Profesoriaus vizitas Ukrainoje

PMDF dėstytojas prof. Liudas Mažylis kovo 22-25d. lankėsi Ukrainoje, Zaporožės universitete ir dalyvavo Apskritojo stalo diskusijoje”Suvienykime bendruomenę” „Згуртуй громаду” bei tarptautinėje konferencijoje „Socialinio prognozavimo ir projektavimo ateitis. Taikos ir tvarkos be smurto besikeičiančiame globaliame pasaulyje idėja”«Соціальне прогнозування та проектування майбутнього країни: ідеї миру та ненасильства у змінах глобального порідку».

Renginių metu profesorius dalijosi Lietuvos patirtimi įtraukiant bendruomenes į miesto valdymą bei diskutavo apie taikaus gyvenimo idėjas globaliame pasaulyje.

Prof. L. Mažylio paskaitos įrašą galima rasti čia

prof. L.Mažylį kalbina Andrius Tapinas

Kovo 29 dieną, Vokietijos diplomatiniame archyve VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros profesorius Liudas Mažylis rado Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba.

„Prieš kelis mėnesius viešojoje erdvėje prasidėjusios diskusijos apie galimybę rasti Vasario 16-osios Akto originalą pažadino mano kaip politologo azartą, todėl nusprendžiau pradėti dokumentų analizę ir paieškas“, – Lietuvos valstybės atkūrimą skelbiančio dokumento radimą patvirtino PMDF politologas, prof. L. Mažylis.

Anot profesoriaus, kurį nuo šios dienos galima vadinti ir istorine asmenybe Lietuvai, kelis mėnesius trukusį paieškų procesą vis labiau skatino ir artėjantis valstybės šimtmetis. „Labai aiškiai nuo pat pradžių supratau, kad dabartinė Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo vieta yra susijusi su vokiškąja kryptimi, todėl kreipiausi į Vokietijos valstybės archyvą su klausimu ar būtų galima pradėti paieškas ir buvau labai maloniai nustebintas, kad pastaroji įstaiga geranoriškai sutiko“, – paieškų pradžią pristato L. Mažylis.

Pasak jo, Vokietijos valstybės archyvas netgi pateikė labai aiškią ir detalią paieškos eigos trajektoriją, atsiųsdamas detalų bylų sąrašą, o svarbiausia pateiktos informacijos žinutė buvo, kad reikia kreiptis į kitą, Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politinį archyvą, kur būtų galima rasti daugiau dokumentų.

„Taigi kreipiausi atskirai į Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politinį archyvą, susitariau dėl vizito, kuris įvyko kovo 29 dieną, trečiadienį, kur ir pavyko rasti originalų Vasario 16-osios Aktą lietuvių kalba“, – pristato prof. L. Mažylis. Jo teigimu, labai pasisekė, kad visi dokumentai, visos bylos šiame archyve sudėtos chronologiškai, laikotarpiais, todėl buvo galima pradėti iš karto ieškoti nuo 1918 metų vasario mėnesio. „Pavyko teisingai atspėti, kad tuometinei Vokietijos valdžiai tie dokumentai parūpo 1918 metų kovo mėnesį, kuomet šalyje buvo nuspręsta pripažinti Lietuvos nepriklausomą valstybę. Tokiu būdu šiame kontekste pirmiausia atsirado vokiškasis variantas su visais dvidešimties signatarų parašais, kuris yra Vokietijos Užsienio reikalų politiniame archyve, o kartu šalia rastas ir originalas“, – vieną prie kito rastus dokumentus pristato politologas. „Taip pat kartu rastas ir 1917 metų gruodžio 11 dienos vokiškas ranka rašytas Lietuvos Tarybos Akto egzempliorius su devyniolika parašų, kuriame nėra signataro Prano Dovydaičio parašo“, – informaciją pateikia politologas.

