R. Sakadolskio medijų laboratorija – idėjų įprasminimui
Gegužės 3 d., VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre oficialiai atidaryta Lietuvos ir JAV žurnalisto, VDU lektoriaus Romo Sakadolskio medijų laboratorija.
Simbolinę, Pasaulinę spaudos laisvės, dieną (angl. Unesco Press Freedom day) vykusio renginio metu savo prisiminimais apie šviesios atminties R. Sakadolskį dalinosi jo artimi bičiuliai, kolegos ir studentai: VDU prof. Audronė Nugaraitė, žurnalistas Rytas Staselis, studentas Tautvydas Bulvičius, JAV lietuvių ir Lietuvos žurnalistas, doc. Mykolas Drunga, žurnalistas ir prodiuseris, VDU docentas Rytis Zemkauskas, BNS žurnalistė Austėja Masiokaitė it kt.
„Romas Sakadolskis buvo ne tik principingas ir sąžiningas žurnalistas, bet ir išskirtinio pedagoginio talento dėstytojas. Mums, katedros bendruomenei, teko didelė laimė jį geriau pažinti, su juo diskutuoti, iš jo mokytis. Iš jo sklidusi ypatinga šviesa, vidinė inteligencija, pagarba kiekvienam skatino visus šalia esančius tobulėti, dalintis, būti atvirais ir tolerantiškais vienas kitam. Džiaugiamės galėdami įamžinti Romo atminimą Vytauto Didžiojo universitete“, – sakė VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja prof. Kristina Juraitė.
Universiteto misija – R. Sakadolskio darbų tęstinumas
„Likę nebaigti Romo darbai tik dar labiau įpareigoja mus tęsti jo pradėtus sumanymus ir taip įprasminti jo atminimą padarant tai, ko jis nesuspėjo. Tas svarbu ne tik mums, bet ir profesionalumo viršūnių siekiančiai jaunajai žurnalistų kartai“, – mintimis dalijosi VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė A. Nugaraitė.
Praėjusių metų vasarį Lietuvą sujaudino Romo Sakadolskio netektis, tačiau bendruomenei pavyko pabaigti jo pradėtus darbus – Vytauto Didžiojo universitete duris atvėrė moderni medijų laboratorija, kurioje nuolat organizuojami praktiniai užsiėmimai ir individualios konsultacijos su įvairių sričių profesionalais, mokoma vaizdo įrašų kūrimo, skaitmeninio montažo, scenarijaus kūrimo, šviesos naudojimo fotografijoje ir kinematografijoje, fotografavimo ir fotografijų apdirbimo pagrindų, post-produkcijos ir kitokio darbo su medijomis.
„Dirbdamas universitete R. Sakadolskis savo sukauptą praktinį žurnalisto patyrimą gebėjo paversti profesinėmis inovacijomis, suteikiančiomis galimybių jaunajai žurnalistų kartai tobulėti, įgyti būtinų kompetencijų, žinoti srities naujienas, mokytis iš gerųjų pasaulio žurnalistikos pavyzdžių. Pasitelkdamas tradicines mokymo formas – paskaitas, seminarus, kūrybines dirbtuves, jis kartu inicijavo naują darinį – virtualią Medijų laboratoriją, su tikslu ateityje paversti ją realia“, – prisiminė Audronė Nugaraitė.
Visuomenei atviroje R. Sakadolskio medijų laboratorijoje, pasitelkus žurnalisto sukauptą komunikacijos mokslų biblioteką ir naujausias technologijas, studentai, dėstytojai, universiteto svečiai gali inicijuoti novatoriškus naujųjų medijų, reklamos ir kitus audiovizualinius projektus, įgyti praktinės patirties, bendradarbiauti, susitikti su socialiniais partneriais. Būsimi žurnalistikos ir komunikacijos profesionalai čia skatinami ne tik kurti konkurencingus medijų produktus, bet ir palaikyti vertybinius profesionalios žurnalistikos standartus. Tokio pobūdžio laboratorijos įkūrimas buvo dar paties Romo Sakadolskio idėja.
Leonido Donskio bibliotekoje – žurnalisto knygų kolekcija
Šių metų vasarį VDU atidarytai šviesios atminties filosofo, profesoriaus Leonido Donskio bibliotekai patikėta R. Sakadolskio leidinių kolekcija. „Bibliotekos lentynose jau prieinamas daugiau kaip 2 000 knygų rinkinys – tai neįkainojama dovana Universiteto akademinei bendruomenei, ypatingas intelektinis turtas žurnalistikos, medijų ir viešosios komunikacijos tyrėjams bei studentams“, – kolekciją pristatė VDU bibliotekos direktorė Lina Bloveščiūnienė.
Sovietinės okupacijos metais Romo Sakadolskio balsas „Amerikos balso“ eteryje siuntė Lietuvai laisvo ir svetimos propagandos neapnuodyto žodžio tiesą bei malšino informacijos alkį. Grįžęs į Lietuvą jis aktyviai įsijungė į visuomeninę veiklą, rūpinosi Lietuvos žurnalistikos ateitimi, žiniasklaidos pilietiškumu ir etika, dosniai dalijosi tiriamosios žurnalistikos patirtimi. Gyvenimo ir veiklos prioritetai leido surinkti įspūdingą leidinių kolekciją.
Knygų turinys atspindi iškiliausio Lietuvos žurnalisto nuolatinį viso gyvenimo rūpestį laisvo žodžio sklaida, parlamentarizmo ir demokratijos tradicijų puoselėjimą, pagarbą laisvės idealams bei pilietiškumui. R. Sakadolskio žmonos Emilijos Sakadolskienės dovanota knygų kolekcija bibliotekos fondus papildė žurnalistikos sociologijai, medijų ir informaciniam raštingumui, žiniasklaidos etikai, politikos ir žurnalistikos sankirtoms skirti leidiniai.
Vorkutos kolektyvinio sąmoningumo transformacijos
Gegužės 2 d., antradienį, 16:15 val. VDU daugiafunkciame mokslo ir studjų centre (V. Putvinskio 23, 101 aud.) vyks PMDF Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjo, filosofo, profesoriaus Gintauto Mažeikio vieša paskaita „VORKUTA: Tarp Gulago Molocho ir Valdžios vertikalės Leviatano“.
Pranešimo tikslas yra remiantis vykdytu lauko tyrimu (2017 balandis), interviu, stebėjimais analizuoti Vorkutos apylinkių kolektyvinio sąmoningumo transformacijas. Pranešimo metu bus aptariama filosofinės, analitinės antropologijos tyrimų metodologija, pateikiama Gulaginės martirologijos analizė ir kritika, Vorkutlago poezijos ir sąmoningumo analizė, Vorkutos sovietinės utopijos kritika, Didžiosios šachtininkų nerimasties (1989-1998) interpretacija bei naujosios valdžios vertikalės formavimo, naujojo engimo ir Žlugimo kritika.
Viešos paskaitos metu bus aptariama Aušvicą ir Gulagą analizuojanti literatūra, jos metodologijos ir galimybės. Praešime bus išskiriamos svarbiausios laiką ir įvykius charakterizuojančios metaforos, kurios jau vienaip ar kitaip Gulago ir Vorkutos kontekste buvo naudotos poetų, režisierių ir plačiai diskutuotos, sulaukusios rezonanso. Šios pagrindinės metaforos būtų “Sniego Molochas“ (J. Markovos poezija), Metistofelis Vorkutlage (pagal Vorkutos Dramos teatro repertuarą) ir šiuolaikinis Leviatanas (remiantis A. Zviagincevo filmo metafora ir O. Chmaros šiuolaikine poezija). Tyrimo metu buvo renkami duomenys apie kolektyvinę reikšmę turinčius artefaktus (institucines martirologijas, urbanistiką, architektūrą), vykdoma diskursų (poezijos, romanų, laikraščių, medijų), įvykių (protesto akcijų ir pasidavimo) analizė. Gauti duomenys yra analizuojami remiantis Kritinės teorijos, Simbolinių mąstymo formų ir funkcijų, analitinės antropologijos teorijomis. „Kas po to“? „Kas pasikeitė“, ar tikrai „Čia nebūna skaudu“?
