Petras Vaitiekūnas – apie Ukrainą šiandien ir rytoj
Kovo 7 d., pirmadienį, 11.15 val., VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-202) vyks diplomato, fiziko, politinio ir visuomenės veikėjo, ambasadoriaus Petro Vaitiekūno paskaita „Ukraina šiandien ir rytoj“.
Petras Vaitiekūnas yra Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Latvijoje (1999-2004 m.), Baltarusijoje (2005-2006 m.) ir Ukrainoje (2010-2014 m.). 2006-2008 m. jis ėjo Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas, vėliau dirbo Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ambasadoriumi ypatingiems pavedimams, LR Seimo pirmininko patarėju užsienio politikos klausimais.
Profesorius iš JAV skaitys paskaitą apie 2016-ųjų m. JAV prezidento rinkimus
2016 m. kovo 8 d., antradienį, 13 val. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44–302) Ohajaus Youngstown State universiteto Politikos ir tarptautinių santykių katedros vedėjas dr. Paul Sracic skaitys paskaitą tema ,,2016 metų JAV prezidento rinkimai ir užsienio politika‘‘. Paskaita vyks anglų kalba.
Profesorius savo veikla yra garsus ne tik JAV, bet ir ne vienoje kitoje pasaulio valstybėje: dėstė Japonijoje, Tokijo universitete, skaitė paskaitas JAV ambasadose Tokijuje, Pekine, Briuselyje, 2015 metais TEDx renginyje pristatė pranešimą tema ,,Ohio, the Swing State‘‘, yra parašęs ne vieną knygą ir straipsnį apie politiką bei teisę.
Paskaitos metu profesorius dalinsis įžvalgomis apie JAV rinkimų sistemos bei rinkiminių kampanijų ypatumus, kandidatus į JAV prezidentus bei jų populiarumo fenomeną, rinkimų poveikį JAV užsienio politikai.
Renginį organizuoja JAV ambasada ir VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas.
VDU lankysis ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas
Kovo 10 d., ketvirtadienį, 13.15 val., VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-203) vyks J. E. Europos Sąjungos ambasadoriaus Rusijos Federacijoje, VDU garbės daktaro Vygaudo Ušacko paskaita „Lietuva tarpusavio priklausomybės ir globalios priešpriešos pasaulyje“.
V. Ušackas yra teisininkas, diplomatas, visuomenės bei politinis veikėjas, 2008-2010 m. ėjęs LR užsienio reikalų ministro pareigas, ilgus metus atstovaujantis Lietuvai, Europos Sąjungai, NATO – kaip vyr. stojimo į ES derybininkas, LR nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikoje, LR ambasadorius Jungtinėje Karalystėje.
Trejus metus jis dirbo ES specialiuoju įgaliotiniu ir Bendrijos misijos vadovu Afganistane. Nuo 2013 m. rugsėjo – ES atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas. 2013 m. lapkričio 13 dieną Vygaudui Ušackui suteiktas VDU garbės daktaro vardas už nuopelnus Lietuvai ir universitetui.
Vygaudo Ušacko nupelnai yra įvertinti Estijos, Graikijos, Gruzijos, Ispanijos, Lenkijos, Norvegijos, Prancūzijos, Ukrainos, taip pat Lietuvos valstybiniais apdovanojimais. Aktyvų politinį ir diplomatinį V. Ušacko darbą praturtina svarus indėlis į akademinę, visuomeninę veiklą, pagalbą nevyriausybinės organizacijoms. Jis taip pat yra vienos sėkmingiausių pastarojo dešimtmečio jaunimo pilietiškumo iniciatyvų „Misija Sibiras“ globėjas.
Suomijos ambasadorius Lietuvoje pasidalins patirtimi
Kovo 2 d., trečiadienį, 11.15 val., VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-302) vyks J. E. Hari Mäki-Reinikka paskaita „Suomijos užsienio politika anksčiau, dabar ir ateityje“ („Finnish Foreign Policy Before, Now and in the Future“).
Svečias yra Suomijos Respublikos Nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje. Paskaitoje H. Mäki-Reinikka pasidalins savo sukaupta patirtimi ir žiniomis apie netolimos Lietuvos kaimynės Suomijos vykdomą užsienio politiką.
Paskaita vyks anglų kalba.
Dr. Roberto Pogorelio vieša paskaita „Europos Parlamento vaidmuo: nuo atstovavimo iki politikos formavimo“
Kovo mėn. 1 d.
13:15 val. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-303) vyks Europos Parlamento Informacijos biuro Lietuvoje ryšių su žiniasklaida specialisto, politikos mokslų daktaro Roberto Pogorelio vieša paskaita „Europos Parlamento vaidmuo: nuo atstovavimo iki politikos formavimo“.
Paskaitos metu bus pristatomas Europos Parlamentas, priimamų sprendimų sklaida, institucijos veikla ir funkcijos. Bus aptariamos vykdomos politikos sritys ir pateikiami vertinimai, susiję su Lietuva.
