Komunikacijos ekspertas D. Wolton – lankėsi VDU Frankofonijos mėnesio renginiuose
Frankofonijos mėnesiui skirtuose Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) renginiuose dalyvavo vienas žinomiausių komunikacijos specialistų pasaulyje, Paryžiaus Nacionalinio mokslinių tyrimų centro direktorius, mokslo žurnalo „Hermes“ steigėjas, profesorius Dominique Wolton.
Konferencijoje – D. Wolton pranešimas apie politinę komunikaciją
„Frankofonija geriausiai atspindi savo laikmetį“, – savo knygoje „Monde francophone“ (2006) rašo D. Wolton. Profesorius dalyvavo viename aktualiausių kovo renginių – kovo 6 d., 10-17 val. VDU vyko tarptautinė konferencija „Tyla politinėje komunikacijoje“, kurioje buvo diskutuojama, kodėl šiandieniniame pasaulyje itin aktuali tylioji politinė komunikacija ir santūresnė retorika bei kuo svarbus nutylėjimas dabartiniame konfliktų kupiname pasaulyje.
Konferencijos metu komunikacijos ekspertas prof. D. Wolton skaitė pranešimą „Triukšmas ir tyla politinėje komunikacijoje“ (pranc. „Bruits et silences dans la communication politique“).
„Prof. D. Wolton man pažįstamas jau seniai, esu stažavęsis jo laboratorijoje. Sakyčiau, kad šiandien jis atstovauja senąjai komunikacijos tyrėjų kartai. Jo tekstai, pranešimai yra vertingi netikėtais žvilgsniais, naujais rakursais vertinant besiformuojančius komunikacinius reiškinius. Manau, kad ir šis jo pranešimas bus kaip visada įspūdingas. Esu tikras, kad D. Wolton dalyvavimas Kaune taps vienu iš ryškiausių Frankofonijos mėnesiui skirtos programos momentų“, – pristato VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojas, politologas prof. L. Bielinis.
Konferencijoje „Tyla politinėje komunikacijoje“ taip pat dalyvavo Prancūzijos ambasadorius J. E. Philippe Jeantaud, o pranešimus skaitė VDU mokslininkai: filosofas prof. Gintautas Mažeikis, komunikacijos profesorė Auksė Balčytienė, prof. Kristina Juraitė, politologas, prof. Lauras Bielinis ir kt. Konferencija atvira visiems susidomėjusiems – pranešimai bus verčiami į lietuvių kalbą.
„Šiandien komunikacinių srautų gausoje, informacijos pertekliaus situacijoje mes daugelį komunikacinių signalų sugebame ne tiek išgirsti ir suprasti, kiek paprasčiausiai reaguojame į juos kaip į triukšmą, foną kažko, kas turėtų būti svarbu, tačiau ne visada aišku, dažnai nėra konkretizuota ir todėl ištinka mus kaip tyla – nemokėjimas dešifruoti tai, kas yra siunčiama. Tokia šiuolaikinės komunikacinės situacijos diagnozė“, – analizuoja politologas L. Bielinis.
Po konferencijos, kovo 6 d., 13 val. Leonido Donskio bibliotekoje (V. Putvinskio g. 23) prof. D. Wolton inauguravo „Hermes“ leidinių bei D. Wolton ir kitų Prancūzijos politologų knygų skyrių. Taip universitete pradedama formuoti prancūzų kalba paskelbtų politikos mokslų leidinių biblioteka.
„Leidinys „Hermes“ yra vienas iš įdomiausių mokslinių žurnalų, skirtų komunikacijos fenomenui pasaulyje. Manau, kad ir dėstytojai, ir tyrėjai bei studentai tikrai gaus šansą pažinti puikią leidinio tekstų kokybę, autorių minties gylį, originalumą – tai leis ir mums patiems praplėsti savo akiratį, pažvelgti į tiriamas problemas nauju žvilgsniu“, – leidinių skyriaus VDU atidarymą aptaria politologas prof. L. Bielinis.
Konferenciją koordinuoja VDU Frankofonijos šalių universitetinis centras. Konferencijos programa
dr. L. Šarkutė: Jei nėra ekonominio pagrindo, tai apie didelę laimę nėra ką galvoti
PMDF Politologijos katedros dėstytoja dr. Ligitos Šarkutės trumpas interviu LRT laidoje„Septynios Kauno dienos“
Įteikta PMDF absolventų stipendija
2014 metais grupė bendraminčių Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto absolventų įsteigė kasmetinę VDU PMDF absolventų stipendiją.
Stipendijos tikslai:
– Skatinti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto studentus domėtis Lietuvos vaidmeniu tarptautinėje politikoje ir aktualiais šalies užsienio politikos reikalais;
– Vystyti studentų, absolventų ir universiteto ryšius bei bendradarbiavimą;
– Diegti bendruomeniškumo, paramos ir mecenatystės kultūrą;
– Prisidėti prie akademinio ir visuomeninio studentų aktyvumo skatinimo;
– Padėti studentams ugdyti asmeninius bei profesinius gebėjimus.
