PMDF baigiamųjų darbų gynimų kalendorius
Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete vykdomų studijų programų studentų baigiamųjų darbų gynimai 2023 – 2024 m. m.
***
Bakalauro studijų programos Tarptautinės politikos ir vystymo studijos 2024 m. baigiamųjų darbų gynimo posėdis vyks: birželio 6 d. nuo 9:00 val. val. 220 auditorijoje, V. Putvinskio g. 23.
Bakalauro studijų programos Pasaulio politika ir ekonomika 2024 m. baigiamųjų darbų gynimo posėdis vyks: birželio 6 d. nuo 9:00 val. val. 220 auditorijoje, V. Putvinskio g. 23.
Bakalauro studijų programos Viešoji komunikacija 2024 m. baigiamųjų darbų viešo gynimo posėdžiai planuojami birželio 6-7 d. nuo 9.00 val. 311 ir 312 auditorijose Putvinskio g. 23.
Bakalauro studijų programos Politikos studijos 2024 m. baigiamųjų darbų gynimo posėdis vyks: birželio 10 d. nuo 10:00 val. 110 auditorijoje, V. Putvinskio g. 23.
Bakalauro studijų programos Viešasis administravimas 2024 m. baigiamųjų darbų gynimo posėdžiai vyks: birželio 10 d. nuo 10:00 val. ir 11 d. nuo 9:00 val. 312 auditorijoje, V. Putvinskio g. 23.
***
Magistro studijų programos Diplomatija ir tarptautiniai santykiai 2024 m. baigiamųjų darbų gynimų posėdis vyks gegužės 23 d. nuo 9:00 val. 110 auditorijoje, V. Putvinskio g. 23.
Magistro studijų programos Valstybės institucijų administravimas 2024 m. baigiamųjų darbų gynimų posėdis vyks gegužės 28 d. nuo 9:00 val. 312 auditorijoje, V. Putvinskio g. 23.
Kviečiame studijuoti Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto bakalauro studijose
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto 2024 m. bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas metu priims studentus į pirmosios pakopos (bakalauro) nuolatines studijas. Stojantieji galės pretenduoti tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas vietas. Studijų programų sąrašai ir konkursinio balo sandara pateikiama 2024 m. VDU priėmimo sąlygose.
Priėmimas vykdomas pagal tvarką, nustatytą dokumentuose dėl bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas. Priėmimas į VDU vyks keliais etapais: bendrasis priėmimas (pagrindinis) ir papildomas etapai. Bendrojo priėmimo metu stojantysis dalyvauja bendrajame konkurse į visas savo prašyme nurodytas valstybės finansuojamas ir/ar valstybės nefinansuojamas aukštųjų mokyklų programų vietas.
Išsami informacija apie priėmimo taisykles, procedūras ir terminus skelbiama ir nuolat atnaujinama šioje VDU tinklalapio skiltyje ir interneto svetainėje LAMA BPO svetainėje.
Bendrasis priėmimas organizuojamas nuo birželio 1d. Stojimo prašymai registruojami tik internetu LAMA BPO svetainėje.
Priėmimą į pirmos pakopos ir vientisąsias studijas VDU organizuoja ir vykdo Marketingo ir komunikacijos departamentas. Departamentas teikia informaciją apie tai, kokios studijų programos yra siūlomos VDU, kokių dalykų įvertinimai reikalingi skaičiuojant konkursinį balą, bei atsako į kitus stojantiesiems rūpimus klausimus.
Kviečiame studijuoti Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto šiose bakalauro studijų programose:
- Politikos studijos: Pasaulio politika ir ekonomika (anglų k.)
- Politikos studijos: Politikos mokslai ir lyderystė (lietuvių k.)
- Politikos studijos: Tarptautinės politikos ir vystymo studijos (anglų k.)
- Viešasis administravimas (lietuvių k.)
- Viešoji komunikacija (lietuvių k.)
Kviečiame studijuoti Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto magistrantūros programose
Prašymų priėmimas į magistrantūros studijas yra vykdomas internetu epasirasymas.vdu.lt. Priėmimo taisykles rasite čia.
