A. Balčytienė išrinkta Lietuvos medijų tarybos pirmininke
Lapkričio 7 d. LR Kultūros ministerijoje vyko steigiamasis Lietuvos medijų tarybos posėdis, kurio metu išrinkta tarybos pirmininkė – VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė dr. Auksė Balčytienė.
Lietuvos medijų taryba – prie Kultūros ministerijos veiksianti visuomeninė patariamoji taryba visuomenės informavimo politikos klausimais. Taryba įsteigta siekiant koordinuotos visuomenės informavimo politikos.
Posėdyje pristatytas Visuomenės informavimo politikos strateginių krypčių 2018-2021 metams projektas. Projekte akcentuojamos keturios visuomenės informavimo politikos kryptys: koordinuota visuomenės informavimo politika, turinio kokybė, įvairovė, prieinamumas bei patikimumas visuomenės informavimo aplinka ir tvari valstybės parama bei mokesčių politika.
„Stipri ir nepriklausoma žiniasklaida yra vienas iš svarbiausių demokratinės visuomenės principų. Šiam tikslui pasiekti reikalingos sutelktos ir koordinuotos visų suinteresuotų pusių pastangos. Tikiuosi, kad tam pasitarnaus ir šiandien įsteigta Lietuvos medijų taryba“,– teigė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Medijų tarybos posėdyje taip pat išrinktas Lietuvos medijų tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas. Medijų tarybos pirmininke tapo Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Auksė Balčytienė, o pavaduotoja – Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė.
„Medijų tarybos steigimas yra savalaikis aktualus veiksmas. Smagu, kad šis veiksmas atliekamas ne formaliai, o realiai, suvokus, kad įtinklintoje visuomenėje veikti atskirai nebegalima. Tikimės, kad Medijų taryba taps konstruktyvių diskusijų vieta“,– teigė Lietuvos medijų tarybos pirmininkė, VDU prof. dr. Auksė Balčytienė.
Posėdyje taip pat aptarta galimybė surengti Lietuvos medijų tarybos forumą. Planuojama, kad jis įvyks kitų metų sausio mėnesį.
Lietuvos medijų tarybą sudaro žiniasklaidos asociacijų, valstybės institucijų, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Doc. I.Unikaitė-Jakuntavičienė – naujos knygos bendraautorė
PMDF prodekanė doc. dr. I.Unikaitė-Jakuntavičienė spalio 5d. Latvijos Tarptautinių reikalų instituto ir Friedrich-Ebert-Stiftung fondo kvietimu dalyvavo naujos knygos “Euroscepticism in the Baltic States: Uncovering Issues, People and Stereotypes” pristatymo renginyje Rygoje. Pristatymo metu ji aptarė Lietuvos atvejį ir kartu su kitais knygos bendraautoriais iš Latvijos ir Estijos dalyvavo diskusijoje „Ar yra Euroskepticizmas Baltijos valstybėse? Koks yra euroskeptiko socialinis profilis? Argumentuota kritika ar klaidingas suvokimas?”
Praktikos galimybė LR atstovybėje Ženevoje
Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė Ženevoje kviečia Lietuvos arba užsienio aukštųjų mokyklų studentus ir absolventus (Lietuvos Respublikos piliečius), pasižyminčius gerais darbo organizavimo įgūdžiais, analitiniu mąstymu, iniciatyvumu, mokančius anglų kalbą, atlikti praktiką atstovybėje nuo 2018 m. vasario mėn. (2-6 mėn. laikotarpiui). Labai laukiame studentų, kurie studijuoja tarptautinius santykius, politikos mokslus, teisę, ekonomiką ir kitas socialinių mokslų sritis. Prancūzų k. mokėjimas būtų privalumas.
Studentai ir stažuotojai turės galimybę praktikos metu pagilinti bendrąsias žinias apie Jungtinių Tautų institucijas, Pasaulio prekybos organizaciją ir kitas tarptautines organizacijas, jų veiklą ir funkcijas; surinkti papildomos informacijos rašomiems bakalauro ar magistro darbams; įgyti praktinių žinių ir įgūdžių, kurių reikia darbui Lietuvos Respublikos diplomatinėje ir valstybės tarnyboje. Studentui arba stažuotojui pavedamos labai įvairios funkcijos: dalyvavimas (stebėtojo teisėmis) darbo grupių posėdžiuose, konferencijose, seminaruose, pagalba aukšto lygio vizitų metu, atmintinių rašymas, administracinė – techninė pagalba atstovybės darbuotojams.