L. Mažyliui – Kauno miesto garbės piliečio vardas
Vasario 25 d. Kauno miesto taryba vieningai sutarė profesorių Liudą Mažylį paskelbti Kauno miesto garbės piliečiu, o šį titulą jam suteikti simbolinę dieną – 2018 metų Vasario 16-ąją. ijai įvertinant bei pagerbiant VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto mokslininką: „Tuo pačiu turime dėti visas pastangas, kad šimtmečio proga šis dokumentas būtų eksponuojamas Kaune. Tai būtų du patys svarbiausias šimtmečio minėjimo akcentai.“
Kauno miesto savivaldybės apdovanojimų tarybos pirmininkas Benjaminas Želvys sakė, kad L. Mažyliui apdovanojimą prasminga suteikti, kai Lietuva minės valstybės atkūrimo šimtmetį. „2018 metais yra šimtmetis ir L. Mažylis yra tiesiogiai surištas su Akto radimu“, – kalbėjo jis.
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą suradęs VDU profesorius dar šiemet bus apdovanotas ir garbingiausiu Kauno miesto savivaldybės teikiamu apdovanojimu – 1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu. Tai numatyta liepos 6 d., per Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.
Kauno miesto tarybos sprendimu, šiemet Kauno miesto garbės piliečių vardai bus suteikti ne tik prof. Liudui Mažyliui, bet ir nusipelniusiems kauniečiams Jūratei Elenai ir Česlovui Norvaišoms.
Kauno miesto garbės piliečio vardas nuo 1991-ųjų teikiamas nusipelniusiems asmenims, savo darbais ir veikla meno, mokslo, kultūros, sporto ir visuomeninėje bei kitose srityse garsinantiems Kauno miesto vardą Lietuvoje ir svetur, taip pat už svarų indėlį kuriant Kauno miesto gyventojų kultūrinę, ekonominę, socialinę ir dvasinę gerovę
Aukštojo mokslo reforma: nuo savo kvailumo vaistų nėra
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros profesorius Antanas Kulakauskas
Kai kurie aukštąjį mokslą reglamentuojantys Lietuvos Konstitucijos straipsniai šiandien atsidūrė de facto toje pačioje vietoje, kaip ir Josifo Stalino Konstitucijoje išvardintos laisvės – ten buvo išvardintos beveik visos, tačiau tikrovėje jų nebuvo: jei kas būtų pareikalavęs, būtų važiavęs pas meškas. Žinoma, dabar tokio pavojaus nėra, tačiau teigiamo rezultato – taip pat.
Konstitucijoje yra straipsnis, kuris skelbia, kad mokslas ir tyrinėjimai yra laisvi. Ar tai reiškia, kad auditorijoje galima šnekėti ką nori? O gal geriau būtų skelbti, kad Lietuvos akademinė bendruomenė privalo pareikšti savo nuomonę mokslo ir studijų klausimais? Prieš 2009 m. reformą Lietuvos mokslininkų sąjungos vardu buvo pateiktas siūlymas įtraukti tokį straipsnį, tačiau jis taip ir liko pageidavimų koncerto lygmenyje, nors buvo išsiųstas visiems Seimo nariams. Atrodo, lyg visiems tiesiog nusibodo apie tą reformą kalbėti, tai taip paskubom ir priėmė.
Kitas man kaip politologui ir istorikui absurdiškai atrodantis LR Konstitucijos straipsnis skelbia, kad gerai besimokantiems studentams valstybiniuose universitetuose yra garantuojamas nemokamas mokslas. Turint omenyje mūsų šalies sąlygas, gyventojų ekonomines galias, tai yra absurdiška, kaip ir tai, kad Konstitucinis teismas sprendžia, kas yra gerai besimokantis studentas – kitaip sakant, pedagogikos klausimas tapo konstitucinės jurisprudencijos klausimu.
Reforma reiškia viena – dar labiau apkarpyti universitetų biudžetus
Vis dėlto įdomiausia, jog kad ir kiek reformų svarstėme iki šiol nebuvo suformuluotas universiteto apibrėžimas – politologine, administracine ir finansavimo prasme. Pagal organizacinę finansinę struktūrą, arba santykį tarp mokslo, tyrimų ir studijų, daugelis Lietuvos universitetų kaip buvo, taip ir išlieka, sovietinio tipo aukštosiomis mokyklomis. Tuo tarpu dauguma Vakarų universitetų dar nuo XIX a., remdamiesi Prūsijoje pradėta reforma, pamatine ar pirmine universitetą struktūruojančia veikla pasirinko mokslo tyrimus. Universitetas yra mokslo tyrimų įstaiga, rengianti aukštos humanitarinės kultūros, atitinkamų sričių kvalifikuotus specialistus – o ne skirtus konkrečiai darbo vietai, kaip norėtų Lietuvos verslininkai ar tam tikri politikai.
Sovietinė mokslo ir studijų sistema buvo instituciškai dvinarė – mokslo tyrimai koncentravosi ne universitetuose, o Mokslo akademijos ir žinybiniuose institutuose. Tokia sovietinių laikų struktūra Lietuvoje išliko iki šiol – universitetuose 70 proc. finansų, etatų ir darbo laiko skiriama studijoms, ugdomajam procesui, ir tik 30 proc. lieka mokslui. Tuo tarpu daugumoje Vakarų universitetų mokslui skiriama mažiausiai 50 procentų – net Lenkijos universitetuose, nors ten taip pat yra mokslo akademija su savo institutais.
Tarkime, Harvardo universitetas mokslo tyrimams skiria 36 mlrd. JAV dolerių – taigi, tris ketvirtadalius viso biudžeto, kuris 2015-2016 mokslo metais siekė apie 46 milijardus. Studentų Harvarde yra apie 20 tūkstančių, tad panašiai kaip Vilniaus universitete, tačiau biudžeto didžioji dalis skirta tyrimams – studentai ruošiami per mokslą. Kalifornijos Berklio universitetas, kurį „U.S. News & World Report“ reitingavo geriausiu valstybiniu universitetu JAV, turi dvigubai daugiau studentų, apie 40 tūkst., tuo tarpu biudžetas dvigubai mažesnis – apie 22 milijardai. Pagal pasiekimus gamtos mokslų srityje, šis universitetas pirmauja pasaulyje ir lenkia visus privačius universitetus.
Buvo kalbų, kad Lietuvos aukštosios mokyklos galėtų pasivyti šiuos universitetus reitinguose. Toks lenktyniavimas – tai tarsi Eurolygoje „Žalgiris“ žaistų su keturiais žaidėjais aikštelėje, o REAL, „Barcelona“ ir kiti – su penkiais. Kai pas mus ruošiasi „reformuoti“, tai reiškia, kad ruošiasi taupyti pinigus, nors ir sako, kad neva dėl kokybės. Kai Gintaro Steponavičiaus valdomoje ministerijoje buvo pradėta reforma „dėl kokybės“, maždaug triskart padaugėjo abiturientų, išvažiuojančių iš Lietuvos.
