Dėstytojai supažindino moksleivius su politikos labirintais
Jau šeštus metus universitete organizuojama „VDU Vasaros mokykla 2017” suburia Lietuvos moksleivius vasarą pasitikti turiningai ir gauti naujų potyrių. Kursų metu moksleiviams vyksta paskaitos, suteikiama galimybė pasirinktas mokslo sritis išbandyti praktiškai ir aplankyti įvairias universiteto erdves.
PMDF dėstytojai moksleiviams organizavo atskirą paskaitų ciklą, kuris orientuotas į įvairias sritis – nuo politikos mokslų iki viešosios komunikacijos. Fakulteto dėstytojas dr. Andrius Švarplys moksleivius supažindino su Europinės tapatybės idėja ir jos raiška šiuolaikiniame valstybių kontekste. Politologas Mindaugas Norkevičius supažindino su globaliomis rizikomis ir grėsmėmis tarptautiniuose santykiuose, su moksleiviais diskutavo koks yra žingsnis nuo lokalios rizikos iki tarptautinio konflikto. Komunikacijos specialistas dr. Kristijonas Jakubsonas moksleiviams pasakojo apie audiovizualinio pasaulio užkulisius: kuo svarbi yra šviesa, garsas ir vaizdas ir kaip tai gali paveikti auditorijas. Kartu su istoriku doc. dr. Rūsčiu Kamuntavičiumi moksleiviai pasivaikščiojo po Kauną ir įvertino miestą iš politikos prizmės, aptariant tarpukario tradicijas. Fakulteto profesorius dr. Lauras Bielinis su moksleiviams diskutavo apie rinkimus, jų intrigas ir porinkiminę komunikaciją.
O. Vaitkevičienė: universitete gali jaustis kolega
Politikos mokslų bakalauro studijų programos ir Integruotos komunikacijos magistro studijų programos PMDF absolventė Odeta Vaitkevičienė apie savo studijas PMDF.
Kas Jus paskatino pasirinkti būtent tokios krypties politikos mokslų/ integruotos komunikacijos studijas ir kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete? Tai buvo laimingas atsitiktinumas ar ilgai gvildentas noras?
Nuo paauglystės vedė noras būti žurnaliste, lankiau žurnalistikos mokyklą, kurioje garbūs ir kompetentingi dėstytojai pasakojo, kaip tapti ir būti geru žurnalistu. Dėstytojai dažniausiai netiesioginiu būdu vis minėdavo, kad geriau yra turėti tą specialybę, kurios žurnalistu norėtum būti, o po bakalauro studijų tuomet pasirinkti žurnalistikos magistrą. Aš svarsčiau, kad man įdomiausia būtų rašyti apie politiką, tad taip akys nukrypo į politikos mokslus. Kodėl integruota komunikacija? Man atrodė, kad tai labai gretima specialybė mano bakalaurui, kadangi bakalauro studijų metu dar turėjau ir gretutines studijas – viešąją komunikaciją. Šis tęstinumas gavosi labai natūraliai. Studijuojant viskas tiko ir patiko. Patiko tai, ką dariau, ką girdėjau, dėstytojai, kolektyvas ir apskirtai visa visuma. Dar ir dabar daug kam pasakau, kad pasiilgstu universiteto, tų erdvių. Net šiandien einant į šį interviu pagalvojau, kad atrodo jau nemažai metų prabėgo nuo mokslų baigimo, bet grįžtant vėl viskas atrodo taip artima ir traukia atgal.
