LR Krašto apsaugos ministro R. Karoblio paskaita

2018 04 10 Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete vyko LR Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio viešoji paskaita „Dideli mažų valstybių saugumo iššūkiai: kaip būti svarbiam tarp galingųjų?“ Paskaitoje buvo aptariamos Lietuvos ir užsienio valstybių saugumo strategijos, skirtingų valstybių saugumo politikos ir iššūkiai. R. Karoblio viešoji paskaita tęsia PMDF prof. Mindaugo Jurkyno inicijuojamą renginių ciklą „Visuomenės ir politikos lyderiai – Vytauto Didžiojo universitete.“

Foto J. Petronio

PMDF DIENOS 2018 – vieši renginiai visuomenei ir moksleiviams

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas balandžio 16 – 20 dienomis kviečia moksleivius, mokytojus, plačiąją visuomenę, žiniasklaidos atstovus į renginių ciklą „PMDF dienos 2018“.  Įvairių renginių metu bus galima susipažinti su fakulteto bendruomene, dalyvauti tarptautinėse diskusijose, seminaruose ir veiklose bei turiningai praleisti laiką jau tradicinėmis tapusiose PMDF dienose.

Naujos idėjos Europai beieškant- Tarptautinis seminaras apie Trijų jūrų inciatyvą

Šiais metais PMDF dienų atidarymo renginys, vyksiantis balandžio 16 dieną, skiriamas Trijų jūrų iniciatyvos idėjai. Šis renginys organizuojamas kartu su Lenkijos institutu, Lenkijos Respublikos ir Rumunijos ambasadomis Vilniuje. „Šiuolaikinė Europa susiduria su dideliais iššūkiais ir vis dar neišspręstomis krizėmis. Didėjantis euroskepticizmas rytinėse ES šalyse kelia naujų klausimų apie Europos ateitį ir naujų idėjų virsmą politinėmis iniciatyvomis“, – teigia VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė dr. Sima Rakutienė. Trijų jūrų iniciatyva yra bendradarbiavimo platforma, kurią inicijavo Lenkija ir Kroatija kartu su dvylika valstybių, esančių tarp Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų. Bendradarbiavimo formato tikslas – gilinti Europos Sąjungos sanglaudą stiprinant Centrinės Europos šalių infrastruktūrą, energetinį ir ekonominį bendradarbiavimą. Trijų jūrų iniciatyva gali būti regiono šalių galimybė įveikti infrastruktūrines kliūtis ir suprasti abipusį rinkų patrauklumą. Trijų jūrų iniciatyvos nariai yra: Austrija, Bulgarija, Kroatija, Čekija, Estija, Lietuva, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija. Seminare dalyvaus Lenkijos, Rumunijos, Lietuvos, Suomijos ekspertai, diplomatai, mokslininkai.

Islamo tyrinėtojo, profesoriaus Egdūno Račiaus naujos knygos pristatymas

„Musulmonų (ne) integravimo ES šalyse tematika yra viena aktualiausių temų nagrinėjamų šiuolaikinės politikos procesų kontekste“, – akcentuoja dr. S.Rakutienė. Islamo tyrinėtojas, VDU profesorius Egdūnas Račius pastaruoju metu išleido keletą knygų musulmonų bendruomenių Europoje tematika. Jo naujausia monografija, publikuota Edinburgo universiteto leidykloje 2018 metais, „Musulmonai Rytų Europoje“ nagrinėja islamo išpažinėjus ir siekia atsakyti į klausimą, „kiek Rytų Europoje praktikuotas islamas matytinas kaip (Rytų) Europos islamas, o jo išpažinėjai net tik kaip musulmonai Rytų Europoje, bet ir europiečiai musulmonai“. Šios knygos pristatymas vyks balandžio 16 d.

