O. Jakavičiūtė: čia plačios galimybės save realizuoti
Apie politikos mokslų studijas bakalauro programoje ir Šiuolaikinės Europos politikos magistro studijų programoje dalinasi Šiuolaikinės Europos politikos pirmojo kurso studentė Odeta Jakavičiūtė
Kas paskatino pasirinkti būtent Šiuolaikinės Europos politikos studijas ir kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete? Tai buvo laimingas atsitiktinumas ar ilgai gvildentas noras?
Po politikos mokslų bakalauro studijų VDU ilgai galvojau ką noriu veikti – toliau studijuoti ar pradėti darbo paieškas. Tačiau nusprendžiau studijuoti ir pasirinkau ŠEP programą, nes tuo metu man ji buvo priimtiniausia, norėjau pagilinti, sustiprinti žinias apie ES ir tuo pačiu kitas Europos valstybes ir pan.
Studijuojate antrą semestrą, tad galbūt galėtumėte pasakyti, ką jums davė VDU Šiuolaikinės Europos politikos studijos?
VDU ŠEP studijos padėjo labiau suprasti ES integracijos procesą, ES įvairias politikas ir sprendimus, kiekvienos ES narės svarbą bendruomenėje. Be to, padėjo suvokti, kad itin svarbu skaityti literatūrą, mokėti dirbti ne tik individualiai, bet ir grupėmis.
Kas Jums labiausiai patiko VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus/privalumus?
VDU galiu drąsiai vadinti savu universitetu, nes studijavau ir bakalauro studijose ir dabar tęsiu magistro studijas. Čia puiki atmosfera, plačiai mąstantys žmonės, kurie turi savo nuomonę, kritišką mąstymą kas tik dar labiau skatina domėtis aplink vykstančiais dalykais.
Ar studijuodama užsiėmėte ir kokia nors papildoma veikla? Dalyvavote universiteto klubų ar kitų organizacijų veikloje? Ką jums ši veikla davė? Ką patartumėt jauniems kolegoms?
Deja, niekur nedalyvavau dėl tam tikrų priežasčių. Jaunesniems kolegoms patarčiau įsitraukti į organizacijų, klubų veiklą jeigu yra didelis noras ir daug idėjų. VDU yra tikrai plačios galimybės save realizuoti ne tik konkrečiose studijose, bet ir papildomoje veikloje.
Ar pasinaudojote universiteto siūlomomis Erasmus+ ar dvišalių mainų galimybėmis? Jei taip, ar išvykimas buvo naudingas? Kokios patirties pasisėmėte? Ar studijos kitose valstybėse skiriasi nuo lietuviškųjų? Jei ne, kodėl nevykote?
Niekur nedalyvavau, bet mano kolegos yra dalyvavę ir tikrai džiaugėsi galimybe išvykti pagal Erasmus+ programą, įgyti naujos patirties ir tuo pačiu įsitikinti, kad studijos VDU niekuo nesiskiria nuo daugelio šalių universitetų.
Ar naudojotės galimybe įgyti gretutinę specialybę? Jei taip, kaip sekėsi ir kaip ją vertinate? Jei ne, kodėl nesirinkote?
Ne. Buvau apie tai galvojus, tačiau pabijojau, kad gali būti per sunku mokytis. Vis tik, jei studentas ryžtasi, tai yra puiki galimybė įgyti dar vienos specialybės pagrindus. Tai tikriausiai gali padėti lengviau siekti karjeros.
Kokie jūsų tikslai ir planai artimiausioje ateityje? Ar siejate savo ateitį su studijuojama specialybe?
Kol kas tikslų ir planų aiškių neturiu. Labai norėčiau, kad gyvenimas susidėliotų taip, jog galėčiau savo ateitį sieti su šia politikos mokslų specialybe, kad galėčiau panaudoti įgytas žinias ir kompetencijas.
Ar ruošiatės studijuoti doktorantūros programoje? Kokias studijas planuojate rinktis?
Nesiruošiu. Norėčiau save labiau realizuoti praktinėje veikloje.
Ko palinkėtumėte besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete?
Palinkėsiu nebijoti rinktis politikos mokslų studijų, sėkmės, būti aktyviems, nebijoti kritikos ir visada drąsiai bei argumentuotai reikšti savo nuomonę.
M. Makaveckaitė: Būkit smalsūs ir iniciatyvūs!
Viešojo administravimo studijų programos 3 kurso studentė Miglė Makaveckaitė pasakoja apie savo studijas PMDF
Kas paskatino pasirinkti būtent viešojo administravimo studijas ir kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete? Tai buvo laimingas atsitiktinumas ar ilgai gvildentas noras?
Viešojo administravimo studijas pasirinkau, kadangi sudomino studijų programa, suteikiamos galimybės ne tik tobulinti specialybines žinias, bet ir plėsti akiratį, pasaulėžiūrą, renkantis pasirenkamus dalykus (itin daug užsienio kalbų). Tai buvo kryptingas pasirinkimas, siekiant tolimesnių tikslų. Taip pat patogi universiteto lokacija, kadangi mano gimtasis miestas Kaunas.
Jau studijuojate paskutinius metus, tad galbūt galėtumėte pasakyti, ką jums davė VDU viešojo administravimo studijos?
Viešojo administravimo studijos suteikė žinių apie darbo valstybės tarnyboje specifiką, politinę sistemą, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje vykstančius politinius procesus.
Kas Jums labiausiai patiko VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus?
Labiausiai patiko galimybė studijuojant specialybinius dalykus papildomai rinktis iš plataus pasirenkamų dalykų sąrašo. Itin gausus kalbų pasirinkimas. Mano manymu, universitetas suteikia daug galimybių tobulėti ne tik profesinėje srityje, bet ir kaip asmenybei, tiems, kurie nori mokytis, yra smalsūs ir suinteresuoti.
Ar naudojotės galimybe įgyti gretutinę specialybę? Jei taip, kaip sekėsi ir kaip ją vertinate? Jei ne, kodėl nesirinkote?
Rinkausi studijuoti ekonomikos ir finansų gretutines studijas ir tikrai nesigailiu! Nors buvo situacijų, kuomet buvo nelengva suderinti gretutinių ir specialybinių dalykų laikus susidarant tvarkaraštį, tačiau studijų metu gavau ypatingai daug informacijos, žinių ir įgūdžių, kurie, tikiu, tikrai yra ir bus labai naudingi ateityje.
Kokie jūsų tikslai ir planai artimiausioje ateityje? Ar siejate savo ateitį su studijuojama specialybe?
