M. Z. Belmehdi: privalumas turtinga bei moderni biblioteka

Savo patirtimi apie Tarptautinės politikos ir vystymo studijas dalinosi VDU studijuojantis marokietis Mohamed Zakaria Belmehdi.

Kas paskatino pasirinkti būtent tokios krypties – tarptautinės politikos ir vystymo studijas ir kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete?

Mane traukia politikos mokslai, o dėstoma programa bei dalykai pasirodė labai įdomūs. Prieš atvažiuojant į Vytauto Didžiojo universitetą, visur ieškojau tinkamų politikos mokslų studijų anglų kalba. Radęs šias studijas VDU, iš karto pasirinkau jas, nes mane labai traukia Lietuva.

Jau studijuojate paskutinius metus, tad galbūt galėtumėte pasakyti, ką jums davė VDU tarptautinės politikos ir vystymo studijos?

Tarptautinės politikos ir vystymo studijos pagilino mano žinias apskritai, praplėtė suvokimą, kas yra politika. Sužinojau, kaip vystosi politika tam tikruose pasaulio regionuose. Šiuo metu galėčiau pasakyti, kad esu daug labiau pažengęs ir įsigilinęs tarptautinėje politikoje nei tuomet, kai atvažiavau čia pirmais metais. Nors manau, kad man vis dar reikia daug stengtis ir mokytis.

Kas Jums labiausiai patiko VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus?

Labai sunku išskirti vieną pliusą, aš esu 99 proc. patenkintas savo studijomis. Dauguma dalykų man yra įdomūs ir patinka, dauguma dėstytojų man padeda. Pati mokymosi sistema, renginiai, veiklos man labai patinka. VDU pliusai: aukšta mokslo kokybė, lanksti ir decentralizuota mokymosi sistema, daug įvairių renginių bei veiklų, tarptautinė aplinka ne tik tarp dėstytojų, bet ir studentų, draugiški dėstytojai, administracija ir žinoma studentai. Taip pat vienas iš privalumų yra turtinga bei moderni biblioteka. VDU trūkumai: mano nuomone, A ir B dalykų sistema turėtų būti pertvarkyta arba išvis jos atsisakyta, taip pat būtų geriau, jei dar pirmame kurse būtų akademinio rašymo paskaita.

Ar studijuodamas užsiėmėte ir kokia nors papildoma veikla? Dalyvavote universiteto klubų ar kitų organizacijų veikloje? Ką jums ši veikla davė? Ką patartumėt jauniems kolegoms?

Save galėčiau pavadinti pačiu aktyviausiu tarptautiniu studentu, nes dalyvavau beveik visuose ESN organizuojamuose renginiuose. Vėliau ir pats prisijungiau prie šios organizacijos, taip pat dalyvavau ir kitų organizacijų veiklose, tokių kaip akademinis politologų klubas, Rytų Azijos klubai ir t.t. Visa sukaupta patirtis man buvo labai naudinga, ypač organizacijų, susijusių su politika, ten išmokau lengviau išreikšti save. Vienuose klubuose buvau dėl to, kad ten būdavo smagu, kituose dėl to, kad galėjau pažinti kitas kultūras ir, žinoma, visos šios organizacijos leido man susipažinti su nuostabiais žmonėmis. Deja, taip pat galėčiau įvardinti ir 3 pagrindinius sunkumus, su kuriais susidūriau: pirma, ne visos organizacijos yra atviros užsieniečiams; antra, kai kurios organizacijos yra labai suvaržytos ir nepriima kitokios nuomonės ir, galiausiai, nežinau kodėl, bet tarptautiniai studentai nesidomi aktyvia veikla po paskaitų. Jaunesniems savo kolegoms siūlyčiau būtų aktyviais. Labai daug studentų domisi kitomis kultūromis, todėl nereikėtų bijoti būti ambasadoriais savo kultūros.

Ar pasinaudojote universiteto siūlomomis Erasmus+ ar dvišalių mainų galimybėmis? Jei taip, ar išvykimas buvo naudingas? Kokios patirties pasisėmėte? Ar studijos kitose valstybėse skiriasi nuo lietuviškųjų? Jei ne, kodėl nevykote?

