Diskusija su Vykintu Pugačiausku
Trečiadienį (lapkričio 23 d.) 17:45 VDU Amerikos studijų klubas organizuoja diskusiją apie B. Obamos politikos reikšmę ir JAV ateitį. Diskusija vyks Putvinskio g. 23-106.
B. Obamos doktrina vertinama kontraversiškai. Kokia yra B. Obamos politikos reikšmė? Kokią įtaką B. Obama padarė JAV užsienio ir saugumo politikai? Kas JAV laukia ateityje? Šiuos ir kitus klausimus aptars diskusijos dalyviai.
Amerikos studijų klubas pasikvietė vieną žymiausių Lietuvos žurnalistų ir politologų – Vykintą Pugačiauską pasidalinti savo įžvalgomis. Dr. Gerda Jakštaitė ir Dr. Giedrius Česnakas (Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojai ir tyrėjai) taip pat prisijungs prie diskusijos. Diskusiją moderuos – Danguolė Bardauskaitė. Diskusija vyks anglų kalba.
D.Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose: ko tikėtis?
Dr. Gerda Jakštaitė VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorė, JAV užsienio politikos ekspertė
„2016 metų JAV prezidento rinkimai yra svarbiausi kada nors bet kurioje pasaulio šalyje vykę rinkimai nuo 1932 m. rinkimų Vokietijoje, kurie galiausiai baigėsi A. Hitlerio atėjimu į valdžią.“ Taip šių metų JAV prezidento rinkimus prieš keletą savaičių apibūdino Brookings Institution analitikas Thomas Wright. Atrodo, kad JAV prezidento rinkimai tęsia 2016 metų įvykių, kuriuos geriausiai iliustruoja posakis „sveikas protas nėra toks jau įprastas dalykas“, virtinę. JAV prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trumpas: verslo magnatas, realybės šou žvaigždė, pagarsėjęs seksistiniais, rasistiniais, ksenofobiškais pasisakymais, moterų įžeidinėjimu, mokesčių nemokėjimu. Kaip JAV prezidento rinkimų rezultatai paveiks Europą ir Baltijos šalis? Ko tikėtis JAV-Rusijos santykiuose? Kiek keisis JAV užsienio politika?
Trumpo užsienio politika: atgal į izoliaciją
Išsirinkę D. Trumpą prezidentu amerikiečiai įsigijo katę maiše: D. Trumpas neturi politinės patirties, sprendžiant iš jo pasisakymų rinkiminės kampanijos metu, vargiai suvokia kaip veikia JAV politinė sistema, yra mažiausiai pasirengęs eiti prezidento pareigas nei jo oponentai. D. Trumpo išsakytos idėjos, kaip turėtų atrodyti JAV vidaus ir užsienio politika dažnai prieštarauja viena kitai. Tad panašu, jog D. Trumpo prezidentavimo metu liūdna nebus.
Trumpo prezidentavimo metu yra keletas galimų JAV užsienio politikos scenarijų. Pirmasis – JAV posūkis į izoliacionizmą užsienio politikoje. D. Trumpas 2016 m. JAV prezidento rinkimų kampanijoje atmetė tradicinius JAV užsienio politikos principus, kuriais JAV užsienio politika rėmėsi nuo Šaltojo karo laikų: kritikavo laisvą prekybą, propagavo autoritarizmą, o ne demokratines idėjas, pasisakė prieš JAV teikiamą besąlygišką paramą sąjungininkams. Apskritai, naujasis JAV prezidentas, žaisdamas populizmo korta ir išnaudodamas amerikiečių nepasitenkinimą šalies problemomis, ne kartą pabrėžė, jog naujoji JAV administracija turėtų didžiausią dėmesį skirti vidaus politikai ir mažinti JAV įsipareigojimus užsienyje. Tokiu atveju, JAV užsienio politika būtų iš dalies panaši į tą, kurią JAV vykdė iki Pirmojo pasaulinio karo: ribotas dėmesys aljansams, susitelkimas į šalies ekonominio potencialo didinimą. Sėkmingas JAV ekonominio potencialo didinimas D. Trumpo prezidentavimo metu abejotinas – globalizacijos laikais merkantilizmas nėra efektyvus pasirinkimas. Šiuo metu, kai pasaulis turi operatyviai reaguoti į Rusijos agresiją, ISIS, nestabilią situaciją Vidurio Rytuose, JAV izoliacionizmas gali būti labai pavojingas.
