Žurnalistikos studijų Lietuvoje šimtmetis: nuo profesionalumo standartų ugdymo iki visuomenės pasitikėjimo stiprinimo
„Gyvename laikais, kai žiniasklaida išgyvena dideles transformacijas. Tokie žurnalistikos principai, kaip faktiškumas, objektyvumas bei nešališkumas, pastaruoju metu ima vis labiau svyruoti. Keičiasi ne tik žiniasklaidos autoritetas, bet ir informacijos vartojimo įpročiai. Skaitmenizacijos revoliucija tam tikra prasme deprofesionalizavo žurnalistiką. Vis dėlto, visuomenės noras žinoti ir suprasti realybę, nesikeičia”, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) dėstytoja, profesorė dr. Auksė Balčytienė.
Šiemet sukanka šimtas metų, kuomet Lietuvoje pradėtos vykdyti žurnalistikos studijos. Šios srities specialistų ugdymo tradiciją ir toliau tęsiantis VDU, jau gegužės 15 d. sukvies žurnalistikos profesionalus, tyrėjus ir visuomenės narius į išskirtinį renginį, kurio metu savo mintimis apie žurnalistikos praeitį, dabartį ir ateitį dalinsis universiteto dėstytojai, absolventai, studentai ir net moksleiviai.
„Žurnalistika yra ne tik amatas, profesija, bet ir mąstymo būdas, misija šviesti visuomenę bei kurti profesionalumo standartus. Šiandien daugelis mūsų esame bendrai pavargę nuo socialinės tinklaveikos, nuolatinio informacinio ir komunikacinio triukšmo. Kyla klausimas, kokios informacijos mums reikia? Norime atgaivinti diskursą, kodėl žurnalistika yra svarbi ir kodėl verta rinktis studijuoti žurnalistiką”, – renginio esmę apibūdina VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja, profesorė dr. Kristina Juraitė.
Apie tai, kokia buvo žurnalistikos studijų pradžia nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos aušroje, kaip keitėsi pačios studijos ir kokius pokyčius išgyvena žurnalistika – interviu su VDU profesorėmis.
Studijų pradžia sutapo su jaunos valstybės atsiradimu
Kaip pasakoja K. Juraitė, žurnalistikos paskaitos VDU pradėtos skaityti 1925 m., o 1941 m. įkurta Sociologijos ir žurnalistikos katedra. „Pirmąsias žurnalistikos paskaitas tuometiniame Lietuvos universitete 1925-1926 m. skaitė iš Šveicarijos atvykęs profesorius Juozas Eretas (1896-1984), 1920 m. įsteigęs ELTA naujienų agentūrą. Jo pradėtą kelią tęsė vienas žymiausių Lietuvos tarpukario žurnalistų, kultūros žurnalo „Naujoji Romuva” leidėjas ir redaktorius Juozas Keliuotis (1902-1983), studijavęs Paryžiaus Sorbonos universitete ir Aukštojoje žurnalistikos mokykloje, kur lankė ne tik žurnalistikos, bet ir sociologijos, filosofijos paskaitas.
Savo vedamose paskaitose jis kėlė ir šiandien aktualius žurnalistikos profesionalumo, žodžio laisvės ir spaudos visuomeniškumo bei atsakomybės klausimus. Tad idėja VDU jungti žurnalistiką su sociologija tikrai nėra atsitiktinė. J. Keliuočio iš Paryžiaus atsivežta vakarietiška patirtis skatino jį į žurnalistiką žvelgti kaip į tautos, visuomenės ir valstybės modernizavimo projektą, reikšmingą ne tik socialiniu, politiniu, bet taip pat profesiniu ir moraliniu požiūriu”, – pažymi profesorė.
Prof. dr. Kristina Juraitė
Tuo metu prof. dr. Auksė Balčytienė atkreipia dėmesį, jog žurnalistikos studijų atsiradimui Lietuvoje įtaką darė technologinė revoliucija ir politiniai įvykiai. „XX a. pradžioje atsiranda radijas, steigiasi pirmosios žiniasklaidos agentūros. Kartu kuriasi ir jauna, demokratinė valstybė, kuriai reikėjo visų šių institutų. Tai yra pagrindiniai motyvai, kurie paskatino ieškoti profesionalų, ir, sykiu suprasti, kad šis, žurnalistikos, žanras yra kitoks nei paprasta literatūra. Pavyzdžiui, Europoje istoriškai susiklostė, jog į žurnalistiką dažniausiai ateidavo žmonės, kuriems nepavyko savęs realizuoti kaip rašytojams, bet žurnalistikoje jie puikiai prisitaikė”, – pasakoja A. Balčytienė.
