Priėmimas į magistrantūros studijas
Vyksta III-asis priėmimo į magistrantūros studijas etapas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete kviečiame studijuoti šias magistro programas:
Ateities medijos ir žurnalistika (anglų k.)
Diplomatija ir tarptautiniai santykiai (anglų k.)
Integruota komunikacija (lietuvių k)
Valstybės institucijų administravimas (lietuvių k.)
Prašymų dalyvauti priėmime į magistrantūros studijas registracija vyksta internetu: http://epasirasymas.vdu.lt. Stojantieji gali nurodyti iki 4 pageidavimų, juos išdėstant prioriteto tvarka.
Prašymus dalyvauti papildomame priėmimo etape galima pateikti iki rugpjūčio d. 24 val. VDU absolventams nereikia pateikti diplomo ir jo priedėlio, tik užpildyti prašymą ir pridėti registracijos mokesčio kvito kopiją (rekvizitus rasite čia) bei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus (jei nurodyta). Kitų aukštųjų mokyklų absolventai turi pateikti išsilavinimo dokumentų, asmens dokumento, registracijos mokesčio kvito ir kitų dokumentų kopijas. Jei dar neturite diplomo ir jo priedėlio, pateikti galima akademinę pažymą.
Visą informaciją apie 2021 m. priėmimą į magistrantūros studijas rasite čia.
Diplomatijos ir tarptautinių santykių studijos XXI amžiaus hyper modernume
Vytauto Didžiojo universitete vykdoma magistrantūros programa Diplomatija ir tarptautiniai santykiai yra ne tik viena populiariausių studijų programų socialinių mokslų srityje, tačiau ir aukščiausiais įvertinimais įvertinta tarptautinių ekspertų. Programa yra vykdoma anglų kalba, kasmet programoje studijuoja studentai iš įvairiausių pasaulio kontinentų, dėl šios priežasties ši programa yra viena iš tarptautiškiausių visame universitete.
Programos vadovo dr. Mindaugo Norkevičiaus nuomone, studijos yra orientuotos ne tik į teorinių žinių suteikimą, bet turi nemažą praktinę veiklos dalį, kuomet paskaitas dėsto diplomatijos ir užsienio politikos ekspertai, kurie nuolatos dirba šiose sferose. Studijos apima diplomatijos organizavimo, užsienio politikos strategijų, tarptautinių santykių suvokimo ir saugumo tematikas.
Studijose yra kreipiamas dėmesys į aktualiausių kompetencijų suteikimą studijuojantiems. Todėl pačios studijos ir užduotys yra nukreiptos būtent į tai. Dažnai kyla klausimas kokių gebėjimų reikės dabartiniams diplomatijos ir tarptautinių santykių studijas studijuojantiems ateityje? Reikės gebėti komunikuoti, diskutuoti, būtinas užsienio kalbų mokėjimas. Tiek verbalinė, tiek neverbalinė komunikacija tampa vienu iš pagrindinių gebėjimų, kuris yra ir bus pastebėtas. Ar būsimas diplomatas gali bendrauti aiškiai ir logiškai žinant įvairiausius tarptautinių santykių kontekstus? Ar gali bendrauti keliomis užsienio kalbomis? Tokie klausimai bus keliami kiekvienam absolventui darbo rinkoje, neišskiriant studijų krypties. Taip pat reikėtų išskirti lyderystės ir komandinio darbo svarbą bei jų reikšmę. Tai VDU diplomatijos ir tarptautinių santykių studijose yra pagrindas ir šie gebėjimai ugdomi ypač tikslingai ir sistemingai.
Aktualumą studijose paskatina ir domėjimasis, nes pasirenkamuosiuose dalykuose studentai gali nukreipti savo studijas į jiems aktualias sritis ir tematikas. Vieni gali savo žinias tobulinti žmogaus teisių, įvairių regionų studijų, derybų praktikų ir pan. srityse. Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantūra yra plataus akiračio studijos. Jose kiekvienas gali atrasti save, suprasti ko siekia ir galiausiai įgyvendinti savo troškimus ateities karjeros projektavime.
Kodėl verta rinktis Šiuolaikinės Europos politikos magistro studijas?
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (PMDF) vyksta priėmimas į magistro studijų programas. Ne vienas bebaigiantis bakalauro studijas studentas, besiruošiantis tęsti studijas, susimąsto, kokiu keliu jam toliau eiti – rinktis vieną iš savo esamos studijų krypties programų ar keisti studijų kryptį. Jei tęsti, tai kurią iš visos grupės magistro studijų programų pasirinkti? Šiame kontekste nutarėme pakalbinti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos Politologijos katedros docentę, Šiuolaikinės Europos politikos magistro studijų programos komiteto vadovę doc. dr. Ingridą Unikaitę-Jakuntavičienę.
Kas galėtų padėti bebaigiantiems studijas bakalaurantams apsispręsti, kurią politikos mokslų magistro studijų programą pasirinkti?
Vieno konkretaus atsakymo į šį klausimą nėra. Nėra ir konkretaus recepto, ką privalo turėti studijų programa, kad sudomintų besirenkantį. Pasirinkimą palengvina, jei studentas žino, kas jį domina ir kokioje srityje nori dirbti, siekti karjeros. Tokiu atveju rinktis turėtų pagal savo interesų lauką. Pavyzdžiui, jei studentas žavisi diplomato darbu ar tarptautinių organizacijų veikla ir nori geriau išmanyti jų subtilybes, turėtų rinktis diplomatijos ar tarptautinių santykių studijas. Jei labiau domina Europos valstybėse bei Europos Sąjungoje vykstantys politiniai procesai, priimami sprendimai ar vidaus politikos klausimai, susiję su partijų, parlamentų ar vyriausybių veikla, rinkimų procesu, tuomet geriausias pasirinkimas būtų Šiuolaikinės Europos politikos studijos. Be to, svarbu ir kiek laiko studentas planuoja skirti studijoms. Jei nori ir gali ilgiau studijuoti, renkasi 2 metų programą, o jei svarbu kuo greičiau įgyti magistro diplomą, tai renkasi 1,5 metų trunkančią programą. Daugelis buvusių mano studentų po 4 metų studijų norėjo greičiau įgyti magistro laipsnį ir ieškojo trumpesnės trukmės programos. Apsisprendimą gali įtakoti ir siūlomi studijų programos dalykai, dėstytojų kolektyvas, absolventų atsiliepimai. Taigi siūlau skirti šiek tiek laiko ir pasidomėti visais šiais dalykais. Kartais viena išgirsta mintis ar kažkieno duotas patarimas gali nulemti pasirinkimą.