Antrasis tikėtinas scenarijus – D. Trumpas sušvelnins radikalias JAV užsienio politikos nuostatas, bus priverstas taikytis prie JAV politinės sistemos, kurioje prezidentas nemažai galių dalinasi su Kongresu, todėl tam tikras JAV užsienio politikos tęstinumas (parama sąjungininkams, JAV vaidmens svarba sprendžiant tarptautinius konfliktus, demokratinių principų laikymasis) bus išlaikytas. Vis dėlto, nepanašu, jog asmuo, kuriam dabar 70 metų, staiga pakeistų asmenines nuostatas, kuriomis vadovavosi daugiau nei savo gyvenimo 30 metų. Kongreso vaidmenį D. Trumpo politikoje kol kas prognozuoti sunku, tačiau tai nebe vienintelis veiksnys, galintis paskatinti naująją administraciją užtikrinti dalinį JAV užsienio politikos tęstinumą.
Nereikėtų atmesti ir trečiojo scenarijaus galimybės – apkaltos proceso naujajam JAV prezidentui, jeigu jis ir toliau elgsis taip, kaip elgėsi rinkiminės kampanijos metu. Rasistiniai, seksistiniai, ksenofobiją kurstantys pasisakymai, kurie buvo naudoti D. Trumpo rinkiminės kampanijos šou, visiškai netinka galingiausios pasaulio valstybės prezidentui bei mažina šalies prestižą pasaulyje. (Juk Amerika pasižymi itin dideliu politiniu korektiškumu, vertybe, kurią D. Trumpas nuolatos pamina.)
Bet kokiu atveju, artimiausius ketverius metus stebėsime JAV užsienio politikos krizę, kas yra visiškai nenaudinga nei Europai, nei Baltijos šalims. Kita vertus, tai yra labai naudinga Rusijai.
Pokyčiai JAV-Rusijos santykiuose
Dabar, kai Rusija vėl tapo vienu svarbiausių klausimų JAV užsienio politikos darbotvarkėje, D. Trumpo tapimas JAV prezidentu gali iš esmės pakeisti JAV-Rusijos santykius. D. Trumpas ne kartą atvirai išreiškė susižavėjimą Rusijos prezidentu V. Putinu. Jis pavadino V. Putiną geresniu lyderiu nei B. Obama; gyrė Rusijos prezidento gebėjimą kontroliuoti savo šalį. Naujasis JAV prezidentas taip pat kritikavo JAV bendradarbiavimo su Rusija trūkumą kovojant su bendromis grėsmėmis ir ISIS (kas iš tiesų neatitinka tikrovės). Kita vertus, D. Trumpas taip pat teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negerbia prezidento B. Obamos ir tai paskatino Rusijos intervenciją į Ukrainą. Naujasis JAV prezidentas 2015 m. taip pat užsiminė, jog ,jo nuomone, „B. Obama Ukrainoje daro ne tai, ką turėtų daryti“.
Panašu, jog aktyvesnio JAV vaidmens derybose su Rusija dėl Ukrainos, kuris anksčiau buvo paliktas Vokietijai bei Prancūzijai, taip pat paramos didinimo Ukrainai apskritai; griežtesnės pozicijos dėl Rusijos veiksmų Sirijoje ir sugrįžimo prie Šaltojo karo laikotarpiu plačiai taikytos sulaikymo strategijos artimiausiu metu JAV užsienio politikoje nebus. Priešingai, D. Trumpui tapus JAV prezidentu greičiau negu tikėtasi gali įvykti antrasis santykių su Rusija perkrovimas. Vis dėlto, nepaisant to, kad tokie iššūkiai kaip ISIS, Š. Korėjos, Irano ambicijos, masinių ginklų kontrolė reikalauja bendrų JAV ir Rusija veiksmų, antrajam santykių su Rusija perkrovimui dar per anksti. Rusijai pažeidžiant tarptautinės teisės normas, vykdant nuolatinę agresyvią politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu, esant pakankamai įrodymų, jog Kremlius bandė kištis į JAV prezidento rinkimus ir nesiimant tinkamų priemonių į tai reaguoti, JAV ant kortos statys savo statusą ir prestižą tarptautinėje arenoje. Su D. Trumpu priešakyje JAV rizikuoja turėti nesėkmingą perkrovimą nr. 2, kurio pasekmės gali būtų dar skaudesnės ir neprognozuojamos.
