apie 1000 režimui oponuojančių aktyvistų. Taip pat Kuboje visiškai nėra užtikrinta žodžio laisvė. Remiantis Žiniasklaidos laisvės indeksu (angl. Press Freedom Index) Kuba yra 169 iš 180 valstybių.
Žmogaus teisių situacija turėtų tapti vienu iš esminių klausimų, kuriuos susitikime svarstys B. Obama ir R. Castro. Dėl tokios žmogaus teisių padėties Kuboje, šis B. Obama vizitas respublikonų partijos atstovų yra dažnai kritikuojamas ir yra įvardijamas kaip JAV pralaimėjimas.
Kita vertus, izoliacistinė politika nedavė pageidaujamų rezultatų, todėl galbūt jau būtų laikas atsisakyti Šaltojo karo politikos liekanų ir ieškoti naujų būdų, kaip užtikrinti Kubos politikos pokyčius.
Kas jau padaryta?
Kubos ir JAV santykiai pradėjo normalizuotis 2014 m. pabaigoje, kai JAV B. Obama paskelbė, kad sieks artimesnio valstybių bendradarbiavimo. Tokios pozicijos pastaruosius metus buvo nuosekliai laikomasi.
Kuba buvo išbraukta iš terorizmą remiančių valstybių sąrašų, 2015 m. buvo atnaujinti tiesioginiai telefoniniai pokalbiai tarp valstybių, atidarytos valstybių ambasados Havanoje ir Vašingtone. Praeitą savaitę paskelbta apie tiesioginių skrydžių tarp šių valstybių atnaujinimą. Tikėtina, kad skydžiai prasidės nuo šių metų pabaigos, buvo paskelbta ir apie pašto paslaugų atnaujinimą, panaikinti kai kurie finansiniai apribojimai.
Kita vertus, dar yra per anksti kalbėti apie JAV embargo Kubai panaikinimą. Tam prieštarauja respublikonų kontroliuojamas Kongresas.
Profesorius iš Suomijos skaitys viešas paskaitas
Balandžio 27-28 d. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete lankysis profesorius Alpo Rusi iš Suomijos, kuris skaitys tris viešas paskaitas apie geopolitiką, sprendimų priėmimą bei Europos Sąjungą.
Prof. Alpo Rusi yra pripažintas tarptautinių santykių bei Suomijos istorijos ekspertas. 2000-2003 m. jis dėstė Laplandijos ir Hamburgo universitetuose. A. Rusi taip pat turi ilgamečio darbo patirtį Suomijos užsienio reikalų ministerijoje. Jis buvo Suomijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos, 2009-2014 m. – Suomijos ambasadorius Šveicarijoje, Lichtenšteine ir prie Šventojo sosto.
2016 m. kovo mėn. jam buvo suteiktas VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto vizituojančio profesoriaus statusas.
Artimiausios profesoriaus paskaitos
| Laikas | Vieta | Paskaita |
|---|---|---|
| Balandžio 27 d. 16.15 val. |
K. Donelaičio g. 52–614 | „Geopolitics – back to the future“ |
| Balandžio 28 d. 11.15 val. |
Gedimino g. 44-301 | „The decision making during the dangerous times – an analysis about the historical thinking of Henry Kissinger“ |
| Balandžio 28 d. 14.15 val. |
Gedimino g. 44-301 | „The European Union – from present sclerosis to a more influential player in the security policy“ |
Paskaitos bus skaitomos anglų kalba.
VDU svečiuosis Vytenis Povilas Andriukaitis
Kovo 18 dieną, penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete lankysis Vytenis Povilas Andriukaitis, Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą. Viešnagės metu politikas susitiks su rektoriumi ir dalyvaus atviroje diskusijoje su akademine bendruomene.
Eurokomisarą lydės kabineto narė Inga Preikšienė, patarėja komunikacijai Vilija Sysaitė ir Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovė Natalija Kazlauskienė.
Vizitą universitete Vytenis Andriukaitis pradės susitikimu su rektoriumi, kuris svečiui pristatys VDU ir jo vykdomas veiklas.
Po susitikimo, 12 valandą, politikas dalyvaus atviroje diskusijoje su akademine bendruomene „Lietuva Europos Sąjungoje: kaip nebūti tik paramos gavėju?“. Diskusiją, kuri vyks S. ir S. Lozoraičių muziejuje (K. Donelaičio g. 58), ves VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. Algis Krupavičius. Renginyje dalyvauti kviečiami visi norintys.
