JAV ir Rusijos politika: įtaka demokratijai ir Europai
Lapkričio 28 d., 16 val., Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25) vyks vieša Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sovietologo, profesoriaus Robert van Voren paskaita-diskusija „Putinism, Trumpism and the future of Europe“.
Paskaitoje-diskusijoje bus aptariamos šių dienų Rusijos ir Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) politikos aktualijos, ieškoma atsakymų į klausimą, kiek tai turi ir turės įtakos demokratijai bei Europai. Taip pat bus kalbama apie „moderniojo stalinizmo“ apraiškas bei ženklus, bylojančius apie radikalių dešiniųjų populistų, kurių pasaulis nebuvo matęs nuo 1930-ųjų, sugrįžimą. R. van Voren teigia, jog šiandienos įvykiai primena suirutę prieš Antrąjį Pasaulinį karą ir kviečia atviram pokalbiui, ką galime padaryti, jog buvusios katastrofos būtų išvengta.
Renginys vyks anglų kalba.
Naujas žvilgsnis į dabartinę migraciją
Dabartinis globalizacijos kontekstas atveria naujas veiklos erdves ir iškelia nelauktų iššūkių. Vienas iš didžiausių iššūkių – migracija ir su ja susijusios problemos. Kaip skirtingos valstybės yra pasirengusios jas spręsti? Kokia patirtimi su Lietuvos mokslininkais galėtų pasidalinti Prancūzijos tyrėjai, ne vienerius metus analizuojantys visuomenei itin opias migracijos problemas?
Apie tai ir daug kitų aktualių klausimų 2016 metų lapkričio 28 dieną, 10 val. viešąją paskaitą skaitys ir su klausytojais diskutuos Nice-Sophia Antipolis universiteto mokslininkas, istorikas, Migracijos ir visuomenės tyrimų grupės (URMIS) narys, Prancūzijos imigracijos ir sporto migracijos specialistas p. Yvan Gastaut.
Vytauto Didžiojo universitete veikiančio Frankofonijos šalių universitetinio centro kartu su Prancūzijos ambasada Lietuvoje organizuojama svečio p. Yvan Gastaut paskaita „Prancūzija ir imigracijos klausimai“ vyks Vytauto Didžiojo universitete, V. Putvinskio g. 23, 310 auditorijoje.
Po diskusijos su p. Yvan Gastaut, Prancūzijos instituto Lietuvoje darbuotojas, atsakingas už skaitmeninių priemonių kūrimą ir platinimą, Loїc Salati pristatys Prancūzų instituto Lietuvoje sukurtą interaktyvią svetainę „Migrantai, pabėgėliai ir mes“.
Maloniai kviečiame dalyvauti visus, kurie domisi dabartinės migracijos ir net sporto migracijos klausimais.
Knygos apie Jurgį Giedraitį pristatymas
Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedra kartu su Mokslo ir enciklopedijų leidybos centru kviečia į renginį, skirtą žymaus politinio ir kultūros veikėjo Jurgio Giedraičio (Jerzy Giedroyco) 110-osioms gimimo metinėms paminėti, kuris vyks lapkričio 29 d., 16.00 val. prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaune). Jo metu bus pristatytas Magdalenos Grochowskos knygos “Jerzy Giedroyc” lietuviškas vertimas.
Knygos pristatymą lydės diskusija, kurios tema – „Jurgis Giedraitis, paskutinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietis”. Bus bandoma įvertinti šio iškilaus išeivijos veikėjo vaidmenį šiuolaikinei Lietuvai. Taip pat renginio dalyviai palės Lenkijos geopolitinio vaidmens Europoje klausimą, diskutuos apie Ukrainos ir Baltarusijos nepriklausomybės svarbą.
