Trečioji tarptautinė Lietuvos ir Šiaurės šalių konferencija
Sausio 27 d. LR Norvegijos ambasadoje (K. Kalinausko g. 24, Vilnius) vyko trečioji tarptautinė Lietuvos ir Šiaurės šalių konferencija “Security, Cooperation and Values in Northern Europe“ („Saugumas, bendradarbiavimas ir vertybės Šiaurės Europoje“), kurią organizavo Vytauto Didžiojo universitetas, Norvegijos, Suomijos, Švedijos ambasados Lietuvoje ir Šiaurės Ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
Didelio susidomėjimo sulaukusiame renginyje, kurį iškilmingai atidarė Jo Ekscelencija Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dag M. Halvorsen bei Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) dekanas prof. dr. Šarūnas Liekis, dalyvavo ir pranešimus skaitė politikai, akademikai ir ekspertai iš Lietuvos bei Šiaurės Europos šalių: J. E. Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, J. E. Lietuvos Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, J. E. Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, Dalarna University (Švedija) doc. dr. Kjetil Duvold, Linnaeus University (Švedija) doc. dr. Anders Fröjmark, Lietuvos Seimo narė Rūta Miliūtė, Švedijos Užsienio reikalų ministerijos Tyrimų ir planavimo padalinio specialistė Sinikukka Saari, Švedijos Parlamento narys Pyry Niemi, Suomijos Parlamento narys Mats Löfström, Norvegijos delegacijos Šiaurės Ministrų taryboje vadovo pavaduotojas Michael Tetzschner. Konferencijos pranešėjų diskusijas vedė ir moderavo VDU PMDF dekanas prof. dr. Šarūnas Liekis ir VDU PMDF prof. dr. Mindaugas Jurkynas. Renginio metu buvo diskutuojama saugumo iššūkių, bendradarbiavimo bei tapatybės Baltijos ir Šiaurės Europos šalių regione klausimais atsižvelgiant į vykstančius pokyčius Europoje ir JAV. Konferenciją užbaigė VDU Muzikos Akademijos studenčių Agnės Daučianskaitės (akordeonas) ir Gintarės Kaminskaitės (violončelė) muzikinis pasirodymas.
Viešasis sektorius: nuo miesto įvaizdžio iki alkoholio
Lapkričio 24 dieną, ketvirtadienį, nuo 13 val. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedra organizuoja ketvirtąją nacionalinę mokslinę-praktinę konferenciją „Viešojo sektoriaus strateginis valdymas ir veiklos vertinimas“. Konferencija vyks VDU Mažjoje salėje (S.Daukanto g. 28, II a). Konferencijoje pranešimus skaitys mokslininkai, doktorantūros ir magistrantūros studijų studentai, nevyriausybinių organizacijų bei viešųjų institucijų atstovai.
Konferencijoje didelis dėmesys bus skirtas dalyvaujančio valdymo Lietuvoje vertinimui. Kauno arkivyskupijos „Caritas“ direktorius Arūnas Kučikas, ne vienerius metus dirbęs Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, įvertins viešojo sektoriaus ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą bendruomenių politikos vystyme.
Šiaulių universiteto doktorantė Kristina Kuprytė aptars bendradarbiaujantį kultūros valdymą miesto įvaizdžio formavimo procese. Strateginis planavimas bei dalyvaujančio valdymo vertinimas bus atskleistas per nevyriausybinių organizacijų patirtis, dalyvaujant skurdo mažinimo programų kūrime, vietos veiklos grupių strategijos rengime ir įgyvendinime, Kauno rajono savivaldybės strateginio planavimo probleminių aspektų sprendimo būdų paieškoje.
Kauno technologijos universiteto Viešosios politikos ir administravimo instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Ligita Šarkutė palies įrodymais grįstų viešojo valdymo sprendimų svarbą, akcentuodama Europos socialinio tyrimo atvejį.