Kaip manote, kodėl šiuo metu verta gilintis į Europos valstybių politiką?
Šiuo metu Europos politikoje vyksta daug įvairių įdomių procesų, susijusių su skaitmenizavimo, aplinkosaugos, geopolitiniais iššūkiais, Europos sienų apsaugos ir transatlantiniais santykiais, kuriuos suprasti svarbu ne tik kaip piliečiui, bet ir kaip politikos mokslų ekspertui. Mūsų valstybė yra Europos regiono valstybė, tad pažinti ir gebėti analizuoti šiuolaikinę Europos valstybių politiką bei jos sąsajas su pasaulyje vykstančiais globaliais procesais, mums itin aktualu dirbant analitinį, administracinį, politiko ar sprendimų priėmėjo darbą. Šiuolaikinės Europos politikos programa pasiūlo lyginamąją perspektyvą apie atskiras Europos valstybes bei teorinius ir metodologinius įrankius, kaip suprasti jų vidaus politiką kaip dalį Europos valdysenos sistemos.
Kodėl verta rinktis Šiuolaikinės Europos politikos magistro studijų programą?
Visų pirma, ši programa padeda įgyti ekspertinių žinių apie įvairius politikos ir socialinius procesus, vykstančius Europos regione ir ES valstybėse – tiek vidaus politikoje, tiek užsienio politikoje, nes studijuojamų programos dalykų sąraše skiriamas dėmesys ne tik pačių Europos valstybių politikai, bet ir jų santykiams su kitų regionų valstybėmis. Šiuo metu itin paklausūs ekspertinių žinių apie Europos reikalus bei analitinių ir komunikacinių įgūdžių turintys specialistai. Kokybiškos studijos, kai skiriamas laikas studijavimui, žinių kaupimui ir svarbių kompetencijų įgijimui, išvykstama į mainų studijas užsienio universitetuose pagal Erasmus+ arba dvišales sutartis, atliekama praktika laisvu nuo studijų metu pasirinktose ES institucijose, Europos tyrimų centruose ar įvairių valstybės institucijų skyriuose, susijusiuose su ES ar Europos reikalais, tikrai atveria ne vienam programos absolventui duris į Užsienio reikalų ministeriją, darbą Seime, Savivaldos ar ES institucijose. Ne vienas absolventas siekia politiko karjeros ir studijų patirtį naudoja šiame kelyje. Taigi, programa pasiūlo meškerę, o laimikis priklauso nuo kiekvieno galimybių ja pasinaudoti. Antra, programa tiktų tiems, kas nori trumpesnio studijų laiko, nes studijos trunka 3 semestrus, kai pirmus metus studijuojami programos dalykai, o trečią semestrą jau rengiamas tik magistro darbas. Trečia, ši politikos mokslų programa vykdoma lietuvių kalba, bet yra galimybė norintiems pabendrauti ir su kitų programų studentais klausyti pasirenkamų dalykų anglų kalba arba šia kalba studijuoti semestrą išvykus į užsienio universitetą. Galimybių išvykti visiems yra labai daug. Reikia tik noro. Be to, yra galimybė paskaitas planuoti vakariniu laiku, kad studentai galėtų studijas derinti su darbu.
Kviečiame išsamiau susipažinti su Šiuolaikinės Europos politikos studijų programa ir tapti jos studentais jau nuo šio rudens.
Fakulteto absolventėms įteiktos Lietuvių fondo (JAV) stipendijos
Birželio 22 d. Vytauto Didžiojo universitete iškilmingai įteiktos Lietuvių fondo (JAV) vardinė prof. Zenono Rekašiaus ir Alinos ir Igno Skrupskelių atminimo fondo stipendijos. Šiais metais prof. Z. Rekašiaus vardo stipendija skirta PMDF Viešosios komunikacijos bakalauro studijų ketvirtakursei Urtei Alksninytei už naujų žurnalistikos temų atradimą ir puikiai parengtą baigiamąjį darbą „Pandeminės krizės vaizdo liudijimai: fotožurnalistų refleksijos“. Ateities medijų ir žurnalistikos studijų magistrantei bei žurnalistei Rugilei Matusevičiūtei įteikta Alinos ir Igno Skrupskelių atminimo fondo stipendija už geriausią žurnalistikos studijų baigiamąjį darbą tema „Aplinkosaugos žurnalistikos tikslai, principai, praktikos: audiovizualinio projekto „Išpakuota“ atvejis” bei aplinkosaugos žurnalistikos Lietuvoje populiarinimą.
Nuo pat įsikūrimo 1962 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose veikiantis Lietuvių Fondas (LF) remia lietuvišką kultūrą, švietimą, lietuviškos veiklos centrus Amerikoje, Lietuvoje ir visame pasaulyje. Fondo atstovai džiaugiasi, kad LF įkūrėjų lūkesčiai pasiteisino ir jie ne tik gali kasmet paremti įvairius projektus, skirti stipendijas studentams, bet ir sulaukia naujų narių bei aukotojų. Jų dėka LF yra įkurtas ne vienas specialios paskirties fondas. Vienas tokių yra JAV lietuvių išeivijos publicisto, vieno iš liberalios minties mėnraščio „Akiračiai“ įkūrėjų ir redkolegijos narių, „Santaros-Šviesos“ veikėjo prof. Zenono Rekašiaus (1928–2011) fondas, kurio stipendininkais išrenkami Lietuvos žurnalistikos studentai.