Profesoriui L. Mažyliui nekilo abejonių, kad rado originalų dokumentą. Didžiausią nuostabą ir pasitenkinimą politologui kėlė, kad rastasis dokumentas yra lietuvių kalba. Prof. L. Mažylis išvyko į Vokietiją tikėdamas savo sumanymo sėkme ir žmonai užsiminė: „Kvailiausia, jei rasiu Nepriklausomybės Aktą kovo 31 d. Žinia pasklis balandžio 1-ąją d., ir niekas nepatikės.”

Paklaustas apie Vasario 16-osios Akto ateitį, VDU PMDF profesorius teigia, kad tai dabar bus didžiulis politikų ir diplomatų darbas, jei vieną dieną bus norima šį dokumentą iš Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos politinio archyvo pargabenti į Lietuvą. „Dabar Lietuvos diplomatija turės svarbų vaidmenį dėl tolimesnių veiksmų ir Akto lokacijos, bet tai labai džiugus momentas visai Lietuvai, nes atrastos jos valstybingumo, diplomatijos ištakos, kurias toliau analizuoti ir tyrinėti galės istorikai, mokslininkai ir politologai“, – mintimis dalijasi svarbiausio XX a. pradžios Lietuvos valstybės dokumento, Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalo lietuvių kalba, atradėjas, VDU PMDF profesorius L. Mažylis.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalas buvo perduotas Jonui Basanavičiui, bet niekuomet nebuvo paviešintas. Apie jo dublikato vietą nežinoma nuo 1940-ųjų, kai Lietuvą okupavo sovietai. Iki tol jis saugotas Prezidentūros archyve Kaune. Žiniasklaidoje prieš kelerius metus buvo spekuliacijų, kad Vasario 16-osios Akto originalą gali saugoti tarpukario Lietuvos prezidento Antano Smetonos giminės.

D. Pabiržis: Politologija – geriausia gyvenimo mokykla

VDU Politikos mokslai yra viena populiariausių socialinių mokslų studijų programų, kuri yra puikiai įvertinta nacionalinių ir tarptautinių ekspertų. Savo mintimis apie politikos mokslų studijas ir karjerą dalijasi VDU absolventas Dovaidas Pabiržis, šiuo metu dirbantis „Verslo žinių“ redakcijoje.

Įvairiuose politikos mokslų studijų programų reitinguose VDU šios studijos vertinamos kaip vienos geriausių. Jūsų nuomone, kokie yra pagrindiniai VDU politikos mokslų programos privalumai išskiriantys ją iš kitų programų ir universitetų?

Kituose Lietuvos universitetuose nestudijavau, tačiau manau, kad VDU išskirtinumas yra aukštos kvalifikacijos dėstytojų komanda, gebanti pateikti tikrai platų žinių spektrą. Be to, studijavau ir VDU gretutinių studijų istorijos programą, todėl turėjau progą klausyti ir puikių Humanitarinių mokslų fakulteto dėstytojų paskaitų. Tai buvo labai vertinga patirtis, nes politikos mokslai nėra grynai socialinė disciplina ir jai reikia plataus konteksto.

Manau, kad VDU privalumas taip pat yra studijų „gylio“ ir „pločio santykis“, nes studijos nėra sutelktos į vieną ar kitą konkrečią kryptį, todėl per jas galima gauti labai įvairaus pobūdžio informacijos ir žinių. Tai atitinka mano bakalauro studijų koncepcijos suvokimą. Žinoma, kiti galėtų sakyti, kad tai yra minusas ir verčiau mokytis mažiau, bet „giliau“.

VDU Politikos mokslų studentai aktyviai kviečiami įsitraukti į diskusijas paskaitų ir seminarų metu ir į fakulteto veiklą. Politikos mokslų kontekste, kuriame „vienos tiesos“ niekada nėra, tai yra tinkamas mokymosi būdas. Studijų būdas taip pat verčia nuolat gilinti anglų kalbos žinias, be kurių apsieiti tiesiog neįmanoma.