Moksleivių diena Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete – renginiai moksleiviams ir mokytojams

 Trečiadienį, balandžio 18 dieną, moksleiviai turės puikią galimybę dalyvauti PMDF renginiuose, atvirose paskaitose ir veiklose. Kaip teigia PMDF prodekanė Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė, – „šiais metais atskira diena skiriama moksleiviams, norintiems susipažinti su fakultetu ir studijų galimybėmis“. Ryte vyks susitikimas su žurnalistu ir politikos apžvalgininku Rimvydu Valatka, vėliau kviesime į JAV ambasados renginį apie seksualinį priekabiavimą, po pietų – vyks veiklos moksleiviams „Europrotai“ ir „Media Lab“. Daugiau informacijos rasite programoje.

Tarptautinė diskusija apie pasaulinę vystomojo bendradarbiavimo darbotvarkę

Balandžio 19 d. vyks tarptautinė diskusija apie pasaulines vystomojo bendradarbiavimo problemas ir tarptautinių organizacijų darbotvarkes, siekiant jas spręsti bei atskirų šalių nacionalinius prioritetus šioje srityje. VDU lankysis Arnoldas Pranckevičius, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas, Beth Richardson, Kanados laikinoji reikalų patiketinė; Alpo Rusi – Suomijos diplomatas, ambasadorius, profesorius; Violeta Motulaitė- ambasadorė, LR  Užsienio reikalų ministerijos vystomojo bendradarbiavimo departamento vadovė.

Užsienio svečių paskaitos ir tarptautinė konferencija

„PMDF išskirtinis bruožas yra mūsų fakulteto tarptautiškumas“, – akcentuoja PMDF prodekanė dr. Sima Rakutienė, – „PMDF suburia didelę tarptautinių studentų ir dėstytojų bendruomenę, aktyviai bendradarbiaujame su užsienio partneriais“. PMDF dienose taip pat pakviesime sudalyvauti užsienio svečių iš Lenkijos, Ukrainos, Bosnijos ir Hercegovinos, Rumunijos, Suomijos ir kitų svečių paskaitose.

PMDF dienas užbaigs tarptautinė mokslinė konferencija „Šiuolaikiniai politiniai procesai: iššūkiai ir galimybės“, kurioje pranešimus skaitys tiek Lietuvos, tiek užsienio svečiai.

Taigi kviečiame išsirinkti iš gausios programos įdomiausius renginius ir būtinai juose apsilankyti.

 

 

dr. Gitano Nausėdos vieša paskaita

2018 03 27 Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete vyko dr. Gitano Nausėdos viešoji paskaita „Valstybė – rūmas, kurį reikia ne tik pastatyti, bet ir prižiūrėti.“ Paskaitoje buvo aptariamos Lietuvos politinės ir ekonominės aktualijos artėjant rinkimams Lietuvoje 2019m. Dr. G. Nausėdos viešoji paskaita pradėjo PMDF prof. Mindaugo Jurkyno inicijuojamą renginių ciklą „Visuomenės ir politikos lyderiai – Vytauto Didžiojo universitete.“

Foto J. Petronio

VDU su naujais partneriais vykdys alkoholio prevencijos projektus

Kovo  21 d. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorato metu universiteto rektorius prof. Juozas Augutis ir UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ direktorius Darius Didžgalvis pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Sutarties pasirašymą inicijavo PMDF Viešojo administravimo profesorė Ilona Tamutienė, kuri vykdo mokslinius tyrimus, susijusius su alkoholio politika Lietuvoje.

Neblaivumas darbe yra viena iš svarbiausių nelaimingų atsitikimų ir žemo darbo produktyvumo priežasčių. Nustatyta, kad neblaivaus darbuotojo produktyvumas yra 25 proc. mažesnis nei blaivių kolegų. Neatėjimas į darbą ar atėjimas apsvaigusiame stovyje yra didelis iššūkis bendradarbiams ir darbdaviui: tenka ieškoti kas pakeis girtą darbuotoją, nukenčia gamybos organizavimas, vėluoja prekių pristatymai ir kyla kitos įvairios problemos.

UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ sukūrė automatizuotą modernią alkoholio kontrolės sistemą, kuri identifikuoja darbuotoją ir patikrina blaivumą prieš jam patenkant į darbo vietą ir baigus darbą. Bendrovė sukaupė didelį kiekį duomenų, kuriuos yra tikslinga moksliškai analizuoti. Sukurtos duomenų bazės pagrindu galima atlikti mokslinius tyrimus ir nustatyti kokie yra neblaivių darbuotojų mastai skirtingose pramonės šakose, įvertinti kaip neblaivumo dinamiką įtakoja  nuolatinės ir atsitiktinės blaivumo patikros, ar jos yra veiksmingos. Ateityje partneriai numato ieškoti papildomų finansavimo šaltinių, siekiant ištirti neblaivumo įtaką darbo produktyvumui ir įvertinti blaivumo patikrų ir kitų alkoholio kontrolės priemonių veiksmingumą.

Anot rektoriaus prof. J. Augučio ir UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ direktoriaus, abiejų šalių tikslas vienas – informacijos apie alkoholio žalą ir jos valdymą sklaida viešosioms įstaigoms, verslo organizacijoms ir plačiai visuomenei.

Sutartimi abi šalys įsipareigoja bendradarbiauti projektinėje veikloje, organizuoti mokslinius tyrimus, pilietinio švietimo apie alkoholio žalą ir jos valdymą pasitelkiant blaivumo patikras ir kitas priemones konferencijas, seminarus bei skleisti informaciją apie iniciatyvas, kelti diskusijas viešoje erdvėje.

Interviu su universiteto svečiu prof. Dominique Wolton

Kovo 5-8 dienomis vyko Frankofonijos mėnesio renginiai. Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto organizuototame Tylos politnėje komunikacijos seminare dalyvavo Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimo centro tyrimų (CNRS) direktorius, Hermes mokslo žurnalo įkūrėjas ir leidėjas prof. Dominique Wolton. Su juo atskirą interviu parengė fakulteto profesorius Lauras Bielinis ir mokslo darbuotojas Saulius Mykoliūnas.

M. Visockas: Politikos mokslai padeda suprasti socialinę gyvenimo dalį

Interviu su PMDF Diplomatijos ir tarptautinių santykių absolventu Mantu Visocku.

Kas lėmė Jūsų pasirinkimą pasirinkti studijas Vytauto Didžiojo universitete ir kodėl „Politikos mokslų“ kryptį?

Kiekvieną rudenį einant Laisvės alėja akivaizdu, kad Kaunas yra studentiškos auros miestas. Pasirinkimas studijuoti VDU buvo paprastas ir pragmatiškas. Kadangi esu kaunietis, tad nemačiau racionalių priežasčių rinktis studijas kitur. Iš pradžių planavau rinktis istorijos studijas. Visada savęs klausdavau, kodėl sprendimus priimantys veikėjai pasielgė būtent taip, ar buvo kitų alternatyvų? Tikriausiai, būtent šis klausimas atvedė ne į istorijos kursą, tačiau į politikos mokslus: kur istorija susipynusi su visa žmogaus socialine elgsena, psichologija, sprendimų priėmimu, valdymu ir dar „n“ įvairių dedamųjų. Kai kasdien gauname milžinišką naujienų srautą, būtent politologijos studijų metu įgyti gebėjimai leidžia susiaurinti klausimo „kodėl konkreti naujiena pasiekė eterį?“ galimus atsakymo variantus. Politikos mokslai padeda suprasti socialinę gyvenimo dalį.

Pristatykite dabartinę savo profesinę veiklą ir pakomentuokite kaip „Politikos mokslų“ studijos padėjo Jums įsidarbinti šioje srityje?

Politologijos studijos suteikia instrumentus įvairių procesų analizei. Įstojęs į politikos mokslus jau pirmame kurse prisijungiau prie vienos iš tradicinių partijų. Šiuo metu dalį laiko skiriu municipalinio lygmens politinei veiklai. Nors netrukus švęsime Vasario 16-osios šimtmetį, tačiau politinės tradicijos turime nedaug, politinėms partijoms ir rinkėjams trūksta brandos. Kita vertus, iš lėto, bet piliečių sąmoningumas su kiekvienais rinkimais auga ir džiaugiuosi, kad jau dešimtmetį prie to galiu prisidėti. Tai yra lyg savotiškas hobis, paskatintas politologijos studijų. Visgi, pagrindinė mano veikla yra privataus verslo sektoriuje. Dirbdamas versle suprantu, kad tai gera administravimo gebėjimų ugdymo patirtis. Politikos mokslų žinių visuma ir administravimo praktika yra viena vertingiausių kombinacijų darbo rinkoje.