Taip sieju savo ateitį su specialybe ir dar planuoju studijuoti magistro programoje.
Ko palinkėtumėte besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete?
Būkit smalsūs ir iniciatyvūs 🙂 Kiek pastangų įdėsite kurdami savo ateitį, tokią ir turėsite. Sėkmės! 🙂
O. Znojevaitė: VDU nenubrėžia tau rėmų

Orinta Znojevaitė, antro kurso Tarptautinių santykių ir diplomatijos studijų magistrantė, pasakoja apie savo studijas PMDF.
Kas paskatino pasirinkti būtent politikos mokslų studijas ir kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete? Tai buvo laimingas atsitiktinumas ar ilgai gvildentas noras?
Kaip ir visi vaikai, taip ir aš vaikystėje turėjau savo svajonių profesiją, tačiau tai nebuvo politikos mokslai. Kai buvau vaikas, labai norėjau studijuoti mediciną, mėgau biologijos pamokas. Tačiau supratusi, kad nemėgstu kraujo ir į viską galiu žiūrėti tik iš teorinės pusės, nusprendžiau, kad medicinos studijos nebūtų man tikę. Mokykloje savęs neribojau ir nesistengiau susitelkti tik į vieną pamoką. Mėgau menus, ypač muziką ir teatrą, lietuvių, anglų bei rusų kalbų pamokas. Tačiau labiausiai man patiko istorijos pamokos, kurios ir buvo pagrindas studijų pasirinkimui. Atėjus stojimų į aukštąsias mokyklas metui, turėjau dvi studijų sritis kuriomis domėjausi – teisės ir politikos mokslų. Pastarosioms studijoms teikiau pirmenybę todėl stojimų sąraše įrašiau pirmu numeriu. Vytauto Didžiojo universitetą labiau pavadinčiau laimingu atsitiktinumu nei pasirinkimu, tačiau šį atsitiktinumą galėčiau įvardinti kaip kol kas geriausią savo gyvenime.
Kas Jums labiausiai patinka VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus/privalumus?
Šiame universitete man labiausiai patinka artes liberales principas, kuris suteikia galimybę savirealizacijai. Taip pat – galimybė pasirinkti kituose fakultetuose dėstomus dalykus. Pavyzdžiui, mane visuomet domino menai. Pirmame kurse turėjau galimybę lankyti Meno praktikumo (vaidybos) paskaitą. VDU nenubrėžia tau rėmų, gali tobulėti ne tik savo studijuojamoje specialybėje, bet ir kitose srityse.
Ar studijuodamas užsiėmėte ir kokia nors papildoma veikla? Dalyvavote universiteto klubų ar kitų organizacijų veikloje? Ką jums ši veikla davė? Ką patartumėt jauniems kolegoms?
Studijuodama ketvirtame kurse, prisijungiau prie naujai įkurto Amerikos Studijų Klubo (angl. Club of American Studies), nes visuomet domėjausi Jungtinėmis Amerikos Valstijomis – ne tik iš politinės perspektyvos, bet ir iš istorinės bei kultūrinės pusės. Taip pat 2015 metais prisijungiau prie LSDJS Kauno miesto skyriaus, o 2016-2017 laikotarpiu buvau šio skyriaus pirmininkė. Visa papildoma veikla padeda atrasti dominančias sritis, gilinti žinias, įgūdžius bei išreikšti save.
Kaune, o ypač VDU, sukurta daug galimybių naudingai praleisti laisvalaikį (universiteto teatras, choras, meno erdvės bei klubai). Tad kolegoms norėčiau patarti nedvejoti ir prisijungti prie papildomų veiklų, nes jos padeda savirealizacijos procese.
Ar pasinaudojote universiteto siūlomomis Erasmus+ ar dvišalių mainų galimybėmis? Jei taip, ar išvykimas buvo naudingas? Kokios patirties pasisėmėte? Ar studijos kitose valstybėse skiriasi nuo lietuviškųjų?
Bakalauro studijose šia galimybe nepasinaudojau. Tačiau studijuodama magistro studijose, dalyvavau Erasmus+ šalyse partnerėse programoje. Mainų metu 5 mėnesius studijavau Sankt Peterburgo valstybiniame universitete, Rusijoje. Šią šalį pasirinkau todėl, kad savo baigiamajame magistro darbe analizuoju santykius tarp dviejų stiprių tarptautinės sistemos aktorių (JAV ir Rusijos). Studijų principas Sankt Peterburgo valstybiniame universitete labai panašus į VDU – studijos interaktyvios, studentai skatinami išreikšti savo nuomonę diskusijų metu. Manau, kad visi Erasmus+ ir dvišaliai mainai yra naudingi, nes šių mainų metu susipažįsti su kitos šalies studentais bei dėstytojais, gali palyginti studijų programas bei dėstomų dalykų kokybę, pažinti kitos šalies tradicijas bei įgyji patirties.
Ar naudojotės galimybe įgyti gretutinę specialybę? Jei taip, kaip sekėsi ir kaip ją vertinate? Jei ne, kodėl nesirinkote?
Galimybe įgyti gretutinę specialybę nesinaudojau, tačiau šią galimybę svarsčiau. Įstojusi į VDU, sužinojau apie gretutines studijas. Kadangi viena iš specialybių, kurią norėjau studijuoti, buvo teisė, svarsčiau pasirinkti teisės gretutines studijas. Dėl šio sprendimo konsultavausi su asmenimis, pristatančiais šią programą įvadinės savaitės metu. Jie patarė prieš pasirenkant gretutines studijas pabandyti teisės paskaitą ir tik tuomet nuspręsti ar aš to tikrai noriu. Pasibaigus semestrui. supratau, kad teisė nėra ta studijų sritis, kurią aš norėčiau studijuoti, tad gretutinių studijų nepasirinkau.
Kokie jūsų tikslai ir planai artimiausioje ateityje? Ar siejate savo ateitį su studijuojama specialybe?
Baigusi politikos mokslų bakalauro studijas, svarsčiau šiek tiek keisti sritį ir studijuoti ne politikos mokslų magistrą. Tačiau analizuojant siūlomas programas, Diplomatijos ir tarptautinių santykių programa buvo vienintelė, kuri tikrai sudomino. Tuo pačiu galimybė šią programą studijuoti anglų kalba nulėmė galutinį apsisprendimą tęsti studijas VDU.
Ko palinkėtumėte besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete?
Būsimiems studentams norėčiau palinkėti atkaklumo, pasitikėjimo savimi bei aktyvaus įsitraukimo ne tik į studijas, bet ir į VDU gyvenimą.