Atlyginimai pas mus skaičiuojami priklausomai nuo studentų skaičiaus. Noriu priminti, kad tarpukario laikų Vytauto Didžiojo universitete tai buvo nesusieti dalykai – kaip ir Vilniaus universitete Rusijos imperijos laikais. Kitaip tariant, profesoriai ir adjunktai buvo mokslininkai, kurie pirmiausia tyrė kažką ir po to ruošė studentus tų tyrimų pagrindu. Tarpukario VDU bazinis atlyginimas profesoriams buvo mokamas net tuo atveju, jei jie nieko nedėstė, tačiau dirbo mokslinį darbą, o už paskaitas buvo mokami priedai.
Panašiai ir su mokytojo krūviu – pavyzdžiui, Danijoje 1 pamoka trunka 45 min., tačiau priskiriamas 2 val. krūvis – įskaičiuojant pasiruošimą jai. O pas mus įskaičiuoja tik pačią pamoką, o ruošiesi jai ar ne, tai jau tavo reikalas. Kaip galima tikėtis kokybės?
Nevadiname dalykų savais vardais
Didžiausia problema, kaip pastebėjo Nobelio premijos laureatas ir VDU garbės daktaras Česlovas Milošas – kad mes daiktų ir reiškinių nevadiname savais vardais. Sakome, kad nuo sovietmečio Lietuvoje padaugėjo universitetų – tačiau iš tiesų padaugėjo tik pavadinimų. Nuo SSRS žlugimo mūsų šalyje atsirado tik vienas naujas valstybinis universitetas – buvo atkurtas tarpukariu veikęs Vytauto Didžiojo universitetas. Visi kiti buvo pervadinti, prijungti arba pakeitė statusą.
Ir vėl grįžtame prie fakto, jog neturime tikslaus universiteto apibrėžimo. Tarkim, Lenkijoje 2011 m. vykdant reformą buvo išskirti konkretūs universitetų tipai: klasikinis, technikos, profilinis, politechnikos ir akademija.
Klasikiniais apibrėžti universitetai, turintys teisę teikti daktaro laipsnius bent dešimtyje mokslo sričių, iš kurių bent du turėtų būti iš humanitarinių ir socialinių mokslų, matematikos, negyvosios gamtos (angl. inanimate nature) ir technologijų arba gyvosios gamtos ir technologijų. Technikos universitetai turi teisę teikti daktaro laipsnius bent dešimtyje sričių, iš kurių bent 6 yra technikos mokslų. Profiliniai universitetai, kaip ir politechnikos, turi siūlyti doktorantūrą bent šešiose srityse, iš kurių 4 – pagal atitinkamą profilį (pavyzdžiui, sporto universitete – keturi sporto srities daktaro laipsniai). Na, o akademijos gali vykdyti doktorantūros studijas bent dviejose srityse.
Tuo tarpu Lietuvoje visi universitetai reitinguojami pagal vieną šabloną, vienodai, nesvarbu, ar vykdo doktorantūros studijas vienoje srityje, ar 20. Juokingi žaidimai – bet nuo savos kvailybės vaistų nėra.
Reforma didina ne visuomenės, o valdžios ir verslo įtaką
Kitas dalykas – sakoma, kad reformos siekis yra mažinti universitetų autonomiją ir didinti visuomenės įtaką. Iš tiesų, siekiama didinti visuomenėje turinčiųjų galią arba, paprasčiau tariant, stambaus verslo ir valdžios įtaką.
Sudarant universitetų tarybas 2009 metais, Lietuva nusižiūrėjo Danijos modelį, tačiau pritaikė jį atbulai – mūsų tarybose, kurios priima strateginius sprendimus, dalyvauja universiteto partneriai. Bet partneriai Lietuvoje yra paskiriami lyg pagal Munistų vedybų principą – ministrui nutarus. O kaip tas partneris su universitetu partneriauja? Ateina į posėdį, pasiklauso, išgeria vyno su rektoriumi ir išeina?
Priešingai nei pas mus, Danijos įstatymuose yra aiškus partnerio apibrėžimas: tai verslo ir kitokios visuomeninės organizacijos, kurios yra su universitetu pasirašiusios abipusiais įsipareigojimais pagrįstą sutartį. Tuo tarpu Lietuvoje universitetams tiesiog paskiriamas atstovas, kuris turi pageidavimų, tačiau niekuo tau neįsipareigoja – tai pageidavimų koncertas, ir tiek.
Lietuvos aukštasis mokslas vis dar krizėje, tačiau valdžia nesistengia jos įveikti. Įstatymuose turi būti įtvirtinta, ko konkrečiai reikia, kad būtų įgyvendinti Konstitucijoje įrašyti esminiai principai – bet pirma reikia nutarti, kokio švietimo Lietuvoje mes norime. Kol kas apie tai apskritai nėra svarstoma diskusijose apie mūsų šalies ateitį – na, teoriškai, matyt, galima gyventi ir visai be universitetų.
***
Komentaras buvo išsakytas VDU „Santaros-Šviesos“ diskusijoje „Ar galime protu suvokti, kas daroma su Lietuvos universitetais“.
P.E.Zarankaitė: universitete jautiesi kaip antruose namuose
Patricija Elžbieta Zarankaitė Žurnalistikos ir medijų industrijų magistro studijų 1-jo kurso studentė ir Viešosios komunikacijos bakalauro programos absolventė dalijasi mintimis apie savo studijų pasirinkimus ir studijų patirtis.
Kas paskatino pasirinkti būtent tokios krypties – viešosios komunikacijos studijas ir kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete? Tai buvo laimingas atsitiktinumas ar ilgai gvildentas noras?
Pasirinkti tokią studijų kryptį paskatino ilgametė svajonė būti radijo žurnaliste. Tiksliai žinojau dar nuo paauglystės, kad mane domina komunikacija: jos veikimas, taisyklės ir principai, būdai ir priemonės. Didelis noras pažinti komunikacijos mokslą, atrasti taip studentų šiuolaikiškai nupasakotą universitetą ir išbandyti save studentų Meka vadiname Kaune, paskatino mane palikti savo gimtąją sostinę Vilnių. Vytauto Didžiojo universitetas nebuvo mano pirmasis pasirinkimas, tačiau tai buvo ir tebėra man vienas geriausių atradimų.
Ką jums davė VDU viešosios komunikacijos studijos?
Viešosios komunikacijos studijos man davė geriausius draugus, pažintis ir susitikimus su įdomiomis asmenybėmis, paskatino daugiau domėtis, ieškoti ir analizuoti komunikaciją, kaip neatsiejamą visuomenės, organizacijų ir globalių reiškinių konstruktą. Bakalauro studijos man buvo geriausias savęs paieškos ir asmeninės motyvacijos atradimo gyvenimo periodas, kuriame universitetas visada buvo geriausia aplinka kurti, reikštis ir dirbti, padedant geriausiems savo srities profesionalams.
Kas Jums labiausiai patiko VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus/privalumus? Galbūt kažko trūko?
Man labiausiai patiko/ir dabar patinka tai, kad universitete jautiesi kaip antruose namuose. Vytauto Didžiojo universitetas man visada buvo ir yra ta aplinka, į kurią gera sugrįžti. Tai aplinka, kur visada sutikęs dėstytojus gausi gerą patarimą, pasiūlymą, būsi motyvuotas, pagirtas ar kaip kitaip paskatintas prisidėti prie universiteto, ir ne tik, veiklų. Aplinka, kur visada sutiksi draugų. Aplinka, kur suteikiamos sąlygos kurti, bandyti ir atrasti save, mokytis ir leisti laisvalaikį. Aplinka, kur tiesiog gera būti. Didžiausias VDU pliusas yra bendruomeniškumas ir šiuolaikiškumas. Universitetas yra atviras ir laisvas. Liberalios studijos pirmiausia liberalius padaro ne studentus, o mokslus, tuo pačiu sukurdamos laisvę ir pasitikėjimą tarp akademikų ir studentijos. Šiuolaikiška studijų aplinka visada buvo ir bus geriausias universiteto veidas.