NATO: kolektyvinės gynybos svarbos persvarstymas
„NATO yra nefunkcionali struktūra,“ – D. Trumpas sakė rinkiminės kampanijos metu. Paradoksalu, tačiau tai yra bene pirmas kartas po Šaltojo karo, kai Baltijos šalims JAV prezidentas respublikonas nėra parankus. D. Trumpas kritikavo nepakankamą sąjungininkų indėlį NATO, kvestionavo kolektyvinės gynybos principą apskritai. Kita vertus, tos pačios rinkiminės kampanijos metu D. Trumpas taip pat užsiminė, jog JAV ir toliau gerbs įsipareigojimus NATO, tarp jų ir Baltijos šalių gynybos užtikrinimą. Tikėtina, jog D. Trumpo prezidentavimo metu NATO atžvilgiu matysime panašias tendencijas kaip kad B. Obamos pirmosios kadencijos metu: didesnį dėmesį sąjungininkų finansinių įsipareigojimų vykdymui, nuostatą, jog Europos šalys turi prisiimti aktyvesnį vaidmenį gynybos politikoje.
ES-JAV laisvosios prekybos sutartis: pabaigos pradžia?
ES-JAV laisvosios prekybos sutarties (angl. TTIP) šalininkai turėtų susirūpinti – D. Trumpo atėjimas į JAV prezidento postą gali tapti TTIP pabaigos pradžia. D. Trumpo nuostatos tarptautinės prekybos atžvilgiu yra aiškios: visa jo rinkiminė kampanija buvo paremta laisvosios prekybos, kurią jis apibūdino kaip nenaudingą JAV, kritikavimu. Naujasis JAV prezidentas žadėjo teikti pirmenybę dvišalės prekybos sutartims, kovoti dėl palankesnių prekybos sąlygų JAV ir netgi sankcijomis bausti tas šalis, kurios nesąžiningai elgiasi tarptautinėje rinkoje. Viena yra tikrai aišku – naujasis JAV prezidentas nėra didelis laisvosios prekybos sutarčių entuziastas kaip kad B. Obama, o būtent nuo jo administracijos priklausys TTIP, kuri yra itin svarbi Europos Sąjungai, ir TPP sutarčių baigtis.
Posakis „linkiu, kad gyventum įdomiais laikais“ 2016 metais, rodos, įgavo naują prasmę. Naujojo JAV prezidento laukia 4 sunkūs prezidentavimo metai. Ir ne tik dėl ilgo grėsmių, su kuriomis reikės tvarkytis, sąrašo: ISIS, Rusija, Sirija, Š. Korėja, Kinijos galios balansavimas. 2016 m. JAV prezidento rinkimų kampanija nepaliko abejingų ir kaip niekad supriešino Amerikos visuomenę. Nepaisant pergalės rinkimuose D. Trumpas turės įdėti nemažai pastangų, jog susidorotų ir su vidiniais iššūkiais, kuriuos į paviršių iškėlė arši JAV rinkimų kampanija. Baltijos šalims D. Trumpo prezidentavimas taip pat gali tapti iššūkiu – D. Trumpas JAV prezidento poste nėra geriausias galimas variantas regionui.
Kita vertus, D. Trumpo rinkiminė kampanija buvo pastatyta ant vienas kitai prieštaraujančių idėjų, todėl sunku atskirti grūdus nuo pelų. Tik laikas parodys, kurios naujojo JAV Prezidento nuostatos tebuvo rinkiminės kampanijos dalis, o kuriomis jis tiki iš tikrųjų.