R. Sakadolskio medijų laboratorija – idėjų įprasminimui
Gegužės 3 d., VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre oficialiai atidaryta Lietuvos ir JAV žurnalisto, VDU lektoriaus Romo Sakadolskio medijų laboratorija.
Simbolinę, Pasaulinę spaudos laisvės, dieną (angl. Unesco Press Freedom day) vykusio renginio metu savo prisiminimais apie šviesios atminties R. Sakadolskį dalinosi jo artimi bičiuliai, kolegos ir studentai: VDU prof. Audronė Nugaraitė, žurnalistas Rytas Staselis, studentas Tautvydas Bulvičius, JAV lietuvių ir Lietuvos žurnalistas, doc. Mykolas Drunga, žurnalistas ir prodiuseris, VDU docentas Rytis Zemkauskas, BNS žurnalistė Austėja Masiokaitė it kt.
„Romas Sakadolskis buvo ne tik principingas ir sąžiningas žurnalistas, bet ir išskirtinio pedagoginio talento dėstytojas. Mums, katedros bendruomenei, teko didelė laimė jį geriau pažinti, su juo diskutuoti, iš jo mokytis. Iš jo sklidusi ypatinga šviesa, vidinė inteligencija, pagarba kiekvienam skatino visus šalia esančius tobulėti, dalintis, būti atvirais ir tolerantiškais vienas kitam. Džiaugiamės galėdami įamžinti Romo atminimą Vytauto Didžiojo universitete“, – sakė VDU Viešosios komunikacijos katedros vedėja prof. Kristina Juraitė.
Universiteto misija – R. Sakadolskio darbų tęstinumas
„Likę nebaigti Romo darbai tik dar labiau įpareigoja mus tęsti jo pradėtus sumanymus ir taip įprasminti jo atminimą padarant tai, ko jis nesuspėjo. Tas svarbu ne tik mums, bet ir profesionalumo viršūnių siekiančiai jaunajai žurnalistų kartai“, – mintimis dalijosi VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė A. Nugaraitė.
Praėjusių metų vasarį Lietuvą sujaudino Romo Sakadolskio netektis, tačiau bendruomenei pavyko pabaigti jo pradėtus darbus – Vytauto Didžiojo universitete duris atvėrė moderni medijų laboratorija, kurioje nuolat organizuojami praktiniai užsiėmimai ir individualios konsultacijos su įvairių sričių profesionalais, mokoma vaizdo įrašų kūrimo, skaitmeninio montažo, scenarijaus kūrimo, šviesos naudojimo fotografijoje ir kinematografijoje, fotografavimo ir fotografijų apdirbimo pagrindų, post-produkcijos ir kitokio darbo su medijomis.
„Dirbdamas universitete R. Sakadolskis savo sukauptą praktinį žurnalisto patyrimą gebėjo paversti profesinėmis inovacijomis, suteikiančiomis galimybių jaunajai žurnalistų kartai tobulėti, įgyti būtinų kompetencijų, žinoti srities naujienas, mokytis iš gerųjų pasaulio žurnalistikos pavyzdžių. Pasitelkdamas tradicines mokymo formas – paskaitas, seminarus, kūrybines dirbtuves, jis kartu inicijavo naują darinį – virtualią Medijų laboratoriją, su tikslu ateityje paversti ją realia“, – prisiminė Audronė Nugaraitė.
Visuomenei atviroje R. Sakadolskio medijų laboratorijoje, pasitelkus žurnalisto sukauptą komunikacijos mokslų biblioteką ir naujausias technologijas, studentai, dėstytojai, universiteto svečiai gali inicijuoti novatoriškus naujųjų medijų, reklamos ir kitus audiovizualinius projektus, įgyti praktinės patirties, bendradarbiauti, susitikti su socialiniais partneriais. Būsimi žurnalistikos ir komunikacijos profesionalai čia skatinami ne tik kurti konkurencingus medijų produktus, bet ir palaikyti vertybinius profesionalios žurnalistikos standartus. Tokio pobūdžio laboratorijos įkūrimas buvo dar paties Romo Sakadolskio idėja.
Leonido Donskio bibliotekoje – žurnalisto knygų kolekcija
Šių metų vasarį VDU atidarytai šviesios atminties filosofo, profesoriaus Leonido Donskio bibliotekai patikėta R. Sakadolskio leidinių kolekcija. „Bibliotekos lentynose jau prieinamas daugiau kaip 2 000 knygų rinkinys – tai neįkainojama dovana Universiteto akademinei bendruomenei, ypatingas intelektinis turtas žurnalistikos, medijų ir viešosios komunikacijos tyrėjams bei studentams“, – kolekciją pristatė VDU bibliotekos direktorė Lina Bloveščiūnienė.
Sovietinės okupacijos metais Romo Sakadolskio balsas „Amerikos balso“ eteryje siuntė Lietuvai laisvo ir svetimos propagandos neapnuodyto žodžio tiesą bei malšino informacijos alkį. Grįžęs į Lietuvą jis aktyviai įsijungė į visuomeninę veiklą, rūpinosi Lietuvos žurnalistikos ateitimi, žiniasklaidos pilietiškumu ir etika, dosniai dalijosi tiriamosios žurnalistikos patirtimi. Gyvenimo ir veiklos prioritetai leido surinkti įspūdingą leidinių kolekciją.
Knygų turinys atspindi iškiliausio Lietuvos žurnalisto nuolatinį viso gyvenimo rūpestį laisvo žodžio sklaida, parlamentarizmo ir demokratijos tradicijų puoselėjimą, pagarbą laisvės idealams bei pilietiškumui. R. Sakadolskio žmonos Emilijos Sakadolskienės dovanota knygų kolekcija bibliotekos fondus papildė žurnalistikos sociologijai, medijų ir informaciniam raštingumui, žiniasklaidos etikai, politikos ir žurnalistikos sankirtoms skirti leidiniai.
Vorkutos kolektyvinio sąmoningumo transformacijos
Gegužės 2 d., antradienį, 16:15 val. VDU daugiafunkciame mokslo ir studjų centre (V. Putvinskio 23, 101 aud.) vyks PMDF Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjo, filosofo, profesoriaus Gintauto Mažeikio vieša paskaita „VORKUTA: Tarp Gulago Molocho ir Valdžios vertikalės Leviatano“.