Ką veikiate šiuo metu?
Šiuo metu esu VDU Žurnalistikos ir medijų industrijų magistro I kurso studentė, Radijo stoties „TAU“ laidų vedėja, KTU tautinio meno ansamblio „Nemunas“ vokalistė.
Trys pagrindiniai dalykai, kuriuos turėtų daryti studentas, kad pasiektų tai, ką pasiekėte Jūs, arba daugiau..?
1. Studentas, visų pirma, turi VISKUO domėtis. Gal tai daugiau privaloma žurnalistams, tačiau pagirtina ir bet kuriam kitos srities žmogui. Domėtis ir analizuoti tai, kas asmeniškai pačiam atrodo įdomiausia. 2. Svajonė ir didžiausias gyvenimo tikslas aplanko gal ir ne kiekvieną, tačiau svarbiausia yra TIKĖTI ir DIRBTI dėl to, kas pačiam atrodo svarbiausia. Nenuleiskite rankų ir nuolat slapčia tikėkite, kad tai, ko Jūs labiausiai norite pasieks Jus. 3. Bendraukite su pačiais įvairiausiais žmonėmis, dalyvaukite ir išbandykite save kuo įvairesnėse veiklose, renginiuose. Bendraukite bendraukite ir dar kartą bendraukite!
Kokius savo pasiekimus labiausiai vertinate?
Erasmus+ studijas Italijoje italų kalba. Didžiausias ir spalvingiausias iššūkis gyvenime, neabejotinai suteikęs geriausias gyvenimo pamokas, paskatinęs nenustoti ir tikėti savimi.
Ar studijos VDU PMDF galėjo prisidėti prie dabartinės Jūsų karjeros? Jeigu taip, tai kokiu būdu?
Viešosios komunikacijos bakalauro studijos ir politikos mokslų gretutinės studijos neabejotinai padėjo man sukaupti žinių, kurias galiu pritaikyti dirbdama žurnaliste, įvairių renginių organizatore ir vedėja, kuomet reikia bendrauti su pačių įvairių profesijų, sričių asmenybėmis, kritiškai analizuoti, priimti greitus, tačiau apgalvotus sprendimus. Platus studijuotų dalykų spektras leidžia žvelgti į situacijas kritiškiau, įžvelgti problematiką ir alternatyvas, o svarbiausia – neleidžia palikti neatsakytų klausimų bei visada ieškoti atsakymų.
Ko palinkėtumėte svajojantiems ar besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete?
Linkiu iš universiteto, ir konkrečiai PMDF, pasiimti viską. Pasiimkite iš mūsų fakulteto dėstytojų viską, ką jie Jums gali duoti. Visada klauskite ir Jums bus atsakyta. Parodykite savo susidomėjimą. Pasilikite po paskaitų ir klauskite, klauskite klauskite. Mūsų fakulteto dėstytojai visada mielai Jums atsakys į klausimus, bus susidomėję Jumis, jeigu Jus domins jų įžvalgos, rekomendacija, patarimai ar nuomonė. BŪTINAI pasirinkite gretutines studijas! Tiesiog negali būti geresnės galimybės tapti komunikatoriumi, išmanančiu ir politiką, politiku išmanančiu ir teisę, ar viešojo administravimo absolventu, mokančiam ir gerai komunikuoti! Skaitykite įdomiausius fakulteto leidinius ir nepraleiskite nei vieno viešo renginio su politikos autoritetais, akademikais ir savo srities profesionalais!
Kuriais metais studijavote ir baigėte studijas? Kurią programą?
Studijavau Viešosios komunikacijos bakalauro programą ir politikos mokslų gretutines studijas 2012-2016m. Nuo 2016 m rugsėjo studijuoju Žurnalistikos ir medijų industrijų programos magistrantūroje.
J. Zubė: šios studijos žymi mano kritinio mąstymo pradžią
Tarptautinės politikos ir vystymo studijų programos absolventas Julius Zubė, šiuo metu tęsiantis studijas Afrikos Studijų magistro programoje Kopenhagos Universitete, Danijoje, kalba apie savo studijų patirtis PMDF.
Kas paskatino pasirinkti būtent tarptautinės politikos krypties studijas ir kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete? Tai buvo laimingas atsitiktinumas ar ilgai gvildentas noras?
Veikiausiai tai buvo pirmasis variantas. Sąrašas programų, kuriose norėjau potencialiai studijuoti, buvo gana platus – nuo kelių inžinerijos iki tarptautinės politikos (iš viso laikiau 5 valstybinius egzaminus, tad ir pasirinkimas buvo platus). Iki pat paskutinės studijų sąrašo pridavimo datos dvejojau, ką įrašyti pirmu numeriu. Vis negalėjau apsispręsti tarp mokslų, susijusių su matematika ir fizika (kaip inžinerija), ir socialinių mokslų. Galiausiai nusprendžiau duoti prioritetą socialiniams mokslams, kadangi tai buvo arčiau širdies.
Visada domėjausi tarptautine politika, įvairiais interesais ir aktoriais, kurie dalyvauja tarptautinės visuomenės organizavimo procesuose ir t.t. Vienintelis nerimas buvo dėl potencialaus įsidarbinimo baigus studijas, tačiau nusprendžiau, kad geriau studijuoti tai, kas man iš tikro patinka, ir stengtis būti kuo geresniu šioje sferoje, o ne atsižvelgti vien į tai, kokie šansai įsidarbinti ateityje pasirinkus tam tikrą programą. Pasirinkau Tarptautinės politikos ir vystymo studijas dėl to, kad, kaip jau minėjau, itin domėjausi tarptautine politika. Vystymo studijos suteikė papildomą aspektą, kuris privertė mane atkreipti daugiau dėmesio į šia programą. Paprastai pasakius – skambėjo įdomiau ir ne tiek sausai, palyginus su standartinėmis politikos studijomis. Studijų struktūra taip pat pritraukė dėmesį, įskaitant galimybes mokytis papildomos kalbos, susijusios su regionu, į kurį studentas norėtų koncentruotis, bei faktas, kad viskas buvo dėstoma angliškai. Vienu žodžiu, tuo pačiu metu tai buvo kažkas, kas man automatiškai patiko, bei apie ką dar daug nežinojau, tad galiausiai ten ir nusprendžiau stoti. Kalbant apie VDU, galiausiai prioritetus, kur stoti, nulėmė ne pats universitetas, o jo siūlomos programos. Iš tikro, tuo metu pats Kaunas kaip miestas neatrodė kaip labai patraukli studijų vieta – visuose kituose miestuose turėjau pažįstamų ir draugų, išskyrus Kauną. Taip pat tuo metu kai stojau, tarp žemaičių (pats esu iš Skuodo r.) Kaunas niekada nepritraukdavo daug studentų – daug kas stodavo į universitetus Klaipėdoje arba Vilniuje.
Ką jums davė VDU studijos?
Gana sunku konkrečiai išvardinti viską, tad apsiribosiu 3 pagrindiniais dalykais, kuriuos man davė mano studijos. Visų pirma, šios studijos žymi mano kritinio mąstymo pradžią ir, manau, kad gana daug prisidėjo prie jo formavimosi. Daugelis dalykų, į kuriuos žvelgdavau supaprastintai, tapo žymiai labiau problematiški ir, tuo pačiu įdomūs. Antra, Universitetas bei aktyvus dalyvavimas jo veikloje padėjo man tobulėti kaip asmenybei bei suteikė platformą išreikšti savo nuomonę ir idėjas apie dalykus, kurie man rūpi ir yra svarbūs. Galiausiai, tikriausiai skambės banaliai, tačiau trečias svarbiausias dalykas yra žmonės, su kuriais teko susipažinti, įskaitant dėstytojus ir kitus studentus. Su dalimi šių žmonių vis dar palaikau ryšius ir stengiuosi susitikti, kuomet turiu šansą.
