Jean Monnet profesoriaus M. Jurkyno vizitas Lvive

2021 m. gruodžio 10 d. VDU PMDF Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas dalyvavo moksliniame seminare tarptautinių santykių fakultete Lvivo I. Franko universitete, pristatant vykdomo Jean Monnet Chair projekto veiklą, rizikas bei jų valdymą. Renginio metu Ukrainos universiteto partneriai pristatė savo fakultete vykdomus Jean Monnet projektus (Jean Monnet moduliai, Jean Monnet centras) ir buvo derinamos konkrečios bendradarbiavimo veiklos esamų Jean Monnet projektų veiklose tarp VDU PMDF ir Ukrainos partnerių.

 

Konferencijoje dalinosi patirtimi apie viešųjų paslaugų tobulinimą

Viešosios politikos ir viešųjų paslaugų tobulinimas Lietuvoje yra itin aktualus. Šiame procese vertinamieji tyrimai yra esminiai, nes glaudžiai bendradarbiaujant, dalinantis moksliniais įrodymais bei praktiniame lauke dirbančiųjų patirtimis galime tikėtis gerų įrodymais grįstos politikos rezultatų. Šiame procese itin svarbu, kad politikos formuotojai ir įgyvendintojai, mokslinius tyrimus atliekantys bei atitinkamas sritis studijuojantys studentai būtų įtraukti. Tokia socialinės jungties platforma yra tapusi Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros organizuojama kasmetinė studentų, mokslininkų ir praktikų konferencija.

Lapkričio 25 d. vykusios 9-osios kasmetinės nacionalinės konferencijos tema – „Viešųjų paslaugų teikimo tobulinimas: NVO dalyvavimo praktikos“. Jos metu buvo paliestos itin aktualios viešųjų paslaugų tobulinimo temos. Ypač daug dėmesio skirta socialinių paslaugų tobulinimo tematikai.

Profesorė Ilona Tamutienė konferencijoje perskaitė pranešimą apie subsidiarumo principo svarbą bei jo sąsajas su Lietuvos socialine politika. Buvo pabrėžta, kad žmogaus orumo, bendro gėrio puoselėjimas turėtų būti tiek valstybės, tiek nevyriausybinių organizacijų ir bendrai pilietinės visuomenės tikslas. Todėl subsidiarumo principas, kuris išsamiai aprašytas katalikų socialiniame mokyme, integruotas į Europos Sąjungos socialinę politiką, yra labai svarbus užtikrinant pagalbą bei sprendžiant galių disbalansą. Viešųjų paslaugų valdyme, skyrime ir teikime turėtų būti laikomasi subsidiarumo principo, struktūruojančio pagalbą taip, kad aukščiau esančių rūpestis būtų nukreiptas į įgalinančios aplinkos kūrimą žemiau esančių institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir asmenų (šeimų) visaverčiam funkcionavimui. Šiame procese turi būti gerbiama, skatinama ir padedama išlaikyti orumą, iniciatyvą ir solidarumą, neperimant atsakomybių ir užduočių, kurias gali atlikti pats asmuo, šeima, nevyriausybinė organizacija ar žemiau esantis struktūrinis padalinys. Intervencija būtina, jei pažeidžiamas teisingumas.

Nepriklausomos Lietuvos socialinių paslaugų įstatymas neįtraukė subsidiarumo principo, kas galėjo prisidėti prie to, kad socialines paslaugas teikiančios nevyriausybinės organizacijos ilgus metus iš projekto nebuvo įtrauktos į socialinių paslaugų sistemą. Tačiau 2020 metais Lietuvos socialinėje politikoje įvyko esminis lūžis – socialinės priežiūros paslaugų akreditacija. Šia tema konferencijoje kalbėjo VDU socialinė partnerė, NVO vaikams konfederacijos direktorė Elena Urbonienė, kuri tiesiogiai prisidėjo prie akreditacijos proceso kūrimo bei kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija koordinavo Vaikų dienos centrų akreditacijos procesą savivaldybėse.

