Petras Vaitiekūnas – apie Ukrainą šiandien ir rytoj
Kovo 7 d., pirmadienį, 11.15 val., VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-202) vyks diplomato, fiziko, politinio ir visuomenės veikėjo, ambasadoriaus Petro Vaitiekūno paskaita „Ukraina šiandien ir rytoj“.
Petras Vaitiekūnas yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Latvijoje (1999-2004 m.), Baltarusijoje (2005-2006 m.) ir Ukrainoje (2010-2014 m.). 2006-2008 m. jis ėjo Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas, vėliau dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadoriumi ypatingiems pavedimams, LR Seimo pirmininko patarėju užsienio politikos klausimais.
Profesorius iš JAV skaitys paskaitą apie 2016-ųjų m. JAV prezidento rinkimus
2016 m. kovo 8 d., antradienį, 13 val. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44–302) Ohajaus Youngstown State universiteto Politikos ir tarptautinių santykių katedros vedėjas dr. Paul Sracic skaitys paskaitą tema ,,2016 metų JAV prezidento rinkimai ir užsienio politika‘‘. Paskaita vyks anglų kalba.
Profesorius savo veikla yra garsus ne tik JAV, bet ir ne vienoje kitoje pasaulio valstybėje: dėstė Japonijoje, Tokijo universitete, skaitė paskaitas JAV ambasadose Tokijuje, Pekine, Briuselyje, 2015 metais TEDx renginyje pristatė pranešimą tema ,,Ohio, the Swing State‘‘, yra parašęs ne vieną knygą ir straipsnį apie politiką bei teisę.
Paskaitos metu profesorius dalinsis įžvalgomis apie JAV rinkimų sistemos bei rinkiminių kampanijų ypatumus, kandidatus į JAV prezidentus bei jų populiarumo fenomeną, rinkimų poveikį JAV užsienio politikai.
Renginį organizuoja JAV ambasada ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas.
Bendros paskaitos tarp Fakulteto ir Džordžijos Gwinnett koledžo
Vasario 10 d. vyko unikalus renginys Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete – buvo organizuota bendra paskaita studentams su Džordžijos Gwinnett koledžu (Georgia Gwinnett college). Šis renginys buvo inicijuotas lietuvių kilmės profesorės Dovilės Budrytės. Bendros paskaitos metu prof. Ellen Rafshoon skaitė pranešimą „Realistų moralinė opozicija karui: Hans J. Morgenthau ir Vietnamo karas“, o dr. Giedrius Česnakas – „Energetinis saugumas – taip pat jausmas”.
Kovo 3 d. 16 val. Donelaičio g. 52 – 314b studijoje vyks antrasis bendrų paskaitų ciklas, kurio metu dr. Michael Lewkowicz skaitys paskaitą „Rinkimai ir balsavimo teisės JAV“, o dr. Gintaras Šumskas – „Išspiriant nenaudėlius. Apkaltos atvejai JAV ir Europoje“.
Konkursas praktikai užsienyje pagal Erasmus+ programą
Vi
sus studentus, norinčius dalyvauti Erasmus+ studentų ar Erasmus+ absolventų praktikų konkurse, prašome atrankos dokumentus pateikti iki 2016 04 24.
Erasmus+ studentų atrankoje gali dalyvauti visų kursų, išskyrus paskutiniųjų, dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai.
Erasmus+ absolventų atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos paskutinių kursų dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai. Atrankoje negali dalyvauti studentai jau išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus+ studijų / praktikos mainų laikotarpio studijų pakopoje, kurioje šiuo metu studijuoja. Ne ES piliečiai prieš prasidedant praktikai turi turėti TRP arba RP.
Dokumentai atrankai:
- Atrankos anketa;
- Priimančios organizacijos / įmonės patvirtinimas (pagal TRT nustatytą formą);
- Fakulteto atstovo rekomendacija (tik absolventų praktikai).
Atrankos kriterijai:
- studento motyvacija;
- geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
- praktikos atitikimas studijų programai;
- studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
- dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.
Pirmenybė atrankoje teikiama:
- studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
- studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus Erasmus+ praktikos mobilume.
Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn. (studentų praktika vėliausiai gali baigtis 2016-09-30, absolventų – per vienerius metus nuo studijų baigimo datos).