Stipendijos teikėjai tiki, jog skirtas stipendijas ir stažuotes studentai išnaudos kaip tramplynus į savo sėkmę, ir savo pavyzdžiu paskatins sekti kitus.
Džiugu, kad 2018 metais stipendiją teikiančių politikos mokslų absolventų ratas išaugo nuo penkiolikos iki dvidešimt vieno asmens. Tuo pačiu sėkmingai auga stipendijos fondas. Išnaudodami savo asmeninius ryšius, absolventai siekia surasti ir pasiūlyti kuo įvairesnių bei įdomesnių praktikos vietų VDU PMDF studentams. Už suteiktas stažuotės galimybes ir parodytą geranoriškumą priimti studentus absolventai dėkoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, NATO strateginės komunikacijos kompetencijų centrui bei tyrimų centrui Atlantic Council.
2018 m. VDU politikos mokslų absolventų stipendija yra skirta VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantei Monikai Valentukonytei. 2100 Eur. stipendija yra skirta finansuoti studentės stažuotę Lietuvos Respublikos ambasadoje Vienoje, Austrijai perimant pirmininkavimą Europos Sąjungos Taryboje. Šiais metais stipendijos konkurse taip pat buvo pasiūlyta atlikti praktikas NATO strateginės komunikacijos kompetencijų centre Rygoje ir tyrimų centre Atlantic Council Vašingtone.
Monika Valentukonytė vertina suteiktą galimybę bei nekantrauja pradėti stažuotę: „Bakalauro studijose domėjausi įvairiomis mainų programomis, tačiau taip ir neišdrįsau jose sudalyvauti. Vis dėlto, magistro studijose pagaliau nugalėjau būgštavimus ir dabar džiaugiuosi VDU Absolventų man suteikta galimybe šią vasarą atlikti praktiką Lietuvos Ambasadoje Vienoje. Tai man ne tik proga iš arčiau pažvelgti į politikos virtuvę, bet ir pritaikyti universitete įgytas žinias, tiek specialybės, tiek vokiečių kalbos, kurią čia mokiausi dvejus metus. Baigus studijas dažnam iškyla klausimas, „o kas dabar?“, į kurį, mano manymu, tokios iniciatyvos kaip ši yra puikus atsakymas, leidžiantis „pasimatuoti“ savo profesiją, užmegzti naudingas pažintis ir pasisemti motyvacijos tolimesniam keliui. Į savo laimėjimą šiais metais žiūriu ir kaip į atsakomybę, man suteiktą stipendijos rėmėjų, tad esu pasiruošusi iš šios patirties pasiimti viską, ką galiu ir nekantriai laukiu praktikos pradžios“.
Ankstesniais metais stipendijos laureatais tapo 3 fakulteto studentai: 2015 m. stipendija buvo skirta Gintarei Vasiliauskaitei (magistro programa Šiuolaikinė Europos politika) atlikti praktiką Lietuvos Respublikos ambasadoje Italijos Respublikoje; 2016 m. – Neringai Lukošiūtei (bakalauro programa Viešoji komunikacija) stažuotis Lietuvos Respublikos ambasadoje Nyderlandų karalystėje, o 2017 m. – Manvydui Džiaugiui (bakalauro programa Politikos mokslai) atlikti praktiką Lietuvos Respublikos ambasadoje Taline.
Tikimasi, kad kitais metais stipendiją teikiančių VDU politikos mokslų absolventų ratas toliau plėsis, todėl kviečiame šiuos mokslus baigusius VDU absolventus prisidėti prie iniciatyvos.
(foto J. Petronio)
Fakulteto dėstytojai Vilniaus knygų mugėje 2018
Vasario 22 -25 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) vyksta tradicinė Vilniaus knygų mugė, kurios renginiuose dalyvaus, diskusijose ir knygų pristatymuose savo mintimis dalinsis fakulteto bendruomenės nariai, akademikai, profesoriai. Išsami visų mugės renginių programa – mugės tinklalapyje.