Lietuvos ambasadorius JAV: rinkimai gali nustebinti
„JAV santykiai su Rusija yra prasti – tai tikrai ne partnerystė, o priverstinis bendravimas. Turime būti pasiruošę Rusijos agresijai, hibridinei, kibernetinei ar kito pobūdžio atakai – tik taip atgrasysime grėsmes. Po prezidento rinkimų tai bus vienas pagrindinių klausimų – JAV santykių su Rusija nusistatymas. Iš Lietuvos pusės visada akcentavome, kad svarbu turėti ilgalaikę strategiją, nes tai nėra kažkas, ką gali sutvarkyti per pusę metų“, – Jungtinių Amerikos Valstijų ryšių su Rusija problematiką komentuoja Lietuvos ambasadorius JAV, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventas Rolandas Kriščiūnas.
Prezidento rinkimai: Amerikos lietuviai pirmenybę teikia respublikonams
Nuo 2015-ųjų ambasadai vadovaujantis diplomatas jau netrukus sužinos, kas pakeis Baracką Obamą galingiausios pasaulio šalies vadovo poste – lapkričio 8-ąją finišuos JAV prezidento rinkimai, kurie šįkart kaip niekada prieštaringi ir nenuspėjami. Demokratų kandidatės Hillary Clinton pranašumas rinkėjų apklausose pastaruoju metu sumažėjęs, tačiau, kita vertus, R. Kriščiūnas teigia nemanąs, kad prognozėmis galima tvirtai pasikliauti – ekspertai teigia, kad šie rinkimai jau sulaužė ne vieną istoriškai pagrįstą tiesą ir dėsningumą, todėl ir jų rezultatai gali būti netikėti.
„Reitingai neparodo visko, nes yra žmonių, kurie nenori viešai kalbėti apie savo balsavimą, kadangi poliarizacija šiuose rinkimuose labai ryški. Galutinius rezultatus išvysime rinkimų dieną ir jie gali būti visai kitokie, nei rodytų reitingai. Tą patį jau matėme su „Brexit“: atrodė, kad skaičiai krypo į vieną pusę, bet visi buvome nustebinti“, – priminė ambasadorius.
Kalbėdamas apie du pagrindinius kandidatus, demokratų deleguotą Hillary Clinton ir respublikonų iškeltą Donaldą Trumpą, R. Kriščiūnas atkreipė dėmesį, jog nemažai Amerikos lietuvių yra konservatyvių pažiūrų, todėl paprastai balsuoja už respublikonus. Tuo tarpu pati ambasada ir Lietuva kaip valstybė deklaruoja nešališkumą, pirmenybės neteikia nei vienam kandidatui – dirbsime su išrinktuoju prezidentu, kas jis bebūtų.
Anot ambasadoriaus, kai kurie kandidatų pasisakymai gali kelti nerimą, ypač opiais saugumo klausimais, tačiau šią sritį ir mūsų regioną puikiai išmanančių žmonių yra ir tarp demokratų, ir tarp respublikonų. „Abiejose partijose turime draugų, puikių ekspertų, kurie puikiai supranta saugumo situaciją ir po rinkimų gali tapti svarbiais patarėjais įvairiose institucijose, tapti vieno ar kito kandidato komandos dalimi. Palaikome ryšius su abiem stovyklomis“, – patikino diplomatas.
Tarp didžiausių laimėjimų – NATO batalionas Lietuvoje
Apibendrindamas kadenciją baigiančio Prezidento Baracko Obamos administracijos darbą, ypač Lietuvai aktualiose srityse, R. Kriščiūnas prisiminė nerimastavimus, jog Amerika nusisuks nuo Europos ir susitelks ties Pietryčių Azija, nes ten tikėtasi didesnio ekonomikos augimo, nei Senajame Žemyne. Tačiau įvykiai Ukrainoje, Krymo aneksija, vis agresyvėjanti Rusija, „Nord Stream 2“ ir kiti energetikos projektai vis tiek vertė JAV kreipti dėmesį į mūsų regioną.
