• Titulinis
• Visos naujienos

Dezinformacija – kaip nuodingos dujos: nematai, bet patiri kenksmingą poveikį

Autorius: Kristina Berksun

Kovoje su dezinformacija būtina suvienyti skirtingų institucijų ir visuomenės veikėjų jėgas. Kaip tai padaryti gruodžio 6 d. VDU diskutavo į iniciatyvą DIGIRES susibūrusi akademikų ir žiniasklaidos atstovų komanda kartu su skirtingų sričių – švietimo, kultūros, bibliotekų tinklo – atstovais renginyje „DIGIRES: žinome, kaip veikia dezinformacija. O kas toliau?“.

„Nors atstovaujame skirtingas sritis, siekiame to paties tikslo. Tik dalindamiesi ekspertinėmis žiniomis galime judėti toliau ir kurti pridėtinę vertę, atrasti būdus, kaip išmokti gyventi dezinformacijos apsupty. Drauge esame stipresni“, – teigė DIGIRES projekto vadovė ir vyriausioji tyrėja, VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė, VDU UNESCO medijų ir informacinio raštingumo įtraukiai žinių visuomenei katedros vadovė Auksė Balčytienė.

Pasak profesorės, prie skaitmeninio atsparumo didinimo Lietuvoje labai stipriai prisideda žurnalistika. Naujienų portalo DELFI.lt skilties „Melo detektorius“ vyr. redaktorė, faktų tikrintoja Aistė Meidutė pasidžiaugė, kad melagingų naujienų demaskavimo technikos imasi vis daugiau žiniasklaidos priemonių. „Tai sunkus darbas, dirbame nepailsdami, bet tai yra kiekvienos šalies ateitis“, – teigė ji.

Naujienų portalo DELFI.lt vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė priminė, kad dezinformacija buvo visada – nuo tada, kai atsirado žmogus. Tik jos sklidimo greitis interneto laikais tapo nepalyginamai didesnis, o dezinformacijos kiekiai auga eksponentiškai. Todėl profesoriaus, filosofo Gintauto Mažeikio teigimu, melagingų naujienų aiškinimas atsilieka nuo jų kūrimo proceso, o net ir paneigus neteisingą informaciją, tai nebeturi reikšmės, net jei žmonės ir sužino tiesą.

VU Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro docentas Viktor Denisenko pridūrė, kad propagandos naratyvą galima sukurti lengvai, o štai per vieno fakto tikrinimo laikotarpį melagingos informacijos kūrėjas gali sukurti dar 10-20 naujų melagingų žinių. Pagrindinėmis problemomis diskusijos metu įvardinta tai, kad mažėja žmonių pasitikėjimas žiniasklaida, žmonės nesugeba atskirti profesionalaus žurnalistinio turinio nuo mėgėjiško. V. Denisenko teigė, jog esama tyrimo, rodančio, kad Lietuvos gyventojai yra vieni atspariausių dezinformacijai, tačiau tuo pat metu kito tyrimo rezultatai rodo, jog lietuviai yra tarp vienų mažiausiai tikrinančių faktus.

Pasak R. Lukaitytės-Vnarauskienės, nors anot tyrimų, informacijos vartotojai geba atskirti kokybišką turinį nuo nekokybiško, žurnalistų praktika rodo, kad žmonės neskiria, kas yra žiniasklaida, o kas tik nuomonė. „Mūsų dažnai klausia: „Kodėl neskelbiat, ko laukiat?“ Atsakau: „Mes tikriname informaciją“. Atrodome lėti, tačiau negalime būti kaip kai kurie socialinių tinklų vartotojai, kurie savo įrašuose skelbia: „Nežinau, ar tai tiesa, bet yra žiauru, kas čia rašoma“. „Nuomonė negali eiti pirmiau faktų“, – teigė ji.