K. Juraitė papildo, jog pirmaisiais žurnalistais dažnai tapdavo žmonės, jautę paskatą dalyvauti visuomenės gyvenime, puoselėti tautiškumo ir valstybingumo idėjas. „Pavyzdžiui, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu susipažino Pirmojoje lietuvių dailės parodoje, kur ji apsilankė siunčiama „Vilniaus žinių” redakcijos. Mes ją geriau žinome kaip visuomenės veikėją, rašytoją, pedagogę, bet nedaug žinome apie ją kaip vieną to meto spaudos bendradarbių. XIX a. pabaigoje žurnalistikos užuominos jau buvo gyvos ir tampriai susijusios su nacionaliniu judėjimu bei tautiniu atgimimu. Pažvelgę į Lietuvos Tarybos narių sąrašą pamatysime, kad Vasario 16-osios Akto signatarų tarpe buvo nemažai tokių, kurie aktyviai bendradarbiavo spaudoje, buvo žurnalistai, redaktoriai, leidėjai. Tokiame technologiniame ir politiniame kontekste pradėtos žurnalistikos paskaitos buvo viso to tąsa ir, beje, pakankamai ankstyva iniciatyva globaliu mastu, pranokusi ne tik mūsų kaimynus, bet ir daugelį Vakarų šalių”, – teigia VDU dėstytoja.
Studentai pasižymėjo ambicingumu ir reiklumu
1998 m. VDU atkūrus žurnalistikos studijų tradiciją, buvo tikslingai pasirinkta jas pradėti vykdyti ne nuo bakalauro, o nuo magistro studijų lygmens. „Būti žurnalistu nereiškia būti jaunu studentu, vien tik bandančiu pasakyti kas, kur, kada ir kaip įvyko, bet turinčiu ir platesnį akiratį, suvokiantį savo profesijos misijinę funkciją. O misija yra informuoti tiksliai, teisingai ir subalansuotai, bet sykiu suvokiant ir labai didelę atsakomybę už tokią savo rolę”, – pabrėžia A. Balčytienė.
Ji pasakoja, kad tuometiniai studentai išsiskyrė savo ambicingumu ir reiklumu. „Tai buvo gerai išsilavinę, žinantys, ko nori, žmonės. Atėję iš labai įvairių studijų krypčių – nuo anglų filologijos, filosofijos, istorijos iki politikos mokslų. Žvelgiant iš šios dienos perspektyvos, to meto jaunuolius vienijo alkis, smalsumas, noras suvokti, pažinti, jie turėjo didelį atsakomybės jausmą. Tai buvo tūkstantmečio virsmo karta, turėjusi didelį ir stiprų įgūdį skaityti knygas ir didelės apimties tekstus, juos analizuoti, turintys „ilgesnės distancijos bėgimo pasirengimą”, t. y., kai, visų pirma, skaitai, stebi situaciją, o tik tada komunikuoji. Dabartinis laikmetis yra kitoks, distancija daug trumpesnė. Turi daug greičiau suvokti ir apdoroti informaciją bei transliuoti tai, kas yra aktualu”, – pasakoja profesorė.
K. Juraitė tuometinius studentus prisimena kaip idealistų kartą, į studijas atėjusią su noru prisidėti prie valstybės kūrimo proceso, laisvo žodžio sklaidos. Nuo pat pradžių atkurtoje studijų programoje didelė svarba teikta istorinei ir politinei perspektyvoms.
„Politika yra mūsų demokratinės sistemos kūrimo valiklis. O žurnalistika yra kitas variklis, skirtas teikti informaciją, įtraukti žmones, kviesti juos dalyvauti. Kūrėme ne tik studijų, bet ir mokslinės analitikos židinį, nes, visų pirma, į žurnalistiką žiūrėjome evoliuciniu aspektu. Todėl ir pasirinkome šią sritį analizuoti per politinį, istorinį, socialinį ir, žinoma, technologinį aspektą. Ypatingai didelį dėmesį skyrėme ir žurnalistikos funkcijų demokratinėje visuomenėje stiprinimui. Žurnalistika nėra vien žinutės perdavimo procesas. Ji turi savo ritualus, tradicijas, vertybes, bendruomenės telkimo funkciją. Tačiau gali turėti ir negatyvių aspektų, pavyzdžiui, turėti korupcinių sąsajų ar tarnauti vienai politinei linijai. Apie visa tai mes irgi turime kalbėti”, – tikina A. Balčytienė.