Praėjusiais 2020 metais LF žurnalistiką studijuojantiems studentams pradėjo teikti dar vieną – Alinos ir Igno Skrupskelių atminimo fondo – stipendiją. Naujoji stipendija skiriama geriausią bakalauro ar magistro darbą parašiusiam žurnalistikos studijų krypties studentui. Publicistas, žurnalistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos narys, redaktorius I. Skrupskelis (1903–1943) dirbo žurnalo „Židinys“ redaktoriumi, buvo dienraščio „XX amžius“ redakcijos narys, 1939–1940 m. – šio dienraščio vyriausias redaktorius. 1940 m. suimtas už politinę veiklą, sovietų nuteistas 8 metams kalėti Vorkutos Rečlago lageryje, kur ir 1943 m. žuvo. A. Petrauskaitė-Skrupskelienė (1904–1994) buvo lituanistė, „Aušros“ mergaičių gimnazijos direktorė, ateitininkų veikėja. Apsigyvenusi JAV, toliau aktyviai dalyvavo ateitininkų veikloje, 1979 m. suredagavo knygą „Lithuanian Writers in the West“.
Atmintyje išliks nuolatinis dėstytojų palaikymas
Šių metų Z. Rekašiaus vardo stipendijos laimėtoja U. Alksninytė džiaugiasi Viešosios komunikacijos studijų metu turėjusi galimybę pasisemti tiek viešųjų ryšių, tiek žurnalistinių žinių. „Labai džiaugiuosi, kad universitete buvo tiek dėstytojų-praktikų, tiek ir teorikų, kurie visą studijų medžiagą pateikdavo labai aktualiai. VDU jaučiama labai stipri dėstytojų mentorystė ir globa, palaikymas profesiniame kelyje. Visada prireikus patarimo dėstytojams gali rašyti asmeniškai, šie niekada nepasakys „ne“ ir jei tuo metu patys negalės suteikti reikiamos informacijos, nukreips tinkama linkme“, – savo įspūdžiais apie studijas dalijasi U. Alksninytė.
VDU dėstytojų ir administracijos draugiškumą, rūpestį, atidumą detalėms ir nuolatinį norą palengvinti studentų kasdienybę tikina prisiminsianti ir A. ir I. Skrupskelių stipendijos laureatė, VDU Ateities medijų ir žurnalistikos magistro studijų absolventė R. Matusevičiūtė. „Šias studijas visuomet prisiminsiu su šypsena, kurių metu nei karto nejaučiau baimės ar streso. Prireikus pagalbos, jos visada sulaukiau, o suabejojus savo žiniomis, visuomet galėjau kreiptis į dėstytojus ir sulaukti ne tik man reikiamų atsakymų, bet ir palaikymo ir padrąsinimo. VDU man visuomet liks universitetu, kuris visų pirma yra draugiškas ir atviras kiekvienam“ – studijas universitete apibūdina R. Matusevičiūtė.
Žurnalistika – geriausias įrankis smalsumui patenkinti
Pasak VDU absolventės U. Alksninytės, žurnalistika yra geriausias įrankis smalsiam žmogui. „Mokydamasi VDU įgijau amatą ir priemones ieškoti istorijų bei jas papasakoti. Rengdama savo baigiamąjį darbą apie fotožurnalistų kasdienybę pandemijos metu ir bendraudama su šios srities profesionalais pamačiau, kokį krūvį ir atsakomybę neša priešakinėse linijose dirbantys žmonės. Mane labai sužavėjo, jog jie stengėsi ne tik perteikti istorijas tiesiogiai iš įvykio vietos, siekiant parodyti visą situacijos dramatiškumą, bet ir išsaugoti ligoninių palatose gulinčių žmonių orumą. Taigi man žurnalistika yra kaip vienas svarbiausių dalykų, padedančių jausti gyvenimo pulsą“, – pastebi stipendijos laureatė.
Tuo metu VDU magistro studijų absolventė ir aplinkosauginio audiovizualinio projekto „Išpakuota“, apie kurį ir rengė savo baigiamąjį darbą, sumanytoja R. Matusevičiūtė tikina, jog žurnalistiką ji supranta kaip galimybę kurti pridėtinę vertę pasauliui – šviesti žmones, supažindinti juos su istorijomis, kurios įkvepia ir leidžia pamilti gyvenimą. „Žurnalistika leidžia priminti žmonėms, koks gražus yra mūsų pasaulis ir kokių nuostabių iniciatyvų, organizacijų ir bendruomenių mes turime. Savo kuriamu projektu siekiu parodyti, kad mokslo ir aplinkosaugos temos gali būti pateiktos įdomiai, įtraukiančiai ir kokybiškai. Būtent kokybiška žurnalistika leidžia ne tik garsiai kalbėti apie aktualias problemas, iškelti jas į viešumą, sukurti erdvę naujam, progresyviam, informuotam diskursui, bet ir kartu kurti informuotą visuomenę, kuri gali ir nori tobulėti“, – teigia ir R. Matusevičiūtė bei ragina kolegas žurnalistus ir akademinę bendruomenę bendradarbiauti tarpusavyje siekiant kokybiškos žiniasklaidos kūrimo, kuri prisidėtų prie sėkmingo visuomenės švietimo ir aplinkosaugos žinutės sklaidos.
