Viešėjo delegacija iš Pardubicės universiteto
Vasario 17-18 dienomis Vytauto Didžiojo universitete viešėjo Pardubicės universiteto (Čekija) delegacija. Universitete lankėsi Pardubicės universiteto Plėtros prorektorius prof. Petr Vorel, Menų ir filosofijos fakulteto profesorius Karel Rydl ir Istorijos mokslų instituto profesorė Milena Lenderová.
Vizito metu svečiai susitiko su universiteto rektoriumi, Socialinių mokslų, Ekonomikos ir vadybos, Humanitarinių mokslų ir Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetų dekanais, prodekanais, aptarė bendradarbiavimo galimybes ir pasirašė susitarimo memorandumą. Viešnagės pabaigoje Pardubicės universiteto atstovai VDU studentams pristatė mainų galimybes.
Dr. Roberto Pogorelio vieša paskaita „Europos Parlamento vaidmuo: nuo atstovavimo iki politikos formavimo“
Kovo mėn. 1 d.
13:15 val. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-303) vyks Europos Parlamento Informacijos biuro Lietuvoje ryšių su žiniasklaida specialisto, politikos mokslų daktaro Roberto Pogorelio vieša paskaita „Europos Parlamento vaidmuo: nuo atstovavimo iki politikos formavimo“.
Paskaitos metu bus pristatomas Europos Parlamentas, priimamų sprendimų sklaida, institucijos veikla ir funkcijos. Bus aptariamos vykdomos politikos sritys ir pateikiami vertinimai, susiję su Lietuva.
ES šalyse atlikta „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad 52 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi gerai informuoti apie Europos Parlamentą – tai didžiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje (ES vidurkis – vos 30 proc.). Tyrime pabrėžiama pozicija, kad reikėtų stiprinti Europos Parlamento vaidmenį. Anot renginio organizatoriaus Mindaugo Norkevičiaus, renginiu siekiama paskatinti domėjimąsi ES institucijomis, Lietuvos pozicijų išreiškimu europiniame lygmenyje, stažuočių atlikimo galimybėmis ES struktūrose.
Vieša paskaita vyks lietuvių kalba.
Daugiau informacijos teikia renginio organizatorius dokt. Mindaugas Norkevičius (el. paštas m.norkevicius@pmdf.vdu.lt).
Prof. R. Frosto paskaitoje apie Lietuvos ir Lenkijos sąjungos sėkmę ir nesėkmę
K
ovo 4 d. 13:30 val. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-202, Kaunas) vyks istoriko, Aberdyno universiteto (Škotija) profesoriaus Roberto Frosto vieša paskaita „Lietuvos ir Lenkijos sąjunga: sėkmė ar nesėkmė?“. Paskaitos metu bus pristatomi aktualiausi istoriniai klausimai susiję su Lietuvos ir Lenkijos sąjunga. Prof. R. Frostas studijavo Krokuvos Jogailaičių ir Londono universitetuose, jo mokslinių interesų sritys apima Lenkijos istoriją, taip pat karų, valstybių ir visuomenių simbiozę Baltijos šalyse 1558-1721.
Viešą paskaitą organizuoja Lenkijos institutas Vilniuje, Britų Taryba Lietuvoje.
Vieša paskaita vyks anglų kalba.
Daugiau informacijos teikia dokt. Mindaugas Norkevičius (el. paštas – m.norkevicius@pmdf.vdu.lt).
Baigiamajame projekto renginyje prisimins Č. Sugiharą
Vasario 11 d., ketvirtadienį, 13 val., VDU mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyks nacionalinio edukacinio projekto „Kas buvo Čijunė Sugihara?“ baigiamasis renginys, kuriame bus pagerbtas Japonijos diplomato Č. Sugiharos, išgelbėjusio tūkstančius žydų, atminimas ir visuomenei bus pristatytos įdomiausios Lietuvos mokyklose įgyvendinto projekto veiklos.