Informaciją apie 2024 m. priėmimo etapus ir datas rasite čia.
Kolegijų absolventai priimami priėmimo taisyklėse nurodytomis sąlygomis, sudarant sąlygas studijuoti papildomus dalykus arba priimant į papildomąsias studijas.
PMDF MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS DĖSTOMOS ANGLŲ KALBA
- Ateities medijos ir žurnalistika
- Diplomatija ir tarptautiniai santykiai
- Rytų Europos studijos ir tyrimai (MIREES)
PMDF MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS DĖSTOMOS LIETUVIŲ KALBA
Kviečiame dalyvauti susitikimuose-konsultacijose, aptariant PMDF magistrantūros programas. Aptarsime jums rūpimus klausimus ir darbo galimybes pabaigus pasirinktas magistro studijas:
- 2024 05 22, 14 val. V. Putvinskio g. 23-311
- 2024 06 05, 14 val. online.
Baltarusijos politikės Sviatlanos Tsikhanouskayos vizitas VDU PMDF
2024 m. gegužės 6 d., Vytauto Didžiojo Universitete (V. Putvinskio g. 23-311 aud., Kaunas) lankėsi Baltarusijos politikė Sviatlana Tsikhanouskaya. Susitikimo su akademine bendruomene metu S. Tsikhanouskaya skaitė pranešimą tema: Regioninis stabilumas: Demokratinės Baltarusijos vaidmuo užtikrinant saugumą Rytų Europoje. Paskaitos metu buvo siekiama įvertinti Baltarusijos vaidmenį regioninio stabilumo ir saugumo kontekste Rytų Europoje, ypač atsižvelgiant į šalies politinę situaciją ir demokratizacijos galimybes. Paskaitoje buvo analizuojama, kaip Baltarusijos vidaus politiniai ir ekonominiai veiksniai gali paveikti regioninį stabilumą, taip pat įvertinamas jos potencialus vaidmuo demokratinėje formoje Rytų Europoje.
Kaip teigia vizitą organizavusi VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė Aistė Žemaitytė, tai unikali galimybė paskaitos metu diskutuoti su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Tsikhanouskaya apie Baltarusijos vaidmenį regioniniame stabilume bei galimus ateities scenarijus. Susitikimo metu aktyviai dalyvę universiteto studentai įsitraukė į diskusiją su S. Tsikhanouskaya, kur aptarė aktualias geopolitines temas bei Baltarusijos ateities perpektyvas.
Sviatlana Tsikhanouskaya yra Baltarusijos nacionalinė lyderė, Jungtinio pereinamojo laikotarpio vyriausybės vadovė ir išrinktoji Baltarusijos prezidentė, kuri, nepriklausomų stebėtojų nuomone, laimėjo 2020 m. rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimus prieš ilgametį diktatorių Aliaksandrą Lukašenką.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d, Tsikhanouskaya pertvarkė judėjimo vadovybę, sukurdama ir vadovaudama Jungtiniam pereinamajam kabinetui. Tsikhanouskajos vadovaujami Baltarusijos antikariniai aktyvistai vykdė pogrindinį pasipriešinimą Baltarusijoje sabotuodami geležinkelio transportą Rusijos kariuomenės pajėgoms, taip pat savanoriškai stojo į Baltarusijos kariuomenės dalinius, kovojančius už Ukrainą.
Kaip Baltarusijos demokratinio judėjimo lyderė ji aplankė 28 šalis, rinkdama paramą ir pasisakydama už daugiau kaip 1500 politinių kalinių išlaisvinimą, taikaus valdžios perdavimą per laisvus ir sąžiningus rinkimus. Susitikimuose su JAV prezidentu J. Biden, Vokietijos politike Angela Merkel, Prancūzijos prezidentu E. Macronu, EU prezidente L. von der Leyen ir kitais pasaulio lyderiais, A. Tsikhanouskaya pabrėžė, kad būtinybę drąsiau reaguoti į Baltarusijos diktatūros veiksmus.