Didelis dėmesys renginio metu skirtas Rusijos vykdomai propagandai. Pasak V. Denisenko, Kremliaus propaganda siekia kurti informacinį chaosą. „Kremliaus propagandistai dalinasi skirtingais, vienas kitam prieštaraujančiais naratyvais. Vienu metu gali pasirodyti net keturios skirtingos to paties įvykio versijos. Chaose žmogus linksta į kraštutinumus, pradeda nebepasitikėti niekuo – nei oficialia informacija, nei institucijomis, nei profesionalia žiniasklaida. Ir atvirkščiai, pradeda įtikėti sąmokslo teorijomis. Be to, propaganda taikosi į skirtingų socialinių grupių skaudulius, jautriausias vietas ir taip siekia jas paveikti“, – sako jis.

VDU doktorantas, psichologinių ir informacinių operacijų karininkas Darius Remeika prideda, kad tiek prasidėjus karui Ukrainoje, tiek dar prieš tai, COVID-19 pandemijos sąlygomis, visuomenė išgyveno neapibrėžtumo jausmą. Neapibrėžtumo sąlygomis, pasak jo, dezinformatoriai visuomet turi pranašumą, mat kuomet mokslas negali duoti greitų atsakymų, nes jiems gauti reikia tyrimų, tai gali padaryti dezinformatoriai, kuriems tie faktai nereikalingi.

Tačiau vien mokslas ir diskusijos, dalyvių sutarimu, problemos neišspręs – būtinas skirtingų institucijų bendradarbiavimas. „Mokslininkai yra faktų įkaitai, o faktams reikia tyrimų, kuriuos atlikti užtrunka, o mums reikia dirbti jau dabar“, – teigė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.

LR kultūros ministerijos viceministro Vyginto Gasparavičiaus teigimu, svarbu ne tik ieškoti diagnozių, bet ir vaistų gydymui. Diskusijos dalyviai vienareikšmiškai sutinka, kad visų pirma turime pradėti nuo savęs – ugdyti savo pačių medijų raštingumą. „Turime auginti savo pačių atsparumą. Tik tada galime to mokyti visuomenę“, – sakė Auksė Balčytienė. Jai antrino Algirdas Davidavičius, Vilniaus politikos analizės instituto Nacionalinio medijų ir informacinio raštingumo tinklo atstovas, teigdamas, kad edukatorius yra geras tada, kai pats ugdosi kompetencijas ir mokosi. „Tik savo pačių veiksmais galime sukurti atsvarą dezinformacijai“ – pridūrė V. Gasparavičius. Jo nuomone, reikalinga riboti dezinformacijos srautą ir daryti informacinės erdvės monitoringą, tačiau kitų diskusijos dalyvių manymu, ribojimai dažnai sulaukia atvirkštinės reakcijos.

„Uždrausti neužtenka, nes ką mes pasiūlysime vietoj to, ką uždrausime? Atsparumas atsiras tada, kai žmogus, gaudamas mažas dezinformacijos dozes, įgaus imunitetą, o ne tada, kai jos visai negaus“, – teigė Auksė Balčytienė. Pasak visų pašnekovų, svarbiausia yra pasitelkti edukaciją apie medijų raštingumą, ugdyti kritinį mąstymą, o taip pat supratimą apie dezinformacijos daromą žalą. Ne mažiau svarbu, kad dezinformacijos užkardymas atsispindėtų ir įstatymuose.

Kritinio mąstymo, medijų raštingumo ugdyme, pasak D. Žvirdausko, ypatingas mokytojo vaidmuo. Gretos Kėvelaitienės – Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovės – nuomone, šioje vietoje bibliotekos turi itin didelę įtaką, nes yra įsikūrusios visoje Lietuvoje, net mažuose kaimeliuose, buria žmones, skaitytojai į biblioteką ateina ieškodami teisingos informacijos, o taip pat bibliotekose vykdomos įvairios su medijų raštingumu susijusios veiklos. Tačiau pasak profesorės Auksės Balčytienės, mokyti kritiškumo neužteks, jei mokyklos neturės strategijos, plano. „Mums reikia stiprių sprendimų“, – teigė ji ir pridūrė, kad veikia ne tik mokyklos ir bibliotekos, bet ir psichologinės žmogaus nuostatos. „Esame susiję ne tik su žinute, bet ir su medijų aplinka – intuityviai dalinamės, komentuojame. Turime suprasti, kaip veikia technologinė mašina – skaitmeninė erdvė“.