Dalyvauti renginyje yra pakviesti: Kazys Uscila, knygos vertėjas, Irena Stankevičienė, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Mokslinių leidinių redakcijos vedėja, dr. Giedrė Milerytė-Japertienė, Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos Lituanistikos tyrimų centro darbuotoja, ir Donatas Puslys, “Bernardinai.lt” vyriausiasis redaktorius. Moderatorius – doc. Andžėjus Pukšto, Politologijos katedros vedėjas.
Diskusija su Vykintu Pugačiausku
Trečiadienį (lapkričio 23 d.) 17:45 VDU Amerikos studijų klubas organizuoja diskusiją apie B. Obamos politikos reikšmę ir JAV ateitį. Diskusija vyks Putvinskio g. 23-106.
B. Obamos doktrina vertinama kontraversiškai. Kokia yra B. Obamos politikos reikšmė? Kokią įtaką B. Obama padarė JAV užsienio ir saugumo politikai? Kas JAV laukia ateityje? Šiuos ir kitus klausimus aptars diskusijos dalyviai.
Amerikos studijų klubas pasikvietė vieną žymiausių Lietuvos žurnalistų ir politologų – Vykintą Pugačiauską pasidalinti savo įžvalgomis. Dr. Gerda Jakštaitė ir Dr. Giedrius Česnakas (Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai ir tyrėjai) taip pat prisijungs prie diskusijos. Diskusiją moderuos – Danguolė Bardauskaitė. Diskusija vyks anglų kalba.
Filmo peržiūra ir diskusija su Robertu van Vorenu
Lapkričio 18 d., penktadienį, 11.15 val. Gedimino 44-303 Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) profesorius, sovietologas Robertas van Vorenas kviečia į dokumentinio filmo „Mano nacistinė praeitis“ (angl. „My Nazi Past“) peržiūrą bei diskusiją.
Dokumentiniame filme Philippe Sands, gerai žinomas britų tarptautinės teisės profesorius, bando susigrąžinti savo šeimos istoriją prasidėjusią mažame miestelyje netoli Lvovo Ukrainoje. Dauguma jo artimųjų žuvo per Antrąjį pasaulinį karą. Rengdamas knygą, autorius susitinka su Hans Frank ir Otto von Waechter – dviejų nacių vadų sūnumis, kurių tėvai buvo atsakingi už milijonų žydų nužudymą.
Filmas vaizduoja tarpusavio ryšius ir išgyvenimus tarp trijų vyrų, kuomet jie lanko istorinės reikšmės Holokausto vietas: Philippe Sands, holokaustą išgyvenusios šeimos palikuonio, Hans Frank, pripažįstantis savo tėvo nusikaltimus ir Otto von Waechter – neigiantčio ir negalinčio sutikti su tėvo įvykdyta nusikalstama veika.
Kino juostoje gvildenami sudėtingi klausimai: ką reiškia būti nacistinės Vokietijos vado sūnumi, kaip pakelti beveik nepakeliamą naštą ant savo pečių? Kita vertus, kaip susitaikyti su tragiška praeitimi, kai beveik visi šeimos artimieji žuvo Holokausto metu? Skaudūs praeities prisiminimai tarsi ilgas šešėlis slegia tokio žmogaus kasdienybę.
Filmas yra labai jautrus ir geras pavyzdys to, kaip asmeninis pasakojimas padeda geriau suprasti istoriją, žmogaus vaidmenį joje. Pagaliau, tai unikalus žodinės istorijos, kaip tyrimo prieigos, pavyzdys.
Dokumentinį filmą pristatytas VDU profesorius, sovietologas Robertas van Vorenas, sovietinių ir post-sovietinių studijų centro vadovas, skaitantis žodinės istorijos paskaitas Kaune, taip pat Tbilisyje ir Kijeve.
VDU lankysis knygų dizaineris ir leidėjas Tom Mrazauskas
VDU lankysis knygų dizaineris ir leidėjas Tom Mrazauskas, Brave Books prekės ženklo įkūrėjas. Tom Mrazauskas skaitys viešas paskaitas, kuriose pasidalins savo kūrybine ir leidybine patirtimi. Paskaitos skirtos viešosios komunikacijos ir kūrybinių industrijų studentams, tačiau atviros visiems, kurie domisi leidybos vadybiniais ir dizaino kūrybiniais sprendimais.