Studijos VDU buvo visiškas atsitiktinumas, nes visą gyvenimą galvojau, kad studijuosiu tik Vilniuje ir niekur kitur. Tikriausiai, kadangi pati esu ne iš Kauno, tai natūralu, kad dažniausiai kaip ir daugumai iš kitų regionų akys krypo į Vilnių. O kodėl į Vilnių? Net pati nežinau, negaliu paaiškinti. Gal dėl to, kad sostinė. Pamenu kaip šiandien, kad buvo paskutinis vakaras, kuomet dar buvo galima redaguoti stojimų pasirinkimus internetu, ir be 5 minučių 12 valandą nakties aš pakeičiau tą sąrašą visiškai kitaip nei buvo. Nežinau kodėl, bet pakeičiau taip, kad pirmoje vietoje įrašiau VDU politikos mokslus. Paaiškinimo kodėl – nėra. Manęs nesuprato nei tėvai, nei draugai, bet kai įstojau pirmu numeriu ir į nemokamą vietą, man net nekilo klausimas „gal būčiau įstojus kur kitur“, nes aš buvau laiminga ir džiaugiausi ta akimirka. Dėl to ir sakau, kad tai buvo visiškai laimingas atsitiktinumas, jokių planų nebuvo. Likimas tikriausiai pats taip sudėliojo. Kaip ir daug ką mano kelyje po mokyklos baigimo dėlioja pats likimas ir laimingi atsitiktinumai.
Ką jums davė VDU politikos mokslų bei integruotos komunikacijos studijos?
Gal geriau sakyti ko nedavė? Nes vardinti galima begalę dalykų: platų akiratį, žinias, bendravimą, puikius žmones, su kuriais susipažinau, nekalbant apie savo bendrakursius, dėstytojus, su kuriais ir šiandien bendrauju ir susitikę vieni su kitais pasikalbam kaip sekasi. Patirtis, praktika, nes kalbant apie praktikos galimybes, manau, kad aš išnaudojau viską, ką buvo galima. Viena mano praktika buvo LR Seime, kita Ispanijos konsulate, taip pat buvau išvažiavusi Erasmus studijoms į užsienį. Taigi, sakau, belieka paklausti, ko universitetas man nedavė, ir ką dar būtų galima duoti. VDU mano lūkesčius išpildė su kaupu, nes prieš studijuodama net neįsivaizdavau, kokios tos studijos gali būti ir ką jos gali suteikti. Apskritai, įstojimas į universitetą, tai lyg žingsnis į naują pasaulį.
Kas Jums labiausiai patiko VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus/privalumus? Galbūt kažko trūko?
Sunkus klausimas, ypač apie trūkumus. Man asmeniškai didžiausias pliusas ir tai, apie ką visada visiems pasakojau už VDU sienų, tai tas betarpiškas pasijutimas sava. Sava ne tik tarp bendrakursių, bet ir tarp dėstytojų. Man, pavyzdžiui, buvo svarbu, kad niekada nebijojau paklausti, niekada nebijojau sulaikyti dėstytojo po ar prieš paskaitą, ar galų gale, jei kils klausimas, parašyti ir paklausti. Tą betarpiškumą ir pasitikėjimą kitaip būtų galima įvardinti kaip kolegiškumą. Universitete gali jaustis kolega. Tas buvo labai svarbu, bent jau man. Džiaugiuosi, kad nereikėjo būti kažkur kamputyje susitraukus ir bijoti paklausti ar ateiti į paskaitą. Apskritai, eiti į paskaitas man būdavo smagu. Galėčiau pasakyti, kad aš buvau ta keistuolė, nes dažniausiai visi galvodavo, kaip nenueiti į paskaitą, o aš buvau ta, kuri, jeigu negalėdavo ateiti, net blogai pasijausdavo. Atėjus į paskaitą, galima sužinoti tiek daug, nes pati paskaitų atmosfera yra kitokia.
Ką veikiate šiuo metu?
Šiuo metu aš esu Kauno apskrities policijos komunikacijos poskyrio vadovė.
Trys pagrindiniai dalykai, kuriuos turėtų daryti studentas, kad pasiektų tai, ką pasiekėte Jūs, arba daugiau..?