Nemažas dėmesys bus skirtas alkoholio žalos valdymo vertinimui. Prof. Ilona Tamutienė atskleis alkoholio žalos vaikams, augantiems rizikos grupės šeimose, mastus bei institucinį atsaką, pateikdama rekomendacijas, kaip vaikų apsaugą padaryti veiksmingesnę. Valstybės institucijų administravimo studijų programos magistrantės pristatys alkoholio žalos koncepciją, išskirdamos žalą geriančiojo aplinkiniams, ir įvertins, kaip šios žalos valdymas integruotas alkoholio kontrolės tiksluose ir strateginiuose dokumentuose, ar numatytos valdymo priemonės yra veiksmingos. Doktorantė Birutė Jogaitė išryškins pagrindines Anglijos, Australijos, Kanados ir Europos alkoholio žalos mažinimo politines kryptis, kurios orientuotos į tris pagrindinius pamatus: psichoaktyvių medžiagų pasiūlos, paklausos bei žalos mažinimą.
Viešųjų erdvių kongresas – apie ateities miestus
Rugsėjo 29 – spalio 1 dienomis Kaune ir Vilniuje vyks tarptautinis Viešųjų erdvių kongresas. Tarp kongreso renginių: viešoji diskusija apie šių dienų muziejus Lietuvoje ir pasaulyje, tarpdalykinė mokslinė konferencija ir seminaras miestų erdvių kūrėjams bei tyrėjams.
Renginiuose dalyvaus pasaulyje pripažinti teoretikai bei praktikai iš JAV ir Europos, taip pat regiono miestų bendruomenės bei Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos universitetų studentai ir miestų tyrėjai. Kongresas organizuojamas dalyvaujant Masačusetso technologijos instituto (MIT) Meno, kultūros ir technologijų programai.
Viešųjų erdvių kongresas išaugo iš Vilniuje veikusios „Pro-testo laboratorijos“ ir judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ veiklos, įkvėptos bendro siekio išsaugoti Lietuvos miestų kultūros erdves, dalyvauti kultūros politikos formavime. Kongresas organizuojamas praėjus 50 metų nuo kino teatro „Lietuva“ atidarymo ir daugiau nei dešimtmečiui nuo jo uždarymo. Pasak jo iniciatorių, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų, MIT Meno, kultūros ir technologijų programos direktoriaus Gedimino Urbono ir Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto tyrėjos Nomedos Urbonienės, dabar tinkamas metas pasidalinti viešų erdvių politikos ir ją sąlygojančių technologijų tyrimais. Siekdami suprasti regiono miestų kompleksiškumą Nomeda ir Gediminas kviečia palyginti vietos ir geriausias tarptautines praktikas, kad būtų aiškiau suvokti pagrindai, kuriais galėtų remtis ateities miestų kūrėjai: „Tiriame vietinių viešųjų erdvių išsaugojimo ir kūrimo praktikas, technologijas, estetiką, lyginame juos su geriausiomis veiklomis visame pasaulyje ir tikime, kad regiono miestų gyventojai norės ne tik išgirsti kritiškas diskusijas apie jų veiksmingumą, tačiau ir jose dalyvauti“. Kongreso organizatorius ir dalyvius diskutuoti įkvėps kongrese pristatomi alternatyvūs požiūriai į miestų plėtrą, dalyvaujamojo dizaino metodų bei naujų komunikacinių demokratijos technologijų pavyzdžiai.
Vienos iš renginio organizatorių, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) tarptautinių ryšių prorektorės prof. Inetos Dabašinskienės, teigimu, tokios universitetų organizuojamos diskusijos tarp tyrėjų, sprendimų priėmėjų ir vietos gyventojų bendruomenių kuria pokyčius ir kelia gyvenimo kokybę. „Šiuo metu pati svarbiausia ir neatidėliotina tokios diskusijos tema yra miestų viešųjų erdvių gyvenimas. Pradėkime šią diskusiją tiek valstybės, tiek kiekvienos gyvenamojo namo bendrijos lygiu“, – kviečia profesorė.