Tiek Elenos Urbonienės praktinės įžvalgos, tiek tyrimų rezultatai atskleidė, kad socialinių paslaugų akreditacija bei su ja susijęs naujas socialinės priežiūros paslaugų finansavimo modelis yra veiksmingas ir yra subsidiarumo principo taikymo praktikoje geroji patirtis. Akreditacijos proceso metu metodinę pagalbą savivaldybėms, nevyriausybinėms organizacijoms teikė Socialinė apsaugos ir darbo ministerija bei NVO vaikams konfederacija. Ne tik paslaugos teikimas, bet ir jos administravimas perkeltas į savivaldos lygį – ten, kur jis ir turi vykti – arčiau žmogaus.

Konferencijos metu didelis dėmesys buvo skirtas ne tik dalyvaujančio biudžeto, nevyriausybinių organizacijų dalyvavimo praktikoms, bet ir vaiko dalyvavimui jo paties asmenį liečiančiuose sprendimuose. Iškeltos ankstyvosios vaikystės gerovės problemos, akcentuojant viršnacionalinę politiką ir poreikį kurti vaikui ir šeimai palankią sistemą Lietuvoje. Diskutuota apie vietos valdžios vienetų finansinio savarankiškumo situaciją ir iššūkius Lietuvos kaimiškose savivaldybėse, vertintas pandemijos valdymo bei alkoholio kontrolės politikos priemonių veiksmingumas.

Jono Petronio nuotr.

Diskusija: „Kultūra ir politika: kuriant valstybės ateitį“

Lapkričio 12 dieną (penktadienį) 16:30 val. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (V. Putvinskio g. 23, L. Donskio skaitykloje) vyks diskusija „Kultūra ir politika: kuriant valstybės ateitį“. Diskusija yra VDU absolventų dienų renginys, įtraukiant PMDF baigusius absolventus pasidalinti vertinimais visuomenei aktualiomis temomis.

Kultūros ir politikos santykis valstybėse nėra vienareikšmiškai suvokiama sritis. Kultūra, kaip ir kitos sritys, siekia būti vienodai reikšminga įvairiuose valstybės gyvenimo kontekstuose. O vertybiniai aspektai, istorinė atmintis ir šalies prioritetai veikia kultūros politikos uždavinių formavimą ir tolesnį jų įgyvendinimą. Diskusijoje bus aptariami kultūros politikos tikslai Lietuvoje ir jų išpildymo galimybės ir iššūkiai.

Diskusijos pašnekovai PMDF alumni:

LR kultūros ministras Simonas Kairys

LR Prezidento patarėjas kultūrai Mindaugas Bundza

Moderatorius – VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanas dr. Mindaugas Norkevičius

Jean Monnet tarptautinio projekto rezultatų pristatymas – diskusija

Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete vyko Jean Monnet finansuoto tarptautinio projekto „Jaunimo nuomonė ir galimybės ES viešajai diplomatijai Ukrainoje ir trijose Baltijos šalyse: jaunimo naratyvai apie Europos Sąjungą bei ES ir Ukrainos santykius (2018 – 2021)“ (E-Youth)  rezultatų pristatymas – diskusija.

Renginio programa

Ukraine through a Baltic Lens and Images of the Baltic States in the Eyes of the Ukrainian Youth and Media

Pagrindinė pranešėja ir projekto vadovė Prof. Natalia Chaban –  Jean Monnet programos vadovė ir Viešosios diplomatijos ir politinės komunikacijos forumo vadovė (Medijų ir komunikacijos fakultetas, Canterbury universitetas, Naujoji Zelandija).

Ukrainian Youth on Ukraine-Baltic Relations. Results of the Survey.

Dr. Iana Sabatovych, Viešosios diplomatijos ir politinės komunikacijos forumas (Medijų ir komunikacijos fakultetas, Canterbury universitetas, Naujoji Zelandija).

Lithuanian Youth Perceptions of Media Narratives on Ukraine and EU: the Evidence from 2017 and 2020.

Dr. Gintaras Šumskas, docentas, Politologijos katedra, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas ir tyrimų vadovas Vilniaus politikos analizės institutas.