Apsilankymo pabaigoje, V. Andriukaitis prisijungs prie dalykinių pietų su VDU vadovybe, kurių metu numatoma diskutuoti apie Europos Komisijos ir tyrimų galimybes, aukštąjį mokslą Lietuvoje ir kitas temas.
Vytenis Povilas Andriukaitis yra gydytojas, istorikas, Lietuvos politikos ir visuomenės veikėjas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras, Europos Sąjungos komisaras, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą.
Aktyviai dalyvavo antisovietinėje veikloje, prisidėjo prie Sąjūdžio veiklos Atgimimo metais. Ilgus metus dirbo chirurgu, 1992-2004 m. Seimo narys.
Už savo veiklą yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės medaliu ir kitais apdovanojimais. 2005 m. jam suteiktas Lietuvos Respublikos nusipelniusio sveikatos apsaugos darbuotojo vardas.
Fakulteto dėstytojams – bendruomenės apdovanojimai
Kovo 10d. VDU Didžiojoje salėje vyko kasmetinis dėstytojų apdovanojimų ir talentų vakaras – „V2“. Renginyje buvo paskelbta net 12 nominacijų, kurių laimėtojus rinko studentai. Tarp nugalėtojų ir Fakulteto dėstytojai – Jaq Greenspon ir Mindaugas Norkevičius – bei Akademinis politologų klubas.
J. Greenspon jau ketvirtą kartą pavyko laimėti geriausio užsieniečio dėstytojo titulą.
M. Norkevičius buvo apdovanotas net dvejose kategorijose – „Metų dėstytojo“ ir „Metų paskaitos“ už Rizikos komunikacijos paskaitą.
„Metų organizacija“ šiemet tapo Akademinis politologų klubas.
Daugiau renginio nuotraukų galite rasti Facebook paskyroje.
Nyderlandų ambasadorius – apie ES iššūkius ir galimybes
2016 m. balandžio 12 d., antradienį, 11:15 val. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-203) ES Taryboje pirmininkaujančios Nyderlandų Karalystės Lietuvos Respublikoje ambasadorius J. E. Gijsbert Hendrik Christiaan (Bert) van der Lingen skaitys paskaitą apie ES iššūkius ir galimybes.
Ambasadorius dirba Lietuvoje nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. Prieš tai jis buvo Nyderlandų Karalystės diplomatinės misijos vadovo pavaduotoju Sofijoje, Dubline bei Budapešte ir vadovavo šalies užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos ir Vakarų Europos departamentams. J. E. van der Lingen studijavo Rytų Europos regioną Utrecho universitete.
Paskaita vyks anglų kalba. Renginį organizuoja Viešojo administravimo katedra.
Doc. dr. T. Kavaliausko romane – apie kunigų seminariją
Kovo 31 d., ketvirtadienį, 17 val., Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Muzikos salėje (V. Putvinskio g. 55) vyks VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docento dr. Tomo Kavaliausko romano „Du šimtai brolių, altoriaus laukiančių“ pristatymas.
Renginyje dalyvaus knygos autorius doc. dr. Tomas Kavaliauskas, rašytojas Donaldas Kajokas, filosofas, VDU profesorius Gintautas Mažeikis ir kunigas Skaidrius Kandratavičius.
Romanas „Du šimtai brolių, altoriaus laukiančių“ – tai atvirai parašyta knyga apie klierikų ir jų mokytojų pasaulį, kuris, atitvertas kunigų seminarijos sienomis, iki šiol lieka pasauliečiams menkai pažįstamas, suprantamas, todėl visada paslaptingas.
Doc. dr. Tomas Kavaliauskas – rašytojas, filosofas, VDU dėstytojas. Nuo 2000 m. jo kūryba publikuojama „Kultūros baruose“, „Nemune“, „Literatūroje ir mene“, „Metuose“. Autorius yra išleidęs eseistikos rinkinį „Verslas, krikščionybė ir vartotojiška visuomenė“. Prestižinės JAV ir D. Britanijos leidyklos publikavo akademines doc. dr. T. Kavaliausko knygas anglų kalba „Transformations in Central Europe between 1989 and 2012“ („Lexington Books“) ir „The Individual in Business Ethics: an American Cultural Perspective“ („Palgrave Macmillan“).