A. Davidavičiaus teigimu, reikalingas planas tęstinėms veikloms. Dabartinės iniciatyvos kartojasi, kopijuoja viena kitą ir yra atskirtos nuo esminės vertybinės perspektyvos – demokratinių vertybių gynimo. Pasak jo, medijų ir informacinio raštingumo tema yra suprantama kaip izoliuota, tačiau iš tiesų ji yra labai susijusi su politika ir galios santykiais, todėl nėra neutrali. „Mes, medijų ir informacinio raštingumo atstovai, esame demokratijos propagandistai, kovojantys su anarchistinėmis, antidemokratinėmis struktūromis. Būti atspariam dezinformacijai – reiškia turėti aiškias demokratines vertybes. Šiuo metu daug programų jaunimui, bet trūksta mokomosios medžiagos vyresnėms kartoms apie demokratines vertybes – jie jų nesupranta arba linkę joms priešintis“, – teigė jis.

Naujienų portalo DELFI.lt verslo vystymo vadovės Ievos Ivanauskaitės manymu, nereikia kategorizuoti žiniasklaidos priemonių, socialinių grupių. Visi mes esame viena visuomenė, sudaryta iš žmonių. „Per vieną dieną DELFI paskelbia 400 naujienų. Žmonės yra selektyvūs – renkasi tai, kas jiems įdomu. Tačiau blogos naujienos labiau patraukia dėmesį. Kodėl trūksta pozityvių dalykų? Nes trūksta resursų, be to, toks yra mūsų, žmonių, mentalitetas“, – teigė I. Ivanauskaitė. Tačiau jos manymu, turėtų būti teisės aktai, kad tokių dalykų kaip dezinformacija nebūtų. „Apskritai, manau, kad trūksta jungties tarp žiniasklaidos, mokyklų ir politikų.“

Neringa Jurčiukonytė, nevyriausybinės organizacijos „Media4Change“ vadovė pabrėžė žmonių įgalinimo svarbą. Pasak jos, tik į veiklą įtrauktas žmogus gali suprasti problemą, vien parodyti ar papasakoti neužtenka. „Formalus švietimas vyksta, kai vienas kalba, o kiti klauso. Bendraamžių švietimas – kai visi įtraukti. Tai yra tęstinis procesas ir tam vienų mokymų negana“. Pasak ekspertės, šiandien besikeičiame turinyje  ir skaitmeninėje erdvėje ji matanti daug galimybių mums tobulinti medijų turinį.

Konferencijos metu dėmesys skirtas ir regionams. Pasak regioninio laikraščio „Tauragės kurjeris“ direktorės Ramunės Ramanauskienės, regionuose žurnalistų darbas skiriasi nuo didžiųjų naujienų portalų – čia labiau vertinamas spausdintas žodis, nes tai, kas atspausdinta, išlieka ilgam. Pranešėja pastebėjo, kad regionuose ir dezinformacijos apraiškų matyti mažiau. Regionų temą pratęsdamas LR Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas, aptarė sudėtingą švietimo situaciją užmiestyje. Pasak jo, kaimo vietovėse moksleiviai pasižymi prastesniais rezultatais ne todėl, kad jie yra mažiau gabūs, o todėl, kad jie neturi tokių sąlygų, kokias turi didmiesčių mokyklos. „Mažoje mokykloje neįmanoma sukurti tokių pačių sąlygų ir kokybės. Kai kuriose mokyklose vaikai nesimoko fizikos ar chemijos, nes toje mokykloje nėra šių dalykų mokytojų“, – skaudžias problemas įvardijo D. Lukas.