Baigėte Politikos mokslų bakalauro studijas, toliau tęsėte šios krypties magistrantūrą VDU. Ar renkantis bakalauro ir magistrantūros studijas jau turėjote būsimos karjeros viziją?

Apie karjerą galvojau, tačiau meluočiau, jeigu sakyčiau, kad viskas vyko pagal nuoseklų planą. Dirbu žiniasklaidos srityje, į kurią daugelis žmonių ateina iš komunikacijos, o ne politikos mokslų krypties. Visuomet mėgau rašyti, aktyviai tai dariau ir studijų metu, tačiau konkrečių „rašymo“ pamokų politikos moksluose nėra.

Pasirinkau magistro studijas, nes labai patraukliai ir įdomiai atrodė VDU Šiuolaikinės Europos studijų programa, kuria tikrai nenusivyliau. Tiesa, pusę magistro studijų laiko praleidau užsienyje pagal mainų programas.

Kuo išskirtinė, Jūsų nuomone, politologo specialybė?

Profesija ar specialybe politologijos nevadinčiau, nes realiais politologais dirba tik labai maža dalis šias studijas pabaigusių žmonių. Pats savęs politologu taip pat neįvardiju, nes žurnalistai yra iš dalies politologai, iš dalies istorikai, sociologai ar dar kitų krypčių atstovai.

Manau, kad politologija suteikia išsilavinimą, kurį galima pritaikyti labai įvairiai – darbui valstybės institucijose, įvairiose vyriausybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose, žiniasklaidoje, versle ir kitur. Ši specialybė yra išskirtinė, nes ji ugdo sąmoningus žmones, kurie geba susiorientuoti ir prisitaikyti įvairiose sferose ir situacijose, moka mąstyti kritiškai ir originaliai.

Be to, tai yra gyvenimo mokykla, sunku atrasti politikos mokslus baigusį žmogų, kuris turėtų prastus bendravimo įgūdžius, nemokėtų diskutuoti, įsiklausyti į kitų nuomonę, sugebėti apibendrinti, daryti išvadas ir kt. Daugelis kitų siauresnių mokslų kur kas mažiau ugdo studentus kaip asmenybes ir sąmoningus subrendusius piliečius. Politikos mokslai išmoko žvelgti į viską platesniame kontekste, kiekvienoje situacijoje matyti žmogų, visuomenę ir valstybę, o tai, mano nuomone, yra būtina sąlyga bet kokioje veikloje.

Esu įsitikinęs, kad politika yra kiekviename žingsnyje – nuo duobėto gyvenamųjų namų kvartalo įvažiavimo ir biurokratinių leidimų verstis bet kokia veikla, iki Seimo aktualijų ar tarptautinių įvykių. Todėl ją pažinti ir suprasti yra labai naudinga.

Žinoma, politologiją, kaip ir daugelį kitų socialinių mokslų, galima lengvai kritikuoti dėl to, kad ši nesuteikia „amato“, darbo rinkoje konkrečių skelbimų, ieškančių politologų, iš esmės nepavyks atrasti. Todėl politologiją siūlyčiau rinktis žmonėms, kurie ir patys geba savarankiškai tobulėti, ugdyti savo kvalifikacijas įvairiausiais būdais, o ne vien tikėtis atitinkamo spaudimo iš universiteto, kuris privers įgyti norimas žinias ir kvalifikacijas..

Jūsų, kaip apžvalgininko, požiūriu su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikinis pasaulis ir kaip politikos mokslų srities specialistai galėtų prisidėti prie tokių procesų sprendimo?

Technologiškai labai sparčiai žengiantis pasaulis dažnai norėtų pasakyti, kad humanistika ir socialiniai mokslai apskritai yra mažai reikalingi, o emociniai, subjektyvūs, žmogaus jausmais ir požiūriais paremti sprendimai pamažu turėtų būti pakeisti racionaliais proto argumentais.