Deja, bet dėl asmeninių priežasčių netapau Erasmus studentu. O taip pat, trečias ir ketvirtas kursas yra labai įdomūs, dėl to nenorėjau jų praleisti. Nors ir nestudijavau užsienyje, tačiau buvau išvykęs

Atranka į LR nuolatinės atstovybės biurą Ženevoje

Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje skelbia atranką į sekretoriaus(-ės), dirbančio(-ios) pagal terminuotą darbo sutartį, pareigybę.

Numatoma darbo pradžia – ne vėliau 2017 m. rugsėjo mėn.

Reikalavimai pretendentui:

– turėti aukštąjį išsilavinimą arba ne mažiau kaip trejų metų administracinio darbo patirties;

– būti susipažinusiam su Ženevoje veikiančių tarptautinių organizacijų institucine sąranga;

– mokėti dirbti kompiuteriu, naudotis MS Office programiniu paketu, duomenų bazėmis, biuro technika;

– mokėti anglų ir prancūzų kalbas: bent vieną jų – ne žemesniu kaip įgudusio vartotojo (C1) lygiu, kitą – ne žemesniu kaip pažengusio vartotojo (B1) lygiu,

– gebėti dirbti komandoje, analitiškai vertinti ir sisteminti informaciją, būti organizuotam, punktualiam, darbščiam, deramai atlikti savo pareigas, būti nepriekaištingos reputacijos;

– išmanyti raštvedybos taisykles, teisės aktų ir kitų tvarkomųjų organizacinių dokumentų rengimo taisykles, informacijos sisteminimą, kalbos kultūros taisykles;

– išmanyti ir laikytis diplomatinio protokolo bei profesinės etikos reikalavimų;

– saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, sužinotas einant tarnybines pareigas;

– atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Funkcijos:

– tvarkyti Atstovybės vadovo darbotvarkę;

– tvarkyti, sisteminti ir archyvuoti gaunamą ir siunčiamą dokumentaciją;

– formuoti atstovybės dokumentų bylas, rengti dokumentacijos planą, vadovo įsakymų dokumentų tvarkymo ir apskaitos klausimais projektus, tvarkyti archyvą, kontroliuoti bylų perdavimo į ministerijos archyvą procesą;

– rengti protokolinę korespondenciją (notas, sveikinimus, kvietimus) Ženevoje veikiančioms tarptautinėms organizacijoms ir užsienio valstybių nuolatinėms atstovybėms;

– teikti informaciją atstovybės veiklos klausimais telefonu, faksu ir elektroniniu paštu;

– organizuoti protokolinius renginius, susitikimus;

– tarpininkauti užsakant nuolatinius ir vienkartinius leidimus į Ženevoje veikiančias tarptautines organizacijas ir institucijas;

– padėti organizuoti LR valstybės pareigūnų vizitus ir susitikimus, užsakyti oro uosto paslaugas, rezervuoti vietas viešbučiuose, maitinimo įstaigose;

– rengti atsakymus į informacinio pobūdžio paklausimus;

– savo kompetencijos ribose rengti lydraščių projektus;

– vykdyti kitus tarnybinius atstovybės vadovo pavedimus.

Susidomėjusius prašome siųsti gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką iki š. m. birželio 9 d. darbo dienos pabaigos elektroniniu paštu adresu rimante.daunyte@urm.lt.

Kvietimas dalyvauti mokymuose apie korupcijos įtaką

Europos jaunųjų žurnalistų organizacija kartu su Patricija Elžbieta Zarankaite ir Vytauto Didžiojo universitetu vykdo projektą „Korupcijos atpažinimas, prevencija ir komunikacija“ ir kviečia birželio 15 d., korupcijos Lietuvoje tema besidominčius studentus, moksleivius, jaunimo organizacijų atstovus, dalyvauti Europos jaunųjų žurnalistų organizacijos projekto mokymuose „Kaip korupcija veikia jaunus žmones Lietuvoje?“.