Paraiškų formas bei daugiau informacijos rasite VDU tinklapyje, adresu: http://www.vdu.lt/lt/studijos/tarptautines-studijos-ir-praktika/erasmus-praktika/. Atrankos rezultatai bus skelbiami VDU tinklapyje, skelbimų lentoje, taip pat kiekvienas, atrankoje dalyvavęs studentas, bus informuotas el. paštu 2016-05-04.
Studentai su negalia ar spec. poreikiais turi galimybę gauti papildomą finansavimą išlaidoms, patirtoms mobilumo metu, kompensuoti.
VDU lankysis ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas
Kovo 10 d., ketvirtadienį, 13.15 val., VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-203) vyks J. E. Europos Sąjungos ambasadoriaus Rusijos Federacijoje, VDU garbės daktaro Vygaudo Ušacko paskaita „Lietuva tarpusavio priklausomybės ir globalios priešpriešos pasaulyje“.
V. Ušackas yra teisininkas, diplomatas, visuomenės bei politinis veikėjas, 2008-2010 m. ėjęs LR užsienio reikalų ministro pareigas, ilgus metus atstovaujantis Lietuvai, Europos Sąjungai, NATO – kaip vyr. stojimo į ES derybininkas, LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikoje, LR ambasadorius Jungtinėje Karalystėje.
Trejus metus jis dirbo ES specialiuoju įgaliotiniu ir Bendrijos misijos vadovu Afganistane. Nuo 2013 m. rugsėjo – ES atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas. 2013 m. lapkričio 13 dieną Vygaudui Ušackui suteiktas VDU garbės daktaro vardas už nuopelnus Lietuvai ir universitetui.
Vygaudo Ušacko nupelnai yra įvertinti Estijos, Graikijos, Gruzijos, Ispanijos, Lenkijos, Norvegijos, Prancūzijos, Ukrainos, taip pat Lietuvos valstybiniais apdovanojimais. Aktyvų politinį ir diplomatinį V. Ušacko darbą praturtina svarus indėlis į akademinę, visuomeninę veiklą, pagalbą nevyriausybinės organizacijoms. Jis taip pat yra vienos sėkmingiausių pastarojo dešimtmečio jaunimo pilietiškumo iniciatyvų „Misija Sibiras“ globėjas.
Suomijos ambasadorius Lietuvoje pasidalins patirtimi
Kovo 2 d., trečiadienį, 11.15 val., VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-302) vyks J. E. Hari Mäki-Reinikka paskaita „Suomijos užsienio politika anksčiau, dabar ir ateityje“ („Finnish Foreign Policy Before, Now and in the Future“).
Svečias yra Suomijos Respublikos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje. Paskaitoje H. Mäki-Reinikka pasidalins savo sukaupta patirtimi ir žiniomis apie netolimos Lietuvos kaimynės Suomijos vykdomą užsienio politiką.
Paskaita vyks anglų kalba.
G. Česnakas dalyvavo energetikos konferencijoje Europos Parlamente
Politikos mokslu ir diplomatijos fakulteto prodekanas dr. Giedrius Česnakas vasario 16 d. dalyvavo Europos Parlamente rengtoje konferencijoje ”The Russian Presence in the European Energy Market“, kurios metu analitikai iš Vengrijos pristatė atliktą tyrimą apie Rusijos energetikos kompanijų investicijas Europos Sąjungos valstybėse narėse, Rusijos energetikos kompanijų poveikį valstybėms narėms ir visai Europos Sąjungai. Konferencijos metu buvo išskirtos kelios Rusijos energetikos kompanijų investicijų į Europos energetikos sektorių problemos. Rusijos svarba energetikos sektoriuje riboja politinių sprendimų spektrą jos atžvilgiu ir didina Europos pažeidumą. Rusija veikia iškastinio kuro sektoriuose, bet ne atsinaujinančios energetikos, todėl tai nemažina klimato kaitos ir nesutampa su ES energetikos politikos tikslais ilgame laikotarpyje. Dr. Giedrius Česnakas pabrėžė ES ir valstybių narių bendradarbiavimo svarbą užtikrinant energetinį saugumą prieinamumo, patikimumo, įperkamumo ir tvarumo srityse.
Konferencijoje dalyvavo Europos Parlamento nariai, tyrimų centro „Policy Solutions“ ekspertai, Vengrijos tarptautinių santykių instituto atstovai, Europos vadovų Tarybos Pirmininko Donaldo Tusko kabineto patarėjai, Europos Komisijos Energetikos politikos direktorato atstovai.