Pranešimo tikslas yra remiantis vykdytu lauko tyrimu (2017 balandis), interviu, stebėjimais analizuoti Vorkutos apylinkių kolektyvinio sąmoningumo transformacijas. Pranešimo metu bus aptariama filosofinės, analitinės antropologijos tyrimų metodologija, pateikiama Gulaginės martirologijos analizė ir kritika, Vorkutlago poezijos ir sąmoningumo analizė, Vorkutos sovietinės utopijos kritika, Didžiosios šachtininkų nerimasties (1989-1998) interpretacija bei naujosios valdžios vertikalės formavimo, naujojo engimo ir Žlugimo kritika.
Viešos paskaitos metu bus aptariama Aušvicą ir Gulagą analizuojanti literatūra, jos metodologijos ir galimybės. Praešime bus išskiriamos svarbiausios laiką ir įvykius charakterizuojančios metaforos, kurios jau vienaip ar kitaip Gulago ir Vorkutos kontekste buvo naudotos poetų, režisierių ir plačiai diskutuotos, sulaukusios rezonanso. Šios pagrindinės metaforos būtų “Sniego Molochas“ (J. Markovos poezija), Metistofelis Vorkutlage (pagal Vorkutos Dramos teatro repertuarą) ir šiuolaikinis Leviatanas (remiantis A. Zviagincevo filmo metafora ir O. Chmaros šiuolaikine poezija). Tyrimo metu buvo renkami duomenys apie kolektyvinę reikšmę turinčius artefaktus (institucines martirologijas, urbanistiką, architektūrą), vykdoma diskursų (poezijos, romanų, laikraščių, medijų), įvykių (protesto akcijų ir pasidavimo) analizė. Gauti duomenys yra analizuojami remiantis Kritinės teorijos, Simbolinių mąstymo formų ir funkcijų, analitinės antropologijos teorijomis. „Kas po to“? „Kas pasikeitė“, ar tikrai „Čia nebūna skaudu“?
L. Mažyliui – Kauno miesto garbės piliečio vardas
Vasario 25 d. Kauno miesto taryba vieningai sutarė profesorių Liudą Mažylį paskelbti Kauno miesto garbės piliečiu, o šį titulą jam suteikti simbolinę dieną – 2018 metų Vasario 16-ąją. ijai įvertinant bei pagerbiant VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto mokslininką: „Tuo pačiu turime dėti visas pastangas, kad šimtmečio proga šis dokumentas būtų eksponuojamas Kaune. Tai būtų du patys svarbiausias šimtmečio minėjimo akcentai.“
Kauno miesto savivaldybės apdovanojimų tarybos pirmininkas Benjaminas Želvys sakė, kad L. Mažyliui apdovanojimą prasminga suteikti, kai Lietuva minės valstybės atkūrimo šimtmetį. „2018 metais yra šimtmetis ir L. Mažylis yra tiesiogiai surištas su Akto radimu“, – kalbėjo jis.
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos archyve Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą suradęs VDU profesorius dar šiemet bus apdovanotas ir garbingiausiu Kauno miesto savivaldybės teikiamu apdovanojimu – 1-ojo laipsnio Santakos garbės ženklu. Tai numatyta liepos 6 d., per Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną.
Kauno miesto tarybos sprendimu, šiemet Kauno miesto garbės piliečių vardai bus suteikti ne tik prof. Liudui Mažyliui, bet ir nusipelniusiems kauniečiams Jūratei Elenai ir Česlovui Norvaišoms.
Kauno miesto garbės piliečio vardas nuo 1991-ųjų teikiamas nusipelniusiems asmenims, savo darbais ir veikla meno, mokslo, kultūros, sporto ir visuomeninėje bei kitose srityse garsinantiems Kauno miesto vardą Lietuvoje ir svetur, taip pat už svarų indėlį kuriant Kauno miesto gyventojų kultūrinę, ekonominę, socialinę ir dvasinę gerovę
Aukštojo mokslo reforma: nuo savo kvailumo vaistų nėra
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros profesorius Antanas Kulakauskas
Kai kurie aukštąjį mokslą reglamentuojantys Lietuvos Konstitucijos straipsniai šiandien atsidūrė de facto toje pačioje vietoje, kaip ir Josifo Stalino Konstitucijoje išvardintos laisvės – ten buvo išvardintos beveik visos, tačiau tikrovėje jų nebuvo: jei kas būtų pareikalavęs, būtų važiavęs pas meškas. Žinoma, dabar tokio pavojaus nėra, tačiau teigiamo rezultato – taip pat.
Konstitucijoje yra straipsnis, kuris skelbia, kad mokslas ir tyrinėjimai yra laisvi. Ar tai reiškia, kad auditorijoje galima šnekėti ką nori? O gal geriau būtų skelbti, kad Lietuvos akademinė bendruomenė privalo pareikšti savo nuomonę mokslo ir studijų klausimais? Prieš 2009 m. reformą Lietuvos mokslininkų sąjungos vardu buvo pateiktas siūlymas įtraukti tokį straipsnį, tačiau jis taip ir liko pageidavimų koncerto lygmenyje, nors buvo išsiųstas visiems Seimo nariams. Atrodo, lyg visiems tiesiog nusibodo apie tą reformą kalbėti, tai taip paskubom ir priėmė.
Kitas man kaip politologui ir istorikui absurdiškai atrodantis LR Konstitucijos straipsnis skelbia, kad gerai besimokantiems studentams valstybiniuose universitetuose yra garantuojamas nemokamas mokslas. Turint omenyje mūsų šalies sąlygas, gyventojų ekonomines galias, tai yra absurdiška, kaip ir tai, kad Konstitucinis teismas sprendžia, kas yra gerai besimokantis studentas – kitaip sakant, pedagogikos klausimas tapo konstitucinės jurisprudencijos klausimu.
Reforma reiškia viena – dar labiau apkarpyti universitetų biudžetus
Vis dėlto įdomiausia, jog kad ir kiek reformų svarstėme iki šiol nebuvo suformuluotas universiteto apibrėžimas – politologine, administracine ir finansavimo prasme. Pagal organizacinę finansinę struktūrą, arba santykį tarp mokslo, tyrimų ir studijų, daugelis Lietuvos universitetų kaip buvo, taip ir išlieka, sovietinio tipo aukštosiomis mokyklomis. Tuo tarpu dauguma Vakarų universitetų dar nuo XIX a., remdamiesi Prūsijoje pradėta reforma, pamatine ar pirmine universitetą struktūruojančia veikla pasirinko mokslo tyrimus. Universitetas yra mokslo tyrimų įstaiga, rengianti aukštos humanitarinės kultūros, atitinkamų sričių kvalifikuotus specialistus – o ne skirtus konkrečiai darbo vietai, kaip norėtų Lietuvos verslininkai ar tam tikri politikai.