Stipri ir kokybiška žiniasklaida šiandien – kaip niekad reikalinga
VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja prof. Kristina Juraitė džiaugiasi, jog po dviejų metų į VDU vėl sugrįžo Lietuvių fondo stipendijos, skiriamos studentams, studijuojantiems žurnalistiką. „Simboliška, kad iškilių Lietuvos žurnalistų ir visuomenės veikėjų vardinės stipendijos įteikiamos Vytauto Didžiojo universitete, kur pirmą kartą mūsų šalies istorijoje pradėtos žurnalistikos studijos. Čia 1925-26 m. žurnalistikos paskaitas galėjo rinktis ir lankyti įvairių fakultetų studentai, kuriems dėstė to meto šviesuoliai prof. Juozas Eretas, žurnalistas, redaktorius Juozas Keliuotis ir kiti. O lygiai prieš 80 metų buvo įkurta Sociologijos ir žurnalistikos katedra, deja, dėl nepalankiai susiklosčiusių istorinių aplinkybių gyvavusi vos kelerius metus. Profesionaliosios žurnalistikos tradicijų puoselėjimas ir ateities žurnalistų rengimas išlieka kertiniu prioritetu ir šių dienų kontekste, kai visuomenė susiduria su dezinformacijos, sąmokslo teorijų ir kitomis informacinio pobūdžio grėsmėmis. Šiandien kaip niekada reikalinga stipri ir kokybiška žurnalistika, ieškanti tiesos, ginanti viešąjį interesą, kitas demokratines vertybes ir gebanti atliepti kintančios visuomenės poreikius“, – JAV Lietuvių Fondo stipendijų svarbą ir misiją akcentuoja prof. K. Juraitė.
Pirmoji vardinė 1000 JAV dolerių Z. Rekašiaus stipendija įteikta 2015 metais VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų analizės magistro programos studentui Augustinui Šemeliui. 2017 metais stipendija įteikta VDU Viešosios komunikacijos katedros bakalauro studijų studentei Vytautei Merkytei, 2019 metais – VDU Viešosios komunikacijos studijų absolventei Rasitai Kunikauskaitei.
Naujoji 900 JAV dolerių A. ir I. Skrupskelių atminimo fondo stipendija skiriama geriausią bakalauro ar magistro darbą parašiusiam žurnalistikos studijų krypties studentui.
Abi stipendijos rotuoja – vienais metais jos skiriamos VDU, kitais metais – VU studentams.
Komunikacijos ir žurnalistikos magistrantūros studijos – įtraukia nuo pirmos dienos
Tęsti studijas ar sugrįžti atgal į universiteto auditorijas? Rinktis naują kryptį ar gilinti žinias jau studijuotoje studijų kryptyje? Šie ir panašūs klausimai kyla daugeliui studentų, pabaigus bakalauro studijas. Vasaros pradžia – intensyvus laikotarpis sprendžiant šiuos klausimus. Jeigu svarstai apie komunikacijos studijas, VDU Viešosios komunikacijos katedra siūlo rinktis vieną iš dviejų magistrantūros studijų trunkančių pusantrų metų: Ateities medijos ir žurnalistika bei Integruota komunikacija. Apsispręsti gali padėti čia studijuojančių studentų atsiliepimai.
Studentai įvertino žinias paremtas praktika ir pavyzdžiais
Teorija – tai tik viena monetos pusė. Praktika ir realūs pavyzdžiai yra būtent tie dalykai, kurie teoriją paverčia įdomesne ir aktualesne. Integruotos komunikacijos magistrantai džiaugiasi, kad dėstytojai žinias perduoda paremtas praktika ir patirtimi, o užduotys atliekamos pasitelkiant realius pavyzdžius.
„Likau maloniai nustebinta, nes studijos buvo paremtos praktika, realiais, kasdieniais pavyzdžiais ir aktualijomis“, – savo pirmųjų metų studijų patirtimi dalinasi Integruotos komunikacijos studentė Justina Praninskaitė. Šiai nuomonei pritaria ir jos bendrakursė Simona Stankė sakanti, jog Integruotos komunikacijos studijų programos dėstytojai pasidalina ne tik teorinėmis įžvalgomis, bet ir praktika, savo patirtimis, patarimais.
Magistrantė Vaiva Makarauskaitė taip pat džiaugiasi įgytomis žiniomis ir tiki jas jau artimiausiu metu panaudosianti savo darbinėje veikloje: „Paskaitos buvo tikrai įdomios ir įtraukiančios, įgijau daug teorinių ir praktinių žinių, kurias tikiu, kad galėsiu panaudoti darbinėje aplinkoje.“
Dėstytojų patirtis, sukauptos įžvalgos ir nuolatinis pulso laikymas ant to, kas vyksta čia ir dabar, gerokai pagardina teoriją. Magistrantas Lukas Gedvila tikina, kad studijos įtraukė nuo pat pirmos dienos universitete. Pasak Luko, svarbiausia, kad pasidalintos žinios yra aktualios ir pritaikomos profesinėje aplinkoje.
Pandemija dar labiau išryškino komunikacijos specialistų poreikį
Susidurti su globalia pandemija – iššūkis kiekvienai valstybei, visuomenei, verslui ir asmeniui. Didelę įtaką žmonių sąmoningumui, taisyklių laikymuisi, vakcinacijoms kampanijos sėkmei turėjo komunikacija. Jos reikšmė ypač išryškėjo pandemijos metu ir nulėmė net kai kurių verslų, organizacijų likimą.
Pasak Integruotos komunikacijos magistranto Renaldo Malycho, atsidūrę pandemijos gniaužtuose daugelis suprato, kokią reikšmę turi savalaikė ir apgalvota komunikacija, padėjusi verslams, įvairioms organizacijoms išsaugoti savo identitetą, išlikti aktyviems, palaikyti ryšį su savo auditorija, net augti ar bent nesužlugti.
Pandemija, komunikacine prasme, taip pat yra krizė. Studentai realiu laiku stebėjo komunikacines krizes ir nesėkmes, jas analizuodavo, aptardavo, vertindavo. Pandemija suteikė neeilinę galimybę stebėti, kaip vykdoma krizių komunikacija.