Kokius Vytauto Didžiojo Universiteto pranašumus (iš studento perspektyvos) išskirtumėte?

Studijuojant teko du kartus išvykti į užsienio universitetus (per Erasmus ir dvišalių mainų programą). Tad galiu palyginti VDU ir su Berlyno bei Latvijos universitetais. VDU unikalus tuo, kad neturi dirbtinių barjerų tarp dėstytojo ir studento. Universitetas neįmanomas be šių abiejų dalių, o VDU jos lygiavertės. Kai yra abipusė pagarba, tuomet studijų metu studentai atsiskleidžia įvairiais rakursais. Kitaip sakant, nėra kalami pagal vieną šabloną. Galimybė rinktis įvairias paskaitas iš kitų sričių, išugdo ne tik savo srities ekspertus, bet pakankamai plačiai apsišvietusius žmones. Nors studijavau politikos mokslus, tačiau turėjau galimybę rinktis fotografijos kursus pas R. Požerskį, bioetiką pas A. Narbekovą, istoriją pas E. Aleksandravičių ir daugelį kitų kursų pas savo srities ekspertus. Unikalu. VDU visapusiškumas yra tai, kas iš tiesų kuria išsilavinusių žmonių Lietuvą.

Pagrindinis patarimas Politikos mokslų krypties būsimiems ir esamiems studentams?

Pasinaudoti visomis galimybėmis, kurias suteikia VDU. Nesvarbu ar tai bus specialus vizituojančio profesoriaus kursas, nemokamos užsienio kalbų paskaitos, ar galimybė studijuoti kelis semestrus kitame Europos universitete. Vienas svarbesnių uždavinių – vertinti PMDF esančią pasirinkimo laisvę ir ryšį su dėstytojais, bendrakursiais.

DTS studentės E. Giedraitytės įspūdžiai po stažuotės LR ambasadoje Romoje

Savo mintimis dalinasi PMDF Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantė Emilija Giedraitytė, kuri, laimėjusi S. Lozoraičio fondo stipendiją, atliko praktiką Lietuvos ambasadoje Italijoje:
Šių metų sausio 8-kovo 1 d. turėjau galimybę stažuotis Lietuvos ambasadoje Italijoje, Romoje. Tai buvo labai prasmingai praleistas laikas dirbant kartu su savo sričių profesionalais diplomatinėje tarnyboje. Daugiausia darbų atlikau politikos, ekonomikos skyriuje, taip pat nemažai įdomių užduočių skyrė kultūros atašė ir Ambasadorius.
Atsakomybės buvo įvairios, rengiau politinių, ekonominių, kitų svarbių įvykių apžvalgas pagal Maltos, San Marino, Italijos žiniasklaidą. Džiaugiuosi, kad Ambasada suteikė pasitikėjimą ir leido dalyvauti įvairiuose susitikimuose Italijos užsienio reikalų ministerijoje ir kitose ambasadose. Lankiausi Airijos, D. Britanijos, Lenkijos atstovybių renginiuose. Praktika sutapo su ypatingai reikšminga data Lietuvos istorijai – Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiu. Turėjau galimybę prisidėti prie šios šventės iškilmių organizavimo Italijoje, taip pat viešinau kultūrinių renginių programą, kuri tęsis visus metus ir plačiai pristatys Lietuvos muzikos, teatro, šiuolaikinio meno ir kitas kultūros sritis Italijos visuomenei. Ambasadoje taip pat tvarkiau archyvinius dokumentus, atlikau kitas einamąsias administracines užduotis.
Įspūdžiai yra tik patys geriausi, džiaugiuosi susipažinusi su puikiu kolektyvu, kuris leido iš arčiau susipažinti su diplomatų kasdienybe. Kadangi šios praktikos nebūtų buvę be VDU ir Lozoraičių fondo skirtos stipendijos, esu dėkinga Danutei Vaičiulaitytei – Nourse ir VDU Politologijos katedrai už suteiktą stažuotę Lietuvai istoriškai reikšmingoje Ambasadoje. Man buvo svarbu pristatyti Lozoraičių šeimą platesnei auditorijai, todėl pasinaudojau proga sudalyvauti La Sapienza universiteto Romoje organizuotoje konferencijoje, skirtoje Baltijos šalių šimtmečiui ir ilgam keliui į Europos Sąjungą. Universiteto studentams ir kitiems garbingiems svečiams pristačiau Stasio Lozoraičio, Stasio Lozoraičio jaunesniojo ir Kazio Lozoraičio biografijas ir svarų indėlį į Lietuvos diplomatijos kūrimą, Nepriklausomybės ir laisvės dvasios išsaugojimą visos Sovietų okupacijos metais.
Norėčiau paraginti kitus studentus nebijoti dalyvauti konkursuose tarptautinėms studijoms ar praktikoms. Tai yra unikali galimybė, kuri suteikia ne tik žinių, įgūdžių, bet ir asmeninio tobulėjimo. Tai proga pažinti naują kultūrą iš labai arti, perprasti darbo metodus, gyvenimo sąlygas. Tikiu, kad ne vienus metus trunkanti iniciatyva tęsis dar labai ilgai ir studentų aktyvumas tik augs, kadangi tai yra retai pasitaikanti galimybė išbandyti jėgas dinamiškoje, visad kintančioje aplinkoje.