Jei susidomėjote galimybe atlikti praktiką, prašome atsiųsti savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką iki š. m. gruodžio 1 d. el. p. rimante.daunyte@urm.lt . Bendrai informacijai gauti, skambinkite tel: + 41 22 748 2484.
Prof. L. Mažylis: biografija susiklostė amerikietiškai
„Mano biografija susiklostė „amerikietiškai“ – JAV kultūroje įprasta, kad žmogus vos ne vidutiniškai kas septynerius metus radikaliai keičia savo profesiją“, – sako Vasario 16-osios akto atradėjas, PMDF Viešojo administravimo katedros profesorius Liudas Mažylis, kuriam jau ne kartą teko narplioti profesijos keitimo iššūkius – pereinant nuo muzikos prie chemijos, o vėliau – nuo politologijos prie istorijos.
Profesorius prisimena, kad vaikystėje pirmoji jo aistra buvo muzika – L. Mažylis nuo pirmos klasės mokėsi muzikos mokykloje, kol būdamas septintokas susidomėjo chemija ir nuo tada net du dešimtmečius paskyrė šios srities tyrinėjimams. Tačiau tai buvo tik pirmasis iš keleto „lūžio“ akimirkų mokslininko gyvenime: chemiją vėliau pakeitė dalyvavimas savivaldos lygmens politikoje, einant deputato pareigas miesto taryboje, o dar vėliau – domėjimasis Lietuvos istorija.
Tam, kad sukurtum save iš naujo, reikia ryžto
Svarbiausias L. Mažylio patarimas kitiems, keičiantiems profesiją – turėti daug ryžto. „Vienas sunkiausių iššūkių būdavo įtikinti aplinkinius savo pasiryžimu. O ryžto visada labai reikia – tam, kad laužytum visą ligtolinę karjerą, atidėtum į šalį tą įdirbį ir imtumeisi kažko visai naujo. Reikia stiprių motyvacinių dirgiklių, kad investuotum iš naujo, vos ne nuo nulio. Tačiau tai atveria naujus potyrius, supratimą, naujas kūrybines erdves – o kūryba yra stiprus motyvatorius“, – paaiškina profesorius. Muzikuoti jis pradėjo savo noru, niekieno neverčiamas, chemija susidomėjo mokytojos dėka, o į politiką nusprendė eiti paskatintas Sąjūdžio laikų įvykių.
Šiuo metu prof. Liudas Mažylis tęsia darbus, kuriuos nulėmė jį išgarsinęs atradimas Vokietijos archyvuose, Vasario 16-osios akto originalas – tyrinėtojas dalyvauja projekte „Šiandien prieš 100 metų“, kuriame rekonstruojami svarbiausi įvykiai, nulėmę Lietuvos valstybės atkūrimą 1918-aisiais. Iš dalies apie šį laikotarpį jis pasakoja ir studentams, dėstydamas paskaitas apie Lietuvos politinę sistemą ir politikos tradiciją Vytauto Didžiojo universitete. Profesorius atskleidžia, jog ir toliau planuoja tyrinėti 1917–1918 metų įvykius, be to, Vokietijos archyvuose yra daugiau radinių, apie kuriuos reikėtų paskelbti.
Dėstytojai neturėtų apsiriboti viena disciplina
Mokslininko teigimu, tarpdiscipliniškumas, arba skirtingų mokslų sričių bendradarbiavimas, yra sunkiai įgyvendinamas net aukštosiose mokyklose. „Šiuo požiūriu savotiškai išskirtinis yra Vytauto Didžiojo universitetas, kurio laisvųjų menų studijų sistema skatina jauną žmogų atsirinkti disciplinas savo nuožiūra ir pačiam konstruoti išklausomų dalykų visumą“, – sako Vasario 16-osios akto atradėjas. Studijuojant VDU, kiekvienam tenka susidurti tiek su griežtųjų, arba tiksliųjų, tiek su socialinių ir humanitarinių mokslų dalykais.
„Tarpdiscipliniškumo iššūkiai yra dvejopi – dėstytojas turėtų giliai išmanyti savo dalyką, tačiau, kita vertus, neapsiriboti vien juo. Juk patys studentai jau nuo antro kurso kaip žuvys vandenyje susigaudo įvairiose griežtųjų, socialinių ir humanitarinių mokslų paradigmose, tad ir dėstytojai turėtų neapsiriboti vien savo disciplinos vidinėmis paradigmomis. Neabejotina, kad tai reikalauja ypatingo pasiruošimo, resursų ir valios“, – tikina PMDF Viešojo administravimo katedros profesorius.