Vis dėlto, praktika rodo, kad taip nėra ir humanitariniai ir socialiniai mokslai yra būtini pilnaverčiam visuomenės funkcionavimui bei valstybės raidai. Problema tik ta, kad politikos mokslai ir patys dažnai siekia pašalinti iš savęs filosofinius, idėjinius, empirika ir priežastiniais ryšiais ne visada nustatomus politinių ir visuomeninių reiškinių aspektus.

Stiprėja bendradarbiavimas su EHU

Kovo 25 d. Europos Humanitariniame Universitete (EHU) Vilniuje vyko Atvirų durų diena. Į ją atvažiavo daug jaunimo iš Baltarusijos, kurie ruošiasi studijuoti Lietuvoje – tiek bakalauro, tiek magistro studijų programose. Daugelis svečių domėjosi bendra EHU ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) bakalauro programa „World Politics and Economy“ (Pasaulio politika ir ekonomika), kuri yra bendrai dviejų aukštųjų mokyklų vykdoma nuo 2015 m.

Europos humanitarinis universitetas dažnai yra vadinamas baltarusių universitetu egzilyje. Tai privatus universitetas įstegtas Minske 1992 m., vėliau persikėlė į Vilnių, nes 2004 m. Baltarusijos valdžia uždraudė jo veiklą.

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas remia EHU veiklą nuo pat jo įsikūrimo Lietuvoje pradžios. PMDF dėstytojai ne tik skaitė paskaitas baltarusių studentams, bet ir konsultavo rengiant naujas ir tobulinant senas studijų programas.

Nauju bendradarbiavimo žingsniu prieš tris metus tapo bendros bakalauro programos anglų dėstomąja kalba parengimas ir įgyvendinimas. Baltarusių studentai pusę studijų laiko, pirmą ir ketvirtą kursus, praleidžia Vilniuje, pusę, antrą ir trečią kursus, Kaune, Vytauto Didžiojo universitete. Studijų procesą prižiūri bendras dviejų universitetų studijų komitetas.

– Tai unikali programa tiek Lietuvos, tiek Vidurio ir Rytų Europos mastu, – akcentuoja doc. Andžej Pukšto, VDU PMDF Politologijos katedros vedėjas.

Programos pagrindiniai tikslai yra išmokyti studentus analizuoti šiuolaikinių politinių sistemų funkcionavimą, taip pat vertinti laisvos rinkos ypatumus tiek Europoje, tiek kitose pasaulio šalyse. Be to, dėstytojai daug dėmesio skiria tarptautinių santykių raidai ir makroekonomikos procesams.

Europos Humanitarinio Universiteto Socialinių mokslų katedros vedėjas doc. Andrei Stsiapanau džiaugiasi, kad antrakursiai puikiai adaptavosi Kaune, dalis jų rudens semestre pasiekė labai gerus studijų rezulatatus.

-Šiais metais susidomėjimas programa „World Politics and Economy“ labai išaugo, tai mus įpareigoja rūpintis studijų kokybe, galvoti apie naujų socialinių partnerių pritraukimą, – sako doc. Stsiapanau.

Trumpametražių filmų festivalyje – PMDF atgarsis

PMDF Filosofijos ir socialinės kritikos katedros docentės dr. Rasos Baločkaitės straipsnio „Tarp mimezės ir nebūties” pagrindu sukurtas Anastasijos Piroženko filmas „Mimikrija ir jos sindromai” balandžio 24-25d. bus rodomas ir tarptautiniame trumpametražių filmų festivalyje Visions Du Reel (Nyon, Šveicarija).

Žlugus Sovietų Sąjungai, žmonės Lietuvoje liko be identiteto, be krypties, o iš griuvėsių pradėjusi kilti nauja visuomenė griebėsi strategijos mėgdžioti Vakarus. Tačiau Vakarų politinė ir kultūrinė kalba Lietuvai buvo svetima, todėl mėgdžiojimas sukūrė tuščias kaukes, už kurių nėra autentiškos tapatybės, o tik beformė, neartikuliuota patirtis.