Prof. Ineta Dabašinskienė
Kongresą atidarys rugsėjo 29 d. Kaune, Žalgirio arenos amfiteatro salėje vyksianti diskusija apie šiuolaikinius mokslo muziejus „Muziejaus vaidmuo įtinklintoje visuomenėje“. Diskusijoje dalyvaus mokslininkai, viešojo sektoriaus atstovai, užsienio svečiai, numatomo Mokslo muziejaus iniciatoriai bei Kauno miesto gyventojai. Šiuolaikinio muziejaus reikšmė planų statyti Nacionalinį mokslo muziejų Nemuno saloje kontekste yra aktuali tema. Diskusiją pranešimu „Tirpstančios institucijos“ pradės 2016 metų Oslo Architektūros trienalės vadovaujančioji kuratorė, architektė Marina Otero Verzier (Nyderlandai).
Antrąją dieną kongresas persikels į Nacionalinę dailės galeriją Vilniuje. Čia vyksiančioje konferencijoje „Krizių industrijos, nepaklusnumo estetika“ pranešimus skaitys ir savo veiklą pristatys tarptautiniu mastu pripažinti mokslininkai: miesto sociologė Kolumbijos universiteto profesorė Saskia Sassen (JAV), Hobart ir William Smith koledžų politikos mokslų profesorė Jodi Dean (JAV), MIT Medijų laboratorijos Pilietinės žiniasklaidos centro mokslo darbuotojas Sasha Costanza-Chock (JAV), Šefyldo universiteto profesorė Doina Petrescu (JK) bei Lietuvos mokslininkai: Vytauto Didžiojo universiteto docentė Rasa Baločkaitė ir profesorius Gintautas Mažeikis, menotyrininkė Skaidra Trilupaitytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas), profesorius Andrius Bielskis (Mykolo Romerio universitetas) ir kiti. Pagrindinė tarptautinės mokslinės konferencijos tema – technologijų ir hibridinės kultūros infrastruktūrų reikšmė bendruomenių ir viešųjų erdvių kūrimui. Konferencijos dalyviai pristatys tarptautines urbanistines, menines ir pilietines praktikas, sėkmingai sujungiančias naujas demokratinio dalyvavimo technologijas, alternatyvų ateities miestų dizainą ir bendruomenių mobilizavimo metodus. Pranešėjai taip pat pasakos apie konkrečius bendruomeninės koprodukcijos projektus. Vienas iš praktikų, pristatysiančių savo veiklą, yra jau daugiau nei 20 metų Hiustono mieste vystomo gyvenamųjų namų kvartalo „Project Row Houses” kūrėjas, JAV Nacionalinės kultūros tarybos narys, Hiustono universiteto profesorius Rick Lowe (JAV).
Nomeda ir Gediminas Urbonai
Paskutinė kongreso diena skirta tarpdalykiniam seminarui. Jame dalyvauti kviečiami miestų tyrėjai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, menininkai ir visi miestų vystymusi Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse besidomintys aktyvistai. Savo veiklą, viešųjų erdvių perkūrimo atvejus seminaro metu pristatys Rytų Pabaltijo regiono miestų rajonų bendruomenės ir miesto tyrėjai. Apie šiuos atvejus diskutuos: M.Otero Verzier, R.Lowe, J.Dean, S.Costanza-Chock, I. Jurkonytė, E. Carroll, G. ir N. Urbonai. Seminaro dalyviai dalinsis teorinėmis ir praktinėmis žiniomis apie visuomenės dalyvavimą kultūros politikos formavime, naujomis idėjomis apie technologijų ir estetikos vaidmenį kuriant pilietinę erdvę. Norinčius dalyvauti seminare kviečiame registruotis kongreso internetiniamepuslapyje (www.co-ops.lt).