Susitikimo įrašas:

Kvietimas teikti pranešimų santraukas konferencijai, skirtai aptarti viešųjų paslaugų teikimo tobulinimą

2021 m. lapkričio 25 d., ketvirtadienį, vyks Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros organizuojama devintoji nacionalinė konferencija „Viešųjų paslaugų teikimo tobulinimas: NVO dalyvavimo praktikos“. Kviečiame dalyvauti magistrantūros ir doktorantūros studentus bei jaunuosius tyrinėtojus.

Konferencija vyks nuotoline arba mišria forma.

Šiuolaikiniuose viešosios valdysenos bei viešosios politikos tyrinėjimuose išlieka nemažas dėmesys piliečių įtraukimo į sprendimų priėmimą temai. Šios tematikos ir tyrimų krypties aktualumą nulemia ne tik valdysenos filosofijos, doktrinos ar praktinės viešojo administravimo demokratizavimo tendencijos, bet ir siekiai išanalizuoti, konceptualizuoti, rekomenduoti veiksmingus praktinius įtraukimo būdus bei įrankius. Taip pat mokslininkams yra aktualu kritiškai įvertinti imitacines žmonių įtraukimo į sprendimo priėmimą bei vertinimą praktikas.

Konferencijos organizatoriai kviečia skaityti pranešimus šiomis temomis:

  • Atviros vyriausybės partnerysčių projektų bei priemonių vertinimas (įtraukimas į planavimo procesus)
  • Piliečių įtraukimas į nacionalinių bei sektorinių strategijų kūrimą
  • NVO įsitraukimas į viešųjų politikų analizę bei vertinimą
  • Valdžios pasitikėjimo ir pasitenkinimo paslaugomis vertinimų kryptys
  • Savivaldybių gyventojų dalyvavimas teritorinio planavimo procesuose
  • Gyventojų vaidmenys želdynų ir žaliųjų plotų pertvarkų planavime
  • Piliečių dalyvavimas paslaugų dizaino ir planavimo procesuose
  • Piliečių apklausų panaudojimas viešosios politikos bei pasaugų vertinimuose
  • Miesto gyventojų dalyvavimas kuriant „išmanaus miesto“ modelius ir priemones
  • Gyventojų ir vartotojų apklausų panaudojimas viešosios politikos vertinimuose
  • Dalyvaujamojo biudžeto projektai: praktikos ir veiksmingumas
  • Piliečiai, kaip viešųjų politikų stebėtojai

Konferencijos pranešimai gali būti tiek teorinio, tiek empirinio pobūdžio. Prašome pranešimų santraukas atsiųsti iki 2021 m. spalio 31 d. Konferencijos pranešimai bus įvertinti konferencijos organizacinio komiteto iki lapkričio 5 d. Apie galimybę skaityti pranešimą būsite informuoti asmeniškai.

Reikalavimai santraukai:

  • iki 250 žodžių, kurie apimtų pranešimo pavadinimą, pagrindinę pranešimo idėją ir argumentus, 3-5 raktinius žodžius;
  • formatas .doc arba .docx;
  • papildomai nurodyti pranešėjo/ų pavardę/es, vardą/us, pareigas, instituciją, kontaktinę informaciją (el. pašto adresą);
  • pageidaujamą pranešimo formą (žodinis pranešimas/stendinis pranešimas);
  • prašome santraukas siųsti ir dėl informacijos kreiptis šiuo el. paštu: irmina.beneseviciute@stud.vdu.lt

Pranešimų trukmė neturėtų viršyti 15 min.

Numatoma, kad viena konferencijos sekcija vyks anglų kalba.

Kvietimas teikti pranešimų santraukas Lietuvos piliečių ir jų interesų atstovavimui Europos Parlamente 2021 m. konferencijai

 Kviečiame teikti pranešimų santraukas dalyvauti konferencijoje  „Europiniai ir nacionaliniai interesai: Kaip atstovauti Lietuvą Europos Parlamente ir komunikuoti institucinius sprendimus?“

Konferencija vyks 2021 m. Gruodžio 3 d. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete, Kaune.