Tomas Mrazauskas (g. 1980) – Berlyne gyvenantis ir kuriantis knygų dizaineris bei Brave Books prekės ženklo įkūrėjas, pelnęs ne vieną tarptautinį įvertinimą ir apdovanojimą, pvz. Paris Photo/Aperture Foundation PhotoBook of the Year Award 2014, Best German Book Design 2014, Best Book Design from all over the World, Leipzig, 2015. Daugiau informacijos apie leidėją ir dizainerį rasite http://mrazauskas.de
Paskaitų tvarkaraštis:
| Spalio 27 d. 13:15-14:45 | Gedimino g. 44-203 | Nuo ko prasideda leidyba? |
| Spalio 28 d. 11:15-12:45 | Gedimino g. 44-303 | Kaip išlikti kūrybingu? |
Diskusijos apie savivaldą ir gyventojų dalyvavimą
2015 m. kovo mėnesį pirmą kartą tiesiogiai rinkome merus. Prieš kelias dienas balsavome renkant naująjį 2016 m. Seimą. Ar galime įvertinti tam tikrus savivaldos ir mero valdymo pokyčius? Ar naujasis Seimas imsis reikalingų savivaldos reformų, įgalinančių didesnį vietos bendruomenių ir gyventojų įtraukimas į vietos politinius sprendimus? Kokia Lietuvos gyventojų nuomonė apie savivaldos tikslus, galimybę įsilieti į vietos problemų sprendimą, kaip vertinamas mero vaidmuo ir funkcijos?
Spalio 20 d., ketvirtadienį, 15-17 val., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Mokslo ir studijų centre (Putvinskio g. 23, 310 auditorija) vyks diskusija – seminaras „Kokio mero reikia gyventojams? Savivalda ir gyventojų dalyvavimas“, kuris skirtas akademinei bendruomenei bei praktikams, dirbantiems savivaldos srityje. Seminare dalyvauja ir VDU partneris – Kauno bendruomenių centrų asociacija, kuriai atstovaus prof. Ramūnas Navickas.
Seminare bus pristatomi Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai. Apklausa buvo siekiama ištirti Lietuvos gyventojų požiūrį į besikeičiančias mero funkcijas bei lyderystės pozicijas, taip pat įvertinti vietos valdymo reformų poveikį vietos gyventojų dalyvavimui savivaldoje.
Taip pat bus pristatyti ir pirminiai dvidešimt penkiose Europos šalyse atlikto merų tyrimo „Politiniai lyderiai Europos miestuose“ rezultatai. Tyrime buvo keliami tokie klausimai, kaip veikia galios pasiskirstymo mechanizmas tarp mero, tarybos ir administracijos direktoriaus, kokie merų politinės karjeros aspektai, kaip merai suvokia savo vaidmenį vietos bendruomenėje, kokios jų sąsajos su vietos verslu, piliečių organizacijomis, kitomis asociacijomis, kokios vyrauja nuostatos dėl savivaldybių modernizavimo, viešųjų paslaugų teikimo, vietos ekonominės plėtros, kaip vertinami santykiai su centrine valdžia, savo partijos lyderiais.
Renginys organizuojamas įgyvendinant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą Mokslininkų grupių projektas Nr.MIP-031/2015 „Lietuvos merai: politinės lyderystės dėmenys vietos savivaldoje“.
Adorno apšvietos dialektika ir dodekafoninė muzika
Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus tęsia naują susitikimų ir diskusijų ciklą „Tęsiniai, Pokalbiai apie poeziją ir politiką“. Jų metu kalbama apie kultūros ir politinės minties santykį, poezijos, literatūros, meninio, muzikinio ir humanitarinio išsilavinimo reikšmę lyderystei, kultūros reikšmę politikai ir valstybės valdymui. Pirmajame susitikime savo įžvalgomis dalijosi maestro prof. Giedrius Kuprevičius.