Tokias mintis savo straipsnyje „Tarp mimezės ir nebūties“ 2008-aisiais žurnale „Kultūros barai“ išsakė Filosofijos ir socialinės kritikos katedros docentė dr. Rasa Baločkaitė, o jos straipsnis įkvėpė menininkės Anastasijos Piroženko filmą „Syndromes of Mimicry“, kuriame pagal docentės idėjas atskleidžiama lietuviško eurocentrizmo tuštuma. Birželio pabaigoje filmas buvo rodomas Nyderlandų kino akademijos Magistrantūros baigiamųjų darbų peržiūroje, ateityje jį planuojama rodyti tarptautiniuose kino festivaliuose.

Plačiau informacijos apie filmą galima rasti čia.

Konkursas praktikai užsienyje pagal Erasmus+ programą

Visus studentus, norinčius dalyvauti Erasmus+ studentų ar Erasmus+ absolventų praktikų konkurse, prašome atrankos dokumentus pateikti iki 2017-04-23.

Dokumentai atrankai:
1. Atrankos anketa; 2. Priimančios organizacijos / įmonės patvirtinimas (pagal TRD nustatytą formą); 3. Fakulteto atstovo rekomendacija (tik absolventų praktikai).

Atrankos kriterijai :
–   studento motyvacija;
–   geros užsienio kalbos, kuria bus atliekama praktika, žinios;
–   praktikos atitikimas studijų programai;
–   studento darbo, studijų, stažuočių, dalyvavimo tarptautiniuose akademiniuose projektuose, visuomeninėje veikloje patirtis užsienyje ir Lietuvoje;
–   dviejų paskutinių semestrų mokymosi rezultatai. Visų pakopų pirmojo kurso studentams: pirmojo semestro mokymosi rezultatai, neturint – bakalauro / magistrantūros diplomo priedėlyje atsispindintys mokymosi rezultatai.

Pirmenybė atrankoje teikiama:
– studentams, kurių studijų programoje yra numatyta praktika;
– studentams, kurie pirmą kartą dalyvaus Erasmus+ praktikos mobilume.

Praktikos laikotarpis – nuo 2 iki 4 mėn. (studentų praktika vėliausiai gali baigtis 2017-09-29, absolventų – per vienerius metus nuo studijų baigimo datos).

Atrankos rezultatai bus skelbiami VDU tinklapyje, skelbimų lentoje, taip pat kiekvienas, atrankoje dalyvavęs studentas, bus informuotas el. paštu 2017-05-03. Daugiau informacijos VDU tinklapyje, adresu: http://www.vdu.lt/lt/studijos/tarptautines-studijos-ir-praktika/erasmus-praktika/.

Erasmus+ studentų atrankoje gali dalyvauti I – III pakopos visų, išskyrus paskutiniųjų, kursų dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai. Erasmus+ atrankoje absolventų praktikai gali dalyvauti I – III pakopos paskutiniųjų kursų dieninių, nuolatinių ir ištęstinių studijų studentai. Atrankoje negali dalyvauti studentai, jau išnaudoję daugiau kaip 10 mėn. (vientisųjų studijų studentai – 22 mėn.) Erasmus+ studijų / praktikos mainų laikotarpio studijų pakopoje, kurioje šiuo metu studijuoja. Ne ES piliečiai prieš prasidedant praktikai turi turėti TRP arba RP.

Atskirų fakultetų sprendimu gali būti taikomi papildomi atrankos kriterijai. Dėl daugiau informacijos kreipkitės į savo fakultetą.

*Studentai su negalia ar spec. poreikiais turi galimybę gauti papildomą finansavimą išlaidoms, patirtoms mobilumo metu, kompensuoti

Kvietimas atlikti praktiką LR nuolatinėje atstovybėje

Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė Ženevoje kviečia Lietuvos arba užsienio aukštųjų mokyklų studentus ir absolventus (Lietuvos Respublikos piliečius), pasižyminčius gerais darbo organizavimo įgūdžiais, analitiniu mąstymu, iniciatyvumu, mokančius anglų kalbą, atlikti praktiką atstovybėje nuo 2017 m. rugsėjo mėn. Prancūzų kalbos mokėjimas būtų privalumas.