Kviečiame apsilankyti Vilniaus knygų mugėje 2018 ir susitikti su Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytojais:
Vasario 22 d, ketvirtadienis
| 11:00 | 5.D21 | Su skaitytojais bendrauja ir autografus dalija. Alfredas Bumblauskas, Alfonsas Eidintas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis (Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras) |
| 11:00 | konf. salė 5.2 | Jerzy Giedroyco ir Czesławo Miłoszo knygos „Laiškai“ trijų tomų pristatymas. Dalyvauja Andžej Pukšto, Kazys Uscila, Marek Kornat, Alvydas Nikžentaitis (Mintis) |
Vasario 23 d, penktadienis
| 12:00 | konf. salė 3.2 | Baruchas Spinoza ir ekstremizmas. Dalyvauja Laurynas Peluritis, Ignas Kalpokas, Simas Čelutka (Jonas ir Jokūbas) |
| 15:00 |
forumas-lrt studija
|
Diskusija „Europos kultūros paveldas: išsaugoti, aktualizuoti ir perduoti ateities kartoms“. Renginys skirtas Europos kultūros paveldo metų (2018 m.) paskelbimui Lietuvoje. Dalyvauja Renaldas Augustinavičius, Arūnas Gelūnas, Arnoldas Pranckevičius, Elena Archipovaitė, Vaidas Petrulis. Moderuoja Rytis Zemkauskas ( Lietuvos Respublikos kultūros ministerija). |
| 15:00 | konf. salė 5.1 | Witoldo Gombrowicziaus knygos „Lenkiški prisiminimai“pristatymas. Dalyvauja Darius Kuolys, Irena Aleksaitė, Rimvydas Valatka, Valdas Papievis (Odilė) |
| 16:00 | konf. salė 5.1 | Diskusija „Apie mus prieš 100 metų ir dabar“. Dalyvauja Juozas Augutis, Liudas Mažylis (Vytauto Didžiojo universitetas) |
| 18:00 | konf. salė 3.2 | Ko mus moko Platono „Gorgijas“? Dalyvauja Rasius Makselis, Tatjana Aleknienė, Algirdas Davidavičius, Laurynas Peluritis (Žara) |
| 18:00 | konf. salė 5.5 |
Vlado Sirutavičiaus knygos „Lietuviai ir Lietuvos lenkai, Lietuva ir Lenkija 1988–1994 metais“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Rimantas Miknys, Česlovas Laurinavičius, Andžej Pukšto (Lietuvos istorijos institutas) |
| 20:00 | konf. salė 5.3 | Diskusija „Bendruomenė – palaikau, bet neturiu laiko“. Dalyvauja Tomas Ramanauskas, Milda Ivanauskienė, Rytis Zemkauskas, Leila Džeiran Šukiur (MO muziejus) |
| 20:00 |
forumas-lrt studija
|
Krzysztofo Zanussio autobiografijos „Gyvenimo strategijos“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Rimvydas Valatka (Vaga). |
Vasario 24 d, šeštadienis
| 11:00 |
konf. salė 3.1
|
Bronė Gudaitytė (labdaros ir paramos fondas „Bažnyčios kronika“). |
| 12:00 |
konf. salė 3.1
|
Vyliaus Leonavičiaus ir Dainiaus Genio knygos „Energetinio saugumo sociologija. Teorija ir praktika“ pristatymas. Dalyvauja Juozas Augutis, Zenonas Norkus, Antanas Kulakauskas, Giedrius Česnakas (Vytauto Didžiojo universitetas) |
| 13:00 | konf. salė 5.1 | Algirdo Toliato knygos „Gerumo liūnas“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Rimvydas Valatka, Raimundas Milašiūnas (Tyto alba) |
| 14:00 |
konf. salė 5.1
|
Rekonstruojant išnykusius pasaulius: mokslas ir menas istoriniame romane. Dalyvauja Kristina Sabaliauskaitė, Gintautas Mažeikis (Baltos lankos) |
| 16:00 | konf. salė 1.2 | Agnės Matulaitės knygos „Žali sausainiai. Knyga sveikiems neurotikams“ pristatymas. Dalyvauja autorė, Lolita Varanavičienė, Rimvydas Valatka, Timas Petraitis (Tyto alba) |
| 17:00 |
forumas-lrt studija
|
Andrejaus Kurkovo knygos „Šengeno istorija“ pristatymas. Dalyvauja autorius, Rimvydas Valatka (Alma littera). Filmuoja lrt. |
| 18:00 | konf. salė 1.3 | Diskusija „Politinio radikalizmo ištakos“. Dalyvauja Lauras Bielinis, Algirdas Davidavičius, Gintautas Mažeikis, Šarūnas Liekis (Vytauto Didžiojo universitetas) |
Vasario 25 d, sekmadienis
| 10:00 | 5.C19 | Su skaitytojais bendrauja ir autografus dalija. Liudas Mažylis (Šviesa). |
| 11:00 | konf. salė 5.5 | Emmanuelis Levinas ir šiandieninis moralės poreikis. Dalyvauja Viktoras Bachmetjevas, Aušra Maldeikienė, Algirdas Davidavičius (Jonas ir Jokūbas) |