Kas Jums labiausiai patiko VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus/privalumus? Galbūt kažko trūko?
Universitetas labai draugiškai priimdavo studentų iniciatyvas užklasinei veiklai bei bendriems renginiams. Išties, dabar pagalvojus, PMDF iniciatyva universitete tikrai vykdavo daug renginių su įdomiomis ir svarbiomis temomis. Vien tai parodo, kad universitetas stengiasi įtraukti studentus į papildomas veiklas. Paskaitų kokybe taip pat negaliu skųstis. Kaip jau minėjau, paskaitos man suteikė labai daug žinių ir paruošė tolimesnėms studijoms užsienyje, tad galiu būti vien tik dėkingas universitetui už tai.
Ką veikiate šiuo metu?
Šiuo metu studijuoju Afrikos Studijas (MA) Kopenhagos Universitete, Danijoje. Kol kas koncentruoju šias studijas į Pietų Afrikos Respublikos analizę. Kitais metais planuoju persikelti į Keiptauną, kur galėčiau atlikti faktinės medžiagos rinkimą baigiamajam magistro darbui.
Trys pagrindiniai dalykai, kuriuos turėtų daryti studentas, kad pasiektų tai, ką pasiekėte Jūs, arba daugiau..?
Asmeniškai nemanau, kad esu pasiekęs tiek daug, kad galėčiau patarti kitiems studentams. Galbūt galėčiau patarti, iš studijų patirties, kad, norint turėti pilną ir visavertę studijų patirtį, neužtenka būti vien tik stropiu studentu. Patarčiau taip pat dalyvauti įvairiose organizacijose ir kuo dažniau išreikšti savo nuomonę ir poziciją tau svarbiais klausimais. Taip pat, tikiuosi, kad tylėjimo kultūra Lietuvos universitetuose, kurią pastebėjau bent jau savo studijų laikais, baigsis. Dažnai įvairių paskaitų metu studentai užduodavo vos kelis klausimus bei nenorėdavo išreikšti savo nuomonės. Jei ir atsirasdavo tokių žmonių, į juos dažniausiai kiti studentai žvelgdavo kaip į tuos norinčius, kad juos pastebėtų dėstytojai arba kalbančius kažką vien dėl to, kad kažką kalbėtų. Suprantu, kad tokių atvejų taip pat pasitaiko. Tačiau mąstymas – „nekalbėsiu, nes bijau, kad pasakysiu kažką kvailo arba geriau nieko nesakysiu, nes po to atrodysiu, kad bandau įtikti dėstytojui“, tikrai nėra gera alternatyva. Tad mano patarimas – jeigu manai, kad gali kaip nors prisidėti prie diskusijos, išreikšk savo nuomonę.
Kokius savo pasiekimus labiausiai vertinate?
Manau, kad į šį klausimą kol kas negaliu atsakyti nei pats sau. Stengiuosi apie pasiekimus kol kas negalvoti ir tiesiog dirbti bei siekti kuo daugiau žinių ir patirties ateities pasiekimams savo studijų sferoje.
Ar studijos VDU PMDF galėjo prisidėti prie dabartinės Jūsų karjeros? Jeigu taip, tai kokiu būdu?
Kadangi oficialios karjeros dar nepradėjau, nelabai galiu komentuoti šį klausimą. Tačiau kalbant apie savo dabartines studijas, tikrai taip. Mano dabartinis tikslas studijuoti Afrikos studijas yra susijęs tiesiogiai su mano buvusiomis studijomis PMDF.
Ko palinkėtumėte svajojantiems ar besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete?
Na, visų pirma, patarčiau rimtai apgalvoti savo galimybes bei norus studijuoti. Čia, galbūt, labiau susiję konkrečiai su mano studijuota programa. Prisimenu, kad po pirmo semestro studijų netekome daug grupiokų, kuriems anglų kalbos žinios arba bendrai programos sritis buvo sudėtingi. Taip pat patariu nesirinkti šitos programos tiems žmonėms, kurie eina studijuoti į universitetą vien dėl diplomo. Studijuodamas buvau paklaustas bent kelių žmonių apie programą, ar gerai būtų ją pasirinkti, norint studijuoti, bet kad nebūtų per daug sunku turėti gerą įvertinimą ir t.t. Iš karto tiems žmonėms galiu patarti nestoti į šias studijas, jei nori labiau studentauti, o ne studijuoti.
Kuriais metais studijavote ir baigėte studijas? Kurią programą?
Studijavau 2012-2016 metais. Tarptautinės politikos ir vystymo studijas (anglų kalba).
Tarnybinės etikos subtilybėmis VTEK dalinosi su studentais
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) studentai bei dėstytojai domėjosi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) veikla. PMDF Viešojo administravimo katedros atstovų kvietimu pirmadienį VTEK dalyvavo šią savaitę vykstančiame renginių cikle „Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto – PMDF – dienos”. VTEK narys, laikinai einantis VTEK pirmininko pareigas, dr. Virginijus Kanapinskas susirinkusiems skaitė viešąją paskaitą tema „Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos veiklos aktualijos: problematika ir tendencijos”.
Viešosios paskaitos metu studentai išgirdo apie pagrindines Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas bei jų taikymą teismų praktikoje. VDU bendruomenės atstovams rūpėjo privačių interesų deklaravimo subtilybės, galimos interesų konfliktų situacijos. Paskaitoje iškelta dviejų vertybių – asmenų veiklos skaidrumo ir privačių asmens duomenų apsaugos – sandūros problema.
Taip pat domėtasi, ar vadinamasis vienerių metų „atvėsimo” laikotarpis mūsų šalyje yra tinkamos trukmės. Tai yra, kai valstybinę tarnybą baigusiam asmeniui taikomi apribojimai sudaryti darbo sutartį jo kontroliuotoje įmonėje ar atstovauti buvusioje darbovietėje. Dr. V.Kanapinskas nurodė, kad šis laikotarpis Lietuvoje gana trumpas, nes yra valstybių (pvz., Prancūzija), kuriose šie ribojimai taikomi net iki penkerių metų.
VDU PMDF studentai išgirdo ir apie kitus valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims taikomus apribojimus: kai įgyvendinamos tarnybinės ar atstovavimo teisės, kai priimamos ar teikiamos dovanos bei paslaugos. Taip pat atkreiptas dėmesys į galimas poveikio priemones, jei minėtų reikalavimų nesilaikoma – administracinę, tarnybinę (drausminę) atsakomybę bei galimybę panaikinti teisės aktus bei sandorius, neatitinkančius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje įstatymo nuostatų.
PMDF dėstytojai domėjosi VTEK tyrimų atlikimo procedūromis bei kitose institucijose atliktų tyrimų revizavimu. Dr. V.Kanapinskas universiteto bendruomenės atstovus taip pat supažindino su VTEK vykdoma lobistinės veiklos priežiūra. Pristatytos svarbiausios Seime šiuo metu svarstomo naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos. Kalbėta apie šios srities tobulinimo galimybes, siekiant skaidrumo bei tarptautinius standartus atitinkančio teisinio reglamentavimo.
Po šio susitikimo, su PMDF dėstytojais taip pat aptartos ir tolimesnio bendradarbiavimo bei keitimosi žiniomis galimybės, rengiant išvažiuojamąsias paskaitas, priimant studentus atlikti praktiką VTEK, suteikiant metodinę pagalbą atliekant mokslinius tyrimus.