Magistrantūros studijos – galimybė atrasti save
Ateities medijos ir žurnalistika, Integruotos komunikacijos magistro studijas drąsiai galima rinktis baigus ir kitos srities bakalauro studijas. Tai gali tapti studento stiprybe ir padėti ieškant kūrybiškų komunikacinių sprendimų ar idėjų, padidinti galimybes rasti patrauklų darbo pasiūlymą ir plačiau realizuoti save.
Magistrantė Justina Praninskaitė, atėjusi iš kitos profesinės srities, pasakoja spėjusi pamilti komunikaciją ir įžvelgia naujas karjeros galimybes. Jos kurso draugė Simona Stankė rekomenduoja studijas jau turintiems komunikacijos pradmenų ar dar tik siekantiems daugiau apie tai sužinoti: „Šios studijos tinka visiems, kurie galbūt vis dar šiek tiek ieško savęs. Komunikacijos studijose save gali realizuoti pačių įvairiausių krypčių specialistai, dar tik norintys rinktis ar jau pasirinkę komunikacijos kelią.“
Ateities medijos ir žurnalistika – studijos anglų kalba
Kaip stipriai medijos pakeitė žmonių gyvenimą ir kaip jį keičia dabar, kas gali laukti mūsų ateityje? Kaip kinta žiniasklaida ir jos vaidmuo? Kaip kurti turinį, pasitelkus technologines inovacijas? Ateities medijos ir žurnalistika (angl. Future media & journalism) studijų programa apjungia žurnalistikos, šiuolaikinių medijų ir komunikacinio turinio (teksto, garso, vaizdo, daugialypės terpės, virtualiosios ir papildytos realybės, dirbtinio intelekto) kūrimo kompetencijas ir įgūdžius, atsižvelgiant į šiuolaikinių visuomenių transformacijas ir technologijų inovacijas.
„Ateities medijų ir žurnalistikos studijos buvo postūmis, kurio man labai reikėjo, siekiant savo karjerą pakreipti žurnalistinio ir komunikacijos darbo linkme. Studijų metu pagerinau savo tekstų rašymo įgūdžius, gavau patirties audiovizualinės žurnalistikos kūrime, patobulinau savo anglų kalbą, įgijau žinių teorinėse medijų filosofijos, politinės komunikacijos ir kibernetinio saugumo srityse. Bemaž labiausiai mane sužavėjęs studijų aspektas buvo katedros darbuotojų ir dėstytojų draugiškumas ir rūpestis. Atsakymų į laiškus ilgai laukti neteks, o net ir į paprasčiausius klausimus bus atsakyta išsamiai ir aiškiai. Džiaugiuosi sėkmingai pabaigusi šias studijas!“, – savo studijų įspūdžiais dalinasi žurnalistikos studijų krypties absolventė ir Delfi žurnalistė Rugilė Matusevičiūtė.
Studijų metu gautos teorinės ir praktinės žinios, įgūdžiai rengia kompetentingus ir atsakingus žurnalistikos ir komunikacijos profesionalus, gebančius atpažinti, suprasti ir profesionaliai reaguoti į viešojo gyvenimo, technologinių inovacijų ir socialinės kaitos procesus, atliepiant esminiams demokratijos principams ir pilietinės visuomenės poreikiams.
Tai yra nauja studijų programa, kuri suteiks reikalingų įgūdžių ir kompetencijų, svajojantiems apie darbą žiniasklaidoje, komunikacijos, kūrybos ir įvairiose kitose įmonėse ir organizacijose.
Daugiau informacijos apie Ateities medijas ir žurnalistiką.
Daugiau informacijos apie Integruotą komunikaciją.
Priėmimo į PMDF magistro studijas sąlygos ir taisyklės
PMDF baigusi kartvelė: Lietuva yra besąlygiška Sakartvelo rėmėja
Papasakokite, kaip atsidūrėte Lietuvoje? Ir kodėl pasirinkote būtent Lietuvą?
2015 m., kai tapau bakalauro studente Tbilisyje, teko kartu gyventi su giminaitėmis studentėmis, iš kurių sužinojau apie Sakartvelo technikos universiteto lietuvių kalbos ir kultūros centrą. Lietuvių kalba man atrodė labai egzotiška, įdomi ir nepaprasta, apie kurią aš nieko nežinojau, todėl galvojau, kad būtų labai įdomu išmokti ją šiame centre. Ten sužinojau tikrai labai daug dalykų apie Lietuvą, jos kultūrą, istoriją ir tradicijas, ir greitai manyje užgimė didelė meilė Lietuvai. Centras suteikė man daugybę galimybių keliauti į Lietuvą ir ten įgyti aukštos kokybės išsilavinimą – 2016 m. atsidūriau Lietuvoje pirmą kartą ir man taip patiko, kad nuo tada jau žinojau, jog noriu susieti savo ateitį būtent su jūsų šalimi.
Kodėl pasirinkote Diplomatijos magistro studijas VDU?
Baigiau anglų filologijos bakalauro studijas, tačiau magistrantūroje norėjau pakeisti kryptį ir studijuoti politikos mokslų srityje. Prieš įstojant į magistrantūrą, žinojau, kad noriu studijuoti Vytauto Didžiojo universitete. VDU pasirinkau todėl, kad 2016 m. mano pirmi lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai buvo būtent VDU Kaune. Tuo metu labai patiko pats universitetas, dėstytojai ir viskas, kas susiję su šiuo universitetu, todėl nuo to laiko norėjau įstoti į magistrantūrą VDU. Sakartvelo ambasada yra Vilniuje – ten aš norėjau atlikti praktiką, todėl man labai pasisekė, kad būtent Vilniuje galėjau studijuoti VDU diplomatijos magistro studijas.