2020-2023 m. Sviatlana Tsikhanouskaya tapo taikios kovos už demokratiją ir stiprios moterų lyderystės simboliu. Be dešimčių apdovanojimų, ji yra Europos Parlamento skiriamos Sacharovo premijos, 2022 m. Tarptautinio keturių laisvių apdovanojimo ir Karolio Didžiojo premijos laureatė. 2021 m. ir 2022 m. Nobelio taikos premijai ją nominavo atitinkamai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Norvegijos parlamento nariai. A. Tsikhanouskaya buvo pripažinta „Bloomberg“ 50 įtakingiausių žmonių, „Financial Times“ 12 įtakingiausių moterų ir „Politico“ 28 įtakingiausių europiečių sąraše.
Foto Jono Petronio
Sviatlanos Tsikhanouskayos vizitas VDU: regioninis stabilumas – demokratinės Baltarusijos vaidmuo užtikrinant saugumą Rytų Europoje
2024 gegužės 6 d Vytauto Didžiojo Universitete (V. Putvinskio g. 23-311) lankysis Baltarusijos politikė Sviatlana Tsikhanouskaya. Susitikimo su akademine bendruomene metu S. Tsikhanouskaya skaitys pranešimą tema Regioninis stabilumas: Demokratinės Baltarusijos vaidmuo užtikrinant saugumą Rytų Europoje. Paskaitos metu bus siekiama įvertinti Baltarusijos vaidmenį regioninio stabilumo ir saugumo kontekste Rytų Europoje, ypač atsižvelgiant į šalies politinę situaciją ir demokratizacijos galimybes. Paskaitoje bus analizuojama, kaip Baltarusijos vidaus politiniai ir ekonominiai veiksniai gali paveikti regioninį stabilumą, taip pat įvertinamas jos potencialus vaidmuo demokratinėje formoje Rytų Europoje. Kaip teigia vizitą organizuojanti Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanė Aistė Žemaitytė, tai unikali galimybė paskaitos metu diskutuoti su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Tsikhanouskaya apie Baltarusijos vaidmenį regioniniame stabilume bei galimus ateities scenarijus. Tikimasi aktyvaus paskaitos dalyvių įsitraukimo ir požiūrių mainų, siekiant gilesnio supratimo apie šį svarbų regioninio saugumo klausimą.
Sviatlana Tsikhanouskaya yra Baltarusijos nacionalinė lyderė, Jungtinio pereinamojo laikotarpio vyriausybės vadovė ir išrinktoji Baltarusijos prezidentė, kuri, nepriklausomų stebėtojų nuomone, laimėjo 2020 m. rugpjūčio 9 d. prezidento rinkimus prieš ilgametį diktatorių Aliaksandrą Lukašenką.
Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d, Tsikhanouskaya pertvarkė judėjimo vadovybę, sukurdama ir vadovaudama Jungtiniam pereinamajam kabinetui. Tsikhanouskajos vadovaujami Baltarusijos antikariniai aktyvistai vykdė pogrindinį pasipriešinimą Baltarusijoje sabotuodami geležinkelio transportą Rusijos kariuomenės pajėgoms, taip pat savanoriškai stojo į Baltarusijos kariuomenės dalinius, kovojančius už Ukrainą.
Kaip Baltarusijos demokratinio judėjimo lyderė ji aplankė 28 šalis, rinkdama paramą ir pasisakydama už daugiau kaip 1500 politinių kalinių išlaisvinimą, taikaus valdžios perdavimą per laisvus ir sąžiningus rinkimus. Susitikimuose su JAV prezidentu J. Biden, Vokietijos politike Angela Merkel, Prancūzijos prezidentu E. Macronu, EU prezidente L. von der Leyen ir kitais pasaulio lyderiais, A. Tsikhanouskaya pabrėžė, kad būtinybę drąsiau reaguoti į Baltarusijos diktatūros veiksmus.