PMDF ir VTEK informacija
A. Venckus: už tai kuo tapau esu dėkingas PMDF
Lietuvos ambasados Vokietijoje Antrasis sekretorius dr. Antanas Venckus dalijasi mintimis apie politikos mokslų bakalauro bei Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistro studijas ir savo karjerą.
Kas paskatino pasirinkti būtent politikos mokslų, o vėliau ir Diplomatijos ir tarptautinių santykių studijas? Kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete? Tai buvo laimingas atsitiktinumas ar ilgai gvildentas noras?
Iš tiesų tai buvo laimingas atsitiktinumas, kitaip iš laiko perspektyvos negaliu pasakyti. Norėjau VDU mokytis ekonomiką, bet pritrūko balų, todėl antra opcija buvo politikos mokslai. Labai norėjau studijuoti VDU, todėl buvau be galo laimingas, kad patekau į puikų universitetą, apie kurį jau buvau girdėjęs daug teigiamų atsiliepimų. Tiesa sakant, kitų universitetų net nesvarsčiau.
Ką jums davė VDU Diplomatijos ir tarptautinių santykių studijos?
Vienareikšmiškai, studijos VDU PMDF padėjo man ne tik subręsti kaip asmenybei, tačiau sutvirtino pagrindus mano tolesnei profesinei karjerai, suteikdamos svarbiausias žinias ir sustiprindamos kompetencijas, reikalingas profesinei veiklai. Be to, ką gavau per pirmuosius 6 metus studijuodamas PMDF, tikrai nedirbčiau tokio darbo, kurį dabar darau, ir net negalėčiau turbūt pasvajoti apie tai.
Kas Jums labiausiai patiko VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus/privalumus? Galbūt kažko trūko?
Kaip ir daugelis, labiausiai norėčiau pabrėžti tą liberalų požiūrį į studijas bei betarpišką ir pasitikėjimu paremtą atmosferą tarp visos akademinės bendruomenės. Nemanau kad yra kitas toks universitetas Lietuvoje, o būtent tai ir sudaro geriausias sąlygas kokybiškai akademinei aplinkai. Vakarietiški studijų metodai, išskirtinis dėmesys užsienio kalboms, atsidavę savo darbui dėstytojai bei didėjantis tarptautiškumas – išskirtiniai VDU bruožai, kuriuos reikia ir toliau puoselėti, išsaugant savo identitetą tarp aukštųjų mokyklų gausos Lietuvoje. Tuo VDU visada bus išskirtinis.
Ką veikiate šiuo metu?
Man labai pasisekė, kad po Diplomatijos ir tarptautinių santykių studijų tapau diplomatu. Jau 12 metų dirbu Lietuvos diplomatinėje tarnyboje, ir svarbiausia – kad galiu dirbti Lietuvai, panaudodamas visas savo žinias ir gebėjimus, kuriuos išsiugdžiau būtent studijų PMDF metu. Už tai savo universitetui ir jo dėstytojams būsiu visada dėkingas. Kaip savo padėką, aš tam tikra prasme atiduodu ir duoklę fakultetui: būdamas Lietuvoje su malonumu dėstau Diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrantams, mokau juos diplomatijos įgyvendinimo subtilybių. Šiuo metu dirbu diplomatinį darbą Lietuvos ambasadoje Vokietijoje, esu atsakingas už Lietuvos ir Vokietijos ekonominių santykių plėtrą. Vis tik, su nekantrumu laukiu, kada 2017 m. rudens semestrą vėl grįšiu į VDU auditorijas, kad toliau dalinčiausi savo patirtimi su studentais.
Trys pagrindiniai dalykai, kuriuos turėtų daryti studentas, kad pasiektų tai, ką pasiekėte Jūs, arba daugiau..?
Savo pasiekimus labai sunku vertinti, nes visada galima padaryti daugiau ir geriau – tai skatina tobulėti ir niekada nesustoti. Prisimenant save, baigusį paprastą vidurinę mokyklą Kauno rajone, tai labiausiai padėjo tobulėti ir augti pati „įtraukianti“ akademinė aplinka: nuostabūs dėstytojai ir puikūs bendrakursiai. Svarbiausia, kad studentai pamėgtų savo studijas, ir jų metu tikrai atsiduotų mokslui. Studijos PMDF suteikia gana platų, bet tuo pačiu ir kokybišką išsilavinimą, kuris sudaro pagrindą tolimesnei karjerai daugelyje sričių. Taip pat be galo svarbu yra mokytis užsienio kalbų, o tą daryti VDU yra pati geriausia vieta; kalbų (ne tik anglų) mokėjimas atveria dar didesnes galimybes toliau mokytis ar dirbti bet kuriame pasaulio krašte. Ir galiausiai, svarbu paimti kuo daugiau iš viso to, ką nori suteikti atsidavę savo profesijai dėstytojai ir labiau pasitikėti savimi visur ir visada – nes tikrai žinau, kad PMDF absolventai su savimi išsineša ne tik puikias žinias, ir dėl to yra itin vertinami kaip labai perspektyvūs, atsidavę ir atsakingi specialistai. Tokių pavyzdžių, bent jau Lietuvos viešojo valdymo sistemoje, yra tikrai labai daug. Todėl svarbiausia tikėti savimi ir siekti užsibrėžtų tikslų, o studijos tam suteiks labai gerą pagrindą.
Kokius savo pasiekimus labiausiai vertinate?
Visada didžiuojuosi, kad turėjau galimybę studijuoti doktorantūros studijose PMDF ir sėkmingai jas baigti. Tiesa, tai reikėjo derinti su darbu URM bei Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES Briuselyje. Tai atvėrė man kelią akademiniam darbui, kurį su dideliu malonumu jau dirbu daugiau nei 10 metų. Iš diplomatinės profesinės pusės smagu, kad užsienio šalių diplomatai Berlyne parodė didelį pasitikėjimą bei išrinko mane Vokietijoje reziduojančių ekonominių diplomatų klubo prezidentu. Šios pareigos yra didelė atsakomybė, bet, tuo pačiu, reikšmingas ir mano kaip diplomato veiklos įvertinimas. Visa tai skatina niekada nesustoti ir stengtis tobulėti, kad savo darbu galėčiau kuo daugiau ir reikšmingiau prisidėti prie Lietuvos ir jos žmonių gerovės kūrimo. Tam jaučiu didelę pareigą ir vidinę atsakomybę.
Ko palinkėtumėte svajojantiems ar besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete?
Pirmiausia, palinkėčiau nuoširdžiai pagalvoti, ar tikrai tai yra sritis, kuri juos iš tiesų domina. Politikos mokslų studijos atveria dideles galimybes tolesniam darbui, bet labai svarbu yra tai pamėgti. Jei esate tikri savo pasirinkimu, tai linkiu drąsiai pasinerti į studijas, nes PMDF studijų aplinka bei akademinis personalas tikrai suteiks jums pačias geriausias sąlygas tobulėti ir augti ne tik kaip asmenybėms, bet ir tikriems politikos mokslų profesionalams. Galiu drąsiai tai sakyti, nes pats labai džiaugiuosi, kad turėjau tokią galimybę savo gyvenime studijuoti politikos mokslus ir gilintis vėliau į Diplomatijos ir tarptautinių santykių sritį.
Kuriais metais studijavote ir baigėte studijas?
VDU PMDF studijavau nuo 1999 m., kuomet įstojau į politikos mokslų bakalauro studijas. 2003 m. fakultete tęsiau Diplomatijos ir Tarptautinių santykių magistro studijas, o 2005 m. įstojau į doktorantūrą, kurią sėkmingai baigiau 2010 m., gaudamas VDU politikos mokslų daktaro laipsnį.