Studentai ir stažuotojai turės galimybę praktikos metu pagilinti bendrąsias žinias apie Jungtinių Tautų institucijas ir kitas tarptautines organizacijas, jų veiklą ir funkcijas; surinkti papildomos informacijos rašomiems bakalauro ar magistro darbams; įgyti praktinių žinių ir įgūdžių, kurių reikia darbui Lietuvos Respublikos diplomatinėje ir valstybės tarnyboje. Studentui arba stažuotojui pavedamos labai įvairios funkcijos: dalyvavimas (stebėtojo teisėmis) darbo grupių posėdžiuose, konferencijose, seminaruose, pagalba aukšto lygio vizitų metu, atmintinių rašymas, administracinė – techninė pagalba atstovybės darbuotojams.

Jei susidomėjote galimybe atlikti praktiką, prašome atsiųsti savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką el. p. rimante.daunyte@urm.lt iki š. m. balandžio 28 d. Bendrai informacijai gauti, skambinkite tel: + 41 22 748 2484.

PMDF doktorantams – Lietuvos mokslo tarybos stipendijos

Lietuvos mokslo taryba (LMT) paskelbė 2017 metų doktoranto stipendijos už akademinius pasiekimus konkurso rezultatus. Tarp stipendijos laimėtojų – net 2 VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto doktorantams:

Mokslo sritis

Doktorantas

Doktoranto vadovas

Socialiniai mokslai

Justinas Juozaitis

Arūnas Molis

Socialiniai mokslai

Mindaugas Norkevičius

Andžej Pukšto

Šiam konkursui iš viso buvo pateiktos 578 paraiškos, administracinę patikrą perėjo ir ekspertų buvo įvertinta 566 paraiškos. Vadovaujantis ekspertinio įvertinimo išvadomis paskirta 241 stipendija. Vienos stipendijos dydis – 215 Eur per mėnesį.

Su konkurso rezultatais galima susipažinti doktorantų stipendijų ir doktorantų akademinių išvykų puslapyje.

Kvietimas teikti pranešimų santraukas konferencijai

Trečioji nacionalinė konferencija „Šiuolaikiniai politiniai procesai: iššūkiai ir galimybės“

Kviečiame teikti pranešimų santraukas trečiajai kasmetinei konferencijai „Šiuolaikiniai politiniai procesai: iššūkiai ir galimybės“, kuri įvyks 2017 m. balandžio 27 d. Vytauto Didžiojo universitete.

Ši Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto inicijuojama kasmetinė nacionalinė mokslinė konferencija yra skirta įvertinti politinius procesus pasaulyje ir į juos pažvelgti jaunųjų mokslininkų akimis ir vyks „PMDF dienų“ metu.

Į konferenciją kviečiami mokslo daktarai (apgynę disertaciją ne anksčiau nei prieš dešimtmetį), doktorantai, o taip pat magistrantūros studijų studentai.

Numatomos konferencijos sekcijos:

Lietuva globalioje erdvėje: vidaus ir užsienio politika;
Kintantis saugumas pasaulyje;
Regionų studijos;
Valstybės valdymo ir administravimo iššūkiai;
Kintanti komunikacija: žiniasklaida, socialiniai tinklai, informaciniai konfliktai;
Konfliktai ir sprendimai: šiandieniniai apmąstymai;
Kviečiame siūlyti ir kitas tematikas.

Konferencija vyks lietuvių ir anglų kalbomis.

Pranešimų santraukas kviečiame teikti el. paštu: giedrius.cesnakas@vdu.lt iki 2017 m. balandžio 3 d. Pranešimo santraukos apimtis apie 200 žodžių. Geriausi pranešimai bus išspausdinti periodiniame tarptautinėse duomenų bazėse referuojame žurnale “Lithuanian Foreign Policy Review”.