DIGIRES projekto vadovės Auksės Balčytienės teigimu, apie informacinę erdvę vis dar kalbame standartizuotai, grėsmingai, naudojame daug štampų – turime matyti situaciją giliau. Šiuo metu nei vienas teisės aktas nereglamentuoja dezinformacijos, tik žongliruojame sąvokomis. Ji kėlė klausimą, kas iš tikrųjų yra skaitmeninis atsparumas ir kaip sukurti jam reikiamą sistemą? „Tiriame medijų raštingumą jau 10 metų, tačiau ši sąvoka dar niekada nebuvo tokia populiari kaip šiandien. Tyrimai parodė, kad Lietuvos žmonės retai tikrina informaciją, mažai žino apie informacijos tikrinimą“, – teigė profesorė.

Tarp svarbiausių diskusijos metu įsivardintų tikslų – pasitikėjimo valstybe, profesionalia žiniasklaida, mokytojais kūrimas, kritinio mąstymo ugdymas, medijų raštingumo mokymas, faktų tikrinimo praktikos tęstinumas. Iš renginio, kurio metu Baltijos visuomenės skaitmeninio atsparumo tyrimų centro DIGIRES asociacija drauge su dezinformacijos užkardymu suinteresuotų organizacijų, institucijų, kitų nišų atstovais bandė išsikelti ambicingus bendrų veiklų 2023-iesiems tikslus, organizatoriai palinkėjos išsinešti keturis žodžius: abejojimas, pasitikėjimas, švietimas ir atsakomybė.

PMDF mokslo darbuotojui dr. T. Blaszczak – garbingas tyrinėtojų apdovanojimas

2022 m. rugsėjo 30 – spalio 2 d. dienomis VDU įvyko jubiliejinis – dešimtasis Tarptautinis Gudijos tyrinėtojų kongresas. Didžiausias nepriklausomas Gudijos akademinis įvykis, skirtas kasmet aptarti naujausius tyrimus ir projektus humanitariniuose ir socialinėse moksluose. Tai vienintelė vieta kurioje nuo 2011 metų galima laisvai mąstyti ir diskutuoti Gudijos istorijos, politikos, visuomenės ir kultūros klausimais. Kongresą organizuoja ir kasmet dalyvauja jame taip pat PMDF atstovai.

2013 m. buvo įsteigta kongreso premija, kasmet skiriama už geriausias publikacijas humanitarinėse moksluose, socialinėse ir politikos moksluose, bei istorijos srityje. Papildomai kasmet premijos yra taip skiriamos specialios užsienio autoriams (ne Gudijos piliečiams). Šiais metais buvo svarstomos lenkų kalba 2016-21 metais išleistos monografijos Gudijos tematika, o geriausia buvo išrinktą PMDF Česlovo Milošo centro vyr. mokslo darbuotojo dr. Tomaszo Błaszczako monografija „Baltarusiai Lietuvos Respublikoje 1918-1940 m.“ (Błaszczak, Tomasz. Białorusini w Republice Litewskiej 1918-1940. Białystok, 2017.)

Informacija apie 2022-2023 mokslo metų pradžią

Artėjant naujiesiems mokslo metams, VDU sveikina studentus ir primena svarbią informaciją dėl paskaitų pradžios.

Pirmo kurso magistrantūros studijų studentams ir visų pakopų vyresnių kursų studijų studentams specialybės dalykų paskaitos prasideda rugpjūčio 29 d., užsienio kalbų ir A grupės dalykų – nuo rugsėjo 2 d.

Rugsėjo 1 d. paskaitos nevyks.

Pirmo kurso bakalauro ir vientisųjų studijų studentams paskaitos prasidės nuo rugsėjo 2 d. Pirmakursius kviečiame dalyvauti „Įvadas į studijas VDU 2022“ savaitėje, kuri vyks rugpjūčio dienomis. Visa svarbi informacija ir programa skelbiama svetainėje https://ivadas.vdu.lt/.

Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų pirmo kurso studentų registracija į studijų dalykus vyks rugpjūčio 31 d.

Vyresnių kursų studijų studentų pirmasis registracijos į 2022/2023 m. m. rudens semestro studijų dalykų paskaitas seminarus, pratybas ir laboratorinius darbus etapas vyks rugpjūčio 23-29 dienomis. Registracija vyks tik elektroniniu būdu, prisijungus prie VDU Studentų savitarnos portalo.

Studijų tvarkaraščiai

Priėmimas į bakalauro studijas

Nuo birželio 1 d. iki liepos 25 d. 12 val. vyksta prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.

Šio bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti bus siunčiami elektroniniu paštu liepos 29 dieną iki 12 val. Juos stojantieji taip pat matys prisijungę prie savo prašymo paskyros LAMA BPO informacinėje sistemoje. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo liepos 29 d. 15 val. iki rugpjūčio 2 d. 17 val. Visi kviečiamieji liepos 29 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje.

Kviečiame studijuoti Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto šiose bakalauro studijų programose:

• Politikos mokslai
• Viešasis administravimas
• Viešoji komunikacija
• Tarptautinės politikos ir vystymo studijos (anglų k.)

 

Priėmimo į PMDF magistrantūros studijas III etapas

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas nuo liepos 18 dienos skelbia papildomą priėmimą ir kviečia studijuoti magistrantūroje:

• Ateities medijos ir žurnalistika (anglų kalba)
• Diplomatija ir tarptautiniai santykiai (anglų kalba)
• Integruota komunikacija
• Valstybės institucijų administravimas
• Šiuolaikinė Europos politika

Nuo liepos 18 d. stojantieji gali pretenduoti į likusias laisvas magistrantūros valstybės nefinansuojamas studijų vietas ir atsilaisvinusias valstybės finansuojamas vietas. Prašymus galima pateikti iki rugpjūčio 23 d. internetu:  https://epasirasymas.vdu.lt/ Šiame etape gali dalyvauti ir asmenys, dalyvavę pagrindiniame priėmime, stojimo mokesčio iš naujo mokėti nereikia, pridedama ta pati mokėjimo kvito kopija.

Papildomo priėmimo kvietimai studijuoti bus skelbiami rugpjūčio 24 d. 12.00 val., informuojant kiekvieną asmeniškai.

Asmenys, nedalyvavę priėmimo į magistratūros studijas pirmame etape, pildant prašymą turi pridėti registracijos mokesčio kvito kopiją (rekvizitus rasite čia) bei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus (jei nurodyta). VDU absolventams nereikia pateikti diplomo ir jo priedėlio. Kitų aukštųjų mokyklų absolventai turi pateikti išsilavinimo dokumentų, asmens dokumento, registracijos mokesčio kvito ir kitų dokumentų kopijas. Jei dar neturite diplomo ir jo priedėlio, pateikti galima akademinę pažymą.

Prėmimo į magistrantūros studijas taisyklės.

Visą informaciją apie 2022 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.

Reikalinga parama Ukrainai

Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto universiteto (PMDF) – partneris Ukrainoje Lvivo nacionalinis Ivan Franko universitetas (LNU) kreipėsi su skubiu prašymu padėti karo apimtai Ukrainai.  Kolegos iš Ukrainos labai prašo pagalbos įsigyjant medicinos, apsaugos priemonių.

