Netikėta Kolumbijos referendumo baigtis
Dr. Gintarė Žukaitė, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė
Sekmadienį Kolumbijoje vyko referendumas, kuriame buvo kviečiama pritarti Kolumbijos vyriausybės ir sukilėlių grupuotės Kolumbijos revoliucinių ginkluotojų pajėgų (FARC) taikos susitarimams, pasirašytiems praėjusią savaitę. Nors visos apklausos rodė, kad susitarimams bus pritarta didele balsų persvara, tačiau referendumo rezultatai nustebino visus. Taikos susitarimai buvo atmesti – 50,2% balsavusių nepritarė taikos susitarimams. Jeigu susitarimams būtų buvę pritarta, tai būtų padėję tašką ilgiausiame Vakarų pusrutulyje trunkančiame konflikte ir panaikinę paskutines Šaltojo karo laikų pasekmes regione.
Priežastys, nulėmusios referendumo baigtį
Toli ieškoti priežasčių, kodėl referendume nepavyko sulaukti palaikymo, nereikia. Pirmiausia taip nutiko todėl, kad taikos susitarimuose buvo įtvirtintas sukilėlių nebaudžiamumas. Numatyta, kad jeigu sukilėliai prisipažins padarę nusikaltimus, jie nebus baudžiami kalėjimo bausmėmis, netgi ir tie, kurie bus pripažinti kaltais už žmogžudystes bei pagrobimus. Tai papiktino visuomenę, kurioje praktiškai kiekviena šeima vienaip ar kitaip nukentėjo nuo 52 metus trukusio konflikto, kuris nusinešė 220 000 gyvybių bei priverstinai perkėlė beveik 7 milijonus žmonių.
Antroji priežastis, kodėl referendume buvo pralaimėta – Kolumbijos prezidento Juan Manuel Santos nepopuliarumas. Jo vykdomą politiką palaiko vos 20% gyventojų. O jis buvo pagrindinis taikos proceso iniciatorius. Balsavusieji referendume išreiškė ne tik savo nuomonę dėl taikos susitarimų, bet iš principo įvertino Juan Manuel Santos vykdomą politiką.
Taip pat prie referendumo nesėkmės prisidėjo tai, kad referendume dalyvavo vos 38% rinkimų teisę turinčių gyventojų. Kai kuriems gyventojams dalyvauti referendume sutrukdė uraganas, siautėjęs Kolumbijos pakrantėse. Kiti yra nusivylę valstybės vykdoma politika apskritai. Aktyvumas rinkimuose Kolumbijoje nuolat mažėja. Pastaruosiuose prezidento ir parlamento rinkimuose jis buvo tik šiek tiek didesnis nei 40%.
Referendumui buvo rengtasi atsakingai
Rezultatai stebina dar ir todėl, kad referendumui buvo rengtasi pakankamai atsakingai. Tiek FARC sukilėliai, tiek vyriausybė bei tarptautinė bendruomenė stengėsi atkreipti visuomenės dėmesį į susitarimų naudą visai valstybei.
FARC sukilėliai praėjusią savaitę atsiprašė už savo padarytus nusikaltimus ir viešai prisiėmė atsakomybę. Taip pat prieš pat referendumą paskelbė, kad sieks kompensuoti valstybei padarytus nuostolius, t.y. atiduos visas sukauptas lėšas. Įvairiais vertinimais tai galėtų būti daugiau nei 10 milijardų JAV dolerių.
Vyriausybė savo ruožtu taip pat ėmėsi įvairių taktikų, siekiant atkreipti dėmesį į susitarimų naudą. Rugsėjo pabaigoje, pasirašant taikos susitarimus tarp FARC ir vyriausybės, buvo imtasi įvairių viešųjų ryšių triukų. Susitarimai buvo pasirašyti tušinuku, padarytu iš perdirbtų kulkų, visi dalyvaujantys pasirašyme vilkėjo baltai, taip simbolizuojant taiką, fone skambėjo Liudviko van Bethoveno „Odė džiaugsmui“. Prezidentas taip pat nuolat pabrėžė šių susitarimų istorinę svarbą.
Už taikos susitarimus agitavo ir JAV Valstybės sekretorius John Kerry, Jungtinių tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moon. Jie dalyvavo ir taikos susitarimų pasirašyme. Lotynų Amerikos valstybių prezidentai taip pat išreiškė savo palaikymą – Kubos prezidentas Raul Castro, Venesuelos vadovas Nicolas Maduro, Meksikos prezidentas Enrique Pena Nieto ir kiti.
Referendumo priešininkai
Pagrindinis referendumo priešininkas vadovavęs kampanijai „Ne“ yra buvęs Kolumbijos prezidentas Alvaro Uribe, kuris savo kadencijos metu aktyviai karinėmis priemonėmis, remiant JAV, kovojo su sukilėliais. Jo kadencijos metu sukilėlių skaičius sumažėjo daugiau nei per pusę – nuo 20 000 iki 8 000.
Pagrindiniai šios stovyklos argumentai, kodėl susitarimai turėjo būti atmesti, buvo tai, kad negalima žmonių, kaltų dėl nusikaltimų žmogiškumui, nebausti ir dar leisti jiems laisvai dalyvauti politiniame gyvenime. Susitarimuose buvo numatyta, kad 10 vietų parlamente yra numatoma buvusiems FARC kovotojams. Taikos susitarimų priešininkai reikalauja, kad sukilėliams būtų draudžiama užimti bet kokius renkamus postus ir kad jie būtų baudžiami kalėjimo bausmėmis.
Kas laukia toliau?
Prognozuoti tolimesnius įvykius Kolumbijoje yra ganėtinai sunku. Niekas nesitikėjo tokios referendumo baigties, todėl atsarginio plano kaip ir nėra. Kolumbijoje vyrauja netikrumo būsena.
Gera žinia yra ta, kad tiek Kolumbijos vyriausybė, tiek FARC vis dar kalba apie taikos susitarimus ir paliaubų, kurios buvo pasirašytos rugpjūčio pabaigoje, laikymąsi.
Blogoji žinia yra ta, kad Kolumbijos vyriausybė dabar patiria didelį spaudimą į atnaujintus taikos susitarimus įtraukti FARC narių baudžiamumą už jų padarytus nusikaltimus. Kai tuo tarpu esminė FARC derybinė pozicija ir buvo šiuo klausimu, t.y. visiems pasidavusiems savo noru netaikyti kalėjimo bausmių. Dėl šios priežasties taikos procesas, kuris truko nuo 2012 m., gali atsidurti visiškoje aklavietėje.
Šiuo metu Kolumbijos vyriausybės derybininkai bei FARC lyderiai vyksta į susitikimą Kuboje, kurioje diskutuos, kuriuo keliu toliau pasukti. Juan Manuel Santos ir toliau tvirtina, kad bet kokiomis priemonėmis sieks taikos susitarimų ir kad tai bus jo pagrindinis prioritetas iki kadencijos pabaigos. FARC lyderiai taip pat laikosi tokios pačios pozicijos. Tik dabar kyla vis daugiau pagrįstų dvejonių, ar jiems pavyks rasti konsensusą. Panašu, kad šis taikos procesas, nuėjęs toliausiai, lyginant su ankstesniais, irgi gali būti pasmerktas žlugti.