Konferencija „Tyla politinėje komunikacijoje“

2018 03 06 VDU vyko Tarptautinė politikos mokslų ir diplomatijos konferencija „Tyla politinėje komunikacijoje“. Konferencijoje dalyvavo Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje J. E. Philippe Jeantaud. Plenarinį pranešimą „Triukšmas ir tyla politinėje komunikacijoje” skaitė pasaulyje žinomas komunikacijos specialistas, CNRS direktorius prof. Dominique Wolton (Prancūzija). Kiti pranešėjai: filosofas prof. Gintautas Mažeikis, komunikacijos prof. Auksė Balčytienė, prof. Kristina Juraitė, politologas prof. Lauras Bielinis ir kt.
VDU L. Donskio bibliotekoje vyko Hermès Nordbalt sekcijos leidinių bei D.Wolton knygų lentynos inauguravimas.

R. Vainalavičiūtė: kas žino, ar šiandien būčiau tuo kuo esu, jei ne studijos PMDF

Interviu su PMDF Diplomatijos ir tarptautinių santykių absolvente, Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių ir ekonominio saugumo politikos departamento diplomate, 2-ąja sekretore Raimonda Vainalavičiūte.

Kas lėmė Jūsų pasirinkimą pasirinkti studijas Vytauto Didžiojo universitete ir kodėl „Politikos mokslus“?

Dar būdama mokykloje labai domėjausi istorija, politologija, tuo metu vykusiais politiniais įvykiais, itin mėgau lietuvių kalbos pamokas, kurių metu galėdavau pasireikšti Lietuvai aktualiomis temomis ar net sudalyvauti rašinėlių konkursuose, ieškant sprendimų į tuometines visuomenės problemas. Politikos mokslų studijų kryptis tuo metu man atrodė tarsi vienintelė egzistavusi ir siūloma universitetų programa. Daugiau dvejonių turėjau dėl universiteto pasirinkimo, kadangi ne vienas iš jų siūlė panašias ar beveik identiškas programas. Nemažai įtakos mano pasirinkimui turėjo Vytauto Didžiojo universiteto organizuotos atvirų durų dienos moksleiviams, kurių metu labai susižavėjau Universitetu, jo aplinka, šilta atmosfera ir keltomis vertybėmis. Per visus šešis studijų metus Vytauto Didžiojo universitete turbūt nebuvo nė akimirkos, kada būčiau sudvejojusi šiuo pasirinkimu.