ES šalyse atlikta „Eurobarometro“ apklausa parodė, kad 52 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi gerai informuoti apie Europos Parlamentą – tai didžiausias rodiklis visoje Europos Sąjungoje (ES vidurkis – vos 30 proc.). Tyrime pabrėžiama pozicija, kad reikėtų stiprinti Europos Parlamento vaidmenį. Anot renginio organizatoriaus Mindaugo Norkevičiaus, renginiu siekiama paskatinti domėjimąsi ES institucijomis, Lietuvos pozicijų išreiškimu europiniame lygmenyje, stažuočių atlikimo galimybėmis ES struktūrose.
Vieša paskaita vyks lietuvių kalba.
Daugiau informacijos teikia renginio organizatorius dokt. Mindaugas Norkevičius (el. paštas m.norkevicius@pmdf.vdu.lt).
Prof. R. Frosto paskaitoje apie Lietuvos ir Lenkijos sąjungos sėkmę ir nesėkmę
K
ovo 4 d. 13:30 val. VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-202, Kaunas) vyks istoriko, Aberdyno universiteto (Škotija) profesoriaus Roberto Frosto vieša paskaita „Lietuvos ir Lenkijos sąjunga: sėkmė ar nesėkmė?“. Paskaitos metu bus pristatomi aktualiausi istoriniai klausimai susiję su Lietuvos ir Lenkijos sąjunga. Prof. R. Frostas studijavo Krokuvos Jogailaičių ir Londono universitetuose, jo mokslinių interesų sritys apima Lenkijos istoriją, taip pat karų, valstybių ir visuomenių simbiozę Baltijos šalyse 1558-1721.
Viešą paskaitą organizuoja Lenkijos institutas Vilniuje, Britų Taryba Lietuvoje.
Vieša paskaita vyks anglų kalba.
Daugiau informacijos teikia dokt. Mindaugas Norkevičius (el. paštas – m.norkevicius@pmdf.vdu.lt).
J. Trakimavičienės vieša paskaita „ES pastangos valdyti migracijos krizę: išoriniai aspektai“
Lapkričio 19 d., 16:15, ketvirtadienį, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-203, Kaunas) LR Vidaus reikalų ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo departamento patarėja Jurgita Trakimavičienė skaitys viešą paskaitą „ES pastangos valdyti migracijos krizę: išoriniai aspektai“.
Tarptautinio bendradarbiavimo departamentas įsteigtas siekiant sustiprinti Vidaus reikalų ministerijos gebėjimus atstovauti Lietuvos interesams ES institucijose.
Prof. dr. Gintautas Mažeikis apie filosofijos ir socialinės kritikos aktualumą
Universitete vyks VDU Socialinės ir politinės teorijos katedros profesoriaus dr. Gintauto Mažeikio paskaita „Kodėl šiandien filosofija ir socialinė kritika yra aktuali visuomenei?“.
Manipuliuojančios žmonių protais metaforos ir populiarūs vaizdai kviečia filosofiją bei socialinę ir politinę kritiką vykdyti savo misiją. Jau Platonas pastebėjo, kad poetų kuriami palyginimai atveria ir dieviškas aukštumas, ir beprotybės dugną, todėl turi būti filosofų aiškinami ir bendram reikalui taikomi. Tačiau šiandien, kai pasaulis vėl ir vėl grimzta į karo siautulį, į instrumentinį žmogaus gyvybės naudojimą, kai aistros ir metaforos iškreipia mąstymą, kai baisiosios žmonijos patirtys vėl primena save, filosofija yra pakviesta ne įtikinėti, o pateikti visuomenės proto kritiką. Dar daugiau, jos misija yra pateikti kritikos kritiką, t. y. atskleisti teorijas, kurios galėtų apklausti ir argumentuoti dabartinius viešuosius svarstymus, vienas kito neigimus, kaltinimus ir demaskavimus.
Filosofija ir socialinė kritika arba Kritinė teorija ir yra tai, be ko viešas komunikacinis protas, svarstomoji demokratija, laisva ir atvira visuomenė yra negalimi. Vietoje to, kad filosofija narciziškai žavėtųsi savo istorija ir teiginiais, savo dramblio kaulo bokštais, savo nepriekaištingais stiklo karoliukų žaidimais, ji atsisuka į socialinių konfliktų, politinių manipuliacijų, žmonių veidų ir jų kūrybinio veržlumo lauką. I ir II pasauliniai karai, didžiosios Aušvico ir Gulago tragedijos, masiniai informaciniai karai, žmogaus susvetimėjimas ir tragiškos revoliucijos tapo pasaulio įvykiais, kurie suteikė filosofijai ir kritinei teorijai naują pavidalą ir atsakomybę. Po šių baisių tragedijų ir iššūkių, po komunizmo žlugimo, filosofija, kaip ir poezija, nebėra tokia pat.