E. Petručionis: nebijokite kalbinti dėstytojų ir absolventų
Skaitmeninės reklamos agentūros “Socialus marketingas” reklamos skyriaus vadovas Edgaras Petručionis dalijasi mintimis apie politikos mokslų bakalauro bei Šiuolaikinės Europos politikos studijas.
Kas paskatino pasirinkti būtent politikos mokslų ir Šiuolaikinės Europos politikos magistro studijas ir kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete? Tai buvo laimingas atsitiktinumas ar ilgai gvildentas noras?
Puikiai pamenu save dvyliktoje klasėje – labai ilgai ir atidžiai nagrinėjau keleto Lietuvos universitetų studijų programas. Vienas iš jų buvo Vytauto Didžiojo universitetas. Jis atkreipė mano dėmesį ne tik dėl būrio girdėtų dėstytojų pavardžių, bet ir dėl artes liberales principų, kurie yra taikomi organizuojant studijas bei mokslo tyrimus. Taigi, tai nebuvo atsitiktinumas, o labiau – planuotas pasirinkimas, kurį nulėmė laisva humanistinė dvasia studijų metu ir galimybė pačiam projektuoti laiką universiteto rėmuose.
Ką jums davė VDU politikos mokslų ir Šiuolaikinės Europos politikos magistro studijos?
Kadangi savo karjeros nusprendžiau nesieti su politologija, iš kolegų dažnai sulaukiu klausimų apie savo studijų pasirinkimą. Visiems jiems atsakau tą patį – Lietuvoje nėra brandesnės studijų programos, kuri savyje talpintų tiek daug skirtingų dalykų: giluminę Lietuvos politinės sistemos analizę, tarptautinius santykius, politikos istoriją, filosofiją, kalbos kultūrą, etiketą, projektų valdymą ir loginį mąstymą… ir tai dar ne viskas! Šių dalykų visuma darbo rinkai paruošia universalų ir išsilavinusį darbuotoją, kurio profesinis akiratis yra be galo platus.
Kas Jums labiausiai patiko VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus/privalumus?
Be abejonės – draugiški santykiai su VDU Politikos mokslų ir diplomatijos universiteto dėstytojais. Nepaisant to, jog jie yra savo atitinkamų mokslo sričių ekspertai, niekada studento nuomonės nelaiko prastesne ar mažiau teisinga. Kiekviena diskusija su dėstytojais buvo papildoma galimybė ne tik panaudoti jau sukauptas žinias, bet ir mokytis iš jų įtaigos meno.
Ką veikiate šiuo metu?
Esu visas skaitmenines reklamos paslaugas teikiančios agentūros “Socialus marketingas” reklamos skyriaus vadovas. Man kasdien tenka susidurti su vienomis sudėtingiausių lietuviškų reklamos kampanijų Facebook, Google, LinkedIn, Instagram ir kituose kanaluose, teikti konsultacijas didiesiems prekių ženklams, naujienų portalams.
Trys pagrindiniai dalykai, kuriuos turėtų daryti studentas, kad pasiektų tai, ką pasiekėte Jūs, arba daugiau..?
•Nebijoti prisiimti atsakomybės tiek universitete, tiek už jo ribų.
•Tinkamai išnaudoti studijų teikiamas galimybes ir dalyvauti nevyriausybinių organizacijų veikloje.
•Nuolat tobulėti. Specialistas, kuris nesidomi naujausiomis savo veiklos sferos tendencijomis, šiuolaikinėje darbo rinkoje turi ne tik mažą potencialą, bet ir trumpą galiojimo laiką.
Kokius savo pasiekimus labiausiai vertinate?
Nemėgstu vertinti savo pasiekimų ir vadovaujuosi paprasta taisykle – tegul darbai patys kalba už save. Tiesa, esu be galo laimingas, jog studijų metu teko aktyviai prisidėti prie “Akademinio politologų klubo” veiklos ir užimti pirmininko pareigas. Šį laiką dar ir dabar prisimenu su šypsena veide.
Ar studijos VDU PMDF galėjo prisidėti prie dabartinės Jūsų karjeros? Jeigu taip, tai kokiu būdu?
Bet kurios studijų programos, kurias pasirenka nauji studentai, vienaip ar kitaip prisideda prie jų karjeros. Baigę mokyklą, universitete pradedame naują savo gyvenimo etapą, kuris praplečia mūsų akiratį ir priverčia į pasaulį pažvelgti kitu kampu. O tuomet jau nuo mūsų pačių priklauso, kiek daug naujų dalyku norime įsisavinti.
Ko palinkėtumėte svajojantiems ar besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete?
Sau galvoje aiškiai susidėliokite prioritetus ir ateities planus. O jei kyla abejonių dėl studijų programų pasirinkimo, nebijokite pakalbinti dėstytojų ir fakulteto absolventų – jie tikrai nuoširdžiai patars ir papasakos, koks VDU PMDF yra iš tikrųjų.
Kuriais metais studijavote ir baigėte studijas? Kurią programą?
2014 m. baigiau Politikos mokslų bakalauro studijas.
2016 m. baigiau Šiuolaikinės Europos politikos magistro studijas.
K. Vitkutė: visa širdimi jaučiu, kad tai mano bendruomenė
Viešojo administravimo studijų programos ketvirto kurso studentė Karolina Vitkutė dalinasi savo įspūdžiais apie studijas PMDF
Kas paskatino pasirinkti būtent viešojo administravimo studijas ir kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete? Tai buvo laimingas atsitiktinumas ar ilgai gvildentas noras?
Jau nuo mokyklos jaučiausi laisva siekti savo svajonių. Buvau aktyvi Mokinių tarybos narė ir pavyzdinga moksleivė. Visada stengdavausi gerai mokytis ir dalyvauti visuomeninėje veikloje, todėl po pamokų padėdavau pradinukams, mokiau juos atsakingumo, ryžto, skatinau juos siekti savo svajonių. Nuo tada supratau, kad noriu padėti, mokyti ir motyvuoti jaunus žmones, įžiebti tas mažas, tačiau neužgęstančias žiežirbas jų akyse. Augdama ir pradėjusi suprasti visuomenės problemas, dar labiau įsitikinau, jog noriu dirbti Valstybės tarnyboje, kad galėčiau dirbti vardan Lietuvos žmonių gerovės ir taip galėčiau užtikrinti geresnį valstybės tarnybų darbą, funkcionavimą, mažinčiau visuomenės problemas.
Vytauto Didžiojo universitetą pasirinkau todėl, kad, pirmą kartą 9 klasėje apsilankius aukštųjų mokyklų mugėje, man šis universitetas paliko neišdildomą įspūdį. Pabendravusi su universiteto dėstytojais, supratau, kad savo tolimesnius mokslus noriu sieti tik su šiuo universitetu. Man labiausiai įsiminė tai, kad VDU dėstytojai man plačiau papasakojo apie man rūpimus viešojo administravimo studijų dalykus, pateikė pavyzdžių, papasakojo, kokios yra studijų galimybės universitete. Svarbu paminėti, kad 2013 metais nuo 9 klasės ilgai gvildentas ir išsvajotas noras išsipildė – įstojau į Vytauto Didžiojo universitetą ir, manau, kad tai yra pats geriausias mano gyvenimo pasirinkimas.
Jau studijuojate paskutinius metus, tad galbūt galėtumėte pasakyti, ką jums davė VDU viešojo administravimo studijos?