Kiekvienam žmogui skirtingai. Aš negaliu išvardinti trijų dalykų, nes tai nėra kažkokie specialūs žingsneliai, laipteliai ar receptai, kurie atitiktų visiems vienodai. Ką galėčiau pasakyti, tai mėgautis viskuo, ką duoda VDU ir čia esantys žmonės. Mėgautis ir imti kiek galima daugiau tai, kas yra susiję su žiniomis, patirtimi, praktikų galimybėmis. Būtent tai yra labai svarbu pačiam, kaip besiformuojančiai asmenybei, kaip būsimam specialistui. Vien teorinių žinių gyvenime neužteks, tad reikia būti smalsiam, imliam ir neužsisklęsti savyje, o būti atviru naujovėms ir žinioms. Na ir, žinoma, reikia siekti savo tikslų, nors negaliu pasakyti, kad visa tai, ką veikiau po universiteto, buvo mano tikslai, nes, kaip jau ir minėjau, mane gyvenime veda likimas ir lemtingi posūkiai. Taip pat labai svarbu yra ugdyti save, plėsti akiratį, bendrauti. Svarbiausia labai norėti iš savęs. Nebūtina siekti kažkokių labai aukštų karjeros tikslų, bet to, ką darai ir sieki, turi labai norėti.
Kokius savo pasiekimus labiausiai vertinate?
Tiesą pasakius, nepasakyčiau, kad kažką labai pasiekusi esu, nors, kita vertus, pagalvojus ir atsižvelgus į tai, kiek metų praėjo po studijų, tai nėra tiek daug, o lyg ir pasigirti jau yra kuo. Aš esu pakankamai savikritiška ir nemanau, kad dabartinė vieta yra mano galutinė stotelė, kurioje apsistosiu. Galbūt kažkada sugrįšiu į universitetą, tuomet ir galėsiu sakyti, kad pasiekiau viską, ką universitetas davė. Dabar manau, kad aš dar tame siekimų kelyje ir po 5 ar 10 metų, galbūt jau galėsiu kalbėti apie kažkokius pasiekimus.
Ar studijos VDU PMDF galėjo prisidėti prie dabartinės Jūsų karjeros? Jeigu taip, tai kokiu būdu?
Mano nuomone, vienareikšmiškai prisidėjo, nes tokia asmenybė, kokia esu dabar, tai didžiąja dalimi yra universiteto dėka. Žinoma, daug kas atkeliauja iš šeimos, vaikystės, paauglystės, bet profesinio kelio srityje universitetas yra labai svarbi stotelė. Aš tik baigusi bakalauro studijas iškart įsidarbinau Vilniuje, kai Lietuva pirmininkavo pusmetį Europos Sąjungoje. Man gavosi taip, kad darbas buvo tiesiogiai susijęs su baigta specialybe. Baiginėjant tą darbą, aš stojau į magistrą. Tada magistrantūroje plėtojau savo komunikacijos ir viešųjų ryšių žinias ir pabaigusi darbą iš karto susiradau esamą. Viskas įvyko kažkaip labai supintai. Galvočiau, kad tai, ką išugdė universitetas politikos mokslų srityje, man labai pravertė tada mano tiesioginiame darbe. Jis buvo visiškai susijęs su politika ir tarptautiniais santykiais. Galų gale, man padėjo ir kalbų žinios, nes tai buvo darbas anglų kalba. Paskui patobulėjusi, sustiprinusi žinias ir įgūdžius kitoje srityje, aš šiandien galiu jaustis laisvai savo dabartiniame darbe. Abi studijos, kurios, mano nuomone, yra glaudžiai susijusios, nors ir pavadinimai skamba kitaip, turėjo labai daug įtakos mano sėkmei darbuose.
Ko palinkėtumėte svajojantiems ar besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete?