Kongresą organizuoja tarpdisciplininio meno programa „Jutempus“, Vytauto Didžiojo universitetas ir tyrimų platforma „Balticada“ dalyvaujant MIT Meno, kultūros ir technologijų programai (JAV).
Kongreso rėmėjai: LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos mokslo taryba ir Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje.
Informacinis partneris – 15min.lt.
Partneriai: Nacionalinė dailės galerija, Valstybės pažinimo centras, Doxa.lt, Architektūros fondas, „Lux Express“.
Koncepcija: Nomeda Urbonienė (Norvegijos mokslų ir technologijos universitetas, Norvegija), Gediminas Urbonas (MIT Meno, kultūros ir technologijų programa, Kembridžas, JAV).
Redakcinė kolegija: Ann Lok Lui (Čikagos instituto Meno mokykla, JAV), Jonathan Crisman (Kalifornijos universitetas, JAV).
Daugiau informacijos: info@co-ops.lt , www.co-ops.lt,http://www.facebook.com/industriesofcrisis, www.tw.com/co_ops.
Konferencija „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika“
Rugsėjo 15-16 dienomis Vytauto Didžiojo Universitetas kartu su Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje bei Lenkijos Institutu Vilniuje organizuoja konferenciją „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika“, skirtą Lenkijos ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 25-mečiui.
Konferenciją pradės Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Jarosław Czubiński, o inauguracinę paskaitą skaitys buvęs Lenkijos Respublikos užsienio reikalų viceministras, buvęs Europos Parlamento narys dr. Paweł Kowal. Konferencijos metu bus pristatyti mokslinių tyrimų rezultatai apie Lenkijos ir Lietuvos santykių dinamiką istorijos, filologijos, politologijos, ekonomikos, sociologijos ir kitų socialinių bei humanitarinių mokslų srityse.
Rugsėjo 15 d., 16:00 val., Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas) vyks diskusija remiantis Sławomiro Cenckiewicziaus ir Adamo Chmieleckio knyga „Prezydent Lech Kaczyński 2005–2010“. Pagrindinė pristatymo, kuriame dalyvaus publikacijos autorius ir kviestiniai svečiai iš Lenkijos ir Lietuvos, tema Lenkijos ir Lietuvos užsienio politika Lecho Kaczyńskio ir Valdo Adamkaus kadencijos laikotarpiu, ypač jų aktyvių veiksmų Rytų Europoje kontekste.
Knygos pristatyme ir diskusijoje dalyvaus habil. dr. Sławomir Cenckiewicz, dr. Paweł Kowal, Seimo vicepirmininkas Jaroslav Narkevič, ambasadorius dr. Žygimantas Pavilionis bei VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas dr. Šarūnas Liekis. Sveikinimo žodį tars Lenkijos Respublikos ambasadorius Jarosław Czubiński ir VDU profesorius dr. Egidijus Aleksandravičius.
Rugsėjo 16 d., 12:00 val. vyks diskusija „Lenkija ir Lietuva praėjus 25 metams nuo diplomatinių santykių atnaujinimo – kur esame ir kur einame? Kaip galime prisidėti prie Europos stabilumo ir gerovės?“ (S. Daukanto g. 28, VDU mažoji salė), kurios metu pasisakys Lenkijos Respublikos Užsienio Reikalų Ministro Politinio Kabineto Direktorius Jan Parys, Lietuvos Respublikos URM politikos direktorius Rolandas Kačinskas, taip pat ambasadorius Vygaudas Ušackas, dr. Giedrius Česnakas, Lenkijos tarptautinių santykių instituto atstovas dr. Marcin Terlikowski bei VDU Politinių mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas dr. Šarūnas Liekis. Diskusiją moderuos dr. Andžej Pukšto.
Konferencija vyks anglų kalba. Visą renginių sąrašą žiūrėti konferencijos programoje.