Antrasis „Tęsiniai, Pokalbių apie poeziją ir politiką“ susitikimas vyks spalio 20 d., ketvirtadienį, 16 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje, Pasaulio lietuvių bendruomenės menėje (S. Daukanto g. 25), kurio metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, filosofas Gintautas Mažeikis ir VDU Muzikos akademijos kviestinis dėstytojas, pianistas Rimantas Vingras diskutuos apie Teodoro Adorno apšvietos dialektiką ir dodekafoninę muziką.
Laisvė ir humanizmas politikoje
Spalio 5 d. 16 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25) vyks diskusija „Laisvė ir humanizmas politikoje. V. Havelo idėjų reikšmė Lietuvoje ir Europoje“. Renginys skirtas Čekijos prezidento Vaclavo Havelo atminimui.
Diskusijoje dalyvauja Čekijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Bohumil Maźanek, VDU istorikai: prof. habil. dr. Egidijus Aleksandravičius ir Kastytis Antanaitis bei publicistas Donatas Puslys. Diskusiją moderuoja VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentas Andžej Pukšto.
2016-aisiais metais dramaturgas, poetas, filosofas ir Čekijos prezidentas Vaclavas Havelas būtų minėjęs 80-ties metų jubiliejų. Tačiau kelti V. Havelo idėjas ir prisiminti jo politinę veiklą svarbu ne tik dėl gražios sukakties.
Žvelgiant į šiandieninę Vakarų liberaliųjų demokratijų ir Lietuvos politinę kultūrą, kyla klausimas, ar vis dar prisimenamos tos politinės vertybės ir praktikos, kurios XX a. antroje pusėje vedė Europą į laisvę, taiką ir klestėjimą? Ar pagarba žmogui, įsiklausymas, laisvė ir moralė neliko pašonėje greta vis labiau įsigalinčios profesionalų techninės politikos? Ar filosofija, istorija, literatūra ir meno formos tebėra svarbios greta plintančios politinės vadybos? Galiausiai, kur mus gali nuvesti politiniai lyderiai, kurie pamiršta vertybes ir idėjas, vedusias Europą į laisvę ir vienybę? Pati nūdiena verčia mus kelti šiuos klausimus, prisiminti V. Havelą ir kitus politikus, kuriems vadovavimas valstybei ir lyderystės visada buvo greta didžiųjų idealų, laisvės ir pagarbos žmogui.
Šie ir panašūs probleminiai klausimai bus svarstomi susitikime spalio 5 d. Renginį organizuoja Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus ir Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje.
Renginio metu bus prisimintas ir V. Havelo apsilankymas Kaune, kur Čekijos Prezidentas, vienas Prahos pavasario dalyvių, pagerbė Romo Kalantos atminimą. V. Havelas buvo pirmasis oficialus valstybės vadovas, viešnagės Lietuvoje metu aplankęs R. Kalantos memorialą. Susitikime aptarsime Prahos pavasario ir 1972 metų įvykių Kaune sąlyčius, kuriuos savo apsilankymu 1996 m. Lietuvoje pabrėžė V. Havelas.
Havelo asmenybę su Kaunu jungia ir kita simbolinė sąsaja. Iškilaus humanisto atminimo renginys neatsitiktinai vyksta būtent V. Adamkaus bibliotekoje. Neseniai užsimezgęs dviejų įstaigų – Prahoje esančios V. Havelo bibliotekos ir Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus –bendradarbiavimas kultūriškai ir idėjiškai artina Čekiją ir Lietuvą. Abi prezidentinės bibliotekos ne tik atveria savųjų prezidentų archyvus, bet taip pat puoselėja liberaliąsias demokratines vertybes, laisvę ir pagarbą žmogui.