| 12:00 | konf. salė 5.1 | Adolfo Šapokos knygos „Lietuvos istorija“ pristatymas. Dalyvauja Liudas Mažylis, Artūras Slapšys, Valdas Rakutis, Inga ir Tomas Baranauskai, Donatas Mazurkevičius (Obuolys) |
| 13:00 |
forumas-lrt studija
|
Diskusijų klubas: „Politika kaip menas?“ Dalyvauja Gintautas Mažeikis, Vytautas Ališauskas, Deimantas Narkevičius. Moderuoja Kristupas Sabolius. Filmuoja lrt. Su vertimu į anglų k |
Studentės įspūdžiai pasinaudojus Lozoraičių fondo suteiktomis galimybėmis
PMDF Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantė Emilija Giedraitytė dalinasi savo įspūdžiais:
„Esu labai dėkinga Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetui ir visiems, kurių dėka man teko garbė atstovauti Vytauto Didžiojo universitetą Italijoje, LR ambasadoje. Antrą savaitę esu ambasados kolektyvo dalimi, atlieku man pavestas įvairias tiek administracines, tiek analitines, politines užduotis. Artėjant svarbiausiai 2018-ųjų metų sukakčiai Lietuvoje – Valstybės atkūrimo šimtmečiui – turėjau galimybę prisidėti prie kultūrinių renginių viešinimo, organizavimo Italijoje. Man didelė garbė, kad ambasadorius ir kiti diplomatai pasitiki manimi ir leidžia padėti. Ambasada yra puiki vieta praktiškai pritaikyti tiek paskaitose, tiek kitų stažuočių metu įgytas žinias ir įgūdžius. Mokytis iš savo srities profesionalų taip pat yra geriausias būdas pažinti darbo specifiką, diplomatinio bendravimo niuansus.
Nuo vaikystės, Lozoraičių vardas man siejosi su garbingu valstybės atstovavimu, diplomatija aukščiausiame lygmenyje, nepriklausomybės dvasia, elitu, kilnumu. Nuo šiol ir aš esu nedidelė šios sąsajos dalis. Man tai reiškia ne tik garbę, bet ir atsakomybę toliau oriai reprezentuoti valstybę ir universitetą, kad ir kur bebūčiau, skleisti „vilties prezidento“ keltas idėjas ir viešinti šią pavardę Lietuvoje ir užsienio šalyse”.
Kvietimas teikti santraukas PMDF tarptautinei konferencijai
KVIETIMAS TEIKTI PRANEŠIMŲ SANTRAUKAS
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto organizuojama kasmetinė mokslinė konferencija „Šiuolaikiniai politiniai procesai: iššūkiai ir galimybės“ yra skirta įvertinti politinius procesus Lietuvoje ir pasaulyje bei į juos pažvelgti jaunųjų mokslininkų akimis.
Į konferenciją kviečiami mokslo daktarai, kurie apgynė disertaciją ne anksčiau nei prieš dešimt metų, doktorantai ir magistrantai. Konferencija vyks VDU centrinių rūmų Mažojoje salėje (Daukanto g. 28, Kaunas).
Konferencijoje numatoma aptarti šiuos teminius laukus:
– Lietuva globalioje erdvėje: vidaus ir užsienio politika;
– Kintantis saugumas pasaulyje ir šiuolaikiniai kariniai konfliktai;
– Regionų studijos;
– Valstybės valdymas ir administravimas;
– Kintanti komunikacija: žiniasklaida, socialiniai tinklai ir informaciniai konfliktai;
– Ideologijos svarba valstybės vidaus ir tarptautinėje politikoje;
– Politinio dalyvavimo problematika;
– #Metoo ir judėjimų studijos;
– Kitos temos.
Konferencija vyks anglų ir lietuvių kalbomis, 2018 m. balandžio 20 d.
Pranešimų santraukas (anglų arba lietuvių kalbomis) kviečiame teikti el. paštu gerda.jakstaite@vdu.lt iki 2018 m. kovo 28 d. Pranešimo santraukos apimtis apie 200 žodžių. Geriausi pranešimai bus išspausdinti periodiniame SCOPUS duomenų bazėje referuojamame žurnale „Lithuanian Foreign Policy Review“.
Konferencijos organizacinis komitetas:
Dr. Gerda Jakštaitė
Dr. Giedrius Česnakas
Dokt. Justinas Juozaitis
Dokt. Aistė Žemaitytė
Kontaktinis asmuo: dr. Gerda Jakštaitė (el. paštas: gerda.jakstaite@vdu.lt)
Dvigubas interviu su D. Sirgedu
Šįkart interviu yra kitoks. PMDF studentė Gabrielė Laurušonytė kalbindama fakulteto absolventą, Kauno miesto tarybos narį Domą Sirgedą sulaukė dvigubų atsakymų. Dalinamės dvigubu interviu:
Kas lėmė Jūsų pasirinkimą pasirinkti studijas Vytauto Didžiojo universitete ir kodėl „Politikos mokslų“ kryptį?