Dėstytojai dalyvavo ISA konferencijoje
2016 m. birželio 23-25 d. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojai dalyvavo Tarptautinės studijų asociacijos (International Studies Association, ISA) rengtoje konferencijoje „The Politics of International Relations“. Dr.Giedrius Česnakas, dr. Ieva Karpavičiūtė, dr. Gerda Jakštaitė, dokt. Justinas Juozaitis, dokt. Danguolė Bardauskaitė konferencijoje pristatė savo atliktų tyrimų rezultatus, diskutavo aktualiomis tarptautinių santykių temomis, domėjosi naujausiomis tarptautinių santykių studijų tendencijomis.
Tarptautinė studijų asociacija (ISA) yra 1959 m. įkurta organizacija, vienijanti daugiau negu 6000 mokslininkų Šiaurės Amerikoje ir Europoje. 2016 m. birželio mėnesį Liublianoje vykusioje ISA organizuotoje konferencijoje dalyvavo daugiau nei 450 mokslininkų, tarp jų ir tokie tarptautinių santykių ekspertai kaip Stefano Guzzini, Michael Zurn ir kiti.
Konferencija apie valstybės tarnautojų tapatybę
Šių metų birželio 28 d. Viešojo administravimo katedros mokslininkai organizuoja mokslinį seminarą – konferenciją „Valstybės tarnautojų administracinės tapatybės ir elgsena aptarnaujant piliečius“.
Renginys skirtas pirmiausia pristatyti tarpinius įgyvendinamo projekto „Administracinės tapatybės formuojant į piliečius orientuotą valstybės tarnybą“, finansuojamo Lietuvos mokslo tarybos (sutarties Nr. GER-013/2015), rezultatus ir diskutuoti apie kylančias metodologines bei dalykines tyrimų problemas. Pagrindinis projekto tikslas – ištirti administracinių tapatybių vaidmenį formuojant į piliečius orientuotą valstybės tarnybą Lietuvoje. Pagrindiniais analizės objektais yra pasirinktos dvi biudžetinės įstaigos – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Tai yra dvi didžiausios institucijos Lietuvoje, su kurių tarnautojais susiduria iš esmės kiekvienas Lietuvos gyventojas. Būtent gyventojų dažna kasdieninė sąveika su tarnautojais yra svarbus išskirtinis bruožas, kuriuo remiantis mokslinėje literatūroje paslaugas teikiantys ir tiesiogiai su gyventojais bendraujantys valstybės institucijų darbuotojai įvardijami kaip „artimoji biurokratija“, „artimieji biurokratai“. Jie yra arčiausia žmonių, su jais gyventojai susiduria dažniausia, kita vertus, „artimoji biurokratija“ yra valstybės veidas, valstybės įgaliotinis ir tarpininkas gyventojų akyse. Tas valstybės įgaliotinis gali būti paslaugus ir mandagus, pasiruošęs spręsti gyventojų problemas arba formalistas, abejingas žmonių lūkesčiams bei poreikiams. Todėl labai svarbu tirti, kokie yra, kaip yra formuojami valstybės tarnautojų, pirmiausia „artimųjų biurokratų“ tapatumai, kurie tapatumai užtikrina tinkamą sąveiką su piliečiais, gali geriausiai užtikrinti jautrų atliepį.
Projektas naujoviškas ne tik tuo, kad jis orientuotas į Lietuvoje praktiškai netyrinėtus valstybės tarnautojų elgsenos aspektus, bet ir tuo, kad jis be tradicinių metodų yra taip pat grįstas tokiais duomenų rinkimo metodais kaip netiesioginis ir dalyvaujamasis stebėjimas.
Mokslinio seminaro metu įgyvendinamo projekto grupės nariai pranešimuose nagrinės artimųjų biurokratų tapatumų bei elgsenos aptarnaujant piliečius aspektus, o moksliniame seminare dalyvaujantys kiti mokslinininkai taip pat pasidalys įžvalgomis apie bendresnes viešųjų paslaugų teikimo problemas, paslaugų teikimo alternatyvas, piliečių kodalyvavimą.
