Išeivijos filosofo prof. A. Mickūno paskaitos PMDF
Šį semestrą fakultete vėl lankysis vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, Ohajo universiteto (JAV) profesorius emeritas Algis Mickūnas. Filosofijos ir politinės kritikos katedros magistrantams jis skaitys intensyvų kursą „Filosofija ir humanitarinių mokslų metodologija“, kurį kviečiami lankyti ir visi susidomėjusieji.
Paskaitų tvarkaraštis:
| 2017 m. vasario 27 d. | 13:15 – 18:45 | 211 Donelaičio 52 |
| 2017 m. vasario 28 d. | 10:30 – 16:00 | 211 Donelaičio 52 |
| 2017 m. kovo 1 d. | 10:30 – 16:00 | 301 Gedimino 44 |
Prof. Algis Mickūnas (g. 1933) – tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas, tyrinėjantis šiuolaikinę Europos filosofiją, marksizmą, hermeneutiką, semiotiką, fenomenologiją, egzistencializmą, politikos ir demokratijos teorijas.
Per pastaruosius 20 metų skaitė paskaitas beveik visuose žymiausiuose pasaulio universitetuose kaip kviestinis profesorius. Laikomas dideliu fenomenologijos autoritetu ir JAV, ir Vakarų Europoje, ir kitose pasaulio šalyse.
Ypač dideli profesoriaus nuopelnai nepriklausomai Lietuvai, jos humanitariniams mokslams ir universitetams. A. Mickūnas daug jėgų ir energijos atidavė atgimusios Lietuvos švietimui, dažnai dirbo be atlygio. Nuo 1990 m. iki šiol skaito įvairiausio pobūdžio paskaitų kursus Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Vytauto Didžiojo universitetų studentams, veda seminarus.
Yra išleidęs ar pristatęs šimtus mokslinių straipsnių, dalyvavęs daugybėje konferencijų Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Japonijoje, Europoje, Indijoje, Viduriniuose Rytuose, parašęs keliolika knygų.
2007 m. jam skirta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos įsteigta mokslo premija užsienio mokslininkams už mokslo pasiekimus ir lietuvybės puoselėjimą humanitarinių ir socialinių mokslų srityje.
Prof. Daliaus Jonkaus monografijos pristatymas ir diskusija
Šių metų gruodžio mėn. 12 d., 17 val. Vytauto Didžiojo universitete (V. Putvinskio g. 23 – 311, Kaunas) vyks PMDF Filosofijos ir socialinės kritikos katedros profesoriaus Daliaus Jonkaus monografijos Vosyliaus Sezemano filosofija: savęs pažinimo ir estetinės patirties fenomenologija pristatymas.
Monografija Vosyliaus Sezemano filosofija: savęs pažinimo ir estetinės patirties fenomenologija tai pirmoji Lietuvoje monografija apie iškilaus Lietuvos filosofo kūrybą. Vosylius Sezemanas (1884-1963) gimė 1884 metais Vyborge (Suomija, dabar Rusijos teritorija). Studijavo Sankt-Peterburgo universitete 1903-1909 metais, kur vienas jomokytojų buvo įžymus rusų filosofas Nikolajus Lossky. Vėliau studijas tęsė Vokietijoje. Marburgo ir Berlyno universitetuose 1909-1912 metais jo dėstytojais buvo neokantininkai Hermannas Cohenas ir Paulis Natorpas. 1923metais pakviestas dėstyti į Kauno universitetą Lietuvoje tapo Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos, o vėliau Filosofijos istorijos katedros vedėju.1940 metais su Humanitarinių mokslų fakultetu persikelia į Vilnių. 1944 metais liepos 16 dieną Sezemanas vėlbuvo paskirtas į Vilniaus universiteto Filosofijos katedros vedėjo pareigas. Sezemanas buvo atleistas iš Vilniaus universiteto 1949 metais, o 1950 metais areštuojamas ir iki 1956 metų praleidžia Gulage Taišete (Irkutskas). Išlikę rankraščiai byloja, kad Sezemanas net ir kalinamas nenutraukė filosofinės veiklos. 1958 metais reabilituojamas jis ir vėl dėstologiką Vilniaus universitete iki savo mirties 1963 metais. Daliaus Jonkaus monografijoje Sezemano filosofija apmąstoma susiejant ją su XX a. pradžios filosofiniu kontekstu. Atskleidžiami Sezemano filosofijos ryšiai sufenomenologine filosofija, parodoma, kaip jis transformuoja neokantinę pažinimoteoriją, kaip kritikuoja pozityvizmą ir natūralizmą. Nagrinėjamos objektyvuotoir neobjektyvuoto žinojimo, savęs pažinimo, kultūros krizės, estetinėspatirties problemos. Monografija skirta visiems besidomintiems Lietuvos filosofijos istorija ir fenomenologija.