Sovietinė mokslo ir studijų sistema buvo instituciškai dvinarė – mokslo tyrimai koncentravosi ne universitetuose, o Mokslo akademijos ir žinybiniuose institutuose. Tokia sovietinių laikų struktūra Lietuvoje išliko iki šiol – universitetuose 70 proc. finansų, etatų ir darbo laiko skiriama studijoms, ugdomajam procesui, ir tik 30 proc. lieka mokslui. Tuo tarpu daugumoje Vakarų universitetų mokslui skiriama mažiausiai 50 procentų – net Lenkijos universitetuose, nors ten taip pat yra mokslo akademija su savo institutais.
Tarkime, Harvardo universitetas mokslo tyrimams skiria 36 mlrd. JAV dolerių – taigi, tris ketvirtadalius viso biudžeto, kuris 2015-2016 mokslo metais siekė apie 46 milijardus. Studentų Harvarde yra apie 20 tūkstančių, tad panašiai kaip Vilniaus universitete, tačiau biudžeto didžioji dalis skirta tyrimams – studentai ruošiami per mokslą. Kalifornijos Berklio universitetas, kurį „U.S. News & World Report“ reitingavo geriausiu valstybiniu universitetu JAV, turi dvigubai daugiau studentų, apie 40 tūkst., tuo tarpu biudžetas dvigubai mažesnis – apie 22 milijardai. Pagal pasiekimus gamtos mokslų srityje, šis universitetas pirmauja pasaulyje ir lenkia visus privačius universitetus.
Buvo kalbų, kad Lietuvos aukštosios mokyklos galėtų pasivyti šiuos universitetus reitinguose. Toks lenktyniavimas – tai tarsi Eurolygoje „Žalgiris“ žaistų su keturiais žaidėjais aikštelėje, o REAL, „Barcelona“ ir kiti – su penkiais. Kai pas mus ruošiasi „reformuoti“, tai reiškia, kad ruošiasi taupyti pinigus, nors ir sako, kad neva dėl kokybės. Kai Gintaro Steponavičiaus valdomoje ministerijoje buvo pradėta reforma „dėl kokybės“, maždaug triskart padaugėjo abiturientų, išvažiuojančių iš Lietuvos.
Atlyginimai pas mus skaičiuojami priklausomai nuo studentų skaičiaus. Noriu priminti, kad tarpukario laikų Vytauto Didžiojo universitete tai buvo nesusieti dalykai – kaip ir Vilniaus universitete Rusijos imperijos laikais. Kitaip tariant, profesoriai ir adjunktai buvo mokslininkai, kurie pirmiausia tyrė kažką ir po to ruošė studentus tų tyrimų pagrindu. Tarpukario VDU bazinis atlyginimas profesoriams buvo mokamas net tuo atveju, jei jie nieko nedėstė, tačiau dirbo mokslinį darbą, o už paskaitas buvo mokami priedai.
Panašiai ir su mokytojo krūviu – pavyzdžiui, Danijoje 1 pamoka trunka 45 min., tačiau priskiriamas 2 val. krūvis – įskaičiuojant pasiruošimą jai. O pas mus įskaičiuoja tik pačią pamoką, o ruošiesi jai ar ne, tai jau tavo reikalas. Kaip galima tikėtis kokybės?

Nevadiname dalykų savais vardais
Didžiausia problema, kaip pastebėjo Nobelio premijos laureatas ir VDU garbės daktaras Česlovas Milošas – kad mes daiktų ir reiškinių nevadiname savais vardais. Sakome, kad nuo sovietmečio Lietuvoje padaugėjo universitetų – tačiau iš tiesų padaugėjo tik pavadinimų. Nuo SSRS žlugimo mūsų šalyje atsirado tik vienas naujas valstybinis universitetas – buvo atkurtas tarpukariu veikęs Vytauto Didžiojo universitetas. Visi kiti buvo pervadinti, prijungti arba pakeitė statusą.
Ir vėl grįžtame prie fakto, jog neturime tikslaus universiteto apibrėžimo. Tarkim, Lenkijoje 2011 m. vykdant reformą buvo išskirti konkretūs universitetų tipai: klasikinis, technikos, profilinis, politechnikos ir akademija.
Klasikiniais apibrėžti universitetai, turintys teisę teikti daktaro laipsnius bent dešimtyje mokslo sričių, iš kurių bent du turėtų būti iš humanitarinių ir socialinių mokslų, matematikos, negyvosios gamtos (angl. inanimate nature) ir technologijų arba gyvosios gamtos ir technologijų. Technikos universitetai turi teisę teikti daktaro laipsnius bent dešimtyje sričių, iš kurių bent 6 yra technikos mokslų. Profiliniai universitetai, kaip ir politechnikos, turi siūlyti doktorantūrą bent šešiose srityse, iš kurių 4 – pagal atitinkamą profilį (pavyzdžiui, sporto universitete – keturi sporto srities daktaro laipsniai). Na, o akademijos gali vykdyti doktorantūros studijas bent dviejose srityse.
Tuo tarpu Lietuvoje visi universitetai reitinguojami pagal vieną šabloną, vienodai, nesvarbu, ar vykdo doktorantūros studijas vienoje srityje, ar 20. Juokingi žaidimai – bet nuo savos kvailybės vaistų nėra.
Reforma didina ne visuomenės, o valdžios ir verslo įtaką
Kitas dalykas – sakoma, kad reformos siekis yra mažinti universitetų autonomiją ir didinti visuomenės įtaką. Iš tiesų, siekiama didinti visuomenėje turinčiųjų galią arba, paprasčiau tariant, stambaus verslo ir valdžios įtaką.
Sudarant universitetų tarybas 2009 metais, Lietuva nusižiūrėjo Danijos modelį, tačiau pritaikė jį atbulai – mūsų tarybose, kurios priima strateginius sprendimus, dalyvauja universiteto partneriai. Bet partneriai Lietuvoje yra paskiriami lyg pagal Munistų vedybų principą – ministrui nutarus. O kaip tas partneris su universitetu partneriauja? Ateina į posėdį, pasiklauso, išgeria vyno su rektoriumi ir išeina?