Europa ant slenksčio: pabėgėlių krizės sprendimas
Kovo 15 d., antradienį, 18 val., VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks diskusija anglų kalba „Europe on the Brink: Addressing the Refugee Crisis“ („Europa ant slenksčio: pabėgėlių krizės sprendimas“), kurią organizuoja VDU Jungtinių Tautų studentų klubas ir Kauno tarptautinė medicinos studentų atstovybė.
Diskusijoje bus aptariama Europos Sąjungos (ES) kaip tarptautinės, antnacionalinės organizacijos ateitis bei pabėgėlių, paliekančių karo alinamas valstybes, likimas.
Pabėgėlių, atvykstančių į Europą, skaičius kasdien auga, o tai kelia įtampą tarp ES valstybių narių, tuo tarpu sprendimai dėl integracijos politikos susiduria priešpriešoje su sprendimais dėl pabėgėlių grąžinimo.
Prieš diskusiją bus pristatyti šešiose valstybėse atlikti nedideli tyrimai, kurie yra glaudžiai susiję su pabėgėlių krize. Tyrimuose nagrinėjamos prieglobsčio politikos, į valstybes atvykstančių pabėgėlių skaičiai, vietos gyventojų požiūriai į pabėgėlius bei smurto prieš atvykstančiuosius atvejai.
Diskusijoje taip pat bus kalbama apie tai, kaip pabėgėlių krizė sukelia sunkumų arba verčia keisti politines sienas (Šengenas) ir kaip imigracija sudaro problemų Europos visuomenės viduje (kultūrų sandūros, smurto protrūkiai, kraštutinių dešiniųjų judėjimų augimas ir t. t.). Taip pat bus tiriama, kaip žiniasklaida perteikia krizę ir kaip tai sukuria tam tikrą pabėgėlių įvaizdį.
Renginyje bus diskutuojama apie Graikiją, Vokietiją, Vengriją, Turkiją, Jungtinę Karalystę ir Lietuvą.
Diskusija vyks anglų kalba.
Renginio puslapis socialiniame tinkle „Facebook“
Čekijos ambasadorius Lietuvoje – apie užsienio politiką
Kovo 15 d., antradienį, 16.15 val., VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-202) vyks Čekijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje J. E. pono Bohumil Mazánek vieša paskaita „Šiuolaikinė Čekijos užsienio politika ir pirmininkavimas Višegrado grupėje“.
Renginyje svečias susirinkusiems plačiau papasakos apie Rytų ir Vidurio Europos šalių politikos aktualijas, įvertindamas šio regiono valstybių užsienio politiką, išskirdamas mažų ir vidutinių Europos šalių vaidmenį ES ir globalios politikos kontekste.
Ambasadorius J. E. Bohumil Mazánek, baigęs tarptautinių santykių magistrantūros studijas, dirbo įvairiose pozicijose Čekijos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Azijos regiono departamente, taip pat – ambasadoriaus patarėju (Chargé d´Affaires) Čekijos diplomatinėse atstovybėse Laose, Indijoje, Tailande ir generaliniu konsulu Lenkijoje bei Kinijos Respublikoje. Prieš užimdamas ambasadoriaus pareigas Lietuvoje, jis dirbo Čekijos Užsienio reikalų ministerijos Pirkimų kontrolės skyriuje.
Paskaita vyks anglų kalba. Renginį organizuoja VDU Politologijos katedra.
Daugiau informacijos teikia dokt. Mindaugas Norkevičius (m.norkevicius@pmdf.vdu.lt).
Konferencijoje kviečia aptarti socialinius tinklus
Balandžio 21-22 dienomis universitete vyks tarptautinė konferencija„The Many Faces of Social Media: Empowerment and Subjection Online“. Norintys dalyvauti pranešimų santraukas (iki 300 žodžių) kviečiami siųsti iki kovo 14 d. Ignui Kalpokui (i.kalpokas@pmdf.vdu.lt).
Socialiniai tinklai tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Tačiau jų įtaka socialiniam ir politiniam gyvenimui išlieka ginčytina. Visuotinai priimtas naratyvas socialinius tinklus pateikia kaip įgalinimo, socialinių ir politinių pokyčių, laisvės bei demokratijos įrankį. Šį požiūrį ypač sustiprino tokie įvykiai, kaip Arabų pavasaris. Visgi tokia visuotinai įprasta išmintis šiandien yra kritikuojama – perdėtai pozityviomis interpretacijomis abejoti verčia nauji tyrimai apie socialinių tinklų taikymą samdant teroristus, nedemokratiniuose režimuose, besitęsiančiuose įvykiuose Ukrainoje ir kitais atvejais.