Iš studijų likę labai geri įspūdžiai, turėjome labai draugiškus, protingus ir patyrusius dėstytojus. Visos jų paskaitos buvo labai įdomios ir naudingos, o gautos žinios labai padėjo rasti darbą diplomatinėje srityje. Pats universitetas buvo labai gerai įrengtas ir aprūpintas technologijomis, mus supo tikra studentiška aplinka, ir labai gaila, kad paskaitas universitete lankiau tik pusę metų, paskui prasidėjo karantinas ir nebegalėjome eiti į universitetą gyvai.
Universitete mane supo tikrai puikūs grupiokai, visi buvo vyresni negu aš ir turėjo daugiau darbo praktikos bei patirties diplomatijos srityje, iš jų išmokau irgi labai daug. Džiugu, kad su jais palaikau ryšį ir šiandien.
Praktiką atlikote Sakartvelo ambasadoje Lietuvoje.
Buvau diplomatijos studijų antro semestro studentė, kai laimėjau Sakartvelo užsienio reikalų ministerijos konkursą ir atlikau stažuotę Sakartvelo ambasadoje Lietuvoje. Universitete įgytas žinias realiai galėjau pritaikyti darbinėje veikloje, nes iš studijų jau viską žinojau apie diplomatinį protokolą, ambasados ir diplomatinio korpuso darbą bei funkcijas. Kadangi moku lietuvių kalbą, buvau konsulo sekretore, pati išduodavau svarbius dokumentus kartvelams lietuvių kalba, išversdavau reikalingą informaciją iš kartvelų į lietuvių kalbą ir atvirkščiai, padėdavau planuoti renginius ir t. t. Dirbdama ambasadoje įgijau praktinės diplomatinės patirties ir suvokiau, koks svarbus darbas būti diplomatu ir reprezentuoti savo šalį užsienyje.
Dabar dirbate nevyriausybinėje organizacijoje „Lietuvių ir kartvelų draugystės ambasada“ ir atliekate praktiką Belgijoje esančioje transeuropinėje politikos studijų asociacijoje (TEPSA). Papasakokite, ką darote, su kokiais profesiniais iššūkiais susiduriate?
Pilnu etatu dirbu nevyriausybinėje ir ne pelno siekiančioje organizacijoje „Lietuvių ir kartvelų draugystės ambasada“. Organizacijoje mes esame neoficialūs ambasadoriai ir statome tiltus tarp kartvelų ir lietuvių, bandome didinti supratimą ir žinias apie Lietuvos ir Sakartvelo istoriją, tradicijas, kultūrą, organizuojame renginius, kur supažindiname lietuvius ir kartvelus vieni su kitais, padedam lietuviams ar kartvelams su verslu susijusiais klausimais ir t. t. Dirbdama šiame darbe turėjau iššūkių ir reikėjo daug išmokti, pavyzdžiui, kaip rašyti ir organizuoti projektus oficialiame lygmenyje.
Kai pabaigiau mokslus, VDU suteikė galimybę atlikti praktiką užsienyje. Pasirinkau transeuropinę politikos studijų asociaciją (TEPSA), nes jų tyrimai ir projektai daugiausiai susiję su Europos Sąjunga, o mane labai domina ta organizacija bei mano šalies perspektyvos įstoti į ją. Dabar komunikuoju su TEPSA 43 nariais institutais, skaitau jų tyrinėjimus, aktyviai padedu organizuojant TEPSA svarbiausią renginį, skirtą 2021 m. Slovėnijos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai, padedu rengiant informacinius videoįrašais apie ES ir apskritai kitus projektus, kurie padeda priartinti ES prie savo piliečių.
Kaip manote, kas turėtų rinktis diplomatijos studijas ir siekti darbo diplomatinėje tarnyboje?
Manau, kad diplomatijos studijas turėtų rinktis žmonės, kuriems patinka gauti informacijos apie politinius santykius, tarptautines organizacijas, šalių istoriją, diplomatinį protokolą, kurie yra geri tarpininkai, domisi buvusiais ir vykstančiais konfliktais, ieško būdų juos užbaigti ir apskritai nori pakeisti pasaulį.
Kaip diplomatė, kaip vertinate Sakartvelo ir Lietuvos santykius?
Norėčiau pabrėžti, kad Lietuva tvirtai palaiko Sakartvelo suverenitetą ir teritorinį vientisumą ir yra stipri Sakartvelo narystės ES rėmėja. Be to, ji buvo viena pirmųjų šalių, ratifikavusių Sakartvelo ir ES asociacijos susitarimą. O Sakartvelas laiko Lietuvą labai tvirta drauge ir partnere, kartvelai labai gerbia tą draugystę ir labai myli lietuvius. Galiu pasakyti, kad Sakartvelas ir Lietuva pasiekė aukščiausią draugystės ir bendradarbiavimo lygį visomis kryptimis.
Esate minėjusi, kad Jūsų tikslas – tapti Sakartvelo ambasadore Lietuvoje. Kaip siekiate šio tikslo?
Didžiausias mano noras, susijęs su savo šalimi, yra pamatyti stiprų, vieningą Sakartvelą, kuris būtų ES ir NATO nariu, todėl galvoju, kad jeigu kada nors tapsiu Sakartvelo ambasadore, ypač Lietuvoje, galėčiau parodyti savo šalies teigiamas puses – kokia puiki, nuostabi ir vertinga mano šalis gali būti būdama ES bei NATO nare. Taip pat sustiprinčiau draugiškus santykius tarp Lietuvos ir Sakartvelo, nes manau, kad Lietuva yra stipriausia Sakartvelo rėmėja jo europizacijos kelyje. Tam man reikia išmokti daug, kaupti žinias ir patirtį, o aš to tikslo siekiu savo studijomis, stažuotėmis ir užduotimis diplomatiniuose darbuose.
Ką Jums suteikė studijos VDU?