Šio projekto pirmieji mokymai su dalyviais iš skirtingų Europos šalių įvyko šių metų Kovo 13-19 dienomis Antverpene, Belgijoje. Tęstiniai projekto mokymai organizuojami kiekvienoje šalyje narėje, kurios atstovai priklauso projektui. Antrasis susitikimas vyks Vilniuje kartu su jau projekte dalyvaujančiais 15 žurnalistų iš visos Europos ir dar 15 iš kiekvienos šalies atrinktais dalyviais. Į šį susitikimą bus atrinktas vienas mokymuose Kaune dalyvavęs dalyvis.

Mokymus ves: Baltosios pirštinės ir Jaunųjų gydytojų asociacija

Mokymų tikslas:

Paskatinti jaunus žiniasklaidos atstovus kovoti ir pranešti apie korupcijos atvejus, dalintis patirtimis ir geriausiomis praktikomis
Praplėsti žinias apie korupciją Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į jos tipologiją, įtaką šalies gerovei bei visuomenės įsitraukimą vietiniu, nacionaliniu ir Europiniu lygmeniu.

Ko mes ieškome?

Jaunų, motyvuotų žmonių, kurie domisi kovos prieš korupciją viešinimo galimybėmis ir galėtų aktyviai dalyvauti mokymuose vėliau prisidėdami prie projekto turinio kūrimo. Norint dalyvauti mokymuose reikia:

būti žurnalistais, medijų atstovais ar studentais (ypatingai žurnalistikos, medijų ir komunikacijos, teisės, tarptautinių santykių, politikos mokslų ir sociologijos);
būti ne vyresniu nei 30 metų;
atsiųsti savo CV;
atsiųsti savo 2 minučių vaizdo įrašą, kuriame pristatote Jūsų manymu šalyje įvykusį svarbiausią korupcijos atvejį. Jums suteikiama kūrybinė laisvė. Jeigu negalite nufilmuoti ar sukurti vaizdo įrašo, turite atsiųsti trumpą idėjų aprašą kokį jį galėtumėte sukurti mokymu metu (nufilmuoti panelinę diskusiją, padaryti interviu su mokymų dalyviais ir pan.).

Vaizdo įrašo atsiuntimas yra pageidautinas.

Ką mes siūlome Jus?

Vienas dalyvis iš kiekvienos šalies vietinių mokymų bus atrinktas – remiantis CV, atsiųstu vaizdo įrašu ir aktyvumu susitikimo metu Kaune – dalyvauti mokymosi kursuose Vilniuje Liepos 18d. Kursų metu dėmesys bus kreipiamas į vaizdo produkcijos gamybą ir kovos prieš korupciją atstovavimą. Kelionės išlaidos, apgyvendinimas ir maitinimas bus padengiami organizatorių. Mokymų metu dalyviai gaus patarimų ir reikiamos informacijos iš organizatorių.
Sertifikatą liudijantį Jūsų dalyvavimą vietos renginyje.
Galimybę tapti Europos jaunųjų žurnalistų organizacijos nariais, žurnalistais ir aktyvistais, besikonsentruojančiais į korupciją.

Prašome atsiųsti savo CV ir vaizdo įrašą iki birželio 13 d., adresu: Patricijai Elžbietai Zarankaitei, patricija.zarankaite@gmail.com. Jeigu yra klausimų, prašome nedvejojant rašyti.

Mokymų laikas ir vieta: Birželio 15 d. 10 val. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (V. Putvinskio g. 23).

R. Holsti vardinė profesūra – VDU profesoriui Alpo Rusi

Suomijos Užsienio reikalų ministerija suteikė vienkartinę 20 tūkst. eurų paramą Rudolfo Holsti vardinei profesūrai Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete.

R. Holsti vardinės profesūros parama buvo skirta dr. Alpo Rusi, ambasadoriui emeritui, profesoriui adjunktui Helsinkio universitete. Nuo 2016 m. kovo dr. A. Rusi yra vizituojantis profesorius Vytauto Didžiojo universitete.