Daug smalsumo ir daug drąsos. Drąsos imti viską, ką duoda VDU. Tai tikriausiai būtų pagrindinis palinkėjimas, nes būsimas studentas turi būti smalsus ir tikrai drąsus. Drąsus klausti, domėtis, eiti į paskaitas ir girdėti, juk paskaityti vadovėlį galime ir namie, o savo patirtimi besidalijantys žmonės, perteikia visai kitaip.
Kuriais metais studijavote ir baigėte studijas? Kurią programą?
2009-2013 – politikos mokslų bakalauro studijos
2010-2013 – viešosios komunikacijos gretutinės studijos
2013-2015 – integruotos komunikacijos magistro studijos
Interviu medžiagą parengė Jūratė Vietaitė
Priėmimas į magistrantūros studijas
Vytauto Didžiojo universitetas, vykdantis studijas, paremtas artes liberales principais, nuo birželio 1 dienos skelbia priėmimą į daugiau nei 40 magistrantūros studijų programų. Stojantiesiems šiais metais siūlomas platus spektras studijų programų: tarpdisciplininių, jungtinių, dvigubo diplomo su užsienio partneriais, studijų programų, vykdomų anglų kalba, programų, vykdomų Kaune bei Vilniuje ir kitų, studijuojančiojo ir darbo rinkos poreikius atitinkančių studijų programų.
Šiais metais Politikos mokslų ir diplomatijos priėmimas skelbiamas į šias programas:
Diplomatija (Vilniuje) (anglų kalba)
Diplomatija ir tarptautiniai santykiai (anglų kalba)
Europos Sąjungos viešoji politika ir administravimas
Integruota komunikacija
Rytų Europos studijos ir tyrimai (MIREES) (Jungtinė studijų programa)
Šiuolaikinė Europos politika
Socialinė ir politinė kritika (anglų kalba)
Žurnalistika ir medijų industrijos (anglų kalba)
Prašymų dalyvauti priėmime į magistrantūros studijas registracija vyksta internetu. Stojantieji gali nurodyti iki 4 pageidavimų, juos išdėstant prioriteto tvarka.
Prašymus galima pateikti iki birželio 29 d. 24 val. VDU absolventai turi pateikti tik registracijos mokesčio kvito kopiją (rekvizitus rasite čia), asmens tapatybės dokumentą, jei keitėsi asmens duomenys, bei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytus dokumentus. Kitų aukštųjų mokyklų absolventai turi pateikti išsilavinimo dokumentų, asmens dokumento, registracijos mokesčio kvito ir kitų dokumentų kopijas.
Birželio 28 dieną vyks stojančiųjų motyvacijos vertinimas, stojant į studijų programas, kurių priėmimo sąlygose numatytas motyvacijos vertinimas. Stojantieji privalo dalyvauti motyvacijos vertinime nurodytu laiku. Jei stojantieji dėl objektyvių priežasčių motyvacijos vertinime negali dalyvauti, turi iš anksto apie tai pranešti studijų programą vykdančiam fakultetui ir susiderinti dėl motyvacijos pokalbio vertinimo galimybių vaizdo konferencijos būdu. Papildomas motyvacijos vertinimas vyks birželio 30 d. 13 val.
Birželio 30 d. ir liepos 3 d. vyks diagnostinis anglų kalbos testas tiems, kurie yra baigę kitas aukštąsias mokyklas ir jei studijų programos priėmimo sąlygose nurodytas būtinas akademinės anglų kalbos kalbos lygis ir stojantysis nepateikė anglų kalbos liudijančio dokumento. Pildydami prašymą stojantieji turi pažymėti dieną ir laiką, kuriuo metu pageidauja atlikti diagnostinį anglų kalbos testą.
Visą informaciją apie 2017 m. priėmimą į nuolatinės formos magistrantūros studijas rasite čia.
Daugiau informacijos apie priėmimą į magistrantūros studijas:
M. Z. Belmehdi: privalumas turtinga bei moderni biblioteka
Savo patirtimi apie Tarptautinės politikos ir vystymo studijas dalinosi VDU studijuojantis marokietis Mohamed Zakaria Belmehdi.