Renginį moderuos prof. Gintautas Mažeikis(VDU). Diskusijose dalyvaus dr. Viktoras Bachmetjevas (VDU), doc. Jurga Jonutytė (VDU).
Disukusijoje bus kritiškai aptariami šiuolaikiniai Lietuvos filosofijos ir kultūros tyrinėjimai. Keliami klausimai apie Lietuvos filosofijos tradiciją. Aptariamas Vosyliaus Sezemano kritinio realizmo santykis su fenomenologine filosofija.
Prof. A. Žukauskaitės monografijos pristatymas
Šių metų lapkričio 24 d., 15 val. Vytauto Didžiojo universitete (V. Putvinskio g. 23 – 310, Kaunas) vyks PMDF Filosofijos ir socialinės kritikos katedros profesorės Audronės Žukauskaitės monografijos “Nuo biopolitikos iki biofilosofijos” pristatymas. Dalyvauja autorė, prof. dr. Gintautas Mažeikis, doc. dr. Jurga Jonutytė, dr. Viktoras Bachmetjevas.
Monografijoje “Nuo biopolitikos iki biofilosofijos” aptariamos Michelio Foucault, Hannah’os Arendt, Giorgio Agambeno, Michaelio Hardto ir Antonio Negri, Roberto Esposito biopolitikos sampratos. Biopolitiką galima apibrėžti kaip tarpdisciplininę kritinę teoriją, kuri apima politikos ir gyvybės sankirtos lauką. Politinė galia stengiasi gyvybę pajungti, disciplinuoti ir dresuoti, o gyvybinė jėga priešinasi politinei galiai. Būtent todėl aptariamoms biopolitikoms sampratoms priešpriešinama nauja mąstymo paradigma, kuri vadinama biofilosofija. Biofilosofija konceptualizuoja visų gyvybės formų – žmogiškų ir gyvūniškų, organinių ir neorganinių – bendramatiškumą bei įtvirtina imanentinį, nehierarchinį ir materialų šių gyvybės formų pagrindą.
Adorno apšvietos dialektika ir dodekafoninė muzika
Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejus tęsia naują susitikimų ir diskusijų ciklą „Tęsiniai, Pokalbiai apie poeziją ir politiką“. Jų metu kalbama apie kultūros ir politinės minties santykį, poezijos, literatūros, meninio, muzikinio ir humanitarinio išsilavinimo reikšmę lyderystei, kultūros reikšmę politikai ir valstybės valdymui. Pirmajame susitikime savo įžvalgomis dalijosi maestro prof. Giedrius Kuprevičius.
Antrasis „Tęsiniai, Pokalbių apie poeziją ir politiką“ susitikimas vyks spalio 20 d., ketvirtadienį, 16 val. Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje, Pasaulio lietuvių bendruomenės menėje (S. Daukanto g. 25), kurio metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, filosofas Gintautas Mažeikis ir VDU Muzikos akademijos kviestinis dėstytojas, pianistas Rimantas Vingras diskutuos apie Teodoro Adorno apšvietos dialektiką ir dodekafoninę muziką.
Filosofijos mokslas keičiasi – vien mąstyti nepakanka
„Filosofai m
ąsto, o gilaus, analitinio mąstymo ir konstruktyvios kritikos kaip niekad trūksta šiandieninėje visuomenėje“, – teigia VDU filosofas prof. dr. Gintautas Mažeikis. Pasak jo, filosofija ir socialinė kritika ir yra tai, be ko viešas komunikacinis protas, svarstymų demokratija, laisva ir atvira visuomenė yra negalimi. G. Mažeikis tikina, kad vietoje to, kad filosofija narciziškai žavėtųsi savo istorija ir teiginiais, savo būtimi dramblio kaulo bokšte, savo nepriekaištingais stiklo karoliukų žaidimais, ji atsisuka į socialinių konfliktų, politinių manipuliacijų, žmonių veidų ir jų kūrybinio veržlumo lauką.
„I ir II pasauliniai karai, didžiosios Aušvico ir Gulago tragedijos, masiniai informaciniai karai, žmogaus susvetimėjimas ir tragiškos revoliucijos tapo pasaulio įvykiais, kurie suteikė filosofijai ir kritinei teorijai naują pavidalą bei atsakomybę. Po šių baisių tragedijų ir iššūkių, po komunizmo žlugimo, filosofija, kaip ir poezija, nebėra tokia pati, ji dar įdomesnė ir aktualesnė“, – įsitikinęs naujos VDU studijų programos „Filosofija ir politinė kritika“ vadovas G. Mažeikis.