Priešingai nei pas mus, Danijos įstatymuose yra aiškus partnerio apibrėžimas: tai verslo ir kitokios visuomeninės organizacijos, kurios yra su universitetu pasirašiusios abipusiais įsipareigojimais pagrįstą sutartį. Tuo tarpu Lietuvoje universitetams tiesiog paskiriamas atstovas, kuris turi pageidavimų, tačiau niekuo tau neįsipareigoja – tai pageidavimų koncertas, ir tiek.
Lietuvos aukštasis mokslas vis dar krizėje, tačiau valdžia nesistengia jos įveikti. Įstatymuose turi būti įtvirtinta, ko konkrečiai reikia, kad būtų įgyvendinti Konstitucijoje įrašyti esminiai principai – bet pirma reikia nutarti, kokio švietimo Lietuvoje mes norime. Kol kas apie tai apskritai nėra svarstoma diskusijose apie mūsų šalies ateitį – na, teoriškai, matyt, galima gyventi ir visai be universitetų.
***
Komentaras buvo išsakytas VDU „Santaros-Šviesos“ diskusijoje „Ar galime protu suvokti, kas daroma su Lietuvos universitetais“.
P.E.Zarankaitė: universitete jautiesi kaip antruose namuose
Patricija Elžbieta Zarankaitė Žurnalistikos ir medijų industrijų magistro studijų 1-jo kurso studentė ir Viešosios komunikacijos bakalauro programos absolventė dalijasi mintimis apie savo studijų pasirinkimus ir studijų patirtis.
Kas paskatino pasirinkti būtent tokios krypties – viešosios komunikacijos studijas ir kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete? Tai buvo laimingas atsitiktinumas ar ilgai gvildentas noras?
Pasirinkti tokią studijų kryptį paskatino ilgametė svajonė būti radijo žurnaliste. Tiksliai žinojau dar nuo paauglystės, kad mane domina komunikacija: jos veikimas, taisyklės ir principai, būdai ir priemonės. Didelis noras pažinti komunikacijos mokslą, atrasti taip studentų šiuolaikiškai nupasakotą universitetą ir išbandyti save studentų Meka vadiname Kaune, paskatino mane palikti savo gimtąją sostinę Vilnių. Vytauto Didžiojo universitetas nebuvo mano pirmasis pasirinkimas, tačiau tai buvo ir tebėra man vienas geriausių atradimų.
Ką jums davė VDU viešosios komunikacijos studijos?
Viešosios komunikacijos studijos man davė geriausius draugus, pažintis ir susitikimus su įdomiomis asmenybėmis, paskatino daugiau domėtis, ieškoti ir analizuoti komunikaciją, kaip neatsiejamą visuomenės, organizacijų ir globalių reiškinių konstruktą. Bakalauro studijos man buvo geriausias savęs paieškos ir asmeninės motyvacijos atradimo gyvenimo periodas, kuriame universitetas visada buvo geriausia aplinka kurti, reikštis ir dirbti, padedant geriausiems savo srities profesionalams.
Kas Jums labiausiai patiko VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus/privalumus? Galbūt kažko trūko?
Man labiausiai patiko/ir dabar patinka tai, kad universitete jautiesi kaip antruose namuose. Vytauto Didžiojo universitetas man visada buvo ir yra ta aplinka, į kurią gera sugrįžti. Tai aplinka, kur visada sutikęs dėstytojus gausi gerą patarimą, pasiūlymą, būsi motyvuotas, pagirtas ar kaip kitaip paskatintas prisidėti prie universiteto, ir ne tik, veiklų. Aplinka, kur visada sutiksi draugų. Aplinka, kur suteikiamos sąlygos kurti, bandyti ir atrasti save, mokytis ir leisti laisvalaikį. Aplinka, kur tiesiog gera būti. Didžiausias VDU pliusas yra bendruomeniškumas ir šiuolaikiškumas. Universitetas yra atviras ir laisvas. Liberalios studijos pirmiausia liberalius padaro ne studentus, o mokslus, tuo pačiu sukurdamos laisvę ir pasitikėjimą tarp akademikų ir studentijos. Šiuolaikiška studijų aplinka visada buvo ir bus geriausias universiteto veidas.
Ką veikiate šiuo metu?
Šiuo metu esu VDU Žurnalistikos ir medijų industrijų magistro I kurso studentė, Radijo stoties „TAU“ laidų vedėja, KTU tautinio meno ansamblio „Nemunas“ vokalistė.
Trys pagrindiniai dalykai, kuriuos turėtų daryti studentas, kad pasiektų tai, ką pasiekėte Jūs, arba daugiau..?
1. Studentas, visų pirma, turi VISKUO domėtis. Gal tai daugiau privaloma žurnalistams, tačiau pagirtina ir bet kuriam kitos srities žmogui. Domėtis ir analizuoti tai, kas asmeniškai pačiam atrodo įdomiausia. 2. Svajonė ir didžiausias gyvenimo tikslas aplanko gal ir ne kiekvieną, tačiau svarbiausia yra TIKĖTI ir DIRBTI dėl to, kas pačiam atrodo svarbiausia. Nenuleiskite rankų ir nuolat slapčia tikėkite, kad tai, ko Jūs labiausiai norite pasieks Jus. 3. Bendraukite su pačiais įvairiausiais žmonėmis, dalyvaukite ir išbandykite save kuo įvairesnėse veiklose, renginiuose. Bendraukite bendraukite ir dar kartą bendraukite!
Kokius savo pasiekimus labiausiai vertinate?
Erasmus+ studijas Italijoje italų kalba. Didžiausias ir spalvingiausias iššūkis gyvenime, neabejotinai suteikęs geriausias gyvenimo pamokas, paskatinęs nenustoti ir tikėti savimi.
Ar studijos VDU PMDF galėjo prisidėti prie dabartinės Jūsų karjeros? Jeigu taip, tai kokiu būdu?
Viešosios komunikacijos bakalauro studijos ir politikos mokslų gretutinės studijos neabejotinai padėjo man sukaupti žinių, kurias galiu pritaikyti dirbdama žurnaliste, įvairių renginių organizatore ir vedėja, kuomet reikia bendrauti su pačių įvairių profesijų, sričių asmenybėmis, kritiškai analizuoti, priimti greitus, tačiau apgalvotus sprendimus. Platus studijuotų dalykų spektras leidžia žvelgti į situacijas kritiškiau, įžvelgti problematiką ir alternatyvas, o svarbiausia – neleidžia palikti neatsakytų klausimų bei visada ieškoti atsakymų.
Ko palinkėtumėte svajojantiems ar besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete?