Tad ši konferencija-dirbtuvės kvies subalansuotai pažvelgti į socialinius tinklus ir jų įtaką kasdieniam gyvenimui. Tarp renginyje nagrinėjamų temų:
- Socialinių tinklų vaidmuo besikeičiant režimams
- Socialinių tinklų naudojimas bendruomenės projektuose ar pilietinėse iniciatyvose
- Socialinių tinklų vaidmuo skatinant lygybę, socialinį teisingumą ir t. t.
- Socialinių tinklų naudojimas nedemokratiniuose režimuose
- Teroristų samdymas per socialinius tinklus
- Socialiniai tinklai, psichologinės operacijos ir informaciniai karai
- Socialiniai tinklai ir Vakarų kultūrinė hegemonija
Renginys skirtas doktorantūros studentams ir jauniems akademikams, mokslininkams.
Konferencijos pranešimų priėmimas pratęstas iki kovo 14 dienos. Pranešimų santraukas (iki 300 žodžių) reikėtų siųsti Ignui Kalpokui (i.kalpokas@pmdf.vdu.lt). Dalyvio mokesčio nėra.
Konferenciją organizuoja VDU Viešosios komunikacijos katedra.
VDU lankysis LR vidaus reikalų ministras S. Skvernelis
Vytauto Didžiojo universitete kovo 4 d., penktadienį, viešės LR vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis. Susitikimo metu pagal visuomenės apklausas populiariausiu laikomas Lietuvos politikas su universitetu pasirašys bendradarbiavimo sutartį ir dalyvaus dviejose diskusijose: pokalbyje su VDU vadovybe ir susitikime su akademine bendruomene.
Pokalbyje su VDU vadovybe S. Skvernelis aptars regioninę politiką, Lietuvos universitetinio sektoriaus problemas ir jų galimus sprendimus.
„Universitetų plėtros ir augimo fazę (iki 2009 metų) pakeitė studentų skaičiaus ir finansavimo mažėjimo fazė. Šie pokyčiai išryškino studijų ir mokslo kokybės problemas, atkreipė dėmesį į neproporcingai išaugusį programų skaičių, žemus tarptautinius šalies universitetų vertinimus, dar kartą paskatino diskusijas apie kolegijų statusą. Lietuvos švietimo sistemai būtina nauja darnios ir tvarios universitetinio sektoriaus raidos vizija ir strategija, atliepianti šių dienų iššūkius“, – tikina VDU rektorius prof. Juozas Augutis.
Rektoriaus parengtoje sprendimų koncepcijoje įvardinti konkretūs pasiūlymai, kaip šiuos iššūkius reikėtų įveikti – sumažinti studijų programų skaičių, padidinti studentų srautus, užtikrinti tolygų studijų ir mokslo lygį, atkurti mokytojų rengimo sistemą. Plačiau apie šiuos pasiūlymus ir universitetų situaciją regioniniame kontekste bus kalbama diskusijos metu.
Prieš diskusiją, rektorius prof. J. Augutis ir ministras S. Skvernelis pasirašys bendradarbiavimo sutartį, kuria numatomas abipusiai naudingas bendradarbiavimas, keitimasis patirtimi bei žiniomis tarp Vidaus reikalų ministerijos ir Vytauto Didžiojo universiteto.
Universitetas, be kita ko, sutartimi įsipareigoja organizuoti mokslinius tyrimus viešojo saugumo, viešojo administravimo, vietos savivaldos, regionų plėtros ir valstybės tarnybos temomis, sudaryti sąlygas ministerijai naudotis studijų, mokslo ištekliais, dalyvauti ministerijos darbo grupėse, konferencijose. Tuo tarpu ministerija teiks konsultacijas ir pasiūlymus VDU dėl rengiamų projektų bei studijų programų, sudarys sąlygas studentams atlikti praktiką, o universitetui – naudotis ministerijos tyrimų rezultatais ir ištekliais.
Tą pačią dieną Saulius Skvernelis dalyvaus ir dar vienoje diskusijoje apie šiuolaikinį viešąjį valdymą. Diskusiją, skirtą visai akademinei bendruomenei, ves VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. Algis Krupavičius. Diskusija „Šiuolaikinis viešasis valdymas: kokį turime ir kokio reikia?“ vyks kovo 4 d., penktadienį, 14 val., VDU rektorate (K. Donelaičio g. 58).