Kas paskatino pasirinkti būtent tokios krypties – tarptautinės politikos ir vystymo studijas ir kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete?
Mane traukia politikos mokslai, o dėstoma programa bei dalykai pasirodė labai įdomūs. Prieš atvažiuojant į Vytauto Didžiojo universitetą, visur ieškojau tinkamų politikos mokslų studijų anglų kalba. Radęs šias studijas VDU, iš karto pasirinkau jas, nes mane labai traukia Lietuva.
Jau studijuojate paskutinius metus, tad galbūt galėtumėte pasakyti, ką jums davė VDU tarptautinės politikos ir vystymo studijos?
Tarptautinės politikos ir vystymo studijos pagilino mano žinias apskritai, praplėtė suvokimą, kas yra politika. Sužinojau, kaip vystosi politika tam tikruose pasaulio regionuose. Šiuo metu galėčiau pasakyti, kad esu daug labiau pažengęs ir įsigilinęs tarptautinėje politikoje nei tuomet, kai atvažiavau čia pirmais metais. Nors manau, kad man vis dar reikia daug stengtis ir mokytis.
Kas Jums labiausiai patiko VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus?
Labai sunku išskirti vieną pliusą, aš esu 99 proc. patenkintas savo studijomis. Dauguma dalykų man yra įdomūs ir patinka, dauguma dėstytojų man padeda. Pati mokymosi sistema, renginiai, veiklos man labai patinka. VDU pliusai: aukšta mokslo kokybė, lanksti ir decentralizuota mokymosi sistema, daug įvairių renginių bei veiklų, tarptautinė aplinka ne tik tarp dėstytojų, bet ir studentų, draugiški dėstytojai, administracija ir žinoma studentai. Taip pat vienas iš privalumų yra turtinga bei moderni biblioteka. VDU trūkumai: mano nuomone, A ir B dalykų sistema turėtų būti pertvarkyta arba išvis jos atsisakyta, taip pat būtų geriau, jei dar pirmame kurse būtų akademinio rašymo paskaita.
Ar studijuodamas užsiėmėte ir kokia nors papildoma veikla? Dalyvavote universiteto klubų ar kitų organizacijų veikloje? Ką jums ši veikla davė? Ką patartumėt jauniems kolegoms?
Save galėčiau pavadinti pačiu aktyviausiu tarptautiniu studentu, nes dalyvavau beveik visuose ESN organizuojamuose renginiuose. Vėliau ir pats prisijungiau prie šios organizacijos, taip pat dalyvavau ir kitų organizacijų veiklose, tokių kaip akademinis politologų klubas, Rytų Azijos klubai ir t.t. Visa sukaupta patirtis man buvo labai naudinga, ypač organizacijų, susijusių su politika, ten išmokau lengviau išreikšti save. Vienuose klubuose buvau dėl to, kad ten būdavo smagu, kituose dėl to, kad galėjau pažinti kitas kultūras ir, žinoma, visos šios organizacijos leido man susipažinti su nuostabiais žmonėmis. Deja, taip pat galėčiau įvardinti ir 3 pagrindinius sunkumus, su kuriais susidūriau: pirma, ne visos organizacijos yra atviros užsieniečiams; antra, kai kurios organizacijos yra labai suvaržytos ir nepriima kitokios nuomonės ir, galiausiai, nežinau kodėl, bet tarptautiniai studentai nesidomi aktyvia veikla po paskaitų. Jaunesniems savo kolegoms siūlyčiau būtų aktyviais. Labai daug studentų domisi kitomis kultūromis, todėl nereikėtų bijoti būti ambasadoriais savo kultūros.
Ar pasinaudojote universiteto siūlomomis Erasmus+ ar dvišalių mainų galimybėmis? Jei taip, ar išvykimas buvo naudingas? Kokios patirties pasisėmėte? Ar studijos kitose valstybėse skiriasi nuo lietuviškųjų? Jei ne, kodėl nevykote?