2015-aisiais sukako 75 metai nuo įvykio, kai 1940 m. vasarą Japonijos konsulas Čijunė Sugihara Lietuvoje išdavinėjo tranzitines vizas žmonėms, daugiausia žydų pabėgėliams iš Lenkijos, bandžiusiems išsigelbėti nuo prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo Europoje.
Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas 2015 m. rugsėjo mėnesį inicijavo edukacinį projektą „Kas buvo Čijunė Sugihara?“ mokykloms, kuriose veikia Tolerancijos ugdymo centrai ir kurių bendruomenėse daugiau dėmesio skiriama istorinę atmintį puoselėjantiems projektams.
Iš įvairių Lietuvos vietų dalyvauti edukaciniame nacionaliniame projekte buvo pakviesti 12 Tolerancijos ugdymo centrų, skatinant pasidomėti Čijunės Sugiharos asmenybe, jo gyvenimu bei moralinėmis nuostatomis. Nacionalinis projektas buvo įgyvendintas 2015 m. rugsėjo – 2016 m. sausio mėnesiais.
Baigiamajame projekto renginyje bus prisimintas Japonijos diplomatas Čijunė Sugihara, pagerbtas jo atminimas ir visuomenei pristatytos įdomiausios veiklos įgyvendintos projekto metu Lietuvos mokyklose.
Renginyje dalyvaus Č. Sugiharos sūnus Nobuki Sugihara, Č. Sugiharos giminaičiai, atvyksiantys specialiai į šį renginį iš užsienio valstybių. Renginyje svečiuosis Japonijos, Izraelio, Lenkijos ambasadų atstovai, Kauno, Panevėžio žydų bendruomenių nariai. Į baigiamąjį projekto renginį pakviesti Kauno valdžios atstovai, garbūs svečiai iš Lietuvos Respublikos seimo, Vyriausybės, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų ministerijų ir kitų valstybinių institucijų.
Renginį organizuoja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Renginio partneriai: VDU, Japonijos ambasada Lietuvoje, Sugiharos namai – muziejus.
Europos ir JAV ekspertai svarstė Europos Energetinės Sąjungos ateitį
Sausi
o 27-28 d. VDU vyko tarptautinė konferencija „Europos Energetinė Sąjunga: kodėl mums jos reikia ir kaip ją padaryti veiksmingą?“. Konferenciją buvo surengta Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto iniciatyva, bendradarbiaujant su Konrado Adenauerio Fondu, LR Užsienio reikalų ministerija ir LR Energetikos ministerija.
Konferencijos tikslas buvo aptarti Europos Energetinės Sąjungos galimybes sėkmingai veikti, galimus šio formato veikimo trikdžius, siekiant Europos valstybių vienybės energetikos sektoriuje. Buvo aptarta energetinių salų integracija, pabrėžiant Baltijos valstybių sėkmingą veiklą prisijungiant prie kontinentinės Europos ir Skandinavijos valstybių energetikos infrastruktūros. Taip pat buvo įvertinti procesai globalioje energetikos rinkoje ir jų poveikis ES valstybių narių energetiniam saugumui.
Konferenciją atidarė LR Užsienio reikalų viceministras Raimundas Karoblis, Universiteto rektorius Prof. Juozas Augutis, Konrado Adenauerio fondo vadovė Baltijos šalyse ir Skandinavijoje Elisabeth Bauer. Plenarinį pranešimą skaitė LR Energetikos ministras Rokas Masiulis. Konferencijoje dalyvavo ekspertai iš JAV, Junginės Karalystės, Švedijos, Čekijos, Lenkijos, Ukrainos, VDU Energetinio saugumo tyrimų centro tyrėjai, ministerijų atstovai.
Tarpdisciplininė konferencija „William Shakespeare: Past, Present and Future“
201
6 m. balandžio 8-9 dienomis VDU surengs tarptautinę tarpdisciplininę konferenciją anglų kalba „William Shakespeare: Past, Present and Future“ („Viljamas Šekspyras: praeitis, dabartis ir ateitis“).