Dar daugiau – JAV ne tik nenusisuko, bet ir svariai prisidėjo prie reikšmingų, Europos saugumą sustiprinusių sprendimų NATO viršūnių susitikime Varšuvoje šių metų liepą. Ambasadorius džiaugiasi pasiektu laimėjimu, jog jau kitų metų pradžioje kiekvienoje Baltijos šalyje bus dislokuoti Aljanso batalionai: Lietuvos bataliono vadovė bus Vokietija, Latvija priims kanadiečius, Estija – britus, Lenkija – amerikiečius. Šie sprendimai nebūtų buvę įmanomi be tvirtos JAV pozicijos. Pažymėtina, kad tokie veiksmai simbolizuoja ir tam tikrų psichologinių barjerų peržengimą – pavyzdžiui, įveiktas anksčiau vyravęs įsitikinimas, kad NATO negali telkti karinių pajėgumų šalyse, buvusiose už geležinės uždangos.
Rugpjūčio pabaigoje vienas aukščiausių JAV pareigūnų apsilankė ir visai šalia Lietuvos. Viceprezidentas Joe Bidenas Rygoje susitiko su Estijos, Latvijos, Lietuvos prezidentais ir pasirašė bendrą deklaraciją, kurioje kalbama apie bendradarbiavimą saugumo srityje, nuolatinį ryšio palaikymą ir dėmesį regionui iš JAV pusės.
„Administracija siunčia aiškią žinią – JAV rūpi Baltijos šalių regiono saugumas, jie pasiruošę daryti viską, kad niekas neabejotų NATO garantijomis. Negalime skųstis – prieš metus būtų buvę labai mažai ekspertų, tikėjusių, kad bus priimti tokie stiprūs sprendimai, kokie buvo priimti Aljanso susitikime Varšuvoje“, – paaiškino Rolandas Kriščiūnas.
Rusijai – sankcijos ne tik už Ukrainą, bet ir už Siriją
Dirbdamas Lietuvos ambasadoriumi JAV, R. Kriščiūnas atidžiai seka situaciją JAV santykiuose su Rusija – šiuo metu jie itin įtempti. „JAV supranta, kad santykiai su Rusija yra prasti – tai tikrai ne partnerystė, o priverstinis bendravimas. Rusija net įtariama bandymu paveikti rinkimus JAV – tai beprecedentinis atvejis. Taigi, tarp šių šalių pasitikėjimo negali būti daug. Tačiau nežiūrint to, JAV tiki, kad su Rusija reikia kalbėtis. B. Obamos administracija dažnai dėl to kritikuojama, bet ji laikosi nuomonės, kad jei tai gali išgelbėti bent vieną gyvybę Sirijoje, jie privalo kalbėtis, ieškoti sprendimų“, – pasakojo diplomatas.
R. Kriščiūno teigimu, JAV turi pasiruošti atsakomuosius veiksmus Rusijos agresijai – ar tai būtų hibridinė, kibernetinė ar kitokio pobūdžio grėsmė. Visiems akivaizdu, kad po JAV prezidento rinkimų tai bus vienas pagrindinių klausimų naujai administracijai – santykių su Rusija nusistatymas. „Iš Lietuvos pusės visada akcentavome, kad svarbu turėti ilgalaikę strategiją – procesai regione dėl Rusijos elgesio tikrai ne trumpalaikiai, todėl didžiulė klaida laikyti tai kažkuo, ką gali sutvarkyti per pusę metų ar metus“.
Kalbant apie grėsmes saugumui, itin karštas lieka ir Sirijos klausimas, tačiau dėl artėjančių rinkimų šioje srityje dar nenumatoma priimti radikalių sprendimų. Po rinkimų senoji administracija bus užimta darbų perdavimu, Rusija taip pat dar laukia, kuris kandidatas bus išrinktas, galbūt jo pozicija bus jiems palankesnė, tą supranta ir patys amerikiečiai. Todėl greičiausiai abi pusės kol kas stengsis švelninti padėtį, mažinti eskalaciją.