Šiuolaikinės filosofijos temų spektras – be galo didelis
VDU filosofijos draugijos „AGORA“ pirmininkas Adas Diržys pasakoja, kad filosofija – tiršta sritis ir, kalbant apie specialybes ir išsilavinimą, pasirinkimų yra labai daug. Filosofijos magistrantūros studijų pirmakursis įsitikinęs, kad tai ganėtinai individualistinė sritis, todėl žmonės, pasirenkantys savo mėgstamas disciplinas filosofijoje, sukuria dar daugybę papildomų problemų, iškelia papildomų klausimų. Tad aiškiai nusakyti, kokia yra šiuolaikinė filosofija, yra ganėtinai keblu. A. Diržio teigimu, šiuolaikinėje filosofijoje galioja tam tikra takoskyra tarp analitinės ir kontinentinės filosofijos.
„Analitinė kryptis orientuojasi į smulkių pasakojimų nagrinėjimą, į bandymą tapti „dešiniąja ranka“ mokslo filosofijai, tyrinėjimams ir skatinti tam tikras ten vykstančias fragmentacijas, kartu apsistodama ties vienu metafiziniu modeliu, atsisakant kitų dimensijų šioje vietoje. O kontinentinė kryptis labiau kūrybiška, meniška, kuri vis dar turi viltį kalbėti ne aiškiais žodžiais, bet bandyti sukurti kažką panašaus, kas visą laiką vykdavo filosofijos arenoje, tai yra – kurti didžiąsias filosofines sistemas“, – teigia VDU studentas ir pripažįsta, kad visgi ta riba šiais laikais dar jaučiasi, bet kartu yra dažnai susiliejanti, po truputį nykstanti.
„Mūsų modernioje ar postmodernioje visuomenėje ganėtinai sunku taip akivaizdžiai ieškoti tam tikrų tapatybių ir bandyti save identifikuoti pagal konkrečią specialybę. Šiais laikais randasi labai daug tarpdisciplininių dalykų, kurie vargiai yra siejami su konkrečiais dalykais. Arba kaip tik, viskas fragmentuojasi taip, kad galima atrasti aiškesnes savo tapatybes. Bet išsilavinimas pats tampa daugiau individualistine sąvoka, kurią žmogus, visų pirma, turėtų pats sau apsibrėžti ir pasirinkti, o ne palikti, kad tai galėtų reglamentuoti kažkas iš išorės“, – samprotauja A. Diržys.
Filosofija – kaip galimybė
VDU filosofės dėstytojos dr. Jurgos Jonutytės teigimu, jei dėl ko nors verta eiti į universitetą mokytis, tobulėti – tai pirmiausia todėl, kad tai suteikia galimybę kurį laiką išvengti kliento–paslaugų tiekėjo vaidmenų.
„Norėtųsi tikėti, kad universitete daugiau mokomasi dvasinių abejojimo, ieškojimo, atmetimo ir, galiausiai, pasikeitimo judesių. Būtent – mokomasi gyvenimo klausiant, o ne teigiant. Tai, greičiausiai, ir yra šių dienų universiteto „socialinė misija“, – įsitikinusi filosofė. Jos manymu, universitetas turėtų būti alternatyvos erdvė, kurioje kultivuojamas pasipriešinimas komfortui ir pertekliui – vieta, kurioje yra mokomasi atsisakyti, neprisirišti, keistis ir mąstyti. Filosofijos moksluose tai ypač pasireiškia.
„Filosofija „mankština“ protą, ir po tokių intelektualių treniruočių atsiveria naujos galimybės ir išryškėja horizontai kur tas žinias geriausiai „įdarbinti“, nes dažnai pasikeičia ne tik nusistatymai, bet ir vertybės“, – pasakoja J. Jonutytė.
Filosofei pritaria ir Adas Diržys, kuris tikina, kad dažniausiai pastebimos tendencijos, kai iš filosofijos yra pasukama į kultūros, politikos sritis, kuriose puikiausiai pritaikomos filosofijos žinios. „Dažnai politikoje kyla klausimų, kurie reikalauja tam tikros diskusijos ir dažnos politinės problemos tampa daugiaprasmėmis, kur tikrai negali atrasti vienos konkrečios pozicijos, tada filosofija, kuri stengiasi naudoti tam tikrus loginius metodus, leidžia prieiti prie bendresnės pozicijos, rasti visiems kompromisą ar loginį sprendimą, o ne veikti tik ambicijų lygmenyje“, – pavyzdį pateikia jaunasis filosofas.