2016-aisiais bus minimos 400-osios Viljamo Šekspyro mirties metinės (1564-1616). Atsižvelgiant į tai, VDU Humanitarinių mokslų ir Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetai kviečia akademikus ir profesionalus pristatyti pranešimus apie vieną dažniausiai cituojamų anglų rašytojų.
V. Šekspyras yra tarp dažniausiai cituojamų tikrai ne be priežasties: jo pjesės ir sonetai yra ne tik kertinė literatūros, kino ir teatro studijų dalis – dabar rašytojo darbus analizuoja įvairiausių sričių mokslininkai, šiuolaikiniame akademiniame pasaulyje sukuriantys bendrumus ir sąsajas tarp skirtingų disciplinų, atverdami kelią šiuolaikinio mokslo tarpdiscipliniškumui. Tad nieko keisto, kad V. Šekspyro pjesės yra interpretuojamos iš įvairių požiūrio kampų, pradedant nuo „Karaliaus Lyro“ kaip Edipo komplekso atvaizdavimo iki „Venecijos pirklio“ kaip teisinės pjesės.
Kadangi konferencija yra tarpdisciplininė, organizatoriai laukia įvairių sričių mokslininkų, tarp jų – literatūros, kalbotyros, kultūros, istorijos, politikos, teisės, filosofijos, sociologijos, psichologijos, pažintinių (kongnityvinių) mokslų ir t. t.
Siūlomos temos
- V. Šekspyras mene / V. Šekspyras ir menas
- V. Šekspyras kultūrose / pasaulyje
- V. Šekspyro adaptacijos, pritaikymai, vertimai ir transformacijos
- Vieta V. Šekspyro kūryboje
- V. Šekspyras kine ir teatre
- V. Šekspyras ir politika
- V. Šekspyras ir teisė
- Tarptekstinės sąsajos su V. Šekspyru
- Kasdienis V. Šekspyras
- V. Šekspyras ir istorija
- Europa V. Šekspyro laikais
- V. Šekspyras skaitmeniniame amžiuje
- V. Šekspyras ir karas
- V. Šekspyras ir atmintis
- V. Šekspyras ir psichoterapija
Konferencijos kalba – anglų (V. Šekspyro gimtoji kalba).
Pristatymų trukmė: 20 minučių.
Konferencijos mokestis: 50 eurų (doktorantams – 30 eurų).
Užpildytą paraišką (vardas, pavardė, atstovaujama institucija, kontaktai, pranešimo pavadinimas ir 1500 ženklų santrauka) dalyviai turėtų siųsti Emiliui Kasparui (VDU Anglų filologijos katedra) el. paštu afk@hmf.vdu.lt ir/arba emiliskasparas@yahoo.com iki 2016 m. sausio 15 d.
Išsiuntusieji paraiškas apie priėmimą bus informuoti iki 2016 m. sausio 31 d.
Tarptautinė konferencija „Europos Energetinė sąjunga: kodėl mums jos reikia ir kaip ją padaryti veiksmingą?“
Sausio 27 – 28 dienomis Vytauto Didžiojo universitete, Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28), rinksis energetikos specialistai iš Lietuvos, Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų, taip pat ir Lietuvos Respublikos Užsienio ir Energetikos ministerijų atstovai į tarptautinę konferenciją „Europos Energetinė sąjunga: kodėl mums jos reikia ir kaip ją padaryti veiksmingą?“.
Konferencijoje bus diskutuojama apie kuriamą ES Energetinę sąjungą, jos teikiamas unikalias galimybes integruoti Europos Sąjungos valstybes į vieningą energetikos rinką. Bus siekiama identifikuoti iššūkius kylančius efektyviam Energetinės sąjungos funkcionavimui. Analitikai svarstys, kokių žingsnių ES Energetinė sąjunga turėtų imtis užtikrinant patikimą kuro ir energijos tiekimą. Galiausiai, bus aptariamos šiandieninės pasaulinės energetikos rinkos tendencijos, ekonominiai, technologiniai, aplinkosauginiai procesai.