Kita vertus, ambasadorius užsiminė, jog dėl veiksmų Sirijoje, Rusija gali susilaukti JAV papildomų sankcijų. „Alepo apsiaustis, Jungtinių Tautų konvojaus sprogdinimas paskatino kalbas net apie tarptautinį teismą už karo nusikaltimus, kuriame būtų teisiama ne tik Sirijos administracija, bet ir Rusija. Jau yra sankcijos Rusijai dėl Ukrainos, bet lygiagrečiai rimtai kalbama ir apie sankcijas dėl Sirijos. Tačiau, be abejo, tai koordinuojama su Europa ir šiandien dar anksti kalbėti apie konkrečius dalykus“, – sakė R. Kriščiūnas.
Išeiviams – jų interesus palaikantis Seimo narys
Lietuvos ambasadorius JAV palaiko itin artimus ryšius su tautiečiais – visose šalies vietovėse jam pavyksta susitikti su ten gyvenančiais lietuvių kilmės žmonėmis, čia jų labai daug, o jų išsakomų rūpesčių turėtų neapleisti ir valdžia šiapus Atlanto, Lietuvoje.
„Negalime ignoruoti dvigubos pilietybės klausimo – žmonės čia jį priima labai asmeniškai. Taip, jie gyvena Amerikoje, bet nori turėti ir stiprų ryšį su Lietuva. Reikia apsispręsti ir dėl rinkimų Lietuvoje – kodėl neturėti Seimo nario, kurį rinktų tik išeiviai ir kuris atstovautų tik jiems? Dažnai girdžiu sakant – pirma jūs aktyviau balsuokit, parodykit, kad rūpi, tada gal pagalvosim. Aš manau, kad reikia parodyti pasitikėjimą, padaryti tai ir tikėtis, jog tai paskatins išeivių aktyvumą rinkimuose“, – Amerikos lietuviams rūpimas temas įvardijo Lietuvos ambasadorius.
JAV egzistuoja itin platus tinklas, suvienijantis šalyje gyvenančius lietuvius – formali organizacija „JAV lietuvių bendruomenė“. Tačiau jai priklauso ne visi Amerikos lietuviai – saitus su Tėvyne jie gali palaikyti per verslą, gimines, ar bet kuriais kitais būdais. Ambasada siūlo ir savo iniciatyvą, Lietuvių profesionalų klubą, kuris suvienija lietuvius, užsiimančius įvairiomis veiklomis regione: nuo kirpyklų, IT kompanijų, statybų verslo iki darbo Pasaulio banke ar Tarptautiniame valiutos fonde. Klubo nariai, sėkmingi, aktyvūs profesionalai žmonėms, atvykusiems į JAV, gali pristatyti verslo galimybes, pasidalinti patirtimi, padėti spręsti jiems iškilusias problemas.
„Mes visi esam Lietuva, nesvarbu kur gyventume, ir norėtųsi, kad išliktume šeima. Lietuvis gali būti labai naudingas savo šaliai ir kurdamas savo gerbūvį užsienyje, jei išlaikome su juo ryšį“, – apibendrino diplomatas.
Išsilavinimas – daugiau nei vienos srities išmanymas
Rolandas Kriščiūnas studijas baigė Amerikos lietuvių ir Lietuvos mokslininkų atkurtame Vytauto Didžiojo universitete (VDU), jis yra jo pirmosios laidos absolventas. Ambasadorius neslepia, jog VDU atkūrimas 1989 metais jam buvo didžiulė staigmena, kaip ir tai, jog atgimęs universitetas rėmėsi geriausia Amerikos praktika, JAV mokslo modeliu.
„Man tai buvo didžiausia dovana, jau vien dėl šio universiteto koncepcijos – pirmus dvejus metus, nors ir įstojęs į konkrečią studijų sritį, turėjau laisvę mokytis ir kitų sričių dalykų. Pavyzdžiui, aš studijavau informatiką, bet galėjau mokytis ir socialinių, humanitarinių mokslų, meno dalykų. Man tai labai tiko, nes išsilavinimą visada suvokiau kaip kažką platesnio nei tik vienos srities išmanymą“, – VDU pasirinktą studijų modelį įvertino ambasadorius.