Linkiu iš universiteto, ir konkrečiai PMDF, pasiimti viską. Pasiimkite iš mūsų fakulteto dėstytojų viską, ką jie Jums gali duoti. Visada klauskite ir Jums bus atsakyta. Parodykite savo susidomėjimą. Pasilikite po paskaitų ir klauskite, klauskite klauskite. Mūsų fakulteto dėstytojai visada mielai Jums atsakys į klausimus, bus susidomėję Jumis, jeigu Jus domins jų įžvalgos, rekomendacija, patarimai ar nuomonė. BŪTINAI pasirinkite gretutines studijas! Tiesiog negali būti geresnės galimybės tapti komunikatoriumi, išmanančiu ir politiką, politiku išmanančiu ir teisę, ar viešojo administravimo absolventu, mokančiam ir gerai komunikuoti! Skaitykite įdomiausius fakulteto leidinius ir nepraleiskite nei vieno viešo renginio su politikos autoritetais, akademikais ir savo srities profesionalais!
Kuriais metais studijavote ir baigėte studijas? Kurią programą?
Studijavau Viešosios komunikacijos bakalauro programą ir politikos mokslų gretutines studijas 2012-2016m. Nuo 2016 m rugsėjo studijuoju Žurnalistikos ir medijų industrijų programos magistrantūroje.
J. Zubė: šios studijos žymi mano kritinio mąstymo pradžią
Tarptautinės politikos ir vystymo studijų programos absolventas Julius Zubė, šiuo metu tęsiantis studijas Afrikos Studijų magistro programoje Kopenhagos Universitete, Danijoje, kalba apie savo studijų patirtis PMDF.
Kas paskatino pasirinkti būtent tarptautinės politikos krypties studijas ir kodėl iš daugelio universitetų siūlomų programų pasirinkote studijuoti būtent Vytauto Didžiojo universitete? Tai buvo laimingas atsitiktinumas ar ilgai gvildentas noras?
Veikiausiai tai buvo pirmasis variantas. Sąrašas programų, kuriose norėjau potencialiai studijuoti, buvo gana platus – nuo kelių inžinerijos iki tarptautinės politikos (iš viso laikiau 5 valstybinius egzaminus, tad ir pasirinkimas buvo platus). Iki pat paskutinės studijų sąrašo pridavimo datos dvejojau, ką įrašyti pirmu numeriu. Vis negalėjau apsispręsti tarp mokslų, susijusių su matematika ir fizika (kaip inžinerija), ir socialinių mokslų. Galiausiai nusprendžiau duoti prioritetą socialiniams mokslams, kadangi tai buvo arčiau širdies.
Visada domėjausi tarptautine politika, įvairiais interesais ir aktoriais, kurie dalyvauja tarptautinės visuomenės organizavimo procesuose ir t.t. Vienintelis nerimas buvo dėl potencialaus įsidarbinimo baigus studijas, tačiau nusprendžiau, kad geriau studijuoti tai, kas man iš tikro patinka, ir stengtis būti kuo geresniu šioje sferoje, o ne atsižvelgti vien į tai, kokie šansai įsidarbinti ateityje pasirinkus tam tikrą programą. Pasirinkau Tarptautinės politikos ir vystymo studijas dėl to, kad, kaip jau minėjau, itin domėjausi tarptautine politika. Vystymo studijos suteikė papildomą aspektą, kuris privertė mane atkreipti daugiau dėmesio į šia programą. Paprastai pasakius – skambėjo įdomiau ir ne tiek sausai, palyginus su standartinėmis politikos studijomis. Studijų struktūra taip pat pritraukė dėmesį, įskaitant galimybes mokytis papildomos kalbos, susijusios su regionu, į kurį studentas norėtų koncentruotis, bei faktas, kad viskas buvo dėstoma angliškai. Vienu žodžiu, tuo pačiu metu tai buvo kažkas, kas man automatiškai patiko, bei apie ką dar daug nežinojau, tad galiausiai ten ir nusprendžiau stoti. Kalbant apie VDU, galiausiai prioritetus, kur stoti, nulėmė ne pats universitetas, o jo siūlomos programos. Iš tikro, tuo metu pats Kaunas kaip miestas neatrodė kaip labai patraukli studijų vieta – visuose kituose miestuose turėjau pažįstamų ir draugų, išskyrus Kauną. Taip pat tuo metu kai stojau, tarp žemaičių (pats esu iš Skuodo r.) Kaunas niekada nepritraukdavo daug studentų – daug kas stodavo į universitetus Klaipėdoje arba Vilniuje.
Ką jums davė VDU studijos?
Gana sunku konkrečiai išvardinti viską, tad apsiribosiu 3 pagrindiniais dalykais, kuriuos man davė mano studijos. Visų pirma, šios studijos žymi mano kritinio mąstymo pradžią ir, manau, kad gana daug prisidėjo prie jo formavimosi. Daugelis dalykų, į kuriuos žvelgdavau supaprastintai, tapo žymiai labiau problematiški ir, tuo pačiu įdomūs. Antra, Universitetas bei aktyvus dalyvavimas jo veikloje padėjo man tobulėti kaip asmenybei bei suteikė platformą išreikšti savo nuomonę ir idėjas apie dalykus, kurie man rūpi ir yra svarbūs. Galiausiai, tikriausiai skambės banaliai, tačiau trečias svarbiausias dalykas yra žmonės, su kuriais teko susipažinti, įskaitant dėstytojus ir kitus studentus. Su dalimi šių žmonių vis dar palaikau ryšius ir stengiuosi susitikti, kuomet turiu šansą.
Kas Jums labiausiai patiko VDU? Kokius išskirtumėte universiteto pliusus/privalumus? Galbūt kažko trūko?
Universitetas labai draugiškai priimdavo studentų iniciatyvas užklasinei veiklai bei bendriems renginiams. Išties, dabar pagalvojus, PMDF iniciatyva universitete tikrai vykdavo daug renginių su įdomiomis ir svarbiomis temomis. Vien tai parodo, kad universitetas stengiasi įtraukti studentus į papildomas veiklas. Paskaitų kokybe taip pat negaliu skųstis. Kaip jau minėjau, paskaitos man suteikė labai daug žinių ir paruošė tolimesnėms studijoms užsienyje, tad galiu būti vien tik dėkingas universitetui už tai.
Ką veikiate šiuo metu?
Šiuo metu studijuoju Afrikos Studijas (MA) Kopenhagos Universitete, Danijoje. Kol kas koncentruoju šias studijas į Pietų Afrikos Respublikos analizę. Kitais metais planuoju persikelti į Keiptauną, kur galėčiau atlikti faktinės medžiagos rinkimą baigiamajam magistro darbui.