Nuo mažų dienų domėjausi šalies politiniu gyvenimu ir labai norėjau daugiau apie tai sužinoti ne tik iš žiniasklaidos ar ten dalyvaujančių žmonių, bet ir iš mokslinės pusės.
Pristatykite dabartinę savo profesinę veiklą ir pakomentuokite kaip „Politikos mokslų“ studijos padėjo Jums įsidarbinti šioje srityje?
Šiuo metu esu Kauno miesto tarybos narys, studijų metais įgytos žinios padėjo tinkamai pasirinkti rinkimų strategiją ir būti išrinktu.
Kokius Vytauto Didžiojo Universiteto pranašumus (iš studento perspektyvos) išskirtumėte?
Galimybė pasirinkti studijuojamus dalykus, koreguoti tvarkaraštį. Kadangi teko studijuoti ne tik VDU, tai lygindamas dideliu privalumu laikyčiau ir dėstytojų požiūrį į studentus, kuris yra „ne iš aukšto“.
Pagrindinis patarimas Politikos mokslų krypties būsimiems ir esamiems studentams?
Mėgautis procesu.
Ne taip rimtai, bet ne mažiau teisingai.
Kas lėmė Jūsų pasirinkimą pasirinkti studijas Vytauto Didžiojo universitete ir kodėl „Politikos mokslų“ kryptį?
Atmetimo būdas: išbraukiau studijų programas, kur tikrai nenorėčiau/negalėčiau studijuoti. Liko labai jau ne daug, o kadangi prioritetas buvo dar ir Kaunas, tai apsisprendimas buvo ne toks ir sunkus.
Pristatykite dabartinę savo profesinę veiklą ir pakomentuokite kaip „Politikos mokslų“ studijos padėjo Jums įsidarbinti šioje srityje?
Dar studijų metais pradėjau dirbti UAB „Autokausta“, kadangi lankomumas paskaitose nebuvo esminis dalykas, norint sėkmingai studijuoti, tai pavyko visai gerai suderinti paskaitas ir darbą. Studijas VDU pabaigiau, o darbą toje įmonėje vis dar tęsiu.
Kokius Vytauto Didžiojo Universiteto pranašumus (iš studento perspektyvos) išskirtumėte?
Galimybę „megzti pažintis“. Universitetas suteikia galimybę lankyti paskaitas su daug skirtingų studentų, pabaigus studijas juos netikėtai sutinki įvairiausiose sferose. Geri santykiai pradėti studijų metais, kartais atidaro daug durų.
Pagrindinis patarimas Politikos mokslų krypties busimiems ir esamiems studentams?
Kai kurie išminčiai sako, kad studijų metai, buvo geriausi jų gyvenime, nepamirškite to pateisinti.
Akimirkos iš diplomų teikimo šventės
Sausio 26 d., VDU Didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) vyko Vytauto Didžiojo universiteto diplomų įteikimo šventė.
Renginio metu diplomai buvo teikiami PMDF Diplomatijos, Šiuolaikinės Europos politikos, bei Integruotos komunikacijos absolventams.
Nuotraukos J. Petronio
Praktikos pasiūlymai studentams
Praktika LR ambasadoje Madride
Iš kandidato tikimasi:
· sekti Ispanijos vidaus ir užsienio politikos aktualijas;
· rengti analitines pažymas;
· sekti Ispanijos vidaus ekonominės ir finansinės politikos aktualijas;
· rengti analitines pažymas;
· prisidėti prie projektų, skatinančių Lietuvos ir Ispanijos santykių plėtrą, įgyvendinimo;
· prisidėti organizuojant ambasados renginius ir susitikimus;
· darbas kartu su konsuliniu pareigūnu Lietuvos Respublikos piliečių priėmimo konsuliniais klausimais metu;
· padėti konsuliniams pareigūnams tvarkyti konsulinės veiklos dokumentus ir informaciją konsuliniais klausimais;
Trukmė: 4-6 mėn.
Pradžia: 2018 gegužės mėn.
Reikalavimas – ispanų kalba B2/C1.
Lauksime CV ir motyvacinio laiško (ispanų kalba) el. adresu simona.vaiciunaite@lpk.lt
Lietuvos Respublikos ambasada Nyderlanduose kviečia atlikti praktiką/stažuotę
Lietuvos Respublikos ambasada Nyderlanduose kviečia Lietuvos Respublikos piliečius, baigusius ne mažiau kaip 2 studijų kursus, arba absolventus, baigusius aukštąsias mokyklas ne vėliau kaip prieš 2 metus iki stažuotės pradžios, atlikti praktiką/stažuotę. Praktikos metu susipažinsite su LR ambasados Nyderlanduose bei Hagoje esančių Tarptautinių organizacijų veikla, dvišaliais santykiais bei prisidėsite prie ambasados konsulinio skyriaus darbo ir įvairių renginių organizavimo.