Konferencijos organizacinis komitetas:

Dr. Gerda Jakštaitė
Dr. Giedrius Česnakas
Dr. Gintarė Žukaitė
Dokt. Justinas Juozaitis
Dokt. Brigita Lokė

Kontaktinis asmuo: dr. Giedrius Česnakas (el. paštas: giedrius.cesnakas@vdu.lt tel. nr. 868072207)

VDU – valstybių vadovų, istorinių lyderių susitikimas

Kovo 10 dieną, penktadienį, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įvyko pirmasis renginys, skirtas artėjančiam Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui – tarptautinis II-asis Baltijos ir Juodosios jūrų forumas, kuriame dalyvavo istoriniai lyderiai, buvę Rytų ir Vidurio Europos valstybių vadovai.

Kaune vykusio forumo tema – „Europa šiandien. Baltijos konsensusas (1987–1991 metai): istorinė reikšmė ir pamokos šiandienai“. Kovo 11-osios išvakarėse susitikę istoriniai lyderiai kartu su akademine bendruomene, politikos, meno, kultūros žmonėmis, verslo ir visuomenės atstovais ragino gaivinti istorinę atmintį, ieškoti naujų dialogo formų, kurti naujas produktyvaus, kaimyniškai atsakingo, taiką palaikančio bendravimo formas, paremtas abipuse pagarba ir pasitikėjimu.

Pasak Europos Sąjungos ambasadoriaus Rusijos Federacijoje Vygaudo Ušacko, Baltijos valstybių sėkmės istorija – tarsi švyturys Juodosios jūros regiono šalims, jų demokratijos, laisvos rinkos ir brandžios pilietinės visuomenės nuolatinio formavimosi kelyje. „Geopolitinės įtampos, priešpriešos ir pavojų aplinkoje verta įsiklausyti į istorinių lyderių, prisidėjusių prie Sovietų Sąjungos griūties bei savo šalių valstybingumo atkūrimo, išmintį. Siekiant įkvėpti tikėjimą dialogu ir bendradarbiavimu, Kaunas suburia istorinius lyderius saugumo ir gerovės vardan. Nuo Baltijos iki Juodosios jūros ir toliau“, – renginio svarbą įvardijo ambasadorius.

Neatsitiktinai sprendimų paieškoms kartu su buvusiais prezidentais iš Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Moldovos, Slovakijos ir Ukrainos pasirinkta akademinė erdvė – XXI amžiaus globalių iššūkių ir regioninių grėsmių akivaizdoje būtina prisiminti kovos dėl demokratijos ir šalių laisvės epizodus bei užmegzti glaudų dialogą, į jį įtraukiant akademinę bendruomenę, ypač jaunąją kartą.

„Simboliška ir prasminga, kad forumas vyko Vytauto Didžiojo universitete – prasidėjus Atgimimui, Lietuvos ir išeivijos mokslininkų, intelektualų atkurtas Universitetas tapo vienu pirmųjų mūsų šalies laisvės šauklių, humanistinės pasaulėžiūros židiniu. Šiandien vėl stovėdami ant pokyčių slenksčio, kviečiame atsigręžti į idealus, kurių vedini ėjome demokratizacijos link. Taikių sprendimų vardan atveriame duris dialogui tarp valdžios ir piliečių“, – universitetų svarbą diskusijose dėl ateities pabrėžė VDU rektorius prof. Juozas Augutis.

Tarp Baltijos ir Juodosios jūrų forumo numatomų dalyvių – buvusieji Europos valstybių vadovai, netolimoje praeityje pakeitę žemyno raidą, pasukę jį demokratijos link ir siekę aktyvios pilietinės visuomenės formavimosi laisvose šalyse: Valdas Adamkus (Lietuva), Vytautas Landsbergis (Lietuva), Viktoras Juščenko (Ukraina), Bronislavas Komorovskis (Lenkija), Leonidas Kravčiukas (Ukraina), Leonidas Kučma (Ukraina), Petru Lučinskis (Moldova), Arnoldas Riutelis (Estija), Petaras Stojanovas (Bulgarija), Rudolfas Šusteris (Slovakija), Valdis Zatleris (Latvija), Genadijus Burbulis (Rusija).