Lietuva ir Suomija yra Baltijos jūros regiono šalys, todėl jas sieja bendri interesai ne tik Europos Sąjungoje, bet ir saugumo bei politikos klausimuose. Vardinė profesūra skatins dalinimąsi žiniomis, susijusiomis su bendradarbiavimu Baltijos jūros regione, ypač jo ateities iššūkiais. Ji taip pat prisidės prie gilesnio universitetų bendradarbiavimo šiose dviejose šalyse.

„Ambasadorius Alpo Rusi ilgai ir pagirtinai dirbo Suomijos užsienio diplomatinėje tarnyboje bei Suomijai naudos davusiose tarptautinėse tarnybose. Vardinės Rudolfo Holsti profesūros skyrimas jam yra naudingas žingsnis tiek Suomijai, tiek Lietuvai“, – sakė Suomijos užsienio reikalų ministras Timo Soini.

Profesūros paskelbimas prisidės prie žinių skleidimo apie Rudolfą Holsti (1881-1945) ir jo gyvenimo pasiekimus einant užsienio reikalų ministro pareigas Suomijoje šalies ankstyvos nepriklausomybės metais, 1919–1922 m., ir sunkumų laikmečiu 1936–1938 m. Jis taip pat atstovavo Suomijai kaip ypatingasis pasiuntinys į Rygą, Taliną, Berną ir Tautų Sąjungą 1919–1940 m.

Vieša ekspertų diskusija

2017 05 03 vyko vieša ekspertų diskusiją „Ar galime sukurti stabilią Europą?“

Didėjantys iššūkiai Europos stabilumui ir galima agresija iš Rusijos, mažėjantis demokratijos ir teisinės valstybės faktorius kaimyniniuose regionuose ir valstybėse, augančios migracijos tendencijos ES Pietų kaimynystės valstybėse, netikrumas dėl ES po „Brexit“ kelia esminį klausimą – ar mes galime sukurti stabilią Europą?

Diskusijoje dalyvavo LR Seimo narė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Kartu diskutavo Matthieu Grandpierron – politikos analitikas, jaunesnysis tyrėjas tarptautinių santykių srityje Ecole Polytechnique mokymo institucijoje, Katalikiškojo Vendée universiteto lektorius. Diskusiją vedė VDU Politologijos katedros lektorius dr. Giedrius Česnakas.

Interviu su prof. dr. Liudu Mažyliu

VDU Viešojo administravimo katedros docentas dr. Kastytis Antanaitis pakalbino VDU profesorių dr. Liudą Mažylį, kuris kovo pabaigoje Vokietijos diplomatiniame archyve rado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba.

Tautos fondo stipendijos- PMDF studentėms!

Džiaugiamės gražiu bendradarbiavimo su Tautos fondo (Lithuanian National Foundation) atstovais. Jau antri metai VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto studentai sulaukia fondo paramos. Tautos fondas yra kultūros bei švietimo labdaros organizacija, kurios vienas iš tikslų yra studentų tautinės savimonės ugdymas, integravimas į dabartinį technologinį ir vakarietišką pasaulį.

Šiemet Tautos fondo globojamo Steponių stipendijos fondo valdytojai, įvertinę politikos mokslų magistrantūros studijų studentų veiklas, studijų rezultatus bei iniciatyvas, vardines stipendijas skyrė PMDF Diplomatijos ir tarptautinių santykių 2 kurso studentei Orintai Znojevaitei ir Šiuolaikinės Europos politikos 1 kurso studentei Gabrielei Markūnaitei.

2016 m stipendija buvo skirta Šiuolaikinės Europos magistrantui Marijui Savickui.

O. Jakavičiūtė: čia plačios galimybės save realizuoti

Apie politikos mokslų studijas bakalauro programoje ir Šiuolaikinės Europos politikos magistro studijų programoje dalinasi Šiuolaikinės Europos politikos pirmojo kurso studentė Odeta Jakavičiūtė

Kas paskatino pasirinkti būtent Šiuolaikinės Europos politikos studijas ir kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete? Tai buvo laimingas atsitiktinumas ar ilgai gvildentas noras?