Daugiau informacijos renginio socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Viešųjų erdvių kongresas – apie ateities miestus
Rugsėjo 29 – spalio 1 dienomis Kaune ir Vilniuje vyks tarptautinis Viešųjų erdvių kongresas. Tarp kongreso renginių: viešoji diskusija apie šių dienų muziejus Lietuvoje ir pasaulyje, tarpdalykinė mokslinė konferencija ir seminaras miestų erdvių kūrėjams bei tyrėjams.
Renginiuose dalyvaus pasaulyje pripažinti teoretikai bei praktikai iš JAV ir Europos, taip pat regiono miestų bendruomenės bei Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos universitetų studentai ir miestų tyrėjai. Kongresas organizuojamas dalyvaujant Masačusetso technologijos instituto (MIT) Meno, kultūros ir technologijų programai.
Viešųjų erdvių kongresas išaugo iš Vilniuje veikusios „Pro-testo laboratorijos“ ir judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ veiklos, įkvėptos bendro siekio išsaugoti Lietuvos miestų kultūros erdves, dalyvauti kultūros politikos formavime. Kongresas organizuojamas praėjus 50 metų nuo kino teatro „Lietuva“ atidarymo ir daugiau nei dešimtmečiui nuo jo uždarymo. Pasak jo iniciatorių, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų, MIT Meno, kultūros ir technologijų programos direktoriaus Gedimino Urbono ir Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto tyrėjos Nomedos Urbonienės, dabar tinkamas metas pasidalinti viešų erdvių politikos ir ją sąlygojančių technologijų tyrimais. Siekdami suprasti regiono miestų kompleksiškumą Nomeda ir Gediminas kviečia palyginti vietos ir geriausias tarptautines praktikas, kad būtų aiškiau suvokti pagrindai, kuriais galėtų remtis ateities miestų kūrėjai: „Tiriame vietinių viešųjų erdvių išsaugojimo ir kūrimo praktikas, technologijas, estetiką, lyginame juos su geriausiomis veiklomis visame pasaulyje ir tikime, kad regiono miestų gyventojai norės ne tik išgirsti kritiškas diskusijas apie jų veiksmingumą, tačiau ir jose dalyvauti“. Kongreso organizatorius ir dalyvius diskutuoti įkvėps kongrese pristatomi alternatyvūs požiūriai į miestų plėtrą, dalyvaujamojo dizaino metodų bei naujų komunikacinių demokratijos technologijų pavyzdžiai.
Vienos iš renginio organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tarptautinių ryšių prorektorės prof. Inetos Dabašinskienės, teigimu, tokios universitetų organizuojamos diskusijos tarp tyrėjų, sprendimų priėmėjų ir vietos gyventojų bendruomenių kuria pokyčius ir kelia gyvenimo kokybę. „Šiuo metu pati svarbiausia ir neatidėliotina tokios diskusijos tema yra miestų viešųjų erdvių gyvenimas. Pradėkime šią diskusiją tiek valstybės, tiek kiekvienos gyvenamojo namo bendrijos lygiu“, – kviečia profesorė.
Prof. Ineta Dabašinskienė
Kongresą atidarys rugsėjo 29 d. Kaune, Žalgirio arenos amfiteatro salėje vyksianti diskusija apie šiuolaikinius mokslo muziejus „Muziejaus vaidmuo įtinklintoje visuomenėje“. Diskusijoje dalyvaus mokslininkai, viešojo sektoriaus atstovai, užsienio svečiai, numatomo Mokslo muziejaus iniciatoriai bei Kauno miesto gyventojai. Šiuolaikinio muziejaus reikšmė planų statyti Nacionalinį mokslo muziejų Nemuno saloje kontekste yra aktuali tema. Diskusiją pranešimu „Tirpstančios institucijos“ pradės 2016 metų Oslo Architektūros trienalės vadovaujančioji kuratorė, architektė Marina Otero Verzier (Nyderlandai).