Pristatykite dabartinę savo profesinę veiklą ir pakomentuokite kaip „Politikos mokslų“ studijos padėjo Jums įsidarbinti šioje srityje?

Šiuo metu siekiu gerų darbų Lietuvai Diplomatinėje tarnyboje. Dabartinė mano veikla reikalauja ne tik studijų metu įgytų politologinių, diplomatinių, ekonominių ir teisinių žinių, bet ir analitinio mąstymo, argumentavimo ir diskutavimo gebėjimų. Už tokių žinių pagrindus jaučiuosi dėkinga Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojams dr. Gerdai Jakštaitei, dr. Giedriui Česnakui, doc. dr. Andžej Pukšto, doc. dr. Ingridai Unikaitei-Jakuntavičienei ir kt. kompetentingiems dėstytojams, kurie neapsiribodavo teorijos paaiškinimu, tačiau nuolat skatindavo diskutuoti, analizuoti problemas ir ieškoti sprendimų. Ypač naudingi buvo pirmieji diplomatinės anglų kalbos pagrindai, su kuriais supažindino dėstytoja doc. dr. Vilma Bijeikienė. Prie kryptingos karjeros manau, kad prisidėjo ne tik studijų metu išmokti dalykai, tačiau ir kita akademinė veikla: įvairūs akademiniai klubai, renginių organizavimas, praktikos, studentų mainų ar darbo programos. Kas žino, jei ne Politikos mokslų, Diplomatijos ir tarptautinių santykių studijos ir Vytauto Didžiojo universiteto suteiktos galimybės, ar šiandien būčiau tuo, kuo esu ir galėčiau atstovauti Lietuvą tarptautiniame kontekste.

Kokius Vytauto Didžiojo Universiteto pranašumus (iš studento perspektyvos) išskirtumėte?

Manau, kad Vytauto Didžiojo universiteto deklaruojamas laisvės principas ir artes liberales tradicijos yra ne vien tik komunikaciniai šūkiai. Laisvė rinktis norimus studijų dalykus, galimybė studijuoti gretutines specialybes, profesionalūs, motyvuojantys ir supratingi dėstytojai, galimybė rinktis studijų programas anglų kalba ir lankyti jas kartu su grupės draugais iš viso pasaulio – tai tik keletas ryškesnių Universiteto pranašumų. Vienas stipresnių, manyčiau, yra akademinė veikla po paskaitų (tokie būreliai kaip Akademinis politologų klubas ar Amerikos studijų klubas), kuriuose susirenka bendraminčiai ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir siekdami realizuoti save, įgyvendinti pilietines idėjas. Taip pat, universiteto organizuojami įvairūs renginiai, diskusijos. Tai tėra tik dalis pranašumų. Norint suprasti visus Universiteto privalumus – privalu išbandyti pačiam.

Pagrindiniais patarimas Politikos mokslų krypties būsimiems ir esamiems studentams?

Esminis mano patarimas būtų neapsiriboti vien tik studijuojamais dalykais, stengtis pasisemti kiek galima daugiau iš universiteto: įgyti gretutinę specialybę, mokytis įvairių kalbų, išbandyti akademinius būrelius, iškeliauti pagal studentų mainų ar (ir) darbo programas, dalyvauti įvairiuose universiteto renginiuose ir diskusijose su kviestiniais svečiais. Prabėgus metams prisiminsite tikrai ne akimirkas kaip rašėte atsiskaitymus ar sėdėjote auditorijoje, tačiau atsiminsite išlikusias smagias akimirkas, užsimezgusius ryšius ir išlikusius draugus. Tad tegul studentiškos patirtys būna tokios, jog visada norėtųsi sugrįžti į savo Alma Mater!

Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo A. Pranckevičiaus vieša paskaita

Kovo 5 dieną VDU lankėsi ir viešą paskaitą tema:”COMMON FOREIGN AND SECURITY POLICY OF THE EUROPEAN UNION” vedė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. Susitikimą organizavo VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Politologijos katedra.