Prof. Daliaus Jonkaus monografijos pristatymas ir diskusija
Šių metų gruodžio mėn. 12 d., 17 val. Vytauto Didžiojo universitete (V. Putvinskio g. 23 – 311, Kaunas) vyks PMDF Filosofijos ir socialinės kritikos katedros profesoriaus Daliaus Jonkaus monografijos Vosyliaus Sezemano filosofija: savęs pažinimo ir estetinės patirties fenomenologija pristatymas.
Monografija Vosyliaus Sezemano filosofija: savęs pažinimo ir estetinės patirties fenomenologija tai pirmoji Lietuvoje monografija apie iškilaus Lietuvos filosofo kūrybą. Vosylius Sezemanas (1884-1963) gimė 1884 metais Vyborge (Suomija, dabar Rusijos teritorija). Studijavo Sankt-Peterburgo universitete 1903-1909 metais, kur vienas jomokytojų buvo įžymus rusų filosofas Nikolajus Lossky. Vėliau studijas tęsė Vokietijoje. Marburgo ir Berlyno universitetuose 1909-1912 metais jo dėstytojais buvo neokantininkai Hermannas Cohenas ir Paulis Natorpas. 1923metais pakviestas dėstyti į Kauno universitetą Lietuvoje tapo Humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos, o vėliau Filosofijos istorijos katedros vedėju.1940 metais su Humanitarinių mokslų fakultetu persikelia į Vilnių. 1944 metais liepos 16 dieną Sezemanas vėlbuvo paskirtas į Vilniaus universiteto Filosofijos katedros vedėjo pareigas. Sezemanas buvo atleistas iš Vilniaus universiteto 1949 metais, o 1950 metais areštuojamas ir iki 1956 metų praleidžia Gulage Taišete (Irkutskas). Išlikę rankraščiai byloja, kad Sezemanas net ir kalinamas nenutraukė filosofinės veiklos. 1958 metais reabilituojamas jis ir vėl dėstologiką Vilniaus universitete iki savo mirties 1963 metais. Daliaus Jonkaus monografijoje Sezemano filosofija apmąstoma susiejant ją su XX a. pradžios filosofiniu kontekstu. Atskleidžiami Sezemano filosofijos ryšiai sufenomenologine filosofija, parodoma, kaip jis transformuoja neokantinę pažinimoteoriją, kaip kritikuoja pozityvizmą ir natūralizmą. Nagrinėjamos objektyvuotoir neobjektyvuoto žinojimo, savęs pažinimo, kultūros krizės, estetinėspatirties problemos. Monografija skirta visiems besidomintiems Lietuvos filosofijos istorija ir fenomenologija.
Renginį moderuos prof. Gintautas Mažeikis(VDU). Diskusijose dalyvaus dr. Viktoras Bachmetjevas (VDU), doc. Jurga Jonutytė (VDU).
Disukusijoje bus kritiškai aptariami šiuolaikiniai Lietuvos filosofijos ir kultūros tyrinėjimai. Keliami klausimai apie Lietuvos filosofijos tradiciją. Aptariamas Vosyliaus Sezemano kritinio realizmo santykis su fenomenologine filosofija.
Diskutuos apie kultūrinę diplomatiją
Spalio 10 d. 15 val. VDU Mažojoje salėje vyks dr. Giedrės Pranaitytės monografijos „Cultural Diplomacy of France and the United States and its Practical Conduct in Lithuania”, kuri buvo išleista 2016 m., laimėjus Lietuvos Mokslo Tarybos konkursą, pristatymas. Renginyje daugiausiai dėmesio bus skiriama Prancūzijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų kultūrinės diplomatijos raidai bei ateities perspektyvoms.
Renginyje dalyvaus ir savo įžvalgomis dalinsis Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojai – prof. Regina Jasiulevičienė, prof. Kristina Juraitė, prof. Gintautas Mažeikis, dr. Andrius Švarplys ir dokt. Danguolė Bardauskaitė.
Prancūziškasis kultūrinės diplomatijos modelis įdomus dėl savo lankstumo ir tradicinio patrauklumo visame pasaulyje. Pozityvūs rezultatai, demonstruojami Prancūzijos kultūros diplomatų ir specializuotų institucijų, veikiančių šioje srityje, neretai gali kelti nuostabą, nes kasdieninė jų veikla tvarkoma itin reikliai, pasitelkiant specialius vyriausybinius mechanizmus, garsėjančius biurokratizuotu valdymu ir griežta finansų kontrole. Vis dėlto, prancūzų diplomatams ne visada pasiseka įgyti dar daugiau įtakos pasaulyje dėl gana didelio atsargumo ir nesugebėjimo veikti pakankamai greitai. Turint tai omenyje, bus siekiama aptarti, kaip kinta ir transformuojasi prancūzų požiūris į kultūrinę diplomatiją bei jos vykdymą tarptautinėje arenoje.
Amerikietiškasis kultūrinės diplomatijos modelis tradiciškai skiriasi nuo prancūziškojo dėl liberalesnio organizavimo stiliaus ir geresnio pasirengimo remtis privačiomis iniciatyvomis bei naudoti nevyriausybinius finansų išteklius, kad atsirastų galimybė parodyti geriausius amerikiečių kultūros pavyzdžius tarptautiniu lygiu. Tyrinėjant Jungtinių Amerikos Valstijų kultūrinės diplomatijos modelį svarbu įžvelgti kokiais būdais ekonominiai ir politiniai sunkumai, kuriuos JAV prezidento Barack’o Obamos administracija patyrė šalies viduje, paveikė valstybės galios svyravimus. Daug dėmesio pasaulyje sulaukė buvusios JAV valstybės sekretorės Hillary R. Clinton suformuotas požiūris į kultūrinę diplomatiją. Renginyje bus siekiama aptarti bei atskleisti, kaip JAV santykiai su kitomis valstybėmis kinta dėl praktinio naujai apibrėžtų JAV kultūrinės diplomatijos principų taikymo.