Konferencijos tema apima Lietuvos piliečių ir interesų atstovimo problematiką Europos Sąjungos institucijose, didžiausią dėmesį skiriant atstovavimo specifikai Europos Parlamente bei priimtų Europos Parlamento sprendimų pristatymui.

Pastarųjų metų Eurobarometro sociologiniai tyrimai rodo, kad Lietuva išlieka tarp 3 euro-optimištiškiausių ES šalių narių, o jos gyventojai pasitiki ES institucijomis, tačiau tuo pačiu nacionalinėse apklausose dauguma lietuvių pažymi, jog neturi pakankamai informacijos apie išrinktų EP narių veiklą bei priimtų sprendimų naudą, o dalyvavimas EP rinkimuose padidėjo tik tuomet, kai jie buvo sugretinti su LR Prezidento rinkimais. Piliečių suvokimas apie skirtingas ES institucijas, jų sprendimo priėmimo būdus bei šalies atstovavimą yra gana žemas. Kaip galima pagerinti komunikacijos ir piliečių bei šalies interesų atstovavimo procesus? Ar svarbus išlieka EP nariams ryšys su elektoratu po išrinkimo į Europos Parlamentą, kokius komunikacijos būdus jie renkasi? Kokie yra skirtingų piliečių grupių, interesų grupių požiūriai? Kiek rinkimų rezultatus ir EP narių perrinkimą lemia jų veikla ir darbo rezultatai Europos Parlamente? Koks yra tarpinstitucinis ryšys – ar EP nariai komunikuoja su Lietuvos atstovais kitose ES institucijose, siekdami atstovauti šalies prioritetus?

Kviečiame teikti pranešimus, kuriuose būtų nagrinėjamos tiek praktinės, tiek teorinės, mokslinės problemos. Konferencijoje siekiama suburti skirtingas piliečių grupes – mokslininkus, jaunimo atstovus, EP narius, specifinių interesų grupių atstovus ir kitus visuomenės narius.

Konferencijos formatas: mišraus pobūdžio, planuojama gyvai, tačiau atsižvelgiant į pranešėjų prioritetus ir kitas aplinkybes pranešimai gali būti pristatomi ir nuotoliniu būdu (online).

 Pranešimus, kurių apimtis neturėtų viršyti 300 žodžių, kviečiame siųsti iki spalio 25 d. Word ar pdf formatu –  El.paštu –  sima.rakutiene@vdu.lt

Konferencijos registracijos mokesčio nėra. Aplikantai bus informuojami bei konferencijos programa formuojama lapkričio mėn. pradžioje.

 

Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-LIP–19-65). Projektas „Lietuvos piliečių ir interesų atstovavimas Europos Parlamente“.        

Rinkimų Vokietijoje aptarimų tiesioginė transliacija

Ko tikėtis po Merkel eros pabaigos? Daugelis Vokietijos rinkėjų sunkiai prisimena laikus, kai prie šalies vairo stovėjo ne Kanclerė. Ką pasirinks Vokietija ir ką tai reikš Europai?

Ar žinote kandidatus į kanclerio postą? Ar galite nuspėti rinkimų rezultatus?

Lauksime Jūsų stebint gyvą diskusiją jau šį sekmadienio (2021 09 26) vakarą nuo 20.00 val.!

Diskusijos dalyviai:

– VU TSPMI direktorė doc. dr. Margarita Šešelgytė
– VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. dr. Šarūnas Liekis
– Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias Sonn

Diskusiją anglų kalba ves 15min.lt užsienio aktualijų žurnalistas Gintaras Radauskas.