Reikalavimai kandidatams:
· Lietuvos Respublikos pilietis/ė;
· geros anglų kalbos žinios, olandų kalba privalumas;
· pareigingumas, punktualumas.
Už praktikos atlikimą darbo užmokestis nėra mokamas. Ambasada neturi galimybių pasirūpinti apgyvendinimu ir kitomis su praktika ar stažuote ambasadoje susijusiomis išlaidomis.
Pageidautina praktikos trukmė 4-6 mėn.
Susidomėjusius kviečiame siųsti savo gyvenimo aprašymą ir trumpą motyvacinį laišką (lietuvių kalba) elektroniniu paštu amb.nl@urm.lt. Apie pageidavimą atlikti praktiką prašome pranešti likus mažiausiai 3 mėnesiams iki planuojamos praktikos ar stažuotės pradžios.
Prieš kreipiantis rekomenduojame susipažinti su „Praktikos ir stažuočių atlikimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir atstovybėse prie tarptautinių organizacijų tvarkos aprašu“.
Ambasada Estijoje kviečia studentą(-ę) atlikti praktiką Lietuvos Respublikos ambasada Estijos Respublikoje siūlo atlikti praktiką aukštosios mokyklos studentui (-ei). Studentas (-ė) turi būti Lietuvos Respublikos pilietis (-ė) arba ES ir NATO šalių pilietis (-ė), mokantis (-i) lietuvių kalbą, baigęs (-usi) ne mažiau kaip antrąjį studijų kursą, magistrantūros ar doktorantūros studentas (-ė), taip pat aukštųjų mokyklų absolventai (-ės), baigę (-usios) aukštąsias mokyklas ne anksčiau kaip prieš dvejus metus iki praktikos atstovybėje pradžios.
Pagrindinės užduotys:
rinkti ir apibendrinti informaciją apie Estijos vidaus politikos ir ekonomikos įvykius bei tendencijas,
prisidėti prie ambasados rengiamų renginių organizavimo,
prireikus dalyvauti Estijos institucijų organizuojamuose renginiuose ir rengti ataskaitas,
padėti atliekant nesudėtingas konsulines ir administracines funkcijas.
Reikalavimai kandidatams:
geras lietuvių ir anglų kalbos mokėjimas,
gebėjimas sklandžiai reikšti mintis raštu ir žodžiu,
domėjimasis politinėmis ir ekonominėmis aktualijomis,
disciplina ir punktualumas.
Privalumai:
studijos politikos ir socialinių mokslų srityje,
estų ir rusų kalbos žinios.
Už praktikos atlikimą darbo užmokestis nėra mokamas, ambasada neturi galimybių pasirūpinti apgyvendinimu.
Praktikos trukmė 4-5 mėn. laikotarpyje nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d.
Susidomėjusius (-ias) iki 2018 m. balandžio 16 d. kviečiame siųsti savo gyvenimo aprašymą ir trumpą motyvacinį laišką (lietuvių kalba) elektroninio pašto adresu amb.ee@urm.lt.
Daugiau informacijos apie praktikos atlikimo tvarką rasite:
http://ee.mfa.lt/ee/lt/naujienos/ambasada-estijoje-kviecia-studenta-e-atlikti-praktika–1
„Transparency International” Lietuvos skyrius šiuo metu plečia savanorių bei praktikantų komandą.
Ką mes veikiame?
Savo veikla siekiame skaidresnės ir sąžiningesnės Lietuvos.
Kokių savanorių mes ieškome?
Jeigu Tu esi aktyvi, kūrybinga, atkakli asmenybė, norinti:
• geriau suvokti valstybėje vykstančius procesus bei priimamus sprendimus,
• įgyti patirties tarptautinėje organizacijoje,
• susipažinti ne tik su šios srities profesionalais, bet ir kitais bendraminčiais,
• tapti TILS bendruomenės dalimi,
Tuomet nedvejok – prisijunk prie mūsų!
Įdomu? Atsiųsk mums savo CV bei motyvacinį laišką adresu info@transparency.lt
Daugiau informacijos: www.transparency.lt
Susisiek su mumis: +370 5 212 69 51 |
L. Mažyliui bus suteikiamos VDU Garbės profesoriaus regalijos
Vasario 15 d., ketvirtadienį, 13 val., minint Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, valstybingumo šimtmetį ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) gimtadienį, vyks iškilmingas Senato posėdis, kurio metu profesoriui Liudui Mažyliui bus įteiktos VDU Humanitarinių mokslų Garbės profesoriaus vardo regalijos. Įvertinimas mokslininkui skirtas už nuopelnus Lietuvos istorijai, Vokietijoje suradus istorinį dokumentą – 1918 m. vasario 16 d. nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo, ilgalaikį mokslinį ir pedagoginį darbą ir universiteto vardo garsinimą. Šventiniame renginyje VDU didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28) dalyvaus bei šventinę kalbą sakys VDU Tarybos pirmininkas prezidentas Valdas Adamkus.