2020-2023 m. Sviatlana Tsikhanouskaya tapo taikios kovos už demokratiją ir stiprios moterų lyderystės simboliu. Be dešimčių apdovanojimų, ji yra Europos Parlamento skiriamos Sacharovo premijos, 2022 m. Tarptautinio keturių laisvių apdovanojimo ir Karolio Didžiojo premijos laureatė. 2021 m. ir 2022 m. Nobelio taikos premijai ją nominavo atitinkamai Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Norvegijos parlamento nariai. A. Tsikhanouskaya buvo pripažinta „Bloomberg“ 50 įtakingiausių žmonių, „Financial Times“ 12 įtakingiausių moterų ir „Politico“ 28 įtakingiausių europiečių sąraše.
Nauja prof. M. Jurkyno ir doc. I. Unikaitės-Jakuntavičienės mokslo studija „Politinės partijos Lietuvoje: rinkimai, lyderiai ir finansavimas”
Džiaugiamės, galėdami pranešti, jog jau galima susipažinti su Politikos mokslų ir diplomatijos fakuleto Politologijos katedros vedėjo prof. Mindaugo Jurkyno ir doc. dr. Ingridos Unikaitės-Jakuntavičienės nauja mokslo knyga „Politinės partijos Lietuvoje: rinkimai, lyderiai ir finansavimas” (VDU, 2024)
Ši mokslo studija aptaria du su politinių partijų veikla susijusius aspektus – Lietuvos politinių partijų lyderių atrankos procesą ir svarbiausius jį įtakojančius veiksnius bei Lietuvos politinių partijų finansavimo modelius, jų kaitą ir svarbą politinėms partijoms. Tyrimą sudaro kelios dalys. Pirma, aptariama rinkimų sistema ir detalūs 2004-2020 m. Seimo rinkimų rezultatai, kurie padeda įžvelgti makro-tendencijas rinkėjų tarpe bei nustatyti svarbias politines partijas ir partinę sistemą Lietuvoje. Vėliau pristatomi teoriniai partijų lyderių atrankos ir partijų finansavimo modeliai bei sistemos. Jais remiantis, išanalizuojami pasirinkti dviejų Lietuvos politinių partijų atvejai ir politinių partijų finansavimo kaita, pateikiamos įžvalgos apie galimas jos pasekmes politinių partijų konkurencijai ir organizacijai. Knyga skiriama politikos mokslų studentams, akademinei bendruomenei, besidominčiai Lietuvos politinėmis partijomis, lyderyste ir politiniu finansavimu bei politikams.
Kvietimas teikti paraiškas 28-ajai metinei Vidurio Europos politikos mokslų asociacijos (CEPSA) konferencijai, vyksiančiai Vytauto Didžiojo universitete
Džiaugiamės galėdami pakviesti Jus teikti pranešimų sesijų ir pranešimų paraiškas 28-ajai metinei Vidurio Europos politikos mokslų asociacijos (CEPSA) konferencijai, kuri vyks Vytauto Didžiojo universitete, Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete Kaune (Lietuva) 2024 m. spalio 3-4 d. Šių metų konferencijos tema – „Dvidešimt narystės ES metų: išmoktos pamokos, iššūkiai ir galimybės”, skirta aštuonių Vidurio ir Rytų Europos (VRE) valstybių (kartu su Kipru ir Malta) įstojimo į Europos Sąjungą 2004 m., galutinai užbaigusio po Antrojo pasaulinio karo įvykusį Europos padalijimą, 20-osioms metinėms paminėti.
Konferencijos tikslas – suburti politikos mokslų tyrėjus diskusijoms, svarstymams ir analizėms apie pagrindinius pastarųjų dviejų dešimtmečių Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalių, kurios yra Europos Sąjungos narės, pasiekimus, išmoktas pamokas, iššūkius ir ateities galimybes. Konferencijos diskusijų grupėse bus pristatomi teoriniai ir empiriniai pranešimai, įskaitant lyginamuosius ar atskirų šalių tyrimus, visi susiję su bendra tema, skirta narystės ES dvidešimtmečiui. Kviečiame skaityti pranešimus įvairių sričių ir teorinių bei metodologinių požiūrių atstovus.
Pranešimų paraiškose turėtų būti nurodyta:
– Autoriaus vardas, pavardė, institucinė priklausomybė ir el. pašto adresas.