Deja, bet dėl asmeninių priežasčių netapau Erasmus studentu. O taip pat, trečias ir ketvirtas kursas yra labai įdomūs, dėl to nenorėjau jų praleisti. Nors ir nestudijavau užsienyje, tačiau buvau išvykęs
Atranka į LR nuolatinės atstovybės biurą Ženevoje
Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje skelbia atranką į sekretoriaus(-ės), dirbančio(-ios) pagal terminuotą darbo sutartį, pareigybę.
Numatoma darbo pradžia – ne vėliau 2017 m. rugsėjo mėn.
Reikalavimai pretendentui:
– turėti aukštąjį išsilavinimą arba ne mažiau kaip trejų metų administracinio darbo patirties;
– būti susipažinusiam su Ženevoje veikiančių tarptautinių organizacijų institucine sąranga;
– mokėti dirbti kompiuteriu, naudotis MS Office programiniu paketu, duomenų bazėmis, biuro technika;
– mokėti anglų ir prancūzų kalbas: bent vieną jų – ne žemesniu kaip įgudusio vartotojo (C1) lygiu, kitą – ne žemesniu kaip pažengusio vartotojo (B1) lygiu,
– gebėti dirbti komandoje, analitiškai vertinti ir sisteminti informaciją, būti organizuotam, punktualiam, darbščiam, deramai atlikti savo pareigas, būti nepriekaištingos reputacijos;
– išmanyti raštvedybos taisykles, teisės aktų ir kitų tvarkomųjų organizacinių dokumentų rengimo taisykles, informacijos sisteminimą, kalbos kultūros taisykles;
– išmanyti ir laikytis diplomatinio protokolo bei profesinės etikos reikalavimų;
– saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, sužinotas einant tarnybines pareigas;
– atitikti Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.
Funkcijos:
– tvarkyti Atstovybės vadovo darbotvarkę;
– tvarkyti, sisteminti ir archyvuoti gaunamą ir siunčiamą dokumentaciją;
– formuoti atstovybės dokumentų bylas, rengti dokumentacijos planą, vadovo įsakymų dokumentų tvarkymo ir apskaitos klausimais projektus, tvarkyti archyvą, kontroliuoti bylų perdavimo į ministerijos archyvą procesą;
– rengti protokolinę korespondenciją (notas, sveikinimus, kvietimus) Ženevoje veikiančioms tarptautinėms organizacijoms ir užsienio valstybių nuolatinėms atstovybėms;
– teikti informaciją atstovybės veiklos klausimais telefonu, faksu ir elektroniniu paštu;
– organizuoti protokolinius renginius, susitikimus;
– tarpininkauti užsakant nuolatinius ir vienkartinius leidimus į Ženevoje veikiančias tarptautines organizacijas ir institucijas;
– padėti organizuoti LR valstybės pareigūnų vizitus ir susitikimus, užsakyti oro uosto paslaugas, rezervuoti vietas viešbučiuose, maitinimo įstaigose;
– rengti atsakymus į informacinio pobūdžio paklausimus;
– savo kompetencijos ribose rengti lydraščių projektus;
– vykdyti kitus tarnybinius atstovybės vadovo pavedimus.
Susidomėjusius prašome siųsti gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką iki š. m. birželio 9 d. darbo dienos pabaigos elektroniniu paštu adresu rimante.daunyte@urm.lt.
Kvietimas dalyvauti mokymuose apie korupcijos įtaką
Europos jaunųjų žurnalistų organizacija kartu su Patricija Elžbieta Zarankaite ir Vytauto Didžiojo universitetu vykdo projektą „Korupcijos atpažinimas, prevencija ir komunikacija“ ir kviečia birželio 15 d., korupcijos Lietuvoje tema besidominčius studentus, moksleivius, jaunimo organizacijų atstovus, dalyvauti Europos jaunųjų žurnalistų organizacijos projekto mokymuose „Kaip korupcija veikia jaunus žmones Lietuvoje?“.