R. Kriščiūno nuomone, bakalauro išsilavinimas žmogui turėtų suteikti orientyrą gyvenime, žinias įvairiose srityse, o siauresnę studijų kryptį geriau rinktis tuomet, kai atsiranda supratimas, ką konkrečiai nori dirbti – šiais laikais tas supratimas nebūtinai ateina gavus gimnazijos diplomą, jis gali ateiti ir vėliau, jau studijuojant.
„Džiaugiuosi, kad VDU stiprėja ir toliau plėtoja savo veiklas. Jei švietimas šalyje sustoja, ta šalis yra pasmerkta. Švietimas turi visada judėti į priekį ir žiūrėti, kaip stiprinti save, pasiekti žmones, tapti labai svarbia bendruomenės dalimi“, – teigė Lietuvos ambasadorius JAV.
Istorinis B. Obamos vizitas Kuboje
Kovo 20-22 d. JAV prezidentas B. Obama vieši Kuboje. Vizito metu numatytas susitikimas su Kubos prezidentu Raul Castro, kurio metu bus aptariamos tolimesnės bendradarbiavimo perspektyvos, žmogaus teisių padėtis Kuboje, taip pat įvyks susitikimas ir su opozicijos atstovais.
Tai istorinis vizitas – JAV prezidentas Kuboje vieši pirmą kartą per 88 metus. Taip JAV demonstruoja, kad atsisako vykdytos izoliacinės politikos, t.y. Šaltojo karo palikimo, ir siekia normalizuoti santykius su šia Karibų jūros valstybe.
Lotynų Amerika – JAV protektoratas
Nuo pat XIX-ojo a. JAV Lotynų Ameriką laikė savo įtakos sfera. 1823 m. buvo paskelbta Monro doktrina, kuri įtvirtino, kad JAV siekia saugoti ir globoti Lotynų Amerikos valstybes ir neleidžia kitoms šalims kištis į šių valstybių vidaus ar užsienio politiką. Tai yra esminis dokumentas, kuris nubrėžė JAV politikos gaires šio regiono atžvilgiu.
Toks politikos kursas buvo tęsiamas visą XIX ir XX a. JAV oficialiai skelbė, kad Lotynų Amerika yra jos „galinis kiemas“ ir ji jame siekia išvengti chaoso, todėl visomis priemonėmis – įskaitant ir karines intervencijas – nori užtikrinti stabilumą.
JAV nevengė kištis į Lotynų Amerikos valstybių politiką, prisidengdama kovos su komunizmu, kovos su narkotikais ar terorizmu pretekstais, organizavo karines intervencijas į regiono valstybes, siekė ekonominio ir politinio dominavimo.
Kodėl dabar?
Situacija pradėjo keistis XXI-ajame a. Daugelyje Lotynų Amerikos valstybių prasidėjo „Rožinis potvynis“, kurio metu į valdžią atėjo kairiosios pakraipos partijos. Jos pradėjo vykdyti ne tik valstybių vidaus politikos pokyčius, bet ir pasisakyti prieš JAV dominavimą regione. Prasidėjo intensyvesnis valstybių tarpusavio bendradarbiavimas politinėje ir ekonominėje sferoje.
Pavyzdžiui, Kuba ir Venesuela įsteigė organizaciją, Amerikos žmonių Bolivaro aljansą (ALBA), prie kurio vėliau prisijungė Bolivija, Ekvadoras, Nikaragva ir keletas mažesnių Lotynų Amerikos valstybių. Organizacijos tikslas – skatinti šių valstybių ekonominę, socialinę, politinę integraciją bei atsverti JAV įtaką regione.
JAV įtaka regione mažėja ne tik dėl Lotynų Amerikos valstybių intensyvesnio tarpusavio bendradarbiavimo, bet ir dėl augančios Rusijos įtakos. Pavyzdžiui, 2014 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas buvo atvykęs į Kubą. Vizito metu buvo nutarta glaudinti šių šalių tarpusavio santykius. Rusija netgi dovanojo 90% Kubos skolos, kuri sudarė 35 milijardus dolerių.