Prof. dr. Auksė Balčytienė
Visuomenei trūksta suvokimo, kas yra žurnalistika
K. Juraitės teigimu, net ir žvelgdami iš dabartinės perspektyvos, galime pamatyti, jog žiniasklaidos funkcijos, jos vieta visuomenėje, santykis su politine, socialine, kultūrine realybe, atsispindėjo ir modernios žurnalistikos studijų pradininko, J. Keliuočio paskaitose XX a. pradžioje. Pasak ekspertės, žurnalistika eina kartu su gyvenimu, bet tuo pačiu prisiima misiją ir atsakomybę už visuomenės sąmoningumą, informatyvumą, kritinį mąstymą, kas yra svarbu visais laikais.
„Turėjome tokį periodą, kai tarsi galėjome atsipalaiduoti ir ieškoti naujų komunikavimo galimybių, galbūt patys tapti tais informacijos kūrėjais ir skleidėjais, bet kritiniais, lūžių laikotarpiais ateina supratimas, kad ne mažiau reikalingi ir profesionalūs žurnalistai. Jų vieta ir misija yra labai svarbi”, – teigia K. Juraitė.
A. Balčytienė pastebi – Sąjūdžio laikotarpis parodė milžinišką visuomenės alkį ilgai slėptai informacijai, tačiau kaip visuomenė iki šiol nesugebėjome „užsiauginti” pagarbos ir suvokimo, kas yra žurnalistika. Tai atsispindi ir į universitetus susirenkančių jaunuolių tarpe. „Žurnalistika tikrai gali prisidėti prie kritinio mąstymo ugdymo. Bet taip pat ir kiekvienas iš mūsų galime labai daug padėti žurnalistikai, jeigu suprasime, kokia yra jos paskirtis ir funkcija – ne tik kaip profesijos, bet ir kaip reiškinio visuomenėje”, – sako A. Balčytienė.
Universitetas – erdvė saugiai ir pagarbiai diskusijai ugdyti
Nors per daugiau nei tris nepriklausomybės dešimtmečius nemažai investuota į žurnalistikos stiprinimą, visuomenės švietimą ir demokratinį ugdymą, K. Juraitės manymu, mes, kaip visuomenė, nuėjome inertiniu keliu, galvodami, jog demokratiniam stabilumui užtikrinti neprivalome dėti papildomų pastangų.
„Jei atkreiptume dėmesį į pilietinės galios indeksą, NVO vaidmuo yra suvokiamas per menkai, pasitikėjimas žurnalistika išlieka žemas. Turime padėti visuomenei suvokti, jog kokybiška žurnalistika egzistuoja. Tikrai yra šaltinių, teikiančių naujausią, kritiškai svarbią ir patikimą informaciją, kuriais galima ir reikia pasitikėti. Pradedant tiek visuomeniniu transliuotoju ir pagrindiniais naujienų portalais“, – pastebi ji. Profesorės A. Balčytienės teigimu, pasitikėjimas žurnalistika yra, visų pirma, pačios žurnalistų bendruomenės uždavinys. Ir visuomenei tai aiškinti reikia labai paprastai, pasitelkiant konkrečius kasdienius pavyzdžius.
„Žurnalistai profesionalai dalyvauja įvairiuose mūsų projektuose, skaito paskaitas studentams, kurių metu nagrinėja realias situacijas ir praktinius iššūkius. Žurnalistikos studijos ir universitetas yra tobula terpė, leidžianti klysti, eksperimentuoti, diskutuoti, atrasti savo vertybinį stuburą, visa tai vykdant kolegų ir bičiulių apsuptyje. Tai – saugi erdvė, suteikianti galimybę samprotauti apie savo, kaip profesionalo, misiją bei išbandyti save vienoje ar kitoje situacijoje. Čia gali susitikti skirtingos nuomonės ir argumentai, kur jie bus išgirsti bei išklausyti, naudojant argumentų ir faktų kalbą ”, – tikina profesorė.
Pasak VDU dėstytojos, vienas žmogus gali būti labai drąsus ir sugebėti dirbti ekstremaliomis sąlygomis, pavyzdžiui, tapti karo korespondentu. Kito profesionalumas gali pasireikšti situaciją nešališkai komentuojant nebūtinai būnant įvykio vietoje. „Čia ir yra didžiausia studijų stiprybė – padėti tam tikras situacijas išsibandyti kiekvienam studentui individualiai. Tada tampa ir sau pačiam lengviau atsakyti į klausimą, kokioje terpėje žmogus galėtų save realizuoti. Apie tokius dalykus galime kalbėti saugioje, įsiklausančioje, dėmesingoje aplinkoje. Tai kartu tampa ir psichologiniu pastiprinimu”, – studijų suteikiamą naudą apibūdina profesorė.