Numatoma, kad konferenciją atidarys Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius prof. Juozas Augutis, Konrado Adenauerio fondo vadovė Baltijos šalyse ir Skandinavijoje Elisabeth Bauer. Numatoma, kad plenarinį pranešimą skaitys Lietuvos Respublikos Energetikos ministras Rokas Masiulis.
Konferenciją organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas, Konrado Adenauerio fondas, drauge su Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.
Konferencija vyks anglų kalba.
Konferencijos pradžia sausio 27 d. nuo 14 val.
Registracijos pradžia nuo 13 val. 30 min.
Kvietimas dalyvauti konferencijoje „Šiuolaikiniai politiniai procesai: iššūkiai ir galimybės“
Kviečiame teikti pranešimų santraukas kasmetinei konferencijai „Šiuolaikiniai politiniai procesai: iššūkiai ir galimybės“, kuri įvyks 2016 m. gegužės 5 d. Vytauto Didžiojo universitete.
Ši Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto inicijuojama kasmetinė nacionalinė mokslinė konferencija yra skirta įvertinti politinius procesus pasaulyje ir į juos pažvelgti jaunųjų mokslininkų akimis.
Numatomos konferencijos sekcijos:
- Lietuva globalioje erdvėje: vidaus ir užsienio politika
- Saugumo procesai
- Regionų studijos
- Kviečiame siūlyti ir kitas tematikas
Pranešimų santraukas kviečiame teikti el. paštu g.zukaite@mt.vdu.lt iki 2016 m. balandžio 4 d. Pranešimo santraukos apimtis apie 500 žodžių. Geriausi pranešimai bus išspausdinti periodiniame tarptautinėse duomenų bazėse referuojame žurnale „Politikos mokslų almanachas“.
Konferencijos organizacinis komitetas:
- Dr. Gintarė Žukaitė
- Dr. Gerda Jakštaitė
- Dr. Giedrius Česnakas
- Dokt. Justinas Juozaitis
- Dokt. Brigita Kupstaitytė
Kontaktinis asmuo: dr. Gintarė Žukaitė (el. paštas: g.zukaite@mt.vdu.lt, tel. nr. 861864105)
PMDF vykdo geriausias politikos mokslų krypties magistrantūros studijas
Antrą kartą žurnalo „Reitingai“ (2015 gruodžio 8 d.) pristatytuose universitetų reitinguose buvo atskirai vertinta 70 universitetų bakalauro studijų krypčių ir 70 universitetų magistrantūros studijų krypčių. Tarp vertintų 36-ių magistrantūros krypčių, Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 4-ose kryptyse: sociologija, politikos mokslai, teologija ir religijos studijos, rinkodara.
Žurnalo „Reitingai” atliktas universitetų programų vertinimas rodo, kad Fakultetas vykdo geriausias politikos mokslų krypties magistrantūros studijas. Visa tai yra sutelkto dėstytojų ir administracijos darbo nuopelnas.
Plačiau apie reitingus portale delfi.lt.
Dr. G. Žukaitė: į ateities perspektyvas orientuota studijų programa
Vytauto Didžiojo universitete sėkmingai startavusi nauja bakalauro programa – „Pasaulio politika ir ekonomika“, kuri suteikia dvigubą specializaciją – politikos mokslų ir ekonomikos bakalauro laipsnį, šiuolaikinio globalaus pasaulio kontekste tampa vis aktualesnė. Augantis valstybių bendradarbiavimas globaliuose ar regioniniuose formatuose, paremtas politikos ir ekonomikos santykiu, skatina tokio pobūdžio specialistų poreikį Lietuvoje. Savo mintimis apie naujos „Pasaulio politikos ir ekonomikos“ programos perspektyvas ir aktualumą sutiko pasidalinti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė, šios programos studijų komiteto vadovė dr. Gintarė Žukaitė.
Globaliu mastu vykstantys politiniai ir ekonominiai procesai skatina tokio pobūdžio studijas. Ar šią programą baigę studentai bus supažindinti su įvairiais globalaus pasaulio kontekstais?