VDU yra mano mylimiausias universitetas ir labai džiaugiuosi, kad pasirinkau studijas būtent čia. Šio universiteto dėka dalyvavau skirtinguose forumuose ir daviau daug interviu radijui bei laikraščiams, kur pasidalinau savo istorija apie tai, kaip išmokau lietuvių kalbą ir kodėl myliu Lietuvą taip stipriai. Be to, praeitais metais tapau užsienio studentų mentore Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros ir žiemos kursuose bei padedu užsienio studentams, atvykstantiems iš viso pasaulio, pasakoju jiems apie Lietuvą, jos kultūrą, gražias vietas ir t. t. Todėl galiu pasakyti, kad VDU mato studentų motyvaciją, sunkų darbą ir žinias bei stengiasi tai įvertinti, suteikia savo studentams aukštos kokybės išsilavinimą ir puikius, draugiškus dėstytojus, iš kurių išmokome labai daug naudingų dalykų.
Česlovas Milošas iš XXI amžiaus perspektyvos
Kėdainiuose, Česlovo Milošo festivalio metu, birželio 16 d. vyko diskusija „Paskutinieji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – Naujosios Europos piliečiai. Česlovas Milošas”. Renginyje dalyvavo: Viešosios komunikacijos katedros docentas Rimvydas Valatka, Politologijos katedros docentas Andžej Pukšto ir Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų instituto lektorė Barbara Stankevič.
Žymus visame pasaulyje poetas ir rašytojas Č. Milošas (1911-2004) visada siejo savę su Lietuva, sakydavo esąs paskutinysis LDK pilietis. Už gimtąją Lietuvą ir Nevėžio upės apylinkes Kėdainių rajone išaukštinusį romaną „Isos slėnis“ (1955), Č. Milošas 1980 m. buvo pagerbtas literatūrinė Nobelio premija. 1992 m. Vytautas Didžiojo universitetas jam suteikė garbės daktaro vardą.
Milošo festivalį rengia Kėdainių krašto muziejus.
Sėkmingai karjerai viešajame sektoriuje – PMDF magistras
Per Lietuvą ir pasaulį slenkanti neoliberalizmo banga meta didelį iššūkį viešosios politikos formuotojams ir įgyvendintojams. Kaip pasiekti geriausių rezultatų mažiausiomis finansinėmis sąnaudomis? Naujoji viešoji vadyba siūlo perimti verslo sektoriaus idėjas.
Valdysenos perspektyvoje į valstybės valdymą siekiama įtraukti bendruomenes, piliečius, žmogaus teisių turėtojus, kurie ne tik gebėtų diskutuoti, bet ir spręsti viešojo sektoriaus problemas. Kaip užtikrinti sveikatos ir socialines paslaugas senstančiai visuomenei? Ką daryti, kad vaikai augtų šeimose, o ne vaikų globos namuose? Kaip valdyti žalą, kylančią dėl besaikio alkoholio vartojimo? Kaip mažinti savižudybes, patyčias mokyklose, migracijos srautus? Gal šioms ir kitoms gerbūvio problemomis spręsti reikia valstybinių programų? Jų rengėjų ir įgyvendintojų? Tam reikia profesinės valios, kryptingų studijų, ekspertinės-analitinės kompetencijos ir efektyvaus darbo viešajame sektoriuje.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) Viešojo administravimo katedra sėkmingai vykdo Valstybės institucijų administravimo magistro studijų programą. Ši programa skirta siekiantiems įgyti ekspertines-analitines kompetencijas, reikalingas darbui politiką formuojančiose ir įgyvendinančiose valstybės institucijose.
Teoriniai ir praktiniai įgūdžiai viešojo sektoriaus veiklos tobulinimui
Studijuodami viešosios politikos formavimą, magistrantai gilinasi į priemones, per kurias socialinės problemos įtraukiamos į politikos darbotvarkę, kaip planuojamas jų sprendimas ir ar jis yra efektyvus. „Studijų metu studentams suteikiamos visos sąlygos pažinti, tirti, vertinti viešojo sektoriaus, valstybės tarnybos sistemą, valstybės tarnautojų karjeros planavimą, personalo valdymą ir veiklos vertinimą“, – teigia VDU PMDF Viešojo administravimo katedros profesorė dr. Ilona Tamutienė.
Pasirenkamųjų dalykų įvairovė atveria galimybę studentams gilintis į jų interesams artimą sritį – švietimo, sveikatos, statutinių ir nevyriausybinių organizacijų veiklos organizavimą, migracijos valdymo ir kitas problemas. Anot prof. dr. Ilonos Tamutienės, kryptingai organizuojantiems savo individualius studijų planus tiek paskaitų, tiek tiriamųjų bei baigiamojo darbo, tiek ir „Erasmus“ studijų perspektyvoje atsiveria galimybė įgyti itin aukštą kvalifikaciją, reikalingą šiandieninėje rinkoje.
„Šalia teorinių įgūdžių skatiname ir praktinius – juos iniciatyvūs magistrantai įgyja dalyvaudami savanoriškoje praktikoje VDU socialinių partnerių institucijose (ministerijose, savivaldybėse, įvairiose departamentuose ir viešosiose institucijose, nevyriausybinėse organizacijose), dalyvaudami kitoje viešojo sektoriaus savanoriškoje veikloje, derindami apmokamą darbą ir studijas, tad pasirinkę šią studijų programą įgysite įgūdžių tobulinti savo asmeninį, bendruomenės ir valstybės gyvenimą“, – pasakoja prof. dr. Ilona Tamutienė.
Valstybės institucijų administravimo studijų dalykus dėsto kvalifikuoti akademikai ir praktikai. Sėkmingai studijas baigę absolventai įgija reikalingų žinių tolesnei sėkmingai karjerai ne tik Lietuvos viešojo valdymo, bet ir tarptautinėse organizacijose.