Po politikos mokslų bakalauro studijų VDU ilgai galvojau ką noriu veikti – toliau studijuoti ar pradėti darbo paieškas. Tačiau nusprendžiau studijuoti ir pasirinkau ŠEP programą, nes tuo metu man ji buvo priimtiniausia, norėjau pagilinti, sustiprinti žinias apie ES ir tuo pačiu kitas Europos valstybes ir pan.

Studijuojate antrą semestrą, tad galbūt galėtumėte pasakyti, ką jums davė VDU Šiuolaikinės Europos politikos studijos?

VDU ŠEP studijos padėjo labiau suprasti ES integracijos procesą, ES įvairias politikas ir sprendimus, kiekvienos ES narės svarbą bendruomenėje. Be to, padėjo suvokti, kad itin svarbu skaityti literatūrą, mokėti dirbti ne tik individualiai, bet ir grupėmis.

Kas Jums labiausiai patiko VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus/privalumus?

VDU galiu drąsiai vadinti savu universitetu, nes studijavau ir bakalauro studijose ir dabar tęsiu magistro studijas. Čia puiki atmosfera, plačiai mąstantys žmonės, kurie turi savo nuomonę, kritišką mąstymą kas tik dar labiau skatina domėtis aplink vykstančiais dalykais.

Ar studijuodama užsiėmėte ir kokia nors papildoma veikla? Dalyvavote universiteto klubų ar kitų organizacijų veikloje? Ką jums ši veikla davė? Ką patartumėt jauniems kolegoms?

Deja, niekur nedalyvavau dėl tam tikrų priežasčių. Jaunesniems kolegoms patarčiau įsitraukti į organizacijų, klubų veiklą jeigu yra didelis noras ir daug idėjų. VDU yra tikrai plačios galimybės save realizuoti ne tik konkrečiose studijose, bet ir papildomoje veikloje.

Niekur nedalyvavau, bet mano kolegos yra dalyvavę ir tikrai džiaugėsi galimybe išvykti pagal Erasmus+ programą, įgyti naujos patirties ir tuo pačiu įsitikinti, kad studijos VDU niekuo nesiskiria nuo daugelio šalių universitetų.

Ar naudojotės galimybe įgyti gretutinę specialybę? Jei taip, kaip sekėsi ir kaip ją vertinate? Jei ne, kodėl nesirinkote?

Ne. Buvau apie tai galvojus, tačiau pabijojau, kad gali būti per sunku mokytis. Vis tik, jei studentas ryžtasi, tai yra puiki galimybė įgyti dar vienos specialybės pagrindus. Tai tikriausiai gali padėti lengviau siekti karjeros.

Kokie jūsų tikslai ir planai artimiausioje ateityje? Ar siejate savo ateitį su studijuojama specialybe?

Kol kas tikslų ir planų aiškių neturiu. Labai norėčiau, kad gyvenimas susidėliotų taip, jog galėčiau savo ateitį sieti su šia politikos mokslų specialybe, kad galėčiau panaudoti įgytas žinias ir kompetencijas.

Ar ruošiatės studijuoti doktorantūros programoje? Kokias studijas planuojate rinktis?

Nesiruošiu. Norėčiau save labiau realizuoti praktinėje veikloje.

Ko palinkėtumėte besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete?

Palinkėsiu nebijoti rinktis politikos mokslų studijų, sėkmės, būti aktyviems, nebijoti kritikos ir visada drąsiai bei argumentuotai reikšti savo nuomonę.

M. Makaveckaitė: Būkit smalsūs ir iniciatyvūs!

Viešojo administravimo studijų programos 3 kurso studentė Miglė Makaveckaitė pasakoja apie savo studijas PMDF

Kas paskatino pasirinkti būtent viešojo administravimo studijas ir kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete? Tai buvo laimingas atsitiktinumas ar ilgai gvildentas noras?