Ši programa skirta analizuoti įvairius politinius ir ekonominius procesus visame pasaulyje. Studentai studijų metu studijuoja tokius dalykus kaip globali politika, tarptautiniai santykiai, tarptautinė politinė ekonomija, tarptautiniai ekonominiai santykiai ir pan. Visų šių dalykų turinyje aptariami šiuolaikiniame pasaulyje vykstantys procesai, tokie kaip globalizacija, migracija, terorizmas, darnus vystymasis, klimato kaita, humanitarinės krizės, pasaulinės finansinės ir ekonominės krizės, žmogaus teisių problematika. Studijų metu studentai išmoksta analizuoti ir vertinti šiuos procesus, identifikuoti pagrindines pasaulyje vyraujančias tendencijas, prognozuoti galimus ekonominius ir politinius pasaulio vystymosi scenarijus.
Studijos leis studentams analizuoti politinius ir ekonominius procesus globaliu mastu, nesikoncentruojant ties konkrečiu regionu ar valstybe. Jūsų nuomone, kodėl tai yra svarbu siekiant ruošti tokios srities būsimus specialistus?
Šiuolaikinis pasaulis yra globalus pasaulis, todėl šios programos tikslas nėra įsigilinti tik į vieno konkretaus regiono specifiką, programoje siekiama analizuoti visame pasaulyje vyraujančias tendencijas ir procesus.
Studentai studijų metu susipažįsta su įvairių regionų problematika. Yra dėstomi tokie kursai, kaip Įvadas į Azijos studijas, Įvadas į Lotynų Amerikos studijas, JAV vidaus ir užsienio politika, Rusijos vidaus ir užsienio politika, Europos Sąjungos politika ir kt.
Baigę šios programos studijas, absolventai gaus dvigubą – politikos mokslų ir ekonomikos bakalauro diplomą. Ar ši tarpdiscipliniškumą skatinanti koncepcija turėtų atkreipti būsimų studentų dėmesį, ypač žvelgiant į ateities darbo rinkos perspektyvas?
Šių studijų stiprybė yra ta, kad studentai gauna plačias ekonominių bei politinių procesų žinias, gebėjimą analitiškai vertinti pasaulyje vyraujančias tendencijas. Tai suteikia studentams platesnes įsidarbinimo galimybes. Baigę tokias studijas studentai gali įsidarbinti diplomatinėje tarnyboje, įvairiose tarptautinėse organizacijose, nevyriausybinėse organizacijose, tarptautinėse įmonėse ir korporacijose.
Ši bakalauro studijų programa yra dėstoma anglų kalba, ar ji pritraukė studentų iš užsienio?
Nors priėmimas į šios programos studijas pirmą kartą pradėtas vykdyti tik 2015 m., tačiau iš karto susilaukė studentų iš užsienio dėmesio. Programoje studijuoja studentai iš Gruzijos, Afganistano ir Vokietijos. Tikimasi, kad užsienio studentų skaičius nuolat augs.
Neseniai apgynėte politikos mokslų srities daktaro laipsnį, pagrindinė idėja disertacijoje paremta žmogaus teisių sritimi sparčiai besivystančiame Lotynų Amerikos regione. Kas Jus paskatino tokią ganėtinai tolimo Lietuvai regiono srities analizę?
Gyvename globalizacijos amžiuje, todėl net ir tolimiausiuose pasaulio regionuose vykstantys procesai tampa aktualūs. Svarbu suvokti ne tik Europoje ar Azijoje vykstančius procesus, bet reikia pradėti plėsti ir kitų regionų studijas ir skatinti tarpusavio ekonominį ir politinį bendradarbiavimą.
Lotynų Amerikos regiono valstybės yra vienos iš greičiausiai besivystančiųjų, kurių auga ne tik ekonominė, bet ir politinė svarba. Europos Sąjunga šiuo metu ypač aktyviai skatina plėsti Europos ir Lotynų Amerikos valstybių ekonominį ir politinį bendradarbiavimą. Taip pat Lietuvoje šia tematika yra atlikta labai mažai tyrimų, todėl labai įdomu būti viena pirmųjų besigilinančiųjų į novatorišką temą ir tokį tolimą mums regioną.