Valstybės institucijų administravimo magistro studijų programa skirta socialinių mokslų (viešasis administravimas, sociologija, socialinė politika, socialinis darbas, ekonomika, pedagogika, politikos mokslai, viešoji komunikacija, visuomeninė geografija ir kt.), humanitarinių mokslų (istorija, filosofija, filologija, etnologija) ir biomedicinos mokslų (visuomenės sveikata) bakalaurams, įskaitant kolegijų, tarp jų – ir dirbantiems specialistams.
Daugiau informacijos apie Valstybės institucijų administravimo magistrantūros studijų programą
Informacija apie PMDF magistrantūros studijas
Kontaktinis asmuo:
Prof. dr. Ilona Tamutienė
VDU PMDF Viešojo administravimo katedros dėstytoja
Valstybės institucijų administravimo studijų komiteto vadovė
El. p. : ilona.tamutiene@vdu.lt
Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto baigiamųjų darbų gynimų kalendorius
Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete vykdomų studijų programų studentų baigiamųjų darbų gynimai vyks:
| Data ir laikas | Studijų programa | Platforma | Informacija teikiama |
| 2021 05 26, nuo 9 val |
Valstybės institucijų administravimas | MS Teams prisijungimo nuoroda | Ruta.Bulote@vdu.lt |
| 2021 05 27, nuo 9 val |
Diplomatija ir tarptautiniai santykiai | MS Teams prisijungimo nuoroda | Ausrine.Skeberdyte@vdu.lt |
| 2021 05 28, nuo 9.30 val |
Ateities medijos ir žurnalistika | MS Teams prisijungimo nuoroda | Ruta.Vainauskaite@vdu.lt |
| 2021 06 08, nuo 10 val |
Tarptautinės politikos ir vystymo studijos | MS Teams prisijungimo nuoroda | Milena.Antanaviciene@vdu.lt |
| 2021 06 09, nuo 9 val |
Viešasis administravimas | MS Teams prisijungimo nuoroda | Ruta.Bulote@vdu.lt |
| 2021 06 09-10, nuo 9 val |
Viešoji komunikacija | MS Teams prisijungimo nuoroda 06 09 | Ruta.Vainauskaite@vdu.lt |
| 2021 06 10, nuo 10 val |
Pasaulio politika ir ekonomika | MS Teams prisijungimo nuoroda | Ausrine.Skeberdyte@vdu.lt |
| 2021 06 11, nuo 10 val |
Politikos mokslai | MS Teams prisijungimo nuoroda | Ausrine.Skeberdyte@vdu.lt |
Europos dienos veiklos
Šiemet jau antra kartą minėsime Europos dieną karantino ritmu, nors beveik 20 metų ši šventė Kaune tradiciškai šurmuliuodavo koncertais, akcijomis, informacinėmis mugėmis, varžybomis, spalvingais flashmobais ar atraktyviais konkursais, kurie į Laisvės alėją, Rotušės ar Nepriklausomybės aikštes sutraukdavo tiek jaunus, tiek vyresnius.
Visgi, ir šiomis dienomis Kauno gatvėse bus galima sutikti pro šalį praminantį ne vieną europietiška atributika pasipuošusį dviratininką, būrelis šventiškai nusiteikusių jaunų žmonių užeis į Jūsų biurą pasidomėti ar tiesiog užkalbins gatvėje, ką kauniečiui reiškia Europos diena ir kokios ES investicijos Kaune džiugina labiausiai, o įvairiose Kauno vietose įsikūrusiuose knygų nameliuose šiomis dienos rasite leidinių apie Europą ir ES. Taip kauniečiams Kauno Europe Direct ir teatro studija „Dėmesio! Pradedam!” organizuojama akcija “Švęskime Europos Sąjungos gimtadienį kartu” bus priminta, kad būtent gegužės 9 d. prieš 71 metus Prancūzijos užsienio reikalų ministras Roberas Šumanas iškėlė Europos integracijos idėją ir dabar ši diena švenčiama kaip Europos taikos ir vienybės diena.
Nors kelionės ir pramogos dabar apribotos, Kauno Europe Direct informacijos centras, veikiantis VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete, kviečia visus į virtualią kelionę po Europą eksprESu – vaizduotės ir žinių traukiniu. Juk 2021-ieji – Europos geležinkelių metai! Šios virtualios kelionės tikslas – paskatinti žaidėjus sužinoti įdomių dalykų apie Europos Sąjungą. Kiekviename eksprESo vagone keliautojų lauks įdomios mįslės, užduotys ir galvosūkiai. Žaidimas, sukurtas virtualaus pabėgimo kambario formatu, o jame bus galima dalyvauti naudojant Actionbound programėlę. Kelionė eksprESu ne tik pagilins žinias apie Europos Sąjungą, bet ir tikrai pamankštins smegenis! Žaidimo startas – gegužės 9 d. 9 val., QR kodo ieškokite Europe Direct Kaunas socialinės medijos puslapyje, o savo žinias “keliaujant” po Europą bus galima tikrinti visus metus.
Gegužės 7 d. Europos dienos proga beveik 150 moksleivių ir pedagogų iš visos Lietuvos (taip pat ir iš Kauno) jau virtualiai apsilankė Europos Komisijoje Briuselyje sužinoti apie institucijos funkcijas, vaidmenį, sprendimų priėmimo mechanizmą Europos Sąjungoje. Vizitą organizavo 9 Europe Direct centrai Lietuvoje.
Penktadienį iki pat vidurnakčio kviečiame virtualiai sudalyvauti Europos egzamine (organizuoja Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje), o gegužės 7-9 dienomis – „gyvai” orientavimosi varžybose „Pažink Europą pažindamas Kauną“ (organizuoja Kauno m. V. Kudirkos viešoji biblioteka).
Informacija apie kitus Europos Sąjungos gimtadienio renginius ir iniciatyvas (LUX Europos kino apdovanojimą pelniusių filmą peržiūrą, diskusijas ar virtualias muzikines keliones) galima rasti https://bit.ly/3nTOwP2.