Renginys bus transliuojamas:

– Vokietijos ambasados „Facebook“ paskyroje bei „YouTube“ kanale https://bit.ly/3kD0Jb8
– 15min.lt portale https://www.15min.lt; 15min „Facebook“ paskyroje bei „YouTube“ kanale https://bit.ly/2W9KyZm
– VU TSPMI „Facebook“ paskyroje
– VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto „Facebook“ paskyroje

Priėmimas į bakalauro studijas

Iki rugpjūčio 5 d. 12 val. vyks prašymų studijuoti Lietuvos universitetuose ir kolegijose registravimo pagrindinis etapas, individualiai pildant stojimo paraišką internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje. Stojantieji galės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, valstybės nefinansuojamas vietas ir valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija.

Šio bendrojo priėmimo etapo kvietimai studijuoti bus siunčiami elektroniniu paštu rugpjūčio 9 dieną iki 12 val. Juos stojantieji taip pat matys prisijungę prie savo prašymo paskyros LAMA BPO informacinėje sistemoje. VDU studijų sutartis elektroniniu būdu bus galima sudaryti nuo  rugpjūčio 9 d. 15 val. iki rugpjūčio 12 d. 15 val. Visi kviečiamieji rugpjūčio 9 dieną gaus informacinius laiškus dėl sutarties pasirašymo epasirasymas.vdu.lt sistemoje.

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas kviečia studijuoti šiose bakalauro programose:

Įrodymais grįstos komunikacijos gairės

Vienas kertinių ERUM projekto etapų – VDU Viešosios komunikacijos katedros dėstytojų prof. dr. Kristinos Juraitės ir doc. dr. Inesos Bunevičienės parengtos komunikacinės gairės, skirtos studentams, tyrėjams ir žurnalistams. Šios gairės padės studentams ar tyrėjams savo atliekamuose tyrimuose, o žurnalistams – komunikaciniuose projektuose – aiškiau dalintis moksline informacija, ugdyti kompetenciją, tobulinti įgūdžius bei padėti plačiajai visuomenei geriau suprasti žiniasklaidos vaidmenį perteikiant moksliniais faktais paremtą informaciją.

Gairės parengtos remiantis ERUM projekto komandos atliktu tyrimu apie kontraversiškas temas žiniasklaidoje, žurnalistų ir žiniasklaidos srityje dirbančių profesionalų apklausa bei mokslinių šaltinių analize. Apklausoje dalyvavusių žurnalistų ir žiniasklaidos srities profesionalų buvo paprašyta nurodyti darbinę patirtį, įvertinti etinius standartus žurnalistikoje, įvardyti naudojamas faktų tikrinimo priemones ir procedūras bei žurnalistikai ir žiniasklaidai dėl COVID-19 grėsmės kilusius iššūkius.

COVID-19 pandemija parodė, jog nuolat kintančiame informacijos pasaulyje, gairės, kurios padėtų mokslininkams ir žiniasklaidos atstovams geriau dalintis turima informacija, yra ypatingai reikalingos. Kaskart susidurdami su moksline informacija, žurnalistai savo darbe turėtų vengti melagingų faktų, o tyrėjai – stengtis kuo suprantamiau plačiajai auditorijai perteikti informaciją apie savo atliekamus tyrimus ar jų metu gautus rezultatus.

Šios VDU Viešosios komunikacijos katedros dėstytojų ir ERUM projekto partnerių paruoštos gairės yra naudingas įrankis tiek būsimiems tyrėjams, tiek savo karjeros keliu dar tik pradedantiems žengti žurnalistams.

Išsamiau su gairėmis galima susipažinti šiame puslapyje.

Diplomų teikimo šventės akimirkos

Birželio 22 d., VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyko Vytauto Didžiojo universiteto diplomų įteikimo šventė.

Renginio metu diplomai buvo teikiami PMDF Diplomatijos, Diplomatijos ir tarptautinių santykių, Valstybės institucijų administravimo, Socialinės politinės kritikos, Šiuolaikinės Europos politikos,  Ateities medijų ir žurnalistikos bei Integruotos komunikacijos magistro programų absolventams. Diplomai taip pat įteikti Politikos mokslų, Tarptautinės politikos ir vystymo studijų, Pasaulio politikos ir komunikacijos, Viešojo administravimo ir Viešosios komunikacijos bakalauro programų absolventams.

Nuotraukos J. Petronio