Konferencijoje – apie Kauną kaip Šiaurės Kasablanką
Gegužės 17 d., antradienį, 9 val., Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje (S. Daukanto g. 25, Kaunas) vyks tarptautinė konferencija „Šiaurės Kasablanka: pabėgėliai ir gelbėtojai 1939-1940 m. Kaune“ (Casablanca of the North: refugees and rescuers in Kaunas 1939–1940).
Konferencijos tikslas – iš naujo įvertinti lemtingą 1939–1940 m. laikotarpį. Tuomet paskutinius laisvės gurkšnius įkvepianti Lietuva ir jos laikinoji sostinė Kaunas tapo reikšmingų įvykių epicentru. 1939 m. prasidėjus Antrajam pasauliniam karui šalis priėmė apie 30 000 karo pabėgėlių – daugiausia iš kaimyninės Lenkijos. Jiems išlaikyti ir paremti buvo sukurta visa infrastruktūra, skiriamos valstybės lėšos, tad iki pat 1940 m. birželio sovietų okupacijos Lietuvos valstybė demonstravo atsakingą ir kilnų elgesį padėdama karo pabėgėliams.
Įprastai pabėgėlių drama siejama su Japonijos konsulu Čiune Sugihara ir Nyderlandų garbės konsulu Janu Zwartendijku, išdavusiais gyvybes gelbėjančias vizas, tačiau gana dažnai pamirštama Lietuvos valstybės laikysena ir pagalba pabėgėliams – juk pastarieji išsigelbėjimo kelių iš mūsų šalies pradėjo ieškoti tik tuomet, kai Sovietų Sąjunga ėmė traiškyti Lietuvos nepriklausomybę. Todėl vienas iš konferencijos uždavinių – įvertinti Lietuvą tarptautiniame kontekste, parodant, kokia ji buvo iš tikrųjų – tarptautinis subjektas, turintis savo poziciją ir atsakomybės supratimą.
Konferencijos metu bus išryškintas platesnis kontekstas ir ryšiai, kurie iki šiol buvo dar mažai pristatyti visuomenei: bus bandoma rekonstruoti, kokia situacija buvo to meto Lietuvoje, kas ką ir nuo ko gelbėjo, galimi gelbėtojų saitai, taip pat išsigelbėjusių keliai nuo Lietuvos, Japonijos iki Filipinų.
Tarptautinėje konferencijoje dalyvaus mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Izraelio, Japonijos, JAV, Rusijos. Konferencijoje taip pat lankysis Č. Sugiharos sūnus Nobuki Sugihara. Konferencijos kalba – anglų.
Konferenciją organizuoja viešoji įstaiga „Sugiharos fondas – Diplomatai už gyvybę“ kartu su Prezidento Valdo Adamkaus biblioteka-muziejumi ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetu, aktyviai prisidedant ir konferencijos partneriams: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, Švedijos, Japonijos, Vokietijos ir Lenkijos ambasadoms Lietuvoje.
Tai bus pirmoji tarptautinė mokslinė konferencija neseniai atidarytoje valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje.
Konferencijoje aptars šiuolaikinius politikos procesus
Gegužės 5 d. 9:00 Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (S. Daukanto g. 28, Mažoji salė) vyks kasmetinė nacionalinė konferencija „Šiuolaikiniai politiniai procesai: iššūkiai ir galimybės“.
Konferencijoje dalyvaus jaunieji mokslininkai, kurie aptars šiuolaikinius politikos procesus Lietuvoje ir pasaulyje. Šiemet konferencijoje bus skaitoma ypač daug pranešimų. Dalyvaus ne tik dėstytojai bei doktorantai, bet ir mokslinius tyrimus atliekantys magistrantai.
Konferencija yra PMDF dienų dalis.