Šio projekto pirmieji mokymai su dalyviais iš skirtingų Europos šalių įvyko šių metų Kovo 13-19 dienomis Antverpene, Belgijoje. Tęstiniai projekto mokymai organizuojami kiekvienoje šalyje narėje, kurios atstovai priklauso projektui. Antrasis susitikimas vyks Vilniuje kartu su jau projekte dalyvaujančiais 15 žurnalistų iš visos Europos ir dar 15 iš kiekvienos šalies atrinktais dalyviais. Į šį susitikimą bus atrinktas vienas mokymuose Kaune dalyvavęs dalyvis.
Mokymų tikslas:
- Paskatinti jaunus žiniasklaidos atstovus kovoti ir pranešti apie korupcijos atvejus, dalintis patirtimis ir geriausiomis praktikomis
- Praplėsti žinias apie korupciją Lietuvoje, atkreipiant dėmesį į jos tipologiją, įtaką šalies gerovei bei visuomenės įsitraukimą vietiniu, nacionaliniu ir Europiniu lygmeniu.
Ko mes ieškome?
Jaunų, motyvuotų žmonių, kurie domisi kovos prieš korupciją viešinimo galimybėmis ir galėtų aktyviai dalyvauti mokymuose vėliau prisidėdami prie projekto turinio kūrimo. Norint dalyvauti mokymuose reikia:
- būti žurnalistais, medijų atstovais ar studentais (ypatingai žurnalistikos, medijų ir komunikacijos, teisės, tarptautinių santykių, politikos mokslų ir sociologijos);
- būti ne vyresniu nei 30 metų;
- atsiųsti savo CV;
- atsiųsti savo 2 minučių vaizdo įrašą, kuriame pristatote Jūsų manymu šalyje įvykusį svarbiausią korupcijos atvejį. Jums suteikiama kūrybinė laisvė. Jeigu negalite nufilmuoti ar sukurti vaizdo įrašo, turite atsiųsti trumpą idėjų aprašą kokį jį galėtumėte sukurti mokymu metu (nufilmuoti panelinę diskusiją, padaryti interviu su mokymų dalyviais ir pan.).
Vaizdo įrašo atsiuntimas yra pageidautinas.
Ką mes siūlome Jus?
- Vienas dalyvis iš kiekvienos šalies vietinių mokymų bus atrinktas – remiantis CV, atsiųstu vaizdo įrašu ir aktyvumu susitikimo metu Kaune – dalyvauti mokymosi kursuose Vilniuje Liepos 18d. Kursų metu dėmesys bus kreipiamas į vaizdo produkcijos gamybą ir kovos prieš korupciją atstovavimą. Kelionės išlaidos, apgyvendinimas ir maitinimas bus padengiami organizatorių. Mokymų metu dalyviai gaus patarimų ir reikiamos informacijos iš organizatorių.
- Sertifikatą liudijantį Jūsų dalyvavimą vietos renginyje.
- Galimybę tapti Europos jaunųjų žurnalistų organizacijos nariais, žurnalistais ir aktyvistais, besikonsentruojančiais į korupciją.
Prašome atsiųsti savo CV ir vaizdo įrašą iki birželio 13 d., adresu: Patricijai Elžbietai Zarankaitei, patricija.zarankaite@gmail.com. Jeigu yra klausimų, prašome nedvejojant rašyti.
Mokymų laikas ir vieta: Birželio 15 d. 10 val. Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (V. Putvinskio g. 23).
R. Holsti vardinė profesūra – VDU profesoriui Alpo Rusi
Suomijos Užsienio reikalų ministerija suteikė vienkartinę 20 tūkst. eurų paramą Rudolfo Holsti vardinei profesūrai Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete.