Su konferencijos pranešimais galite susipažinti čia. Konferencijos organizatoriai: Žaliųjų / Europos laisvojo aljanso frakcija, Europos Parlamento nario Bronio Ropės biuras
R. Sakadolskiui ir M. Drungai – apdovanojimai
Va
sario 25 d. VDU Viešosios komunikacijos lektorius, amžinatilsį Romas Sakadolskis, ir katedros docentas Mykolas Jurgis Drunga išrinkti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatais.
JAV ir Lietuvos žurnalistas, VDU lektorius R. Sakadolskis, dėl kurio netekties šiandien liūdi ir universiteto bendruomenė, medaliu įvertintas už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą.
Viešosios komunikacijos katedros docentui, filosofui, žurnalistui ir Lietuvių išeivijos instituto mokslo darbuotojui Mykolui Jurgiui Drungai apdovanojimas skirtas už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes.
Gedime dėl Romo Sakadolskio netekties
Ketvirtadienį 
mirė Viešosios komunikacijos katedros lektorius, garsus JAV ir Lietuvos žurnalistas Romas Sakadolskis. Vytauto Didžiojo universiteto bendruomenė liūdi dėl nuolat mylimiausiu išrinkto dėstytojo, garbingo ir atsidavusio profesionalo netekties.
R. Sakadolskis gimė 1947 m. Vokietijoje, 1974 metais baigė Merilendo universitetą (JAV). Nuo 1973-ųjų jis buvo radijo kompanijos „Amerikos balsas“ lietuvių redakcijos Vašingtone bendradarbis, vėliau dirbo Vidurio Vakarų biuro Čikagoje reporteriu, vedė lietuviškas laidas. 1994-aisiais tapo „Amerikos balso“ žurnalistu. Atvykęs į Lietuvą, R. Sakadolskis dėstė Žurnalistikos institute. Nuo 2014 metų jis dirbo VDU Viešosios komunikacijos katedros lektoriumi.
„Tai buvo nuostabus žmogus su savo kūrybine potencija, įgyta žurnalistine patirtimi tuo metu visai kitoje pasaulio pusėje. Reikėjo įkalbinti jį iš žurnalisto praktiko tapti teoretiku tam, kad tos žinios pasiektų mūsų studentus“, – iškilų kolegą prisiminė VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė Audronė Nugaraitė.
Amžinatilsį Romui Sakadolskiui šilčiausių žodžių negailėjo ir filosofas, VDU profesorius Leonidas Donskis. „Netekome patrioto, didelio lietuvio, labai laisvo ir labai laisvei, demokratijai atsidavusio visuomenininko, vieno iškiliausių per visą Lietuvos istoriją žurnalisto“, – sakė profesorius.
Romas Sakadolskis šiandien taip pat tapo ir 2016 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatu. Lektoriui apdovanojimas skirtas už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą.
Filosofijos mokslas keičiasi – vien mąstyti nepakanka
„Filosofai m
ąsto, o gilaus, analitinio mąstymo ir konstruktyvios kritikos kaip niekad trūksta šiandieninėje visuomenėje“, – teigia VDU filosofas prof. dr. Gintautas Mažeikis. Pasak jo, filosofija ir socialinė kritika ir yra tai, be ko viešas komunikacinis protas, svarstymų demokratija, laisva ir atvira visuomenė yra negalimi. G. Mažeikis tikina, kad vietoje to, kad filosofija narciziškai žavėtųsi savo istorija ir teiginiais, savo būtimi dramblio kaulo bokšte, savo nepriekaištingais stiklo karoliukų žaidimais, ji atsisuka į socialinių konfliktų, politinių manipuliacijų, žmonių veidų ir jų kūrybinio veržlumo lauką.
„I ir II pasauliniai karai, didžiosios Aušvico ir Gulago tragedijos, masiniai informaciniai karai, žmogaus susvetimėjimas ir tragiškos revoliucijos tapo pasaulio įvykiais, kurie suteikė filosofijai ir kritinei teorijai naują pavidalą bei atsakomybę. Po šių baisių tragedijų ir iššūkių, po komunizmo žlugimo, filosofija, kaip ir poezija, nebėra tokia pati, ji dar įdomesnė ir aktualesnė“, – įsitikinęs naujos VDU studijų programos „Filosofija ir politinė kritika“ vadovas G. Mažeikis.