Daugiau informacijos teikia fakulteto prodekanė dr. Gintarė Žukaitė (el. paštas gintare.zukaite@vdu.lt)
Nagrinės Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamiką
Vytauto Didžiojo universiteto Adomo Mickevičiaus organizacija ir Politologijos katedra kartu su partneriais 2016 m. rugsėjo mėnesio 15-16 dienomis rengia III-ąją tarpdisciplininę tarptautinę mokslinę konferenciją „Lietuvos ir Lenkijos santykių dinamika“, skirtą Lietuvos ir Lenkijos diplomatinių santykių atkūrimo 25-mečiui. Konferencijos metu bus pristatyti tyrimų rezultatai apie Lenkijos ir Lietuvos santykių dinamiką istorijos, filologijos, politologijos, ekonomikos, sociologijos ir kitų socialinių bei humanitarinių mokslų srityse.
Konferencijos tikslas ― atkreipti dėmesį į tyrimus skirtus Lietuvos – Lenkijos bendradarbiavimui, įtraukiant į tyrimų lauką Lietuvos – Lenkijos saugumo ir identiteto ryšių problematiką, bendros istorijos ir kultūros paveldą, tautinių mažumų padėties klausimą Lietuvoje ir Lenkijoje, politinę, ekonominę ir socialinę padėtį šiose valstybėse, sutampančius ekonomikos, saugumo ir užsienio politikos prioritetus Europos Sąjungoje, Baltijos jūros regione ir kitose organizacijose.
Kviečiame teikti pranešimų paraiškas šiomis temomis:
- Lietuvos ir Lenkijos politiniai, ekonominiai, kultūriniai ir kt. santykiai;
- Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas saugumo srityje;
- Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas regioninėse struktūrose (ES, NATO, Baltijos jūros regione);
- Tautinė tapatybė ir jos transformacijos: lietuvių-lenkų identiteto problematika.
Konferencijos kalba – anglų. Konferencijos metu numatyta: ekspertų diskusijos, parodos atidarymas, knygų pristatymai. Konferencijoje perskaitytus geriausius pranešimus planuojama spausdinti periodiniame recenzuojamame moksliniame žurnale „Politikos mokslų almanachas”.
Paraiškas prašome teikti el. paštu – a.mickeviciausklubas@gmail.com iki 2016 m. birželio mėn. 20 d.
Daugiau informacijos teikia Mindaugas Norkevičius (el. paštas – mindaugas.norkevicius@vdu.lt).
Kvietimas teikti pranešimų santraukas Baltarusijos Tyrinėtojų Kongresui
Tarptautinio Baltarusijos Tyrinėtojų Kongreso organizacinis komitetas maloniai kviečia teikti individualias paraiškas skaityti pranešimus VI-ajame Kongrese. Jūsų paraiškų laukiame iki gegužės 20 d. Išsamiau apie paraiškų teikimo sąlygas ir būdus prašome susipažinti Kongreso svetainėje.
Kongrese laukiama apie 400 dalyvių. Dauguma jų atvyks iš žymiausių Baltarusijos valstybinių ir nevalstybinių mokslo ir tyrimo centrų, todėl tai išskirtinė proga lietuvių tyrinėtojams sutikti tiek daug kaimyninės šalies istorikų, politologų, sociologų, filologų ir kitų kultūros bei visuomenės tyrinėtojų. Dalyvių taip pat bus iš JAV, Ukrainos, Lenkijos, Rusijos bei kitų šalių.
Kongrese bus diskutuojama istorijos, kultūros, politikos ir ekonomikos temomis, susijusiomis su Baltijos šalimis, Lenkija, Ukraina ir kitais Vidurio-Rytų Europos kraštais. Kongresą organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas bendradarbiaudamas su Politikos studijų institutu „Politinė sfera”, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutu.
Kilus klausimams galima kreiptis el. paštu icbs@palityka.org arba +370 638 70 911.