– Siūlomo pranešimo pavadinimas ir jo temos santrauka (apie 250 žodžių + iki 5 raktinių žodžių).
– Siūloma pranešimų sesija, kurioje būtų galima pristatyti pranešimą (jei žinoma).
Pranešimų sesijų paraiškose turėtų būti nurodyta:
– Siūlomo sesijos pirmininko vardas, pavardė, institucinė priklausomybė ir el. pašto adresas.
– Siūlomas pranešimų sesijos pavadinimas ir jos temos santrauka (apie 250 žodžių + iki 5 raktažodžių).
– preliminarus galimų sesijos pranešėjų sąrašas, nurodant jų vardus, pavardes, institucinę priklausomybę ir el. pašto adresus.
Paraiškas elektroniniu paštu cepsa2024@vdu.lt galima teikti iki 2024 m. gegužės 15 d.
Visą kvietimo informaciją galima rasti paspaudus šią nuorodą.
Konferencijos organizacinis komitetas:
Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė, komiteto pirmininkė, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Miro Haček, Liublianos universiteto (Slovėnija) CEPSA pirmininkas
Petr Just, CEPSA generalinis sekretorius, Prahos metropolijos universitetas (Čekijos Respublika)
Sima Rakutienė, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Aistė Žemaitytė, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Rimgailė Kasparaitė, VVytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Robertas Eismontas, Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva
Įteiktos JAV Garbės konsulo V. Čekanausko stipendijos PMDF studentams
Studentams – registracija dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2024“
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai kviečiami dalyvauti konferencijoje „Laisvė kurti 2024“, skirtoje VDU atkūrimo sukakčiai ir artes liberales koncepcijai.
„Šiais metais, kai atkurtasis VDU žengia į savo 35-ąjį gimtadienį, konferenciją skiriame su VDU atkūrimu į Lietuvos aukštąjį mokslą įsiliejusiam artes liberales studijų modeliui ir kviečiame studentus diskutuoti – kaip VDU artes liberales modelis per individualizuotus ir tarpdisciplininius studijų pasirinkimus išlaisvina studentų kūrybiškumą ir inovatyvumą, įgalina jų lyderystę ir verslumą, ugdo empatiją, atsakomybę bei tarpkultūrinę savivoką, suteikia jiems kompetencijas mąstyti plačiau ir padeda idėjos užuomazgą užauginti iki siekiamo rezultato“, – sako VDU komunikacijos prorektorė docentė dr. Vilma Bijeikienė.
Konferencija vyks 2024 m. gegužės 3 d., penktadienį, VDU daugiafunkciame mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23, Kaunas).
Skaityti pranešimus, pristatyti kūrybą ir/arba moderuoti konferencijos sekcijas kviečiami visų studijų krypčių ir pakopų studentai. Pranešimus/pasirodymus galima rengti individualiai arba su grupe studentų.
Registracija vyksta iki kovo 22 d. Registracijos forma.
Pranešimų temos turi atliepti šias konferencijos potemes:
- Universitetas kaip kūrybos ir meno erdvė
- Laisvės galimybės ir ribos
- Kūrybiškumas ir technologijos
- Inovatyvūs verslo ir socialinių iššūkių sprendimai
- Žmogus, bendruomenė ir visuomenė pokyčių kontekste
- Gamta mokslininko rankose
- Kalbų, kultūrų įvairovė ir humanistinės vertybės
- Darnus vystymasis švietime
- Sportas ir sveikatingumas
- Politikos kontekstai ir medijų erdvė
„Laisvė kurti 2024“ raktiniai žodžiai, padėsiantys susiorientuoti konferencijos temoje: liberalieji menai, tarpdiscipliniškumas, kūrybiškumas, darnus vystymasis, inovacijos, daugiakalbystė, dirbtinis intelektas.
Pranešimų trukmė ir formatai:
- Pranešimas žodžiu (iki 15 min.)
- Stendinis pranešimas
- Meninės kūrybos pristatymas (pasirodymas su prisistatymu, iki 15 min. trukmės, arba darbų paroda)
Pristatymo kalbos: lietuvių, anglų ir kitos universitete dėstomos kalbos.