Profesionalus ugdančios studijos
Per daugiau nei 25-erius metus nuo žurnalistikos studijų VDU atkūrimo pradžios, ši programa spėjo išgyventi ne vieną transformaciją: keitėsi ne tik dėstytojai, paskaitų turinys, bet ir studijų programos pavadinimas. Anglų kalba vykdoma „Ateities medijų ir žurnalistikos” magistro studijų programa yra viena ambicingiausių visame VDU, o Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) tarptautinės ekspertų grupės vertinimu, 2021 m. ši studijų programa išrinkta vienareikšme žurnalistikos krypties studijų lydere Lietuvoje. 2024 m. VDU vykdomos komunikacijos krypties studijų programos taip pat pripažintos geriausiomis šalyje. Studijuojantieji žurnalistiką siekia spręsti sudėtingiausius šiuolaikinės profesijos klausimus: išlaikyti klasikinės žurnalistikos siekius ir viešinti skaitmenizuotos medijų aplinkos problemas.
„Į žmogų orientuotas žvilgsnis yra pagrindinis variklis, sukantis studijų procesą. Kad ir kokius sprendimus priimtume ar technologijas naudotume, kaip mus veiktų algoritmai, visa tai veikia sąveikoje su žmogumi. Žmogaus pasirinkimai, ambicijos, motyvacija, gyvenimo patirtis, nelygybės, su kuriomis susiduria visuomenė, tradicijos, vertybės, geografija yra pagrindiniai dalykai, sudarantys žurnalistikos studijų esmę”, – pabrėžia A. Balčytienė.
Pasak K. Juraitės, studijų moduliai yra orientuoti tiek į kontekstinį, tiek instituciniu požiūriu paremtą informacinės – komunikacinės sistemos suvokimą. „Paskaitose kalbame apie technologijas ir kaip jos keičia žurnalistiką, kaip ją veikia visuomenė, politika ir ekonomika. Studentai mokosi įvairių naujienų ir turinio kūrimo strategijų, gilinasi į tokias temas kaip post-tiesa ir šiuolaikiniai informaciniai karai, įvairių komunikacijos ekosistemų Europoje analizė, ieško geriausio skaitmeninio pasakojimo formato, atlieka tiriamąją žurnalistinę praktiką. Katedroje veikia žurnalisto Romo Sakadolskio vardo medijų laboratorija, kurioje studentai paskaitose įgytus įgūdžius gali pritaikyti praktiškai”, – studijas apibūdina profesorė.
VDU studentai Romo Sakadolskio medijų laboratorijoje
Diskutuoti kvies ir jaunąją kartą
Žurnalistikos studijoms Lietuvoje šiemet minint savo šimtmetį, gegužės 15 d. universitetas savo bendruomenės narius, absolventus, moksleivius ir visus besidominčius žurnalistika pakvies į išskirtinį renginį, pavadinimu „Pradžių pradžia: žurnalistikos studijoms Lietuvoje – 100“.
Pasak vienos iš šios iniciatyvos organizatorių, prof. K. Juraitės, renginio tikslas – ne tik paminėti šį reikšmingą jubiliejų, bet ir pakviesti jaunus žmones į žurnalistiką pažvelgti kitaip.
„Moksleiviai, kuri yra viena pagrindinių šio renginio auditorijų, tikrai turi susikūrę tam tikrą paveikslą, tačiau jis nebūtinai yra toks, kokia iš tikrųjų žurnalistika. Jie seka tinklalaidžių vedėjus, turi savo temas, į kurias gilinasi ir žino, kas jiems rūpi. Manau, kad tai yra karta, kuri visai kitaip suvokia žurnalistiką. Mūsų šio renginio uždavinys – papasakoti, kad tai, ką jie įsivaizduoja, turi ir profesinį lygmenį. Iš savo pusės pristatysime istorinį žvilgsnį, pasidalinsime absolventų, katedros darbuotojų, studentų mintimis. Tačiau norime išgirsti ir moksleivių patirtis – tai jie galės parodyti per renginio metu vyksiantį protmūšį”, – sako A. Balčytienė.
Renginyje dėmesio sulauks ir universiteto bendruomenė. Pagrindinį pranešimą „Universitetas kaip modernios tautos ugdymo institucija“ skaitys profesorius Antanas Kulakauskas. Po jo seks diskusija „O kodėl žurnalistika?“, kurioje dalyvaus žurnalistai, universiteto dėstytojai ir absolventai. Ją moderuos žurnalistas, Viešosios komunikacijos katedros docentas Rytis Zemkauskas.