G. Mažeikis papildo, kad manipuliuojančios žmonių protais metaforos ir populiarūs vaizdai kviečia filosofiją bei socialinę ir politinę kritiką vykdyti ir platesnę savo misiją. „Jau Platonas pastebėjo, kad poetų kuriami palyginimai atveria ir dieviškas aukštumas, ir beprotybės dugną, todėl turi būti filosofų aiškinami ir bendram reikalui taikomi.
Tačiau šiandien, kai pasaulis vėl ir vėl grimzta į karo siautulį, į instrumentinį žmogaus gyvybės naudojimą, kai aistros ir metaforos iškreipia mąstymą, kai baisiosios žmonijos patirtys vėl primena save, filosofija yra pakviesta ne įtikinėti, o pateikti visuomenės proto kritiką. Dar daugiau, jos misija yra pateikti kritikos kritiką, t. y. atskleisti teorijas, kurios galėtų apklausti ir argumentuoti dabartinius viešuosius svarstymus, vienas kito neigimus, kaltinimus ir demaskavimus“, – apie filosofijos ir kritikos iššūkius kalba profesorius.
Kuo būti?
Klausimas, į kurį taip paprastai filosofai negali atsakyti, nes galimybių yra daugiau nei žmogus geba aprėpti. VDU filosofijos draugijos „AGORA“ pirmininkas A. Diržys sako, kad, jei pažiūrėtume į filosofijos studijų aprašymą, filosofai yra mokomi loginio mąstymo, dedukcijos, spręsti tam tikras interpretacines problemas. Bet, pasak studento, daugiausia, ką galima įgyti iš filosofijos – platesnį suvokimą ir naują požiūrį į tuos pačius dalykus. Be to, išmokus mąstyti „filosofiškai“, to jau taip lengvai neatsisakysi. „Kai pradedi užsiiminėti filosofija, tai tampa tam tikra liga, nuo kurios negali pabėgti ir gydytis gali tik ja pačia”, – patirtimi dalinasi vaikinas.
A. Diržys pamena ne taip seniai prabėgusius abitūros laikus, kai labai dažnai jauną žmogų kankina nežinia ir abejonės ką veikti toliau. „Filosofija šioje vietoje leidžia užpildyti šią spragą, nes filosofija nėra tikslingai orientuotą į vieną konkrečią sritį, kaip kiti dalykai. Filosofija stengiasi apimti daugelį sričių ir tai, galbūt, padeda tam pačiam žmogui pasirinkti panašaus profilio studijas, kurios leistų jam kartu susikurti tam tikrą bazę, dėl ko būtų lengviau apsispręsti dėl magistro studijų konkretesnėje studijų kryptyje arba „išsigryninti“, kokioje srityje norima dirbti“, – tikina magistrantas.
G. Mažeikis, atsakydamas į klausimą „kuo būti?“, pabrėžia filosofinį būties klausimą. „Kalbame ne apie pasirinkimą ką veikti, o apie savo esmę, būties būdą. Šiuolaikinė filosofija iš žmonių tarpusavio santykių, iš mokslo ir meno, kildina mums svarbiausius būties būdus. Jie susieti su idealais ir vertybėmis, kūrybiniu ir kritiniu mąstymu, refleksija ir naujais sprendimais. O vėliau jau galima pasirinkti kaip ir ką veikti, kad šios vertybės ir idealai, šie mūsų puoselėjami žmonių tarpusavio santykiai ar mūsų kūrybiniai siekiniai būtų geriausiai įgyvendinti. Filosofija užaugina dvasios sparnus, o kur ir kaip skristi jau kviečia mus supantis ir nuolatos kintantis pasaulis.“, – samprotauja filosofas.
Jo teigimu, šiandienės kultūros, socialinės, politikos, ekonominės, technologinės sferos nuolatos keičiasi, subyra ir vėl susirenka į naujas arabeskas, ir nei vienas verslininkas ar įstaiga negali tiksliai prognozuoti, kokių konkrečių praktinių gebėjimų ir specializacijų reikės artimiausioje ateityje. O filosofija, jos skatinamas kritinis, analitinis ir kūrybinis mąstymas atveria savęs ir visuomenės keitimo galimybes. „Geram vadovui ar veiklų lyderiui ne tiek reikšmingas yra administravimo suvokimas ar aklas entuziazmas, o gebėjimas mąstyti vertybes, idealus, būties būdus ir jų kaitą, žmonių santykius su nuolatos mirgančiu ir kupinu įtampų pasauliu“, – konstatuoja VDU programos „Filosofija ir politinė kritika“ vadovas G. Mažeikis.