Registracijos formoje būtina pateikti pateikti pranešimo santrauką (nuo 200 iki 250 žodžių) lietuvių arba anglų kalba.
Reikalavimai santraukai:
Pranešimo santraukoje turi būti nurodoma:
- Pranešimo mokslinė (praktinė) problema
- Pranešimo tikslas
- Pranešimo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai
- Pagrindiniai tyrimo rezultatai (pranešimo įžvalgos)
- Raktiniai žodžiai (3-5 žodžiai)
- Literatūra (tik moksliniams pranešimams)
Atrinktų pranešimų autoriai informuojami iki balandžio 10 d. Konferencijos programa skelbiama iki balandžio 22 d.
Pranešimus vertins konferencijos mokslinis komitetas.
Konferencijos mokslinio komiteto nariai:
- Rūta Mažeikienė (pirmininkė)
- Aistė Žemaitytė
- Baltramiejus Jakštys
- Giedrė Baltrušaitytė
- Ilona Tandzegolskienė-Bielaglovė
- Inga Adamonytė
- Jurgita Macijauskaitė-Bonda
- Rita Novikaitė
- Sigita Urbonienė
- Vykintas Baublys
- Viktorija Starkauskienė
- Neringa Palionienė
- Aušra Lisinskienė
Akimirkos iš konferencijos „Laisvė kurti 2022“
Akimirkos iš konferencijos „Laisvė kurti 2023“
Prof. Sauliui Pivorui paskirta Lietuvos mokslų akademijos vardinė premija
Lietuvos mokslų akademija (LMA), siekdama įvertinti Lietuvoje vykdomų skirtingų mokslo sričių mokslinių tyrimų laimėjimus ir skatinti mokslininkų kūrybinį aktyvumą, periodiškai organizuoja vardinių premijų konkursus už vertingiausius mokslo pasiekimus. LMA yra įsteigusi 19 vardinių premijų, kurios skiriamos kas ketverius metus. LMA prezidiumas, remdamasis LMA vardinių premijų konkursų rezultatais, konkursams pateiktų darbų vertinimo komisijų siūlymais ir LMA mokslų skyrių teikimu, nutarė skirti Simono Daukanto (istorija) premiją Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto, Viešojo administravimo katedros prof. dr. Sauliui Pivorui už monografiją „Virtus Lituana. Politinė mintis Simono Daukanto istoriografijoje“.
Mokslo monografija yra naujas „Lietuvos Herodoto“ veikalų perskaitymas ir interpretavimas, skirtas politinėms Simono Daukanto idėjoms. Monografijoje atskirai ir sistemingai nagrinėjamas Simono Daukanto politinis mąstymas, atkuriant antikinės ir modernios politinės minties recepciją Simono Daukanto istoriografijoje. Darbe pirmąkart daukantianos tyrimų kontekste atskleidžiamas ir detaliai argumentuojamas antikinės politinės minties poveikio mastas S. Daukanto Lietuvos istorijos veikaluose. Darbe remiamasi kontekstualistine idėjų istorijos prieiga, pasitelkus naujausius politinių idėjų (pirmiausia respublikonizmo ir prigimtinės teisės teorijos) raidos Europoje tyrimus analizuojamos S. Daukanto idėjos europinės politinės minties kontekste. Monografijoje aptartas lietuvių nacionalinės istoriografijos lietuvių kalba pradininko požiūris į veiklaus individo ir tvarios, savarankiškai besivaldančios politinės bendruomenės, tarpusavio priklausomybę, respublikoniškos laisvės ir veiklumo/verslumo svarbą istorijoje. Parodoma, kad ne mažiau nei etninė tautos samprata Daukantui buvo svarbi ir pilietinės/politinės tautos samprata. Išryškinamas klasikinių kardinalių dorybių („virtus“) samprata bei prigimtinės teisės teorija paremtas Lietuvos istorijos aiškinimas, bendro gėrio ir teisingumo principais grįstos politikos ir viešojo valdymo vizijos S. Daukanto veikaluose.