Viešojo administravimo studijas pasirinkau, kadangi sudomino studijų programa, suteikiamos galimybės ne tik tobulinti specialybines žinias, bet ir plėsti akiratį, pasaulėžiūrą, renkantis pasirenkamus dalykus (itin daug užsienio kalbų). Tai buvo kryptingas pasirinkimas, siekiant tolimesnių tikslų. Taip pat patogi universiteto lokacija, kadangi mano gimtasis miestas Kaunas.

Jau studijuojate paskutinius metus, tad galbūt galėtumėte pasakyti, ką jums davė VDU viešojo administravimo studijos?

Viešojo administravimo studijos suteikė žinių apie darbo valstybės tarnyboje specifiką, politinę sistemą, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje vykstančius politinius procesus.

Kas Jums labiausiai patiko VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus?

Labiausiai patiko galimybė studijuojant specialybinius dalykus papildomai rinktis iš plataus pasirenkamų dalykų sąrašo. Itin gausus kalbų pasirinkimas. Mano manymu, universitetas suteikia daug galimybių tobulėti ne tik profesinėje srityje, bet ir kaip asmenybei, tiems, kurie nori mokytis, yra smalsūs ir suinteresuoti.

Ar naudojotės galimybe įgyti gretutinę specialybę? Jei taip, kaip sekėsi ir kaip ją vertinate? Jei ne, kodėl nesirinkote?

Rinkausi studijuoti ekonomikos ir finansų gretutines studijas ir tikrai nesigailiu! Nors buvo situacijų, kuomet buvo nelengva suderinti gretutinių ir specialybinių dalykų laikus susidarant tvarkaraštį, tačiau studijų metu gavau ypatingai daug informacijos, žinių ir įgūdžių, kurie, tikiu, tikrai yra ir bus labai naudingi ateityje.

Kokie jūsų tikslai ir planai artimiausioje ateityje? Ar siejate savo ateitį su studijuojama specialybe?

Taip sieju savo ateitį su specialybe ir dar planuoju studijuoti magistro programoje.

Ko palinkėtumėte besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete?

Būkit smalsūs ir iniciatyvūs 🙂 Kiek pastangų įdėsite kurdami savo ateitį, tokią ir turėsite. Sėkmės! 🙂

O. Znojevaitė: VDU nenubrėžia tau rėmų

Orinta Znojevaitė, antro kurso Tarptautinių santykių ir diplomatijos studijų magistrantė, pasakoja apie savo studijas PMDF.

Kas paskatino pasirinkti būtent politikos mokslų studijas ir kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete? Tai buvo laimingas atsitiktinumas ar ilgai gvildentas noras?

Kaip ir visi vaikai, taip ir aš vaikystėje turėjau savo svajonių profesiją, tačiau tai nebuvo politikos mokslai. Kai buvau vaikas, labai norėjau studijuoti mediciną, mėgau biologijos pamokas. Tačiau supratusi, kad nemėgstu kraujo ir į viską galiu žiūrėti tik iš teorinės pusės, nusprendžiau, kad medicinos studijos nebūtų man tikę. Mokykloje savęs neribojau ir nesistengiau susitelkti tik į vieną pamoką. Mėgau menus, ypač muziką ir teatrą, lietuvių, anglų bei rusų kalbų pamokas. Tačiau labiausiai man patiko istorijos pamokos, kurios ir buvo pagrindas studijų pasirinkimui. Atėjus stojimų į aukštąsias mokyklas metui, turėjau dvi studijų sritis kuriomis domėjausi – teisės ir politikos mokslų. Pastarosioms studijoms teikiau pirmenybę todėl stojimų sąraše įrašiau pirmu numeriu. Vytauto Didžiojo universitetą labiau pavadinčiau laimingu atsitiktinumu nei pasirinkimu, tačiau šį atsitiktinumą galėčiau įvardinti kaip kol kas geriausią savo gyvenime.

Kas Jums labiausiai patinka VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus/privalumus?