Kreipiamės į visus fakulteto bendruomenės narius: kolegas, partnerius, studentus, absolventus – jei galite prisidėti prie reikiamos pagalbos teikimo susisiekite fakulteto socialiniame tinkle arba el. paštu dek@pmdf.vdu.lt

Poreikio sąrašas pateikiamas anglų kalba:

Medicininės priemonės: Analgin, diphenhydramine, ketorolac, dexamethasone, adrenaline, metoclopramide, magnesium sulfate, panthenol, rheopolyglucin, dextran, ethamsylate, tranexa, hemotran, sanger. Hearler gel bandage, hydrocol, arm-gel bandage, elastic bandages of different sizes, tourniquet, ipp, material for wound tamponade with hemostatics, Israeli bandages of different sizes, tires for limb immobilization, ditch cells, nasopharyngeal tubes, insopharyngeal tubes, tubes, urinary catheters, intravenous catheters, thermal blankets, syringes 5, 10, 20, antiseptics for wounds, hands, decompression needles, bandages for pneumothorax, ambu bags, antivirals (tablets and powders), nasal drops, ear and eye drops, loperamide, ranitidine, smecta, nifuroxazide, renal disease, noshpa, papaverine, platyphylline (tablets and ampoules), gentasept, betadine, hemostatic sponge, antihypertensives, validol, barboval, valeriasis, valerian, cardiac. Tableted and ampouled analgesics (such as renalgan, spasmolgon, ketorolac, ketolong) Antihypertensives – enalapril, capropril, magnesium in ampoules. Ipp box Venous tourniquets Syringes 20 Turnstiles still a box (we distribute to all) Immobilization tires Chlorhexidine, betadine Blood substitutes Hemostatic drugs in ampoules Tonometers, fixing tires, pencil cases for ampoules (plastic).

Saugos priemonės: helmets – 100 pieces bulletproof vest – 100 pieces underbags for bullets (3 pieces for one bulletproof vest) – 300 pieces underbags for grenades – 200 pieces underbags for the used bullets – 100 pieces balaclava – 100 pieces kneecap – 100 pieces elbow pads – 100 pieces set of military uniforms – 100 pieces (different sizes) tactical gloves – 100 pairs tactical footwear – 100 pairs (size 40-44) ballistic glasses – 100 pieces walkie-talkies – 30 pieces flashlights – 100 pieces holster for a pistol – 100 pieces trekking socks – 200 pairs thermal underwear – 100 sets fleece jacket – 100 pieces T-shirts (green)- 200 pieces backpack for 60-100 liters – 100 pieces first aid kit – 10 pieces

Kita: yoga mats (karamati), powerbanks, resuscitation vehicles.

Ieškome įmonių, nevyriausybinių organizacijų, savanorių, kurie galėtų prisidėti renkant/suteikiant pagalbą. Ukrainos Lvivo nacionalinis Ivan Franko universitetas yra atidaręs surinkimo punktą prie Lenkijos-Ukrainos sienos, Przemysl mieste.

Galima susisiekti tiesiai su koordinatoriais Lenkijoje: +48605125372 Mariya Mulyava; +48 504 467 948 Marko; +48 510 256 900 Sicz Construction Rolnicza 4, Przemysl.

Atstovai Ukrainoje, Lvive: mgladysh@ukr.net  Mariana.

Dėstytojų konsultacijų laikai

Neradus dėstytojų paskirto konsultacijos laiko, visada galite kreiptis elektroniniu paštu. VDU dėstytojų el. pašto formatas vardas.pavarde@vdu.lt

Svarbi informacija apie studijų semestro pradžią

Įvertinus dabartinę situaciją šalyje dėl COVID-19 ir siekiant apsaugoti visą Universiteto bendruomenę, pirmąjį semestro mėnesį (vasario 1-28 dienomis) visas studijų procesas – paskaitos, laboratoriniai ir praktiniai darbai – bus vykdomas nuotoliniu būdu.

Universiteto bibliotekos ir kiti padaliniai  dirbs įprastai. Bibliotekų darbo laikas

Lankantis universiteto patalpose maloniai kviečiame visus būti sąmoningais bei laikytis rekomendacijų, kurios padėtų likti sveikais ir sumažintų riziką užsikrėsti koronaviruso infekcija: laikytis saugaus fizinio atstumo, dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (medicinines veido kaukes, respiratorius), taip pat reguliariai plauti rankas ir, jei jums privaloma izoliacija, jaučiate peršalimo ar kitų užkrečiamų ligų simptomus, likti namuose.