Man studijos Vytauto Didžiojo universitete davė labai daug. Visų pirma, parengė mane kaip asmenybę, gebančią laisvai atsiskleisti, reikšti savo nuomonę, būti drąsia šiuolaikinėje visuomenėje. Asmeniniai gebėjimai ir socialiniai įgūdžiai, lavinami universitete, bei specialybės žinios man praverčia kiekvieną dieną, bendraujant su visuomene ir įvairiomis organizacijomis bei institucijomis. Svarbu paminėti, kad Vytauto Didžiojo universitetas ir Viešojo administravimo studijos suteikė man ne tik naudingų žinių, praktikos patirties, bet ir suformavo mano vertybinį stuburą, kritinį mąstymą, išmokė dar drąsiau reikšti mintis. Už tai esu dėkinga VDU Viešojo administravimo studijų dėstytojams, kurie suteikė man pilną bagažą žinių, leido laisvai jaustis, papasakojo, stengėsi ir išmokė labai daug naudingų ir neįkainojamų dalykų. Apskritai už visus paminėtus dalykus esu dėkinga visam Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto kolektyvui ir bendrai Vytauto Didžiojo universitetui.
Kas Jums labiausiai patiko VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus/privalumus?
VDU man patinka viskas – studijos, socialiniai ir akademiniai renginiai, nauji draugai, kompetentingi dėstytojai ir visa VDU bendruomenė, nes visa širdimi jaučiu, kad tai mano bendruomenė, mano universitetas, kuriame daug ko išmokau ir praleidau gražiausias savo gyvenimo akimirkas. Tai tapo mano gyvenimo startu ir didžiausiu pasididžiavimu – priklausyti ir tapti šios „Alma Mater” bendruomenės dalimi. Vytauto Didžiojo universitetas turi nemažai pliusų ir privalumų, kas jį daro išskirtiniu. Pirmiausia, universitete akcentuojama laisvės ir vienybės sklaida. Mano nuomone, tai pats laisviausias universitetas, tad tuo jis yra išskirtinis. Tik įstojusi į universitetą, supratau, kad viskas priklauso tik nuo tavęs ir tavo noro, pastangų ir mokymosi. Net tvarkaraščio sudarymas puikiai parodė, kad tu pats esi savo gyvenimo kūrėjas ir viskas priklauso tik nuo tavęs. Antra, platus studijų profilis, kuris atveria gausybę galimybių mokytis gretutines specialybes, įvairiausias užsienio kalbas, kurios labai praverčia asmeniniam tobulėjimui ir ieškantis darbo. Trečia, VDU yra daug universiteto klubų ir organizacijų – nuo studentų atstovybės, Akademinio politologų klubo ar socialinio darbo studentų klubo „VESTA” iki akademinės sielovados komandos tiems, kurie domisi tikėjimo ir gyvenimo klausimais. Vytauto Didžiojo universiteto studentas gali prisijungti prie jį dominančia veikla užsiimančių organizacijų, kuriose gali ne tik atsipalaiduoti, bet ir įgyti naudingų žinių, tobulėti ir plėsti akiratį.
Ar studijuodamas užsiėmėte ir kokia nors papildomą veikla? Dalyvavote universiteto klubų ar organizacijų veikloje? Ką Jums ši veikla davė? Ką patartumėt jauniems kolegoms?
Nuo mokyklos laikų užsiėmiau savanoryste, todėl studijuodama VDU noriai prisijungiau prie savanorystės veiklos. Nuo pat pirmo kurso tapau Akademinio politologų klubo nare, Vytauto Didžiojo studentų atstovybės nare, paskui ir Studentų parlamento tarybos nare, buvau ir esu pirmakursių mentorė ir koordinatorė. Be savanorystės universitete neįsivaizduočiau savo gyvenimo, nes širdimi jaučiau, kad tai mano veikla, kuri man labai patinka. Pradėjusi savanoriauti Studentų reikalų departamente, įgijau labai daug įvairios patirties tiek komunikacijos srityje, tiek raštvedybos ir kitose. Savanoriaudama sutikau daug įvairių žmonių, kurie tapo mano draugais ir pavertė mano gyvenimą nuostabiu. Ne tik universitete, bet ir už jo ribų aktyviai prisidėjau prie visuomeninės veiklos, organizacijų, klubų, kuriuose savanoriauju, padedu ir mokau kitus. Jauniems kolegoms patariu nebijoti priimti iššūkių, jeigu tik yra galimybė, savanoriauti, pabandyti realizuoti save visur kur tik įmanoma, o paskui išsirinkti sau labiausiai patinkančią veiklą, organizaciją/as ir kartu su ja/jomis tobulėti, mokytis, semtis kuo daugiau patirties ir žinių, nes tik tai, kas tau yra įdomu ir patinka, suteikia gyvenimui pilnatvės. Tikrai patariu prisijungti prie VDU klubų ir organizacijų veiklos ir atrasti tai, kas labiausiai patinka.
Ar pasinaudojote universiteto siūlomomis Erasmus+ ar dvišalių mainų galimybėmis? Jei taip, ar išvykimas buvo naudingas? Kokios patirties pasisėmėte? Ar studijos kitose valstybėse skiriasi nuo lietuviškųjų? Jei ne, kodėl nevykote?
Vytauto Didžiojo universiteto siūlomomis Erasmus+ ar dvišalių mainų galimybėmis nepasinaudojau, todėl kad turėjau gretutines studijas ir labai norėjau jas pabaigti. Apie Erasmus+ ar dvišalių mainų galimybes domėjausi ir manau, kad ateityje tęsdama studijas magistrantūroje pasinaudosiu dvišalių mainų galimybe.
Minėjote, kad studijavote ir gretutinę specialybę. Kaip sekėsi ir kaip ją vertinate?
Pasinaudojau galimybe įgyti gretutinių studijų specialybę ir labai tuo džiaugiuosi. Studijuodama 1-2 kurse turėjau bendrus dalykus su politikos mokslų studentais, tad supratau, kad labai noriu studijuoti ir politikos mokslus. Man šie mokslai taip pat buvo įdomūs, naudingi ir gerai sekėsi kaip ir viešasis administravimas, todėl pasirinkau galimybę įgyti gretutines studijas. Ši galimybė praplėtė mano žinias, kompetencijas ir įsidarbinimo galimybes. Siūlau universiteto teikiama galimybe būtinai pasinaudoti kuo didesniam studentui skaičiui, nes tai išplečia žinias ir kompetencijas, o įvairūs pasiteisinimai, kad nespėsiu, neturiu laiko, čia tikrai negalioja. Jeigu turi noro, tikrai gali viską, nes įmanoma suderinti, suspėti ir išmokti. Tai sakau iš savo patirties.
Kokie jūsų tikslai ir planai artimiausioje ateityje? Ar siejate savo ateitį su studijuojama specialybe?
Savo ateitį sieju su studijuojama specialybe, o tikslų ir planų yra tikrai labai daug. Apie juos norėčiau pakalbėti plačiau, kaip man juos pavyks įgyvendinti, o dabar pagrindinis tikslas pabaigti bakalauro studijas ir įstoti į magistrantūros studijas.
Kokias studijas planuojate rinktis?
Ruošiuosi studijuoti magistro programoje Vytauto Didžiojo universitete. Svarbu paminėti, kad yra tikrai ne viena magistro studijų programa, kuri man patinka ir yra įdomi, todėl konkrečios išskirti negaliu, galiu tik pasakyti, kad norėčiau tęsti studijas VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete.
Ko palinkėtumėte besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete?
Visiems besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete pradžiai palinkėčiau žingeidumo, visuomeniškumo, klausyti savo širdies balso. Taip pat kviečiu pasinaudoti visomis universiteto duodamomis galimybėmis ir tuo pačiu išlikti aktyviu mokslo ir studentų bendruomenės nariu. Svarbiausia – noras, ryžtas, tikslo siekimas įvairiose situacijose. Nes tai yra realaus gyvenimo studijos.