Mokslininkas prisipažįsta iki šiol sulaukiantis klausimų, ar nenorėtų sugrįžti prie chemijos – pavyzdžiui, tyrinėti chemijos istoriją. Anot jo, tai būtų puikus tarpdiscipliniškumo pavyzdys: chemines žinias suderinus su chemijos mokslo istorija, studentams būtų lengviau įsisavinti žinias.
„Tačiau, patikėkit manimi, iššūkiai čia yra labai dideli. Žmogus turi visiškai neklystamai gaudytis ir chemijos srityje, ir istorinėse paradigmose, bei turėti gebėjimą tai perteikti. Gvildename nelengvą temą, ir greitų receptų, kaip tai įgyvendinti, nežinome“, – apibendrina prof. Liudas Mažylis, turintis chemijos mokslų daktaro ir habilituoto daktaro vadybos ir administravimo srityje laipsnius.
Prof. Š. Liekis: Ispanijos centrinė valdžia neieško dialogo
PMDF dekanas prof. Š. Liekis LRT laidoje „Dėmesio centre” analizuoja Ispanijos – Katalonijos santykius
Dr. S. Rakutienės vizitas Japonijoje
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė dr. Sima Rakutienė rugsėjo 25 – 30 dienomis lankėsi ir dėstė intensyvų kursą Saga universitete, Japonijoje. S.Rakutienė vedė paskaitas ir seminarus ES institucijų ir užsienio politikos tematika, supažindino japonų studentus su ES politinėmis aktualijomis ir problematika, analizavo ES integracijos projekto raidą ir perspektyvas. Sima Rakutienė taip pat bendravo su Saga universiteto akademine bendruomene, pristatė ir aptarė Vytauto Didžiojo universiteto svarbiausius mokslinius, akademinius projektus, intensyvesnius ateities akademinius ryšius ir mainus.
Vytauto Didžiojo universitetas plėtoja aktyvius ryšius, akademinius mainus su įvairiais Japonijos universitetais. Kasmet į VDU atvyksta studijuoti kelios dešimtys japonų, kaip ir VDU studentai vyksta studijuoti į Japoniją.
Saga universitetas buvo įkurtas 1949 metais, bet pertvarkytas 2004 metais po to kai susijungė su Medicinos mokykla. Šiuo metu Saga universitete studijuoja apie 8000 studentų.
Dekanas – Europos Tarybos komisijos biuro narys
Europos Tarybos Ministrų Taryba patvirtino antrai penkių metų kadencijai ECRI (Europos komisija kovai prieš rasizmą ir netoleranciją) ekspertu VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekaną prof. Šarūną Liekį. 2017 m. vasarą jis buvo taip pat buvo perrinktas antrai kadencijai į ECRI biurą.ECRI Europos Taryboje yra patikėta kova su rasizmu, rasine diskriminacija, ksenofobija, antisemitizmu ir netolerancija visoje Europoje. ECRI vadovaujasi žmogaus teisių pirmenybe ir remiasi Europos žmogaus teisių konvencija.
ECRI vertina narių šalių įstatymus ir vykdomą politiką padedančią kovoti su rasizmu, rasine diskriminacija, ksenofobija, antisemitizmu ir netolerancija. ECRI taip pat siūlo viešosios politikos veiksmus, formuluoja bendras politikos rekomendacijas valstybėms narėms ir padeda jų įgyvendinimui. ECRI teikia konkrečius ir praktiškus patarimus kaip spręsti su rasizmu ir netolerancija susijusias problemas bei vykdo šalių narių monitoringą, nagrinėja su savo kompetencija susijusias temas ir puoselėja santykius su šalių pilietine visuomene ir specializuotomis institucijomis.
Dirba jau du dešimtmečius
Europos komisija prieš rasizmą ir netoleranciją (ECRI) yra Europos Tarybos nepriklausomas žmogaus teisių stebėsenos organas, įkurtas 1993 metais ir skirtas kovai su rasizmu, diskriminacija, ksenofobija, antisemitizmu ir netolerancija. Komisija, kurią sudaro 47 ekspertai ir keletas nuolatinių stebėtojų, reguliariai skelbia ataskaitas apie tarybos nares ir teikia joms bendrosios politikos rekomendacijas.
ECRI biurą sudaro pirmininkas, du vicepirmininkai ir keturi nariai. Biuras nustato veiklos prioritetus komisijai, reaguoja į neeilines situacijas Europos Tarybos šalyse narėse, užtikrina komisijos sprendimų stebėseną ir, iškilus būtinybei, imasi skubių veiksmų šalyse narėse. Biuras siūlo darbotvarkę ECRI veiklai bei vykdo kitus komisijos suteiktus įgaliojimus.