Išlikime sveiki!

VDU Rektoriaus įsakymas dėl 2021/2022 m. m. pavasario semestro studijų organizavimo

PMDF baigiamųjų darbų gynimų kalendorius

Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete vykdomų studijų programų studentų baigiamųjų darbų 2021 – 2022 m.m. žiemos sesijos gynimų tvarkaraštis:

Data ir laikas	Studijų programa	Vieta	Informaciją teikia
2021 01 11/12, nuo 10:00 val	Integruota komunikacija	Putvinskio g. 23 – 311	Ruta.Vainauskaite@vdu.lt
2021 01 11, nuo 10:00 val	Šiuolaikinė Europos politika	Putvinskio g. 23 – 106	Ausrine.Skeberdyte@vdu.lt
2021 01 11, nuo 16:00 val	Diplomatija ir tarptautiniai santykiai	Putvinskio g. 23 – 106	Ausrine.Skeberdyte@vdu.lt
2021 01 13, nuo 10:00 val	Ateities medijos ir žurnalistika	MS Teams	Ruta.Vainauskaite@vdu.lt

Išleista nauja doc. dr. S. Rakutienės ir doc. dr. I. Unikaitės Jakuntavičienės monografija

Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Regionistikos katedros vedėja docentė dr. Sima Rakutienė kartu su PMDF Politologijos katedros docente dr. Ingrida Unikaite Jakuntavičiene išleido knygą – monografiją Europiniai ar / ir nacionaliniai interesai? Lojalumo dilemos ir Lietuvos piliečių atstovavimas Europos Parlamente.

Šios monografijos tyrimo objektas yra susijęs su Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla, Lietuvos piliečių ir jų interesų atstovavimu bei komunikacija nerinkiminiu laikotarpiu. Pagrindinis tyrimo siekis buvo ištirti, kaip Lietuvoje rinktiems Europos Parlamento nariams pavyksta savo veikloje derinti kelių lygių interesus – europinius, nacionalinius ir partinius, analizuojant jų balsavimo tendencijas ir veiksnius, darančius įtaką EP narių apsisprendimui, bei atskleisti, kaip tas derinimas ir EP veikla pristatomi Lietuvoje rinktų EP narių komunikacijoje su Lietuvos gyventojais. Vienas iš tyrimo praktinio aktualumo argumentų yra gyventojų apklausose nustatomas gana žemas ES piliečių žinių apie Europos Parlamentą lygis, nors lietuvių pasitikėjimas ES išlieka tarp aukščiausių, palyginti su kitomis ES šalimis, t. y. skatinantis diskusiją aspektas, keliant klausimą, kiek Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veikla ir komunikacija gali prisidėti prie Lietuvos gyventojų aukštesnio žinių lygio apie Europos Parlamentą ir jame dirbančius parlamentarus bei didesnio pasitikėjimo šia institucija. Projekte numatyti kokybinio ir kiekybinio pobūdžio tyrimai buvo vykdomi nuo 2019 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. vidurio keliais etapais, kurie apėmė interviu ėmimą, dokumentų ir balsavimo duomenų analizę, kiekybinės Lietuvos gyventojų apklausos atlikimą bei EP narių komunikacijos strategijų tyrimą. Šie skirtingi tyrimo metodai ir etapai padėjo aiškiau pristatyti ir palyginti Lietuvoje rinktų Europos Parlamento narių veiklą, gyventojų supažindinimą su šia veikla bei pačių gyventojų nuomones apie europarlamentarų veiklą ir atstovavimą jų interesams.

• Katedros
• Konferencija „Lights and Shadows in the Baltic Sea Region: 15 Years after EU Enlargement”
• Kontaktai
• Pradžia
• Visi renginiai
• Visos naujienos
• Apie fakultetą
• Mokslas
• Studijos
• Tarptautiniai ryšiai