Šiuolaikinės filosofijos temų spektras – be galo didelis
VDU filosofijos draugijos „AGORA“ pirmininkas Adas Diržys pasakoja, kad filosofija – tiršta sritis ir, kalbant apie specialybes ir išsilavinimą, pasirinkimų yra labai daug. Filosofijos magistrantūros studijų pirmakursis įsitikinęs, kad tai ganėtinai individualistinė sritis, todėl žmonės, pasirenkantys savo mėgstamas disciplinas filosofijoje, sukuria dar daugybę papildomų problemų, iškelia papildomų klausimų. Tad aiškiai nusakyti, kokia yra šiuolaikinė filosofija, yra ganėtinai keblu. A. Diržio teigimu, šiuolaikinėje filosofijoje galioja tam tikra takoskyra tarp analitinės ir kontinentinės filosofijos.
„Analitinė kryptis orientuojasi į smulkių pasakojimų nagrinėjimą, į bandymą tapti „dešiniąja ranka“ mokslo filosofijai, tyrinėjimams ir skatinti tam tikras ten vykstančias fragmentacijas, kartu apsistodama ties vienu metafiziniu modeliu, atsisakant kitų dimensijų šioje vietoje. O kontinentinė kryptis labiau kūrybiška, meniška, kuri vis dar turi viltį kalbėti ne aiškiais žodžiais, bet bandyti sukurti kažką panašaus, kas visą laiką vykdavo filosofijos arenoje, tai yra – kurti didžiąsias filosofines sistemas“, – teigia VDU studentas ir pripažįsta, kad visgi ta riba šiais laikais dar jaučiasi, bet kartu yra dažnai susiliejanti, po truputį nykstanti.
„Mūsų modernioje ar postmodernioje visuomenėje ganėtinai sunku taip akivaizdžiai ieškoti tam tikrų tapatybių ir bandyti save identifikuoti pagal konkrečią specialybę. Šiais laikais randasi labai daug tarpdisciplininių dalykų, kurie vargiai yra siejami su konkrečiais dalykais. Arba kaip tik, viskas fragmentuojasi taip, kad galima atrasti aiškesnes savo tapatybes. Bet išsilavinimas pats tampa daugiau individualistine sąvoka, kurią žmogus, visų pirma, turėtų pats sau apsibrėžti ir pasirinkti, o ne palikti, kad tai galėtų reglamentuoti kažkas iš išorės“, – samprotauja A. Diržys.
Filosofija – kaip galimybė
VDU filosofės dėstytojos dr. Jurgos Jonutytės teigimu, jei dėl ko nors verta eiti į universitetą mokytis, tobulėti – tai pirmiausia todėl, kad tai suteikia galimybę kurį laiką išvengti kliento–paslaugų tiekėjo vaidmenų.
„Norėtųsi tikėti, kad universitete daugiau mokomasi dvasinių abejojimo, ieškojimo, atmetimo ir, galiausiai, pasikeitimo judesių. Būtent – mokomasi gyvenimo klausiant, o ne teigiant. Tai, greičiausiai, ir yra šių dienų universiteto „socialinė misija“, – įsitikinusi filosofė. Jos manymu, universitetas turėtų būti alternatyvos erdvė, kurioje kultivuojamas pasipriešinimas komfortui ir pertekliui – vieta, kurioje yra mokomasi atsisakyti, neprisirišti, keistis ir mąstyti. Filosofijos moksluose tai ypač pasireiškia.
„Filosofija „mankština“ protą, ir po tokių intelektualių treniruočių atsiveria naujos galimybės ir išryškėja horizontai kur tas žinias geriausiai „įdarbinti“, nes dažnai pasikeičia ne tik nusistatymai, bet ir vertybės“, – pasakoja J. Jonutytė.
Filosofei pritaria ir Adas Diržys, kuris tikina, kad dažniausiai pastebimos tendencijos, kai iš filosofijos yra pasukama į kultūros, politikos sritis, kuriose puikiausiai pritaikomos filosofijos žinios. „Dažnai politikoje kyla klausimų, kurie reikalauja tam tikros diskusijos ir dažnos politinės problemos tampa daugiaprasmėmis, kur tikrai negali atrasti vienos konkrečios pozicijos, tada filosofija, kuri stengiasi naudoti tam tikrus loginius metodus, leidžia prieiti prie bendresnės pozicijos, rasti visiems kompromisą ar loginį sprendimą, o ne veikti tik ambicijų lygmenyje“, – pavyzdį pateikia jaunasis filosofas.