Tai – pirmas kartas, kai į Europos Tarybos komisijos biurą yra išrinktas nepriklausomas šalies atstovas iš Lietuvos.
Specializacija – istorija, politologija, mažumos
Prof. dr. Šarūnas Liekis yra Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas ir fakulteto tarybos narys, Politologijos katedros profesorius, Senato narys.
Politologas baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, studijavo Oksfordo, Jeruzalės hebrajų universitete, Brandeis universitete JAV. Pastarajame įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį, Vilniaus universitete atliko habilitacijos procedūrą. Jis dirbo A. Sacharovo fonde, Atviros Lietuvos fondo programų direktoriumi, Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje ir t. t. Mokslinių interesų kryptys – istorija, politologija, mažumų problematika, religijos politika, egodokumentacija. Jis skaito paskaitas, konsultuoja, dalyvauja baigiamųjų darbų gynimuose Lietuvoje ir užsienyje.
Mokslininkas dirba įvairiose tyrimų ir konsultavimo darbo grupėse Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauja moksliniuose tyrimuose, turi mokslinių projektų rengimo, tyrimų koordinavimo ir vadybos patirties; taip pat dalyvauja mainų programose, mokymuose ir kvalifikacijos kėlimo kursuose. Prof. dr. Š. Liekis buvo įvertintas tyrimų stipendijomis JAV, D. Britanijoje ir Izraelyje, paskelbė virš 50 straipsnių, parašė kelias knygas.
Diplomai – jungtinės magistro programos MIREES studentams
Jau tampa gražia tradicija kiekvienų metų rugsėjo mėnesio pabaigoje PMDF dėstytojams vykti į Bolonijos universitetą ir dalyvauti jungtinės keturių universitetų (Bolonijos (Italija), Vytauto Didžiojo universiteto (Kaunas) Sankt Peterburgo valstybinio (Rusija) ir Čirvines (Vengrija), prie kurių dar po truputį jungiasi Kroatijos ir Slovėnijos universitetai) programos MIREES (Rytų Europos studijos ir tyrimai) magistro darbų gynimuose.
PMDF organizuojama MIREES studijų programa yra išskirtinė. Ji yra unikali tuo, kad baigusieji šias magistro studijas gauna diplomą, kurį pasirašo keturių universitetų Rektoriai. Diplomas, be jokių papildomų pripažinimo procedūrų galioja 4 šalyse. Jei studentas savo ateitį sieja su viena iš šalių, jis su šiuo diplomu jau iškart gali sėkmingai dalyvauti darbo rinkoje, kandidatuoti į doktorantūrą ar pan. Jei vyks į dar kitą šalį – turės pasaulyje žymių universitetų baigimo pažymėjimą, kuris savaime jau yra įgytos kvalifikacijos rodiklis.
MIREES programos organizuojamų studijų formatas taip pat yra kitoks. Studentai du semestrus mokosi Bolonijoje, trečiame semestre renkasi vieną iš universitetų partnerių, o ketvirtame rašo magistrinį darbą. Panašiai programoje yra įtraukti ir dėstytojai – partnerių universitetų lektoriai vyksta dėstyti į Boloniją, vėliau sulaukia dalies studentų savo dalykuose Kaune, Peterburge ar Budapešte.
Skiriasi ir baigiamųjų darbų rengimo tvarka. Darbui parašyti skiriami maždaug 8 mėnesiai, jo apimtis siekia apie 120 psl. Darbui ginti skiriama valanda, per kuria studentas pristato darbą (20 min.), išklauso gynimo komisijos narių pastabas (20 min.), vyksta diskusija (20 min.). Kaip teikia programoje dirbantis PMDF profesorius Arūnas Molis „vertinant studentų darbus, nėra jie išskirtiniai savo metodologija, bet išskirtiniai kitkuo – studento noru nuvykti į nagrinėjamą šalį, prieš tai pramokus vietos kalbos, atlikti gyvus interviu, susitarti dėl praktikos. Nes laiko yra, o paskaitų tuo metu nevyksta. O įgyta patirtis ryškiai atsispinti darbuose. Patys darbai neturi atitikti kažkieno sugalvotų politologijos darbų rašymo rėmų – stiprus darbas yra tarpdisciplininis darbas. Jei politologui tokį darbą įvertinti sunku – ne problema, tam ir yra kolegos, kurių stiprioji pusė yra sociologija, filosofija, teise, istorija ar ekonomika”. Baigiamųjų darbu gynimo komisijoje dalyvauja 5 nariai, viso paraleliai veikia 4 komisijos, veiksmas trunka dvi dienas nuo ryto iki vakaro. 3 vienos tautybes profesoriai vienoje komisijoje yra retenybe, komisijos yra visiškai tarptautines. Pažymiai diskutuojami iškart po gynimo, o apsprendžiami galutinai susirinkus visai 20 žmonių gynimo komisijos sudėčiai.