Regione auga ir Kinijos įtaka. Kinija ypač aktyvina santykius su Kuba – ji yra antra pagal apimtis prekybos partnerė (pirmoji yra Venesuela). Intensyvėja Kinijos santykiai ir su kitomis regiono valstybėmis.
Taigi JAV, norėdama susigrąžinti savo pozicijas regione, pradeda nuo Kubos. Suprasta, kad daugiau nei 50 metų taikytas embargas neveikia, kad jis tik skatina Kubą ieškoti alternatyvų ir nukreipia tokių valstybių kaip Venesuela, Rusija ar Kinija link.
Taip pat reikia neatmesti ir B. Obama politinių interesų. Iki jo kadencijos pabaigos liko nepilni metai, todėl jis nori imtis intensyvesnės politikos ir palikti ryškų pėdsaką šių valstybių santykių sureguliavime.
Pokyčiai Kuboje
JAV ir Kubos santykių atnaujinimui įtakos turėjo ir pokyčiai Kuboje. Nors Kuba vis dar deklaruoja, kad laikosi komunistinių principų ir lieka ištikima 1959 m. revoliucijos idealams, tačiau čia taip pat vyksta pokyčiai.
2011 m. pradėta įgyvendinti Naujoji Kubos ekonomika. Valstybė atsisakė tokių profesijų kaip taksi vairuotojai, statybininkai, mažų parduotuvių, restoranų, kavinių savininkai ir pan., kontrolės. Kita vertus, esminiai sektoriai vis dar priklauso valstybei – švietimas, sveikatos apsauga. Šios paslaugos visiems gyventojams teikiamos nemokamai.
Pamažu atsiveriama ir užsienio investuotojams, nors kiekviena investicija yra svarstoma atskirai ir jai gali būti pritarta arba ne.
Taip pat po truputį gerinama žmogaus teisių padėtis Kuboje. Atsakant į JAV reikalavimus, 2015 m. pradžioje buvo paleisti 53 politiniai kaliniai. Kita vertus, žmogaus teisių situacija vis dar išlieka labai sunki. Kas mėnesį yra sulaikoma apie 1000 režimui oponuojančių aktyvistų. Taip pat Kuboje visiškai nėra užtikrinta žodžio laisvė. Remiantis Žiniasklaidos laisvės indeksu (angl. Press Freedom Index) Kuba yra 169 iš 180 valstybių.
Žmogaus teisių situacija turėtų tapti vienu iš esminių klausimų, kuriuos susitikime svarstys B. Obama ir R. Castro. Dėl tokios žmogaus teisių padėties Kuboje, šis B. Obama vizitas respublikonų partijos atstovų yra dažnai kritikuojamas ir yra įvardijamas kaip JAV pralaimėjimas.
Kita vertus, izoliacistinė politika nedavė pageidaujamų rezultatų, todėl galbūt jau būtų laikas atsisakyti Šaltojo karo politikos liekanų ir ieškoti naujų būdų, kaip užtikrinti Kubos politikos pokyčius.
Kas jau padaryta?
Kubos ir JAV santykiai pradėjo normalizuotis 2014 m. pabaigoje, kai JAV B. Obama paskelbė, kad sieks artimesnio valstybių bendradarbiavimo. Tokios pozicijos pastaruosius metus buvo nuosekliai laikomasi.
Kuba buvo išbraukta iš terorizmą remiančių valstybių sąrašų, 2015 m. buvo atnaujinti tiesioginiai telefoniniai pokalbiai tarp valstybių, atidarytos valstybių ambasados Havanoje ir Vašingtone. Praeitą savaitę paskelbta apie tiesioginių skrydžių tarp šių valstybių atnaujinimą. Tikėtina, kad skydžiai prasidės nuo šių metų pabaigos, buvo paskelbta ir apie pašto paslaugų atnaujinimą, panaikinti kai kurie finansiniai apribojimai.
Kita vertus, dar yra per anksti kalbėti apie JAV embargo Kubai panaikinimą. Tam prieštarauja respublikonų kontroliuojamas Kongresas.