Antrąją dieną kongresas persikels į Nacionalinę dailės galeriją Vilniuje. Čia vyksiančioje konferencijoje „Krizių industrijos, nepaklusnumo estetika“ pranešimus skaitys ir savo veiklą pristatys tarptautiniu mastu pripažinti mokslininkai: miesto sociologė Kolumbijos universiteto profesorė Saskia Sassen (JAV), Hobart ir William Smith koledžų politikos mokslų profesorė Jodi Dean (JAV), MIT Medijų laboratorijos Pilietinės žiniasklaidos centro mokslo darbuotojas Sasha Costanza-Chock (JAV), Šefyldo universiteto profesorė Doina Petrescu (JK) bei Lietuvos mokslininkai: Vytauto Didžiojo universiteto docentė Rasa Baločkaitė ir profesorius Gintautas Mažeikis, menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), profesorius Andrius Bielskis (Mykolo Romerio universitetas) ir kiti. Pagrindinė tarptautinės mokslinės konferencijos tema – technologijų ir hibridinės kultūros infrastruktūrų reikšmė bendruomenių ir viešųjų erdvių kūrimui. Konferencijos dalyviai pristatys tarptautines urbanistines, menines ir pilietines praktikas, sėkmingai sujungiančias naujas demokratinio dalyvavimo technologijas, alternatyvų ateities miestų dizainą ir bendruomenių mobilizavimo metodus. Pranešėjai taip pat pasakos apie konkrečius bendruomeninės koprodukcijos projektus. Vienas iš praktikų, pristatysiančių savo veiklą, yra jau daugiau nei 20 metų Hiustono mieste vystomo gyvenamųjų namų kvartalo „Project Row Houses” kūrėjas, JAV Nacionalinės kultūros tarybos narys, Hiustono universiteto profesorius Rick Lowe (JAV).
Nomeda ir Gediminas Urbonai
Paskutinė kongreso diena skirta tarpdalykiniam seminarui. Jame dalyvauti kviečiami miestų tyrėjai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, menininkai ir visi miestų vystymusi Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse besidomintys aktyvistai. Savo veiklą, viešųjų erdvių perkūrimo atvejus seminaro metu pristatys Rytų Pabaltijo regiono miestų rajonų bendruomenės ir miesto tyrėjai. Apie šiuos atvejus diskutuos: M.Otero Verzier, R.Lowe, J.Dean, S.Costanza-Chock, I. Jurkonytė, E. Carroll, G. ir N. Urbonai. Seminaro dalyviai dalinsis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis apie visuomenės dalyvavimą kultūros politikos formavime, naujomis idėjomis apie technologijų ir estetikos vaidmenį kuriant pilietinę erdvę. Norinčius dalyvauti seminare kviečiame registruotis kongreso internetiniamepuslapyje (www.co-ops.lt).
Kongresą organizuoja tarpdisciplininio meno programa „Jutempus“, Vytauto Didžiojo universitetas ir tyrimų platforma „Balticada“ dalyvaujant MIT Meno, kultūros ir technologijų programai (JAV).
Kongreso rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos mokslo taryba ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje.
Informacinis partneris – 15min.lt.
Partneriai: Nacionalinė dailės galerija, Valstybės pažinimo centras, Doxa.lt, Architektūros fondas, „Lux Express“.
Koncepcija: Nomeda Urbonienė (Norvegijos mokslų ir technologijos universitetas, Norvegija), Gediminas Urbonas (MIT Meno, kultūros ir technologijų programa, Kembridžas, JAV).
Redakcinė kolegija: Ann Lok Lui (Čikagos instituto Meno mokykla, JAV), Jonathan Crisman (Kalifornijos universitetas, JAV).
Daugiau informacijos: info@co-ops.lt , www.co-ops.lt,http://www.facebook.com/industriesofcrisis, www.tw.com/co_ops.