Trys pagrindiniai dalykai, kuriuos turėtų daryti studentas, kad pasiektų tai, ką pasiekėte Jūs, arba daugiau..?
Asmeniškai nemanau, kad esu pasiekęs tiek daug, kad galėčiau patarti kitiems studentams. Galbūt galėčiau patarti, iš studijų patirties, kad, norint turėti pilną ir visavertę studijų patirtį, neužtenka būti vien tik stropiu studentu. Patarčiau taip pat dalyvauti įvairiose organizacijose ir kuo dažniau išreikšti savo nuomonę ir poziciją tau svarbiais klausimais. Taip pat, tikiuosi, kad tylėjimo kultūra Lietuvos universitetuose, kurią pastebėjau bent jau savo studijų laikais, baigsis. Dažnai įvairių paskaitų metu studentai užduodavo vos kelis klausimus bei nenorėdavo išreikšti savo nuomonės. Jei ir atsirasdavo tokių žmonių, į juos dažniausiai kiti studentai žvelgdavo kaip į tuos norinčius, kad juos pastebėtų dėstytojai arba kalbančius kažką vien dėl to, kad kažką kalbėtų. Suprantu, kad tokių atvejų taip pat pasitaiko. Tačiau mąstymas – „nekalbėsiu, nes bijau, kad pasakysiu kažką kvailo arba geriau nieko nesakysiu, nes po to atrodysiu, kad bandau įtikti dėstytojui“, tikrai nėra gera alternatyva. Tad mano patarimas – jeigu manai, kad gali kaip nors prisidėti prie diskusijos, išreikšk savo nuomonę.
Kokius savo pasiekimus labiausiai vertinate?
Manau, kad į šį klausimą kol kas negaliu atsakyti nei pats sau. Stengiuosi apie pasiekimus kol kas negalvoti ir tiesiog dirbti bei siekti kuo daugiau žinių ir patirties ateities pasiekimams savo studijų sferoje.
Ar studijos VDU PMDF galėjo prisidėti prie dabartinės Jūsų karjeros? Jeigu taip, tai kokiu būdu?
Kadangi oficialios karjeros dar nepradėjau, nelabai galiu komentuoti šį klausimą. Tačiau kalbant apie savo dabartines studijas, tikrai taip. Mano dabartinis tikslas studijuoti Afrikos studijas yra susijęs tiesiogiai su mano buvusiomis studijomis PMDF.
Ko palinkėtumėte svajojantiems ar besiruošiantiems studijuoti VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete?
Na, visų pirma, patarčiau rimtai apgalvoti savo galimybes bei norus studijuoti. Čia, galbūt, labiau susiję konkrečiai su mano studijuota programa. Prisimenu, kad po pirmo semestro studijų netekome daug grupiokų, kuriems anglų kalbos žinios arba bendrai programos sritis buvo sudėtingi. Taip pat patariu nesirinkti šitos programos tiems žmonėms, kurie eina studijuoti į universitetą vien dėl diplomo. Studijuodamas buvau paklaustas bent kelių žmonių apie programą, ar gerai būtų ją pasirinkti, norint studijuoti, bet kad nebūtų per daug sunku turėti gerą įvertinimą ir t.t. Iš karto tiems žmonėms galiu patarti nestoti į šias studijas, jei nori labiau studentauti, o ne studijuoti.
Kuriais metais studijavote ir baigėte studijas? Kurią programą?
Studijavau 2012-2016 metais. Tarptautinės politikos ir vystymo studijas (anglų kalba).
Tarnybinės etikos subtilybėmis VTEK dalinosi su studentais
VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto (PMDF) studentai bei dėstytojai domėjosi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) veikla. PMDF Viešojo administravimo katedros atstovų kvietimu pirmadienį VTEK dalyvavo šią savaitę vykstančiame renginių cikle „Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto – PMDF – dienos”. VTEK narys, laikinai einantis VTEK pirmininko pareigas, dr. Virginijus Kanapinskas susirinkusiems skaitė viešąją paskaitą tema „Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos veiklos aktualijos: problematika ir tendencijos”.
Viešosios paskaitos metu studentai išgirdo apie pagrindines Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas bei jų taikymą teismų praktikoje. VDU bendruomenės atstovams rūpėjo privačių interesų deklaravimo subtilybės, galimos interesų konfliktų situacijos. Paskaitoje iškelta dviejų vertybių – asmenų veiklos skaidrumo ir privačių asmens duomenų apsaugos – sandūros problema.
Taip pat domėtasi, ar vadinamasis vienerių metų „atvėsimo” laikotarpis mūsų šalyje yra tinkamos trukmės. Tai yra, kai valstybinę tarnybą baigusiam asmeniui taikomi apribojimai sudaryti darbo sutartį jo kontroliuotoje įmonėje ar atstovauti buvusioje darbovietėje. Dr. V.Kanapinskas nurodė, kad šis laikotarpis Lietuvoje gana trumpas, nes yra valstybių (pvz., Prancūzija), kuriose šie ribojimai taikomi net iki penkerių metų.
VDU PMDF studentai išgirdo ir apie kitus valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims taikomus apribojimus: kai įgyvendinamos tarnybinės ar atstovavimo teisės, kai priimamos ar teikiamos dovanos bei paslaugos. Taip pat atkreiptas dėmesys į galimas poveikio priemones, jei minėtų reikalavimų nesilaikoma – administracinę, tarnybinę (drausminę) atsakomybę bei galimybę panaikinti teisės aktus bei sandorius, neatitinkančius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje įstatymo nuostatų.
PMDF dėstytojai domėjosi VTEK tyrimų atlikimo procedūromis bei kitose institucijose atliktų tyrimų revizavimu. Dr. V.Kanapinskas universiteto bendruomenės atstovus taip pat supažindino su VTEK vykdoma lobistinės veiklos priežiūra. Pristatytos svarbiausios Seime šiuo metu svarstomo naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo nuostatos. Kalbėta apie šios srities tobulinimo galimybes, siekiant skaidrumo bei tarptautinius standartus atitinkančio teisinio reglamentavimo.
Po šio susitikimo, su PMDF dėstytojais taip pat aptartos ir tolimesnio bendradarbiavimo bei keitimosi žiniomis galimybės, rengiant išvažiuojamąsias paskaitas, priimant studentus atlikti praktiką VTEK, suteikiant metodinę pagalbą atliekant mokslinius tyrimus.
PMDF ir VTEK informacija

