G. Mažeikis papildo, kad manipuliuojančios žmonių protais metaforos ir populiarūs vaizdai kviečia filosofiją bei socialinę ir politinę kritiką vykdyti ir platesnę savo misiją. „Jau Platonas pastebėjo, kad poetų kuriami palyginimai atveria ir dieviškas aukštumas, ir beprotybės dugną, todėl turi būti filosofų aiškinami ir bendram reikalui taikomi.
Tačiau šiandien, kai pasaulis vėl ir vėl grimzta į karo siautulį, į instrumentinį žmogaus gyvybės naudojimą, kai aistros ir metaforos iškreipia mąstymą, kai baisiosios žmonijos patirtys vėl primena save, filosofija yra pakviesta ne įtikinėti, o pateikti visuomenės proto kritiką. Dar daugiau, jos misija yra pateikti kritikos kritiką, t. y. atskleisti teorijas, kurios galėtų apklausti ir argumentuoti dabartinius viešuosius svarstymus, vienas kito neigimus, kaltinimus ir demaskavimus“, – apie filosofijos ir kritikos iššūkius kalba profesorius.
Kuo būti?
Klausimas, į kurį taip paprastai filosofai negali atsakyti, nes galimybių yra daugiau nei žmogus geba aprėpti. VDU filosofijos draugijos „AGORA“ pirmininkas A. Diržys sako, kad, jei pažiūrėtume į filosofijos studijų aprašymą, filosofai yra mokomi loginio mąstymo, dedukcijos, spręsti tam tikras interpretacines problemas. Bet, pasak studento, daugiausia, ką galima įgyti iš filosofijos – platesnį suvokimą ir naują požiūrį į tuos pačius dalykus. Be to, išmokus mąstyti „filosofiškai“, to jau taip lengvai neatsisakysi. „Kai pradedi užsiiminėti filosofija, tai tampa tam tikra liga, nuo kurios negali pabėgti ir gydytis gali tik ja pačia”, – patirtimi dalinasi vaikinas.
A. Diržys pamena ne taip seniai prabėgusius abitūros laikus, kai labai dažnai jauną žmogų kankina nežinia ir abejonės ką veikti toliau. „Filosofija šioje vietoje leidžia užpildyti šią spragą, nes filosofija nėra tikslingai orientuotą į vieną konkrečią sritį, kaip kiti dalykai. Filosofija stengiasi apimti daugelį sričių ir tai, galbūt, padeda tam pačiam žmogui pasirinkti panašaus profilio studijas, kurios leistų jam kartu susikurti tam tikrą bazę, dėl ko būtų lengviau apsispręsti dėl magistro studijų konkretesnėje studijų kryptyje arba „išsigryninti“, kokioje srityje norima dirbti“, – tikina magistrantas.
G. Mažeikis, atsakydamas į klausimą „kuo būti?“, pabrėžia filosofinį būties klausimą. „Kalbame ne apie pasirinkimą ką veikti, o apie savo esmę, būties būdą. Šiuolaikinė filosofija iš žmonių tarpusavio santykių, iš mokslo ir meno, kildina mums svarbiausius būties būdus. Jie susieti su idealais ir vertybėmis, kūrybiniu ir kritiniu mąstymu, refleksija ir naujais sprendimais. O vėliau jau galima pasirinkti kaip ir ką veikti, kad šios vertybės ir idealai, šie mūsų puoselėjami žmonių tarpusavio santykiai ar mūsų kūrybiniai siekiniai būtų geriausiai įgyvendinti. Filosofija užaugina dvasios sparnus, o kur ir kaip skristi jau kviečia mus supantis ir nuolatos kintantis pasaulis.“, – samprotauja filosofas.
Jo teigimu, šiandienės kultūros, socialinės, politikos, ekonominės, technologinės sferos nuolatos keičiasi, subyra ir vėl susirenka į naujas arabeskas, ir nei vienas verslininkas ar įstaiga negali tiksliai prognozuoti, kokių konkrečių praktinių gebėjimų ir specializacijų reikės artimiausioje ateityje. O filosofija, jos skatinamas kritinis, analitinis ir kūrybinis mąstymas atveria savęs ir visuomenės keitimo galimybes. „Geram vadovui ar veiklų lyderiui ne tiek reikšmingas yra administravimo suvokimas ar aklas entuziazmas, o gebėjimas mąstyti vertybes, idealus, būties būdus ir jų kaitą, žmonių santykius su nuolatos mirgančiu ir kupinu įtampų pasauliu“, – konstatuoja VDU programos „Filosofija ir politinė kritika“ vadovas G. Mažeikis.