Pasak profesoriaus Liudo Mažylio, Vasario 16-osios akto atsiradimas žmonėms siejasi su džiaugsmingumu, tuo tarpu regalijų suteikimas kelia labiau rimties, pagarbos kupinas emocijas. „Taip, išties tai yra labai svarbus momentas – Liudo Mažylio asmuo atsiduria šalia kitų universiteto Garbės profesorių, kurių nuopelnai Lietuvai ir pasauliui yra be galo svarbūs. Tas lyginamasis kontekstas, kuomet net baugu įvardinti šiuos iškilius žmones, jų nuopelnus bei tyrinėjamas sritis, nuteikia labai įpareigojančiai ir pagarbiai, sukelia pačias rimčiausias emocijas“, – mintimis dalijasi profesorius. Nutarimas suteikti L. Mažyliui VDU Garbės profesoriaus vardą buvo priimtas dar praėjusių metų birželio mėnesį VDU Senato posėdžio metu.
Lietuvos šimtmečio ir VDU istorijos sąšaukos
Vytauto Didžiojo universiteto tradicijos pradžia sutapo su Lietuvos valstybingumo gimimu. 1918 m. vasario 16 d. paskelbus nepriklausomybę, Lietuvos šviesuomenė vienu svarbiausių uždavinių laikė įkurti lietuvišką universitetą. 1930 m., minint kunigaikščio Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį, Lietuvos universitetui Kaune suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto vardas.
Profesoriaus L. Mažylio teigimu, 1922 m. vasario 16 dieną įkurtas Lietuvos universitetas tuometinėje šalyje atliko itin svarbų vaidmenį, nes rengti specialistus įvairioms visuomenės gyvenimo sritims Lietuvoje buvo tikrai nemažas iššūkis. „Vasario 16-oji – tai diena, kuomet minime valstybingumo ir intelektualumo sinergiją, nes universitetas neįmanomas be valstybės, o valstybės raida neįmanoma be universiteto. Vasario 16-osios sąsaja tarp Lietuvos valstybės ir Vytauto Didžiojo universiteto yra ir labai simboliška, ir užpildyta realiu turiniu. Juos sieja ir data, ir suvokimas: valstybės raida neįmanoma be akademinės minties proveržių. Tai turime suvokti, tikiu, kad visi ir suvokiame: akademinė bendruomenė, valstybės institucijos ir visa Lietuva“, – pasakoja profesorius L. Mažylis.
Visa šiandieninio demokratiško ir laisvo Vytauto Didžiojo universiteto istorija siejasi su Lietuvos valstybės šimtmečio istorija – Vasario 16-oji, tarpukaris, sovietinės okupacijos įtaka ir universiteto reorganizavimas. Nepaisant visų įvykių, VDU akademinė tradicija ne tik išliko, bet ir toliau ilgus dešimtmečius iki valstybingumo atkūrimo vystėsi išeivijoje. Nenuostabu, kad Lietuvai vaduojantis ir papūtus laisvesniems Sąjūdžio vėjams, 1989 m. būtent išeivijos atstovai ženkliai prisidėjo prie VDU atsikūrimo. Išeivijos idėjos yra tai, kas jungia dabar VDU garsinantį artes liberales (liet. laisvųjų menų) principą ir tarpukario patriotiškumą. Prezidentas V. Adamkus kaip pavyzdį pateikia VDU atkūrimą 1989 m., kai dar nebuvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė ir universiteto atgaivinimas atrodė daugiau utopinė idėja, negu realybė, tačiau aktyviai bendraudami Lietuvos ir išeivijos mokslininkai susitarė bendromis pastangomis to siekti.
„Prisimenu atkūrimo laikotarpį, kada lietuvių išeivijos mokslo elitas, jausdamas tarptautinės politikos pulsą ir kad Lietuva yra ant išsivadavimo slenksčio, pirmiausiai atkreipė dėmesį į aukštojo mokslo sistemą ir ėmėsi humanitarinės misijos atkurti vienintelį tarpukario Lietuvoje veikusį Vytauto Didžiojo universitetą. Didžiuojuosi tuo, kad turėjau galimybę aktyviai dalyvauti šiame atkūrimo darbe, kuris buvo unikalus atvejis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – pasakoja VDU Atkuriamojo Senato narys V. Adamkus.