Vertingas MIREES studijų proceso tarptautiškumas, kuris yra šio projekto sėkmės garantas, ir kartu – pavyzdys, kaip gali būti organizuojamos socialinių mokslų studijų programos. Programoje dirbantys dėstytojai – įvairių šalių atstovai. Jie dirba 6 skirtinguose universitetuose, o be to – dėsto ir vadovauja MIREES studentams. Studijos vykdomos anglų kalba – tiek Bolonijos universitete, tiek tame, į kurį semestrui nusprendžia vykti studentas.
Verta paminėti, kad programą kūrė Bolonijos ir Vytauto Didžiojo universitetai ir būtent šių universitetų dėka ši programa sėkmingai auga toliau. Pernai, būtent MIREES darbų gynimų metu, mirė vienas šios programos dalyvių: prof. L. Donskis. Tiek studentai, tiek universitetų atstovai ir pernai, ir šiemet savo baigiamosiose kalbose minėjo apie neblėstamą profesoriaus įtaką. Šiemet kadencija baigiantis ES ambasadorius Rusijoje V. Ušackas sakė kalbą diplomų teikimo ceremonijoje. Programoje baigiamiesiems studentų darbas vadovauja arba/ir dėsto PMDF dėstytojai prof. A. Molis, prof. J. D. Mininger, doc. dr. R. Bulota, HMF dėstytojai prof. E. Aleksandravičius, prof. I. Dabašinskienė, doc. dr. V. Kalėdaitė ir kt.
S. Lozoraičio stipendijos laimėtoja- E. Giedraitytė
Stasio Lozoraičio stipendijų fondas, Lietuvių Fondas ir Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedra jau septintą kartą skelbė konkursą Lozoraičių stipendijai gauti. Stipendija skiriama magistro programos „Diplomatija ir tarptautiniai santykiai” pirmo ir antro kurso studentams, Lietuvos Respublikos piliečiams, atlikti praktiką LR ambasadoje Romoje. Šia iniciatyva fondas siekia įamžinti Lozoraičių šeimos nuopelnus steigiant diplomatijos studijas VDU ir prisidėti prie jaunų specialistų ugdymo.
Šiemet stipendija paskirta Diplomatijos ir tarptautinių santykių 1 kurso magistrantei Emilijai Giedraitytei , kuri jau nuo sausio mėnesio galės atlikti praktiką LR ambasadoje Romoje.
Baltarusijos tyrinėtojų kongresas šiemet vyks Varšuvoje
Rugsėjo 15-17 d. Varšuvoje, Lenkijoje bus surengtas jau 7-asis Baltarusijos Tyrinėtojų Kongresas – projektas, kurį nuo 2010 m. vykdo VDU PMDF Česlovo Milošo centras, LDK institutas ir Politikos mokslų institutas „Politinė sfera“.
Šis Kongresas tapo svarbiausiu kasmetiniu Baltarusijos akademiniu renginiu, į kurį susirenka 500-600 dalyvių iš viso pasaulio, kurių didžioji dalis – pagrindinių Baltarusijos studijų ir tyrimų institucijų atstovai. Šį Baltarusijos humanitarinių ir socialinių mokslų renginį buvo nuspręsta organizuoti už Gudijos ribų dėl ten egzistuojančios cenzūros ir apribojimų laisvai minčiai.
Visuomet vykęs Kaune, šiemet Kongresas buvo perkeltas į Varšuvą dėl finansinių sunkumų. Kaip įprasta, Kongrese visas tris dienas paraleliai vyks apie 20 sekcijų, skirtų Gudijos politikai, kultūrai, istorijai ir filologijai. Jau tapo tradicija, kad Kongreso metu apdovanojama geriausia per praeitus metus paskelbta publikacija, skirta Baltarusijai. Šiemet šalia baltarusių bus apdovanoti ir vokiečių autoriai, rašę apie Gudiją.
Kongrese dalyvauja PMDF Česlovo Milošo centro mokslininkai dr. Tomasz Blaszczak, dr. Rūstis Kamuntavičius bei VDU Istorijos katedros doktorantai.