R. Holsti vardinės profesūros parama buvo skirta dr. Alpo Rusi, ambasadoriui emeritui, profesoriui adjunktui Helsinkio universitete. Nuo 2016 m. kovo dr. A. Rusi yra vizituojantis profesorius Vytauto Didžiojo universitete.
Lietuva ir Suomija yra Baltijos jūros regiono šalys, todėl jas sieja bendri interesai ne tik Europos Sąjungoje, bet ir saugumo bei politikos klausimuose. Vardinė profesūra skatins dalinimąsi žiniomis, susijusiomis su bendradarbiavimu Baltijos jūros regione, ypač jo ateities iššūkiais. Ji taip pat prisidės prie gilesnio universitetų bendradarbiavimo šiose dviejose šalyse.
„Ambasadorius Alpo Rusi ilgai ir pagirtinai dirbo Suomijos užsienio diplomatinėje tarnyboje bei Suomijai naudos davusiose tarptautinėse tarnybose. Vardinės Rudolfo Holsti profesūros skyrimas jam yra naudingas žingsnis tiek Suomijai, tiek Lietuvai“, – sakė Suomijos užsienio reikalų ministras Timo Soini.
Profesūros paskelbimas prisidės prie žinių skleidimo apie Rudolfą Holsti (1881-1945) ir jo gyvenimo pasiekimus einant užsienio reikalų ministro pareigas Suomijoje šalies ankstyvos nepriklausomybės metais, 1919–1922 m., ir sunkumų laikmečiu 1936–1938 m. Jis taip pat atstovavo Suomijai kaip ypatingasis pasiuntinys į Rygą, Taliną, Berną ir Tautų Sąjungą 1919–1940 m.
Vieša ekspertų diskusija
2017 05 03 vyko vieša ekspertų diskusiją „Ar galime sukurti stabilią Europą?“
Didėjantys iššūkiai Europos stabilumui ir galima agresija iš Rusijos, mažėjantis demokratijos ir teisinės valstybės faktorius kaimyniniuose regionuose ir valstybėse, augančios migracijos tendencijos ES Pietų kaimynystės valstybėse, netikrumas dėl ES po „Brexit“ kelia esminį klausimą – ar mes galime sukurti stabilią Europą?
Diskusijoje dalyvavo LR Seimo narė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė. Kartu diskutavo Matthieu Grandpierron – politikos analitikas, jaunesnysis tyrėjas tarptautinių santykių srityje Ecole Polytechnique mokymo institucijoje, Katalikiškojo Vendée universiteto lektorius. Diskusiją vedė VDU Politologijos katedros lektorius dr. Giedrius Česnakas.
Interviu su prof. dr. Liudu Mažyliu
VDU Viešojo administravimo katedros docentas dr. Kastytis Antanaitis pakalbino VDU profesorių dr. Liudą Mažylį, kuris kovo pabaigoje Vokietijos diplomatiniame archyve rado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba.
Tautos fondo stipendijos- PMDF studentėms!
Džiaugiamės gražiu bendradarbiavimo su Tautos fondo (Lithuanian National Foundation) atstovais. Jau antri metai VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto studentai sulaukia fondo paramos. Tautos fondas yra kultūros bei švietimo labdaros organizacija, kurios vienas iš tikslų yra studentų tautinės savimonės ugdymas, integravimas į dabartinį technologinį ir vakarietišką pasaulį.
Šiemet Tautos fondo globojamo Steponių stipendijos fondo valdytojai, įvertinę politikos mokslų magistrantūros studijų studentų veiklas, studijų rezultatus bei iniciatyvas, vardines stipendijas skyrė PMDF Diplomatijos ir tarptautinių santykių 2 kurso studentei Orintai Znojevaitei ir Šiuolaikinės Europos politikos 1 kurso studentei Gabrielei Markūnaitei.
2016 m stipendija buvo skirta Šiuolaikinės Europos magistrantui Marijui Savickui.