Šimtmečio proga – palinkėjimas ieškoti bendrų raidos taškų
Pasak prof. Liudo Mažylio, Vasario 16-osios akto atradimas, tarsi Lietuvos valstybingumo, tapatybės susigrąžinimas, suteikė daug gerų emocijų šalies piliečiams. „Esminis momentas čia yra pats akto dingimas: lietuvių tauta dėl to tarsi išgyveno, patyrė vos ne nepilnavertiškumą be savo valstybės paso. Tarsi tas praradimas vertė jaustis kaltais, abejoti, jog galbūt istorijos „bangose“ padarėme ką ne taip, nors ir žinojome, kad tai yra susieta su XX amžiaus įvykiais. Visas šis nusivylimas užsipildo džiugesiu, kuomet aktas atsiranda, ir tuomet kyla kiekybės ir kokybės klausimas – kiek visgi daug teigiamų emocijų patyrėme per šį trumpą laiką nuo praeitų metų kovo 29 dienos“, – pasakoja prof. L. Mažylis.
Paklaustas, ko palinkėtų Lietuvai ir jos piliečiams, pradedant naują Nepriklausomybės šimtmetį, profesorius akcentuoja dinamiškumą ir atsakomybę kasdieniniame ir valstybiniame lygmenyje. „Mėgstu pabrėžti, kad pagarbus bei taikus požiūris į istoriją gali vesti į itin šviesią ateitį. To ir palinkėčiau kiekvienam piliečiui – suvokiant, kad istorija yra rekonstruojama, ieškoti vienijančių, prie bendro tikslo vedančių valstybės ir jos raidos taškų, – teigia profesorius. – Gal aš ir linkęs būti optimistu, bet po Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto atsiradimo aš regiu išmanios pilietiškos visuomenės, atsparios dviprasmybėms, daigus. Išminties, kaip tautai, šaliai ir pasaulio piliečiams aš linkiu ir artimesnei, ir tolimesnei ateičiai“.
Šiuo metu profesorius iki vasario pradžios lanko lietuvių bendruomenes Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kalbėdamas apie Lietuvos šimtmetį, L. Mažylis akcentuoja šalies piliečių tinklą visame pasaulyje. „Amerikos lietuvių bendruomenė fiziškai, finansiškai, diplomatiniais ir kitais būdais prisidėjo prie politinių procesų pagreitinimo Lietuvoje, kad šalies nepriklausomybę skelbiantis Vasario 16-osios aktas būtų ne tik priimtas, bet ir 1918 metų pabaigoje jau pradėtas įgyvendinti, – teigia VDU profesorius. – Man teko ir tenka susidurti su įvairaus amžiaus pasaulio lietuviais, kuriems bandoma klijuoti „emigrantų“ etiketė – nesutikčiau su tuo, nes jie yra mūsų tautos dalis, apie Lietuvą ir jos istoriją, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, mąstanti tokiomis pat kategorijomis, todėl reikia branginti šią mūsų visuomenės dalį, tol, kol jo bent dalis širdies yra gimtojoje šalyje“.
Renginio svečiams – lietuvių kompozitorių muzika ir žemėlapių paroda
Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui skirtas renginys, kur savo šventines kalbas sakys VDU garbės daktaras, prezidentas V. Adamkus ir prof. L. Mažylis, yra atviras visai visuomenei. Po iškilmingo regalijų įteikimo, 14 val., didžiojoje salėje prasidės VDU Kamerinio orkestro ir VDU Akademinio choro „Vivere Cantus“ šventinis koncertas, kurio metu bus atliekami G. Kuprevičiaus, M. K. Čiurlionio, Z .Bružaitės, T. Makačino, V. Kudirkos, J. Naujalio ir kitų lietuvių kompozitorių kūriniai. Solistai – VDU Muzikos akademijos absolventai, Kauno valstybinio muzikinio teatro kolektyvo nariai: sopranas Ingrida Kažemėkaitė ir baritonas Andrius Apšega. Diriguos VDU Kamerinio orkestro vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius.
Renginio metu VDU didžiosios salės 2 a. fojė veiks „Senųjų Lietuvos žemėlapių“ paroda. 2004 m. vasarą 50-osios Europos lietuviškųjų studijų savaitės Hiutenfelde (Vokietija) metu dr. Jonas Norkaitis Vytauto Didžiojo universitetui padovanojo savo sukauptą didelę apie 300 metų senumo žemėlapių kolekciją. Senieji žemėlapiai atspindi istorinius įvykius, tautų ir valstybių raidą; pasak parodos organizatorių, praskleidus istorinės užmaršties skraistę čia galima rasti fizinės geografinės ir prasmingos visuomeninio pobūdžio informacijos. Tai svarbus šaltinis ne tik istorikui profesionalui, bet ir įdomi, praeitį liudijanti medžiaga kiekvienam visuomenės piliečiui, besidominčiam savo valstybės praeitimi. Po iškilmingo Senato posėdžio paroda bus perkelta į VDU istorijos menę S. ir S. Lozoraičių muziejuje (K. Donelaičio g. 58) ir kovo 1-15 d. bus atvira lankytojams.