Pirmajame Baltijos ir Juodosios jūrų forume 2016 metais jo dalyviai pasirašė Kijevo nutarimą, kuriame savo siekiu įvardijo jungtinę ir tikslingą taikos palaikymo misiją. „Mūsų visų tikslas – skleisti bendrais veiksmais grįstą vertybių sistemą, kuri užtikrins tarpusavio supratimą ir paramą, kartų ir ideologijų bei žmonių ir valstybių dialogą“, – teigiama deklaracijoje.

Baltijos ir Juodosios jūrų erdvė, kurią formavo tautybių, tikėjimų ir kultūrų įvairovė, turi ilgą ir bendrą istoriją. Pasak buvusių valstybių vadovų, tik demokratija, taika ir visiškas karo bei agresijos išsižadėjimas Europos tautų bendruomenei padės užtikrinti saugumą žemyne.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimui skirtas forumas „Europa šiandien. Baltijos konsensusas (1987–1991 metai): istorinė reikšmė ir pamokos šiandienai“ vyks kovo 10 d., penktadienį, 10 val., VDU didžiojoje salėje (S. Daukanto g. 28, Kaunas). Tą pačią dieną, 14.00 val. VDU Mažojoje salėje (S. Daukanto g. 28) numatoma diskusija „Universitetų dialogas: tikslai, misija ir praktikos“, po kurios, apibendrinant forumą, bus priimtas Kauno nutarimas „Pasitikėjimo ir taikos dialogas“ – kvietimas pilietinę visuomenę, politikus, mokslininkus, kultūros, verslo ir kitų sričių atstovus suburti jėgas.

Renginį organizuoja Vytauto Didžiojo universitetas ir Kauno miesto savivaldybė. Forumą taip pat remia Europos Sąjungos projektas „Viešoji diplomatija. ES ir Rusija“ („Public Diplomacy. EU and Russia“).

Istoriniai lyderiai, Baltijos ir Juodosios jūrų forumo dalyviai:

Valdas Adamkus, Lietuvos prezidentas (1998–2003 ir 2004–2009), VDU tarybos pirmininkas, VDU garbės daktaras
Vytautas Landsbergis, pirmasis atkurtosios nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovas, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas (1990–1992), VDU garbės daktaras
Viktoras Juščenko, Ukrainos prezidentas (2005–2010)
Leonidas Kučma, Ukrainos prezidentas (1994–2005)
Petru Lučinskis, Moldovos prezidentas (1996–2001)
Arnoldas Riutelis, Estijos prezidentas (2001–2006)
Lechas Valensa, Lenkijos prezidentas (1990–1995)
Genadijus Burbulis, Rusijos TFSR valstybės sekretorius (1991–1992)

„Lietuva – tūkstančių žmonių išsaugotas troškimas gyventi laisvai. Troškimas, stipresnis už Sibiro speigą, stribų išdavystę, politinius lagerius. Jį pavyko užfiksuoti ir Romualdo Požerskio parodoje ir albume „Lietuva 1988-1993″. Akimirka, kai paskutinis sovietų armijos tankas palieka Lietuvą, galutinai pabaigia okupacijos, prievartos, bukinimo ir melo etapą, kurį lietuvių tauta kentė pusę šimtmečio. Ilgus metus Lietuvos žemę slėgė brutali geležinė jėga. Pasitelkdama melą ir šantažą, ji peržengė mūsų sienas penktajame dešimtmetyje ir ketino čia pasilikti amžinai. Lietuva atkakliai varė svetimą kariuomenę. Tai darė mūsų partizanai, disidentai, visa tauta, nepraradusi laisvės ir nepriklausomybės vilties“, – parodos anotacijoje rašo Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.