Šiame universitete man labiausiai patinka artes liberales principas, kuris suteikia galimybę savirealizacijai. Taip pat – galimybė pasirinkti kituose fakultetuose dėstomus dalykus. Pavyzdžiui, mane visuomet domino menai. Pirmame kurse turėjau galimybę lankyti Meno praktikumo (vaidybos) paskaitą. VDU nenubrėžia tau rėmų, gali tobulėti ne tik savo studijuojamoje specialybėje, bet ir kitose srityse.

Ar studijuodamas užsiėmėte ir kokia nors papildoma veikla? Dalyvavote universiteto klubų ar kitų organizacijų veikloje? Ką jums ši veikla davė? Ką patartumėt jauniems kolegoms?

Studijuodama ketvirtame kurse, prisijungiau prie naujai įkurto Amerikos Studijų Klubo (angl. Club of American Studies), nes visuomet domėjausi Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – ne tik iš politinės perspektyvos, bet ir iš istorinės bei kultūrinės pusės. Taip pat 2015 metais prisijungiau prie LSDJS Kauno miesto skyriaus, o 2016-2017 laikotarpiu buvau šio skyriaus pirmininkė. Visa papildoma veikla padeda atrasti dominančias sritis, gilinti žinias, įgūdžius bei išreikšti save.

Kaune, o ypač VDU, sukurta daug galimybių naudingai praleisti laisvalaikį (universiteto teatras, choras, meno erdvės bei klubai). Tad kolegoms norėčiau patarti nedvejoti ir prisijungti prie papildomų veiklų, nes jos padeda savirealizacijos procese.

Bakalauro studijose šia galimybe nepasinaudojau. Tačiau studijuodama magistro studijose, dalyvavau Erasmus+ šalyse partnerėse programoje. Mainų metu 5 mėnesius studijavau Sankt Peterburgo valstybiniame universitete, Rusijoje. Šią šalį pasirinkau todėl, kad savo baigiamajame magistro darbe analizuoju santykius tarp dviejų stiprių tarptautinės sistemos aktorių (JAV ir Rusijos). Studijų principas Sankt Peterburgo valstybiniame universitete labai panašus į VDU – studijos interaktyvios, studentai skatinami išreikšti savo nuomonę diskusijų metu. Manau, kad visi Erasmus+ ir dvišaliai mainai yra naudingi, nes šių mainų metu susipažįsti su kitos šalies studentais bei dėstytojais, gali palyginti studijų programas bei dėstomų dalykų kokybę, pažinti kitos šalies tradicijas bei įgyji patirties.

Ar naudojotės galimybe įgyti gretutinę specialybę? Jei taip, kaip sekėsi ir kaip ją vertinate? Jei ne, kodėl nesirinkote?

Galimybe įgyti gretutinę specialybę nesinaudojau, tačiau šią galimybę svarsčiau. Įstojusi į VDU, sužinojau apie gretutines studijas. Kadangi viena iš specialybių, kurią norėjau studijuoti, buvo teisė, svarsčiau pasirinkti teisės gretutines studijas. Dėl šio sprendimo konsultavausi su asmenimis, pristatančiais šią programą įvadinės savaitės metu. Jie patarė prieš pasirenkant gretutines studijas pabandyti teisės paskaitą ir tik tuomet nuspręsti ar aš to tikrai noriu. Pasibaigus semestrui. supratau, kad teisė nėra ta studijų sritis, kurią aš norėčiau studijuoti, tad gretutinių studijų nepasirinkau.

Kokie jūsų tikslai ir planai artimiausioje ateityje? Ar siejate savo ateitį su studijuojama specialybe?

Baigusi politikos mokslų bakalauro studijas, svarsčiau šiek tiek keisti sritį ir studijuoti ne politikos mokslų magistrą. Tačiau analizuojant siūlomas programas, Diplomatijos ir tarptautinių santykių programa buvo vienintelė, kuri tikrai sudomino. Tuo pačiu galimybė šią programą studijuoti anglų kalba nulėmė galutinį apsisprendimą tęsti studijas VDU.

Ko palinkėtumėte besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete?

Būsimiems studentams norėčiau palinkėti atkaklumo, pasitikėjimo savimi bei aktyvaus įsitraukimo ne tik į studijas, bet ir į VDU gyvenimą.